Byla 2A-332/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1886-275/2013 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Respublikinis knygų centras“ (teisių perėmėjui viešajai įstaigai Lietuvos bibliotekų kolektoriui) dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu tenkino ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį ir nutraukė 2008 m. gruodžio 12 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A421-41(4.4.-TR2) su UAB „Respublikinis knygų centras” bei ieškovui nuosavybėn priteisė negyvenamąją patalpą (kurios unikalus duomenys neskelbtini) ir iškeldino atsakovą iš šios patalpos.

5Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1535/2012 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetė ieškovo ieškinį.

6Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012 panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutraukta 2008 m. gruodžio 12 d. sutartis Nr. A421-41(4.4-TR2); negyvenamosios patalpos grąžintos ieškovo nuosavybėn ir atsakovas iškeldintas iš negyvenamųjų patalpų. Kasacinės instancijos teismas klausimą dėl atsakovo sumokėtų įmokų už privatizuotą objektą grąžinimo perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7Lietuvos apeliacinis teismas buvo sustabdęs šios bylos dalies nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos konstitucinės justicijos bylos.

8Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi, perdavė civilinės bylos dalį dėl atsakovo sumokėtų įmokų grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo motyvuodamas tuo, kad būtina nustatyti, kokius praradimus dėl sutarties nutraukimo patyrė ieškovas; nustatyti, ar privatizuotų patalpų grąžinimas ir apelianto sumokėtų įmokų pasilikimas adekvačiai atlygina nurodytus ieškovo praradimus; taip pat būtina įvertinti, ar pakito privatizuojamo objekto vertė, jei pakito, kas nulėmė tokį pokytį, ar atsakovas iš objekto naudojimo gavo naudos, jei gavo, nustatyti, kokio dydžio naudą, nustatyti, kokias įmokas sumokėjo apeliantas.

9Ieškovas prašė netaikyti dvišalės restitucijos ir negrąžinti atsakovui sumokėtų įmokų, nes ieškovo patirta žala yra ženkliai didesnė, nei atsakovo įmokėtos sumos. Ieškovas nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog ekonominė krizė ženkliai sumažino ginčo objekto kainą, tačiau ieškovas dėl lėšų trūkumo neturi galimybių pateikti objekto įvertinimo. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje kilęs ginčas ir taip lėmė didelius nuostoliu, todėl būtų neprotinga šiuos nuostolius didinti mokant papildomas lėšas už turto vertės nustatymą.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimu taikė restituciją ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui 36 315,23 sumokėtų įmokų. Teismas nustatė, kad atsakovas už ginčo patalpas turėjo atsiskaityti iki 2010 m. spalio 10 d., tačiau neatsiskaitė su ieškovu ir ieškovui patalpas grąžino tik 2012 m. birželio mėn. Nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki 2010 m. spalio 10 d. atsakovas ieškovui liko nesumokėjęs 103 494 Lt. Todėl nuo šios sumos ieškovui skaičiuotinos 5 procentų palūkanos (8 806 Lt), kurios laikytinos ieškovo nuostoliais. Atsakovui 2009 m. spalio 13 d. buvo iškelta bankroto byla. Be to, už 2009 m. gegužės 8 d. – 2010 m. spalio 10 d. laikotarpį atsakovui buvo priskaičiuoti 2 766,42 Lt delspinigiai. Todėl teismas laikė, kad šiomis sumomis turi būti mažinama atsakovui grąžintina dėl restitucijos suma. Teismas nustatė, kad delspinigiai sudaro 2 766,42Lt, o palūkanos, kurios turėjo būti sumokėtos iki pilno sutarties įvykdymo – 9 057 Lt, ir 8 806 Lt palūkanos, kurios priskaičiuotos, kaip nuostoliai dėl pinigų negrąžinimo, todėl visi nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovas, sudaro 20 629,42 Lt, todėl sprendė, kad ieškovas atsakovui turi grąžinti 36 315,23 Lt.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – netaikyti dvišalės restitucijos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas galėjo priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą tik nustatęs ir ištyręs apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į Konstitucinio teismo 2012 m. spalio 24 d. išaiškinimą. Apelianto įsitikinimu, teismas neištyrė Konstitucinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarime ir apeliacinės instancijos nutartyje nurodytų aplinkybių, t. y., 1) kokius praradimus dėl Sutarties nutraukimo patyrė ieškovas; 2) ar privatizuotu patalpų gražinimas ir apelianto sumokėtu įmokų pasilikimas adekvačiai atlygina nurodytus ieškovo praradimus: 3) nustačius, kad ieškovo praradimai ne tik atlyginami, bet ir gaunama juos viršijanti nauda, nauda atitinkančios įmokos turėtų būti gražinamos atsakovui; 4) privatizavimo objekto vertės pokytis (dydis ir pokyčio priežastys; 5) atsakovo iš objekto naudojimo gautos naudos dydis.

152. Teismas konstatavo, kad ieškovo nuostolius sudaro delspinigiai, palūkanos (kurios turėjo būti sumokėtos iki sutarties įvykdymo) bei palūkanos priskaičiuotos už negalėjimo naudotis pinigais laikotarpį ir tik šia suma sumažino atsakovo grąžintiną sumą. Tačiau teismas neįvertino atsakovo iš privatizavimo objekto gautos naudos, objekto vertės pokyčių. Ieškovo įsitikinimu, tai esminės aplinkybės, kurių ištyrimas turi lemiamos įtakos restitucijos taikymo pagrįstumui. Pirkėjui grąžinus jo sumokėtus už objektą pinigus, susidarytų situacija, kad pirkėjas iki sutarties nutraukimo neatlygintinai naudojosi pardavėjo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje Nr. 3K-3-449/2008 yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmuo, pasinaudojęs valstybės (savivaldybės) turtu, neturi pareigos sumokėti už tai, prieštarauja viešajam interesui. Atsakovui grąžintina suma turėjo būti mažinama atitinkamu tokiems objektams rinkoje taikomo nuomos mokesčio dydžiu priskaičiuotu už visą naudojimosi objektu laiką. Preliminari ginčo objekto vieno mėnesio nuomos kaina nuo 2009 m. vasario 1 d. būtų 1 546,57 Lt (154,58 kv.m x 10,005 Lt/kv. m.). Kadangi atsakovas objektu naudojosi 42 mėnesius, viso nuomos mokestis už nurodytą laikotarpį sudaro apytiksliai 64 955,94 Lt. Todėl atsakovui grąžintina suma turi būti mažinama nurodyta nuomos mokesčio suma.

163. Teismas neįvertino privatizavimo objekto vertės pokyčio. Atsakovui ginčo turtas buvo parduotas už 151 000 Lt. Byloje esanti Vertės nustatymo pažyma Nr. VZ-019(2013/01) įrodo, kad 2013 m. sausio 16 d. turto vertė siekia tik 97 000 Lt. Taigi, 2008 m. gruodžio mėn., sudarius Sutartį, objektas parduotas 54 000 Lt brangiau, nei dabartinė grąžinto turto vertė, todėl 54 000 Lt sudaro ieškovo nuostolius.

174. Sprendime nepasisakyta dėl dvišalės restitucijos taikymo galimumo, be to, atsakovas nebuvo pareiškęs priešpriešinio reikalavimo ieškovui dėl dvišalės restitucijos taikymo, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti dvišalę restituciją.

18Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

191. Teismas ištyrė ir pasisakė apie sumokėtų lėšų dydį, delspinigius bei palūkanas, t. y. tyrė ir vertino šalių gautą naudą ir patirtus nuostolius todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

202. Apeliantas netinkamai aiškina atsakovo gautos naudos dydį, nurodydamas, kad 1 kv. m. nuomos kaina būtų 10,00Lt/kv. m. bei remiasi VĮ Registrų centras skelbiamomis patalpų vertėmis, kurių negalima prilyginti rinkos kainai, nes nurodomose verčių žemėlapiuose nėra atsižvelgta į tai, jog patalpos yra daugiaaukščio pastato rūsyje, patekimas į jas ribotas, kadangi įėjimu į jas naudojasi ir daugiabučio namo gyventojai. Ieškovui perduotos patalpos iki šiol nėra išnuomotos ir parduotos, todėl apelianto teiginiai apie gautiną nuomą yra deklaratyvūs.

213. Nagrinėjamu atveju galima dvišalė restitucija.

224. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino atsakovo gautos naudos valdant patalpas, tačiau nutyli aplinkybę, kad patalpos buvo saugomos ir apeliantas visą laikotarpį naudojosi gautomis iš atsakovo lėšomis.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

25Šioje apeliacijoje keliamas dvišalės restitucijos galimumo ir atsakovo patirtų nuostolių dydžio klausimas nutraukus su atsakovu privatizuoto objekto - negyvenamosios patalpos (slėptuvės) pirkimo – pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės kvestionuojamas netinkamu įrodymų vertinimu ir bylos išnagrinėjimu neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimo, priimto byloje Nr. 15/2010-40/2010bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1535/2012 išaiškinimus (165-186, 209-212 b. l.).

26Dėl dvišalės restitucijos taikymo privatizuoto objekto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo atveju.

27Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti dvišalės restitucijos, kadangi atsakovas nebuvo pareiškęs tokio reikalavimo. Be to, teismas nepasisakė dėl galimybės šiuo atveju taikyti dvišalę restituciją.

28Bendrieji sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK II dalyje „Sutarčių teisė“. CK 6.222 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju ieškovas, atsižvelgdamas į ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų patvirtinimo“ 49 punktą (2005 m. rugsėjo 13 d. redakcija), 50.2 punktą (2007 m. rugpjūčio 29 d. redakcija), numatančių, jog pažeidus privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį privatizavimo institucija turi teisę nutraukti sutartį ir susigrąžinti privatizavimo objektą, negrąžinant pirkėjui sumokėtos sumos, neprašė taikyti dvišalės restitucijos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą šioje byloje konstatavo, kad nutraukus šalių minėtą sutartį ir ieškovui grąžinus ginčo turtą, turi būti sprendžiamas atsakovo sumokėtų už ginčo turtą lėšų grąžinimo klausimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl minėtų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų konstitucingumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu išsprendęs minėtų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų konstitucingumo klausimą pripažino, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 50.2 punktas, tiek, kiek jame nustatyta, kad, pirkėjui neįvykdžius privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų ir dėl to nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį bei privatizavimo objektą grąžinus Valstybės turto fondui, pirkėjo įmokėta suma ir už privatizavimo objekto (statinio) pagerinimą sumokėtos lėšos pirkėjui negrąžinamos jokiais atvejais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatai „privatizavimo sandoryje turi būti numatytos adekvačios padarytai žalai sankcijos pirkėjui“. Taigi, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pasisakius dėl galimybės ginčo atveju taikyti dvišalę restituciją, o Lietuvos apeliaciniams teismui 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1535/2012 įpareigojus pirmosios instancijos teismą nustatyti ieškovo patirtų nuostolių dydį, teismas nebeturėjo pagrindo iš naujo vertinti ir pasisakyti dėl dvišalės restitucijos taikymo galimybių, kadangi šis klausimas pirmiau minėtais teismų sprendimais šioje byloje jau buvo išspręstas išaiškinant, jog tokiu atveju turi būti taikoma dvišalė restitucija ir byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti tik dėl taikytinos restitucijos (iš ieškovo (pardavėjo) atsakovui (pirkėjui)) apimties.

29Dėl įrodymų vertinimo.

30Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo nuostolius sudaro delspinigiai, palūkanos (kurios turėjo būti sumokėtos iki sutarties įvykdymo) bei palūkanos priskaičiuotos už negalėjimo naudotis lėšomis tam tikrą laikotarpį ir šia suma sumažino atsakovui grąžintiną sumą. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja netinkamu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas neįvertino privatizavimo objekto vertės pokyčio nuo 2008 m. gruodžio mėn. 2008 m. privatizavimo objektas parduotas 54 000 Lt brangiau, nei dabartinė grąžinto turto vertė, todėl 54 000 Lt sudaro ieškovo nuostolį. Apelianto įsitikimu, atsakovui grąžintina suma turėjo būti mažinama atitinkamu tokiems objektams rinkoje taikomo nuomos mokesčio dydžiu priskaičiuotu už visą naudojimosi objektu laiką. Apelianto teigimu, preliminari ginčo objekto vieno mėnesio nuomos kaina nuo 2009 m. vasario 1 d. būtų 1 546,57 Lt (154,58 kv. m x 10,005 Lt/kv. m. x 24 mėn.), todėl atsakovui grąžintina suma turi būti mažinama 64 955,94 Lt nuomos mokesčio suma.

31CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CK 2.36 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis) ir turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008 ir kt.).

32Nagrinėjamu atveju apeliantas nuostolius įrodinėja turto vertės sumažėjimu ir nuomos mokesčio ar naudos negavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievoles pagal ginčo sutartį, ieškovas būtų gavęs 2008 m. buvusią ginčo turto kainą ir sutartyje numatytas palūkanas ir tokiu atveju ieškovas nebūtų galėjęs nuomoti atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto, atitinkamai ir gauti pajamų iš nuomos. Tuo atveju, jeigu ieškovas būtų nuomojęs ginčo turtą ir gavęs pajamas, ginčo turtas būtų priklausęs ieškovui nuosavybės teise ir dėl ekonominės krizės privatizavimo objekto kaina būtų sumažėjusi. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas būtų patyręs arba vienus, arba kitus nuostolius, todėl apeliantas nepagrįstai šiuos nuostolius sudeda ir tuo pačiu prašo atsakovui grąžintiną sumą sumažinti ir nuomos mokesčio netekimo suma bei dėl nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo suma.

33Vertinant apelianto argumentus dėl patirtų nuostolių sumažėjus privatizuoto turto vertei pagrįstumą, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovui negali būti priskiriami nuostoliai dėl turto kainos pokyčio, kadangi tai lėmė ne subjektyvūs atsakovo veiksmai, o visuotinai žinomos aplinkybės – ekonominė krizė. Todėl negalima sutikti su apelianto nuomone, kad visais atvejais turto vertės sumažėjimą turi atlyginti atsakovas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas išdėstęs mokėtiną sumą už įsigyjamą turtą tam sudarė sandorio neįvykdymui sąlygas, todėl ir turi prisiimti turto kainos sumažėjimo riziką sutarties neįvykdymo atveju.

34Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovo argumentus dėl ieškovo galimybės nuomoti privatizuotą objektą ir gauti atitinkamas pajamas iš šio turto, taip pat savivaldybės galimybės naudotis ginčo patalpomis ir gauti naudą atkreipia dėmesį į tai, kad privatizavimo objektas buvo specifinės paskirties – slėptuvė, todėl tokių patalpų nuomos kaina ir gautina nauda turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į šio turto specifiką ir veiklos apribojimus.

35Pagal Krašto apsaugos ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 712 patvirtintų „Dėl slėptuvių ir kitų kolektyvinės apsaugos statinių poreikių ir jų nustatymo“ nuostatų 2 punktą (Žin., 2002 m., Nr.51-1965), slėptuvės yra įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai ar jų patalpos ir kiti statiniai, kurie taip pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingų poveikių, kilus kariniams konfliktams. Pagal Privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties 10 punktą, slėptuvių pirkėjas įsipareigojo sudaryti su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos departamentu slėptuvės apsaugos ir priežiūros sutartį ir naudotis slėptuvių patalpomis pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Tokią pareigą pirkėjui numatė LR Vyriausybės 1992 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 430 1.2, 2 punktai, bei Krašto apsaugos ministro 1999 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 712 patvirtintos civilinės saugos slėptuvių naudojimo nuostatos, kurios aktualiu laikotarpiu reglamentavo slėptuvių žmonėms apsaugoti ekstremalių situacijų atvejais naudojimo, specialiosios valstybinės patikros, patalpų ir inžinierinių įrenginių priežiūros, šios priežiūros išlaidų finansavimo tvarką ir slėptuvių savininkų atsakomybę dėl šių nuostatų nevykdymo (Žin.,1999 m. Nr. 58-18990 ). Pagal minėtų nuostatų 9 punktą, slėptuvės savininkas, vykdydamas slėptuvės apsaugos ir priežiūros sutarties reikalavimus slėptuvės patalpose privalėjo užtikrinti tam tikrą temperatūrą vasaros ir žiemos metu; atlikti vandentiekio ir kanalizacijos sistemų patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus; tikrinti ventilių, sklendžių, čiaupų sandarumą; prijungti geriamojo vandens pratekamuosius bakus prie vandentiekio taip, kad vanduo juose visiškai pasikeistų per dvi paras; sandariai uždaryti avarinius fekalijų rezervuarus; užkonservuoti dyzelinę elektros stotį (DES) ją išbandžius; užtikrinti tvarkingus slėptuvių elektros išorinius įvadus, elektros energijos paskirstymo ir grupinio apšvietimo skydus; slėptuvių patalpos privalėjo būti tinkamai apšviestos (naudojamos tik kaitrinės lempos); patalpų savininkas periodiškai privalėjo tikrinti slėptuvių telefoninio, vietinio radijo laidų perdavimo ryšį ir vykdyti kitus įsipareigojimus.

36Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad privatizavimo objekto paskirties nebuvo galima keisti, ginčo patalpos nebuvo komercinės paskirties, kurios būtų patrauklios verslo subjektams ir kurias būtų galima išnuomoti komercinėmis kainomis ūkinei–komercinei veiklai. Todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus dėl galimybių naudotis minėtu turtu ir gauti naudą, ar slėptuves išnuomoti nurodomomis kainomis (208 b. l.). Juolab, kad ir VĮ Registrų centro Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. VZ-019(2013/01) konstatuota, visos komunikacijos (elektra, vandentiekis, kanalizacija, šildymas) vertinimo metu atjungti, patalpos nenaudojamos, o patalpose išlikę tik ventiliacijos ir oro padavimo vamzdynai. Pažymėtina, kad ieškovas, siekdamas įrodyti negautos nuomos sumą ar naudą, nepateikė teismui jokių rodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas deklaruojamomis kainomis aktualiu laikotarpiu būtų galėjęs už tokios paskirties patalpų nuomą gauti atitinkamas pajamas. Tokiais įrodymais galėjo būti ir analogiškų patalpų nuomos sutartys su kitais subjektais, tačiau apeliantas teismui tokių sutarčių nepateikė, nors Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovą pateikti įrodymus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikta pažyma (199 b. l.) apie skaičiuotiną minėtų patalpų nuomos kainą neįrodo ieškovo nuostolių dydžio (negauto nuomos mokesčio), kadangi šioje pažymoje atsispindi tik slėptuvės patalpų nuomos kainos apskaičiavimo būdas, kuris negali būti laikomas pakankamu įrodymu apie tokio dydžio gautiną nuomos mokestį ar naudą. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė pakankamai realios tikimybės gauti už slėptuvės patalpų nuomą ieškovo nurodomą sumą ar naudą (10 Lt už 1 kv. m.), todėl laiko, kad ieškovas nepatyrė didesnių nuostolių, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

37Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl pateiktų įrodymų (turto vertės pažymos) neįvertinimo. Pirmiau minėta, kad pirmosios instancijos sprendime konstatavo, kad atsakovui negali būti priskiriami nuostoliai dėl turto kainos sumažėjimo, kadangi ieškovas sutartimi sudarė sandorio neįvykdymui sąlygas, todėl ir turi prisiimti turto kainos sumažėjimo riziką sutarties neįvykdymo atveju. Taigi, pirmosios instancijos teismas nors ir neišsamiai, tačiau pasisakė dėl privatizuoto objekto vertės sumažėjimo, todėl negalima laikyti, jog nagrinėjamu atveju teismas nepasisakė dėl visų ieškovo argumentų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, teismo procesinis sprendimas nėra naikinama vien dėl to, kad sprendimo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas jį priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-452/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo pagrindinius argumentus bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimo, priimto byloje Nr. 15/2010-40/2010 išaiškinimus bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1535/2012 įpareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nebuvo pasisakyta dėl visų ieškovo argumentų ar nustatant bylai reikšmingas aplinkybes buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės (CPK 178, 183, 185, 331 straipsniai).

38Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40Nagrinėjamu atveju abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

41Ieškovas šioje byloje patyrė 228,83 Lt išlaidų, susijusių su šioje byloje priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos šios išlaidos (64 b. l.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos atsirado iki UAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto bylos iškėlimo, šios išlaidos turėtų būti priteistos iš BUAB „Respublikinis knygų centras“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi pradinį atsakovą bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Respublikinis knygų centras“ pakeitė jo teisių perėmėju Viešąja įstaiga Lietuvos bibliotekų kolektorius, todėl šios išlaidos priteistinos iš Viešosios įstaigos Lietuvos bibliotekų kolektoriaus.

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111109233) iš atsakovo Viešosios įstaigos Lietuvos bibliotekų kolektoriaus (juridinio asmens kodas 300138011) priteisti 228,83 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu tenkino ieškovo... 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu... 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta... 7. Lietuvos apeliacinis teismas buvo sustabdęs šios bylos dalies nagrinėjimą... 8. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi, perdavė... 9. Ieškovas prašė netaikyti dvišalės restitucijos ir negrąžinti atsakovui... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimu taikė restituciją... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 14. 1. Teismas galėjo priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą tik nustatęs ir... 15. 2. Teismas konstatavo, kad ieškovo nuostolius sudaro delspinigiai, palūkanos... 16. 3. Teismas neįvertino privatizavimo objekto vertės pokyčio. Atsakovui ginčo... 17. 4. Sprendime nepasisakyta dėl dvišalės restitucijos taikymo galimumo, be to,... 18. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą... 19. 1. Teismas ištyrė ir pasisakė apie sumokėtų lėšų dydį, delspinigius... 20. 2. Apeliantas netinkamai aiškina atsakovo gautos naudos dydį, nurodydamas,... 21. 3. Nagrinėjamu atveju galima dvišalė restitucija.... 22. 4. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino atsakovo gautos naudos valdant... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 25. Šioje apeliacijoje keliamas dvišalės restitucijos galimumo ir atsakovo... 26. Dėl dvišalės restitucijos taikymo privatizuoto objekto pirkimo – pardavimo... 27. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti dvišalės... 28. Bendrieji sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK II dalyje... 29. Dėl įrodymų vertinimo.... 30. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo nuostolius sudaro... 31. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 32. Nagrinėjamu atveju apeliantas nuostolius įrodinėja turto vertės... 33. Vertinant apelianto argumentus dėl patirtų nuostolių sumažėjus... 34. Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovo argumentus dėl ieškovo galimybės... 35. Pagal Krašto apsaugos ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 712... 36. Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad privatizavimo objekto... 37. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl pateiktų... 38. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 40. Nagrinėjamu atveju abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo... 41. Ieškovas šioje byloje patyrė 228,83 Lt išlaidų, susijusių su šioje... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 44. Ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111109233) iš...