Byla e2-7310-1079/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio butų ūkis“ atstovui advokatui Mariui Ramanauskui, trečiajam asmeniui Š. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio butų ūkis“, trečiajam asmeniui Š. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 537,16 Eur turtinės žalos, 39,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo aplietas butas, esantis ( - ), – sulietos koridoriaus ir virtuvės grindys. Minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 572,11 Eur ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama 543,15 Eur dydžio draudimo išmoką (572,11 Eur nuostolio suma – 28,96 Eur besąlyginė išskaita). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Ieškovės atstovas nustatė, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užpiltas dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdyno. Pastato, esančio adresu ( - ), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (lietaus kanalizacijos vamzdį), organizuoti jo remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), atlieka daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 5,99 Eur nusidėvėjimą, sudaro 537,16 Eur. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 537,16 Eur žalą, kadangi: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), bendro naudojimo inžinerinės įrangos ir neorganizavusi jos remonto atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Būtent atsakovė privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, organizuoti jų remontą; 2) dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

5Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes šiuo konkrečiu atveju deliktinei civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu kilti nėra būtinų sąlygų visumos, t. y. atsakovės neteisėtų veiksnių – neteisėtus veiksmus atliko trečiasis asmuo ir pati ieškovė, netinkamai vykdęs savo pareigas galimo draudiminio įvykio tyrimo procese; b) nėra tinkamai paskaičiuotos ir fiksuotos žalos (ieškovės paskaičiuotas ir galimai išmokėtas žalos dydis nepagrįstas, o darbai, nurodomi dokumentui keliamų reikalavimų neatitinkančioje „lokalinėje sąmatoje“ nerealūs ir faktiškai neatlikti); c) nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; d) nėra atsakovės kaltės. Ieškinyje nenurodoma kaip, kada, kokiomis priemonėmis ieškovės ekspertas nustatė kaltininkus ir kokie konkretūs bylos įrodymai tai patvirtina. Tikrasis šio draudiminio įvykio kaltininkas, atsakovės nuomone, yra trečiasis suinteresuotas asmuo, t. y. patalpų (buto) savininkas, nes Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aiškiai įvardinta, kad šis draudiminis įvykis įvyko užsikišus kanalizacijai draudėjos bute. Atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir remontą organizuojantis asmuo, nėra atsakinga už draudiminio įvykio priežastis ir pasekmes, atsiradusias ne jo atsakomybės ribose. Tretieji asmenys nepranešė atsakovei apie šį įvykį draudiminio įvykio dieną 2016 m. rugpjūčio 1 d. Tokiu būdu, tretieji asmenys, patys tinkamai nevykdydami savo pareigų, t. y. laiku nepranešę apie šį įvykį atsakovei, neįleidę jo į butą avarijos priežasčių šalinimui, tinkamai nefiksavę įvykio pasekmių jų atsiradimo metu ir pan., savo neveikimu sąlygojo žalos atsiradimą ir/ar žalos padidėjimą. Atsakovė, kaip administratorius, neatsako už nuostolius, atsiradusius bute, jei administratorius nebuvo laiku įleistas į butą. Manytina, kad ieškovė taip ir nežino, kurio vamzdyno, t. y. vandentiekio ar kanalizacijos, ribose įvyko šis įvykis; kuo konkrečiai buvo apgadintas butas, t. y. užpiltas dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vandentiekio vamzdyno ar dėl kanalizacijos turinio, lipusio per buto kriauklę; neaišku ar vanduo pratekėjo iš kažkurios vamzdyno dalies (kaip nurodyta ieškinyje), ar kanalizacijos turinys lipo per kriauklę (kaip nurodyta Akte); neaišku, ar įvykio vieta yra buto savininko ar atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, atsakomybės riboje. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad draudiminis įvykis tikrai buvo įvykęs; koks buvo jo mastas (kaip plačiai bute buvo pasklidęs vanduo (ar kanalizacijos turinys), kokį konkrečiai plotą jis apėmė ir sugadino. Šioje byloje sąmoningai nėra pateikta fotonuotraukų, padarytų tuoj po įvykio, kuriose matytųsi kuo konkrečiai buvo apipiltas butas, kaip ši apipylimo konsistencija pasiskirstė ant buto grindų. Ieškovės pateiktose fotonuotraukose matyti, kad bute auginamas šuo, todėl tikėtina, jog ieškovės ieškinyje nurodyti buto grindų dangos pažeidimai galėjo atsirasti dėl trečiųjų asmenų bute auginamo šuns kasdieninės veiklos poveikio, ir nesimato, kad ieškovė šią žalos atsiradimo versiją būtų tyrusi. Vienintelė ir esminė šio įvykio priežastis – paties trečiojo asmens sprendimai (pvz. auginti bute šunį, naudoti kanalizaciją ne pagal paskirtį, dėl ko jų pačių teigimu, užsikimšo jų bute esanti kanalizacijos vamzdyno dalis ir pan.), aplaidus, neprotingas elgesys (pvz. nepranešimas atsakovei apie šį įvykį, įvykio „pasekmių“ nefiksavimas, neįsileidimas atsakovės į butą laiku ir pan.), lėmęs abejotinas turto sugadinimo pasekmes, netinkamą šio įvykio ištyrimą ir fiksavimą bei neįrodytą „žalą“. Realiai (faktiškai) jokie remonto darbai trečiojo asmens bute nebuvo atliekami visiškai. Ieškovės paskaičiuoti „nuostoliai“ yra tik teoriniai ir grindžiami tik programos Sistela neteisėtais ir nepagrįstais paskaičiavimais. Ieškovė ir/ar tretieji asmenys nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovė ar tretieji asmenys konkrečių rašytinių sutarčių pagrindu samdė statybos darbais galinčius verstis fizinius ar juridinius asmenis; šie yra parengę planuojamų atlikti darbų sąmatą ir yra ją suderinę su trečiaisiais asmenimis ir ieškove; nuostolių šalinimo darbai yra realiai atlikti ir šio fakto patvirtinimui rangovas ir trečiasis asmuo ar ieškovė, kaip remonto darbų užsakovė, yra sudarę atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, patvirtinantį kad darbai ne tik atlikti faktiškai, bet ir atlikti kokybiškai, tinkamai ir pilna apimtimi. Tik po tokio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, ieškovė galėjo teisėtai išmokėti trečiajam asmeniui žalos sumą už atliktus darbus. Ieškovė realiai kompensavo naujos laminato grindų dangos įrengimą trečiojo asmens bute, tačiau ieškovė nevertino laminato grindų dangos būklės iki draudiminio įvykio. Ieškovė sąmoningai ir aiškiai nesąžiningai dirbtinai padidino išlaidas, lokalinėje sąmatoje aiškiai nepagrįstos pozicijos sudaro mažiausiai 150 Eur sumą, kas yra net apie 30 procentų sąmatos bendros sumos. Ieškovė nepateikė į bylą jokių paskaičiavimų ir metodikos, kaip jis paskaičiavo grindjuosčių nusidėvėjimą.

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. vandeniu buvo apgadintas ieškovės apdraustas turtas, esantis ( - ). Iš draudėjos gavusi informaciją apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, ieškovės atstovas – žalų ekspertas vertintojas nuvyko minėtu adresu ir, apžiūrėjęs butą, padarė nuotraukas, surašė Turto sugadinimo sunaikinimo aktą. Nustatyta, kad buvo sulietos koridoriaus ir virtuvės grindys. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 nuostatas apskaičiavo draudimo išmoką, remdamasi Sistela programa sudaroma lokaline sąmata, į kurią įtraukiami visi reikalingi atlikti darbų kiekiai. Turto sugadinimo, sunaikinimo akte įrašomi kiekiai apgadinto ploto, o lokalinėje sąmatoje įrašomi visi darbai ir jų kiekiai, kurie reikalingi, kad turtas būtų atstatytas į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki įvykio. Ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudarytų 572,11 Eur. Draudėjai buvo atlygintos tiesioginės išlaidos, iš jos nebuvo gauta informacijos, kad ji būtų patyrusi papildomų išlaidų, samdydama rangovus pagal sutartį. Ieškovė draudėjai išmokėjo 543,15 Eur, nes draudimo liudijime buvo numatyta 28,96 Eur išskaita. Prašoma priteisti 537,16 Eur turtinės žalos, nes papildomai išskaičiuojamas 5,99 Eur medžiagų nusidėvėjimas, t. y. pagal Būsto draudimo taisykles yra taikomas 0,8 proc. nusidėvėjimas už kiekvienus metus nuo paskutinio buto remonto iki draudžiamojo įvykio. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo medžiagų kainos pagal lokalinę sąmatą. Nereikalingi oficialūs rašytiniai įrodymai, kada buvo atliktas remontas, nes žalų ekspertai, matydami patalpą, iš buto būklės nustato paskutinio remonto laiką. Šioje byloje nustatyta, kad draudėja 2012 m. įsigijo butą ir atliko remontą. Buvo nustatyta, kad ieškovės turtas buvo apgadintas dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdyno. Buvo fiksuotas kanalizacijos vandens išsiliejimas dėl kanalizacijos stovo netinkamo funkcionavimo, fiksuotas užsikimšimas, lėmęs žalos atsiradimą, papildomų duomenų apie vamzdyno trūkimus ieškovė nėra gavusi. Ekspertas nustatė, kad įvykio vietoje yra bendro naudojimo inžinerinė įranga, žala atsirado dėl užliejimo kanalizacijos vandeniu. Kaip ekspertui nurodė draudėja, per virtuvės kriauklę ėmė tekėti kanalizacijos vanduo ir apliejo virtuvės ir koridoriaus grindis. Esant tinkamam kanalizacijos vamzdyno veikimui, vanduo turėjo nutekėti stovu žemyn. Žinoma, kad atsakovė yra pastato, esančio ( - ), administratorius, kuriam kyla pareiga prižiūrėti minėto pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangą, atlikti techninės priežiūros darbus, kasmetines nuolatines apžiūras, informuoti bendrasavininkius apie apžiūrų rezultatus, tačiau nors apžiūros ir buvo atliekamos, tačiau jokios informacijos apie tai, kad būtų reikalingi kokie nors darbai daugiabučio namo bendrasavininkiai informuoti nebuvo. Toks atsakovės neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą. Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją, bet atsakovė nesutiko atlyginti žalos, motyvuodama, kad ji neturėjo pareigos butuose prižiūrėti bendrosios inžinerinės įrangos, ji turėjo pareigą prižiūrėti bendro naudojimo įrangą tik bendrosiose patalpose, tačiau tokie argumentai nėra teisingi, nes pagal Sutarties su daugiabučio namo bendrija nuostatas matyti, kad 4.1 punkte administratorius įsipareigoja administruoti, eksploatuoti, remontuoti, prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą, likviduoti ir lokalizuoti avarijas ir stebėti namą, vykdyti namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninį aptarnavimą ir profilaktiką. Nenumatyta, kad inžinerinės įrangos techninis aptarnavimas ir profilaktika daroma tik bendro naudojimo patalpose. Pagal Sutarties 4.3 punktą administratorius visus darbus atlieka vadovaudamasis Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų ir Statybos techninių reglamentų reikalavimais. Šiuose teisės aktuose nėra numatyta jokių išlygų, kad administratorius, prisiėmęs pareigą administruoti bendro naudojimo inžinerinę įrangą, tuos veiksmus atlieka tik ten, kur įranga yra atvira arba bendro naudojimo patalpose. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos nevykdymu dėl bendrosios inžinerinės įrangos priežiūros ir eksploatacijos. Atsakovė priežiūros aktuose rašė, kad nėra nustatyta pastebimų defektų, kas rodo, kad apžiūros buvo atliekamos ne detalios, tik vizualinės apžiūros, nevertinant vamzdynų gyvavimo trukmės ir nepateikiant namo gyventojams informacijos apie inžinerinės įrangos būklę, rekomendacijų, kas turi būti atliekama. Atsakovė turėjo įvertinti, kad namas pastatytas 1985 m., nuo to laiko vamzdynai nebuvo keičiami. Atsakovė, kaip namo administratorius, žinodamas, kad vamzdynas senas, turėjo jam žinomomis priemonėmis atlikti detalesnę apžiūrą. Neaišku, kokiose patalpose atsakovė apžiūrėjusi vamzdyną nustatė, kad pastebimų defektų nerasta, nes pas draudėją atsakovė nebuvo atvykusi apžiūrėti bendro naudojimo vamzdyno. Iš trečiojo asmens paaiškinimų tapo žinoma, kad problema dėl kanalizacijos vamzdyno netinkamo funkcionavimo buvo įsisenėjusi, su šia problema susidūrė ir kiti kaimynai, ankstesni trečiojo asmens buto savininkai. Sutarties su administratoriumi 4.2 punkte yra numatyta administratoriaus pareiga nuolat stebėti namą, vykdyti namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninį aptarnavimą ir profilaktiką. Tai apima periodinį vamzdynų atkimšimą ir pravalymą, tačiau nėra duomenų, kad tokie darbai būtų atlikti. Žurnaluose matyti, kad naujų defektų nepastebėta, tačiau ankstesniais metai žurnale yra įrašų, kad darbai buvo atliekami, tačiau atsakovė gyventojų neinformavo, kad reikėtų vamzdyną pakeisti, tik trečią kartą nepavykus atkimšti, pakeistas vamzdynas ir išspręstos problemos. Sutarties 4.8 punkte yra nustatyta administratoriaus pareiga pateikti rekomenduotinų darbų sąrašą ir, suderinus su užsakovu, organizuoti jų vykdymą. Nėra duomenų, kad atsakovė šią sutarties nuostatą būtų vykdžiusi. Draudėjai nepavykus priskambinti atsakovei ir pastarosios darbuotojams atvykus po kelių valandų, žala didėjo. Sutarties 4.12 punkte numatyta pareiga atsakovei teikti pasiūlymus dėl namo inžinerinės sistemos tobulinimo, avarijų ir gedimų prevencijos, energetinių resursų kaštų mažinimo. Apie galimybę kažką keisti draudėja sužinojo, kai įvyko įvykis ir atvykę darbuotojai pasiūlė, kaip savo bute apsisaugoti nuo avarijos. Nesant įrodymų apie minėtų darbų įgyvendinimą, ieškovė laiko, kad tos pareigos nebuvo tinkamai įgyvendintos ir tokiu būdu pasireiškia atsakovės nerūpestingumas, kuris sąlygojo žalos atsiradimą. Įrašymas į žurnalą, kad defektų nerasta, vertinamas kaip formalus pareigų atlikimas, todėl atsakovės neveikimas sąlygojo tiek žalos atsiradimą, tiek žalos padidėjimą. Ieškovei apie draudiminį įvykį buvo pranešta 2016 m. rugpjūčio 2 d., apžiūra buvo atlikta 2016 m. rugpjūčio 5 d., per tris dienas, kaip numatyta teisės aktuose. Iš draudėjos paaiškinimų nustatyta, kad avariją likvidavo atsakovė. 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo pranešta atsakovei. Po apžiūros buvo kreiptasi į atsakovę, siųstas paklausimas, į kurį atsakovė atsakė, kad jie nebuvo informuoti, vėliau buvo siųsta pretenzija. Jeigu užsikimšimas būtų įvykęs draudėjos atsakomybės ribose, atsakovė būtų išrašiusi sąskaitą apsimokėti už darbus, atliktus ne bendrojoje inžinerinėje įrangoje, todėl darytina išvada, kad žala atsirado dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos netinkamo funkcionavimo. Dėl užsikimšimo priežasčių ieškovė bendravo su draudėja, siuntė informaciją atsakovei, ieškovė išnaudojo galimybes išsiaiškinti užsikimšimo priežastį. Užsikimšimo vieta yra bendrojoje inžinerinėje įrangoje, kanalizacijos stove, nes vanduo išsiliejo pas draudėją bute, kuris yra pirmame aukšte, nes jis neturėjo kur nubėgti. Šiuos teiginius ieškovė grindžia draudėjos paaiškinimais, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir tuo, kad draudėjai atsakovė neišrašė sąskaitos faktūros už atkimšimą. Eksperto padarytose nuotraukose matyti, kad grindų danga paveikta drėgmės, parketas su tarpais, „išsivaikščiojęs“. Akte detaliai aprašyta, kokius apgadinimus ekspertas mato, nurodyta, kad laminuota grindų danga paveikta drėgmės, atsilupę lentelių kraštai. Kaip grindys atrodė užliejimo dieną, ieškovė tokių duomenų neturi. Spalvų pasikeitimas nefiksuotas, tačiau dėl žalos reikia keisti visas grindis. Ieškovei nereikia turėti duomenų dėl realių darbų keičiant grindis, nes draudimo išmoką galima išmokėti pagal lokalinę sąmatą ir draudėjas turi teisę šią išmoką panaudoti pagal savo poreikius, nebūtinai remontuoti grindis. Ieškovė neturi teisės priversti ar kitaip įpareigoti draudėją būtinai remontuoti butą. Pats draudėjas pasirenka, kokiu būdu jam bus atlyginta žala. Lokalinę sąmatą sudarė Giedrius Šiukšta, bylose ji pripažįstama įrodymu, nors ir nepasirašyta. Visos išlaidos į sąmatą yra įtrauktos pagrįstai. Ieškovė, sudarydama lokalines sąmatas, atlieka vidinį vertinimą, turi teisę tokius paskaičiavimus daryti, sąmatas sudarinėja ir išmokas skaičiuoja savo darbą išmanantys specialistai su atitinkamu išsilavinimu. Papildomų tyrimų dėl trečiojo asmens kaltės užkemšant kanalizaciją nebuvo atlikta. Nebuvo nustatyta, kad draudėjas būtų pažeidęs draudimo sutartį ar įvykis patektų į nedraudžiamųjų įvykių kategorija. Nesant draudimo išmokos mažinimo galimybių, ieškovė padarė išvadą, kad draudėja nėra atsakinga už draudiminį įvykį. Apžiūrint butą dalyvavo draudėja ir žalų ekspertas vertintojas, nes atliekant apžiūrą nėra žinoma atsakingas asmuo, sprendimą dėl atsakingo asmens ne visada priima apžiūros metu. Lokalinėje sąmatoje paskaičiuoti dydžiai teismų praktikoje pripažįstamas kaip tinkamas įrodymas, žalos dydį atsakovė ginčija remdamasi savo subjektyvia nuomone. Yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl prašo ieškinį tenkinti, priteisiant visas bylinėjimosi išlaidas.

7Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškinio pareiškimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovė netinkamai atliko įvykio tyrimą. Į visus klausimus ieškovė atsakė, kad aplinkybes nustatinėjo iš draudėjo paaiškinimų, nematė pareigos bendradarbiauti su atsakove. Ieškovė negalėjo paaiškinti, kuriame vamzdyne įvyko ir kas įvyko. Ieškovė nežino, ar įvykis įvyko lietaus kanalizacijoje ar trūko kanalizacijos vamzdis. Dėl lietaus kanalizacijos negali vanduo eiti per kriauklę. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte parašyta, kad įvykis įvyko užsikimšus kanalizacijai draudėjos bute, turėjo, išsiaiškinti, ar ne trečiasis asmuo pats užkimšo kanalizaciją, tačiau nematė pareigos ir tikslo šių aplinkybių aiškintis, nes žino, kad yra atsakovė, kuri ir turi atsakyti. Ieškovės eksperto išvados Turto sunaikinimo, sugadinimo akte pakanka konstatuoti, kad šis įvykis neįvyko užsikimšus kanalizacijos stovui, t. y. toje dalyje, už kurią yra atsakinga atsakovė, o įvyko toje dalyje, už kurią yra atsakingas pats buto savininkas. Ieškovė turėjo konstatuoti, kad trečiajam asmeniui nepriklauso jokia draudimo išmoka, nes jis pats yra kaltas dėl draudiminio įvykio. Kelti atsakovės atsakomybės klausimą nėra jokio pagrindo, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Įrodinėjimo pareigą įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas turi ieškovė. Kadangi draudiminis įvykis įvyko ne bendro naudojimo inžinerinėje įrangoje, todėl atsakovės kaltės nėra. Ieškovė neįrodė, kuo pasireiškė netinkamas atsakovės pareigų vykdymas. Metinės ir kasmėnesinės apžiūros yra atliekamos, buvo aprašyti tiriami objektai, kas nustatyta, kokių priemonių siūloma imtis. Visos atsakovės įstatymų nustatytos pareigos buvo vykdomos ir fiksuotos tinkamai. Joks teisės aktas nereglamentuoja vidinių vamzdynų apžiūrų. Kaip atliekamos kas mėnesinės apžiūros – negali pasakyti. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė netinkamai nustatė ir paskaičiavo žalą. Nuotraukose, pateiktose į bylą, nematyti jokios žalos. Neaišku, kaip ekspertas nustatė, kuri dailylentė paveikta vandens. Draudimo bendrovei buvo visiškai neįdomu, kaip butas atrodė apliejimo momentu. Į įvykį ieškovė atvyko tik po trijų dienų nuo informacijos gavimo, todėl ieškovė aplaidžiai vykdė savo pareigas. Trečiasis asmuo taip pat nefotografavo draudiminio įvykio. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar toks įvykis egzistavo, ar iš viso jis buvo toks, kaip pateikia ieškovė. Atsakovė pateikė žurnalą, kuriame buvo fiksuoti įvykiai, į kuriuos ji buvo kviečiama, ir atlikti veiksmai, tačiau šiame žurnale tokio įvykio nėra. Kitokių įrodymų, kad atsakovei buvo pranešta apie įvykį, byloje nėra. Grindis trečiasis asmuo naudojo keturis metus, turėjo augintinį, kuris galėjo šlapintis, nubraižyti nagais, todėl grindys galėjo susidėvėti. Neįrodyta šioje byloje ir žala. Nesutinka, kad lokalinę sąmatą galima laikyti įrodymu ir dokumentu, nes jis turėtų būti pasirašytas, nurodytos oficialaus asmens pareigos, vardas, pavardė, niekas už šią sąmatą neprisiėmė atsakomybės. Laminuotų grindlenčių kainos paskaičiavimas yra netinkamas, nes neišsiaiškinta tikroji dailylenčių vertė, klasė. Neaišku, kokių dailylenčių vertė buvo paskaičiuota. Ieškovė turėjo stengtis nustatyti padėtį iki draudiminio įvykio, paskaičiuojant žalą, turėjo išsiaiškinti, koks turtas buvo sužalotas ir koks nuostolis padarytas, atstatant jo vertę iki draudiminio įvykio. Nesiaiškino, kokios dailylentės, kiek metų naudotos. Papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo, statybvietės išlaidos, pridėtinė vertė – visos šios išlaidos nepagrįstos, jos nesusijusios su realiu žalos poveikio šalinimu. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė apie įvykį žinojo, vyko į įvykio vietą ir šalino pasekmes. Per trečiojo asmens draugus atvažiavo pakviesti kažkokios įmonės žmonės, kurie bandė šalinti pasekmes per draudėjos buto kanalizacijos vamzdyną, todėl priežastis yra trečiojo asmens butas. Nenustatyti žmonės, dirbantys nenustatytoje įmonėje, neva jai paaiškino, kad priežastis yra rūsyje, o ne jos bute. Vamzdyną užkiša namo gyventojai savo netinkamu elgesiu, netinkamu naudojimu. Atvykę asmenys nerado jokių vamzdyno trūkimų, nieko nekeitė, nevirino, tiesiog pravalė vamzdyną, kurį užkimšo namo gyventojai. Atsakovė negali auklėti gyventojų, kaip reikia naudotis kanalizacija. Trečiasis asmuo nuo 2012 iki 2016 m. naudojosi kanalizacija ir nėra buvę panašių įvykių, kas rodo, kad atsakovė tinkamai prižiūrėjo kanalizaciją, todėl vamzdyno būklė nėra niekaip susijusi su vandens kilimu. Įvykiai vyksta tuomet, kai neatsakingi gyventojai supila ką nors į kanalizaciją. Kadangi yra labai daug stovų, įvykių buvo mažai, tai galima manyti, kad priežastis buvo trečiojo asmens bute. Atsakovei trečiasis asmuo apie įvykį nepranešė. Patikros buvo atliekamos tinkamai ir laiku, atsakovė turi pareigą prižiūrėti namo būklę, kad ji neblogėtų, bet ne siūlyti kažkokias racionalizacijas, atsakovei nusiskundimų dėl kanalizacijos nebuvo teikiama. Niekas byloje neįrodė, kad egzistuoja trečiojo asmens byloje nurodyta alkūnė, kurioje galimai kimšosi. Jeigu būtų nustatyta, kad tokia alkūnė yra, ji buvo tokia suprojektuota. Atsakovė nekalta, kad yra tokia alkūnė, todėl jokių neteisėtų veiksmų nėra. Ieškovė nesiaiškino, ar šis įvykis gali būti pripažįstamas draudiminiu, ar nėra trečiųjų asmenų kaltės, ar išmoka neturėtų būti mažinama dėl trečiųjų asmenų kaltės. Ieškovė nepasidomėjo, ar žala yra būtent tokia, jos nenustatinėjo ir ją skaičiavo netinkamai. Trečiasis asmuo viso apgadinto grindų ploto nekeitė, todėl tokios žalos realiai nėra.

8Trečiasis asmuo Š. D. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. tarp 15-16 val. grįžusi namo į butą, įlipo į balą ir pamatė, kad prieškambaryje ir virtuvėje šlapia, per kriauklę iš kanalizacijos bėgo vanduo. Tai buvo virtuvės vanduo su kavos tirščiais ir pan., ne su fekalijomis. Vyras telefonu jai liepė, kol jis grįš iš darbo, skambinti UAB „Joniškio būtų ūkiui“. Nepavykus atsakovei priskambinti, vyras, grįžęs iš darbo, išardė po kriaukle sifoną, bandė pats atkimšti vamzdį, bet nepavyko, visur bėgo vanduo. Kaimynų, gyvenančių virš jų, prašė neleisti vandens, tačiau vanduo vis tiek bėgo, galimai kažkas buvo įjungęs indaplovę. Iš kitos laiptinės atėjęs kaimynas nurodė, kad pas jį tokia pat problema, bet jis jau pripratęs, žinojo, kad reikia užsukti rūsyje vandenį, kad kaimynai vandens nebeleistų ir jam nebebėgtų. Į UAB „Joniškio butų ūkį“ prisiskambino per UAB „Joniškio butų ūkio“ elektriką, kuris buvo pažįstamas, ir šis pažadėjo iškviesti atsakingus darbuotojus. Tarp 18-19 val. atvyko du atsakovės darbuotojai su UAB „Joniškio butų ūkio“ automobiliu ir apranga. Iki tol virtuvėje bėgo vanduo. Vanduo bėgo maždaug 3 valandas, būdavo, kad aprimdavo ir vėl pradėdavo. Iš pradžių bėgo per kriauklę, vyrui išardžius sifoną – iš stovo. Atvykę vyrai, kanalizaciją atkimšo per jų butą, nes kaip jie nurodė, problema buvo stove, kuris ėjo per privataus asmens sandėliuką ir buvo reikalingas to asmens sutikimas. Darbuotojai dirbo apie 40 min. Jie nurodė, kad senas bendro naudojimo kanalizacijos stovas užsikimšo per 90 laipsnių alkūnę, vamzdyno trūkimų nenustatė. Darbuotojai patvirtino, kad tai ne primas kartas. Paaiškino, kad seni metaliniai vamzdžiai, visos nuosėdos kaupiasi 90 laipsnių alkūnėje, užsikimšo dėl naudojimo. Patarė po kriaukle dėti vožtuvą, kad kai vėl užsikimš, pas ją vanduo nebebėgtų, o kiltų į aukščiau esančius butus. Nežino, kodėl nėra fiksuota, kad darbuotojai buvo iškviesti, gal dėl to, kad kvietė per darbuotoją. Jeigu būtų užkimšusi pati, tai būtų bėgę tik kai ji būtų leidusi vandenį, o ne kai vandenį leido kiti kaimynai. Jų butas yra antroje laiptinėje. Nuo 2016 m. iki 2018 m. kovo mėnesio tokie įvykiai pasikartojo tris ar keturis kartus. Paskutinį kartą vandens neturėjo 3 dienas, nes UAB „Joniškio butų ūkis“ niekaip negalėjo atkimšti vamzdžių, todėl pakeitė visus vamzdynus ir dabar problemų nebėra. Tie, kurie pardavė butą, nurodė, kad tai buvo sena problema ir niekas jos nesprendė. Ji žodžiu buvo nurodžiusi šią problemą bendrijos susirinkime, nes tada jų name gyveno atsakingas UAB „Joniškio butų ūkio“ darbuotojas. Pastarasis nurodė, kad čia yra ne gyventojų problema, bet UAB „Joniškio butų ūkio“, kuris viską ir sutvarkys, patikėjo tuo žmogumi ir pati į administratorių nesikreipė. Administratorius vamzdyną sutvarkė tada, kai nebegalėjo atkimšti. Iš atsakovės anksčiau iki įvykio nebuvo jokių pasiūlymų keisti vamzdyną. Kitiems toje laiptinėje pirmame aukšte gyvenantiems kaimynams tos problemos nebuvo, nes stovas priklauso jų butui ir kitiems butams, einantiems virš jų buto. Buvo užlieta pusė virtuvės ir nemaža dalis prieškambario, parketlentės pašviesėjo ir nuo drėgmės atsiraitė kraštai, patys pakeitė atsiraičiusias parketlentes prieškambaryje, virtuvės nekeitė dėl sunkiai išmontuojamų virtuvės spintelių. Po to karto jų virtuvė vėl buvo užlieta.

9Ieškinys tenkintinas.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo Š. D. 2012 m. lapkričio 9 d. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2028 m. lapkričio 11 d. apdraudė butą, esantį ( - ). 2016 m. rugpjūčio 5 d. AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas surašė Turto sunaikinimo sugadinimo aktą, kuriame nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo užlietas draudėjai Š. D. priklausantis butas, esantis ( - ), įvykio aprašyme nurodyta, jog dėl užsikimšusios kanalizacijos draudėjos bute, esančiame pirmame penkiaaukščio gyvenamojo namo aukšte pro virtuvės kriauklę ėmė lipti kanalizacijos vanduo. Aplietas virtuvės baldų komplektas bei virtuvės ir koridoriaus laminuota grindų danga. Avariją likvidavo UAB „Joniškio butų ūkis“. Nuostolių aprašymo grafoje nurodyta, jog užliejimo kanalizacijos vandeniu metu butui padaryti šie sugadinimai: koridoriuje sugadinta 11,38 m2 laminuotos grindų dangos su pašiltinimu, atsilupę lentelių kraštai; virtuvėje 11,02 m2 sulietas grindų laminatas su pašiltinimu, atsilupinėję lentelių kraštai. Pagal draudimo išmokos apskaičiavimą bei mokėjimo nurodymą, ieškovė išmokėjo draudėjai 543,15 Eur. Sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog dėl laminuotų grindlenčių keitimo draudėjos bute tiesioginės išlaidos sudaro 572,11 Eur. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. paklausimu dėl avarijos kreipėsi į atsakovę, į kurį atsakovė 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu atsakė, jog dėl buto, esančio ( - ), apliejimo atsakovė nebuvo informuota, todėl apliejimo priežastys nenustatytos. Atsakovė atsakydama į pretenziją dėl turtinės prievolės vykdymo, 2017 m. vasario 21 d. rašte nurodė, kad UAB „Joniškio butų ūkis“ apie gyvenamojo namo adresu ( - ) buto gedimą (avariją) nebuvo informuotas. Apie tai faktą 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (1.9) SD-602 buvo informuota ir AB „Lietuvos draudimas“ Sutarties 7.7 punkte numatyta, kad administratorius neatsako už nuostolius, atsiradusius dėl to, kad jis laiku nebuvo įleistas į Namo butą ar kitą kapitalą. Minėta sutarties nuostata šalina UAB „Joniškio butų ūkis“ atsakomybę, kadangi namo administratorius nebuvo tinkamai informuotas apie atsiradusį gedimą ir prarado galimybę reikalui esant jį pašalinti. Pagal 2014 m. birželio 30 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), administravimo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir paslaugų teikimo sutartį Nr. SS-27, atsakovė įsipareigojo administruoti, eksploatuoti, remontuoti, prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą bendrojo naudojimosi vietose, likviduoti bei lokalizuoti avarijas (4.1 punktas); nuolat stebėti namą, vykdyti namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninį aptarnavimą, profilaktiką (4.2 punktas); visi sutartiniai administratoriaus įsipareigojimai nurodyti sutarties 4.1 – 4.29 punktuose. Iš pateiktos UAB „Joniškio butų ūkis“ gedimų registracijos žurnalo kopijos matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. pranešimo dėl užlieto buto adresu ( - ), nėra.

11Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, subrogacijos tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Joniškio butų ūkis“, motyvuodama tuo, jog atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo technine prižiūrėtoja, tinkamai nevykdė gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros (eksploatavimo), todėl privalo atlyginti padarytą žalą.

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

13Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

14Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Šioje byloje kilos ginčas dėl atsakovės kaltės.

15Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė yra preziumuojama. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais, šios civilinės atsakomybės sąlygos nepreziumuojamos.

16Iš bylos medžiagos, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, jog atsakovė administravimo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūros paslaugas gyvenamojo daugiabučio namo, esančio ( - ), teikė pagal 2014 m. birželio 30 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. SS-27 (toliau – Sutartis). Sutarties 1.2.7. punkte nurodyta, jog bendroji inžinerinė įranga reiškia Namo vandentiekio, kanalizacijos, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklus, ventiliacijos kameras, vamzdynus ir angas, šildymo radiatorius, elektros skydines, šilumos mazgus, karšto vandens ruošimo įrenginius, katilines, nuotekų šalinimo įrangą, įėjimo kontrolės sistemą ir kitą bendro naudojimo inžinerinę įrangą, įrengtą bendro naudojimo patalpose ar bendrosiose namo konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų Savininkams (bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 1.2.8. punkte nurodyta, jog Eksploatavimas – Namo būklės nuolatinis stebėjimas, namo pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas, pagal visus galiojančių įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus. Sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose nurodyta, jog administratorius įsipareigoja administruoti, eksploatuoti, remontuoti, prižiūrėti pastatą, jo inžinierinę įrangą bendrojo naudojimo vietose, likviduoti bei lokalizuoti avarijas; nuolat stebėti Namą, vykdyti Namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninį aptarnavimą, profilaktiką. Sutarties 4.3. punkte nurodoma, jog administratorius visus darbus atlieka vadovaudamasis Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A-l 154 patvirtintais Joniškio rajono butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo darbų sąrašu patvirtintu 2008 m. rugpjūčio 28 d. Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-167, Daugiabučių namų bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašu patvirtintu Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. A-29, Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašu patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229, Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) privalomų darbų sąrašu patvirtintu Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-81 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo“, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis patvirtintomis 2010 m. vasario 11d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 “Dėl statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 “Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokuemntų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas” ir kitais daugiabučių namų priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais; Sutarties 4.8 punkte atsakovė įsipareigojo pateikti gyvenamojo namo bendrijai rekomenduojamų papildomų darbų sąrašą ir, suderinus su Užsakovu, organizuoti jų vykdymą; 4.12. punkte įsipareigojo teikti pasiūlymus dėl Namo inžinerinės sistemos tobulinimo, avarijų bei gedimų prevencijos, energetinių resursų kaštų mažinimo, taip pat konsultuoti Užsakovą šiais klausimais Administratoriaus kompetencijos ribose; 4.13. punktu įsipareigojo administratoriaus įgaliotam asmeniui avarinio gedimo atveju Name, atvykti į avarijos vietą bet kurią savaitės dieną, įskaitant poilsio ir valstybinių švenčių dienomis.

17Byloje nėra ginčo, jog atsakovė teikė administravimo bei techninės priežiūros paslaugas gyvenamąjam daugiabučiam namui, esančiam ( - ), tačiau nurodė, tinkamai atlikusi gyvenamojo namo inžinerinės įrangos techninę priežiūrą ir nesanti atsakinga dėl įvykusio įvykio.

18Iš ieškovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų ir AB „Lietuvos draudimo“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, jog draudėjos butas buvo užlietas dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio (vamzdyno), kai kanalizacijos vanduo skverbėsi į draudėjos butą per virtuvės kriauklę. Nors atsakovė nurodė, jog minėtas įvykis nėra registruotas UAB „Joniškio butų ūkis“ gedimų registracijos žurnale, į avarijos likvidavimą atsakovės darbuotojai nevyko, tačiau iš trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdyje matyti, jog avariją likvidavo būtent atsakovės darbuotojai. Teismas sutinka, jog gedimų registracijos žurnale nėra registruota pranešimo dėl įvykio draudėjos bute ir avarijos likvidavimo, tačiau neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens paaiškinimais, jog atsakovės darbuotojai į jos butą atvyko ir likvidavo avariją, pranešus šiems kitu būdu. Tikėtina, jog atsakovės darbuotojai gavę pranešimą, nors ir neregistruotą atsakovės avarijų žurnale vyko į avarijos vietą likviduoti jos.

19Iš trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio matyti, jog gyvenamajame name gyventojai buvo susidūrę su kanalizacijos vamzdynų netinkamu veikimu, problema buvo įsisenėjusi ir nesprendžiama. Kaip minėta Sutarties 4.12. punkte atsakovė buvo įsipareigojusi teikti pasiūlymus gyvenamojo namo bendrijai dėl Namo inžinerinės sistemos tobulinimo, avarijų bei gedimų prevencijos, energetinių resursų kaštų mažinimo, taip pat konsultuoti Užsakovą šiais klausimais Administratoriaus kompetencijos ribose, tačiau kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų, tokie siūlymai bendrijai teikiami nebuvo.

20Iš atsakovės pateikto statinio būklės nuolatinių stebėjimų žurnalo kopijos matyti, jog pastato nuolatinio stebėjimo metu 2015 m. lapkričio 18 d. buvo užfiksuota, jog name yra nesandarus kanalizacijos vamzdynas, buvo rekomenduojama pakeisti vamzdyną, tačiau kur ir kada vamzdynas buvo keičiamas nenurodyta.

21Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai turėjo būti atliekami remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), kuriuo atsakovė nurodė besivadovaujanti vykdydama priežiūros darbus (Sutarties 4.3. punktas) 13. punktu atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus; bei bendrojo pobūdžio organizaciniai ir tvarkomieji darbai skyriuje minimu 1.1.5 punktu, kuriame nurodoma, jog nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus), tačiau kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų, tokio pobūdžio darbai atliekami administruojant gyvenamąjį namą nebuvo. Atsakovės atstovas nurodė, jog jam nėra žinoma kaip yra atliekami nuolatiniai statinio būklės stebėjimai, byloje pateiktuose kasmetiniuose gyvenamojo namo apžiūros aktuose, kur nurodomas apžiūros tikslas – detaliai apžiūrėti ir patikrinti gyvenamojo namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą 12 punkte (nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos) nurodoma, jog pastebimų defektų nerasta. Gyvenamojo namo apžiūros akte nėra nurodoma, kokie nuotekų šalinimo sistemos priežiūros darbai buvo atlikti, ar buvo atliktas vamzdyno pralaidumo tikrinimas ir t. t., kaip to reikalauja STR 1.12.05:2010 Bendrojo pobūdžio organizaciniai ir tvarkomieji darbai skyriaus 1.1.5 punktas.

22Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos A. T. 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

23Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad už bendrajai inžinerinei įrangai priskiriamų kanalizacijos tinklų priežiūrą, techninį aptarnavimą, profilaktiką, saugaus ir tinkamo kanalizacijos tinklų naudojimo užtikrinimą yra atsakinga atsakovė. Taip pat atsakovė, nustačiusi, jog gyvenamajame name inžineriniai tinklai, šiuo atveju kanalizacijos vamzdynas, neveikia tinkamai ar esant gyventojų nusiskundimams dėl netinkamo kanalizacijos veikimo, turėjo teikti pasiūlymus gyvenamojo namo bendrijai dėl inžinerinės sistemos remonto/keitimo ar kitokių darbų atlikimo, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos bei trečiojo asmens paaiškinimų, tokių veiksmų atsakovė neatliko. Šioje byloje teismas remiasi trečiojo asmens paaiškinimais kaip vienu iš motyvų formuojant savo vidinį įsitikinimą, trečiasis asmuo išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, priežastį dėl ko kilo įvykis trečiojo asmens bute, taip pat išsamiai nurodė ir atsakovės netinkamą veikimą, vykdant gyvenamojo namo kanalizacijos vamzdyno priežiūrą.

24Teismas atmeta atsakovės atstovo teiginį, jog draudėjos bute esanti kanalizacijos vamzdyno dalis nepriklauso prie bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, nes Sutarties 1.2.7. punkte nurodoma, jog bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai priskirtini ir objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu. Akivaizdu, jog daugiabučiame gyvenamajame name kanalizacijos vamzdynas yra išvedžiotas į kiekvieną butą, ir iš kiekvieno buto nuotekos patenka į bendrą, visam gyvenamajam namui priklausantį kanalizacijos vamzdyną.

25Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog draudėjos butas yra pirmame namo aukšte, ir kanalizacijos vandens liejimasis į trečiojo asmens butą per kriauklę, rodo, jog kanalizacijos vamzdynas nebuvo pralaidus tekančioms nuotekoms iš kituose gyvenamojo namo aukštuose esančių butų.

26Išdėstytos aplinkybės supuonuoja išvadą, jog atsakovė tinkamai neveikė prižiūrėdama gyvenamojo namo, esančio ( - ), inžinerinę (kanalizacijos) įrangą, dėl ko trečiojo asmens bute įvyko kanalizacijos vandens išsiliejimas iš gyvenamojo namo bendro kanalizacijos vamzdyno; ieškovė patyrė žalą išmokėdama trečiajam asmeniui draudimo išmoką, dėl įvykusio įvykio; tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamos kanalizacijos įrangos priežiūros ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), todėl yra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

27Atsakovė taip pat ginčijo ir trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos sumą, nurodydama, jog pagal lokalinę sąmatą nėra tinkamai paskaičiuota draudimo išmoka. Nurodė, jog trečiasis asmuo neatliko jokių remonto darbų, į lokalinę sąmatą yra įtraukta ne tik laminuotų grindlenčių kaina, tačiau ir atliekami darbai. Tokius atsakovės teiginius teismas laiko nepagrįstais, nes pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio. Turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus. Kol negauna draudimo išmokos, draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gavęs draudimo išmoką, jis gali realiai pradėti sugadinto turto remonto darbus. Kita vertus, draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą, ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimą išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Ieškovės atstovė išsamiai paaiškino, jog sąmata buvo sudaryta atsižvelgiant į trečiojo asmens bute keičiamų grindų plotą, sąmatos sudarymo metu esančias grindlenčių kainas, nusidėvėjimą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią trečiajam asmeniui buvo išmokėta draudimo išmokas, todėl iš atsakovės priteistina visa ieškovės reikalaujama suma, t. y. 537,16 Eur.

28Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 39,21 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų vadovaujantis CK 6.261 straipsniu (537,16 Eur (skola) *0,06 (palūkanų dydis) /365 (dienų skaičius metuose)* 444 (pradelstų dienų skaičius), skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistina 39,21 Eur kompensacinių palūkanų suma.

29Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur už ieškinio surašymą bei 29,14 Eur ieškovės atstovo išlaidos vykstant į teismo posėdį. Visos ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl ieškinį tenkinus visiškai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį patenkinti visiškai.

33Priteisti iš atsakovės UAB „Joniškio butų ūkis“, j. a. k. 157521319, buveinė Joniškis, Vilniaus g. 46, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ j. a. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius:

34– 537,16 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus, 16 ct) žalos atlyginimo;

35– 39,21 Eur (trisdešimt devynis eurus, 21 ct) kompensacinių palūkanų;

36– 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y., 2018 m. gegužės 7 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

37– 114,22 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 537,16 Eur turtinės... 5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškinio... 8. Trečiasis asmuo Š. D. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino,... 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų ir trečiojo... 11. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui... 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1... 13. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių,... 14. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir... 15. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei... 16. Iš bylos medžiagos, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, jog... 17. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė teikė administravimo bei techninės... 18. Iš ieškovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų ir AB „Lietuvos... 19. Iš trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio matyti, jog gyvenamajame... 20. Iš atsakovės pateikto statinio būklės nuolatinių stebėjimų žurnalo... 21. Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės... 22. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo... 23. Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad už bendrajai inžinerinei... 24. Teismas atmeta atsakovės atstovo teiginį, jog draudėjos bute esanti... 25. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog draudėjos butas yra pirmame namo... 26. Išdėstytos aplinkybės supuonuoja išvadą, jog atsakovė tinkamai neveikė... 27. Atsakovė taip pat ginčijo ir trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo... 28. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 39,21 Eur kompensacinių... 29. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės... 30. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260,... 32. ieškinį patenkinti visiškai.... 33. Priteisti iš atsakovės UAB „Joniškio butų ūkis“, j. a. k. 157521319,... 34. – 537,16 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus, 16 ct) žalos... 35. – 39,21 Eur (trisdešimt devynis eurus, 21 ct) kompensacinių palūkanų;... 36. – 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo... 37. – 114,22 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 22 ct) bylinėjimosi... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...