Byla 2A-2502-467/2013
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. K., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto 28-as notarų biuras, Vilniaus miesto 42-as notarų biuras

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Vido Stankevičiaus ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei O. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. K., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto 28-as notarų biuras, Vilniaus miesto 42-as notarų biuras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė O. B. 2011 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti J. B. 2004 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 28-ame notarų biure, negaliojančiu. Nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 15 d. mirė ieškovės motina J. B.. Po jos mirties ieškovė sužinojo, kad 2004 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto 28-ame notarų biure buvo patvirtintas testamentas, kuriuo motina visą jai priklausantį turtą paliko vaikaitei O. B. (ieškovės dukrai). Iš testamento matyti, kad jis surašytas dalyvaujant tik testatorei ir Vilniaus miesto 28-o notarų biuro notarei. Tai ieškovei sukėlė abejones, ar testamentas yra galiojantis, kadangi tuo metu, kai jis buvo surašytas ir patvirtintas, ieškovės motina turėjo rimtų problemų su regėjimu, jos psichinė būklė buvo nestabili, elgesys neadekvatus, 1962 m. ji patyrė sunkią galvos traumą, 2000 m. jai buvo nustatyta lėtinė galvos smegenų išemija, 2005 m. diagnozuota demencija (silpnaprotystė), o 2006 m. ir Alzhaimerio liga, ji buvo įrašyta įskaitoje pas psichiatrą. Esant tokiems rimtiems psichikos susirgimams, J. B., sudarydama testamentą, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Ieškovės motina Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, ieškovė to paties teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartimi buvo paskirta jos globėja, rūpinosi ja iki mirties. Atsakovė žinojo apie J. B. turimas sveikatos problemas, apie jos ribotas galimybes suvokti testamento sąlygas, tačiau apie tai notarui nepranešė. Notaras privalo tikrinti testatoriaus veiksnumą, tačiau jis vertino J. B. sveikatos būklę tik pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl yra prielaidų manyti, kad suklydo dėl jos galimybės savarankiškai sudaryti minimą sandorį. Tokio testamento sudarymas bei jo patvirtinimas notarų biure neatitinka sąžiningumo, protingumo, teisėtumo bei geros moralės normų, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.81 ir 1.90 straipsnius.

6Atsakovė O. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės abejonės dėl testatorės aklumo ir parašo autentiškumo yra nepagrįstos ir išgalvotos, nes atsakovės senelė testamento surašymo metu ir iki pat mirties nebuvo akla, o parašas jos po testamento tekstu yra autentiškas, ką įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai. J. B., kurią atsakovė prižiūrėjo, mirė 2011 m. rugsėjo 15 d., būdama 83 metų. Ji, būdama gyva, sveika ir veiksni, 2004 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto 28-ame notarų biure surašė testamentą atsakovės naudai, nes ji atsakovę labai mylėjo dėl jos pastovios globos ir rūpybos, todėl savo nuožiūra, gerai apgalvojusi, savo testamentu visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų paliko savo vaikaitei – atsakovei. Testatorė J. B., kaip ir visi pagyvenę žmonės, turėjo bendrų susirgimų, tačiau šie susirgimai nebuvo susiję su ieškinyje išdėstytais aklumo motyvais, ką įrodo išrašai iš medicininių dokumentų. 2004 m. testamento sudarymo metu, jos regėjimas buvo geras, tačiau po dvejų metų regėjimas galėjo pablogėti dėl senyvo amžiaus. Testatorės J. B. parašas testamente negalėjo būti suklastotas, kadangi palikėja testamentą sudarė 2004 m. rugpjūčio 26 d. 13 val. 30 min. Vilniaus 28-ame notarų biure, būdama sveiko proto ir suprasdama savo veiksmus. Notarė S. B. jai suprantama kalba išaiškino atliekamų veiksmų prasmę ir padarinius. Testamento neteisėtumo įrodymu negali būti ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis dėl ieškovės paskyrimo globėja, nes ši globėja, turėdama žalingų įpročių, ne visai tinkamai atliko savo kaip globėjos pareigas, be to ieškovė palikėjos globėja tapo praėjus trejiems metams po testamento sudarymo. Į testatorės turtą ieškovė pretenduoti negali dar ir dėl to, kad ieškovei palikėjos mirties dieną joks išlaikymas nebuvo reikalingas, todėl ji negali pretenduoti net į privalomąją palikimo dalį.

7Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. K. prašė pripažinti J. B. 2004 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad testatorė J. B. dėl sveikatos būklės testamento sudarymo metu, t.y. 2004 m. rugpjūčio 26 d., negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, kadangi sirgo sunkia psichikos liga, nebegalėjo savarankiškai mąstyti bei orientuotis aplinkoje. Psichikos ligos, demencijos, požymiai J. B. pradėjo reikštis gana seniai, dešimt metų prieš ieškovei O. B. kreipiantis į teismą dėl J. B. pripažinimo neveiksnia ir globėjos paskyrimo. Palikėja dažnai išeidavo iš namų ir negrįždavo, negalėdama rasti namų. Ji klaidžiodavo be tikslo ir vietos, neretai policija, kaimynai, kiti asmenys padėdavo jai grįžti pas artimuosius į namus. J. B. tiek iki testamento surašymo dienos, tiek testamento pasirašymo dieną bei iki pat mirties prarasdavo atmintį, nesiorientavo vietoje ir laike, nepažindavo artimųjų, netekdavo ryšių su aplinkiniais, pamiršdavo naujus įvykius, jai silpnėjo atmintis, ji neteko gebėjimo pažinti supančią aplinką bei žmones, jos kalba buvo nuskurdusi, nenuosekli ir beprasmė, kas leidžia manyti, jog, sudarant 2004 m. rugpjūčio 26 d. testamentą, nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia. Teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, ne tik teismo ekspertizę, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino - J. B. 2004 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą oficialųjį testamentą pripažino negaliojančiu. Priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. – 2012 m. birželio 5 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 82TPK-18/2012, kuriame konstatuota, jog yra pagrindas daryti prielaidą, kad J. B. testamento pasirašymo metu, t.y. 2004 m. rugpjūčio 26 d. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu demencija, sergant mišria Alzhaimerio liga, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CPK 197 str. 2 d.). Konstatuodamas, kad oficialieji rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, teismas šalių paaiškinimų apie J. B. elgesį ir psichinę būklę nevertino, vadovavosi ekspertizių išvadomis, o taip pat liudytojų, trečiųjų asmenų bei jų atstovų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovė O. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo liudytojų parodymais. Teismo posėdžio metu buvo apklausta daug liudytojų, kurie paliudijo apie testatorės elgesį testamento sudarymo metu. Esant skirtingiems liudytojų parodymams, teismas turėjo motyvuotai pasisakyti, kuriais liudytojų parodymais remiasi ir kodėl, o kuriais nesivadovauja. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog testatorė buvo apžiūrėta kompetentingo gydytojo psichiatro tik 2006 metų vasarį-kovą, kuris jai diagnozavo delyrinės simptomatikos pradžią maždaug nuo 2005 metų vasario-kovo, o Alzhaimerio ligą - maždaug nuo 2005 metų rugpjūčio- spalio, t.y. vėliau, nei buvo sudarytas ginčo testamentas. Byloje esančiame išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog tik po 2006 m. vasario 27 d. ji buvo apžiūrėta ir gydyta VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, kuriame specialistai psichiatrai nustatė psichinį susirgimą. Taip pat svarbi aplinkybė ir tai, kad liga (net jei ir daryti prielaidą, jog testatorė ja sirgo) pradinėje stadijoje nėra įrodymas to, kad ligonis nesupranta savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldo. Be to, net ir tuo metu (2006 metų kovą) liga nebuvo labai sunkios būklės, nes po mėnesio testatorė buvo išrašyta pagerėjusios būklės, delyriniai sąmonės sutrikimai nyko. Tik 2009 m. rugsėjo19 – spalio 27 d. jai buvo atlikta ekspertizė dėl veiksnumo nustatymo ir ji buvo pripažinta neveiksnia. Teismas padarė išvadą, jog testamentas naikintinas, kaip sudarytas asmens, nesuvokusio savo veiksmų reikšmės ir prasmės, nors liudytojų parodymai yra prieštaringi, ekspertizės akte padaryta išvada, kad nustatyti ligos sunkumą juridiškai reikšmingu momentu, nepakanka objektyvių duomenų, be to pati ekspertė patvirtino, jog ligos tikimybė yra apie 80 procentų. Teismas, net ir nusprendęs, kad testatorė sirgo psichine liga, padarė klaidingą išvadą, jog ji nesuprato savo veiksmų prasmės. Kad testatorė sugebėjo tokius veiksmus valdyti, patvirtino ir notarė S. B.. Teismas netinkamai vertino jos paaiškinimus.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. K. prašė skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog J. B. nuo 1988 metų buvo gydoma ir stebima dėl galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozės, o lėtinė galvos smegenų išemija jai buvo diagnozuota dar 2000 metais, t.y. žymiai anksčiau, nei buvo sudarytas ginčo testamentas. Atsakydama į klausimą, ar J. B. testamento sudarymo dieną galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, teismo psichiatrų ekspertų komisija padarė prielaidą, kad J. B. testamento surašymo metu (2004-08-26) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu demencija, sergant mišria Alzhaimerio liga, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertų paaiškinimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taip pat laikytini papildomais įrodymais šioje byloje. Teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, rėmėsi ir kitais įrodymais - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos 2006-09-19 - 10-27 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr.288, kuriame nustatyta, kad pastaruosius 10 metų pastebimai pradėjo silpti J. B. atmintis, trikti orientacija, taip pat stebimas išreikštas įgytos silpnaprotystės sindromas, t.y. pirmosios instancijos teismas rėmėsi dviejų ekspertizių aktais, kuriuose konstatuota, kad J. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - demencija, sergant mišria Alzhaimerio liga, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; ekspertų žodiniais paaiškinimais; medicininiais dokumentais; tiriamojo-mokslinio pobūdžio rašytiniu įrodymu - medicinos moksliniame žurnale „Sveikatos mokslai" 2008 m. Nr.1 publikuotame straipsnyje „Pomirtinių ekspertizių civilinėse bylose dėl sandorio sudarymo teismo psichiatrinė ekspertinė analizė (2002 - 2006 M.)" pateiktomis išvadomis.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. B. prašė skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ekspertizių išvadas, liudytojų parodymus padarė pagrįstą išvadą, kad testatorė J. B. testamento pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizių aktai patvirtina tęstinę J. B. psichikos sutrikimo būklę. Teismas pagrįstai kritiškai vertino notarės S. B. poziciją šioje byloje, nes notarė negalėjo paaiškinti, kodėl testatorė parašė tik savo pavardę, tačiau neparašė savo vardo ir nepsiarašė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, o taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir yra visapusiškai pagrįstas.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t.y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

17Apeliacinio proceso objektą nagrinėjamoje byloje sudaro atsakovės apeliaciniame skunde iškelti teisės ir fakto klausimai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog J. B., 2004 m. rugpjūčio 26 d. sudarydama testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, be pagrindo nesivadovavo liudytojų parodymais, prioritetą nepagrįstai suteikė sąlyginei ekspertizės išvadai. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

19Bylos duomenys tvirtina, kad J. B. 2004 m. rugpjūčio 26 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko savo vaikaitei O. B. (b.l. 8, t.1). Testatorė 2011 m. rugsėjo 15 d. mirė (b.l. 7, t.1). O. B. pareiškė ieškinį teisme dėl oficialaus J. B. testamento nuginčijimo, prašydama pripažinti jį negaliojančiu dėl to, kad testatorė dėl savo psichinės sveikatos būklės nesuvokė sudaromo sandorio aplinkybių ir padarinių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad sudarydama ginčijamą testamentą J. B. nesuprato savo veiksmų prasmės ir jų negalėjo valdyti. Apeliacinio skundo argumentai ir motyvai šios išvados pagrįstumo nepaneigia.

20Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2, 4 d., 5.16 str. 2 d.) CK 1.89 straipsnio pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

21Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

22Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar J. B. 2004 m. rugpjūčio 26 d. testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, paskyrė pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad teismo psichiatrų ekspertų komisija daro prielaidą, jog J. B. testamento surašymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - demencija, sergant mišria Alzhaimerio liga, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (b.l. 2-7, t.2). Abejoti šios ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo, nes išvada parengta išsamiai ir visapusiškai ištyrus testatorės medicininius bei kitus dokumentus, tyrimo eiga yra nuosekli ir neprieštaringa, ekspertizės išvada nepaneigta kitais byloje esančiais dokumentais, jiems neprieštarauja, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti išvadą parengusių teismo ekspertų nešališkumu ar kompetencija. Apklausta teismo posėdžio metu viena iš ekspertizę atlikusių eksperčių detaliai paaiškino ekspertizės eigą, atsakė į jai suformuluotus klausimus, o jos parodymai atitiko ekspertizės akto turinį (b.l. 29-30, t.2).

23Eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.; žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Nagrinėjamu atveju nesiremti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis nėra jokio objektyvaus pagrindo, nors teismo psichiatrijos ekspertizės išvada ir suformuluota kaip prielaida. Iš teismo ekspertės J. M. paaiškinimų matyti, kad kategoriškai išvadai trūko duomenų, kadangi, nors J. B. dėl neadekvataus elgesio 2003 m. ir buvo rekomenduota psichiatro konsultacija, tačiau ji nebuvo atlikta. Dėl to prielaidos pobūdžio ekspertizės išvada yra netiesioginis įrodymas, kuris yra vertinamas kartu su kitais įrodymais (medicininiais duomenimis, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kt.).

24Iš byloje esančių medicininių dokumentų (b.l. 13-14, 22-25, 27-30, t.1) matyti, kad J. B. 2000 metais buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, 2003 metais dėl neadekvataus elgesio J. B. rekomenduota psichiatro konsultacija, 2005 metais - vėl rekomenduota atlikti psichiatrinį tyrimą bei diagnozuota kraujagyslinė demencija su delyriniais intarpais. Neveiksnia J. B. pripažinta 2006 m. lapkričio 27 d., Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu diagnozavus jai demenciją, sergant mišria Alzhaimerio liga (b.l. 24, t.1). Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad vaskulinė (kraujagyslinė) demencija pasižymi tuo, jog progresuojant (2-5 metus iki mirties) šiai ligai ligonio asmenybė ilgai nepraranda savitų socialinių ir moralinių normų, ilgai išlieka gyvenimo eigoje įgyti elementarūs buities ir higienos įgūdžiai, tačiau ligonio kognityviniai gebėjimai būna iš esmės sutrikę, asmuo nepajėgia tinkamai suprasti savo veiksmų esmės.

25Byloje apklausiamos bylos šalys ir liudytojai teikė prieštaringus paaiškinimus: ieškovė O. B. (b.l. 148-149, t.1), trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. K. (b.l. 150, t.1), liudytojai M. M. (b.l. 168-169, t.1), R. D. (b.l. 169-170, t.1), V. G. (b.l. 169-170, t.1), S. D. (b.l. 170, t.1), V. M. (b.l. 170-171, t.1) parodė, jog J. B. pradėjo neadekvačiai elgtis dar 2003 m., vėliau negalėjo savarankiškai mąstyti bei orientuotis aplinkoje, jai buvo sutrikusi atmintis. Atsakovė O. B. (b.l. 149-150, t.1), liudytojai M. K. (b.l. 167, t.1), J. S. (b.l. 167, t.1), Andžejus Subatovičius (b.l. 167-168, t.1) paaiškino, jog J. B. aplinkoje orientavosi, jos psichinė būklė jiems nekėlė abejonių, tačiau liudytojai M. K. ir J. S. nenurodė, kad būtų su J. B. bendravę 2004 metais. Taigi J. B. gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti 2004 m. nurodė tik atsakovė ir liudytojas Andžejus Subatovičius. Įvertinus ligos, kuria sirgo J. B. pobūdį (progresuojanti, sutrinka asmens kognityviniai gebėjimai, tačiau asmuo ilgą laiką gali pats atlikti elementarius gyvenimiškus veiksmus), faktą, jog J. B. psichinė būklė akivaizdžiai pradėjo blogėti dar 2003 metais, tačiau ji iš esmės nebuvo gydoma iki 2005 metų, bei byloje apklaustų asmenų paaiškinimus, spręstina, jog surinktų įrodymų viseto duomenys yra pakankami padaryti išvadai, kad J. B. dėl savo psichinės būklės negalėjo suprasti 2004 m. rugpjūčio 26 d. sudaromo testamento esmės ir pasekmių (CPK 185 str.). Šią išvadą patvirtina ir J. B. pomirtinės psichiatrijos ekspertizės išvados.

26Vertinant kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad atsakovės nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis pats savaime netraktuotinas kaip pagrindas jas laikyti klaidingomis ar padarytomis pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2011).

27Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visetą, apskųstą teismo procesinį sprendimą bei šalių ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą padaryti išvadas dėl testatorės J. B. negalėjimo tinkamai suprasti savo veiksmų esmės bei jų padarinių ir ginčijamą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.

28Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą teismo sprendimą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, konstatuoja, jog teisinio ar faktinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovės O. B. trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais L. K. priteisiama 500 Lt (b.l. 67-68, t.2), o ieškovei O. B. – 1000 Lt (b.l. 78-81, t.2) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93, 98 str.).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovės O. B. trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais L. K. 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

33Priteisti iš atsakovės O. B. ieškovei O. B. 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė O. B. 2011 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 6. Atsakovė O. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 7. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. K. prašė pripažinti J.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovė O. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo su savarankiškais... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. B. prašė skundą atmesti bei... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 17. Apeliacinio proceso objektą nagrinėjamoje byloje sudaro atsakovės... 18. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 19. Bylos duomenys tvirtina, kad J. B. 2004 m. rugpjūčio 26 d. sudarė... 20. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta... 21. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 22. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar J. B. 2004 m.... 23. Eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo... 24. Iš byloje esančių medicininių dokumentų (b.l. 13-14, 22-25, 27-30, t.1)... 25. Byloje apklausiamos bylos šalys ir liudytojai teikė prieštaringus... 26. Vertinant kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visetą, apskųstą teismo... 28. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą teismo sprendimą teisės taikymo ir... 29. Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovės O. B. trečiajam asmeniui su... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti iš atsakovės O. B. trečiajam asmeniui su savarankiškais... 33. Priteisti iš atsakovės O. B. ieškovei O. B. 1000 (vieną tūkstantį) Lt...