Byla 2S-2458-565/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Atsakovas UAB „Strategy and management group“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Strategy and management group“ dėl skolos, palūkanų, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo. Nurodė, kad palankus ieškovui sprendimas buvo priimtas 2012-03-15, kuriuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 283,57 Lt nesumokėtų įmokų, 8 487,64 Lt nuostolio iš turto pardavimo, 900 Lt papildomų išlaidų, 1 098,76 Lt palūkanų, iš viso 10 769,97 Lt bei 6 procentų metines procesines palūkanas. Atsakovas pateiktu prašymu atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje reikalauja: 1) Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 str. 1 d. 9 p. ta apimtimi, kuriame yra nustatytas (ap)ribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka (o kiti asmenys – tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) neprieštarauja suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109 - 110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str. ir kt. str., Teismų įstatymo 1 str., 4-6 str. ir kt. str.); 2) Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 370 str. ir CPK 370 str. 5 d. ta apimtimi, kurioje yra nustatyta, kad tas pats pirmosios instancijos teismas ne tik sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo dėl to paties teismo anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo techninius – procesinius klausimus: ar prašymas atitinka CPK 369 str. nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar nepraleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ar sumokėtas žyminis mokestis ir t.t., bet ir to paties pirmosios instancijos teismo teisėjas (teisėjų kolegija) taip pat ir nagrinėja prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į nepriklausomą ir nešališką, teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109 - 110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str. ir kt. str., Teismų įstatymo 1 str., 4-6 str. ir kt. str.); 3) Atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu civilinėje byloje Nr. 2- 217-8332012; 4) Atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu civilinėje byloje Nr. 2- 217-833/2012; 5) Išnagrinėjus bylą pakartotinai panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-15 nutartį visa apimtimi civilinėje byloje Nr. 2A-158-619/2015; 6) Išnagrinėjus bylą pakartotinai priimti naują sprendimą byloje: priteisti ieškovui iš atsakovo 176,82 Lt (ekvivalentas 51,21 Eur) nesumokėtų mokėjimų, likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti; 7) Išnagrinėjus bylą pakartotinai priimti naują sprendimą byloje pagal CPK 95 str. už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 5 792 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant atsakovo patirtiems nuostoliams šioje byloje atlyginti; 8) Išnagrinėjus bylą pakartotinai priimti naują sprendimą byloje – priteisti atsakovui iš ieškovo visas turėtas ir faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje. Taip pat atsakovas prašė atidėti 93,58 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki prašymo dėl proceso atnaujinimo sprendimo paskelbimo dienos.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-10 nutartimi, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, atsisakė priimti prašymą dalyje dėl proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos; nustatė atsakovui 7 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos terminą pašalinti trūkumus – pateikti patikslintą prašymą, kuriame būtų išdėstytos aplinkybės, nesusijusios su proceso atnaujinimu dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu); taip pat pareigojo per 7 kalendorines dienas pateikti įrodymus, patvirtinančius sunkią atsakovo finansinę padėtį.

6Teismas atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 str. 1 d. 9 p. ir dėl CPK 370 str. atitikimo Konstitucijai. Nurodė, kad pareiškėjas kvestionuoja CPK 366 str. 1 d. 9 p. atitikimą Konstitucijai dėl nustatyto (ap)ribojimo, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka (o kiti asmenys – tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka). Teismas padarė išvadą, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę kreiptis į generalinį prokurorą su prašymu kreiptis dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo ginčijamu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), laikydamiesi įstatymuose nustatytos procedūros. Todėl įstatymai neriboja asmens teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu, tik nustato tam kitokią procedūrą, taigi nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 str. 1 d. 9 p. atitikties Konstitucijos normoms.

7Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 370 str. ir CPK 370 str. 5 d. atitikimo Konstitucijai ta apimtimi, kuriuose yra nustatyta, kad tas pats pirmosios instancijos teismas sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo dėl to paties teismo anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo techninius – procesinius klausimus. Atsakovas nurodė, kad nors prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja kitas to paties teismo teisėjas, tačiau teisėjų tarpusavio santykiai gali lemti, kad teisėjai tik teoriškai yra nepriklausomi ir nešališki. Teismas sprendė, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylose, todėl nepriklausomai nuo to, kuris teisėjas išnagrinėjo bylą pirmą kartą, jis neturi jokio teisinio suinteresuotumo dėl bylos, kuri gali būti nagrinėjama atnaujinus procesą, baigties. Atsižvelgiant į tai, kitas teisėjas, nagrinėjantis bylą dėl proceso atnaujinimo, negali būti laikomas šališku ir priklausomu nuo anksčiau bylą nagrinėjusio teisėjo. Be to, CPK 370 str. 3 d. nustato, kad nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti peržiūrėta instancine tvarka, todėl nėra pagrindo abejoti kito teisėjo nešališkumu ar nepriklausomumu.

8Teismas nustatė, kad atsakovas prašo atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, t.y. CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl prašymą šiuo pagrindu turi teisę paduoti generalinis prokuroras. Teismas padarė išvadą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu padavė neįgaliotas asmuo, todėl pareiškimą šioje dalyje atsisakė priimti (CPK 370 str. 1 d.).

9Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra ypatingai didelės apimties. Abu proceso atnaujinimo pagrindai atsakovo yra neatsiejamai išdėstyti prašyme. Teismui atsisakius priimti pareiškimą dalyje dėl proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, kitų proceso dalyvių galimybės tinkamai pasiruošti ginti savo teises teisme, esant organiškai ir neatskiriamai išdėstytiems argumentams, gali būti apriboti. Teismas, siekdamas užtikrinti visų proceso dalyvių teisių apsaugą, atsakovui nustatė terminą pašalinti prašymo trūkumus – pateikti patikslintą prašymą, kuriame būtų išdėstytos aplinkybės, nesusijusios su proceso atnaujinimu dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu).

10Teismas taip pat įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkią finansinę padėtį, kadangi atsakovas, pateikdamas prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nepateikė tokių įrodymų.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atsakovas UAB „Strategy and management group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Dėl trūkumų pašalinimo (patikslinimo) prašymui dėl proceso atnaujinimo. Teismas negali pakeisti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Skirtingai nei faktinis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto. Teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą. Teismas nagrinėja tik tuos proceso atnaujinimo pagrindus, kurie nurodyti prašyme atnaujinti procesą, ir savo iniciatyva nesiima tirti kitų teismo proceso atnaujinimo pagrindų buvimo. Atsakovas išdėstė pagrįstas motyvuotas teisines abejones dėl CPK 366 str. 1 d. 9 p. prieštaravimo konstitucinei teisei į teisminę gynybą. Teismas nepagrįstai susiaurino proceso atnaujinimo taikymo institutą ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad tik nesuvokiamas, o ne apsunkintas teksto dėstymas sudaro pagrindą konstatuoti procesinio dokumento trūkumą. Tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą, o parengiamojo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo suformulavimo, neaiškaus reikalavimo, jo pagrindo ar ribų teismas apskritai negali pradėti proceso. Sutinka, kad atsakovo procesinių dokumentų turinio supratimas dėl jo pasirinktos dėstymo specifikos yra apsunkintas, tačiau teismas turi teisę reikalauti pataisyti dokumento turinį, o ne laikyti prašymą nepaduotu.

13Atsakovas aiškiai nurodė visus CPK 369 str. reikalaujamus prašymo dėl proceso atnaujinimo elementus, todėl jo prašymas atitinka CPK 369 str. 1 d. reikalavimus.

14Teismas privalo išaiškinti, kokie konkrečiai trūkumai trukdo priimti ieškinį ir kaip juos reikėtų ištaisyti. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas nesinaudoja profesionalia teisininko pagalba, pagal savo suvokimą surašė didelės apimties prašymą, todėl teismas priėmė nepagrįstą nutartį dėl trūkumų šalinimo. Teismas lakoniška forma išdėstė prašymo trūkumus, todėl pažeidė atsakovo teisę kreiptis į teismą. Nors teismas reikalauja pakeisti prašymo pagrindą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), tačiau atsakovas nepageidauja keisti ieškinio dalyko ar pagrindo, todėl CPK 141 str. neturėjo būti taikomas. Ieškinio dalyku buvo reikalaujama priteisti ieškovui iš atsakovo 51,20 Eur nesumokėtų įmokų, kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti, todėl teismas turi atsakyti į šiuos klausimus, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą.

  1. Atsakovas, vadovaudamasis tinkamo teismo proceso, teisės į teisminę gynybą, teisinės valstybės, teisminės gynybos prieinamumo, teisė į teisingą teismą, teisėtų lūkesčių apsaugos principais ir reikalavimais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas didelės apimties atsakovo prašymo priėmimo klausimą, nesilaikė minėtų reikalavimų, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Nurodo, kad asmens teisė į teisminę gynybą yra absoliuti.
  2. Teismas neatribojo prašymo priėmimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos. Teismas, prašymo priėmimo metu negali spręsti atsakovo reikalavimų ir įvertinti prašymo iš esmės.
  3. Atsakovas neprašė teismo visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Paaiškina, kad nuo 2009 m. dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių (dėl apgaulės ir tyčinių nusikalstamų veikų) neteko daugiau kaip 60 000 Lt vertės turto ir pajamų, turi 473 Eur skolą VSDFV, vyksta teisminiai ginčai dėl trečiųjų asmenų padarytos žalos atsakovui. Įmonės kasoje ir AB Danske bank sąskaitoje lėšų nėra.
  4. Prašo apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti CPK 370 str. ir 370 str. 5 d. nuostatų atitikimą Konstitucijai. Nurodo, kad atsakovui kyla abejonių dėl teisėjų realaus nepriklausomumo ir absoliutaus nešališkumo principų, kadangi to paties teismo, kuris išnagrinėjo bylą, teisėjas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, tik teoriškai bus nepriklausomas ir nešališkas. Tai patvirtina aplinkybė, kad tik pirmosios instancijos teismas tik išimtiniais atvejais atnaujina procesą. Nurodo, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. galimai prieštarauja konstitucinei teisei į teisminę gynybą, kadangi neužtikrina visų asmenų ir piliečių apsaugos pagal įstatymą.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-08-10 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

18Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-15 sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Strategy and management group“ ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ 283,57 Lt nesumokėtų įmokų, 8 487,64 Lt nuostolio iš turto pardavimo, 900 Lt papildomų išlaidų, 1 098,76 Lt palūkanų, iš viso 10 769,97 Lt bei 6 procentų metines procesines palūkanas. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo ir nuostolių iš parduoto turto atlyginimo, prašydamas: 1) Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 str. 1 d. 9 p. ta apimtimi, kuriame yra nustatytas (ap)ribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka (o kiti asmenys – tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) neprieštarauja suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109 - 110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str. ir kt. str., Teismų įstatymo 1 str., 4-6 str. ir kt. str.); 2) Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 370 str. ir CPK 370 str. 5 d. ta apimtimi, kurioje yra nustatyta, kad tas pats pirmosios instancijos teismas ne tik sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo dėl to paties teismo anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo techninius – procesinius klausimus: ar prašymas atitinka CPK 369 str. nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar nepraleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ar sumokėtas žyminis mokestis ir t.t., bet ir to paties pirmosios instancijos teismo teisėjas (teisėjų kolegija) taip pat ir nagrinėja prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į nepriklausomą ir nešališką, teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109 - 110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str. ir kt. str., Teismų įstatymo 1 str., 4-6 str. ir kt. str.); 3) Atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu civilinėje byloje Nr. 2- 217-833 /2012; 4) Atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu civilinėje byloje Nr. 2- 217-833 /2012; 5) Išnagrinėjus bylą pakartotinai panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-15 nutartį visa apimtimi civilinėje byloje Nr. 2A-158-619/2015; 6) Išnagrinėjus bylą pakartotinai priimti naują sprendimą byloje: priteisti ieškovui iš atsakovo 176,82 Lt (ekvivalentas 51,21 Eur) nesumokėtų mokėjimų, likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti; 7) Išnagrinėjus bylą pakartotinai priimti naują sprendimą byloje pagal CPK 95 str. už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 5 792 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant atsakovo patirtiems nuostoliams šioje byloje atlyginti; 8) Išnagrinėjus bylą pakartotinai priimti naują sprendimą byloje – priteisti atsakovui iš ieškovo visas turėtas ir faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje. Taip pat atsakovas prašė atidėti 93,58 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki prašymo dėl proceso atnaujinimo sprendimo paskelbimo dienos.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015-08-10 nutartimi, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, atsisakė priimti prašymą dalyje dėl proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos; nustatė atsakovui 7 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos terminą pašalinti trūkumus – pateikti patikslintą prašymą, kuriame būtų išdėstytos aplinkybės, nesusijusios su proceso atnaujinimu dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, t.y. CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu; taip pat pareigojo per 7 kalendorines dienas pateikti įrodymus, patvirtinančius sunkią atsakovo finansinę padėtį.

20Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas bei siekis, kad galutiniu teismo sprendimu byloje nebūtų abejojama. Šiai situacijai įgyvendinti įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kartu tai yra savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese. Šios proceso stadijos išimtinumą lemia tai, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant konkrečiai įstatyme apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Šių aplinkybių – įstatyme apibrėžtų pagrindų – pasitvirtinimas suponuoja reikalingumą bylą išnagrinėti pakartotinai. Proceso atnaujinimo institutas, kuriuo siekiama užtikrinti teisingumą, privalo būti taikomas kartu su kitais teisės principais, tokiais kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Šis institutas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą. Paprastai šis proceso institutas gali būti taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės – instancinės sistemos kontrolės – būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-20/2010). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimas yra res judicata principo, lemiančio pagarbą teisinio apibrėžtumo principui, išimtis. Siekiant teisinio tikrumo teismui galutinai išsprendus ginčą, jo sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Jokia proceso šalis neturi teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-7-414/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-360/2014).

21Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, ir išspręsdamas kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą poreikio klausimą, neatribojo prašymo priėmimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos. Šiuo atveju teismas privalėjo įvertinti atsakovo vieną iš prašyme nurodytų teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) prašymo priėmimo metu, kadangi, kilus abejonėms dėl minėtos teisės normos atitikimo Konstitucijai, teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą prieš priimdamas prašymą, kurį pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., šiuo atveju esant peržiūrėtam apeliacine tvarka teismo sprendimui, gali pateikti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

22Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymai neriboja asmens teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, tik nustato tam kitokią procedūrą, todėl nagrinėjamoje byloje prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu padavus neįgaliotam asmeniu – atsakovui, teismas šioje dalyje atsisakė priimti pareiškimą (CPK 370 str. 1 d.). Kasacinis teismas jau yra ne kartą išaiškinęs, kad aplinkybė, jog kitiems asmenims, turintiems teisę prašyti atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, nėra suteikta teisės teikti tokį prašymą dėl teisės normos taikymo klaidos galimo padarymo ar tokios klaidos neištaisymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nereiškia jų teisių gynybos susiaurinimo ar kad teisę į tokią gynybą jie turi netiesiogiai, prašydami Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pateikti tokį prašymą. Įstatymo leidėjas išskyrė privataus ir viešojo intereso gynimo priemones, atsižvelgdamas į tokių interesų gynimo priemonių skirtumą. Pavyzdžiui, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę į apeliaciją, o prokuroras – tik tuo atveju, jei byloje dalyvavo. Tais atvejais, kai prokuroras nedalyvavo byloje ir joje esantis viešasis interesas nebuvo teismo apgintas, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui gali tekti naudotis prašymo atnaujinti procesą teise, taigi – ir dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Šių priemonių taikymo tikslas – atkurti prieš pažeidimą buvusią padėtį, grąžinant buvusias visuomenės ar jos narių poreikių tenkinimo galimybes, todėl prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje byloje reiškiamas paprastai tuo atveju, kai nėra teisinių priemonių kitaip apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-519/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-7-414/2014).

23Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad teismas nepagrįstai susiaurino proceso atnaujinimo taikymo institutą ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika.

24Atsakovas nurodo, kad prašymu atnaujinti procesą taip pat gina viešąjį interesą. Atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo ir skundo argumentų pagrindu negalima padaryti išvados, kad atsakovo teisės ir teisėti interesai sutampa su viešuoju interesu. Atsakovas negali naudotis viešojo intereso argumentu, siekdamas apginti vien savo, kaip byloje dalyvavusio privataus asmens, interesus, ypač tuo atveju, kai jis jau pasinaudojo savo teise į apeliaciją. Apeliaciniame skunde atsakovas galėjo pateikti argumentus dėl galimai padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, tačiau to nepadarė. Taigi vien aplinkybė, kad, sprendžiant privataus pobūdžio ginčą, potencialiai netinkamai pritaikytos teisės normos, dar nereiškia viešojo intereso pažeidimo (CPK 365 str. 2 d., 366 str. 1 d. 9 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-7-414/2014).

25Atsakovas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 370 str. ir CPK 370 str. 5 d. atitikimo Konstitucijai ta apimtimi, kuriuose yra nustatyta, kad tas pats pirmosios instancijos teismas ne tik sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo dėl to paties teismo anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo techninius – procesinius klausimus. Atsakovo teigimu, nors prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja kitas to paties teismo teisėjas, tačiau teisėjų tarpusavio santykiai gali lemti, kad teisėjai tik teoriškai yra nepriklausomi ir nešališki. Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl jo nepasitikėjimo to paties teismo teisėjais, kurie išsprendė bylą iš esmės, ir kurie nagrinėja prašymą atnaujinti procesą, šiuo atveju taikytinas analogiškas išaiškinimas kaip ir viso teismo nušalinimo klausimo nagrinėjimo atveju. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, spręsdamas nušalinimo visam teismui klausimą, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis, kokius šiuo atveju pateikia pareiškėjas. Nesutiktina, kad teisėjai tik teoriškai yra nepriklausomi ir nešališki, kadangi to paties teismo, kuris išnagrinėjo bylą, teisėjas, nagrinėja prašymą atnaujinti procesą, ir šią išvadą patvirtina aplinkybė, jog tik pirmosios instancijos teismas tik išimtiniais atvejais atnaujina procesą. Kaip jau buvo nurodyta, proceso atnaujinimo institutas ir yra išimtinio pobūdžio siekiant teisinio stabilumo užtikrinimo. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 2KT-114-943/2015). Taigi kitas teisėjas, nagrinėjantis bylą dėl proceso atnaujinimo, negali būti laikomas šališku ir priklausomu nuo anksčiau bylą nagrinėjusio teisėjo, todėl atsakovo argumentai dėl to paties teismo teisėjų šališkumo ir nepriklausomumo yra laikytini tik neįrodytais pasvarstymais. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 370 str. ir CPK 370 str. 5 d. atitikimo Konstitucijai esant jokiais įrodymais nepagrįstoms pareiškėjo abejonėms dėl šio teismo teisėjų nešališkumo.

26Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2- 217-8332012, jis remiasi ne tik CPK 366 str. 1 d. 9 p., bet ir CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai yra neatsiejamai išdėstyti prašyme, ir, teismui atsisakius priimti pareiškimą dalyje dėl proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, kitų proceso dalyvių galimybės tinkamai pasiruošti ginti savo teises teisme, esant organiškai ir neatskiriamai išdėstytiems argumentams, gali būti apriboti. Teismas, siekdamas užtikrinti visų proceso dalyvių teisių apsaugą, įpareigojo pareiškėją pašalinti prašymo trūkumus – pateikti patikslintą prašymą, kuriame būtų išdėstytos aplinkybės, nesusijusios su proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu). Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės visiškai nepasisakė dėl prašymo priimtinumo minėtu teisiniu pagrindu, taip pat nenustatė, kad prašymo turinys neatitinka CPK 369 str. 1-2 d. keliamų reikalavimų (išskyrus įrodymų nepateikimą pagrįsti prašymui atidėti žyminį mokestį), nenustatė ir aplinkybės, kad prašymo turinys yra nesuvokiamas, dėl ko negalėtų būti suprastas. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant suprantamai išdėstytam prašymo tekstui, teismas turėjo įvertinti prašymo priimtinumą ir CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes šiuo atveju trūkumų šalinimo instituto taikymas yra perteklinė procesinė priemonė, neužtikrinanti proceso dalyvių teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Didelės apimties prašymas, kuriame daugiausiai nurodyta teisės teorija ir doktrina, o ne faktinės aplinkybės, pirmiausiai apsunkina paties atsakovo teisę į teisminę gynybą. Tačiau ši aplinkybė negali būti teisėtu pagrindu įpareigoti atsakovą patikslintą prašymą, išdėstant aplinkybes, nesusijusias su proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, kadangi toks nurodymas, esant atsakovo atskiram teisiniam pagrindui atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip minėta, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).

27Teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 84 str.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nesumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 80 str. 4 d., taip pat nepateikė jo sunkią padėtį pagrindžiančių įrodymų (CPK 84 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkią finansinę padėtį. Kaip matyti iš atsakovo prašymo atnaujinti procesą, jis prašė teismo atidėti iki sprendimo priėmimo 93,58 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (IV t., b.l. 60). Atsakovas skunde nurodo, kad neprašė teismo visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat nurodo, kad nuo 2009 m. dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių (dėl apgaulės ir tyčinių nusikalstamų veikų) neteko daugiau kaip 60 000 Lt vertės turto ir pajamų, turi 473 Eur skolą VSDFV, vyksta teisminiai ginčai dėl trečiųjų asmenų padarytos žalos atsakovui, įmonės kasoje ir AB Danske bank sąskaitoje lėšų nėra. Taip pat 2015-09-07 prašymu prie atskirojo skundu nurodo, kad kreipėsi į AB Danske bank ir sužinojo, kad teismas gali matyti juridinių asmenų areštus bankų sąskaitose, o popierinės pažymos gavimas iš banko užtruktų ne mažiau kaip 5 darbo dienas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrįstomis, nes jos neįrodytos. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo atidėti žyminį mokestį (taip pat kaip ir prašymo visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio atveju) pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 84 str., 178 str.).

28Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiama nutartis dalyje dėl įpareigojimo patikslinti prašymą, kuriame būtų išdėstytos aplinkybės nesusijusios su proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu), naikinama ir klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismu iš naujo, kitoje dalyje nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

29Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo patikslinti prašymą, kuriame būtų išdėstytos aplinkybės, nesusijusios su proceso atnaujinimu dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu), panaikinti ir šį klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismu iš naujo, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

31Nustatyti atsakovui UAB „Strategy and management group“ naują terminą iki 2015-12-23 pateikti įrodymus, patvirtinančius sunkią finansinę padėtį arba sumokėti 94 Eur žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Atsakovas UAB „Strategy and management group“ kreipėsi į teismą su... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-10 nutartimi, spręsdamas prašymo... 6. Teismas atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK... 7. Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą... 8. Teismas nustatė, kad atsakovas prašo atnaujinti procesą dėl aiškios... 9. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra ypatingai... 10. Teismas taip pat įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, patvirtinančius jo... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atsakovas UAB „Strategy and management group“ atskiruoju skundu prašo... 13. Atsakovas aiškiai nurodė visus CPK 369 str. reikalaujamus prašymo dėl... 14. Teismas privalo išaiškinti, kokie konkrečiai trūkumai trukdo priimti... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-15... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015-08-10 nutartimi,... 20. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio... 21. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas,... 22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymai neriboja... 23. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad teismas nepagrįstai susiaurino... 24. Atsakovas nurodo, kad prašymu atnaujinti procesą taip pat gina viešąjį... 25. Atsakovas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 370 str.... 26. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje... 27. Teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo... 28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios... 29. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalį... 31. Nustatyti atsakovui UAB „Strategy and management group“ naują terminą iki...