Byla 3K-3-519/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, D. P., I. G. (I. G.), L. L., R. J., M. J., L. Z.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 17.2-3618 ir įpareigoti ją kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje. Pareiškėja nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 365 straipsnio 1 dalies, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 19 straipsnio nuostatos suteikia teisę generaliniam prokurorui pateikti pašymus atnaujinti procesą dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų, jeigu juose yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pareiškėja teigė kreipusis į generalinį prokurorą, kad būtų apgintos jos pažeistos civilinės teisės dėl aiškių teisės normų taikymo klaidų teismų sprendimuose, taip pat viešasis interesas, nes nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje ji buvo atsakovė, UAB „Litesko“ ieškinys ir teismų procesiniai sprendimai buvo grindžiami Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kurias Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino negaliojančiomis 2013 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-438-35/2012. Pareiškėjos teigimu, teismai, atmesdami jos prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 ir 4 punktų pagrindu iki Lietuvos vyriausiajame administracinis teismas išnagrinės Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, reglamentuojančių butų ir bendro naudojimo patalpų šildymo būdo keitimo tvarką, teisėtumo klausimą, padarė esminę teisės taikymo klaidą, nes ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis taikytina išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal UAB „Litesko“ ieškinį ieškovei, o ne tik į ateitį, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas. Ši klaida galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį). Be to, teismai netinkamai kvalifikavo ieškinio faktinį pagrindą, ieškovės reikalavimą ir neatskleidė bylos esmės.

5Pareiškėjos vertinimu, generalinio prokuroro 2013 m. vasario 20 d. nutarimas „Dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje“ yra nepagrįstas, nes prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, nevertino, ar pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose yra padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų, o tik nurodė, kad ginčo išsprendimas svarbus tik pareiškėjai, o ne visai visuomenei. Toks atsisakymas nesuderinamas su kasacinio teismo formuojama teismų praktika, pagal kurą aiškios teisės normos taikymo klaidos, padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir neištaisytos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

7Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Jis, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimu, sprendė, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, todėl teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam priskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 dėl teismo kompetencijos ir skundo nagrinėjimo ribų, nurodė, kad nagrinėjamu atveju gali pasisakyti tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas pareiškėjos pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepažeidė tokio prašymo nagrinėjimo procedūros, tačiau nevertina, ar buvo pažeistas viešasis interesas.

8Teismas nurodė, kad prokuroras susipažino su pareiškėjos pateiktu skundu, teismų priimtais sprendimais, todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos proceso teisės normaos. Prokuroras, gavęs pareiškėjos prašymą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, vertino visas aplinkybes, t. y. tiek pareiškėjos prašyme išdėstytus teiginius, tiek priimtus teismų sprendimus, ir padarė išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Kadangi proceso teisės normų pažeidimo nenustatyta, teismas pareiškėjos skundą atmetė.

9Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priėmė naują procesinį sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. vasario 20 d. nutarimą „Dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje“; kitą skundo dalį atmetė.

10Teismas pripažino, kad

11generalinis prokuroras nesprendė ir skundžiamajame nutarime neanalizavo, ar yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, taigi, liko neįvertintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

12Teisėjų kolegijos vertinimu, Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, privalėjo prašymą išnagrinėti iš esmės ir spręsti tiek dėl viešojo intereso, tiek dėl teisės normų pažeidimo, nes tik įvertinus abu aspektus galima daryti išvadą dėl viešojo intereso (ne)egzistavimo. Viešasis interesas gali būti kildinamas ir iš aiškios teisės taikymo klaidos.

13Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad generalinis prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, pažeidė prašymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarką, todėl tenkino pareiškėjos reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. vasario 20 d. nutarimą „Dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje“. Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą tinkamai išnagrinėti prašymą ir kreiptis į teismą yra atmestinas, nes yra perteklinis ir pažeidžia prokuroro diskrecijos teisę.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo generalinis prokuroras prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – J. K. skundą atmesti.

16Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17Dėl viešojo intereso. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė inicijuoti proceso atnaujinimą grindžiama ne tik CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata, bet ir Prokuratūros įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis prokurorą ginti viešąjį interesą įstatymų nustatyta tvarka. Generalinis prokuroras kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, gali visais atvejais, kai turi pakankamai duomenų apie tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiajam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010).

18Pareiškėja, kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo, teigė, kad prašo apginti net tik jos pažeistas teises, bet ir viešąjį interesą, nes jos nurodyta teismų praktika pažeidžia daugybės Lietuvos vartotojų teises ir interesus, įpareigodama mokėti už faktiškai negautą šilumos energiją. Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą, nustatė, kad pareiškėjos ir UAB „Litesko“ ginčas buvo privataus pobūdžio (šilumos pirkimas ir pardavimas, dėl jo susidariusi skola). Pareiškėja nepateikė, o prokuroras nenustatė teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai sutampa su viešuoju interesu. Kadangi teisė inicijuoti proceso atnaujinimą generaliniam prokurorui suteikta viešojo intereso apsaugos tikslais, šia teise generalinis prokuroras negali naudotis siekdamas apginti vien byloje dalyvavusio privataus asmens interesus, ypač tais atvejais, kai tokiam asmeniui buvo sudarytos visos galimybės savo interesus procese ginti savarankiškai.

19Dėl teismų praktikos vienodinimo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, yra savarankiškas ir turi discrecijos teisę priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme.

20Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad viena iš prokuratūros funkcijų yra viešojo intereso gynimas. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą, tačiau nei Prokuratūros įstatyme, nei vidaus teisės aktuose (pvz., Kompetencijos nuostatuose), nei teismų nutartyse ar sprendimuose, priimtuose išnagrinėjus skundus dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenurodomos proceso normos, kurios nustato skundo tyrimo procedūrą, dėl kurios pažeidimo gali būti naikinamas prokuroro nutarimas. Taigi proceso normų (įstatymų ar vidaus teisės aktų), kurios reglamentuotų asmenų skundų nagrinėjimo tvarką (procedūrą, eiliškumą ar kt.), nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes manytina, kad kasacinio teismo sprendimas šiuo klausimu turėtų esminės reikšmės formuojant ir vienodinant teismų praktiką.

21Pareiškėja J. K. su suinteresuotojo asmens kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23Generalinis prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė proceso teisės normas, nes nevertino, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimuose yra padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų, o tik konstatavo, kad ginčas yra privataus pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, išaiškino, kad generaliniam prokurorui suteikta išimtinė teisė prašyti atnaujinti procesą dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos ne tik bylose, kuriose pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, bet ir bylose, išnagrinėtose apeliacine tvarka. Tai suponuoja išvadą, kad aiškios teisės normos taikymo klaidos, padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir neištaisytos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka arba padarytos apeliacinės instancijos teismo, pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas.

24J. K. ir UAB „Litesko“ bylą nagrinėję teismai padarė aiškią teisės taikymo klaidą – įpareigojo pareiškėją mokėti už faktiškai negautą šilumos energiją, vadovaudamiesi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, nors tuo pačiu metu administraciniame teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl šių taisyklių nuostatų atitikties įstatymams ir jos pripažintos prieštaraujančiomis teisės aktams ir negaliojančiomis. Teismai nepagrįstai sprendė, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pripažinimas negaliojančiomis taikomas tik į ateitį, nes kasacinis teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013, išaiškino, kad Taisyklių negalima taikyti nuo jų paskelbimo negaliojančiomis, taip pat jų negalima taikyti santykiams, atsiradusiems iki paskelbimo negaliojančiomis, jei byla dėl šių santykių tebevyksta. Generalinis prokuroras patvirtino, kad ši teisės taikymo klaida nebuvo nagrinėta, nors ji yra esminė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Byloje sprendžiami Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisės perduoti teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, siekiant apginti viešąjį interesą, taip pat asmenų teisės kreiptis į teismą, skundžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti paduoti teismui prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą, klausimai.

28Kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo panaikintas generalinio prokuroro 2013 m. vasario 20 d. nutarimas „Dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje“, nurodo, kad išnagrinėjęs prašymą nenustatė teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjos J. K. teisės ir teisėti interesai sutampa su viešuoju interesu. Jis nurodo, kad teisė inicijuoti proceso atnaujinimą generaliniam prokurorui suteikta viešojo intereso apsaugos tikslais, šia teise jis negali naudotis siekdamas apginti privačius asmens interesus, ypač tais atvejais, kai šiam asmeniui buvo sudarytos visos galimybės savo interesus procese ginti savarankiškai. Konstitucijoje nustatytas prokuroro teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinis valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, yra savarankiškas ir turi diskreciją priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia nustatyta įstatyme. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nei Prokuratūros įstatyme, nei vidaus teisės aktuose, nei teismų nutartyse ar sprendimuose, priimtuose išnagrinėjus skundus dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenurodoma teisės normų, kurios nustato skundo tyrimo procedūrą, dėl kurios pažeidimo gali būti naikinamas prokuroro nutarimas. Todėl, kasatorės nuomone, kasacinio teismo išaiškinimai šiuo kausimu turėtų esminės reikšmės formuojant teismų praktiką.

29Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimas yra res judicata principo, lemiančio pagarbą teisinio apibrėžtumo principui, išimtis. Siekiant teisinio tikrumo teismui galutinai išsprendus ginčą, jo sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Jokia proceso šalis neturi teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti teisės normos taikymo klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisės sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal bankrutuojančios AB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014). Šios proceso atnaujinimo taisyklės taikomos ginant tiek privatų, tiek viešąjį interesą. Taigi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė prašyti atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje, siekiant apginti viešąjį interesą, skiriasi nuo kitų viešąjį interesą ginančių priemonių ir yra išimtinė tiek dėl subjekto, kuriam suteikta ši teisė, tiek dėl šios teisės taikymo.

30Nagrinėjama byla buvo pradėta remiantis fizinio asmens skundu dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti teikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje privataus ginčo byloje. Teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

31Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. S., R. S., bylos Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

32Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. spalio 27 d. nutartimi išsprendė tapatų ginčą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti teismų sprendimus, kuriais buvo panaikintas generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Šioje byloje nagrinėjami tie patys teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi pirmiau nurodytoje nutartyje esančiais išaiškinimais, kuriais suvienodinta kasacinė praktika.

33Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisės paduoti teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, siekiant apginti viešąjį interesą

34CPK XVIII skyriuje nustatyta, kad užbaigtų bylų procesas gali būti atnaujintas. Prašyti atnaujinti procesą gali bylos šalys ir asmenys, neįtraukti į bylą, kai užbaigtoje byloje buvo nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų. Prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą, CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (CPK 365 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo pagrindus nustatanti norma taikoma visiems subjektams, turintiems teisę prašyti atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, nepriklausomai nuo to, kokį interesą jie prašo apginti – privatų ar viešąjį, išskyrus atvejį, nustatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte (jei sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida). Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pareikšti prašymą atnaujinti procesą šiame punkte nustatytais pagrindais dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių), kai kitiems subjektams tokia teisė suteikta tik dėl pirmosios instancijos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Tokia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė nereiškia, kad jis prašo atnaujinti procesą visose užbaigtose bylose, išnagrinėtose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, vien dėl aplinkybės, kad išnagrinėjus bylą lieka tikimybė neteisingai pritaikyti teisės normas. Tokią teisę jis turi tik tokiu atveju, jei teisės normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi ir neteisingas teisės normos pritaikymas yra tokio pobūdžio, kad gali lemti viešojo intereso pažeidimą, t. y. vien aplinkybė, kad sprendžiamas privataus pobūdžio ginčas dėl potencialiai netinkamai pritaikytos teisės normos, dar nereiškia viešojo intereso pažeidimo (CPK 365 straipsnio 2 d dalis, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Priešingas aiškinimas, pagal kurį bet kuris teisės normų pažeidimas savaime būtų ir viešojo intereso pažeidimas, lemtų, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras privalėtų reaguoti į visus galimus netinkamo teisės normų taikymo atvejus, o tai reikštų jo vykdomą bendrą teismų procesinių sprendimų teisėtumo priežiūrą, nesuderinamą su konstitucinėmis prokuratūros funkcijomis, taip pat neleistiną kišimąsi į asmenų, kurių byla išnagrinėta, privatinę autonomiją.

35Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kitiems asmenims, turintiems teisę prašyti atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, nėra suteikta teisės teikti tokį prašymą dėl teisės normos taikymo klaidos galimo padarymo ar tokios klaidos neištaisymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nereiškia jų teisių gynybos susiaurinimo ar kad teisę į tokią gynybą jie turi netiesiogiai, prašydami Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pateikti tokį prašymą. Įstatymo leidėjas išskyrė privataus ir viešojo intereso gynimo priemones, atsižvelgdamas į tokių interesų gynimo priemonių skirtumą. Pavyzdžiui, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę į apeliaciją, o prokuroras – tik tuo atveju, jei byloje dalyvavo. Tais atvejais, kai prokuroras nedalyvavo byloje ir joje esantis viešasis interesas nebuvo teismo apgintas, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui gali tekti naudotis prašymo atnaujinti procesą teise, taigi – ir dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Šių priemonių taikymo tikslas – atkurti prieš pažeidimą buvusią padėtį, grąžinant buvusias visuomenės ar jos narių poreikių tenkinimo galimybes, todėl prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje byloje reiškiamas paprastai tuo atveju, kai nėra teisinių priemonių kitaip apginti viešąjį interesą. Valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Kaip jau minėta, tam tikslui numatyti subjektai, privalantys ginti viešąjį interesą, didesnis nei įprasta teismų aktyvumas ir kt.

36Dėl asmenų teisės kreiptis į teismą skundžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą

37Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą, ir 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne savo pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos, o nagrinėjamu atveju – pateiktų teismui prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Taigi privatus asmuo gali būti informacijos apie padarytus viešojo intereso pažeidimus šaltinis. Gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotas, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

38Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, prokuroras, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, siekia, kad toks interesas būtų apgintas. Asmuo yra privataus intereso subjektas, o viešojo intereso subjektai – visuomenė ar jos socialinės grupės. Asmuo kreipiasi į teismą pats, o socialinę grupę ar visuomenę gina prokuroras, pareikšdamas ieškinį ar pareiškimą. Jei privatus asmuo turi informacijos apie viešojo intereso pažeidimą, tai jis praneša prokurorui, kuris pagal jam įstatymų suteiktą kompetenciją tiria šį pranešimą ir priima sprendimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą nei galbūt pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokie bus realūs ieškinio patenkinimo padariniai, ir pan.). Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. G. skundą, bylos Nr. 3K-3-501/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normose nenustatytų teisių suteikimas asmenims gali pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungimosi, koncentruotumo bei kitus proceso principus ir be pakankamo teisinio pagrindo iškreipti konstituciškai pagrįstų tiek privataus, tiek viešojo interesų gynimo pusiausvyrą. Tais atvejais, kai asmuo naudojasi visomis jo privačiam interesui ginti įstatyme nustatytomis priemonėmis ir po to, kai ginčas išsprendžiamas jam nepalankiu sprendimu, prašo prokuroro spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo nustatymo užbaigtoje byloje, būtina nustatyti, ar net ir esant viešajam interesui, visais atvejais yra būtina, kad specialus valstybės įgaliotas pareigūnas (Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras) įsikištų į pasibaigusį procesą.

39Jau buvo nurodyta, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi ieškovo teises ir pareigas, todėl, naudodamasis CPK 5 straipsnio 3 dalimi suteikta teise ginti viešąjį interesą, turi tiek teisių, kiek ir kita proceso šalis ar proceso dalyvis. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui paduodant prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, jis paprastai nėra tos bylos šalis ir reiškia prašymą tik viešojo intereso gynimo tikslu. Atsižvelgdama į išimtinius šios viešojo intereso gynimo priemonės pobūdį ir subjektą, kuriam suteikta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmeniui, pateikusiam informaciją dėl viešojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturėtų būti suteikta teisė apskųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako teikti tokį prašymą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis netaikomas procesui, kuriame sprendžiama, ar byla dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo turėtų būti atnaujinta (prašymo dėl proceso atnaujinimo priimtinumo stadija); laikoma, kad vieną kartą asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas jau buvo išspręstas; nusprendus atnaujinti procesą, Konvencijos 6 straipsnio garantijos vėl ima veikti (žr., pvz., Carlotto v. Italy, no. 22420/93, Commission decision of 20 May 1997, DR 89-B, p. 27, ir X. v. Austria, no. 7761/77, Commission decision of 8 May 1978, Decisions and Reports (DR) 14, p. 173–174, Zasurtsev v. Russia, no. 67051/01, judgment of 27 April 2006, par. 62; Rizi v. Albania, no. 49201/06, 8 November 2011, par. 47; kt.). Europos Tarybos 2012 m. rugsėjo 19 d. Rekomendacijoje dėl prokuroro veiklos už kriminalinės justicijos ribų (2012)11 dėl prokuroro pareigų asmenų atžvilgiu nustatyta, kad tais atvejais, kai prokuroro veikla paliečia pamatines asmens teises, tokia veikla gali būti kontroliuojama teismo (Rekomendacijos aiškinamojo rašto 27 punkto ii papunktis). Minėta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą ir naujos bylos užvedimas dėl tokios teisės (ne)įgyvendinimo nėra konstitucinės, konvencinės teisės į teisingą teismą garantija ar jos elementas, todėl suteikti teisę skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako pateikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, reikštų galimybės asmeniui kreiptis į teismą suteikimą dėl teisės, kuri jam nepriklauso. Teisėjų kolegija pažymi, kad Prokuratūros įstatyme įtvirtinta bendroji nuostata, jog prokuroro veiklą kontroliuoja teismas (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnio 2 dalis), tačiau joje nedetalizuojama, pagal kokių asmenų kreipimąsi ir kokiais atvejais tokia kontrolė vykdoma. Taigi Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinti principai, kurie įgyvendinami specialiosiose atskirų teisės šakų normose.

40Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Nurodytos nuostatos skirtos prokurorų veiksmams, reglamentuojamiems Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, apskųsti. Nors ir skirtos viešajam interesui ginti, šios nuostatos taip pat turi bendrąjį pobūdį ir turėtų būti sukonkretintos atitinkamų teisės šakų normose. Jau minėta, kad CPK asmenims tokios skundimo teisės nenustatyta.

41Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą nutraukti.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos... 5. Pareiškėjos vertinimu, generalinio prokuroro 2013 m. vasario 20 d. nutarimas... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 7. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu skundą... 8. Teismas nurodė, kad prokuroras susipažino su pareiškėjos pateiktu skundu,... 9. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi panaikino... 10. Teismas pripažino, kad... 11. generalinis prokuroras nesprendė ir skundžiamajame nutarime neanalizavo, ar... 12. Teisėjų kolegijos vertinimu, Generalinė prokuratūra, nagrinėdama... 13. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad generalinis... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo generalinis prokuroras prašo panaikinti... 16. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. Dėl viešojo intereso. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė... 18. Pareiškėja, kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo, teigė, kad prašo apginti... 19. Dėl teismų praktikos vienodinimo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad... 20. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad viena... 21. Pareiškėja J. K. su suinteresuotojo asmens kasaciniu skundu nesutinka, prašo... 22. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 23. Generalinis prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė proceso... 24. J. K. ir UAB „Litesko“ bylą nagrinėję teismai padarė aiškią teisės... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Byloje sprendžiami Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisės perduoti... 28. Kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį,... 29. Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.... 30. Nagrinėjama byla buvo pradėta remiantis fizinio asmens skundu dėl Lietuvos... 31. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas... 32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Aukščiausiojo Teismo... 33. Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisės paduoti teismui... 34. CPK XVIII skyriuje nustatyta, kad užbaigtų bylų procesas gali būti... 35. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kitiems asmenims, turintiems teisę prašyti... 36. Dėl asmenų teisės kreiptis į teismą skundžiant Lietuvos Respublikos... 37. Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems... 38. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, prokuroras, kuris kreipiasi į teismą dėl... 39. Jau buvo nurodyta, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi ieškovo... 40. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras,... 41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...