Byla 3K-3-360/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Raseinių melioracija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Raseinių melioracija“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimas“, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Raseinių melioracija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir procesinių palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8 ir 9 punktų), privalomojo bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163 straipsnio 5 punkto), aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

6Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo, priteisti iš atsakovo 76 285,28 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 324,91 Lt delspinigių, 69 384 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir procesines palūkanas.

7Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Bylos nagrinėjimas iš esmės vyko atsakovui nedalyvaujant.

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu šalių 2011 m. vasario 11 d. darbo sutarties Nr. 1044 (toliau – ir Darbo sutartis) nutraukimą pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio 2 dalies nuostatas; priteisė ieškovui iš atsakovo 48 568,80 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 76 285,28 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 69 384 Lt darbo užmokestį už kasmetines atostogas, 5324,91 Lt delspinigių bei 222 028,40 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo.

9Atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, 2013 m. gegužės 6 d. pateiktu prašymu, kurį patikslino 2013 m. birželio 25 d., prašė atnaujinti procesą ir ieškinį atmesti. Prašymuose nurodyta, kad galbūt nagrinėjant bylą atsakovui sąmoningai nebuvo tinkamai atstovaujama, o ieškovas – sąmoningai nutylėjo (nepateikė) esminę informaciją, dėl ieškovo ir atsakovo atsakingų asmenų piktavališko susitarimo sukurta situacija, kuriai esant atsakovas negalėjo tinkamai apsiginti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2012 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu atsakovo bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla; nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu tinkamai neįvertinti reikšmingi dokumentai, nepasisakyta dėl svarbių aplinkybių, netinkamai kvalifikuoti šalių santykiai, padaryta aiški teisės normos taikymo klaida; įsiteisėjęs sprendimas pažeidžia atsakovo ir jo sąžiningų kreditorių bei valstybės teises, viešąjį interesą; pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos, netinkamai taikytos materialiosios teisės normos; darbo sutarties Nr. 1044 turinys atitinka civilinės sutarties turinį (CK 2.152, 6.716, 6.780, 6.969 straipsniai); atkreipė dėmesį į tai, kad šalis siejo dvi tapačios darbo sutartys (Nr. 989 ir 1044), taigi dirbtinai ir atgaline data siekta sukurti tariamus darbo santykius; imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis, ieškinys turėjo būti atmestas; be to, atsakovui iškėlus bankroto bylą, civilinė byla turėjo būti sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktas); pažeista teismingumo taisyklė – ieškinys teismingas Raseinių rajono apylinkės teismui (pagal atsakovo buveinę).

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atmetė atsakovo, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimas“, prašymą atnaujinti procesą. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodyti argumentai nepatvirtina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8, 9 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

12Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto. Teismo vertinimu, grįsdamas prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, atsakovas iškėlė prieštaringas abejones dėl ieškovo darbo funkcijų vykdymo, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas iš tikrųjų neatlikinėjo darbo funkcijų Vilniaus mieste. Atsakovo argumentus dėl bylos alternatyvaus teritorinio teismingumo (CPK 411 straipsnio 2 dalies) pažeidimo teismas atmetė kaip nepagrįstus; pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką tik rūšinio ir išimtinio (CPK 26–28 straipsniai), o ne alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009); sprendė, kad alternatyvaus teritorinio teismingumo pažeidimas (net jeigu toks faktas ir pasitvirtintų) neteiktų pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir juolab kad vien dėl šios priežasties atnaujintinas procesas.

13Nustatęs, kad bankroto byla AB „Raseinių melioracija“ iškelta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-1022-372/2012), kuri įsiteisėjo 2013 m. vasario 7 d., t. y. gerokai vėliau nei įvyko 2012 m. lapkričio 29 d. teismo posėdis, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, ir įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 13 d. teismo sprendimas, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl nepagrįsto CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų netaikymo; pažymėjo, kad pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą civilinė byla privalomai sustabdoma tik tuo atveju, kai apie bankroto bylos iškėlimą atsakovui (t. y. apie įsiteisėjusią, ne vien tik priimtą teismo nutartį, kuria iškelta bankroto byla) paaiškėja iki teismui priimant nutartį skirti nagrinėti bylą.

14Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2005 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. ir kt. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005; 2007 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-392/2007; 2008 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų normomis, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo nurodomos aplinkybės (kad nagrinėjant bylą, galbūt atsakovui sąmoningai nebuvo tinkamai atstovaujama byloje, ieškovas sąmoningai nepateikė esminės informacijos, galbūt dėl ieškovo ir atsakovo atsakingų asmenų piktavališko susitarimo sąmoningai buvo sudaryta tokia situacija, kad atsakovas negalėjo tinkamai apsiginti) negalėjo būti nežinomos atsakovui, jo atstovams (tuo metu) pagal įstatymą. Teismas sprendė, kad bendrovės atstovų veiksmai (neveikimas), t. y. nesinaudojimas arba netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis (net jeigu ir būtų tokie faktai nustatyti), negalėtų būti vertinami nei kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nei juolab kaip teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

15Atsižvelgęs, be kita ko, į ginčo šalių sudarytas darbo sutartis, jų turinį (atsakovo pavestas ieškovui darbo funkcijas), galiojant šiems santykiams ieškovui taikytą valstybinį socialinį draudimą, kasmetinių atostogų suteikimą, teismas sprendė, kad šalių santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių (bruožų), juos įformindamos kaip darbo teisinius santykius, ginčo šalys nepažeidė teisės normų, nepiktnaudžiavo teise. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovui (darbuotojui) negali būti taikoma atsakomybė už darbdavio pareigų tinkamai įforminti darbo santykius netinkamą vykdymą. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas darbo santykių netinkamas įforminimas ar netgi įforminimas atgaline data (uždelsimas keletą dienų pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie į darbą priimtą ieškovą), teismo vertinimu, nepaneigia šalių darbo teisinių santykių egzistavimo. Šių (darbo) santykių fiktyvumo, kitokio teisinio ydingumo neįžvelgė ir Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi patikrinimą dar iki jų nutraukimo. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog aptariamus santykius kvalifikavęs kaip darbo teisinius santykius Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas padarė teisės normos taikymo klaidą ir ši vertintina kaip aiški. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl šalis siejusių civilinių teisinių santykių (ir jų netinkamo kvalifikavimo darbo santykiais) kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės; ši aplinkybė (net jei tokia pasitvirtintų), teismo vertinimu, negalėtų būti vertinama kaip tokia, kurios ginčo šalys nežinojo ir negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

16Šalių 2011 m. kovo 25 d. susitarime nurodyta, kad 74 685,28 Lt premija ieškovui turi būti sumokėta dalimis iki 2011 m. gruodžio 20 d. Teismo vertinimu, nors ši galutinio atsiskaitymo su ieškovu data ir vėlesnė nei susitarime nurodyta UAB „ViaCon Statyba“ galutinio atsiskaitymo su atsakovu data (2011 m. gruodžio 15 d.), tačiau tai, kad susitarime įtvirtinta šalių tarpusavio atsiskaitymo dalimis tvarka, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, jog darbo teisinių santykių šalys aptariamu susitarimu įtvirtino tarpusavio atsiskaitymą nepriklausomai nuo UAB „ViaCon Statyba“ atsiskaitymo su atsakovu (nes su atsakovu nustatyti atsiskaitymo terminai – iki 180 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo ir ne vėliau kaip per 5 dienas nuo lėšų gavimo iš užsakovo, t. y. atsiskaitymo su atsakovu terminas galėjo įvykti gerokai vėliau, negu susitarime nurodytas galutinis atsakovo atsiskaitymo su ieškovu terminas – 2011 m. gruodžio 20 d.). Teismas nurodė, kad šalių 2011 m. kovo 22 d. susitarime taip pat įtvirtintas ankstesnis premijos ieškovui išmokėjimo (dalimis) terminas, negu kito ūkio subjekto atsiskaitymas su atsakovu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir teisiškai nereikšmingus atsakovo argumentus dėl kitų ūkio subjektų ne visiško atsiskaitymo su atsakovu, nurodė, kad šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės atsakovo pareigai išmokėti ieškovui (darbuotojui) atitinkamas premijas.

17Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

18Teismas atmetė kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo (darbdavio) buveinė yra Ariogaloje, Žemaičių g. 30, darbas turėjo būti dirbamas būtent šioje vietoje, todėl byla buvo teisminga Raseinių rajono apylinkės teismui, taigi byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas); ieškovas, kreipdamasis į teismą, vadovavosi CPK 411 straipsnio 2 dalimi, todėl teismas pagrįstai priėmė ieškinį nagrinėti; pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad tik rūšinio ir išimtinio (CPK 26–28 straipsniai), o ne alternatyvaus teritorinio teismingumo, taisyklių pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009).

19Remdamasis CPK 163 straipsnio 5 punktu, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad civilinė byla neturėjo būti perduota Šiaulių apygardos teismui, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi iškėlusiam AB „Raseinių melioracija“ bankroto bylą, nes, kaip matyti iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, 2012 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirtas parengiamasis posėdis, 2012 m. spalio 23 d. – teismo posėdis, po šio – 2012 m. lapkričio 8 d. teismo posėdis, o byla išnagrinėta 2012 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje; pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis įsiteisėjo tik 2013 m. vasario 7 d.

20Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, nurodęs, kad sutinka su atsakovo argumentu, jog pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratorius apie visus įmonės sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti duomenys – pažymos iš UAB „ViaCon Statyba“ – neįrodo neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, patvirtina aplinkybes, kurios nebuvo (neturėjo būti) žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Atsižvelgęs į atsakovo argumentą, kad ieškovas buvo nesąžiningas (žinodamas aplinkybę, kad rangos sutartis Nr. 03260-W04, iš kurios įvykdymo ieškovas kildino savo reikalavimą, nėra įvykdyta, sąmoningai nuslėpdamas esminę, pateikė teismui klaidingą informaciją, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas), teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, atsakovo atstovų veiksmai (neveikimas), t. y. nesinaudojimas arba netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis (net jeigu ir būtų tokie faktai nustatyti), negalėtų būti vertinami kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė ar teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

21Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl 2011 m. kovo 25 d. susitarimo (dėl premijos) vertinimo (premijos ieškovui sumokėjimo terminų); sprendė, kad darbo teisinių santykių šalys aptariamu susitarimu įtvirtino tarpusavio atsiskaitymą nepriklausomai nuo UAB „ViaCon Statyba“ atsiskaitymo su atsakovu. Atsakovo nurodomos kaip naujos aplinkybės (kad jo pateikti duomenys – pažyma iš UAB „ViaCon Statyba“ – įrodytų, jog ieškovo nurodyta rangos sutartis Nr. 03260-W04, iš kurios įvykdymo jis kildina savo reikalavimą, nebuvo įvykdyta), teismo vertinimu, šiuo atveju neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, nes nepaneigia to, kad tiek šalims, tiek teismui bylos nagrinėjimo metu buvo žinomas faktas apie susitarime įtvirtintus konkrečius atsiskaitymo terminus su ieškovu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog šalys būtų sudariusios kitą susitarimą dėl premijos išmokėjimo tik tuo atveju, kai su atsakovu visiškai atsiskaitys tretieji asmenys; konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus ir teisiškai nereikšmingus atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į kitų ūkio subjektų faktinius atsiskaitymus (ne visišką atsiskaitymą) su atsakovu. Teismas nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, todėl jų nekartoja, o atskirojo skundo netenkina dėl pirmiau nurodytų motyvų.

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10379-599/2012, ieškovo ieškinį atmesti.

24Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

25Dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą (CPK 365–371 straipsnių), aiškinimo ir taikymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių (CPK 177 straipsnio 3 dalies, 178 straipsnio, 179 straipsnio 2 dalies, 180, 183, 185 straipsnių) pažeidimo. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004, 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Bylą nagrinėję teismai privalėjo aiškintis ir tirti atsakovo nurodytas aplinkybes, kurios sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau jie formaliai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepateikė atsakovo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų argumentuoto vertinimo, pažeidė CPK 270 straipsnį; teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atsakovo ir sąžiningų jo kreditorių bei valstybės interesus.

26Kadangi kasatorius (juridinis asmuo) turi specifinį teisinį statusą, įmonės bankroto administratorius apie įmonės sandorius sužino nuo atitinkamų dokumentų gavimo, tai egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas bei sąlygos: 1) egzistavo reikšmingos aplinkybės nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą (atsakovas negavo užmokesčio iš užsakovo pagal darbuotojo (ieškovo) pastangomis sudarytą rangos sutartį, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimą, nevertintas ieškovo sąžiningumas procese); 2) šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjui žinomos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas); 3) jos pareiškėjui tapo žinomos įsiteisėjus teismo sprendimui (administratorius apie prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes sužinojo įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarčiai, kuria iškelta bankroto byla AB „Raseinių melioracija“; įmonės vadovai iki šiol administratoriui neperdavė įmonės dokumentų ir turto). CPK 368 straipsnyje nustatyti terminai (skaičiuojant nuo nutarties dėl bankroto bylos AB „Raseinių melioracija“ įsiteisėjimo (2013 m. vasario 7 d.) iki prašymo atnaujinti procesą pateikimo) nebuvo pažeisti. Teismai nepagrįstai atsisakė vertinti naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes. Teismas ieškovui nepagrįstai 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu priteisė reikalautas sumas, nes pagal darbo sutarties Nr. 1044 3.2.7 punktą premija jokiais atvejais nėra skaičiuojama nuo sumų, kurios turėjo būti sumokėtos darbdaviui pagal darbuotojo pasiūlymus sudarytas sutartis, tačiau dėl bet kokių priežasčių nebuvo sumokėtos faktiškai; ieškovas aplinkybes, kad su atsakovu neatsiskaityta, aiškiai žinojo teikdamas teismui ieškinį, tačiau sąmoningai nuslėpė, dėl to priimtas neteisėtas sprendimas.

27Pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą teismas privalo stabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. 2012 m. lapkričio 29 d., priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo apeliacinės instancijos teismas, atsakovui jau esant iškeltai bankroto bylai, teismas parengiamajame posėdyje priėmė nutartį pereiti į civilinės bylos Nr. 2-10379-599/2012 nagrinėjimą teismo posėdyje ir jo metu byla buvo išnagrinėta. Iki tol atsakovui nebuvo įteikti pranešimai apie bylos nagrinėjimą. 2012 m. lapkričio 29 d. ieškovas aiškiai žinojo, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla, tačiau, būdamas nesąžininga proceso šalimi, šią informaciją sąmoningai nuslėpė nuo bylą nagrinėjančio teismo. Teismas, pažeisdamas CPK 414 straipsnyje nustatytą pareigą būti aktyviam darbo bylose, nepasidomėjo LITEKO sistemoje apie atsakovui iškeltas bylas. Nesustabdžius civilinės bylos nagrinėjimo ir jos neperdavus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 34 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 163 straipsnio 5 punktas), neteisingai nustatytos aplinkybės bei pritaikytas įstatymas. ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta apygardos teismo pareiga ne tik iškelti bankroto bylą, bet ir ją išnagrinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą, kurio pagrįstumą teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Vien aplinkybė, kad juridiniam asmeniui iškelta bankroto byla, turi procesinius padarinius. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl bylų perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, įstatymų leidėjas nesieja su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu, todėl teismai, nagrinėjantys įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, pareikštus turtinius reikalavimus, tarp jų – susijusius ir su darbo santykiais, iškėlus bankroto bylą privalo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, ir, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, perduoti tokias bylas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsakovui iškėlus bankroto bylą, privalėjo sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-10379-599/2012 nagrinėjimą, o 2012 m. lapkričio 26 d. nutarčiai įsiteisėjus, sustabdytą bylą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui.

28Teismų išvados dėl 2011 m. kovo 25 d. susitarimo vertinimo, kad darbo teisinių santykių šalys įtvirtino tarpusavio atsiskaitymą nepriklausomai nuo UAB „ViaCon Statyba“ atsiskaitymo su atsakovu, neatitinka faktinių aplinkybių, prieštarauja ekonominei logikai. Teismai pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertino formaliai ir izoliuotai viena nuo kitos, neanalizavo visų bylos aplinkybių kontekste. Nurodytas susitarimas, priešingai nei sprendė teismas, yra darbo sutartyje Nr. 1044 (3.2.1 punkte) nustatytas rašytinis pasiūlymas, kuriame išdėstytos visos siūlomo užsakymo detalės, apibūdintas darbų objektas, kaina ir jos mokėjimo tvarka, darbų atlikimo terminai. Susitarimas turi būti vertinamas sistemiškai su Darbo sutarties nuostatomis. Pagal susitarimo 3 punktą galutinio atsiskaitymo su AB „Raseinių melioracija“ už objektą terminas – 2011 m. gruodžio 15 d. Susitarimo 12 punkte nustatyta, kad apskaičiuojamas mokėtinos premijos dydis, jei rangos sutartis bus įvykdyta. Tai, kad šalių sutarta dėl atsiskaitymo dalimis pagal faktą, matyti iš darbo sutarties Nr. 1044 sąlygų – 3.2.4 punkto, kuriame nustatyta, kad premijos dydis yra 2,5 proc. nuo faktiškai gautų įmokų pagal darbuotojo pasiūlymu sudarytas sutartis, įskaitant ir gautus avansus; 3.2.6 punkto, kuriame įtvirtinta, kad prievolė sumokėti premiją atsiranda darbdaviui faktiškai gavus bet kokias įmokas pagal darbuotojo pasiūlymu sudarytas sutartis; 3.2.7 punkto, reglamentuojančio, kad premija jokiais atvejais nėra skaičiuojama nuo sumų, kurios turėjo būti sumokėtos darbdaviui pagal darbuotojo pasiūlymu sudarytas sutartis, tačiau dėl bet kokių priežasčių nebuvo sumokėtos faktiškai. Tam, kad susitarimą būtų galima kvalifikuoti, kaip keičiantį Darbo sutarties sąlygas, jame aiškiai tai turėjo būti nustatyta.

29Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų, kuriuo rėmėsi kasatorius, įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Kasatorius nurodė, kad šalys buvo sudariusios dvi darbo sutartis – Nr. 989 ir Nr. 1044, kuriomis sulygta dėl to paties darbo, dėl to spręstina, jog taip siekta paslėpti civilinius santykius. Teismas, priėjęs išvadą, kad šalis siejo darbo santykiai, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 989, pagal kurią Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovui priteisė iš atsakovo 17 536,82 Lt darbo užmokesčio (premijos), galiojo iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui (ĮBĮ 19 straipsnis), šios darbo sutarties galiojimo ir pagrįstumo ieškovas neginčijo. Galiojant darbo sutarčiai Nr. 989, ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu, kildinamu iš darbo sutarties Nr. 1044. Net ir teismui pripažinus, kad darbo sutartis Nr. 1044 nutraukta neteisėtai, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovui pagrįstai iš atsakovo priteista išeitinė kompensacija, išeitinė išmoka, užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, nes darbo santykiai tęsėsi šalims galiojant darbo sutarčiai Nr. 989. Galiojant darbo sutarčiai Nr. 989, ieškovui 2012 m. gegužės 22 d. kreipusis į teismą ir reikalavimus reiškiant darbo sutarties Nr. 1044 pagrindu, teismas turėjo atsisakyti priimti tokį ieškinį arba palikti jį nenagrinėtą, išaiškinti ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnis). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, priėmęs ieškovo ieškinį ir išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-10379-599/2012, pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas.

30Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo šį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamas nutartis; nurodo nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, kurie iš esmės sutampa su teismų nutarčių motyvais; taip pat nurodo, kad kasatorius iš esmės kelia fakto (aplinkybių vertinimo) klausimą; sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, byloje turėtų būti vertinama ne kada bankroto administratorius, o atstovaujamasis (atsakovas) sužinojo apie neva naujas bylos aplinkybes; bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad atsakovo atstovams (valdymo organams) bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma apie aplinkybes, įvardytas proceso atnaujinimo pagrindu; jei atsakovas žinojo, bet nusprendė neteikti informacijos apie tariamą ieškovo surastų rangovų neatsiskaitymą, spręstina dėl jų atsakomybės, o ne dėl proceso atnaujinimo; septynių mėnesių terminas (ieškinys pateiktas 2012 m. gegužės 22 d, sprendimas priimtas 2012 m. gruodžio 13 d.) laikytinas pakankamu (atsakovo) atsikirtimams teismui pateikti, įmonės teisėms ginti; byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti net keliais būdais; atsakovo nurodytos naujos aplinkybės, kad darbo teisiniai santykiai, nutraukus darbo sutartį Nr. 1044, tęsėsi, nes šalims galiojo darbo sutartis Nr. 989, todėl ieškovo reikalavimas buvo nepagrįstas, teismas pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas, įpareigojančias atsisakyti priimti ieškinį ar palikti jį nenagrinėtą, jei nesilaikyta ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos; ieškovui neturėtų kilti teisinių padarinių dėl to, kad atsakovas nesilaikė imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie sudarytą darbo sutartį Nr. 989 (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008); ieškovo darbo pradžia– 2011 m. kovo 22 d., kai įsigaliojo darbo sutartis Nr. 1044; šios darbo sutarties nutraukimo diena – 2012 m. gegužės 8 d., ieškinys pateiktas 2012 m. gegužės 22 d., taigi DK 295 straipsnio 2 dalies nuostatos nepažeistos.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikalinga nustatyti, ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, privalomąjį bylos sustabdymą, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.

34Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties

35Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija – reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“, UAB „Energetinės statybos projektai“, bylos Nr. 3K-3-121/2011).

36Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8 ir 9 punktuose nustatytų proceso atnaujimo pagrindų

37CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra, be kitų, šie pagrindai: naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (2 punktas); jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (8 punktas); jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Nagrinėjamoje byloje kasatorius prašymą atnaujinti procesą grindė visais šiais pagrindais.

38Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-192/2011). Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. S. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-370/2011).

39Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilpra“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-31/2014).

40Kasatorius teigia, kad aptariamas proceso atnaujinimo pagrindas egzistuoja, nes naujai paaiškėjo reikšmingos aplinkybės, buvusios nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, jog atsakovas negavo įvykdymo pagal darbuotojo (ieškovo) pastangomis sudarytą rangos sutartį, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimus, be to, nevertintas ieškovo (ne)sąžiningumas procese. Sutiktina su kasatoriaus argumentu, kad bankroto administratorius apie įmonės sandorius sužino nuo atitinkamų dokumentų gavimo, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai savaime nereiškia, jog aplinkybės, pareiškėjo įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, atitinka šioje nutartyje aptartus kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį prašymus atnaujinti procesą turi teisę pateikti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Civilinės bylos, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, šalis (atsakovas) buvo AB „Raseinių melioracija“, kuriai, iškėlus bankroto bylą (įgavus bankrutuojančios įmonės statusą), ėmė atstovauti bankroto administratorius. Įgyvendindamas AB „Raseinių melioracija“ atstovo teises, bankroto administratorius įmonės (šalies procese – atsakovo) vardu pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą. Sprendžiant dėl aptariamo pagrindo atnaujinti procesą buvimo, teismų nustatytina ne kada proceso šalies bankroto administratorius (kaip teigiama kasaciniame skunde) sužinojo (jam naujas) aplinkybes, neva sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, o ar šaliai (pareiškėjui) bylos nagrinėjimo metu jos nebuvo (neturėjo būti) žinomos. Susipažinusi su nagrinėjamos bylos duomenimis, teismų procesinių sprendimų turiniu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodytos bankroto administratoriaus sužinotos aplinkybės pagrįstai teismų nevertintos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka kriterijaus – kad jos nebuvo ir neturėjo būti žinomos pareiškėjui, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Užsakovo (ne)atsiskaitymo su atsakovu aplinkybė, nagrinėjamu atveju nelaikytina tokia, kuri AB „Raseinių melioracija“ nebuvo (neturėjo būti) žinoma. Kaip pagrindą atnaujinti procesą byloje kasatorius, minėta, nurodo ir paaiškėjusią ieškovo nesąžiningumo aplinkybę. Ieškovo nesąžiningumas, pasak kasatoriaus, pasireiškė tuo, kad šis nepranešė civilinę bylą nagrinėjusiam teismui apie atsakovui iškeltą bankroto bylą, ne visišką užsakovo atsiskaitymą su atsakovu (ši aplinkybė jau pirmiau aptarta) bei sudarė situaciją (stengėsi, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti vien atsakovo administracijos vadovui, su kuriuo ieškovą galbūt siejo piktavališkas susitarimas), dėl kurios atsakovas nebuvo atstovaujamas, negalėjo tinkamai apsiginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamo atstovavimo aplinkybė savarankiško CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo (patikslintame prašyme atnaujinti procesą buvo nurodytas ir šis teisinis pagrindas) šiuo atveju negali sudaryti, nes nepatenka į nurodytos teisės normos apimtį. Be to, tai, kad atsakovas galbūt nesinaudojo ar netinkamai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis (įmonės atstovai neteikė dokumentų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimo nepagrįstumą, nedalyvavo teismo posėdžiuose ir pan.), nereiškia, kad jam neatstovauta. Ši aplinkybė taip pat nelaikytina, kaip teisingai sprendė teismai, sudarančia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą atnaujinti procesą, nes, net jei ir pasitvirtintų, negalėtų būti vertinama kaip tokia, kuri atsakovui (jo atstovams bylos nagrinėjimo metu) negalėjo būti nežinoma, yra naujai paaiškėjusi.

41Teigdamas, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo), kasatorius nurodo, jog civilinė byla nepagrįstai nesustabdyta (netaikytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir neperduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, iškėlusiam atsakovui bankroto bylą. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasatoriaus argumentą, kad bylų perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įstatymų leidėjas nesieja su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu. Nėra pagrindo nesutikti su teismų padarytomis, priešingomis kasatoriaus nurodytoms, išvadomis. Remiantis kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais, bankroto bylos iškėlimas – tai momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Scorpus“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-274/2012), o civilinės bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme iš esmės esant baigtam iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, šios bylos nagrinėjimas nestabdytinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. D. v. BUAB ,,Dinavas“, bylos Nr. 3K-3-236/2011). Teismų nustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2012 m. lapkričio 29 d., Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. vasario 7 d. Taigi prašymą nagrinėję teismai teisingai aiškino CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagrįstai konstatavo, kad civilinė byla neturėjo būti stabdoma ir perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Kartu pažymėtina, kad pirmiau nurodyta aplinkybė dėl ieškovo nesąžiningumo šioje pastraipoje aptartu aspektu (dėl nepranešimo teismui apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą), jei tokia ir būtų nustatyta, nelaikytina galinčia turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai.

42Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra nurodęs, kad aiški teisės taikymo klaida kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-403/2008). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-546/2010). Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad prašymo atnaujinti procesą tenkinimo pagrindu gali būti nustatyta aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida, kuri gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė. Kasatorius teigia, kad teismas ieškovui nepagrįstai 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu priteisė reikalautas sumas, nes pagal darbo sutarties Nr. 1044 3.2.7 punktą premija neskaičiuojama nuo sumų, kurios turėjo būti sumokėtos darbdaviui pagal darbuotojo pasiūlymu sudarytas sutartis, tačiau faktiškai nebuvo nesumokėtos. Patikslintame prašyme atnaujinti procesą (T. I, b. l. 188) kasatorius papildomai buvo nurodęs, kad bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino ir netyrė, ar pagrįstai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti darbo užmokestį (premiją); byloje nėra duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų, kad atsakovas yra (buvo) įvykdęs darbus ir gavęs lėšų pagal 2011 m. kovo 24 d. rangos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bei šio teismo priimtą nutartį apeliacine tvarka peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai netyrė šių aplinkybių, kurios, teismams turint prerogatyvą jas teisiškai kvalifikuoti ir tinkamai parinkti taikytiną normą, turėjo būti kvalifikuojamos kaip įeinančios į kasatoriaus nurodyto (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto) pagrindo atnaujinti procesą sudėtį. Susipažinusi su bylos duomenimis bei dokumento, kuriuo remdamasis teismas sprendė, kad su atsakovu ieškovas buvo atsiskaitęs, turiniu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės nepagrįstai prašymą nagrinėjusių teismų nepripažintos teikiančiomis pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo, išnagrinėjusio civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį kasatoriui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad pagal 2011 m. vasario 11 d. darbo sutartį Nr. 1044 atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 160 Lt mėnesinį bazinį darbo užmokestį bei premijas už ieškovo pastangomis surastus objektus, kurių dydis pagal sutarties 3.2.4 punkto nuostatas yra lygus 2,5 proc. nuo atsakovo faktiškai gautų įmokų pagal ieškovo pasiūlymu sudarytas sutartis, įskaitant avansus ir remiantis sutarties 3.2.1 punkto nuostatomis; be to, pagal Darbo sutarties 3.2.6 punkto nuostatas, prievolė sumokėti ieškovui premiją atsiranda atsakovui faktiškai gavus bet kokias įmokas pagal ieškovo pasiūlytas ir sudarytas sutartis, kuri privalo būti išmokėta per dešimt kalendorinių dienų. Teismas konstatavo, kad pagal 2011 m. kovo 24 d. rangos sutartį užsakovas UAB „ViaCon Statyba“ su atsakovu visiškai atsiskaitė, o 2011 m. kovo 25 d. susitarimas, nustatantis ieškovui mokėtinos premijos dydį už 2011 m. kovo 24 d. rangos sutartį ir terminus, pasirašytas Darbo sutarties pagrindu. Nurodęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad reikalavimas, be kitų, priteisti premiją yra visiškai įrodytas. Užsakovo 2012 m. balandžio 24 d. rašte, kuriuo remdamasis teismas padarė išvadą dėl užsakovo atsiskaitymo su atsakovu, nurodyta, kad pagal 2012 m. kovo 1 d. tarpusavio suderinimo–atsiskaitymo aktą atsakovui šis neskolingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokių kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti atsiskaitymo faktą ir teiktų pagrindą išvadai, jog iš tiesų įgyvendinta Darbo sutartyje nustatyta sąlyga dėl UAB „ViaCon Statyba“ visiško atsiskaitymo su atsakovu, faktinio įmokų gavimo, jų dydžio, nėra. Taigi teismas šią išvadą padarė remdamasis vieninteliu rašytiniu įrodymu, kurio turinys neteikia tam pakankamo pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas peržengė faktinių aplinkybių vertinimo diskrecijos ribas, nes tokio pobūdžio dokumentas (iš elektroninio ieškovo pašto atspausdintas laiškas), be kita ko, įvertinus jame pateiktą informaciją, negali būti laikomas pakankamu vienai iš esminių aplinkybių civilinėje byloje konstatuoti. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), nustatančias reikalavimą priimtą teismo sprendimą pagrįsti tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 263, 265 straipsniai), tinkamai jį motyvuoti (CPK 270 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Dėl šio pažeidimo kyla pagrįstų abejonių įsiteisėjusio 2012 m. gruodžio 13 d. teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški proceso teisės normų taikymo klaida. Pažymėtina, kad 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėję teismai nepagrįstai, pažeisdami CPK 369 straipsnio 3 dalį, nurodė, jog tam nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo.

43Pažymėtina, kad kasatoriaus prašymą nagrinėję teismai nepagrįstai bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo pradinėje stadijoje vertino (aiškino) 2011 m. kovo 25 d. susitarimo sąlygas, be to, tai darė priešingai, nei Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą (pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2011 m. kovo 25 d. šalių susitarimo sąlygas, sprendė, kad atsakovui pareiga atsiskaityti su ieškovu kyla nepriklausomai nuo UAB „ViaCon Statyba“ atsiskaitymo su atsakovu, ir kasatoriaus argumentus dėl kitų ūkio subjektų ne visiško atsiskaitymo su atsakovu laikė teisiškai nereikšmingais, nes šios aplinkybės, teismo vertinimu, nedaro įtakos kasatoriaus pareigai išmokėti ieškovui atitinkamas premijas; apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiu 2011 m. kovo 25 d. susitarimo vertinimu, nurodė, kad tai, jog rangos sutartis Nr. 03260-W04, iš kurios įvykdymo ieškovas kildina savo reikalavimą, galbūt nebuvo įvykdyta, šiuo atveju neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui; o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendime konstatuota, kad 2011 m. kovo 25 d. susitarimas sudarytas Darbo sutarties, kurioje nustatyta, kad su darbuotoju atsiskaitoma tik tuo atveju, jei atsakovas faktiškai gauna įmokas iš užsakovo pagal ieškovo pasiūlytas ir sudarytas sutartis, pagrindu ir, minėta, teismas esminę reikšmę teikė atsiskaitymo pagal susitarime nurodytą rangos sutartį faktui). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad susitarimo nuostatos vertintinos bylos esančių duomenų visumos kontekste, kartu su Darbo sutarties sąlygomis, o jų vertinimas ir aiškinimas, laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo bei sutarčių aiškinimo taisyklių, priskirtinas bylą iš esmės nagrinėjančio teismo prerogatyvai.

44Teisėjų kolegija sutinka su prašymą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo (jų nepakanka) konstatuoti, jog Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo ieškovo ir atsakovo santykius kaip darbo, o ne civilinius, taip padarė teisės normos taikymo klaidą ir ši klaida vertintina kaip aiški (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismai pagrįstai prašyme išdėstytas aplinkybes analizavo visų bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgė į šalių sudarytas darbo sutartis, jų turinį (ieškovui atsakovo pavestas darbo funkcijas), ieškovui taikytą valstybinį socialinį draudimą, aplinkybę, kad ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Taip pat sutiktina, kad galbūt netinkamai įforminti darbo santykiai ar net jų įforminimas atgaline data nevertintini kaip aplinkybė, galinti paneigti faktą, jog šalis siejo darbo teisiniai santykiai.

45Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nebuvo kelti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl jų pagrįstumo nespręsta apeliacinės instancijos teismo (dėl aiškios CPK 412 straipsnio normos taikymo klaidos), kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kaip teisingai nurodo ieškovas, nes jie nepatenka į kasacijos dalyką. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

46Dėl procesinės bylos baigties

47Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad teismai pažeidė CPK 370 straipsnio 3 dalį, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 183, 185 straipsnius), nors tinkamai aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, tačiau netinkamai jį taikė, todėl nepagrįstai sprendė, jog nėra šioje normoje nustatyto pagrindo procesui civilinėje byloje atnaujinti. Dėl nurodytų priežasčių teismų nutartys naikintinos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – procesas civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui (kasatoriui) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo (civilinės bylos Nr. 2-10379-599/2012; proceso Nr. 2-01-3-07077-2012-2) atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu šioje nutartyje nurodytais motyvais – dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą, reikalavimus teismo sprendimui, pažeidimo.

48Kasatorius prašo ne tik atnaujinti procesą, panaikinus skundžiamas nutartis, bet ir atmesti ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje sprendžiamas tik proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, bet ne pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą klausimas. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrinamas tik atnaujinus procesą išnagrinėjus bylą pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindo ribų (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 15,93 Lt tokių išlaidų. Patenkinus kasacinį skundą, kuriame keltas procesinio pobūdžio (proceso atnaujinimo byloje) klausimas, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis panaikinti ir priimti naują sprendimą.

53Atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-10379-599/2012 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui BAB „Raseinių melioracija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir procesinių palūkanų priteisimo procesą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui.

54Priteisti iš ieškovo J. A. (a. k. ( - ) 15,93 Lt (penkiolika litų 93 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso... 6. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo, priteisti iš... 7. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu... 9. Atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, 2013 m. gegužės 6 d.... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atmetė... 12. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto. Teismo vertinimu, grįsdamas... 13. Nustatęs, kad bankroto byla AB „Raseinių melioracija“ iškelta Šiaulių... 14. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų. Remdamasis kasacinio teismo... 15. Atsižvelgęs, be kita ko, į ginčo šalių sudarytas darbo sutartis, jų... 16. Šalių 2011 m. kovo 25 d. susitarime nurodyta, kad 74 685,28 Lt premija... 17. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2013... 18. Teismas atmetė kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo... 19. Remdamasis CPK 163 straipsnio 5 punktu, apeliacinės instancijos teismas... 20. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. gegužės 3 d.... 21. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl 2011 m. kovo 25... 22. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 23. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 24. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 25. Dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą (CPK... 26. Kadangi kasatorius (juridinis asmuo) turi specifinį teisinį statusą,... 27. Pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą teismas privalo stabdyti bylą, kai iki... 28. Teismų išvados dėl 2011 m. kovo 25 d. susitarimo vertinimo, kad darbo... 29. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų, kuriuo rėmėsi kasatorius,... 30. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo šį skundą atmesti, palikti... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 34. Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties... 35. Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija –... 36. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8 ir 9 punktuose nustatytų proceso... 37. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalyje... 38. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį... 39. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies... 40. Kasatorius teigia, kad aptariamas proceso atnaujinimo pagrindas egzistuoja, nes... 41. Teigdamas, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas... 42. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra... 43. Pažymėtina, kad kasatoriaus prašymą nagrinėję teismai nepagrįstai bylos... 44. Teisėjų kolegija sutinka su prašymą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad... 45. Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nebuvo kelti prašymą atnaujinti... 46. Dėl procesinės bylos baigties ... 47. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstas pirmosios ir apeliacinės... 48. Kasatorius prašo ne tik atnaujinti procesą, panaikinus skundžiamas nutartis,... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. pažymą apie... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės... 53. Atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-10379-599/2012 pagal ieškovo J. A. ieškinį... 54. Priteisti iš ieškovo J. A. (a. k. ( - ) 15,93 Lt (penkiolika litų 93 ct)... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...