Byla 2-515-622/2013
Dėl skolos priteisimo bei atsakovų A. K., A. F. priešieškinį ieškovui AB SEB bankui, trečiajam asmeniui BUAB „Telenas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo AB SEB banko atstovėms G. L., advokatei E. N., atsakovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams A. K., A. F., trečiajam asmeniui BUAB „Telenas“ dėl skolos priteisimo bei atsakovų A. K., A. F. priešieškinį ieškovui AB SEB bankui, trečiajam asmeniui BUAB „Telenas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 347 007,63 Lt skolą, penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog AB SEB bankas ir UAB „Telenas“ 2007-06-11 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią įmonei buvo suteiktas ilgalaikis 1 196 137,02 Lt kreditas, kurio grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2009-06-11. Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui UAB „Telenas“ įkeitė nekilnojamąjį turtą. 2010-04-13 iškėlus UAB „Telenas“ bankroto bylą, visas įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui 2007-06-11 atsakovai pasirašė laidavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo solidariai savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų savo prievolių ar jų dalies pagal kredito sutartį. Kadangi UAB „Telenas“ savo įsipareigojimų bankui neįvykdė, bankas apie tai informavo atsakovus ir paprašė padengti susidariusį įsiskolinimą. Bendra UAB „Telenas“ skola yra 347 007,63 Lt, todėl ir atsakovų solidari skola pagal kreditavimo sutartį yra 347 007,63 Lt (t. 1, b. l. 3-6).

4Ieškovo atstovės ieškinį palaiko ir prašo jį patenkinti. Atsakovų reikalavimus prašo atmesti.

5Atsakovai su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pateikė ieškinį dėl laidavimo sutarčių Nr. 04/07187 ir 04/07188 pripažinimo negaliojančiomis. Nurodė, jog laidavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes jos buvo sudarytos dėl esminio suklydimo. Pasirašydami banko vienašališkai parengtus ir pateiktus dokumentus, jie nesuvokė nei laidavimo sutarties esmės, nei jos sudarymo pasekmių. Bankas, suteikdamas itin didelį kreditą įmonei, kurios įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt, privalėjo išsiaiškinti, ar laiduotojai turi pakankamai turto, ar jie yra pajėgūs įvykdyti kreditavimo sutartį, to nepadarius pagrindiniam skolininkui. Bankas, sudarydamas laidavimo sutartis, ieškovų galimybių įvykdyti tokias sutartis nesiaiškino, jokios informacijos apie juos ir jų turtinę padėtį nerinko. Suderinus kreditavimo sutarties sąlygas ir atvykus pasirašyti kreditavimo sutartį, jiems buvo pateikiami dokumentai, ant kurių buvo pasirašoma net nesuteikus laiko su jais susipažinti. Kad tarp šių dokumentų buvo ir laidavimo sutartys, jie suvokė tik vėliau, gavę banko reikalavimą. Banko veiksmai, kai kreditavimo sutarties pasirašymo metu galimai tarp dokumentų buvo įterptos laidavimo sutartys, buvo formalūs, iš tų veiksmų jie negalėjo suprasti sudaromo laidavimo sandorio esmės – įsipareigojimo asmeniniu turtu atsakyti už įmonės netinkamai įvykdytas prievoles. Jie suvokė, kad kredito grąžinimas turi būti užtikrintas, tačiau manė, kad tai yra padaryta įsipareigojant įkeisti įsigyjamą turtą. Sutarčių pasirašymo metu bankas pasinaudojo savo, kaip dominuojančios šalies padėtimi. Laidavimo sutartys palankios išimtinai bankui, nes numato neproporcingus laiduotojų įsipareigojimus, kurie nustatyti vienašališkai, net neišsiaiškinus laiduotojų galimybių įvykdyti įsipareigojimus. Įvertinant jų turtinę padėtį, banko reikalavimas įvykdyti sutartį ir padengti itin didelę skolą, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir reikštų, kad banko, profesionalaus kreditavimo santykių subjekto, netinkamai prisiimtos rizikos įvertinimo pasekmės tenka silpnesnei sandorio šaliai. Be to, laidavimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvią įstatymo normą – CK 3.85 straipsnio 2 dalį, nes sandoriui nebuvo gautas teismo leidimas. Todėl laidavimo sutartys laikytinos niekiniu sandoriu pagal CK 1.80 straipsnį (t. 2, b. l. 41-46).

6Atsakovė A. K. teismo posėdyje ieškovo reikalavimus prašė atmesti, jos ir kito atsakovo A. F. reikalavimus prašė patenkinti.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-23 nutartimi nutarė sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-5714-232/2012 ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1116-622/2012, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-5714-232/2012 prie civilinės bylos Nr. 2-1116-622/2012 ir perdavė jas kartu nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (t. 2, b. l. 159, 160). Kadangi šalių reikalavimai buvo išnagrinėti vienoje byloje, tikslinga anksčiau pareikštus AB SEB banko reikalavimus laikyti ieškiniu, o vėlesnius atsakovų reikalavimus dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis – priešieškiniu (CPK 143 straipsnis).

8Ieškinys tenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad ieškovas su UAB „Telenas“ 2007-05-17 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0460706010113/93 (su vėlesniais pakeitimais), kuria remiantis UAB „Telenas“ buvo suteiktas

101 196 137,02 Lt kreditas (t. 1, 11-39). Pagal šalių 2007-06-11 sudarytas laidavimo sutartis atsakovai laidavo už kredito gavėją (UAB „Telenas“) ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas (UAB „Telenas“), jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui savo prievolių ar jų dalies pagal kredito sutartį (t. 1, b. l. 42-49). Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-13 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Telenas“. Pardavus įkeistą turtą, gautų pajamų nepakako visai skolai grąžinti. Tarp šalių kilo ginčas dėl laidavimo sutarčių teisėtumo ir ar turi atsakovai, remiantis minėtomis laidavimo sutartimis, atsakyti už UAB „Telenas“ neįvykdytas sutartines prievoles ieškovui.

11Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laisvai naudotis turimomis civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 1 dalis).

12Jeigu asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis, tačiau suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 4, 5 dalys.). Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju negalima pateisinti šalies suklydimo; šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis, todėl, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Kadangi byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis dėl suklydimo, tikslinga aptarti laidavimo sutarties ypatumus.

13Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius.

14Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laidavimo teisiniuose santykiuose dalyvauja trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir laiduotojas; greta paprastai jau egzistuojančių (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir laiduotojo prievoliniai santykiai. Laiduotojas yra asmuo, kuris įsipareigoja atsakyti kito asmens (skolininko) kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o kreditorius įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja tik pareigą įvykdyti užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – tik teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

15Nagrinėjamu atveju nėra paneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad laiduotojai yra buvę UAB „Telenas“ akcininkai ir direktoriai, dirbo UAB „Telenas“. Ieškovo UAB „Telenas“ suteikta 1 265 000 Lt kredito suma buvo skirta žemės sklypų įsigijimui (700 000 Lt) ir 4 kotedžų statyboms (565 000 Lt) finansuoti (t. 1, b. l. 22, 24). Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2 punktas numatė prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones, tarp kurių įvardintas ir laidavimas (2.3. punktas), laiduotojais nurodyti A. K. ir A. F. (t. 1, b. l. 22). Kiekvienos bendrovės tikslas yra pelno siekimas. Ir šiuo atveju, tiek UAB „Telenas“ akcininkai, tiek kreditą suteikęs bankas tikėjosi, kad verslo projektą pavyks sėkmingai įgyvendinti pelningai pardavus kotedžus, tokiu būdu grąžinant kreditą su palūkanomis ir gaunant pelną. Tačiau vykdant verslo projektus visada egzistuoja rizika, kad projektas gali nepavykti. Todėl bankas pasinaudojo įstatymų suteikta galimybe taikyti prievolių užtikrinimo priemones, tarp jų ir laidavimą. Civilinių teisnių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atsakovai, pasirašydami laidavimo sutartis, negalėjo nesuvokti šio veiksmo teisinių padarinių, nes laidavimas buvo aptartas pačioje kreditavimo sutartyje, o atsakovai UAB „Telenas“ vardu patys siekė gauti paskolą verslo projektui vystyti. CK 3.85 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Ginčijamose sutartyse nebuvo įvardintas konkretus turtas, todėl laidavimo sutartys nėra nekilnojamojo daikto sandoriai ir jų atlikimui teismo leidimas nebuvo reikalingas. Todėl atsakovų teiginys, kad laidavimo sutartys prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes nebuvo gautas leidimas joms sudaryti, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad dėl finansinės krizės ženkliai sumažėjo nekilnojamojo turto kainos ir nekilnojamojo turto įkeitimo nepakako prievolės užtikrinimui, neatleidžia atsakovų nuo savo laisva valia prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Atsakovai neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis CK 1.90 ir 1.80 straipsnio pagrindais, skola bankui nėra grąžinta, todėl banko reikalavimas priteisti 347 007,63 Lt skolą yra teisėtas ir pagrįstas.

16CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato pareigą skolininkui mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, nes jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjo gera valia, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-10 sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovui R.P.B., trečiasis asmuo BUAB „Dormeka“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bylos Nr. 2A-248/2009). Todėl ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidos (CK 37, 210 straipsniai, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

18Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti ieškovui AB SEB bankui 347 007,63 Lt skolą, 7 470 Lt žyminį mokestį, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovų A. K. ir A. F..

19Atsakovų priešieškinį atmesti.

20Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 347 007,63 Lt skolą,... 4. Ieškovo atstovės ieškinį palaiko ir prašo jį patenkinti. Atsakovų... 5. Atsakovai su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pateikė ieškinį dėl... 6. Atsakovė A. K. teismo posėdyje ieškovo reikalavimus prašė atmesti, jos ir... 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-23 nutartimi nutarė sujungti Vilniaus... 8. Ieškinys tenkintinas.... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovas su UAB „Telenas“ 2007-05-17 sudarė... 10. 1 196 137,02 Lt kreditas (t. 1, 11-39). Pagal šalių 2007-06-11 sudarytas... 11. Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų... 12. Jeigu asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir... 13. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas... 14. Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų... 15. Nagrinėjamu atveju nėra paneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad... 16. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato pareigą skolininkui mokėti įstatymo... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,... 18. Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti ieškovui AB SEB bankui 347... 19. Atsakovų priešieškinį atmesti.... 20. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...