Byla 3K-3-548/2011
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, neišmokėto atlyginimo ir turtinės bei neturtinės žalos kompensavimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Sigitos Rudėnaitės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui visuomeninei organizacijai Klaipėdos miesto krepšinio klubui „Fortūna“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, neišmokėto atlyginimo ir turtinės bei neturtinės žalos kompensavimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo bendru šalių susitarimu pripažinimo negaliojančiu, atlyginimo pagal sutartį ir turtinės bei neturtinės žalos kompensavimo.

6Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 1 d. sudarytos sportinės veiklos sutarties nutraukimą 2010 m. vasario 1 d. šalių susitarimu ir pripažinti, kad sportinės veiklos sutartis pasibaigė nuo 2010 m. balandžio 30 d. suėjus šios sutarties terminui; taip pat priteisti iš atsakovo 8585 Lt neišmokėto atlyginimo, 440 Lt ieškovės gydytojų konsultacijų išlaidų ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

7Pagal sportinės veiklos sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovei sudaryti sąlygas sportuoti ir mokėti atlyginimą. Sutartis įsigaliojo nuo sutarties pasirašymo dienos, galiojimas terminuotas iki 2010 m. balandžio 30 d. 2010 m. sausio 28 d. klubo prezidentė po įvykusių eilinių krepšinio varžybų sportininkes informavo apie būsimus komandos pasikeitimus. 2010 m. vasario 1 d. įvyko komandos susirinkimas, kuriame aptarta komandos padėtis, analizuotos pralaimėtų varžybų priežastys, klaidos, po kurio klubo vadovų iniciatyva ieškovei pateiktas susitarimas dėl sutarties nutraukimo bendru šalių sutarimu. Ieškovės teigimu, ji dėl savo emocinės būsenos (susijaudinimo, šoko, kaltinimų ir įtikinėjimo) pasirašė susitarimą neišreiškusi savo tikrosios valios. Atsakovas nepateikė siūlymo iš anksto, nesudarė galimybės apsvarstyti susitarimą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės S. B. ieškinį tenkino iš dalies: pripažino šalių susitarimą dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo šalių susitarimu negaliojančiu ir įpareigojo atsakovą nutraukti sutartį pagal sutarties 6.2 punktą nuo 2010 m. balandžio 30 d. pasibaigus jos terminui, taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė 8 585 Lt neišmokėto atlyginimo (su mokesčiais), 540 Lt išlaidų ir 5 000 Lt neturtinės žalos kompensavimo.

10Teismas nurodė, kad būtinosios sporto veiklos sutarties sąlygos išdėstytos Kūno kultūros ir sporto įstatymo 30 straipsnyje. Ieškovė yra profesionali sportininkė. Profesionaliam sportininkui sportas yra atitinkamos specifinės rūšies darbas, darbinė veikla, už kurią sportininkas gauna darbo užmokestį, šią veiklą reglamentuoja specialus įstatymas, todėl ginčas spręstinas laikantis specialiojo įstatymo nuostatų, netaikant darbo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų. Teismas nustatė ir įvertino aplinkybes, kad atsakovo netenkino ieškovės sportinės veiklos rezultatai komandos žaidimo kontekste, atsakovas vienašališkai iš anksto parengė sutarties nutraukimo dokumentą, prieš šalims pasirašant susitarimą su sportininke nebuvo kalbama atskirai, nebuvo reiškiami įspėjimai, po bendro susirinkimo atsakovas iš karto pasiūlė ieškovei nutraukti kontraktą, pasirašytas tik vienas susitarimo egzempliorius, dėl to ieškovei tai buvo netikėta, sukėlė psichologinę įtampą ar net šoką, tai teismui suteikė pagrindą išvadai, kad sportininkė dėl emocinės būklės pasirašė tokį susitarimą, kurio turinio ir padarinių negalėjo tuo momentu įvertinti, todėl šis susitarimas pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį (ieškovei susidėjus sunkioms aplinkybėms, nenaudingomis sąlygomis) pripažintas negaliojančiu. Teismas pripažino sportinės veiklos sutartį nutraukta pasibaigus jos terminui, t. y. nuo 2010 m. balandžio 30 d., ir priteisė ieškovei neišmokėtą atlyginimą pagal sutartį, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovei pagal išrašus iš medicininių dokumentų diagnozuota gili depresija, diagnozė nustatyta ieškovei kreipusis į gydytojus netrukus po sutarties nutraukimo.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu tenkinus atsakovo visuomeninės organizacijos Klaipėdos miesto krepšinio klubo „Fortūna“ apeliacinį skundą nuspręsta panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

12Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu grindė CK 1.90 straipsnio nuostatomis, tačiau savo suklydimo dėl susitarimo nutraukti sutartį sudarymo neįrodė (CPK 178 straipsnis). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas laikomas esminiu, kai buvo suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Ieškovė neįrodė, kad sudarydama 2010 m. vasario 1 d. susitarimą buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis), neįrodinėjo, jog suklydo dėl susitarimo esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, ar kad susitarimas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, ginčijamas susitarimas gana aiškus ir suprantamas, atitinka šalių sudarytos sportinės veiklos sutarties ir ją reglamentuojančio įstatymo sąlygas (sutarties 6.3.1 punktas, Kūno kultūros ir sporto įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 11 punktas), nėra aiškiai nesąžiningas, neteisingas ar neprotingas. Ieškovė neįrodinėjo susidėjusių sunkių aplinkybių fakto, o argumentavo savo suklydimu sudarant sandorį, dėl to ieškovei neįrodžius sandorio negaliojimo dėl jo sudarymo susidėjus sunkioms aplinkybėms šį sandorį pripažinti negaliojančiu pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovei buvo siūloma alternatyva, t. y. tęsti sutartį už mažesnį atlygį, tačiau ji nesutiko.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovė S. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

151. Ieškovė reikalavimus grindė CK 1.90 straipsnyje nurodytu sandorio negaliojimo pagrindu (sudarius sandorį dėl suklydimo), pirmosios instancijos teismas ginčo susitarimą pripažino negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarius sandorį ieškovei nenaudingomis sąlygomis). Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu, kad ieškovė turėjo įrodyti ne tik faktinį, bet ir juridinį ieškinio pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartyje AB Ūkio bankas v. B. R., K. R., M. R. byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartyje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,Tele2“ byloje Nr. 3K-3-176/2010 ir kitose bylose suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo.

162. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartyje J. G. v. S. M. byloje Nr. 3K-3-504/2008 išaiškinta, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Pagal bylos įrodymus ieškovė neturėjo tikslo nutraukti sutartį bendru sutarimu. Sutarties nutraukimo metu ieškovė buvo įtemptos psichologinės būsenos, kuriai turėjo įtakos atsakovo vadovai, susitarimas dėl sutarties nutraukimo pateiktas netikėtai, ieškovei neturint laiko su juo susipažinti, įvertinti galimus padarinius. Atsakovas siekė suklaidinti, t. y. apgauti CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme, ieškovę, netikėtai pateikdamas jai parengtą susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir įtikinėdamas tučtuojau pasirašyti susitarimą, taip siekdamas sau, o ne ieškovei palankių sąlygų. Susitarimą ieškovė pasirašė sau nepalankiomis sąlygomis, nes pagal sutartį atsakovas vienašališkai ją nutraukti būtų galėjęs tik informavęs ieškovę prieš ne mažiau kaip 10 dienų, per kurias ieškovė turėtų laiko nuspręsti dėl sutarties nutraukimo ir teisinių padarinių. Sportinės veiklos sutartyje ir Kūno kultūros ir sporto įstatyme nenustatyta sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarkos, tačiau DK 125 straipsnio 1 dalyje nurodytas 7 dienų terminas, per kurį gavusi kitos darbo sutarties šalies pasiūlymą apie sutarties nutraukimą šalis turi pranešti apie savo sutikimą ar nesutikimą. Ieškovė nesutinka su tuo, kad atsakovo netenkino ieškovės sportiniai rezultatai, nes ieškovei nuo 2009 m. rugsėjo iki 2009 m. lapkričio mėnesio buvo išmokami piniginiai prizai. Sutarties nutraukimo metu ieškovei nebuvo siūloma pratęsti šios sutarties mažesnio atlyginimo sąlygomis – toks pasiūlymas atsirado tik praėjus keletui dienų po sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino medicininių dokumentų, pagal kuriuos ieškovė 2010 m. vasario 11 d. – 2010 m. gegužės 6 d. lankėsi pas psichiatrą ir jai buvo diagnozuota situacinė depresija, vėliau – vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Susitarimo pasirašymo metu poveikis ieškovei buvo stiprus ir sutrikdė jos sveikatą.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas visuomeninė organizacija Klaipėdos miesto krepšinio klubas „Fortūna“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

18Kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra įrodymų dėl ieškovės neteisingo suvokimo (suklydimo) apie ginčijamo susitarimo turinį. Susitarimu šalių valia išreikšta tik dėl sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į susitarimo prasmę nebuvo ir negalėjo būti jokių papildomų aplinkybių, kurias šalys turėtų atskleisti, norėdamos nutraukti sutartį. Sandorio sudarymo motyvai, taip pat teisiniai padariniai nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydusi šalis negali atsisakyti sutarties, jeigu suklysta dėl didelio jos aplaidumo (neatsargumo). Ieškovė iki sutarties su atsakovu buvo sudariusi ne vieną sportinės veiklos sutartį kituose klubuose ir jai žinomos ne tik tokių sutarčių vykdymo, bet ir sudarymo, pakeitimo, nutraukimo aplinkybės bei jų teisiniai padariniai. Pasirašiusi susitarimą dėl sutarties nutraukimo ieškovė suprato susitarimo esmę, teisinius padarinius. Ginčo susitarimo sudarymo metu neegzistavo ir byloje nenustatytos aplinkybės dėl tuo metu susiklosčiusių sunkių aplinkybių ieškovei, taip pat kad atsakovas būtų žinojęs apie tas aplinkybes ir jomis pasinaudojęs, dėl to nebuvo teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu susitarimą pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Byloje esantys medicininiai duomenys nepagrindžia ieškovės sveikatos būklės susitarimo sudarymo metu. Ieškovės psichinė būklė nustatyta gydytojo tik praėjus 10 dienų nuo susitarimo pasirašymo dienos ir tik po to, kai atsakovas nesutiko sumokėti ieškovės reikalaujamos kompensacijos. Šalių sudaryta sportinės veiklos sutartis sukūrė civilinius teisinius, o ne darbo santykius, dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad turėjo būti taikomas DK 125 straipsnyje nustatytas 7 dienų terminas sutikimui arba nesutikimui su darbo sutarties nutraukimu abiejų šalių sutarimu pareikšti. Sporto veiklos sutarties sąlygos reglamentuojamos Kūno kultūros ir sporto įstatyme, kuriame nenustatyta, kad ginčai dėl tokių sutarčių vykdymo turėtų būti sprendžiami darbo ginčams spręsti nustatyta tvarka ir šios sutarties neprilygina darbo sutarčiai. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 24 d. nutartis R. S. v. Vilniaus ,,Statybos“ krepšinio klubas byloje Nr. 3K-3-602/2000).

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl sandorio negaliojimo pagrindo teisinio kvalifikavimo

22Ieškinio reikalavimai pripažinti susitarimą nutraukti sportinės veiklos sutartį negaliojančiu grindžiami ieškovės nurodytomis ir įrodinėtomis aplinkybėmis dėl jos suklydimo, ieškinyje remiantis CK 1.90 straipsnyje nurodytu sandorio negaliojimo pagrindu (sudarius sandorį dėl suklydimo). Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino negaliojančiu ginčo sandorį kitu, nei ieškinyje suformuluotas, juridiniu pagrindu, t. y. pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį (sandorio šaliai susidėjus sunkioms aplinkybėms, ji buvo priversta sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis). Nurodytą sprendimą apeliacinės instancijos teismas priimtu sprendimu panaikino ir atmetė ieškinį, konstatavęs, kad pagal surinktus bylos įrodymus nenustatyta faktinių aplinkybių, sudarančių kurį nors iš įstatyme nurodytų ir ieškovės įrodinėtų sandorio negaliojimo teisinių pagrindų (CK 1.90, 1.91 straipsnio 1 dalis).

23Ieškovui pareiškus ieškinį šiam asmeniui galioja įrodinėjimo teisinė pareiga, nustatyta CPK 178 straipsnyje, įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai. Kai pareiškiamas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškovas privalo įrodyti faktines aplinkybes, pakankamas tam, kad būtų teisiškai konstatuotas kuris nors iš įstatyme įtvirtintų sandorio negaliojimo teisinių pagrindų. Aplinkybes dėl nuginčijamo sandorio negaliojimo turi įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartis B. R. v. garažų bendrija ,,Baltupiai“ byloje Nr. 3K-3-725/2001; 2005 m. vasario 23 d. nutartis AB Ūkio bankas v. B. R., K. R., M. R. byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,Tele2“ byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Tai, kad sandorio negaliojimo pagrindo teisinį kvalifikavimą atlieka teismas, yra pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartyje byloje V. S. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007, kurioje konstatuota, kad tais atvejais, kai byloje nustatoma, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu.

24Konstatuotina, kad net ir esant pareikštam ieškiniui dėl sandorio negaliojimo tam tikru nurodomu įstatymo pagrindu, tačiau, teismui nekonstatavus tokio sandorio negaliojimo pagrindo įrodytu, tai nėra kliūtis bylą nagrinėjančiam teismui įvertinti nustatytas faktines aplinkybes pagal tai, ar jos atitinka ir ar yra pakankamos kuriam nors kitam iš įstatyme išvardytų sandorio negaliojimo teisinių pagrindų. Būtent tai nagrinėjamoje byloje ir atliko pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, priimtuose sprendimuose patikrinę ginčo sandorio teisėtumą ne tik ieškinyje įvardytu sandorio negaliojimo pagrindu (CK 1.90 straipsnis – kaip sudarytą dėl suklydimo), bet ir kitu sandorio negaliojimo pagrindu (CK 1.91 straipsnio 1 dalis – kaip sandorį, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis).

25Dėl sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.90, 1.91 straipsnio 1 dalis)

26Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ginčijo susitarimą nutraukti sportinės veiklos sutartį nurodydama suklydimą pagrindžiančias aplinkybes, kurios visos iš esmės yra susijusios su ieškovei pasirašant ginčo sandorį jos psichologine būsena, staigiu dideliu susijaudinimu, dėl kurio ji klaidingai suprato susitarimo turinį ir teisinius padarinius.

27Pagal CK 1.90 straipsnį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartyje J. G. v. S. M. byloje Nr. 3K-3-504/2008). Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis L. L. v. V. L. ir kt. byloje Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“ byloje Nr. 3K-7-378/2005).

28Taigi suklydimas laikomas esminiu, kai buvo suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

29Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis L. L. v. V. L. ir kt. byloje Nr. 3K-3-974; 2005 m. spalio 19 d. nutartis AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“ byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis A. B. v. S. D. byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis E. M. v. R. K. byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis A. B. v. T. P. ir kt. byloje Nr. 3K-3-150/2007).

30Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį.

31Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra profesionali sportininkė, kuriai buvo žinomos sportinės veikos sutarties sąlygos, šią sutartį jį vykdė per visą jos galiojimo laikotarpį, sutarties sąlygų turinyje atspindėta ieškovės kaip sportininkės veikla. Ieškovei taip pat turėjo būti žinomi ir atvejai, kada ši sutartis pasibaigia. Vienas jų - abipusis šalių susitarimas nutraukti sutartį. Tokį susitarimą šalys ir sudarė. Susitarime yra aiškiai suformuluota sąlyga dėl sportinės veiklos nutraukimo, įrašyta data, nuo kurios nutraukiama sutartis. Apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovė yra sportininkė profesionalė, pagal ankstesnius kontraktus žaidė kituose Lietuvos ir užsienio krepšinio klubuose, todėl jai buvo gerai žinomi jos profesinės veiklos ypatumai, sutarčių sąlygos, sutarčių sudarymo ir pasibaigimo teisiniai padariniai. Ginčo sandoris, pagal kurį pasibaigė sportinės veiklos sutartis, ieškovei buvo ne pirmas sportininkės karjeroje tokio pobūdžio sutarties pasibaigimas. Tai rodo, kad turinti profesionalios sportininkės patirties ieškovė turėjo tinkamai suvokti tai, ką reiškia sportinės veiklos sutarties su atsakovu nutraukimas abipusiu susitarimu, taip pat ir iš tokio susitarimo kylančius teisinius padarinius. Byloje nenustatyta, kad ieškovė ginčo susitarimo pasirašymo metu dėl sveikatos būklės būtų negalėjusi adekvačiai suvokti susitarimo reikšmės. Pagal surinktų įrodymų duomenis byloje nustatyta, kad ieškovė pradėjo konsultacijas su medikais praėjus dešimčiai dienų po ginčo sandorio pasirašymo dienos. Konsultacijų metu ieškovei diagnozuota situacinė depresija, tačiau tai nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti apie ieškovės negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ginčo sandorio metu. Šio sandorio skubus sudarymas šaliai, jos vertinimu, jai nenaudingomis sąlygomis dar nereiškia, kad sandoris sudarytas suklydus CK 1.90 straipsnio 1 dalies prasme. Visais atvejais sandorio sudarymą lemia sandorio šalies valios tinkamas išreiškimas. Konkrečios sandorio sąlygos yra šalių suderinamos ir jų sutikimas patvirtinamas sudarant tokį sandorį.

32Byloje ieškovės neįrodinėtos ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nenustatyta ginčo susitarimo labai nenaudingų sąlygų ir susiklosčiusių sunkių aplinkybių, taip pat ir atsakovo veiksmuose apgaulės ieškovei sudarant susitarimą nutraukti sportinės veiklos sutartį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendime pagrįstai sprendė, kad ginčo susitarimas nenuginčytas aptariamu sandorio negaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CK 1.91 straipsnio 1 dalyje viena iš priežasčių sandoriui pripažinti negaliojančiu, yra sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis; pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susidėjus sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis A. B. v. A. B. byloje Nr. 3K-3-47/2004; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis V. Č. v. H. L. byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis D. Ž. v. M. V. byloje Nr. 3K-3-86/2009). Pagal išdėstytus teismų praktikoje pripažintus kriterijus nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisiškai reikšmingos faktų sudėties, kuriai nesant ginčo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

33Dėl Darbo kodekso nuostatų netaikymo sportinės veiklos sutarčiai

34Kasaciniame skunde teigiama, kad sportinės veiklos sutartyje ir Kūno kultūros ir sporto įstatyme nenustatyta sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarkos, tačiau DK 125 straipsnio 1 dalyje nurodytas 7 dienų terminas, per kurį gavusi kitos darbo sutarties šalies pasiūlymą apie sutarties nutraukimą šalis turi pranešti apie savo sutikimą ar nesutikimą. Susitarimą dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo atsakovas inicijavo nepaisydamas nurodyto termino.

35Tai, kad darbo sutarčiai savaime nėra prilyginama sportinės veiklos sutartis ir jai netaikomos Darbo kodekso nuostatos, yra išaiškinta ankstesnėse kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. Profesionaliam sportininkui sportas yra atitinkamos specifinės rūšies darbo veikla, už kurią sportininkas gauna darbo užmokestį, tačiau, esant sutarčiai, sudarytai laikantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatų, darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 24 d. nutartis R. S. v. Vilniaus ,,Statybos“ krepšinio klubas byloje Nr. 3K-3-602/2000). Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, būdingas civiliniams, o ne darbo teisiniams santykiams. Sporto teisiniams santykiams nebūdingi ir kiti darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt. – tai sporto teisiniuose santykiuose yra šalių susitarimo dalykas. Be to, profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, vyrauja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių. Tik tais atvejais, kai sportinės veiklos sutartyje susitariama, kad tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis, arba kai pagal tokios sutarties sąlygas akivaizdžiai šalys sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis kvalifikuotina kartu ir kaip sukurianti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis K. M. v. UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ byloje Nr. 3K-3-65/2011).

36Sutarties teisinį kvalifikavimą sportinės veiklos ar darbo sutartimi lemia jos turinys, t. y. joje išdėstytų sąlygų visuma, iš kurios galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimą. Jei sportinės veiklos sutartis pagal jos sąlygas neprilyginta darbo sutarčiai, tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus profesionalaus sporto santykiai nėra pripažįstami darbo santykiais, o laikomi atskira pagal sporto veiklos sutartis susiklostančių teisinių santykių rūšimi, reglamentuojama specialiojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo. Nagrinėjamoje byloje esančioje sportinės veiklos sutartyje nėra susitarta dėl sąlygų, kurios būtų būdingos išskirtinai darbo sutarčiai, taip pat nepateikta nuorodų į atskiras Darbo kodekso reglamentuojamas nuostatas ir garantijas. Sutarties priede Nr. 1 pagal nurodytą grafiką už pasiektus per nustatytą terminą sportinius rezultatus numatytas atlyginimas, maistpinigiai ir piniginiai prizai. Šalių sudaryta sportinės veiklos sutartis pagal joje išdėstytas sąlygas ir jos vykdymą neteikia pagrindo išvadai, kad tarp šalių būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai.

37Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų pagrindų kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato atstovavimo išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovas visuomeninė organizacija Klaipėdos miesto krepšinio klubas „Fortūna“ prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsakovui atstovaujančios advokatės atliktą atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą surašymą. Konstatuotina, kad šis prašymas pagrįstas pirmiau nurodytomis teisės normų nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašomų priteisti išlaidų 700 Lt sumą patvirtina pridėtas mokėjimo dokumentas. Dėl to atsakovui priteistina iš ieškovės S. B. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

40Iš ieškovės taip pat priteistina 59,91 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti atsakovui visuomeninei organizacijai Klaipėdos miesto krepšinio klubui „Fortūna“ 700 Lt (septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės S. B.

44Priteisti iš ieškovės S. B. valstybei 59,91 Lt (penkiasdešimt devynis litus 91 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl sportinės veiklos... 6. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 1 d.... 7. Pagal sportinės veiklos sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovei sudaryti... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės... 10. Teismas nurodė, kad būtinosios sporto veiklos sutarties sąlygos išdėstytos... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 12. Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovė S. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 15. 1. Ieškovė reikalavimus grindė CK 1.90 straipsnyje nurodytu sandorio... 16. 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas visuomeninė organizacija Klaipėdos... 18. Kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl sandorio negaliojimo pagrindo teisinio kvalifikavimo ... 22. Ieškinio reikalavimai pripažinti susitarimą nutraukti sportinės veiklos... 23. Ieškovui pareiškus ieškinį šiam asmeniui galioja įrodinėjimo teisinė... 24. Konstatuotina, kad net ir esant pareikštam ieškiniui dėl sandorio... 25. Dėl sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.90, 1.91 straipsnio 1 dalis) ... 26. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ginčijo susitarimą nutraukti sportinės... 27. Pagal CK 1.90 straipsnį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti... 28. Taigi suklydimas laikomas esminiu, kai buvo suklysta dėl sandorio esmės, jo... 29. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos... 30. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5... 31. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra... 32. Byloje ieškovės neįrodinėtos ir pirmosios bei apeliacinės instancijų... 33. Dėl Darbo kodekso nuostatų netaikymo sportinės veiklos sutarčiai... 34. Kasaciniame skunde teigiama, kad sportinės veiklos sutartyje ir Kūno... 35. Tai, kad darbo sutarčiai savaime nėra prilyginama sportinės veiklos sutartis... 36. Sutarties teisinį kvalifikavimą sportinės veiklos ar darbo sutartimi lemia... 37. Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 39. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 40. Iš ieškovės taip pat priteistina 59,91 Lt išlaidų, susijusių su bylos... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 43. Priteisti atsakovui visuomeninei organizacijai Klaipėdos miesto krepšinio... 44. Priteisti iš ieškovės S. B. valstybei 59,91 Lt (penkiasdešimt devynis litus... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...