Byla 2YT-461-805/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjui J. R., pareiškėjo atstovei advokatei Onai Barkauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Pareiškėjo reikalavimai ir jos argumentai

5

  1. Pareiškėjas paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. R., miręs ( - ), po sutuoktinės A. R. mirties ( - ), aktyviais veiksmais priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiosios turtą ir jį valdė iki mirties (b. l. 3-5).
  2. Pareiškime nurodė, jog pareiškėjo brolis A. J. R. mirė ( - ), A. J. R. sutuoktinė A. R. mirė ( - ). Po A. R. mirties jos vardu liko nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais, esantis ( - ). Į šiuos pastatus daiktinės teisės neįregistruotos. Po A. R. mirties paveldėjimo byla nepradėta, jos sutuoktinis A. J. R. dėl garbaus amžiaus ir teisinio neišprusimo į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau mirusios sutuoktinės palikimą priėmė aktyviais veiksmais pradėdamas faktiškai jį valdyti. A. J. R. po sutuoktinės mirties liko gyventi mirusiajai priklausiusiuose namuose, rūpinosi statiniais kaip nuosavais, rūpinosi sutuoktinės laidotuvėmis, gedulingais pietumis, vėliau užsakė ketvirtines ir metines mišias bažnyčioje, prižiūrėjo sutuoktinės kapavietę, pastatė paminklą. Pareiškėjas po brolio mirties kreipėsi į notarų biurą, paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šio juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, jis, kaip įpėdinis, galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir disponuoti paveldėtu turtu.
  3. Pareiškėjas J. R. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog kartu su broliu gyveno Siponyse, tačiau brolis A. J. R. susituokė ir apsigyveno pas sutuoktinę ( - ), kuris yra 7 kilometrų atstumu. Tenai iki pat mirties brolis ir gyveno. Vaikų brolis neturėjo, jo sutuoktinė mirė anksčiu. Po A. J. R. mirties liko senas namelis ir tvartelis. Paaiškino, kad brolio uošvis turėjo apie 9 ha žemės, kuris kitiems vaikams perleido po 2 ha, o jo broliui likę maždaug 4 ha žemės prie sodybos. Pareiškėjo brolis namus kūreno malkomis, vandenį imdavo iš šulinio, mokėjo už elektrą, tvarkėsi ūkiškai, laikė gyvulių, vištų, ožkų, šunelį, sodinosi daržus, daržoves. Pablogėjus brolio sveikatai iš visų turėtų gyvulių liko tik triušiai. Nurodė, kad jų šeimoje buvo dar sesuo D., kuri prieš 9 metus gaisre sudegė, pareiškėjas likęs tik vienas įpėdinis po brolio mirties, visų vaikų tie patys tėvai buvo.
  4. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais, prašė tenkinti.

6II. Suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimai ir argumentai

7

  1. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad jei byloje bus pateikti papildomi įrodymai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad A. J. R. priėmė A. R. palikimą faktiški pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius po palikimo atsiradimo, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui(b. l. 48-49).
  2. Liudytoja V. L. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. R. gyveno tame pačiame ( - ) kaime. Paaiškino, kad pažinojo ir jos sutuoktinį A. R.. A. J. R. ir A. R. nuo 1965 m. gyveno santuokoje, savo vaikų nesusilaukė. Nurodė, kad, mirus sutuoktinei, A. R. rūpinosi namais, laikė karvę, ožkų, triušių. Šiai dienai yra likusi sodyba, pastatai. Lankėsi namo viduje, kur yra plyta, pečius, baldai, lova, spinta, kėdės, kuriais naudojosi iki mirties A. R., kuris turtu rūpinosi ir laikė jį savu. A. J. R. laidotuvėmis rūpinosi brolis J. R..
  3. Liudytoja M. K., apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenusi gretimame Žemaitkiemio kaime, dirbusi toje apylinkėje esančiame ( - ). Paaiškino, kad pažinojo A. J. R., kadangi senatvėje jam teikė socialines paslaugas namuose, padėdavo apsipirkti maisto, vaistų. Paaiškino, kad į ( - ) kaimą A. R. atėjo į žentus. Patvirtino, kad mirus žmonai A. J. R. ir toliau gyveno ūkiškai, laikė ožką, turėjo vištų, kralikų, sodinosi daržus. Namuose yra likę baldai – šaldytuvas, televizorius, stalas, kėdės, kuriais naudojosi A. J. R.. Kaimynai jam padėdavo tvarkytis buityje, senatvėje kreipdavosi pagalbos į seniūniją. Mirusysis vaikų neturėjo, jis turėjo tik vieną brolį J. R..

8Teismas

konstatuoja:

9III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10pareiškimas tenkinamas.

  1. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.
  2. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, pvz., kreipiantis į teismą (CPK 445 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, A. M. , bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. R. yra A. J. R. brolis (b. l. 57, 58). A. J. R. ( - ) susituokė su A. R. (b. l. 8), kuri mirė ( - ) (b. l. 7). A. R. ir A. J. R. vaikų neturėjo (b. l. 14). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. R. nekilnojamojo turto, esančio ( - ), naudotoja, daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 15-16). Birštono savivaldybės administracijos Birštono seniūnijos 2017 m. balandžio 25 d. pažyma apie pastatus Nr. ( - ) patvirtina, kad pagal įrašą Birštono seniūnijos namų knygoje Nr. ( - ), psl. ( - ), namų ūkio Nr. ( - ) adresu ( - ), A. R. priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (b. l. 22). Po A. R. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 12). A. J. R. mirė ( - ) (b. l. 6). Po A. J. R. mirties palikimą priėmė mirusiojo brolis J. R., paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono I-ajam notarų biurui (b. l. 13, 41-42), tokias aplinkybes patvirtina ir pranešimas apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre (b. l. 28).
  4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
  5. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
  6. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
  7. A. J. R. ir A. R. mirė būdami santuokoje, A. J. R. ir A. R. vaikų neturėjo (b. l. 14, 41). CK 5.13 straipsnis numato, kad, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių pagal įstatymą, sutuoktinis paveldi visą turtą. Po A. J. R. sutuoktinės mirties A. R. paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas J. R., kaip ketvirtosios eilės įstatyminis įpėdinis, kreipdamasis į notarų biurą priėmė palikimą, atsiradusį po brolio A. J. R. mirties (b. l. 13), todėl šio juridinio fakto nustatymas jam sukurs teises.
  8. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po A. R. mirties, t. y. ( - ) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), jos sutuoktinis A. J. R. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėjas J. R. nurodo, jog jo brolis A. J. R. po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame name, kuriame kartu iki mirties gyveno kartu su sutuoktine, rūpinosi ir naudojosi visu likusiu turtu, augino gyvulius, mokėjo mokesčius, turtą laikė savo turtu, t. y. priėmė mirusiosios palikimą iš kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes ir apklaustų teisme liudytojų parodymams neprieštarauja.
  9. Taigi, nors Antanas A. R. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų pirmesnės eilės įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad A. J. R. po sutuoktinės A. R. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
  10. Liudytojos V. L. ir M. K. teismo posėdžio metu parodė, jog žino, kad A. J. R. po sutuoktinės A. R. mirties rūpinosi visu likusiu turtu. V. L. gyveno tame pačiame kaime, kuri patvirtino, kad A. J. R. po sutuoktinės A. R. mirties liko gyventi tame pačiame name, kuriame gyveno su sutuoktine iki jos mirties, toliau augino gyvulius, turtu rūpinosi, laikė jį kaip savu. Liudytoja socialinė darbuotoja, lankiusis A. J. R. namuose – M. K. patvirtino, kad mirus žmonai A. J. R. ir toliau ūkiškai gyveno, laikė ožką, turėjo vištų, kralikų, sodinosi daržus. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai atitinka pareiškėjo išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis)

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

Nutarė

13pareiškimą tenkinti.

14Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. R., asmens kodas ( - ) miręs ( - ), po sutuoktinės A. R., asmens kodas ( - ) mirties ( - ), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai