Byla e2A-30-883/2020
Dėl sandorio nuginčijimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Statnėja“, UAB „Litectus“ ir S. M

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) O. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-240-1025/2019 pagal ieškovės G. M. M. ieškinį atsakovams O. C. ir A. J. dėl sandorio nuginčijimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Statnėja“, UAB „Litectus“ ir S. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė G. M. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovams O. C. ir A. J. (toliau – ir atsakovai), prašydama: pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį ( - ), sudarytą tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojančia ir taikyti restituciją, t. y. atsakovui A. J. grąžinti žemės sklypą ( - ); atsakovei O. C. priteisti iš atsakovo A. J. 16 000 Eur; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

72.

8Ieškovė nurodė, kad ginčo žemės sklype ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo įrengti gyvenamojo namo pamatai, kurie nebuvo įregistruoti Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“. Kartu su žemės sklypo savininku (atsakovu) A. J. buvo tvarkomi gyvenamojo namo pamatų įregistravimo dokumentai. Mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Merkatorius“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sudarė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodė duomenis apie žemės sklype esančius bei ieškovei priklausančius gyvenamojo namo pamatus, atsakovas A. J. su kadastriniais matavimais sutiko. Buvo įregistruota minėta MB „Merkatorius“ sudaryta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Minėtas žemės sklypas pirkimo – pardavimo sutartimi ( - ) (toliau – ir sutartis) yra parduotas atsakovei O. C., sutartyje nėra duomenų, jog parduodamame žemės sklype yra ieškovei priklausantys neįregistruoti gyvenamojo namo pamatai. Ieškovės nuomone, atsakovai sudarydami sutartį nesilaikė CK 6.396 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl ši sutartis yra negaliojanti CK 1.80 straipsnio pagrindu; atsakovas A. J. žinodamas, kad žemės sklype yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo pamatai, neįvykdė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatų ir apie būsimą žemės sklypo pardavimą nepranešė ieškovei, todėl ji neturėjo galimybės pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypą.

93.

10Atsakovė O. C. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl atsakovams parduotame žemės sklype esančių ir ieškovei priklausančių neįregistruotų gyvenamojo namo pamatų, nepateikė ieškovės nuosavybės teisę į minėtus pamatus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės nuomone, žemės sklypo kadastrinių matavimų byla nėra nuosavybės atsiradimo pagrindas ir nuosavybės teisę patvirtinantis įrodymas. Ieškovė nepateikė nuosavybės teisę galinčių patvirtinti įrodymų bei nenurodė, kokiu pagrindu ir kada ieškovė įgijo nuosavybės teisę. 2012 m. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas nebaigtas statinys, tuo metu žemės sklypo savininku ir statytoju buvo UAB „Merkasta“. Žemės sklypo nuosavybės teisė iš UAB „Merkasta“ turto pardavimo iš varžytinių aktu parėjo UAB „Litectus“; pagal ( - ) pirkimo – pardavimo sutartį perėjo UAB „Statnėja“; pagal ( - ). pirkimo – pardavimo sutartį perėjo atsakovui A. J.; ( - ) pirkimo – pardavimo sutartimi perėjo atsakovei O. C., t. y. žemės sklypas su jame esančiu nebaigtu statyti statiniu yra sąžiningai įgytas atsakovės O. C.. Atsakovės nuomone, ieškovė galėtų reikšti pretenzijas dėl kompensacijos ir tik pirmajam žemės sklypo su pamatais perleidėjui, po ieškovės nuosavybės teisės į pamatus įgijimo momento. Ieškovės atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai neturi nieko bendra su pamatų kaip nekilnojamojo turto objektu galinčio būti statinio formavimu, nes jų atsakovai neturėjo kaip identifikuoti (žemės sklype yra ne vien pamatai, o jau pamūrytos sienos). Nuosavybės teisė vien į pamatus ar į kitas neatskiriamas statinio dalis (stogą, langus, plytas ir panašiai) nesukuria pastarųjų savininkui pirmumo teisės pirkti žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnį, kuris šią teisę sieja su savarankišku statiniu ir tik ta apimtimi, kiek jis užima žemės bei kiek jos būtina naudoti šiam objektui pagal paskirtį.

114.

12Atsakovas A. J. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovė reikšdama reikalavimus nepateikė ieškovės nuosavybės teises pagrindžiančių įrodymų dėl žemės sklype esančių ir ieškovei priklausančių neįregistruotų gyvenamojo namo pamatų. Taip pat, nėra įregistruotų ieškovei priklausančių daiktinių teisių. Ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad žemės sklype yra ieškovei priklausantys neįregistruoti gyvenamojo namo pamatai, nėra nuosavybės teisę į minėtus pamatus patvirtinantis įrodymas. Atkreipė dėmesį, jog žemės sklype yra ne vien gyvenamojo namo pamatai, tačiau nebaigtas statyti gyvenamasis namas; atsakovui ( - ) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijus žemės sklypą iš UAB „Statnėja“ minėtas statinys faktiškai buvo; taip pat statinys faktiškai buvo ir varžytinių metu, kuriose UAB „Merkasta“ įsigijo žemės sklypą ir pardavė kitam subjektui. Atsakovas A. J. yra sąžiningas žemės sklypo ir jame esančių statinių įgijėjas, todėl ieškovė turėtų reikšti pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo pirmajam jos pamatų (jei ji įrodys nuosavybės teisę) perleidėjui. Nebaigtas statyti gyvenamasis namas perėjo atsakovo A. J. nuosavybėn, o vėliau – atsakovės O. C. nuosavybėn pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį. Be to, nebaigto statyti statinio pamatai, kaip neatskiriama statinio dalis, nesukuria jų savininkui pirmumo teisės pirkti žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnį. Atsakovo A. J. nuomone, ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl atsakovų sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymas niekaip ieškovės tariamo teisių pažeidimo nepašalintų, nes atsakovas A. J. žemės sklypą su nebaigtu statyti statiniu įsigijo lygiai taip pat iš UAB „Statnėja“, o ši iš ankstesnio savininko.

135.

14Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M. (toliau – ir notarė) nurodė, kad ( - ) pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

156.

16Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje BUAB „Statnėja“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo biuras“ atsiliepimu nurodė, kad ( - ) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu BUAB „Statnėja“ iš UAB „Litectus“ įgijo žemės sklypą; ( - ) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu BUAB „Statnėja“ minėtą sklypą pardavė atsakovui A. J.. Šiose pirkimo – pardavimo sutartyse nėra duomenų apie kartu su žemės sklypu parduodamus ant žemės sklypo esančius gyvenamojo namo pamatus.

177.

18Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų S. M. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka.

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

208.

21Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. birželio 3 d. sprendimu: 1) pripažino ( - )pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojančia ir taikė restituciją – atsakovui A. J. grąžino nuosavybės teise įregistruotą žemės sklypą ( - ) o ieškovei G. M. M. grąžino neįregistruotą nebaigtą statinį ( - ), ir priteisė iš atsakovo A. J. 16 000 Eur O. C.; 2) iš atsakovės O. C. priteisė 1 483,48 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. M. M. naudai; 3) iš atsakovo A. J. priteisė 1 483,48 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. M. M. naudai.

229.

23Teismo vertinimu, gyvenamojo namo pamatų ir dalies sienų statymas (statybos procese) teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas; ginčo pamatų neįregistravimas nepaneigia ieškovės turimų nuosavybės teisių, todėl atsakovų argumentai, jog gyvenamojo namo pamatų neįregistravimas yra pagrindas spręsti, kad statinys neegzistuoja ir/ar negalėjo būti aptartas atsakovų sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje, teismo vertintini kaip nepagrįsti.

2410.

25Teismas sprendė, kad ieškovė, kaip nebaigtų statinių savininkė, turėjo teisę remtis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir reikšti reikalavimus dėl atsakovų pirkimo – pardavimo sutarties neteisėtumo.

2611.

27Teismas pažymėjo, kad notarė, kuri tvirtino atsakovų sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, privalėjo atidžiau atkreipti dėmesį į minėtą aplinkybę, t. y. išsiaiškinti kam priklauso esantis statinys ir pasiūlyti sutarties šalims aptarti statinio nuosavybės teisės perėjimo klausimą, juolab, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimas įregistruotas skubiai.

2812.

29Ginčijamą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį teismas pripažino negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalies ir CK 6.395 straipsnio 1 dalies normas, nes parduodant ginčo žemės sklypą, nebuvo aptartas klausimas dėl ant žemės sklypo esančių ieškovei nuosavybės teisės priklausančių statinių.

3013.

31Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta, kad žemės sklype yra 0,0170 ha užstatyta teritorija, taip pat žemės sklypo kadastro duomenyse pažymėta, jog statinio savininkė yra ieškovė (apie tai žinojo atsakovas A. J., kuris ir užbaigė kadastrinių matavimų patikslinimą dieną prieš pasirašant atsakovų sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį). Teismo vertinimu, sutarties šalys ir notarė privalėjo aptarti nuosavybės teisės į statinius esančius ant žemės sklypo perėjimo klausimą.

3214.

33Sudarant atsakovų pirkimo – pardavimo sutartį notarei turėjo būti pateiktas žemės sklypo planas, iš kurio būtų matyti, kad žemės sklype yra statinių, tačiau atsakovai tai nuslėpė (šių aplinkybių nesiaiškino ir sutartį tvirtinusi notarė). Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, jog byloje pateiktas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ( - ) išrašas, kuriame nurodyta, kad žemės sklype užstatyta teritorija – 0,0170 ha, darė išvadą, jog ( - ) pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro prieštarauja CK 6.396 straipsnio 1 daliai.

3415.

35Teismas neabejojo, jog apie atliktus kadastrinius matavimus atsakovui A. J. buvo žinoma, nes ieškovė pateikė su atsakovu A. J. suderintą ir parašu patvirtintą atnaujintą žemės sklypo planą bei žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą, kuri buvo pateikta elektroninėmis priemonėmis VĮ „Registrų centras“ išankstiniam patikrinimui. Ieškovė ( - ) pradėjo nebaigtų statinių įregistravimo procesą su atsakovo A. J. sutikimu.

3616.

37Nors atsakovai A. J. ir O. C. įrodinėja, kad sudarydami sandorį, elgėsi sąžiningai ir teisėtai, tačiau būtent atsakovai nuslėpdami esmines pirkimo – pardavimo sutarties aplinkybes, t. y. žinodami, jog ginčo žemės sklype yra neįregistruoti pamatai ir atsakovui A. J. pasinaudojus skubia VĮ „Registrų centras“ paslauga – įteisino kadastrinių matavimų pakeitimus, nors ieškovė yra pamatų savininkė. Teismas darė išvada, jog dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia visos kylančios pasekmės turėtų būti perkeliamos atsakovams, kurių nesąžiningumas ikisutartiniuose bei sutartiniuose santykiuose nustatytas.

3817.

39Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudaryta dėl apgaulės ir CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms; sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias CK 6.395 straipsnio 1 dalies, 6.396 straipsnio 1 dalies ir Žemės įstatymo 31 straipsnio normas, nes sutartyje nebuvo aptartas nuosavybės teisės perėjimo klausimas į žemės sklype esančius statinius (CK 6.395 str. 1 d.), nenurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, t. y. kad žemės sklype yra statinių (CK 6.396 str. 1 d.), pažeidžiant ieškovės pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę, kurioje yra jai nuosavybės teise priklausantys statiniai – pamatai), ir žemę, būtiną naudoti statiniams pagal paskirtį (Žemės įstatymo 31 str.). Teismo nuomone, atsakovas A. J. sutartimi atsakovei O. C. negalėjo perleisti nuosavybės teises į turtą, kurio atsakovas A. J. iš esmės neturi. Atitinkamai atsakovė O. C. žinodama, jog neturi teisių į minimą turtą, negalėjo pradėti statybų proceso. Teismas įvertinęs tai, jog atsakovė O. C. yra atsiskaičiusi su atsakovu A. J., sprendė, kad teismui pripažinus sutartį negaliojančia atsakovui A. J. turėtų būti grąžintinas žemės sklypas, ieškovei - nebaigtas statinys, o atsakovas A. J. turėtų grąžinti atsakovei O. C. iš jos gautus 16 000 Eur.

40III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

4118.

42Apeliantė O. C. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą– ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4318.1.

44Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas taip pat pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normas ir nukrypo nuo šiais klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

4518.2.

46Teismo posėdžio metu UAB „Merkasta“ buvęs vadovas S. M. (ieškovės sūnus) nurodė, kad leidimą statybai gavo UAB „Merkasta“, teismo posėdyje iš esmės pripažino, jog ieškovė tik formali statytinė. S. M. nurodė visiškai kitokį ieškinio faktinį pagrindą, pripažindamas, kad ieškinio formuluotė yra tik advokatės parinktas teisinis jo problemos sprendimo būdas.

4718.3.

48Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos sūnus S. M. buvo pirkęs jai žemės sklypą per savo įmonę (nors byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė UAB „Merkasta“), nepamena kokius dokumentus sūnus teikė jai pasirašyti, nė vieno dokumento neskaitė, jų neturi, sūnus veikė pagal įgaliojimą, jis pirko statybines medžiagas, namas buvo pradėtas statyti, ji ir sūnus mokėdavo statybininkams. Byloje pateiktas įgaliojimas yra niekinis, nes ieškovė juo įgalioja savo sūnų spręsti juridiniam asmeniui UAB „Merkasta“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo klausimus santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Nei ieškovė, nei S. M. nepateikė įrodymų, kad statybos darbai buvo atliekami iš ieškovės lėšų.

4918.4.

50Teismas nevertino atsakovo A. J. paaiškinimų, kad jis neinicijavo ir neužsakinėjo kadastrinių matavimų. Atsakovas A. J. tiesiog buvo suklaidintas ir pasirašė kadastrinių duomenų patikslinimą, siekdamas sudaryti sandorį su atsakove O. C., kai notaro nurodymu tai buvo kliūtimi šį sandorį sudaryti. Iš Registro duomenų matyti, kad tai buvo padaryta prieš pat sandorį, kas patvirtina atsakovo A. J. išdėstytas aplinkybes.

5118.5.

52Teismo motyvas, kad kadastrinių duomenų patikslinimas nėra ginčijamas, yra teisiškai nereikšmingas, nes įrašas kadastrinių duomenų byloje nesukuria nuosavybės teisių ieškovei (nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas). Be to, kadastriniai duomenys galėtų būti žemės savininko bet kada vėl patikslinti.

5318.6.

54Teismas, prieštaraudamas pats sau, vien ieškovės įrašymą kadastro byloje jau panaudojo kaip jos nuosavybės teisę patvirtinantį įrodymą, nors šis kadastro duomenų įrašas net nelaikomas nekilnojamojo daikto teisinė registracija.

5518.7.

56Nei ieškovė ieškinyje, nei teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė teisinio pagrindo, kuris atitiktų nurodytų įstatymų reikalavimus, t. y. kad ieškovės tariamos nuosavybės teisės į pamatus atitinka kurį nors teisės normose nustatytą nuosavybės teisės įregistravimo viešame registre pagrindą, arba kad kadastro duomenų byla laikytina atsakovo A. J. teisės perleisti žemės sklypą su jame esančiais pamatais suvaržymu.

5718.8 Nagrinėjamu atveju, po keturių žemės sklypo perleidimo sandorių, teismas, ieškovei nepareiškus reikalavimų dėl nuosavybės teisės į pamatus jai pripažinimo bei visų ankstesnių sandorių nuginčijimo, išnagrinėjo bylą taip, lyg galiotų ne apeliantės, o ieškovės nuosavybės prezumpcija ir taip be teisėto pagrindo motyvuose paneigė atsakovės nuosavybės teisę pagal įstatymą, o ginčijamą sandorį panaikino nesusijusiais su ieškovės tariama nuosavybės teise teisiniais pagrindais. Toks teismo sprendimas nesukuria pamatų nuosavybės klausimu pasekmių, kadangi apeliantės nuosavybės teisė į pamatus įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta, o ieškovės – patvirtinta, kadangi nebuvo pareikšta tokių reikalavimų ir atitinkamai, pastarųjų išsprendimas neįtvirtintas sprendimo rezoliucinėje dalyje.

5818.9.

59Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į CK 6.396 straipsnio sisteminį santykį su CK 6.395 straipsniu.

6018.10.

61Teismui tenkinus ieškinį, pamatų nuosavybės pripažinimo ieškovei klausimas vis tiek liko neišspręstas, nes jis nėra patvirtintas nei administracine tvarka įteisinant statybą, nei teismo sprendimu tenkinus ieškovės atitinkamus reikalavimus dėl apeliantės nuosavybės teisės, patvirtintos eile turto perleidimo sandorių, nuginčijimo bei nuosavybės teisės ieškovei pripažinimo.

6218.11

63Teismui konstatavus, kad ginčijama sutartimi buvo perleisti ir ieškovei priklausantys pamatai, ir dėl to net keliais savarankiškais pagrindais pripažinus žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia, lieka neaišku, kodėl lygiai tokiomis pat aplinkybėmis liko galioti, t. y. teisėti, ankstesni trys to paties žemės sklypo perleidimo sandoriai. Byloje buvo nustatyta, kad pamatai buvo pastatyti jau iki pirmojo iš jų, t. y. faktinė padėtis liko ta pati, be to, pats teismas nurodė, kad registracija nuosavybei įtakos neturi, o šiuo atveju atlikti patikslinti kadastriniai matavimai tik fiksavo seną pamatų faktinę padėtį ir taip pat su jų kaip daikto ar kaip nebaigtos statybos teisine registracija neturi nieko bendra.

6418.12.

65Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo kokia žemės sklypo dalis yra būtina tariamam statiniui ir pripažino negaliojančia visą žemės pirkimo – pardavimo sutartį, tuo pažeisdamas ne tik Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatą bei nukrypdamas nuo teismų praktikos, bet ir pažeisdamas CK 6.226 straipsnio nuostatas.

6618.13 Teismas nepagrįstai pripažino niekine ir negaliojančia visą žemės pirkimo –pardavimo sutartį, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo nuostatą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad statinių ir įrenginių savininkai neturi pirmenybės teisės į visą parduodamą bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo dalį, nebent būtų nustatyta, kad visas parduodamas sklypas būtinas statiniams. Atitinkamai ir restitucija visa apimtimi taikyta nepagrįstai.

6719.

68Atsakovas A. J. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, nurodė, kad prisideda prie atsakovės O. C. apeliacinio skundo.

6920.

70Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. M. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. birželio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7120.1.

72S. M. į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir byloje nebuvo nagrinėjamas S. M. reikalavimas. Šioje civilinėje byloje ieškove buvo tik G. M. M.. Trečiasis asmuo S. M. neturėjo įgaliojimo atstovauti ieškovės interesus civilinėje byloje, todėl ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra ieškovės prerogatyva ir teismas yra saistomas ieškovės pareikštų reikalavimų, o ne kitų proceso dalyvių nuomonės apie juos.

7320.2.

74Ieškovė, pagal ( - ) panaudos sutartį valdydama žemės sklypą, turėjo teisę suteikti įgaliojimą bet kuriam jos pasirinktam asmeniui atstovauti ją sprendžiant klausimus, susijusius su šiuo žemės sklypu, todėl ( - ) įgaliojimas yra teisėtas ir, be to, galiojantis, kadangi nėra nuginčytas (tokio reikalavimo byloje atsakovai nereiškė).

7520.3.

76Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji žemės sklype atliko statybos darbus ir pastatė nebaigtą statyti statinį (pamatus); atsakovas A. J. VĮ „Registrų centras“ įregistravo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu užfiksuota, kad žemės sklype yra ieškovei priklausantys statinys (pamatai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė ginti ieškovės nuosavybės teises ir tenkino ieškinį.

7720.4.

78Atsakovas A. J. dieną prieš ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį įregistravęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu užfiksuota, kad žemės sklype yra ieškovei priklausantys statinys (pamatai), sutartį tvirtinančiai notarei pateikė seną, nebegaliojantį žemės sklypo planą, kuriame nebuvo fiksuoti pamatai ir notarės neinformavo, kad žemės sklype yra statiniai.

7920.5.

80Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo A. J. ir atsakovės O. C. veiksmus nuslepiant nuo notarės sutarties tvirtinti reikšmingą informaciją ir pateikiant tikrovės neatitinkantį žemės sklypo planą pripažino nesąžiningais, ypač atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai daug metų verčiasi nekilnojamojo turto verslu ir turi patirties sudarant analogiškus sandorius.

8120.6.

82Ginčo žemės sklypas priklausė UAB „Merkasta“, UAB „Litectus“, UAB „Statnėja“, tačiau ieškovė šiame žemės sklype pagal panaudos sutartį statė gyvenamąjį namą ir nė vienas iš buvusių žemės sklypo savininkų šios jos teisės neginčijo bei nebaigtos statybos neapskaitė savo ilgalaikio turto apyrašuose kaip savo, todėl ieškovė neturėjo pagrindo ginčyti šių juridinių asmenų sudarytus sandorius, nes jie nepažeidė ieškovės teisių.

8320.7.

84Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai pasisakė dėl atsakovų argumentų ir juos atmetė kaip nepagrįstus. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų argumentų, tik dar kartą kartojamos tos pačios nuostatos, jas nepagrįstai traktuojant atsakovų naudai.

8520.8.

86Atsakovai žinodami, kad žemės sklype yra statiniai, sąmoningai šią informaciją nuslėpė nuo notarės, taip ją suklaidindami, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino ir CK 1.91 str. pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės. Notarė, tvirtinusi pirkimo – pardavimo sutartį, privalėjo atidžiau atlikti savo pareigas ir VĮ „Registrų centras“ išraše esant duomenims apie žemės sklypo užstatymą, išsiaiškinti kam priklauso žemės sklype esantis statinys ir pasiūlyti sutarties šalims aptarti statinio nuosavybės teisės perėjimo klausimą, juolab, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimas įregistruotas skubiai.

8720.9.

88( - )Lietuvos notarų rūmų rašte nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo perleidimo sutartyje negali būti aptarta, kad nuosavybės teisė lieka pardavėjui į neapibrėžtus nekilnojamuosius daiktus (neįregistruotus nebaigtus statyti statinius), šie daiktai iki perleidimo sandorio sudarymo privalo būti registruojami Nekilnojamojo turto registre“. Atsakovas A. J., įregistravęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalėjo kreiptis į ieškovę su prašymu įregistruoti nebaigtą statybą ir tik po jos įregistravimo galėjo sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, jame nurodant perleidžiamame sklype esančius statinius ir išsprendžiant jų nuosavybės teisių perleidimo arba neperleidimo klausimą. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovų nesąžiningumo informacija apie žemės sklype esančius neįregistruotus statinius nebuvo atskleista notarei ir nebuvo įtraukta į sutartį. Ieškovei nebuvo sudaryta galimybė statinį įregistruoti, todėl tokia sutartis yra negaliojanti ir pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ją panaikinti.

8920.10.

90Atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog tardamiesi dėl perleidžiamo žemės sklypo kainos neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypas yra iš dalies užstatytas ir dėl to bus apsunkintas naudojimasis žemės sklypu, kas įtakoja žemės sklypo kainą (užstatyto ir su naudojimosi apribojimais žemės sklypo kaina yra gerokai mažesnė nei laisvo žemės sklypo kaina), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino visą sandorį.

9120.11.

92Skundžiamu sprendimu teismas taikė restituciją ir ieškovei grąžino neįregistruotą nebaigtą statinį, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui ieškovė turės galimybę šį nebaigtą statyti statinį įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.

9321.

94Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiojo asmens BUAB „Statnėja“ bankroto administratorė prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

95Teismas

konstatuoja:

96IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

97Apeliacinis skundas tenkinamas.

9822.

99Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

100Dėl naujų įrodymų priėmimo

10123.

102Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – ( - )VĮ Registrų centras raštą dėl įrodymų pateikimo. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pateikto dokumento turinys patvirtina, kad atsakovė turėjo objektyvią galimybę šio įrodymo pateikimu pasirūpinti dar pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi prielaidų taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės išimties, apelianto pateikto naujo įrodymo nepriima ir jo nevertina.

10324.

104Byloje kilo ginčas dėl ( - )žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų A. J. ir O. C., teisėtumo.

105Dėl ginčo faktinių aplinkybių

10625.

107Byloje nustatyta, kad ginčo žemės ( - ) nuo 2015-12-09 nuosavybės teise priklausė atsakovui A. J.. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo sklypas parduotas atsakovei O. C.. ( - ) nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo naudojimo būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), ( - ) kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo plane nurodyti pamatai, planas pasirašytas A. J., taip pat nurodyta neregistruoto statinio savininkė – ieškovė G. M. M..

10826.

109Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino: pripažino ( - ) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojančia ir taikė restituciją – atsakovui A. J. grąžino nuosavybės teise įregistruotą žemės sklypą ( - ), o ieškovei G. M. M. grąžino neįregistruotą nebaigtą statinį ( - ), ir priteisė iš atsakovo A. J. 16 000,00 Eur O. C.; priteisė ieškovei G. M. M. iš atsakovų po 1483,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11027.

111Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliantė atsakovė O. C. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir nukrypo nuo šiais klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Atsakovas A. J. nurodė, kad prisideda prie apeliacinio skundo.

112Dėl ieškovės teisės ginčyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį

11328.

114Apeliantė O. C. nurodo, kad ieškovės G. M. M. nuosavybės teisė į pamatus nėra patvirtinta nei administracine tvarka įteisinant statybą, nei teismo sprendimu tenkinus ieškovės atitinkamą reikalavimą dėl nuosavybės teisės jai pripažinimo, ir ji negali ginčyti sutarties, kadangi nėra šių privačių civilinių teisinių santykių dalyvis.

11529.

116Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti (CPK 5 straipsnio 3 dalis). CK 1.78 straipsnio 5 dalis nustato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

11730.

118Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 2 straipsnį ir 5 straipsnio 1 dalį, yra pažymėta, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11931.

120Kasacinio teismo konstatuota, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad jis pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12132.

122Pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Ieškovė ieškiniu ginčija žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nurodydama, kad ginčijama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo (CK 1.80 str.), kadangi joje nebuvo aptartas žemės sklype esančių statinių nuosavybės perėjimo klausimas (CK 6.395 str. 1 d.), nebuvo nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, ir to daikto vieta atitinkamame žemės sklype (CK 6.396 str. 1 d.), be to, atsakovas A. J. apie ketinimą parduoti žemės sklypą neinformavo ieškovės, kuri kaip žemės sklype esančių statinių savininkė, turėjo pirmumo teisę sklypą pirkti tomis pačiomis sąlygomis (Žemės įstatymo 31 str.).

12333.

124Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginčijama sutartis yra niekinė CK 1.80 str. 1 dalies, 1.91 straipsnio, 6.395 straipsnio 1 dalies, 6.396 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies pagrindais, kadangi sudarant ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį joje nebuvo aptartas sklype esančių statinių klausimas, ieškovei nebuvo pasiūlyta pasinaudoti pirmenybės teise pirkti žemės sklypą, sutartis sudaryta atsakovams apgavus notarę.

12534.

126Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą detalizavo savo poziciją dėl savo teisių ir interesų pažeidimo ginčijamu sandoriu, nurodė, kad pažeistos jos, kaip ginčo žemės sklype esančių gyvenamojo namo pamatų savininkės, teisės, nes apie ketinimą perleisti ginčo žemės sklypą atsakovas A. J. jos neinformavo.

127Dėl ieškovės nuosavybės teisės į ginčo sklype esančius statinius

12835.

129Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ginčo sklype esantys gyvenamojo namo pamatai jai priklauso nuosavybės teise CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, nustatančiu, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Šį teiginį ieškovė įrodinėja ( - ) sudaryta kadastro matavimų byla, kurioje nurodyta, kad ginčo sklype esančio neregistruoto statinio savininkė yra ieškovė G. M. M..

13036.

131Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pamatų ir dalies sienų statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 4 p.); teismo nuomone, pamatų neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į statinį; teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registre aiškiai užfiksuotas ginčo žemės sklypo užstatymo plotas bei kadastrinių matavimų byloje nurodyta neregistruoto statinio savininkė – ieškovė, atsižvelgė į tai, kad atsakovai pripažino, jog ne jie statė pamatus, o pamatai buvo pastatyti dar iki atsakovui A. J. įsigyjant žemės sklypą.

13237.

133Tačiau teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo sklype esantys gyvenamojo namo pamatai (neįregistruoti statiniai) nuosavybės teise priklauso ieškovei G. M. M..

13438.

135Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Turtą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, šios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą. Daikto pagaminimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Pagal bendrąją nuosavybės įgijimo šiuo pagrindu taisyklę daiktas turi būti pagamintas laikantis jo pagaminimo momentu egzistuojančio teisinio reguliavimo, t. y. nekilnojamojo daikto statyba ar rekonstrukcija turi būti teisėta. Daikto pagaminimo teisėtumas yra būtina sąlyga įgyjant nuosavybės teises į tokį daiktą. Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Tokias nuostatas įtvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje praktikoje tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016; kt.).

13639.

137Kadangi pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą vienas iš būdų, kuriais formuojami nekilnojamieji daiktai yra naujo nekilnojamojo daikto suformavimas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo sklype esantys pastatai gali būti laikomi nebaigtais statyti statiniais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje yra numatyta, kad nebaigtas statinys – tai statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti; toks statinys, vadovaujantis Statybos įstatymo 39 straipsniu, turi būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre bei gali būti perleidžiamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą.

13840.

139Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo ( - ) kadastrinių matavimų byla buvo parengta ieškovės užsakymu. Kadastrinių matavimų bylą parengusios MB „Merkatorius“ direktorė nurodė, kad žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje „Duomenys apie statinių savininkus, jeigu jie nesutampa su žemės sklypo savininku“, pamatų savininku nurodyta užsakovė G. M. M., kuri pateikė gyvenamojo namo statybos projektą, statybos leidimą, panaudos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Tai reiškia, kad kadastro duomenų byla ir joje pateikti duomenys nėra daiktinių teisių, šiuo atveju – nuosavybės teisių atsiradimo teisinis pagrindas.

14041.

141Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmenys, nesuformavę statinio Statybos įstatymo nustatyta tvarka, neturi teisės jį įregistruoti viešame registre kaip nekilnojamąjį daiktą ir civilinės apyvartos objektą, atitinkamai jie negali būti laikomi įgijusiais nuosavybės teisės į pirmiau išdėstytus reikalavimus atitinkantį objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-306-706/2016).

14242.

143Nagrinėjamu atveju ginčo sklype esantys statiniai (gyvenamojo namo pamatai) nėra suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jų teisinė registracija nėra atlikta. Teisėjų kolegija pagal į bylą pateiktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į ginčo sklype esančius statinius (CPK 178 str., CK 4.47 str.)

14443.

145Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas, visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu, yra pagrindinis daiktas (Civilinio kodekso 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t.y. žemės sklypo priklausiniai (Civilinio kodekso 4.13 str.).

14644.

147Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas ( - ) nuo 2008-07-16 nuosavybės teise priklausė UAB „Merkasta“. Klaipėdos rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė statytojui UAB „Merkasta“ specialiuosius architektūrinius reikalavimus vieno buto gyvenamojo namo statybai. Vieno buto gyvenamojo namo projekte užsakovu nurodyta UAB „Merkasta“ . ( - ) tarp UAB „Merkasta“ (direktorius S. M.) ir ieškovės sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu UAB „Merkasta“ laikinai ir neatlygintinai perdavė valdyti ir naudoti žemės ( - ), o ieškovė įsipareigojo vystyti (pastatyti vieno buto gyvenamąjį namą), kurio pardavimo metu būtų atsiskaityta su UAB „Merkasta“ už žemę. Ieškovė įsipareigojo užsakyti ir gauti vienbučio namo projektą bei leidimą statybai. Statybos darbų pradžia pagal statybos žurnalo įrašus ( - ). Byloje pateiktos „Google maps“ nuotraukos, iš kurių matyti, kad 2012 m. ginčo žemės sklype yra įrengti gyvenamojo namo pamatai. Ginčo sklypas ( - ) parduotas varžytynėse UAB „Litectus“. ( - ) varžytinių aktu UAB „Litectus“ ginčo žemės sklypą nupirko be jokių statinių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pereinant žemės sklypo nuosavybės teisei, pasikeičia ir sklype esančių neregistruotų statinių nuosavybės teisė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr., 3K-3-293/2008), todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė savo teises į ginčo sklype esančius neregistruotus statinius turėjo ginti jau parduodant sklypą iš varžytynių 2013 metais.

14845.

149Byloje taip pat nustatyta, kad ( - )sklypas parduotas pirkėjui UAB „Statnėja“, ( - ) sklypas parduotas pirkėjui A. J., pardavėjas UAB „Statnėja“, kurį atstovavo S. M. (ieškovės sūnus) pareiškė ir garantavo, kad parduodamame ginčo žemės sklype nėra jokių pastatų ir statinių.

15046.

151Faktinė aplinkybė, kad atsakovui A. J. priklausiusiame žemės sklype buvo teisiškai neįregistruoti gyvenamojo namo pamatai, nepaneigia nei tokio statinio, kaip antraeilio, statuso, žemės sklypo atžvilgiu, nei tokio antraeilio daikto likimo, pereinant pagrindinio daikto (ginčo žemės sklypo) nuosavybės teisei kitam asmeniui, šiuo atveju - atsakovei O. C.. Būtent dėl šios priežasties sudarydamas ginčijamą žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį atsakovas A. J. neturėjo žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų likimo aptarti sutartyje, kaip tai nustato Civilinio kodekso 6.395 str. 2 d.. Vadinasi, šioje situacijoje nekilnojamieji daiktai, esantys žemės sklype, perėjo kartu su žemės sklypo nuosavybės teise atsakovei O. C.Civilinio kodekso 6.395 str. 1 d. bei 4.14 str. 1 d. pagrindu, nes sutartyje niekaip nėra aptartas žemės sklype esančių statinių likimas.

15247.

153Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė ieškovės materialiąsias teises ir (ar) teisėtus interesus, nenurodė, kokius materialiuosius teisinius padarinius ieškovei sukeltų ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas. Dėl to pripažintina, kad ieškovė nepagrindė sąlygų, kurios būtinos teisminei gynybai jos reikalaujamu būdu taikyti. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, pripažįsta, kad ieškovė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio; tokio suinteresuotumo neturėjimas per se (pats savaime) sudaro pagrindą atmesti ieškinį (CPK 5 straipsnis).

15448.

155Kasacinis teismas, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, taip pat yra išaiškinęs, kad byloje, kurioje ieškinys pareikštas reikalavimo teisės neturinčio ieškovo, teismas negali ex officio konstatuoti niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

15649.

157Pripažinus, kad ieškovė neturi jos nurodomo teisinio intereso dėl ginčo sandorio, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.

158Dėl procesinės bylos baigties

15950.

160Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo, netinkamai taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, patenkino ieškovės ieškinį. Tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

161Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

16251.

163CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, ieškinys atmestas, todėl atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 98 str.).

16452.

165Atsakovė O. C. pirmosios instancijos teisme advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 2050 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsakovei O. C. iš ieškovės priteistina 2050 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

166Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

16753.

168Atsakovės O. C. prašymas priteisti iš ieškovės 800 teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikus jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, pagal CPK 98 straipsnio ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas ir atsižvelgiant į galiojusius ir galiojančius minimalios mėnesinės algos dydžius, tenkintinas ir atsakovei O. C. iš ieškovės priteistina 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 str.). Paduodama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, todėl iš ieškovės priteistina 875 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

169Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

170Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

171Priteisti atsakovei O. C., asmens kodas ( - ) iš ieškovės G. M. M., asmens ( - ), 2050 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 875 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

172Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės O. C., asmens kodas ( - ) priklausančio žemės sklypo, ( - ), areštą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė G. M. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad ginčo žemės sklype ieškovės asmeninėmis lėšomis... 9. 3.... 10. Atsakovė O. C. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovė, reikšdama... 11. 4.... 12. Atsakovas A. J. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovė reikšdama... 13. 5.... 14. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 15. 6.... 16. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje BUAB... 17. 7.... 18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų S. M. atsiliepimu į... 19. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 8.... 21. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. birželio 3 d.... 22. 9.... 23. Teismo vertinimu, gyvenamojo namo pamatų ir dalies sienų statymas (statybos... 24. 10.... 25. Teismas sprendė, kad ieškovė, kaip nebaigtų statinių savininkė, turėjo... 26. 11.... 27. Teismas pažymėjo, kad notarė, kuri tvirtino atsakovų sudarytą pirkimo –... 28. 12.... 29. Ginčijamą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį teismas pripažino... 30. 13.... 31. Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta, kad žemės sklype yra... 32. 14.... 33. Sudarant atsakovų pirkimo – pardavimo sutartį notarei turėjo būti... 34. 15.... 35. Teismas neabejojo, jog apie atliktus kadastrinius matavimus atsakovui A. J.... 36. 16.... 37. Nors atsakovai A. J. ir O. C. įrodinėja, kad sudarydami sandorį, elgėsi... 38. 17.... 39. Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis... 40. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 41. 18.... 42. Apeliantė O. C. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo... 43. 18.1.... 44. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes... 45. 18.2.... 46. Teismo posėdžio metu UAB „Merkasta“ buvęs vadovas S. M. (ieškovės... 47. 18.3.... 48. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos sūnus S. M. buvo pirkęs... 49. 18.4.... 50. Teismas nevertino atsakovo A. J. paaiškinimų, kad jis neinicijavo ir... 51. 18.5.... 52. Teismo motyvas, kad kadastrinių duomenų patikslinimas nėra ginčijamas, yra... 53. 18.6.... 54. Teismas, prieštaraudamas pats sau, vien ieškovės įrašymą kadastro byloje... 55. 18.7.... 56. Nei ieškovė ieškinyje, nei teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė... 57. 18.8 Nagrinėjamu atveju, po keturių žemės sklypo perleidimo sandorių,... 58. 18.9.... 59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į... 60. 18.10.... 61. Teismui tenkinus ieškinį, pamatų nuosavybės pripažinimo ieškovei... 62. 18.11... 63. Teismui konstatavus, kad ginčijama sutartimi buvo perleisti ir ieškovei... 64. 18.12.... 65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo kokia... 66. 18.13 Teismas nepagrįstai pripažino niekine ir negaliojančia visą žemės... 67. 19.... 68. Atsakovas A. J. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, nurodė, kad... 69. 20.... 70. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. M. M. prašo apeliacinį... 71. 20.1.... 72. S. M. į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu nereiškiančiu... 73. 20.2.... 74. Ieškovė, pagal ( - ) panaudos sutartį valdydama žemės sklypą, turėjo... 75. 20.3.... 76. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji žemės... 77. 20.4.... 78. Atsakovas A. J. dieną prieš ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį... 79. 20.5.... 80. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo A. J. ir atsakovės O. C.... 81. 20.6.... 82. Ginčo žemės sklypas priklausė UAB „Merkasta“, UAB „Litectus“, UAB... 83. 20.7.... 84. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai... 85. 20.8.... 86. Atsakovai žinodami, kad žemės sklype yra statiniai, sąmoningai šią... 87. 20.9.... 88. ( - )Lietuvos notarų rūmų rašte nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, kad... 89. 20.10.... 90. Atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog tardamiesi dėl perleidžiamo... 91. 20.11.... 92. Skundžiamu sprendimu teismas taikė restituciją ir ieškovei grąžino... 93. 21.... 94. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiojo asmens BUAB „Statnėja“... 95. Teismas... 96. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 97. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 98. 22.... 99. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 100. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 101. 23.... 102. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – ( - )VĮ... 103. 24.... 104. Byloje kilo ginčas dėl ( - )žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties,... 105. Dėl ginčo faktinių aplinkybių... 106. 25.... 107. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės ( - ) nuo 2015-12-09 nuosavybės teise... 108. 26.... 109. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino: pripažino ( - )... 110. 27.... 111. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliantė atsakovė O. C. nurodo, kad... 112. Dėl ieškovės teisės ginčyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį... 113. 28.... 114. Apeliantė O. C. nurodo, kad ieškovės G. M. M. nuosavybės teisė į pamatus... 115. 29.... 116. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad kiekvienas... 117. 30.... 118. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 2 straipsnį ir 5 straipsnio 1... 119. 31.... 120. Kasacinio teismo konstatuota, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba... 121. 32.... 122. Pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas... 123. 33.... 124. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginčijama... 125. 34.... 126. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą detalizavo savo poziciją dėl... 127. Dėl ieškovės nuosavybės teisės į ginčo sklype esančius statinius... 128. 35.... 129. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ginčo sklype esantys gyvenamojo namo... 130. 36.... 131. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pamatų ir dalies sienų... 132. 37.... 133. Tačiau teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo sutikti su pirmosios... 134. 38.... 135. Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo... 136. 39.... 137. Kadangi pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieš... 138. 40.... 139. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo ( - ) kadastrinių matavimų byla buvo... 140. 41.... 141. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmenys, nesuformavę... 142. 42.... 143. Nagrinėjamu atveju ginčo sklype esantys statiniai (gyvenamojo namo pamatai)... 144. 43.... 145. Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui... 146. 44.... 147. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas ( - ) nuo 2008-07-16 nuosavybės... 148. 45.... 149. Byloje taip pat nustatyta, kad ( - )sklypas parduotas pirkėjui UAB... 150. 46.... 151. Faktinė aplinkybė, kad atsakovui A. J. priklausiusiame žemės sklype buvo... 152. 47.... 153. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos... 154. 48.... 155. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių teisės... 156. 49.... 157. Pripažinus, kad ieškovė neturi jos nurodomo teisinio intereso dėl ginčo... 158. Dėl procesinės bylos baigties... 159. 50.... 160. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 161. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 162. 51.... 163. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos... 164. 52.... 165. Atsakovė O. C. pirmosios instancijos teisme advokatui už teisines paslaugas... 166. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 167. 53.... 168. Atsakovės O. C. prašymas priteisti iš ieškovės 800 teisinės pagalbos... 169. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 170. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 3 d.... 171. Priteisti atsakovei O. C., asmens kodas ( - ) iš ieškovės G. M. M., asmens (... 172. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-30 nutartimi taikytas...