Byla 3K-3-340/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams A. D., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus vyresniajai specialistei R. L., dėl pažymos panaikinimo ir statinio nugriovimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė L. B. prašė teismo įpareigoti atsakovę A. D. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti nebaigtą statyti statinį - bitininko namelį ( - ), ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus 2003 m. lapkričio 10 d. pažymą Nr.03-239 apie nebaigtą statyti statinį - P. D. statytą bitininko namelį, kurioje nurodyta, kad 1988 m. rugsėjo 27 d. (tokia data nurodyta pažymoje) išduotas statybos leidimas Nr. 292 pratęstas iki 2008 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu pripažino, kad leidimas statyti bitininko namelį ( - ) pratęstas neteisėtai, nes jo galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs, todėl atsakovei A. D. negalėjo būti išduota 2003 m. lapkričio 10 d. pažyma Nr. 03-239 ir ji negalėjo įregistruoti mirusio P. D. vardu Nekilnojamojo turto registre nebaigtą statinį, kurį atsakovė paveldėjo po jo (sutuoktinio) mirties. Klaipėdos apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškovės sutuoktiniui V. B. (miręs 2003 m. spalio 5 d.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,12 ha žemės( - ), o į 2 ha nuspręsta atkurti vėliau. Tačiau pagal Darbėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, dalis ieškovės pageidaujamo susigrąžinti žemės sklypo – suprojektuota P. D. namų valda, t. y. valstybės išperkama žemė. Taigi minėtas atsakovės statinys yra ieškovės pageidaujamoje susigrąžinti žemėje, kuri dėl šios priežasties negali būti sugrąžinta natūra. Dėl to, ieškovės nuomone, statinys nugriautinas CK 4.103 straipsnio pagrindu teismine tvarka.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1988 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi P. D. nusipirko iš Darbėnų kolūkio garažą ir malkinę( - ). 1988 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotas statybos leidimas pagal paruoštą ir suderintą projektą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros inspekcijos vyresnioji specialistė R. L. 2003 lapkričio 10 d. išdavė atsakovei A. D. pažymą Nr. 03-239 apie nebaigtą statyti statinį - bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis. 2003 m. lapkričio 20 d. atsakovė A. D. šį turtą paveldėjo pagal įstatymą po sutuoktinio P. D. mirties ir 2003 m. lapkričio 15 d. įregistravo nuosavybę viešajame registre. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu pripažino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros inspekcijos vyresniosios specialistės R. L. veiksmus, pratęsiant 1988 m. rugsėjo 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 292 galiojimą iki 2008 m. rugsėjo 27 d., neteisėtais.

8Teismo teigimu, ieškovė neįrodė aplinkybių dėl jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes nėra šio nekilnojamojo turto ar žemės sklypo, kuriame yra minėtas statinys, bendrasavininkė. 1988-1989 m. buvo sumontuoti statinio pamatai, uždengta perdanga, nupirktos statybinės medžiagos. Statinio rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi teisėtai, turint statybos leidimą ir projektą. Ieškovė nepagrįstai remiasi CK 4.103 straipsniu, nes nėra teisinio pagrindo laikyti neteisėtą ūkinio pastato rekonstrukciją į bitininko namelį. Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 418, kuriuo buvo patvirtintas Darbėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Pagal šį projektą ieškovės pageidaujamo susigrąžinti žemės sklypo dalis, kurioje yra atsakovei priklausantis nebaigtas statyti pastatas-bitininko namelis su kiemo statiniais, yra valstybės išperkama žemė. Tai reiškia, kad nuosavybės teisė į šį žemės sklypą V. B. (o po jo mirties - ieškovei) natūra negali būti atkurta. Ūkinio pastato rekonstravimo į bitininko namelį darbai buvo pradėti ir atlikti galiojant 1988 m. rugsėjo 28 d. išduotam statybos leidimui. Net ir tuo atveju, jei statinio rekonstrukcijos darbai būtų vykdyti pratęsus statybos leidimą, statinio rekonstravimo negalima būtų laikyti neteisėtu, nes statybos leidimas iki šiol nepanaikintas. Taip pat nėra teisinio pagrindo naikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus 2003 m. lapkričio 10 d. pažymą Nr. 03-239 apie nebaigtą statyti statinį. Be to, pažymos panaikinimas nereiškia, kad išnyksta nuosavybės teisė į statinį. Ieškovė neturi teisinio pagrindo ginčyti ir neginčija nuosavybės teisės į atitinkamus statinius atsiradimo pagrindo – pastatų 1988 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir paveldėjimo teises liudijimo. Iki 1991 m. liepos 25 d. įgyti kaimo vietovėje esantys statiniai nebuvo teisiškai registruojami, todėl garažas ir malkinė buvo valdomi teisėtu pagrindu.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 15 d. sprendimu panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą, ieškinį tenkino - panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės R. L. 2003 m. lapkričio 10 d. išduotą pažymą Nr. 03-239 apie nebaigtą statyti bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis ( - ) ir įpareigojo A. D. per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti nebaigtą statyti statinį - bitininko namelį( - ). Kolegija nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės R. L. veiksmai, pratęsiant 1988 m. rugsėjo 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 192 galiojimą iki 2008 m. rugsėjo 27 d., Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu pripažinti neteisėtais. Neteisėtai pratęsus statybos leidimą, buvo išduota pažyma, kurios pagrindu L. B. pageidaujamoje susigrąžinti žemėje A. D. vardu buvo įregistruotas nebaigtas statyti statinys ir dėl to L. B. negali susigrąžinti žemės natūra. Kadangi neteisėtais veiksmais buvo pažeistos L. B. teisės, tai ji turi reikalavimo teisę šioje byloje. Kolegijos teigimu, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo atmesti ieškinio reikalavimą dėl 2003 m. lapkričio 10 d. pažymos Nr. 03-239 panaikinimo (CPK 185 straipsnis). Kadangi ši pažyma sukūrė prielaidą P. D. įteisinti nuosavybę į nebaigtą statyti statinį, tai ji vertintina kaip oficialus dokumentas, kurį galima ginčyti įstatymų nustatyta tvarka; šis ieškovės reikalavimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis). Statybos leidimas pastatų rekonstrukcijai buvo išduotas 1988 m. rugsėjo 28 d. ir galiojo iki 1989 m. rugsėjo 28 d. Prašymo išduoti pažymą apie nebaigtą statyti statinį padavimo metu, t. y. 2003 m. lapkričio 10 d., šis terminas jau buvo pasibaigęs ir negalėjo būti pratęstas. Kadangi atsakovė A. D. nepateikė įrodymų, kad jai buvo išduotas naujas statybos leidimas, tai laikytina, jog leidimo galiojimo laikas pasibaigė 1989 m. rugsėjo 28 d. (Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalis). Kadangi atsakovė A. D. nepateikė teismui galiojančio statybos leidimo ir įrodymų, kad per dešimt metų nuo statybos pradžios statinys buvo pripažintas tinkamas naudoti, tai teismui buvo įstatyminis pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimą bei įpareigoti nugriauti nebaigtą statyti statinį - bitininko namelį ( - ) (CK 4.103 straipsnis, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 27 punktas).

10III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir

11atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovė A. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. sprendimą, palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą ir priteisti išlaidas advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti. Kasacinio skundo argumentai:

13l. Dėl teisės reikšti ieškinį CK 4.103 straipsnio pagrindu. Ieškovė nurodė, kad jos interesai yra pažeidžiami tuo, jog jai neatkuriama nuosavybės teisė į visą asmeninio ūkio naudojimo žemę, nes pagal Darbėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą dalis jos pageidaujamo susigrąžinti žemės sklypo yra valstybės išperkamuose plotuose dėl suprojektuoto ir statomo P. D. statinio. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimas ir su tuo susijusių administracinių teisės aktų teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nenuginčijo Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m vasario 23 d. įsakymo Nr. 418, kuriuo buvo patvirtintas Darbėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypo dalį, kuriame yra A. D. priklausantis nebaigtas statyti bitininko namelis, klausimas iki šiol neišspręstas. Ieškovė pateikė teismui Nacionalinės žemės tvarkymo tarnybos prie ŽŪM raštą, kuriame yra nurodyta, kad jai bus atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra A. D. priklausantis statinys. Tai paneigia ieškovės teiginį, kad dėl šio statinio jai negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į visą žemės sklypą( - ). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos interesus pažeidžia bitininko namelio rekonstrukcija, pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę nugriauti nebaigtą statyti bitininko namelį, nepagrįstai nustatė, kad šis statinys buvo statomas be statybos leidimo, nes byloje nenustatyta, kad pasibaigus statybos leidimo galiojimui statybos buvo tęsiamos. Atsakovė neneigė, kad statybos leidimas galiojo iki 1989 m. rugsėjo 28 d. Atsakovė pateikė įrodymus, kad 1988 m. rugsėjo 22 d. P. D. teisėtai įgyti pastatai buvo rekonstruojami į bitininko namelį nuo 1988 m. spalio mėnesio iki 1989 m. rugsėjo mėnesio, t. y. galiojant statybos leidimui ir turint projektą. Pažymėtina, kad 0,25 ha žemės sklypas ( - )P. D. buvo suteiktas Darbėnų kolūkio visuotinio kolūkio narių susirinkimo 1988 m. liepos 20 d. nutarimu, patvirtintu Darbėnų apylinkės vykdomojo komiteto 1988 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 764, bitininko nameliui ir aviliams pastatyti. Taigi statyba 1988 m. spalio-1989 m. rugsėjo mėnesiais buvo vykdoma teisėtai (Statybos įstatymo 3 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė. P. D. 1988-1989 m. vykdyta statinių rekonstrukcija atitiko Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213 patvirtintų Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatų reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 3 punktą ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos reglamento STR.l.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 24 punktą statybos leidimui netekus galios statytojas, norėdamas tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl naujo statybos leidimo išdavimo. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog statybos leidimo galiojimo pasibaigimas ir statinio nepripažinimas per dešimties metų laikotarpį tinkamu naudoti, nesukelia pasekmių, nustatytų CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 31 d.). Teismas neteisingai taikė ir aiškino aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos reglamento STR.1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 27 punktą dėl statytojo atsakomybės, nes ši nuostata taikytina tik tokiu atveju, kai statytojas tęsia statybą pasibaigus statybos leidimo galiojimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statyba buvo vykdoma galiojant statybos leidimui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad statybos darbai buvo tęsiami pasibaigus statybos leidimui, todėl apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 4.103 straipsnį.

142. Dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės R. L. 2003 m. lapkričio 10 d. išduotą pažymą Nr. 03-239. Apeliacinės instancijos teismas panaikino šią pažymą motyvuodamas, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu. Kasatoriaus nuomone, šis teismas tyrė aplinkybes, susijusias su statybos leidimo pratęsimu, t. y. R. L. veiksmų, pratęsiant leidimo statyti galiojimą, o ne išduodant 2003 m. lapkričio 10 d. pažymą Nr. 03-239, teisėtumą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą. 2003 m. lapkričio 10 d. pažyma nedaro įtakos ieškovės teisėms. Pagal susiformavusią administracinių teismų praktiką teismai nenagrinėja reikalavimų panaikinti tokio pobūdžio pažymas, nes išduota pažyma apie nebaigtą statyti statinį gali būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų, sprendžiant kitų pareiškėjo prašymų pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.AS4-87/2006). Ieškovė bendrosios kompetencijos teisme nepareiškė reikalavimo panaikinti viešojo registro duomenis, todėl reikalavimas dėl pažymos apie nebaigtą statyti statinį panaikinimo teisme nenagrinėtinas (CK 4.262 straipsnis). Be to, ieškovė praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis, CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnis).

15Pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo Klaipėdos apskrities viršininko administracija nurodo, kad yra pagrįstas atsakovės prašymas palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės R. L. 2003 m. lapkričio 10 d. išduota pažyma Nr. 03-239 – tai viešojo administravimo subjekto išduotas dokumentas, kuris nedaro įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Ši pažyma galėtų būti vertinama tik kaip įrodymas, sprendžiant dėl kitų pareikštų byloje reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS4-87-2006). Ieškovės reikalavimas nugriauti bitininko namelį yra nepagrįstas, nes statybos leidimas galioja iki šiol, ir ieškovė neįrodė, kad šis statinys pažeidžia jos teises ir interesus.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad ieškovės teisės bus pažeistos ateityje nustačius servitutą žemės sklypo dalyje, kurią užima atsakovės A. D. vardu įregistruotas nebaigtas statyti statinys. Atsakovė neturėjo galiojančio statybos leidimo, todėl neturi teisės tokiu statiniu disponuoti (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Byloje esanti ištrauka iš leidimų registracijos knygos nepatvirtina, kad statybos leidimas buvo išduotas P. D. Žemės skyrimo dokumentuose taip pat nenurodyta, kad P. D. yra skirtas 0,25 ha ploto žemės sklypas statybai. Pateiktas teismui projektas su ištaisymais, pagal kurį buvo numatyta projektuoti šiltnamį, nuotekų surinkimo rezervuarą, ūkinį pastatą, t. y. projektas buvo rengtas privačiai namų valdai. Vėliau šis projektas buvo ištaisytas. Atsakovės statinys buvo pradėtas statyti nugriauto ieškovės gyvenamojo namo vietoje. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad statybinės medžiagos buvo pirktos būtent bitininko nameliui statyti. Administracinėje byloje pateikta pažyma apie atsakovei A. D. priklausančio statinio kadastrinius duomenis. Joje nurodyta, kad statinio statyba vyko 1988-2003 metais. Statybos leidimas galiojo iki 1989 m. rugsėjo 27 d., todėl pažymos išdavimo metu - 2003 m. lapkričio 10 d. - negalėjo būti pratęstas iki 2008 m. rugsėjo 27 d., ir jo nereikėjo naikinti. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas pripažino, kad trečiasis asmuo neteisėtai pratęsė leidimą statyti. Remiantis aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 26 punktu statybos leidimas galėjo būti pratęstas tik iki 1998 m. rugsėjo 27 d. Taigi pažymos išdavimo dieną leidimas statyti buvo pasibaigęs. Šios pažymos pagrindu nekilnojamojo turto registro įstaigoje P. D. vardu buvo įregistruotas nebaigtas statyti statinys, kurį paveldėjimo teisės būdu įgijo atsakovė A. D.. Remiantis aplinkos ministerijos 2003 m. spalio 28 d. raštu Nr. 1-19-7539 ši pažyma negalėjo būti išduodama, nes atsakovė A. D. neturėjo galiojančio statybos leidimo.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos bylos aplinkybės

191988 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi P. D. įsigijo iš Darbėnų kolūkio garažą ir malkinę( - ). 1988 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotas statybos leidimas pagal paruoštą ir suderintą projektą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros inspekcijos vyresniojo specialistė R. L. 2003 m. lapkričio 10 d. išdavė atsakovei A. D. pažymą Nr. 03-239 apie nebaigtą statyti statinį - bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis. 2003 m. lapkričio 20 d. atsakovė A. D. šį turtą paveldėjo pagal įstatymą po sutuoktinio P. D. mirties ir įregistravo nuosavybę viešajame registre. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu pripažino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros inspekcijos vyresniosios specialistės R. L. veiksmus, pratęsiant 1988 m. rugsėjo 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 292 galiojimą iki 2008 m. rugsėjo 27 d., neteisėtais.

20Klaipėdos apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškovės sutuoktiniui V. B. (miręs 2003 m. spalio 5 d.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,12 ha žemės( - ), o į 2 ha nuspręsta atkurti vėliau. Pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418 patvirtintą Darbėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą dalis ieškovės pageidaujamo susigrąžinti žemės sklypo - suprojektuota P. D. namų valda, t. y. valstybės išperkama žemė.

21Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ūkinio pastato rekonstravimo į bitininko namelį darbai buvo pradėti ir atlikti galiojant 1988 m. rugsėjo 28 d. išduotam statybos leidimui.

22V. Kasacinio teismo argumentai

23Nuosavybės teisės atsiradimas ar pasibaigimas statybos procese yra teisės klausimas, todėl teisėjų kolegija nutartyje pasisako dėl statybos procesą reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo, atskirai neakcentuodama atsakymo į konkrečius kasacinio skundo argumentus.

24Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnis). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos procese, ir ne tik pastatant naują statinį ar rekonstravus pastatą, bet ir statant, t. y. galimas nuosavybės teisės atsiradimas ir į nebaigtą statyti statinį. Tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Atitinkamai ir nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą pasibaigti turi būti konkretus nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas.

25Akivaizdus faktas, kad P. D. 1988 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotas statybos leidimas, galiojęs iki 1989 m. rugsėjo 27 d., ūkinių pastatų ( - ) rekonstrukcijai į bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis (b. l. 17, 18). Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad pasibaigus statybos leidimo galiojimui statybos darbai būtų buvę tęsiami. Tačiau byloje nustatyti faktai, kad galiojant leidimui statybos darbai buvo pradėti, o statinio baigtumas, įregistruojant nebaigtą statyti objektą, yra 10 proc. (b. l. 59). Pastatų rekonstrukcijos atlikimo metu statybos procesą reglamentavo šie aktualūs nagrinėjam ginčui norminiai aktai: Ministrų Tarybos 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ ir šiuo nutarimu patvirtinta leidimų statyti ir rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“); Vyriausybės 1992 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 931 patvirtinti Statinių statybos ir eksploatavimo valstybės priežiūros nuostatai; Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinti Statybos pagrindų laikinieji nuostatai. Be to, žemės suteikimo statyboms kaimo vietovėse tvarką nurodytu laikotarpiu reglamentavo Žemės kodeksas. 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 ir šiuo įsakymu patvirtintoje Leidimų statyti ir rekonstruoti pastatus įforminimo tvarkoje buvo nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui pateikus, be kitų dokumentų, taip pat ir žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą, darbo brėžinius ir sąmatą. Iš esmės analogiškos statybos užsakovo pareigos - gauti statybos sklypą ir savivaldybės leidimą projektuoti statybą, turėti parengtą, nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą statybos projektą, įregistruoti pradedamą statybą savivaldybėje – buvo nustatytos ir Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 17 punkte. Nagrinėjamo ginčo atveju galima pripažinti, kad laikantis minėtų teisinių nuostatų P. D. 1988 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotas statybos leidimas, kurio išdavimo teisėtumas byloje neginčijamas – vadinasi, statinio rekonstrukcijos procesas ginčo atveju buvo pradėtas teisėtai. Be to, šioje byloje reikšmingi ir kiti teisiniai faktai, paneigiantys apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl statinio likimo, t. y. atsakovei nustatytos prievolės jį nugriauti, taip paneigiant atsakovės nuosavybės teisę, kuri atsirado pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, vėlesnės teisėtos statinio rekonstrukcijos bei paveldėjimo procese.

26Žemės sklypas P. D. buvo suteiktas Darbėnų kolūkio visuotinio narių-įgaliotinių susirinkimo 1988 m. liepos 20 d. nutarimu, kurį patvirtino Kretingos rajono Darbėnų apylinkės LDT VK 1988 m. liepos 25 d. nutarimu (b. l. 28, 29). 1988 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu P. D. įgijo nuosavybės teisę į statinius, kuriuos rekonstruoti buvo išduotas 1988 m. rugsėjo 28 d. statybos leidimas (b. l. 17, 18, 57). Taigi, šiais teisiniais faktais, kurie taip pat nepaneigti, buvo sukurtos visos prielaidos teisėtai statybai, kuri, minėta, ir buvo pradėta. Vadinasi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovės pažeistų teisių gynimo CK 4.103 straipsnio pagrindu, nes šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Tačiau nė vienos šios teisės normos dispozicijoje nurodytos sąlygos nagrinėjamoje byloje nenustatyta, o, minėta, pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu įgyto statinio rekonstrukcija pradėta teisėtai, t. y. pagal 1988 m. rugsėjo 28 d. statybos leidimą. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo aplinkybę, kad galiojęs statybos leidimas pasibaigė 1989 m. rugsėjo 28d., o atsakovė nepateikė galiojančio statybos leidimo, vertino kaip pagrindą statybą traktuoti kaip savavališką ir dėl to nepagrįstai taikė CK 4.103 straipsnyje nustatytą sankciją – statinio nugriovimą. Apeliacinės instancijos teismo taikyto Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje nenustatyti teismo konstatuoti savavališkos statybos padariniai, priešingai, įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti statytojo (užsakovo) veiksmai tokiu atveju, kai statybos leidimas netenka galios dėl atitinkamų terminų praleidimo, t. y. statytojo teisė kreiptis dėl naujo statybos leidimo išdavimo. Statinio nugriovimas būtų galimas Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, tačiau tam reikalingos atitinkamos kitos, įstatyme nustatytos sąlygos. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą įpareigoti atsakovę nugriauti nebaigtą statyti statinį-bitininko namelį, nepagrįstai paneigė teisėtai, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir rekonstrukcijos procese atsiradusią nuosavybės teisę (1964 m. CK 953, 1091, 149 straipsniai).

27Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalį (2002 m. gruodžio 27 d. redakcija) esant atitinkamoms sąlygoms galima išduoti naują statybos leidimą, o galimybė išduoti pažymą apie nebaigtą statyti (nepriimtą naudoti) objektą buvo nustatyta dar Vyriausybės 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 931, ši nuostata galiojo ir pagal vėlesnį teisinį reglamentavimą bei yra nustatyta galiojančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2005 m. liepos 19 d. įsakyme Nr. 19 „Statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (aprašo 15, 16 punktai). Ieškovė ginčijo 2003 m. lapkričio 10 d. pažymą Nr. 03-239, kurioje fiksuotas statybos leidimo galiojimo pratęsimas iki 2008 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyresniosios specialistės veiksmai, pratęsiant 1988 m. rugsėjo 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 292 galiojimą iki 2008 m. rugsėjo 27 d., pripažinti neteisėtais. Tačiau administracinis teismas nepripažino, kad minėta tarnautoja apskritai neturėjo teisės išduoti pažymą, kurioje nurodytas faktas apie nebaigtą statyti statinį (tokia informacija apie nebaigtą statyti statinį ir yra nurodyta minėtoje pažymoje). Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą pažyma apie nebaigtą statyti pastatą galėjo būti išduoda, joje turi būti fiksuojama faktinė objekto padėtis, t. y. statybos būklė pažymos išdavimo metu, o statinio faktinės padėties nurodymas nesiejamas su statybos leidimo galiojimo faktu. Dėl to pagrindo naikinti aptariamą pažymą taip pat nenustatyta, tai pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas.

28Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad tinkamu įstatymo taikymu ir aiškinimu yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą.

31Priteisti atsakovei A. D. iš ieškovės L. B. 700 (septyni šimtai) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė L. B. prašė teismo įpareigoti atsakovę A. D. per vieną mėnesį... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismo teigimu, ieškovė neįrodė aplinkybių dėl jos teisių ir teisėtų... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 10. III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir... 11. atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovė A. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 13. l. Dėl teisės reikšti ieškinį CK 4.103 straipsnio pagrindu. Ieškovė... 14. 2. Dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko... 15. Pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo Klaipėdos apskrities... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. B. prašo Klaipėdos apygardos... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos bylos aplinkybės... 19. 1988 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi P. D. įsigijo iš Darbėnų... 20. Klaipėdos apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškovės... 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ūkinio pastato rekonstravimo į... 22. V. Kasacinio teismo argumentai... 23. Nuosavybės teisės atsiradimas ar pasibaigimas statybos procese yra teisės... 24. Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus... 25. Akivaizdus faktas, kad P. D. 1988 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotas statybos... 26. Žemės sklypas P. D. buvo suteiktas Darbėnų kolūkio visuotinio... 27. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalį (2002 m. gruodžio 27 d.... 28. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad tinkamu įstatymo taikymu ir... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 31. Priteisti atsakovei A. D. iš ieškovės L. B. 700 (septyni šimtai) Lt... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...