Byla 2A-735-781/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacinės instancijos teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė D. B. (toliau - Ieškovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (toliau - Atsakovas), dėl turtinės žalos priteisimo, kuriuo prašoma priteisti Ieškovei iš Atsakovo 16 844, 88 Lt žalą ir turėtas papildomas išlaidas, t.y. 8 897, 00 Lt už transporto nuomą, 300, 00 Lt už eksperto atliktus darbus, 200, 00 Lt už teisines paslaugas, iš viso 26 241, 88 Lt, priteisti 0, 04 proc. dydžio delspinigius, 787, 00 Lt žyminį mokestį. Ieškinyje nurodyta, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. Laižuvos ir Birutės gatvių sankryžoje, Mažeikių mieste, eismo įvykio metu dėl susidūrimo su automobiliu Audi 80, buvo apgadintas Ieškovės sūnaus I. B. vairuojamas, Ieškovei priklausantis automobilis VW Touran, v/n ( - ) Eismo įvykio kaltininkas yra L. P., vairavęs Audi 80, kurio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta Atsakovo. Buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Minėta deklaracija su rašytiniais paaiškinimais, nepažeidžiant nustatytų terminų buvo pateikta Atsakovui. Draudimo išmoka Ieškovei turėjo būti išmokėta 2010 m. spalio 13 d., tačiau iki šios dienos Ieškovei padaryta žala nepadengta. 2010 m. spalio 8 d. raštu Atsakovas informavo, jog jis dėl kilusių abejonių atliko tyrimą ir padarė išvadą, kad draudimo išmoka Ieškovei nepriklauso, nes eismo įvykis nėra draudiminis. Remiantis 2010 m. spalio 1 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 3740 ir pažyma nustatyta, jog Ieškovei priklausančio automobilio atkūrimo kaštai yra 16 844, 88 Lt. Ieškovė Atsakovui pareiškė pretenziją, tačiau pretenzija netenkinta, nesant tam teisinio pagrindo.

5Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad remdamasis draudimo žalos bylos administravimo metu surinktais duomenimis, draudikas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra draudžiamojo įvykio sudėties. Įvertinus VW Touran sugadinimų pobūdį, draudikui kilo abejonių dėl jų atsiradimo, pranešime apie įvykį nurodytomis aplinkybėmis, pagrįstumo. Draudikas kreipėsi į specialistą dėl išvados apie įvykio dalyvių nurodytų aplinkybių pagrįstumą, pateikimo. Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvada Nr. MV 2011-52 pavirtino, kad tarp transporto priemonių VW Touran ir Audi 80 vairuotojų nurodytų eismo įvykio aplinkybių ir automobilio VW Touran apgadinimų nėra priežastinio ryšio, t.y. transporto priemonės VW Touran apgadinimai negalėjo atsirasti transporto priemonių VW Touran ir Audi 80 vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir priteisė Ieškovei iš Atsakovo 16 844, 88 Lt draudimo išmokos, 1 212, 83 Lt delspinigių, 9 197, 00 Lt nuostoliams atlyginti ir 3 487, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš Atsakovo valstybės naudai 395, 01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir liudytoju kvietimu. Teismas nustatė, kad Atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindas – specialisto išvada Nr.MV 2010-31, pagal kurią 2010 m. rugsėjo 8 d. eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis dėl automobilių išsidėstymo po eismo įvykio techniniu požiūriu yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje teismo ekspertizė nebuvo paskirta, o Atsakovas pateikė 2011 m. rugpjūčio 8 d. Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvadą Nr. MV2011-52, kuri laikytina rašytiniu įrodymu. Teismas eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas automobilių padėtis, kuriomis rėmėsi specialistas, nelaikė tiksliomis, kadangi tai lemia ne tik vairuotojų specialių žinių, įgūdžių neturėjimas, bet ir kiekvienos sankryžos ypatumai, kurie eismo įvykio deklaracijoje neatsispindi. Akcentavo, kad kaip paaiškino liudytojas I. B., autoįvykio metu iššovė oro pagalvės, jis buvo šoke ir neatsimena, ar mašina stovėjo statmenai, ar buvo pasisukusi. Specialistas, aiškindamas išvadą, nurodė, kad vadovavosi idealiosiomis aplinkybėmis, kaip turėtų važiuoti automobiliai autoįvykio sankryžoje, tačiau teismo posėdyje apklausti liudytojai I. B., I. B. paaiškino, kad į Birutės ir Laižuvos gatvių sankryžą Mažeikiuose įprastai įvažiuojama kita trajektorija. Be to, specialisto išvadoje neigiama, kad transporto priemonės kontaktavo tarpusavyje ir nurodoma, kad Volkswagen Touran sugadinimai paaiškinami betarpišku kontaktu su Audi 80 automobiliu, t.y. išvada patvirtinamas eismo įvykio faktas. Apylinkės teismas pažymėjo, kad specialisto išvada atlikta neapžiūrėjus autoįvykyje dalyvavusio automobilio Audi 80, nepateikus net jo nuotraukos, turint tik žodinę informaciją apie automobilį; neapklausus eismo įvykį mačiusių liudytojų; remiantis prielaidomis apie automobilių techninę būklę, kas galėjo lemti išvados, jog eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės dėl automobilių išsidėstymo po eismo įvykio techniniu požiūriu yra nepagrįstos, priėmimą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas kritiškai vertino specialisto išvadą ir laikė, kad kiti byloje surinkti įrodymai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad eismo įvykis galėjo įvykti jo dalyvių nurodomomis aplinkybėmis, t.y. eismo įvykis nebuvo inscenizuotas (dirbtinai sukurtas). Kadangi Atsakovo pateikta specialisto išvada kitų įrodymų kontekste netrukdė teismui įsitikinti fakto dėl eismo įvykio buvimo tikrumu, todėl teismas konstatavo, kad Atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo, ir nepagrįstai eismo įvykį laikė nedraudiminiu ir atsisakė išmokėti Ieškovei draudimo išmoką. Pasisakydamas dėl Atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį teismas nurodė, kad ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos negali būti taikomos formaliai ir vien ta aplinkybė, kad Ieškovė per vienerius metus po 2010 m. spalio 8 d. rašto gavimo nesikreipė į teismą su ieškiniu, o bandė išspręsti ginčą taikiai, rašydamas draudikui pretenzijas, kreipdamasi į LR Draudimo priežiūros komisiją, nesudaro teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą. Būtent atsakymo į pretenziją gavimas laikytinas terminu, kai Ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą, o tuo pačiu ir ieškinio senaties termino pradžia, nes teisė ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad jos yra pažeistos. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškinio senaties instituto tikslus, esmę bei paskirtį, padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė į bylą pateikta specialisto išvada. Jei į bylą pateikta specialisto išvada neturi teismo ekspertizės akto statuso, nepaneigia ją parengusio asmens, kaip speciali žinių turinčio subjekto, kvalifikacijos bei nesumažina specialisto išvados reikšmės tokio pobūdžio bylų nagrinėjimui. Specialistas išvadas parengė vadovaujantis objektyviais duomenimis, tuo tarpu byloje apklausti liudytojai neturėjo techninių žinių bei kvalifikacijos atsakyti į specifinius klausimus. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas nepagrįstai nesivadovaudamas specialisto išvada ir remdamasis tik liudytojų parodymais, kurie, anot Atsakovo, turėjo būti vertinami kritiškai. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinio pareiškimo metu automobilis VW Touran, v/n ( - ) buvo suremontuotas, Ieškovė, reikalaudama 16 844, 88 Lt dydžio žalos atlyginimo, turėjo įrodyti, kad būtent tokio dydžio žala buvo patirta, tai yra, kad tokio dydžio buvo faktiniai automobilio VW Touran remonto kaštai. Tuo tarpu teismas, ginčo sprendime nurodęs, kad Atsakovas žalos dydį pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei pažeidė rungimosi principą. Kadangi Ieškovės sūnus pats remontavo automobilį, tai PVM mokestis nebuvo mokamas. Todėl Ieškovei nepagrįstai buvo priteista 2 923, 49 Lt PVM mokestis. Atsakovo nuomone, Ieškovė taip pat neįrodė, kad dėl pakaitinio automobilio nuomos ji patyrė 8 897 Lt išlaidas.

8Ieškovė atsiliepimu į Atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad į bylą pateikta specialisto išvada remiasi tik spekuliatyviais paaiškinimais, o ne objektyviais matavimais. Visiškai nepagrįstos ir Atsakovo abejonės liudytojų, apklaustų teisme, patikimu.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė Ieškovės sūnaus I. B. vairuojama transporto priemonė Volkswagen Touran, v/n ( - ) nuosavybės teise priklausanti Ieškovei, su Audi 80, v/n ( - ), vairuojama L. P.. Kaltu dėl eismo įvykio save pripažino L. P. (b. l. 43). Automobilis Audi 80, v/n ( - ) pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo apdraustas Atsakovo. Ieškovė keletą kartų kreipėsi į Atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau Atsakovas atsisakydavo tenkinti šį Ieškovės prašymą motyvuodamas tuo, jog nėra draudžiamojo įvykio sudėties (b. l. 37, 49, 57).

12Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį su draudiku, kuris įsipareigoja kompensuoti draudėjo patirtus nuostolius, įvykus draudžiamajam įvykiui. Įstatyme ar sutartyje gali būti nustatyti atvejai, kai draudikas atleidžiamas nuo šios pareigos. Šioje byloje draudikas (Atsakovas) atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes, jo vertinimu, žala draudėjui atsirado ne dėl draudiminio įvykio. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga – draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, o taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarka – draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti pagrindai nustatomi draudimo taisyklėse. Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką turi lemti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyti kriterijai.

13Teisėjų kolegijos, susipažinusios su byloje esančia medžiaga, nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog Atsakovas neįrodė, kad eismo įvykis, iš kurio Ieškovė kildina reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, nelaikytinas draudžiamuoju, yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs minėtą išvadą, kritiškai vertino 2011 m. rugpjūčio 8 d. Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ pateiktą specialisto išvadą Nr. MV2011-52 (toliau - Išvada), ir rėmėsi teisme apklaustųjų liudytojų I. B., I. B., G. P. parodymais.

14Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2014 m. kovo 28 d. nutartimi buvo paskirta trasologijos teismo ekspertizė (b. l. 349). Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, konstatavo, kad automobilio VW Touran, v/n ( - ) vairuotojo I. B. nurodytos aplinkybės dėl automobilių VW Touran, v/n ( - ) ir Audi 80, v/n ( - ), išsidėstymo po eismo įvykio techniniu požiūriu nėra pagrįstos; L. P. nubraižytos automobilių padėtys susidūrimo metu neatitinka automobilio VW Touran, v/n ( - ) sugadinimų pobūdžio; padarytas tyrimas leidžia teigti, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio mechanizmo techniniu požiūriu nėra pagrįstos (b. l. 360-372). Taigi atlikta teismo ekspertizė paneigia Ieškovės pateiktų reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą.

15Kaip žinia, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, jei jų šaltinis yra asmuo, jis turi būti objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. , kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G. , bylos Nr. 3K-3-18/2008).

16Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212- 216 straipsniai). Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

17Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B. , bylos Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B. , bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

18Nors byloje surinkta kiekvienos iš šalių poziciją paaiškinančių įrodymų (liudytojų parodymai prieš specialisto išvadą ir ekspertizės aktą), tačiau lemiamą reikšmę ir įrodomąją galią, apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamoje situacijoje turi būtent Išvada ir Ekspertizės aktas, o ne pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytojas I. B. yra Ieškovės sūnus ir eismo įvykio dalyvis, kuris turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jo parodymai negali būti vertintini kaip objektyvūs ir patikimi. Vertinant liudytojų I. B. ir G. P. parodymų įrodomąją reikšmę pažymėtina, jog nei vienas iš jų tiesiogiai nėra matęs eismo įvykio (b. l. 207, 257). Tokiu būdu objektyvių duomenų, kokiomis aplinkybėmis susidūrė I. B. ir L. P. vairuojami automobiliai, nėra. Be to, kaip pripažino I. B. ir I. B., jie yra pažįstami, bendravimas vyksta periodiškai, kas taip pat įpareigoja kritiškai vertinti liudytojo I. B. parodymus. Nors į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių kokius nors liudytojo G. P. santykius su Ieškove ar jos sūnumi, tačiau šio liudytojo parodymai taip pat kelia abejonių dėl jų objektyvumo. Visų pirma, kaip minėta, dėl to, jog jis tiesiogiai nematė eismo įvykio. Antra, dėl jo nurodytos aplinkybės apie šaltinį, iš kurio jis buvo išgirdęs apie ieškomus eismo įvykio liudytojus. Liudytojai I. B. ir I. B. paaiškino, kad skelbimas, jog ieškomi eismo įvykio liudytojai, buvo paskelbtas per radijo stotį „Mažeikių aidas“; liudytojas G. P. gi nurodė, kad apie tai sužinojo per televiziją „Roventa“ (b. l. 88, 89, 90). Tuo tarpu prielaidų abejoti atlikta ekspertize byloje nėra. Pažymėtina, kad ją atliko technologijos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas, Automobilių transporto katedros docentas, turintis eismo įvykio ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją ir 16 m. ekspertinio darbo stažą (b. l. 360). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esančios Išvados ir ekspertizės akto išvados visiškai sutampa. Tokiu būdu esant nepašalintoms abejonėms dėl pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų ir nesant pagrindo abejoti kompetentingų specialisto ir eksperto pateiktomis išvadomis, nėra pagrindo nesivadovauti Ekspertizes aktu bei jo išvadomis kaip įrodymu, kuris patvirtina byloje reikšmingas faktines aplinkybes – eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio mechanizmo techniniu požiūriu nėra pagrįstos (CPK 218 straipsnis).

19Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad Atsakovas įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo atsakomybės, todėl neprivalo mokėti Ieškovei draudimo išmokos, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tokią Atsakovo pareigą.

20Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi priimamam sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

21Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl bylą išsprendė neteisingai, dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22Priėmus naują sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus Atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinus teismo sprendimą, iš Ieškovės Atsakovo naudai priteistinos 2 893, 38 Lt ekspertizių atlikimo išlaidos bei 787 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą, išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23Iš Ieškovės priteistina valstybės naudai 395, 01 Lt (trys šimtai devyniasdešimt penki litai 1 centas) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir liudytojų kvietimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

24Ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

26panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovės D. B., a.k. ( - ) atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (į.k. 302677744), 2 893, 38 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt tris litus 38 centus) ekspertizių atlikimo išlaidas.

28Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 787, 00 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus) sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

29Priteisti iš ieškovės D. B. valstybės naudai 395, 01 Lt (trys šimtus devyniasdešimt penkis litus 1 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir liudytojų kvietimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė D. B. (toliau - Ieškovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė,... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. priėmė... 7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 8. Ieškovė atsiliepimu į Atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalis... 11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. įvyko eismo įvykis,... 12. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad asmuo, siekdamas... 13. Teisėjų kolegijos, susipažinusios su byloje esančia medžiaga, nuomone,... 14. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2014 m. kovo 28 d.... 15. Kaip žinia, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 16. Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę... 17. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės... 18. Nors byloje surinkta kiekvienos iš šalių poziciją paaiškinančių... 19. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad Atsakovas įrodė aplinkybes,... 20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 21. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 22. Priėmus naują sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos... 23. Iš Ieškovės priteistina valstybės naudai 395, 01 Lt (trys šimtai... 24. Ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, todėl ji neturi teisės į... 25. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 26. panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d.... 27. Priteisti iš ieškovės D. B., a.k. ( - ) atsakovui Seesam Insurance AS,... 28. Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos... 29. Priteisti iš ieškovės D. B. valstybės naudai 395, 01 Lt (trys šimtus...