Byla 2A-1134-538/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovei D. V., ieškovės atstovei advokatei Vidai Šeikienei, atsakovo atstovėms advokatei Julijai Viktorijai Flis ir advokato padėjėjai Eglei Gabrėnienei, išvadą duodančios institucijos atstovėms A. Š. ir B. S., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. T. I. (M. T. I.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui M. T. I., išvadą teikiančioms institucijoms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir nuolatinės globos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Nustatė

2ieškovė pateikė ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir nuolatinės globos nustatymo, juo nurodė, kad 2014-07-28 tragiškai žuvo mažametės F. M. I. mama L. Š., kuri buvo ieškovės sesuo. Atsakovas ir jo dukros F. M. I. dvasiniai ir emociniai ryšiai yra nutrūkę, nes su tėvu vaikas bendravo labai retai. Atsakovas turi daugiau vaikų iš ankstesnių santuokų, tačiau jais nesirūpina, jų neišlaiko. Atsakovas yra teistas už įvairių tyčinių nusikaltimų padarymą, dėl jų jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl atsakovo moralinės savybės neleidžia jam patikėti vaiko auklėjimo. Atsakovas ilgą laiką nesirūpino dukra, nesistengė užtikrinti jos poreikių. Kadangi vaiko ir tėvo ryšiai yra nutrūkę, ieškovė prašo atskirti vaiką nuo tėvo ir ją paskirti vaiko nuolatine globėja ir priteisti aš atsakovo išlaikymą dukrai F. M. I., gimusiai ( - ), periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-27 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t.y. atskyrė nepilnametį vaiką F. M. I., gimusią ( - ), nuo jos tėvo atsakovo M. T. I., gimusio ( - ); nustatė F. M. I. nuolatinę globą šeimoje, nuolatiniu globėja paskiriant D. V., asmens kodas ( - ) nustatant nuolatinės globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo M. T. I. nepilnametės dukters F. M. I. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė ieškovei D. V. iš atsakovo M. T. I. 621,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimo dalyje dėl tinkamo ieškovo byloje pasisakė, kad nors ieškovė nelaikytina vaiko artimąja giminaite (nes ji yra ne vaiko, o vaiko mamos sesuo) (LR CK 3.135 str.), tačiau, atsižvelgdamas, jog ieškovė yra dabartinė vaiko laikinoji globėja, kuri vienintelė šiuo metu rūpinasi vaiku, tai, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, tai, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pritaria ieškovės ieškinio reikalavimams, įvertinęs šias aplinkybes ir teismo vaidmenį šeimos bylose, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, padarė išvadą, jog šioje byloje ieškovė yra tinkama ieškovė ir turi teisę pareikšti teismui šį ieškinį. Sprendimo dalyje dėl jurisdikcijos ir byloje taikytinos teisės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, konstatavo, kad byla dėl ieškovės pareikštų reikalavimų yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir taikytina Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.32 str.). Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas M. T. I. ilgą laiką negyvena ir šiuo metu negali gyventi su savo dukra F. M. I. dėl objektyvių priežasčių – dėl gyvenimo skirtingoje šalyje, dėl asmeninių savybių, ilgalaikio nesidomėjimo vaiku, socialinių ir vaiko priežiūros įgūdžių stokos, nenoro traumuoti vaiką, todėl atsižvelgiant į vaiko tvirtus socialinius ryšius su laikinosios globėjos šeima, jos nenorą gyventi kartu su tėvu, yra pagrindas atskirti dukrą F. M. I. nuo tėvo M. T. I. (CK 3.179 str.). Taip pat teismas pažymėjo, kad, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, D. V. nuo pat vaiko mamos žūties rūpinasi, prižiūri ir išlaiko F. M. I.. D. V. yra mergaitės žuvusios mamos L. Š. sesuo ir krikšto mama, nuo 2014 m. liepos 31 d. nustačius laikinąją globą, yra laikina gobėja pagal ( - ) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-29 įsakymą Nr. DĮV-1146. D. V. gerai atlieka savo kaip laikinosios globėjos pareigas, daug dėmesio skiria globotinės F. M. I. gerovei, savarankiškumo ugdymui, todėl yra pagrindas D. V. paskirti F. M. I. globėja, nustatant globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 d. 1 p.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų, todėl atsakovui išlieka pareiga išlaikyti dukrą (CK 3.192, 3.195 str.), todėl vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažįstama, kad atsakovas turi pareigą teikti dukrai F. M. I. 145,00 Eur (500,00 Lt) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės.

4Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad ieškovė byloje yra netinkama ieškovė, kadangi remiantis LR CPK 400 straipsniu, ji neturi teisės reikšti reikalavimų dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimų, taip pat LR CK 3.182 straipsnis aiškiai apibrėžia asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, sąrašą, tačiau ieškovė į šį sąrašą nepatenka. ieškovė taip pat neturi teisės reikšti reikalavimo dėl nuolatinės globos nustatymo, kadangi tokį prašymą gali pateikti tik valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras (LR CPK 497 str. 1 d.). Taigi ieškinys atmestinas tuo pagrindu, kad pareikštas netinkamo ieškovo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo“, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347-2000, preambulės 12 ir Reglamento 8 straipsnyje nurodytus pagrindus, suformuluotus pagal artumo kriterijų, jurisdikcija pirmiausia turėtų priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narei, tačiau pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką F. M. I. į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – A, todėl darytina išvada, kad mažamečio vaiko F. M. I. nuolatinė gyvenamoji vieta yra šalis A, o Lietuvos Respublika – vieta, kurioje vaikas yra laikomas neteisėtai, todėl pagal 1980-10-25 Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 16 straipsnį valstybės, į kurią vaikas išvežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar administracinė institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės. Taip pat pažymėtina, kad laikinoji globa mažamečiam vaikui 2014-08-29 sprendimu paskirta kaip būtinoji apsaugos priemonė, pritaikyta skubos atveju remiantis 1996 m. Konvencijos 11 straipsniu. Taigi Lietuva taikė būtinąją apsaugos priemonę skubos atveju kaip valstybė, kurios teritorijoje yra vaikas, o ne kaip vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė. Atsakovas taip pat nurodo, kad atsakovo procesinės teisės, susijusios su procesinių dokumentų vertimu į šalies A kalbą, buvo šiurkščiai pažeistos, kadangi atsakovo teisė į teismo posėdžių bei procesinių dokumentų vertimą į šalies A kalbą nebuvo užtikrinta, procesiniai dokumentai nebuvo verčiami ir į anglų kalbą. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl tėvo charakteristikos, kadangi teismas rėmėsi sena, nebeaktualia medžiaga. Atsakovas taip pat pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kadangi šalyje A vykdoma procedūra dėl nepilnametės F. M. I. grąžinimo. Šalyje A teismo posėdis dėl nepilnametės F. M. I. grąžinimo suplanuotas 2015-11-12.

5Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą visiškai sutikdama su pirmosios instancijos sprendimo motyvais. Dėl apelianto argumento, kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams, nurodo, kad pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo“, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347-2000, nuostatos nukreipia į valstybę narę, kurios teismui priklauso jurisdikcija. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 4 d.); ieškinys, susijęs su globėjo pareigų ėjimu, – pagal globėjo gyvenamąją vietą (CPK 40 str. 10 d.); tėvų valdžios apribojimo bylų teismingumas nustatomas pagal globėjo gyvenamąją vietą (CPK 401 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jurisdikciją šioje byloje turi Lietuvos teismas. Dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimo ieškovė nurodo, kad prašymą dėl dokumentų vertimo į šalies A kalbą ir šalies A kalbos vertėjo dalyvavimo teismo posėdžiuose atsakovas pateikė tik 2015-03-09, kai byla po pertraukos buvo baigiama nagrinėti teismo posėdyje, o parengiamuosiuose teismo posėdžiuose neprašė, kad dokumentai būtų verčiami į šalies A kalbą. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikiami jam suprantama anglų kalba, kuria jis pats kalbėjo posėdžiuose, taip pat juose dalyvavo ir anglų kalbos vertėja. Teismas atsižvelgdamas į atsakovo elgesį ankstesniuose teismo posėdžiuose, jo patikinimus, kad anglų kalba jam yra puikiai suprantama, atmetė atsakovo prašymą procesinius dokumentus išversti į anglų kalbą.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Dėl jurisdikcijos

9Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl jurisdikcijos, atsižvelgtina į tai, kad Vilniaus apygardos teisme buvo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. eN2-3795-567/2015 dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką išdavimo. Šia nutartimi teismas pasisakė, kad byla yra teisminga Lietuvos Respublikai, vadovaujantis LR CPK VI skirsnio 7 straipsnio 2 dalimi. Minėta nutartis buvo nagrinėta apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme ir Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Todėl įvertinus tą aplinkybę, kad šia Vilniaus apygardos teismo nutartimi mergaitę buvo atsisakyta grąžinti į jos kilmės šalį ir ji liko gyventi Lietuvos valstybėje, kurioje gyvena jau ilgiau nei metus, t. y. nuo 2014-08-29, kai ( - ) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1146 buvo nustatyta laikina globa, apelianto argumentas, kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams, yra atmestinas, vadovaujantis LR CPK VI skirsnio 121 straipsnio 1 dalimi ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo, tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių įgyvendinimo 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, t. y. tais atvejais, kai vaikas neteisėtai išvežamas arba laikomas, jurisdikciją ir toliau turi susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyveno prieš pat jo išvežimą ar laikymą, institucijos tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje bei to paties Reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

10Dėl procesinių teisių pažeidimo.

11Atsakovas taip pat nurodo, kad atsakovo procesinės teisės, susijusios su procesinių dokumentų vertimu į šalies A kalbą, buvo grubiai pažeistos, kadangi atsakovo teisė į teismo posėdžių bei procesinių dokumentų vertimą į šalies A kalbą nebuvo užtikrinta, procesiniai dokumentai nebuvo verčiami ir į anglų kalbą.

12Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai išversti į anglų kalbą įstatymo nustatyta tvarka.

13Pagal LR CPK 113 straipsnio 3 dalį, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. LR CPK 118 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti anglų kalba iki atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su kvalifikuota advokate, Lietuvos piliete, mokančia lietuvių kalbą. Atsakovas nurodė, kad anglų kalba jam yra suprantama, todėl neprieštaravo ir teismo posėdžių metu bendrauti anglų kalba. Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovą atstovavo atstovė, mokanti valstybinę kalbą, atsakovo procesinės teisės, susijusios su vertimu į jam suprantamą kalbą, nebuvo pažeistos.

14Dėl bylos sustabdymo

15Atsakovas pateikė prašymą byloje dėl bylos sustabdymo, kadangi šiuo metu šalyje A vykdoma procedūra dėl nepilnametės F. M. I. grąžinimo, o 2015-11-12 yra numatytas teismo posėdis šalyje A. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl mergaitės grąžinimo į šalį A jau yra išspręsta Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apygardos teismo nutartis atmesti pareiškėjo M. T. I. prašymą išduoti teismo leidimą grąžinti vaiką F. M. I. į vaiko kilmės šalį – šalį A jau buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta galioti, darytina išvada, kad klausimas dėl nepilnametės F. M. I. grąžinimo į kilmės šalį yra išspręstas, todėl nėra pagrindo stabdyti bylą atsakovo prašymu.

16Dėl tinkamo ieškovo

17Apeliantas nurodo, kad ieškovė yra netinkama ieškovė byloje, kadangi remiantis CPK 400 ir CK 3.182 straipsniais prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti vaiko tėvai, artimieji giminaičiai, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija, prokuroras.

18Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimą nuo pat proceso pradžios palaikė valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos, kurios pagal CPK 3.182 straipsnio 2 dalį galėtų reikšti ieškinį dėl vaiko atskyrimo, todėl teismas, aktyviai dalyvaudamas šeimos byloje, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pagrįstai nusprendė, kad ieškovė yra tinkama ieškovė šioje byloje.

19Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo 3.179 straipsnio pagrindu. Pagal LR CK 3.182 str. prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti vaiko tėvai, artimieji giminaičiai, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija, prokuroras. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra nepilnamečio vaiko teta, t. y. mažametės F. M. I. žuvusios mamos sesuo, ji nėra laikytina artima giminaite LR CK 3.135 straipsnio prasme. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 3.182 straipsnio normos konstrukcija nėra aiškinama plečiamai ir nustato baigtinį subjektų sąrašą, galintį teikti prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, darytina išvada, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas teikti prašymą dėl tėvo – atsakovo atskyrimo nuo jo mažametės dukters F. M. I.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Jungtinių tautų 1989 m. Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei LR CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų, todėl priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus.

20Šioje byloje nustatyta, kad ( - ) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

212014-08-29 įsakymu Nr. DĮV-1146 nepilnametei F. M. I. nustatyta laikinoji globa globėjos

22D. V. šeimoje ir 2015-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnamečio vaiko F. M. I. gyvenamoji vieta su ieškove bei uždrausta atsakovui išsivežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra nepilnamečio vaiko globėja, vienas subjektų, galinčių paduoti ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo (laikino ar neterminuoto), yra vaiko globėjas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis, CPK 400 straipsnis). Įstatyme išskiriamos dvi vaiko globos rūšys – laikinoji ir nuolatinė (CK 3.252 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pagal įstatymą abiejų vaiko globos rūšių atvejais globėjams suteikta teisė reikšti ieškinį dėl tėvų valdžios (laikino ar terminuoto) apribojimo. Asmens įgytas vaiko globėjo statusas, esant teisme prasidėjusiam šalių ginčui dėl vaiko, suteikia pagrindą pripažinti asmenį tinkamu subjektu, t. y. turinčiu teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikančiu šį statusą procesine prasme iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos net ir tuo atveju, kai vaiko globa tėvų prašymu pasibaigia. Toks vaiko globėjo statuso procesinės padėties tęstinumas pripažintinas viena vaiko teises užtikrinančių garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2012). Taigi vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė, kaip laikina mažamečio vaiko globėja, turi teisę kreiptis su prašymu dėl mažametės F. M. I. tėvo atsakovo valdžios apribojimo.

23Dėl tėvų valdžios apribojimo

24Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Byloje nustatyta, kad nuo 2014 m. liepos 31 d. nustačius laikinąją globą, ieškovė yra laikina gobėja pagal ( - ) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-29 įsakymą Nr. DĮV-1146. Taip pat byloje tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką išdavimo, nustatė, kad atsakovas tinkamai nesirūpino vaiku, savo elgesiu nerodė tinkamo tėviško pavyzdžio, t. y. dar gyvendamas šalyje A atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis, bendradarbiaujant su kitais asmenimis, kuris buvo vykdomas 2006 metais, jam buvo skirta 32 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2001 metais ir 2004 metais prieš pareiškėją buvo pateikti pareiškimai dėl padarytų seksualinio pobūdžio nusikaltimų. Iš šalies A nepilnamečių apsaugos tarybos buvo pateikti duomenys apie tėvo fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje. Tėvo teisės jau buvo laikinai apribotos nuo 2014-07-31 iki 2014-10-30 pagal šalies A ( - ) teismo 2014-07-31 sprendimą. 2015-02-17 šalies A ( - ) policijos duomenimis, yra atliekamas tyrimas dėl atsakovo galimai įvykdyto incesto savo vaikų L. I. ir N. I. atžvilgiu. Taip pat ieškovė nurodo, kad išlaikymą vaikui (po 150 Eur) atsakovas teikė tol, kol vyko teisminis procesas pirmosios instancijos teisme, todėl teigti, kad atsakovas teikia finansinę paramą nepilnametei dukrai, negalima. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi sena bei šiuo metu neaktualia informacija, kadangi atsakovas pasikeitė ir dabartinis atsakovo elgesys, t. y. jo siekis teisminiu būdu išlaikyti tėvo valdžią, yra faktas, kad atsakovas siekia rūpintis dukra. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas iki šiol nepateikė jokių duomenų ir išvadų iš šalies A nepilnamečių apsaugos institucijų apie atsakovo galimybes tinkamai atlikti tėvo pareigas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog pastaruoju metu tėvas bylinėjimosi proceso metu siekia nenutraukti ryšių su dukra, negali pateisinti tėvo pareigos tinkamai rūpintis vaiku nevykdymo iki teisminio proceso pradžios. Taigi tai, kad tik po bylos iškėlimo teisme pasikeitė tėvo elgesys ir jie siekia susigrąžinti vaiką, nagrinėjamo ginčo atveju negali būti prielaida atsisakyti apriboti tėvo valdžią, nes bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad vaiko interesus augti saugioje ir darnioje aplinkoje užtikrintų vaiko palikimas gyventi su globėja, kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė nuo pat vaiko mamos žūties rūpinasi, prižiūri ir išlaiko mažametę F. M. I., todėl ieškovė gerai atlieka savo, kaip laikinos globėjos, pareigas. Be to, iš dabartinio tėvo elgesio taip pat negalima pagrįstai spręsti, kad atsakovo požiūris į vaiką iš esmės pasikeitė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nutraukus vaiko ir globėjos ryšius vaikas būtų paveiktas psichologiškai, kadangi remiantis tiek šalies A vaikų teisių institucijų išvadomis, tiek ir Lietuvos vaikų teisių apsaugos institucijų išvadomis bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybės, darytina išvada, kad mažametės dukters F. M. I. ir jos tėvo nesieja tamprūs ryšiai, o tėvo aplaidus elgesys vykdant tėvo pareigas leidžia konstatuoti, kad yra pagrindas apriboti tėvo valdžią.

25Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Byloje nustatyta, kad iki pat 2015 m. sausio mėnesio atsakovas nebuvo atvykęs iš šalies A į Lietuvą pasimatyti ir pabendrauti su F., kuriai matant įvyko jos motinos mirtis, o dukra pradėjo domėtis tik gavęs procesinius dokumentus iš teismo, todėl darytina išvada, jog atsakovas, kaip vaiko tėvas, yra nusišalinęs nuo tiesioginių tėvo pareigų, t. y. neaugina savo dukros, nesidomi dukros auklėjimu, vystymusi, sveikata, elgesiu, moraliniu ir dvasiniu ugdymu bei neteikia išlaikymo. Taip pat įvertintini byloje konstatuoti faktai apie atsakovo gyvenimo būdą, t. y. kad 2011-02-23 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis, bendradarbiaujant su kitais asmenimis, kuris buvo vykdomas 2006 metais, taip pat 2001 metais ir 2004 metais prieš pareiškėją buvo pateikti pareiškimai dėl padarytų seksualinio pobūdžio nusikaltimų, tačiau nesurinkus pakankamai įrodymų kaltinimai buvo nutraukti. Dėl atsakovo ir šiuo metu yra vykdomas tyrimas dėl galimai įvykdyto incesto savo vaikų atžvilgiu (šių vaikų motina N. G.). Nuo 2011 m. kovo iki 2013 m. sausio F. M. I. stebėjo šalies A rūpybos biuras dėl šeimoje kilusių konfliktų, 2011 metais vaikas keliems mėnesiams buvo iškeldintas iš tėvų namų dėl rimtų konfliktų tarp tėvų. Taip pat nustatyta, kad pagal ( - ) 2014-07-31 teismo sprendimą Nepilnamečių apsaugos tarnybos prašymu dėl F. M. I. atsakovui jau buvo laikinai apribotos tėvo teisės nuo 2014-07-31 iki 2014-10-30, suteikiant mergaitei institucinę globą. Byloje buvo pateikti duomenys ir apie atsakovo vartojamą fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje. Įvertinus ir tą aplinkybę, kad atsakovas pradėjo teikti finansinį išlaikymą dukrai tik paraginus vaiko teisių apsaugos specialistams, darytina išvada, kad mažametei F. M. I. gyvenimas ir bendravimas su tėvu atsakovu neatitiks geriausių vaiko interesų, kadangi atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą bei daro žalingą įtaką vaiko asmenybės formavimuisi savo amoraliu elgesiu. Teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad tėvas vis dėlto šiuo metu deda pastangas nenutraukti ryšio su dukra, konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kad esant sudėtingiems tėvų, globėjų ir vaiko santykiams bei neaiškiam laikui, kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia, ir ar iš viso taip gali atsitikti, teismas gali nenustatyti laikino tėvų valdžios apribojimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taiko atsakovui laikiną tėvo valdžios apribojimą nenustatydama termino nepaisant to, kad toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas (LRCK 3.183 str. 2 d., LRCPK 405 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinas tėvo valdžios apribojimo nustatymas neįgyja res judicata galios, todėl tėvas gali kreiptis teismą dėl laikino tėvo valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

26Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

28pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą.

29Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

30laikinai apriboti atsakovo M. T. I. (M. T. I.), a.k ( - ), gimusio ( - ), tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui F. M. I. (F. M. I.), a.k. ( - ), gimusiai ( - ).

31Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė pateikė ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir nuolatinės... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-27 sprendimu ieškinį tenkino... 4. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios... 5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Dėl jurisdikcijos... 9. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl jurisdikcijos,... 10. Dėl procesinių teisių pažeidimo.... 11. Atsakovas taip pat nurodo, kad atsakovo procesinės teisės, susijusios su... 12. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovui procesiniai... 13. Pagal LR CPK 113 straipsnio 3 dalį, kai dalyvaujantys... 14. Dėl bylos sustabdymo... 15. Atsakovas pateikė prašymą byloje dėl bylos sustabdymo, kadangi šiuo metu... 16. Dėl tinkamo ieškovo... 17. Apeliantas nurodo, kad ieškovė yra netinkama ieškovė byloje, kadangi... 18. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visiškai sutinka su... 19. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir... 20. Šioje byloje nustatyta, kad ( - ) rajono savivaldybės administracijos... 21. 2014-08-29 įsakymu Nr. DĮV-1146 nepilnametei F. M. I. nustatyta laikinoji... 22. D. V. šeimoje ir 2015-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi... 23. Dėl tėvų valdžios apribojimo... 24. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti... 25. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą... 26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 28. pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą.... 29. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo... 30. laikinai apriboti atsakovo M. T. I. (M. T. I.), a.k ( - ), gimusio ( - ), tėvo... 31. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....