Byla 3K-3-522/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovui L. L. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo L. L. priešieškinį ieškovei Z. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; išvadą teikiančios institucijos – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė Z. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė laikinai, t. y. vieniems metams, apriboti tėvo L. L. valdžią jo sūnui V. L., nustatyti V. L. nuolatinę globą, ieškovę paskirti jo globėja ir nustatyti V. L. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas nesirūpina savo sūnumi, jo neišlaiko, neremia materialiai, retai aplanko, nedalyvauja sūnaus auklėjime. Jos nuomone, kad sūnus priprastų prie tėvo, reikia ne trumpesnio kaip vienų metų pereinamojo laikotarpio, tuo atveju, jeigu atsakovas lankytų sūnų ir su juo bendrautų.

5Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas grąžinti jam sūnų ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su juo. Jis teigia, kad yra pasiruošęs auginti sūnų, dirba, gauna stabilias pajamas, nuomoja būstą, kuriame sūnui yra tinkamos sąlygos gyventi. Atsakovo nuomone, prieš sūnų apgyvendinant pas jį, būtinas ne mažesnis kaip trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, nes sūnus pripratęs prie senelių, su kuriais gyveno nuo 2011 m. gegužės mėnesio.

6Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės Z. V. ieškinį, o Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius – atsakovo priešieškinį.

7Byloje nustatyta, kad po vaiko motinos A. L. mirties 2011 m. balandžio 28 d., atsakovas nuvežė 1,5 metų amžiaus sūnų gyventi pas senelius. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu nustatyta vaiko laikinoji globa, ieškovė paskirta jo globėja. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino: nustatė V. L. gyvenamąją vietą kartu su tėvu L. L. jo gyvenamojoje vietoje ir įpareigojo ieškovę Z. V. perduoti V. L. jo tėvui per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatė sprendimo vykdymo tvarką ir terminus: per pirmą mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal šalių susitarimą įpareigojo ieškovę leisti V. L. su tėvu bendrauti jo gyvenamosios vietos aplinkoje vieną kartą per du laisvadienius; per antrą ir trečią mėnesį – du kartus per keturis laisvadienius; ketvirtą ir penktą mėnesius – tris kartus šešis laisvadienius; šeštą mėnesį – aštuonis laisvadienius; nustatė, kad kitais atvejais atsakovas su sūnumi bendrauja ieškovės gyvenamojoje aplinkoje neribojant jo susitikimų. 2013 m. gruodžio 12 d. papildomu sprendimu iš ieškovės atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos.

10Teismas nurodė, kad teigti, jog atsakovas nesirūpino sūnumi dėl subjektyvių priežasčių, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad atsakovas L. L. nereguliariai lankė sūnų, nepaneigia tėvo siekio gyventi su sūnumi ir neįrodo jo nesirūpinimo sūnumi fakto. Atsakovas, siekdamas gyventi kartu su sūnumi ir juo rūpintis, dalyvavo mokymuose „Pozytivi tėvystė“. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sistemingai ruošiasi rūpintis sūnumi, jį auklėti, prižiūrėti. Teismas, atsižvelgdamas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, kitus įrodymus dėl atsakovo ir jo draugės E. R. asmenybių, pasirengimą vesti vaiką į vaikų darželį, padarė išvadą, kad atsakovas, nors ir negyvendamas kartu, o tik bendraudamas su savo sūnumi, savo pareigas atliko tinkamai. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas savo kaltais veiksmais bei priešingai vaiko interesams neįgyvendino savo, kaip tėvo, valdžios sūnui. Teismas pažymėjo, kad vaiko ryšiai su tėvais gali būti suvaržyti tik labai išskirtinėmis aplinkybėmis. Teismas nekonstatavo nė vieno iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų apriboti tėvų valdžią, prioritetą teikė prigimtinei vaiko teisei gyventi šeimoje kartu su tėvu ir sprendė, kad laikinosios globos pagrindai pasibaigė ir neliko kliūčių grąžinti V. L. jo tėvui. Teismas pažymėjo, kad vaiko ir jo globėjos ryšys šiuo metu yra artimesnis nei su tėvu, todėl nustatytinas pereinamasis laikotarpis, pasirengiant perduoti vaiką. Šiuo laikotarpiu vaiko ir tėvo bendravimas negali būti ribojamas, taip pat nustatomas bendravimas naujoje aplinkoje, t. y. atsakovo gyvenamojoje vietoje, kuri nevaržytų vaiko ir tėvo bendravimo.

11Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti: nustatyti V. L. nuolatinę globą ir ieškovę Z. V. paskirti jo globėja; nustatyti V. L. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su globėja Z. V., jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti laikiną, vienų metų tėvo L. L. valdžios apribojimą jo sūnaus V. L. atžvilgiu; įpareigoti šalis per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo kreiptis dėl bendravimo tvarkos nustatymo į vaiko teisių apsaugos instituciją.

12Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tėvo pareigos vykdymą, todėl netinkamai taikė CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kolegija pažymėjo, kad tėvo pareigų nevykdymui konstatuoti pakanka byloje nustatytų faktinių aplinkybių – nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki bylos nagrinėjimo atsakovas aplankė sūnų tik 7 kartus, per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 m. lapkričio mėn. neaplankė nė karto. Tai rodo, kad tėvas buvo nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekdamas bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Atsakovo dalyvavimas mokymuose „Pozityvi tėvystė“ nepatvirtina tinkamo tėvo pareigų vykdymo, nes nuo mokymų pabaigos (2013 m. vasario 8 d.) sūnų aplankė tik tris kartus. Raseinių vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad atsakovas vengė bendradarbiauti su jo vaiko globos priežiūrą užtikrinančia institucija, globos plano peržiūros metu patvirtino, kad ryšys su sūnumi yra nutrūkęs, yra susidariusi išlaikymo išmokų skola. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tėvas nepakankamai bendravo su sūnumi, neįvertino jo galimų išgyvenimų dėl jaukios ir saugios vaikui aplinkos staigaus pakeitimo, neatkūrus emocinio ryšio. Teisėjų kolegija sprendė, kad tėvas nepakankamai rūpinosi sūnumi, neteikė išlaikymo, todėl pripažino, kad nurodytu laikotarpiu jis neįgyvendino tėvo valdžios. Atsakovo argumentai dėl didelio atstumo ir sunkaus fizinio darbo nepateisina nesidomėjimo vaiko vystymusi. Kolegijos nuomone, atsakovas suabsoliutina savo kaip biologinio tėvo teises ir laiko jas svarbesnėmis už prioritetinę vaiko teisę gyventi saugioje, harmoningoje aplinkoje. Kolegija pažymėjo, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas šiuo atveju siejamas su tėvo teise įrodyti tinkamą tėvo pareigų atlikimą. Neskyrus laikino tėvo globos apribojimo, nebūtų galima užtikrinti tėvo pareigų įgyvendinimo kontrolės, o laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu bus nustatoma bendravimo su sūnumi tvarka (su tam tikrais apribojimais dėl vietos ir būdo, kitiems asmenims dalyvaujant), siekiant atkurti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį. Atsakovui įvykdžius bendravimo tvarkos reikalavimus, pasibaigus laikinam tėvo valdžios apribojimo laikotarpiui, turėtų būti skiriamas psichologinis įvertinimas, kurio metu specialistas įvertintų, ar vaikas jau pasiruošęs gyventi su savo biologiniu tėvu, ar vaikui pakako laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpio psichologiškai pasiruošti naujoms gyvenimo sąlygoms. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog vaikas yra labai prisirišęs prie senelių, juos laiko savo tėvais, ieškovės ir vaikaičio ryšys yra nuolatinis, artimas, abipusis, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovę ir vaikaitį sieja artimi šeimos ryšiai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaiko gyvenimas su seneliais prieštarautų jo interesams. Atsakovui nepalaikant nuolatinio pastovaus ryšio su vaiku, negalima svarstyti jo nuolatinės globos sūnui ir gyvenamosios vietos kartu su tėvu nustatymo klausimo. Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad vaiko senelių namuose yra tinkamos sąlygos vaikui vystytis, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad gyvenimas su seneliais šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Įstatyme ir teismų praktikoje akcentuojama vaiko teisė gyventi kartu su tėvais, pažymima, kad teismas neturi pažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius, tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis, vaikas iš šeimos gali būti paimtas tik tuo atveju, jeigu išnaudotos visos galimybės padėti tiek šeimai, tiek vaikui (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.165 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. S. v. N. V. , bylos Nr. 3K-7-114/2013, akcentavo, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, todėl būtina nustatyti tokius veiksmus, jų pobūdį, tėvų (vieno jų) kaltę, kitas reikšmingas faktines aplinkybes. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas bus laikomas pagrįstu tik tada, jei jis atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme, bus atliktas pagal įstatymą ir būtinas demokratinėje visuomenėje. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir turi būti pagrįstas svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Nesant skubos dėl grėsmės vaiko sveikatai ir gerovei, tėvų teisių ribojimams pagrįsti būtinas kruopštus tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nenurodė nė vieno iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvo valdžios apribojimo pagrindų, nepasisakė, kodėl pirmenybę gyventi kartu su sūnumi suteikė ne tėvui, bet seneliams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-95/2009, išaiškino, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tam, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir rodytų iniciatyvą užmegzti abipusį ryši su vaikais, tinkamai pasirengtų juos savarankiškai auklėti bei prižiūrėti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, metams apribojęs tėvo valdžią, netinkamai vertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į objektyvias kliūtis, trukdžiusias jam aktyviau bendrauti su sūnumi, proceso dalyvių amžių bei jų galimybes vaiką išauginti iki pilnametystės ir neišsprendė klausimo iš esmės, nes jis po vienų metų vėl turės kreiptis į teismą dėl sūnaus sugrąžinimo į šeimą, o dėl besitęsiančio atskyrimo vaikui bus sunkiau adaptuotis kasatoriaus šeimoje. Pirmosios instancijos teismas įvertino nurodytas aplinkybes ir nustatė vaiko perdavimo tvarką, kuri sudarytų sąlygas jam priprasti prie kasatoriaus.

162. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl rėmėsi tik Raseinių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais įrodymais bei argumentais ir neatsižvelgė į Šiaulių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus, kitų institucijų pateiktus dokumentus. Kasatoriaus nuomone, kilus abejonių dėl prieštaringų dviejų tarnybų dokumentų, apeliacinės instancijos teismas turėjo skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą.

17Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme, ir nurodo šiuos argumentus:

181. Tėvų valdžiai apriboti pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus pakanka fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais, materialiai juos išlaikyti, o šios pareigos nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-95/2009; kt.). Nedalyvavimas sūnaus auklėjime negali būti pateisinamas tokiomis priežastimis kaip atstumas, pinigų ar poilsio stoka, nedarbas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad vaiko ir tėvo ryšiai nėra susiformavę, sūnus nelankomas, juo nesirūpinama, su vaiku nebendraujama, neteikiamas išlaikymas, sudaro pagrindą apriboti valdžią. Ieškovė pažymi, kad laikinu tėvo valdžios apribojimu ji siekė, kad atsakovas deramai stengtųsi kiek įmanoma atkurti prarastą ryšį su sūnumi.

192. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Raseinių savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, nes jos buvo išsamios, tikslios, argumentuotos, padarytos dažnai stebėjus ir lankius vaiką, bendravus su juo ir globėja, o Šiaulių savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados neišsamios, padarytos nebendravus su vaiku ar globėja, remiantis tik atsakovo ir jo draugės pateikta informacija.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų

23Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

24Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojamos vaiko teisės gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu, ar skyrium, ir su giminaičiais. Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau toliau ribojant tėvų teises, pvz., tėvų valdžią, bendravimo teises, būtini kruopštesni tyrimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-209/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013).

25CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-209/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013).

26Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo, tačiau iš esmės šalių ginčas kilo dėl tinkamiausių priemonių, taikytinų ne siekiant apriboti tėvo ir vaiko ryšius, bet sustiprinti juos po ilgą laikotarpį trukusio gyvenimo atskirai, taip sudarant sąlygas vaikui persikelti gyventi pas tėvą, kartu užtikrinat, kad vaiko perdavimas tėvui nebūtų pernelyg skubotas, neįsitikinus, ar jis atitiks vaiko interesus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prieš grąžinant vaiką tėvui yra būtina sutvirtinti jų ryšius.

27Ieškovė, siekianti tėvo valdžios apribojimo, laikosi nuostatos, kad tokia priemonė užtikrintų, jog atsakovas deramai stengtųsi kiek įmanoma atkurti prarastą ryšį su sūnumi. Teigdama, kad egzistuoja CK 3.180 straipsnyje nustatyti pagrindai taikyti šią priemonę atsakovui, ieškovė nurodė, kad atsakovas nesirūpina sūnumi, jo nelanko, nebendrauja su juo, neteikia išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad šios ieškovės įvardytos aplinkybės byloje konstatuotos. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Ieškovės nurodytos ir apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės dėl vaiko nelankymo 2011–2012 m. laikotarpiu, egzistuojanti vaiko išlaikymo skola patvirtina atsakovo netinkamą tėvo pareigų vykdymą praeityje, tačiau neturi lemiamos reikšmės, vėliau nustačius teigiamus elgesio pokyčius ir tokio pasikeitusio elgesio pastovumą. Reikšmingų duomenų, patvirtinančių tėvo pareigų nevykdymą aktualiu laikotarpiu, sudarančių pagrindą apriboti tėvo valdžią, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją atsakovo sūnaus perdavimas laikinajai globai buvo pagrįstas, nes po žmonos mirties jis vienas, turėdamas finansinių sunkumų, nesugebėjo pats rūpintis sūnumi, tačiau vėliau nuosekliai dengė išlaikymo skolą, lankė sūnų, todėl teismas sprendė, kad pirmiau nurodytos problemos vykdant tėvo pareigas šiuo metu yra išnykusios, pagrindai laikinajai globai pasibaigė ir neliko kliūčių grąžinti sūnų tėvui. Byloje taip pat yra duomenų, patvirtinančių, kad sūnus su tėvu noriai bendrauja ir nėra duomenų, kad neapribojus atsakovo tėvo valdžios galėtų būti pakenkta vaiko interesams.

28Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nustačius, kad nebeliko pagrindo taikyti priemones, ribojančias šeimos ryšius, valstybė turi iš esmės veikti taip, kad šie ryšiai galėtų plėtotis, ir imtis priemonių, kurios leistų išskirtiems tėvui (motinai) ir vaikui vėl būti kartu (1989 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Eriksson v. Sweden, no. 11373/85, § 71; 1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson v. Sweden (no. 2), Series A, no. 250, p. 35–36, § 90 ir kt.).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius aplinkybių, pagal CK 3.180 straipsnį sudarančių pagrindą apriboti tėvo valdžią, taikyti šią priemonę vien siekiant paskatinti artimesnį tėvo ir vaiko bendravimą ir užtikrinti tokio bendravimo kontrolę negalima, nes jos taikymas be įstatyme nustatyto pagrindo yra neteisėtas, be to, ši priemonė, ribodama bendravimo galimybes, sukeltų priešingą poveikį, nei reikalinga siekiant plėtoti tėvo ir vaiko santykius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje tėvo valdžios apribojimo klausimas sprendžiamas būtent tuo metu, kai tėvas ėmė vykdyti savo pareigas ir siekti susigrąžinti vaiką. Siekiant atkurti tėvo ryšį su vaiku, kartu – pasiruošti būsimam jo persikėlimui gyventi pas tėvą, būtina ne riboti vaiko ir tėvo bendravimą, bet priešingai – sudaryti optimalias sąlygas bendrauti vaikui psichologiškai komfortabilioje aplinkoje ir sąlygomis, tačiau be būtino poreikio neapriboti šios aplinkos, nustatant bendravimą tik globėjos būste ar valstybinės institucijos patalpose, dalyvaujant socialiniams darbuotojams. Labiau apribota bendravimo tvarka gali būti pripažįstama būtina bendravimo pradžioje, tačiau vėliau, atsižvelgiant į tėvo ir vaiko ryšius, pavojaus vaiko teisėms ir interesams nebuvimą, ji turėtų nuosekliai keistis, mažinat kitų asmenų dalyvavimą, sudarant galimybę tėvui ir vaikui būti kartu ir bendrauti įvairioje aplinkoje. Iš esmės tokį bendravimo tvarkos modelį pasirinko pirmosios instancijos teismas.

30Dėl tėvo valdžios įgyvendinimo kontrolės pasirengiant vaiką grąžinti tėvams

31Tiek tėvai, tiek globėjai privalo atsakingai pasiruošti perkelti vaiką į šeimą ir padėti pasiruošti vaikui. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžę, kad vaiko perkėlimas iš vienos šeimos į kitą reikalauja pasiruošimo, aktyvaus ir supratingo suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo, nes priešingu atveju gali būti pažeisti vaiko interesai, padaryta žala jo sveikatai ir tolimesnei raidai (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson v. Sweden (no. 2), Series A, no. 250, p. 35, 36, § 90; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-209/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013).

32Siekiant grąžinti vaiką tėvams, taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, užtikrinat vaiko pasiruošimą persikelti ir tėvų pasirengimo tinkamai rūpintis vaiku kontrolę, turėtų būti pasirenkamos priemonės, kurios nesudaro sąlygų uždelsti ir kitaip pasunkinti vaiko grąžinimą tėvams, nesant tam akivaizdžių ir svarbių vaiko interesams priežasčių. Toks delsimas gali vykti dėl ilgai trunkančių suinteresuotų šalių ginčų, joms nesutariant dėl tėvų valdžios apribojimų panaikinimo sąlygų, skundžiant priimtus teismų sprendimus. Be to, materialinių sunkumų turintiems asmenims net ir nedidelės su bylinėjimusi susijusios išlaidos gali sudaryti papildomas kliūtis optimaliai greitai išspręsti vaiko grąžinimo klausimą. Dėl to, esant galimybei, turi būti pasirenkamos tokios pasirengimo vaiko grąžinimo į šeimą kontrolės priemonės, kurios nurodytų problemų nesukeltų. Nustačius tėvų valdžios apribojimą, motyvuojant, kad ji būtina kaip tėvų pasiruošimo susigrąžinti vaiką kontrolės priemonė, dėl jos panaikinimo tėvai privalėtų dar kartą kreiptis į teismą ir pradėti procesą (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), kuris gali ilgai užtrukti, taip būtų pratęsiamas vaiko atskyrimo laikotarpis, sunkinama jo adaptacija tėvų šeimoje. Pažymėtina, kad dėl ilgai trunkančių teisinių procedūrų pats vaiko atskyrimas nuo tėvų, ryšio su jais praradimas ir nusistovėję santykiai su globėjais ilgainiui gali tapti savarankiška reikšminga kliūtimi, apsunkinančia vaiko grąžinimą tėvams net ir išnykus įstatyme įtvirtintiems tėvų valdžios apribojimo pagrindams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Nanning v. Germany, no. 39741/02). Galimybių kilti nurodytų vaiko grąžinimo problemų yra mažiau, kai nustatoma vaiko grąžinimo tvarka aiškiai apibrėžtomis sąlygomis ir terminais. Tokią tvarką nustatė pirmosios instancijos teismas. Pereinamuoju laikotarpiu vaiko teisų apsaugos institucijos turi kontroliuoti, kaip tėvas įgyvendina savo teises pagal nustatytą tvarką, atkurdamas ryšius su vaiku ir ruošdamasis jo perkėlimui gyventi pas save. Kompetentingos valstybės ir savivaldybių institucijos turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones vaiko teisėms apsaugoti, nepriklausomai nuo vaiko tėvų, globėjų ar kitų asmenų bendradarbiavimo su jomis (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju – kai grėsmių vaiko teisėms ir interesams nėra, vien vaiko ir tėvo ryšio atkūrimo progresui stebėti nėra įstatyme nustatyto pagrindo riboti tėvo valdžią. Tuo atveju, jei tėvas neįgyvendina esminių savo tėviškų teisių ir pareigų, pagal nustatytą tvarką susitikimuose su vaiku nedalyvauja ir neatkuria ryšio su juo, atsakovo sūnaus teisių apsaugą užtikrinantys asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl adekvačių toje situacijoje priemonių vaiko teisių apsaugai užtikrinti taikymo, esant pagrindui – tėvo atskyrimo, jo valdžios apribojimo ar kitų.

33Pasisakant dėl kasacinio skundo argumento, kad esant skirtingoms Raseinių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Šiaulių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoms, apeliacinės instancijos teismas turėjo skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą, pažymėtina, kad nurodytų tarnybų išvados yra skirtingos, nes jose analizuojamos skirtingos aplinkybės, reikšmingos vaiko grąžinimui (vienoje – tėvo pasirengimas auginti vaiką ir jo gyvenimo sąlygos, kitoje – vaiko pasirengimas persikelti ir jo gyvenimo sąlygos). Teismas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nusprendžia, jei pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nurodytose išvadose nekonstatavęs esminių ir būtinų žodinio proceso tvarka pašalinti prieštaravimų, turėjo pagrindą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko globos bylos yra susijusios su reikšmingų asmeninio, faktinio pobūdžio klausimų sprendimu, kai tiesioginis bylos šalių ar kitų proceso dalyvių dalyvavimas posėdyje ir jų paaiškinimai yra itin svarbūs, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti geriausius vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Taigi teismai kiekvienu atveju turėtų kruopščiai įvertinti žodinio bylos nagrinėjimo reikalingumą.

34Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo – paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovei apskundus apeliaciniu skundu, o vėliau apeliacinės instancijos teismui jį panaikinus, jis neįsiteisėjo ir nebuvo vykdomas, todėl sprendime nurodyti terminai, apibrėžiantys bendravimo su vaiku tvarką ir jo perdavimą tėvui, turi būti skaičiuojami nuo šios kasacinio teismo nutarties priėmimo datos.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 300 Lt, o kasaciniame teisme – 500 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis prašymas atitinka CPK 98 straipsnio, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nuostatas, todėl tenkintinas, atsakovui iš ieškovės priteisiant 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat kasatoriui iš ieškovės priteistinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 144 Lt (CPK 93 straipsnis). Iš viso kasatoriui iš ieškovės priteistina atlyginti 944 Lt bylinėjimosi išlaidų.

37Kasaciniame teisme patirta 42,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti. Palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir 2013 m. gruodžio 12 d. papildomą sprendimą. Nustatyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendime nurodyti jo vykdymo terminai, apibrėžiantys bendravimo su vaiku tvarką ir vaiko perdavimą tėvui, skaičiuojami nuo šios nutarties priėmimo.

40Priteisti L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 944 (devynis šimtus keturiasdešimt keturis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

41Priteisti valstybei iš Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 42,27 Lt (keturiasdešimt du litus 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė Z. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė laikinai, t. y.... 5. Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas grąžinti jam sūnų ir... 6. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 7. Byloje nustatyta, kad po vaiko motinos A. L. mirties 2011 m. balandžio 28 d.,... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad teigti, jog atsakovas nesirūpino sūnumi dėl... 11. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m.... 12. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 15. 1. Įstatyme ir teismų praktikoje akcentuojama vaiko teisė gyventi kartu su... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl rėmėsi tik Raseinių... 17. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti... 18. 1. Tėvų valdžiai apriboti pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytus... 19. 2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Raseinių savivaldybės... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų... 23. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir... 24. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko... 25. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar... 26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo,... 27. Ieškovė, siekianti tėvo valdžios apribojimo, laikosi nuostatos, kad tokia... 28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius aplinkybių, pagal CK 3.180... 30. Dėl tėvo valdžios įgyvendinimo kontrolės pasirengiant vaiką grąžinti... 31. Tiek tėvai, tiek globėjai privalo atsakingai pasiruošti perkelti vaiką į... 32. Siekiant grąžinti vaiką tėvams, taikomos pereinamojo laikotarpio... 33. Pasisakant dėl kasacinio skundo argumento, kad esant skirtingoms Raseinių... 34. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 36. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas... 37. Kasaciniame teisme patirta 42,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 40. Priteisti L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Z. V. (a. k. (duomenys... 41. Priteisti valstybei iš Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 42,27 Lt... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...