Byla 2A-1668/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių K. S. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. dalinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3740-104/2012 pagal ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos dalį ieškinio atsakovėms K. S. ir V. R. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimo (įsakymo) paimti žemę ir joje esantį statinį visuomenės poreikiams teisėtumo, dėl leidimo ieškovui iki galutinio sprendimo priėmimo sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą šiame sprendime (įsakyme) nustatytą 231 570 Lt atlyginimą atsakovėms, dėl atsakovių daiktinių teisių į minėtą turtą panaikinimo ir leidimo šį turtą įregistruoti valstybės vardu bei naudoti visuomenės poreikiams, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir M. L..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pareiškė ieškinį atsakovėms K. S. ir V. R. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 1P (1.3.)-291 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti)“ (toliau – ginčo įsakymas) teisėtumo, atlyginimo už paimamą 0,0520 ha sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - )., ir jame esantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) su kiemo statiniais (toliau – paimamas turtas, Turtas) dydžio nustatymo, daiktinių teisių, nustatytų į visuomenės poreikiams paimamą žemę ir joje esantį statinį, šių daiktinių teisių suvaržymo panaikinimo bei atsiskaitymo su žemės ir joje esančio statinio savininkėmis – atsakovėmis (1 b. t., 2-12 l.).

5Dublike ieškovas pareiškė prašymą priimti dalinį sprendimą: 1) nustatyti, kad ginčo įsakymas yra teisėtas; 2) leisti ieškovui iki galutinio ginčo išsprendimo sumokėti ginčo įsakyme nurodytą 231 570 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą Turtą ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius į teismo depozitinę sąskaitą, panaikinant atsakovių daiktines teises į paimamą turtą, šių daiktinių teisių suvaržymus ir leisti paimtą turtą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems ginčo įsakyme; 3) nustatyti atsakovėms ir trečiajam asmeniui M. L. 3 mėnesių nuo dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamos žemės ir gyvenamojo namo; 4) atmesti atsakovių prašymą padidinti ginčo įsakyme nurodytą 231 570 Lt atlyginimo dydį iki 450 000 Lt; 5) atmesti atsakovių prašymą įtraukti į bylą Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių (1 b. t., 179-184 l.).

62012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teismas nutarė 2012 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje nagrinėti dalį ieškovo reikalavimų: dėl ginčo įsakymo pripažinimo teisėtu, dėl leidimo ieškovui iki galutinio sprendimo priėmimo sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą šiame įsakyme nustatytą 231 570 Lt atlyginimą atsakovėms, dėl atsakovių daiktinių teisių į paimamą turtą panaikinimo ir leidimo šį turtą įregistruoti valstybės vardu bei naudoti visuomenės poreikiams (2 b. t., 9-10 l.).

7Ieškovas nurodė, kad ginčo įsakymu buvo nuspręsta paimti iš atsakovių jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą Turtą ir nustatytas atlyginimo už paimamą turtą dydis – 231 570 Lt, išmokant atsakovėms lygiomis dalimis po 115 785 Lt. Pasak ieškovo, vadovaudamasi CK 4.100 straipsnio 2 dalimi bei Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo turto vertintoja 2008 m. rugpjūčio 20 d. parengė visuomenės poreikiams paimamo atsakovių nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. VZ-406 (2008/08), kurioje nustatė tokią visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertę: 0,0911 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančio ( - )., 0,0520 ha ploto dalies vertė – 135 000,00 Lt; naikinamų želdinių vertė – 3 570,00 Lt; gyvenamojo namo, esančio ( - )., unikalus Nr. ( - ), vertė – 85 000,00 Lt; pagal šią vertinimo ataskaitą, viso visuomenės poreikiams paimamo atsakovių nekilnojamojo turto (0,0520 ha žemės, gyvenamojo namo, želdinių) rinkos vertė – 223 570,00 Lt, taip pat VĮ Registrų centro Vilniaus filialo vertintoja 2010 m. lapkričio 29 d. parengė ir persikėlimo išlaidų iš gyvenamojo namo įvertinimo ataskaitą Nr. VZ-363 (2010/11), kurioje nurodė, kad persikėlimo išlaidos iš atsakovėms priklausančio namo į kitą vietą (20 km atstumu) ir kitos su tuo susijusios išlaidos sudarytų iš viso 8 000 Lt.

8Atsakovės atsiliepime į ieškinį prašė padidinti ieškovo siūlomą 231 570 Lt sumą ir priteisti iš ieškovo atsakovių naudai 450 000 Lt dydžio kompensaciją, atmesti ieškovo prašymą suteikti jam teisę iki ginčo išsprendimo pervesti atsakovėms lėšas ir pradėti naudoti atsakovių turtą visuomenės poreikiams, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą (1 b. t., 152-158 l.). Nurodė, kad atsakovės neginčija joms nuosavybės teise priklausančio Turto paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo, tačiau prašo atsižvelgti į faktinę situaciją, kad atsakovės neturi galimybių už 231 570 Lt įsigyti lygiaverčio gyvenamojo būsto, nes tokio būsto rinkoje (Grigiškėse) nėra, todėl atsakovės prašo padidinti ieškovo siūlomą 231 570 Lt sumą ir priteisti iš ieškovo atsakovių naudai 450 000 Lt dydžio atlyginimą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. daliniu sprendimu nustatė, kad ginčo įsakymas yra teisėtas, kad šiame įsakyme nustatyta 231 570 Lt kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą Turtą yra teisinga, atmetė atsakovių prašymą padidinti kompensaciją iki 450 000 Lt bei nustatė ieškovui 40 dienų terminą nuo dalinio sprendimo paskelbimo dienos sumokėti 231 570 Lt atlyginimą lygiomis dalimis atsakovėms, o, atsakovėms nepateikus savo sąskaitų numerių, leido ieškovui 231 570 Lt sumą sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą (2 b. t., 56-61 l.).

11Nurodė, kad atsakovės neginčija ginčo įsakymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu pripažino visuomenės interesų ir poreikių svarbą, todėl teismas sprendė, jog paminėtas įsakymas dalyje dėl atsakovių turto paėmimo visuomenės poreikiams yra teisėtas ir atitinka CK 4.100 straipsnio 1 dalies bei Žemės įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Be to, pasak teismo, nepagrįstas atsakovių reikalavimas padidinti kompensaciją nuo 231 570 Lt iki 450 000 Lt, grindžiamas aplinkybe, kad Grigiškių m. nėra galimybės už 231 570 Lt įsigyti lygiaverčio gyvenamojo būsto, nes tokio būsto Grigiškių m. nėra., o tam, kad atsakovės su savo šeimomis galėtų toliau gyventi ne blogiau, negu iki šiol gyveno Grigiškių m., kompensacija turėtų būti padidinta iki 450 000 Lt.

12Teismo teigimu, tiek CK 4.100 straipsnio 2 dalis, tiek ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad už visuomenės poreikiams paimtą turtą savininkui atlyginama pinigais to daikto rinkos kaina, o paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės (pardavimo analogų) metodą, pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (iki žemės paėmimo pradžios atsakovių žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo kita (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Taip pat pagal CK 4.101 straipsnio 1 dalį tik pinigais rinkos kaina turi būti atlyginta ir už visuomenės poreikiams paimamoje žemėje esančius ir nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat vaismedžius, medžius ir kitus želdinius.

13Pagal byloje esančią VĮ Registrų centro Vilniaus filialo turto įvertinimo 2008 m. rugpjūčio 20 d ataskaitą teismas nustatė, kad lyginamosios vertės (pardavimo analogų) metodu, pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, buvo nustatyta tokią visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertė: 0,0911 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Vilniaus m., 0,0520 ha ploto dalies vertė – 135 000 Lt; naikinamų želdinių vertė – 3 570 Lt; gyvenamojo namo, kurio adresas ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertė – 85 000 Lt. Pagal šią vertinimo ataskaitą, viso visuomenės poreikiams paimamo atsakovių K. S. ir V. R. nekilnojamojo turto (0,0520 ha žemės, gyvenamojo namo, želdinių) rinkos vertė – 223 570 Lt. Atlyginimo dydis bendraturtėms buvo nustatytas įsakymu pagal jų valdomas dalis: K. S. – 115 785 Lt už: žemės sklypo ½ dalį – 67 500 Lt, kitus nuostolių (persikėlimo išlaidų) ½ dalį – 4 000 Lt; žemės sklype esančių sodinių ½ dalį – 1 785 Lt; gyvenamojo namo ½ dalį – 42 500 Lt; V. R. – 115 785 Lt už: žemės sklypo ½ dalį – 67 500 Lt; kitų nuostolių (persikėlimo išlaidų) ½ dalį – 4 000 Lt; žemės sklype esančių sodinių ½ dalį – 1 785 Lt; gyvenamojo namo ½ dalį – 42 500 Lt. Pažymėjo, kad atsakovės neįrodinėja, jog žemės sklypo ir pastatų kaina neatitinka tuometine rinkos kainos, ir įrodymų, patvirtinančių turto įvertinimo 2008 m. rugpjūčio 20 d. neatitikimą rinkos kainai, nepateikė.

14Teismas konstatavo, kad paskirta kompensacija atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia atsakovių teisių. Be to, pažymėjo, jog įstatymu nustatyta valstybės pareiga teisingai atsiskaityti su paimto turto savininkais, o ne su savininkų šeimos nariais, todėl kartu su savininkais gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus turi užtikrinti vaikų tėvai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ginčo įsakymas yra teisėtas ir kompensacijos dydžio dalyje, todėl yra pagrindo leisti ieškovui atsiskaityti su atsakovėmis, joms pasiūlant pateikti ieškovui savo sąskaitų numerius ir bankų pavadinimus, o atsakovėms nepateikus savo sąskaitų numerių, leidžiant ieškovui 231 570 Lt sumą sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu atsakovės K. S. ir V. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. dalinio sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ginčo įsakyme nurodyta 231 570 Lt kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą atsakovių turtą yra teisinga, bei atmestas atsakovių prašymas padidinti kompensaciją iki 450 000 Lt, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje (2 b. t., 74-79 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir vienpusiškai įvertino ieškovo poziciją, neatsižvelgė į atsakovių argumentus bei motyvus, jų neįvertino, nepagrįstai atsisakydamas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą, todėl yra pagrindo teigti, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės bei pažeidė civilinio proceso normas, turėjusias esminės reikšmės neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimui (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
  2. Teismas pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, 2012 m. rugpjūčio 14 d. teismo nutartyje nurodęs, kad teismo posėdyje bus nagrinėjama dalis ieškovo reikalavimų, tačiau nepaminėjęs, jog kartu bus išspręstas ir atsakovių prašymas dėl kompensacijos padidinimo iki 450 000 Lt, todėl atsakovės negalėjo tinkamai pasiruošti šio prašymo nagrinėjimui bei pateikti atitinkamų prašymų, įrodymų ir argumentų dėl nurodyto prašymo pagrįstumo (CPK 265 str. 2 d., 263 str. 2 d.). Teismas skundžiamame daliniame sprendime nenurodė nei teisės aktų, kuriais vadovavosi, nei įrodymų, kuriais grindė teismo išvadą, kad atsakovių prašymas dėl kompensacijos padidinimo yra nepagrįstas (CPK 270 str. 4 d.); be to, neišnagrinėjo ieškovo reikalavimo dėl atsakovių daiktinių teisių į Turtą panaikinimo ir leidimo šį turtą įregistruoti valstybės vardu bei naudoti jį visuomenės poreikiams (CPK 265 str. 2 d.).
  3. Teismui nurodžius, kad ieškovo nustatyta kompensacija (231 570 Lt) yra teisinga, atsakovės dėl ribotos galimybės (atsakovei K. S. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, atsakovės V. R. sutuoktiniui – 40 proc. darbingumo lygis, o trečiajam asmeniui M. L. reikalinga speciali nuolatinė priežiūra) dirbti ir užsidirbti gyvenamojo būsto įsigijimui neturi galimybės įsigyti lygiaverčio gyvenamojo būsto su panašia aplinka už nurodytą sumą, kadangi tokio būsto Grigiškėse nėra, ir dėl tokio teismo sprendimo bus pažeistos kartu su atsakovėmis gyvenančių nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, kadangi nepilnamečiai vaikai turės blogesnę gyvenamąją vietą (toli nuo mokyklos, darželių ir parduotuvių). Todėl nepagrįstas teismo sprendimas netenkinti atsakovių prašymo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
  4. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas be pagrindo neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pagal kurią teismas, priteisdamas kompensaciją, turėtų atsižvelgti į savininko, kaip silpnesniosios šalies, galimybes įsigyti lygiavertį turtą bei įvertinti, ar atlyginimo dydis neprieštarauja proporcingumo principui.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo dalinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 89-96 l.). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovo reikalavimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo yra savarankiškas reikalavimas, kurį galima nagrinėti atskirai nuo kitų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 261 str. 1 d.). Be to, priešingai nei nurodo atsakovės, atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydžio klausimas buvo išnagrinėtas teismo posėdžio metu, išklausant tiek ieškovo, tiek atsakovių pozicijos, o tai patvirtina teismo posėdžio protokolas.
  2. Ieškovo reikalavimų dėl atsakovių nuosavybės teisės į Turtą ir šio turto suvaržymus panaikinimo, leidimo įregistruoti Turtą valstybės vardu ir naudoti jį visuomenės poreikiams bei atsakovių iškeldinimo iš gyvenamojo namo termino nustatymo teismas negalėtų tenkinti kartu su kitais ieškovo reikalavimais (pripažinti turto paėmimą visuomenės poreikiams teisėtu ir nustatyti atlyginimo dydį), kadangi CK 4.100 straipsnio 4 dalies imperatyvi nuostata nuosavybės teisės perėjimą ir galimybę atlikti teisinę registraciją sieja išimtinai su atsiskaitymo momentu, o dalinio teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas nebuvo atsiskaitęs su atsakovėmis.
  3. Atsakovės savo prašymo gauti ženkliai didesnį (450 000 Lt) nei turto vertinimo ataskaitoje nurodytą atlygį (231 570 Lt) nepagrindė nei savo lėšomis parengta paimamo turto vertinimo ataskaita, nei kitais įrodymais, taip pat neprašė skirti teismo ekspertizės. Atsakovės klaidingai supranta sąvoką „lygiavertis turtas“, suteikdamos jai išimtinai subjektyviu vertinimu pagrįstą prasmę, kad lygiaverčiu paimamam būstui laikytini tik Grigiškėse ir tik šalia paimamo būsto esantys, tačiau didesnio ploto ir naujesnės statybos namai, nors paimamas būstas pastatytas 1930 metais ir turi 61 proc. fizinį nusidėvėjimą.
  4. Nepagrįsti atsakovių argumentai dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos įtraukimo į bylą, kadangi nėra teisės aktų, numatančių, jog nagrinėjamo pobūdžio bylose būtų privalomas Vaikų teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas, be to, šiuo atveju vaikų teisės nėra pažeidžiamo, kadangi už visuomenės poreikiams paimamą turtą numatytas teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotas atlyginimas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

20Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), o tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.).

21Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl teisingai nustatyto atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą atsakovių turtą bei tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.

22Dėl apeliacinio skundo

23Pagal CK 4.100 straipsnio 1 dalį, paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, tokiu atveju daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas) (CK 4.100 str. 2 d.). Pagal CK 4.100 straipsnio 4 dalį, nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip; nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto įregistravimo viešame registre momento, tačiau įregistruoti tokį daiktą kaip valstybės nuosavybę viešame registre galima tik nuo atsiskaitymo su nekilnojamojo daikto savininku momento, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. Jeigu asmenims nuosavybės teise priklausantis ir statiniais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, tai už žemės sklypą, ant jo statomus ar jau pastatytus ir šiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, žemės sklype esančius sodinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina (CK 4.101 str. 1 d.). Be to, pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams; paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.

24Dėl sisteminio Žemės įstatymo nuostatų aiškinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012). Be to, pagal Kasacinio teismo praktiką, teismui nustatant atlyginimo už nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams dydį reikia vadovautis ne tik specialiomis CK bei kitų įstatymų nuostatomis, tačiau būtina atsižvelgti į konkrečios bylos faktines aplinkybes, bendruosius sąžiningumo, teisingumo, protingumo (CK 1.5 str.) bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 str.), t. y. įvertinti, ar atlyginimo dydis neprieštarauja proporcingumo principui, ar toks atlyginimas nereiškia šalių piktnaudžiavimo savo teisėmis; teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, jog paimant turtą visuomenės poreikiams, silpnesnioji šalis yra šio turto savininkas, todėl sprendimą dėl turto nusavinimo priėmęs asmuo, kilus ginčui turi nedelsdamas kreiptis į teismą ir teisminio nagrinėjimo metu privalo pagrįsti būtinumą nusavinti turtą, pagrįsti siūlomo atlyginimo priemones bei kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002).

25Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-291, priimtu 2011 m. gruodžio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus (1 b. t., 15-16 l.), buvo paimtas visuomenės poreikiams atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantis Turtas (žemės sklypas bei jame esantis gyvenamasis namas ir sodiniai) ir dėl šios įsakymo dalies teisėtumo byloje ginčo nėra (atsakovės sutinka, jog joms nuosavybės teise priklausantis Turtas buvo teisėtai paimtas visuomenės poreikiams), tačiau, atsakovių teigimu, ginčo įsakymu už paimamą turtą nustatyta atlyginimo suma (231 570 Lt) yra per maža ir turėtų būti padidinta iki 450 000 Lt, t. y. tokios sumos, už kurią atsakovės galėtų įsigyti jų pasirinktą gyvenamąjį namą Grigiškių m., Vilniaus m. sav.

26Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą atsakovių Turtą dydis yra teisėtas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus (CK 4.100 str. 2 d., 4.101 str. 1 d.; Žemės įstatymo 47 str. 1 d.).

27Bylos duomenys liudija, kad vadovaujantis minėtomis teisės aktų ir jų aiškinimo nuostatomis, buvo įvertintas paimamas Turtas ir persikėlimo išlaidos bei nustatyta, kad turto rinkos vertė sudaro 223 570 Lt (žemės sklypo – 135 000 Lt, gyvenamojo namo – 85 000 Lt, naikinamų želdinių – 3 570 Lt), o persikėlimo išlaidos – 8 000 Lt, todėl ginčo įsakymu atsakovėms buvo nustatytas 231 570 Lt atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą Turtą (Persikėlimo išlaidų įvertinimo ataskaita Nr. VZ-362(2010/11), Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VZ-406(2008/08); 1 b. t., 41-113 l.). Nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakovės neginčijo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka atlikto Turto ir persikėlimo išlaidų vertinimo, nepateikė kitų įrodymų (tarp jų atsakovių iniciatyva atlikto šio turto vertinimo), paneigiančių nustatytą Turto rinkos kainą, bei neprašė teismo atlikti ekspertizės paimamo turto vertei ir persikėlimo išlaidoms nustatyti. Taigi, atsakovės neįrodė, jog paimamo turto rinkos kaina yra didesnė nei nustatyta VĮ „Registrų centras“ atliktų vertinimų duomenimis (CPK 12 str., 178 str., 185 str., 314 str.). Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti teismo išvadų, jog ginčo įsakyme nustatyta Turto kompensacija atitinka šio turto rinkos kainą, neteisingumą ir ginčo įsakymo dalies dėl nustatyto atlyginimo dydžio neteisėtumą (CK 4.100 str. 2 d., 4.101 str. 1 d.; Žemės įstatymo 47 str. 1 d.). Pagal teisės aktų reikalavimus nustatytas ir atsakovių nenuginčytas visuomenės poreikiams paimamo turto kompensacijos dydis atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo ir civilinių santykių teisinio reglamentavimo, tarp jų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei proporcingumo, principus (CK 1.2 str., 1.5 str.).

28Šios teismo išvados nepaneigia atsakovių apeliacinio skundo argumentas, kad Grigiškių m., Vilniaus m. sav., jų nuomone, nėra turto, lygiaverčio perimam turtui. Tiek CK 4.100 straipsnio 2 dalies, tiek ir CK 4.101 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už visuomenės poreikiams paimamą pastatą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. Šiose teisės normose nėra numatyta, kad pastatą perėmus visuomenės poreikiams, valstybė privalo užtikrinti, jog asmenims bus suteiktas analogiškas turtas. Be to, pažymėtina, kad atsakovių pasirinkti gyvenamieji namai, pasak jų, lygiaverčiai paimtajam, yra kitoje Grigiškių miestelio vietoje, naujesnės statybos bei didesnio ploto, dėl ko jie yra brangesni nei iš atsakovių visuomenės poreikiams paimtas gyvenamasis namas (1 b. t., 38-40, 167-171 l.).

29Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą dalinį sprendimą ir atsakovių argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįtraukė byloje dalyvaujančiu asmeniu (trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų) Vilniaus misto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Konstatuota, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą turtą atsakovėms buvo nustatytas pagal teisės aktus, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų civilinės teisės principų, todėl nėra pagrindo teigti, jog įstatymų nustatyta tvarka nustatytas atlyginimo dydis pažeidžia kartu su atsakovėmis gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog įstatymu nustatyta valstybės pareiga teisingai atsiskaityti su paimto turto savininkais, o ne jų šeimos nariais, jog įstatymas nenumato teismui pareigos, nagrinėjant ginčą dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, į bylą įtraukti Vaiko teisių apsaugos skyrių.

30Taip pat nepagrįstas ir atsakovių teigimas, jog teismas pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, išnagrinėjęs jų prašymą dėl kompensacijos padidinimo, prieš tai nenurodęs, jog teismo posėdyje nagrinės šį atsakovių prašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimus yra pareiškęs tik ieškovas, vienas jų – dėl ginčo įsakymo, kuriame nustatytas atlyginimo už paimamą visuomenės interesams Turtą dydis, pripažinimo teisėtu, tuo tarpu atsakovės šiuo atveju nėra pareiškusios savarankiškų reikalavimų, tik atsiliepime į ieškinį, triplike ir teismo posėdyje išreiškusios savo nuomonę, kad teisingas nurodyto atlyginimo dydis turėtų būti ne 231 570 Lt, bet 450 000 Lt (1 b. t., 2-12, 152-158 l.; 2 b. t., 1-6, 9-10, 45-55 l.). Todėl teismas, 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nutaręs 2012 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje nagrinėti dalį ieškovo reikalavimų, tarp jų reikalavimą dėl ginčo įsakymo pripažinimo teisėtu, turėjo pagrindo išspręsti klausimą dėl atsakovėms nustatyto atlyginimo už visuomenės interesams paimamą jų Turtą dydžio teisėtumo, ir šis klausimas pagal CPK 261 straipsnio 1 dalį galėjo būti išspręstas daliniu sprendimu. Tuo tarpu, pagal CK 4.100 straipsnio 4 dalį, kiti ieškovo reikalavimai gali būti nagrinėjami ir sprendimas dėl jų gali būti priimtas tik po to, kai bus atsiskaityta su atsakovėmis už iš jų paimtą Turtą.

31Dėl aukščiau nurodyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėtą bei pagrįstą teismo dalinį sprendimą (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Atmetus atsakovių apeliacinį skundą, iš dalies tenkintinas ieškovo prašymas dėl atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo (2 b. t., 110-114 l.; CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo atstovas advokatas A. K. surašė atsiliepimą į atsakovių apeliacinį skundą (2 b. t., 89-97 l.), o pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato užmokesčio dydis – 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, t. y. 1 500 Lt (Rekomendacijų 8.11 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 p.). Todėl iš apeliančių lygiomis dalimis priteistina ieškovo naudai po 750 Lt atstovavimo išlaidų (iš viso 1 500 Lt; CPK 98 str., Rekomendacijų 8.11 p.).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš atsakovių K. S., a. k. ( - ) ir V. R., a. k. ( - ) ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, į. k. 188710638, naudai po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos... 5. Dublike ieškovas pareiškė prašymą priimti dalinį sprendimą: 1)... 6. 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teismas nutarė 2012 m. rugsėjo 21 d.... 7. Ieškovas nurodė, kad ginčo įsakymu buvo nuspręsta paimti iš atsakovių... 8. Atsakovės atsiliepime į ieškinį prašė padidinti ieškovo siūlomą 231... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. daliniu sprendimu nustatė,... 11. Nurodė, kad atsakovės neginčija ginčo įsakymo nustatyta tvarka, teismo... 12. Teismo teigimu, tiek CK 4.100 straipsnio 2 dalis, tiek ir Žemės įstatymo 47... 13. Pagal byloje esančią VĮ Registrų centro Vilniaus filialo turto įvertinimo... 14. Teismas konstatavo, kad paskirta kompensacija atitinka teisės aktų... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu atsakovės K. S. ir V. R. prašo panaikinti Vilniaus... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir skundžiamą... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 20. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 22. Dėl apeliacinio skundo ... 23. Pagal CK 4.100 straipsnio 1 dalį, paimti daiktą ar kitą turtą,... 24. Dėl sisteminio Žemės įstatymo nuostatų aiškinimo Lietuvos... 25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-291, priimtu... 26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 27. Bylos duomenys liudija, kad vadovaujantis minėtomis teisės aktų ir jų... 28. Šios teismo išvados nepaneigia atsakovių apeliacinio skundo argumentas, kad... 29. Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą dalinį sprendimą ir... 30. Taip pat nepagrįstas ir atsakovių teigimas, jog teismas pažeidė rungimosi... 31. Dėl aukščiau nurodyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Atmetus atsakovių apeliacinį skundą, iš dalies tenkintinas ieškovo... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. dalinį sprendimą palikti... 36. Priteisti iš atsakovių K. S., a. k. ( - ) ir V. R., a. k. ( - ) ieškovo...