Byla 3K-3-601/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos (procesinių teisių perėmėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, paskesnis teisių perėmėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) ieškinį atsakovams J. M. ir J. M. dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertės ir atlyginimo už juos dydžio nustatymo.

6Ieškovas Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą, prašydamas priimti dalinį sprendimą ir pripažinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 20 d. įsakymus, kuriais nuspręsta paimti iš atsakovų J. M. ir J. M. visuomenės poreikiams 0,9131 ha, 1,3961 ha ir 0,14 ha žemės sklypus, esančius ( - ), teisėtais ir po dalinio sprendimo dėl šių reikalavimų įsiteisėjimo leisti pervesti atsakovams Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 20 d. įsakymuose nurodytas kompensacijas už paimamus žemės sklypus su sodiniais, leisti įregistruoti paimtus žemės sklypus valstybės vardu bei pradėti juos naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

7Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 30 d. daliniu sprendimu, įsiteisėjusiu 2008 m. lapkričio 29 d., ieškinį dėl pirmiau nurodytų reikalavimų tenkino.

8Ieškiniu taip pat buvo prašoma: nustatyti atlyginimo atsakovei J. M. už visuomenės poreikiams paimtą 0,9131 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), ir žemės sklype esančius sodinius dydį (pinigais) – 228 300 Lt už žemės sklypą ir 33 900 Lt už žemės sklype esančius sodinius; nustatyti atlyginimo atsakovui J. M. už visuomenės poreikiams paimtą 1,3961 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - )., ir žemės sklype esančius sodinius dydį (pinigais) – 349 000 Lt už žemės sklypą ir 51400 Lt už žemės sklype esančius sodinius; nustatyti atlyginimo atsakovui J. M. už visuomenės poreikiams paimtą 0,1400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), ir žemės sklype esančius sodinius dydį (pinigais) – 35 000 Lt už žemės sklypą ir 5300 Lt už žemės sklype esančius sodinius.

9Ieškovas nurodė, kad atsakovai nesutinka su atlyginimo dydžiu už paimamus iš atsakovų žemės sklypus ir sodinius. Ieškovo vertinimu, Kauno apskrities viršininko įsakymuose nurodytos sumos kompensacijoms nustatytos atsižvelgiant į VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2007 m. sausio 8 d. turto įvertinimo ataskaitą Nr. SG-5-2, 2008 m. vasario 8 d. turto įvertinimo ataskaitą, turto vertės nustatymo pažymas, jos parodo visuomenės poreikiams paimamos nuosavybės vertę, todėl ieškovas prašė teismo nustatyti atsakovams nurodyto dydžio atlyginimą už paimamus jų žemės sklypus ir sodinius.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nustatė atlyginimo atsakovei J. M. už paimamą visuomenės poreikiams 0,9131 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), ir jame esančius sodinius dydis – 805 000 Lt, su atsakove J. M. atsiskaitoma per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant 542 800 Lt kompensaciją; atlyginimo atsakovui J. M. už paimamą visuomenės poreikiams 1,3961 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), ir jame esančius sodinius dydis – 1 232 000 Lt, su atsakovu J. M. atsiskaitoma per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant 831 600 Lt kompensaciją; atlyginimo atsakovui J. M. už paimamą visuomenės poreikiams 0,1400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), ir jame esančius sodinius dydis – 106 000 Lt, su atsakovu J. M. atsiskaitoma per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant 65 700 Lt piniginę kompensaciją.

12Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pateikti keturi įrodymai dėl visuomenės poreikiams paimto turto vertės – tai atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ieškovo užsakymu VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto atlikto turto įvertinimo pažymos, atsakovų prašymu atliktas UAB „Krivita“ ginčo turto įvertinimas bei teismo procesiniais sprendimais paskirtų ekspertų V. Š. ir P. Č. atliktos turto vertinimo ekspertizės, tačiau tik viename rašytiniame įrodyme – ieškovo pateiktose turto vertės nustatymo pažymose – nurodyta ginčo turto vertė labai skiriasi nuo kituose įrodymuose nustatytos turto vertės, kuriuose ji yra panaši arba sutampa, todėl teismas sprendė nesivadovauti ieškovo teikiamu įrodymu. Kadangi atlikdamas ekspertizę ekspertas P. Č. vadovavosi anksčiau parengtomis turto vertinimo ataskaitomis, teikdamas paaiškinimus pašalino kilusias abejones dėl ekspertizės akto, šis ekspertas turi reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir buvo įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą, tai, teismo vertinimu, nustatant ginčo turto vertę, buvo pagrindas vadovautis eksperto P. Č. parengtu ekspertizės aktu. Teismas nurodė, kad ekspertas P. Č. pagrįstai taikė lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, išsamiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiško turto; iš ekspertizės akto tiriamosios dalies teismas sprendė, kad į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtrauktas nė vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo. Ekspertizės akte analizuojami toje pačioje vietovėje esančios žemės perleidimo sandoriai, sudaryti ginčo sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų metu, tiek dėl turto buvimo vietos, tiek dėl tikslinės jo naudojimo paskirties teismui nekėlė abejonių. Įvertinęs, kad, paimant turtą visuomenės poreikiams, silpnesnioji šalis yra šio turto savininkė, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybė v. D. L., bylos Nr. 3K-3-959/2002) ir byloje nustatytas aplinkybes (ieškovo sprendimai dėl būtinumo paimti atsakovams priklausančius žemės sklypus visuomenės poreikiams buvo priimti 2008 m. gegužės 20 d., kilus ginčui dėl kompensacijos dydžio 2008 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas kreipėsi į teismą, dalinis teismo sprendimas dėl žemės paėmimo priimtas 2008 m. spalio 30 d.), teismas sprendė, jog teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t. y. su dalinio sprendimo priėmimo momentu, nes nuo šio momento savininkams turėjo būti suteikta galimybė įsigyti lygiaverčius žemės sklypus. Taip pat turi būti įvertintos Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. dalinio sprendimo pagrindu atsakovams išmokėtos sumos.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų J. M., J. M. ir ieškovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinius skundus, 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeitė, nustatė, kad: atlyginimo atsakovei J. M. už paimamą visuomenės poreikiams 0,9131 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), ir jame esančius sodinius dydis – 697 000 Lt, su atsakove J. M. atsiskaitoma per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant 434 800 Lt kompensaciją; atlyginimo atsakovui J. M. už paimamą visuomenės poreikiams 1,3961 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), ir jame esančius sodinius dydis – 1 065 000 Lt, su atsakovu J. M. atsiskaitoma per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant 664 600 Lt kompensaciją; atlyginimo atsakovui J. M. už paimamą visuomenės poreikiams 0,1400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), ir jame esančius sodinius dydis – 91 000 Lt, su atsakovu J. M. atsiskaitoma per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant 50 700 Lt kompensaciją.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad didelis skirtumas tarp VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto pažymose nustatytos paimtų žemės sklypų vertės ir kitais įrodymais nustatytos vertės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai nesivadovauti minėtomis pažymomis, labiau tikėti ne ieškovo pateiktais, bet kitais byloje surinktais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Atsakydama į ieškovo argumentą, kad nustatydamas paimamų žemės sklypų vertę ekspertas P. Č. neatsižvelgė į tai, jog nėra teisinių galimybių pakeisti vertinamų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į kitą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ekspertas žemės sklypų rinkos vertę nustatė darydamas prielaidą, jog esama sklypų žemės ūkio pagrindinė tikslinė paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį, teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad žemės sklypus vertino esamo naudojimo sąlygomis (žemės ūkio paskirties žemė) bei netaikė maksimalaus ir geriausio panaudojimo principų; atliekant pirmą teismo paskirtą ekspertizę (ekspertas V. Š.) dėl paimtų žemės sklypų vertės nustatymo, ginčo sklypai taip pat buvo vertinami atsižvelgiant į jų tikslinę paskirtį (žemės ūkio paskirties žemė). Nurodžiusi, kad byloje buvo paskirtos dvi teismo ekspertizės, kuriomis nustatyta iš esmės vienoda visuomenės poreikiams paimamo turto vertė, teisėjų kolegija atmetė ieškovo prašymą paskirti dar vieną ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pakartotinės ekspertizės metu nustatyta visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertė yra reali, tačiau pripažino, kad nustatydamas atlygintinos vertės dydį teismas priėmė prieštaringą sprendimą – sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t. y. su dalinio sprendimo priėmimu, tačiau rezoliucinėje dalyje atlyginimo atsakovams dydį nustatė atsižvelgęs į paimamų sklypų vertę, buvusią Kauno apskrities viršininko įsakymų priėmimo dieną (2008 m. gegužės 20 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nė viena iš nurodytų datų nėra faktinis turto nusavinimo momentas, nes dėl nuosavybės paėmimo ir paimamo turto vertės nustatymo sprendžia teismas, todėl tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo išspęstas ginčas, turto savininkai netenka nuosavybės teisių į visuomenės poreikiams paimamą turtą, praranda teisę juo disponuoti bei naudotis. Konstatavusi, kad nustatant atsakovams priklausančios kompensacijos dydį atsižvelgtina į paimtų sklypų vertę, buvusią dalinio sprendimo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2008 m. lapkričio 29-ąją (CK 1.2, 1.5 straipsniai, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1, 3 dalys), teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažindama atsakovams priteistos kompensacijos dydį iki byloje nustatytos paimamų žemės sklypų vertės, buvusios dalinio sprendimo įsiteisėjimo dieną. Kadangi turto paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja specialieji teisės aktai (Žemės įstatymas, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas), nenustatantys pareigos valstybei mokėti procesines palūkanas, ginčo santykiai priskirtini viešajai teisei, nebuvo pagrindo teigti, kad valstybė praleido prievolių įvykdymo terminą, tai teisėjų kolegija atsisakė priteisti atsakovams procesines palūkanas iš ieškovo.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria nustatytas atlyginimo J. M. ir J. M. už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydis ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų, esančių specialųjį statusą turinčioje laisvojoje ekonominėje zonoje, rinkos kainos nustatymo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ekspertas P. Č., atlikdamas ekspertizę dėl paimamų žemės sklypų rinkos vertės, netinkamai ir neargumentuotai parinko lyginamuosius objektus. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į specialų laisvųjų ekonominių zonų teisinį reguliavimą (Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“), nustatant Kauno laisvosios ekonominės zonos poreikiams reikalingų paimamų žemės sklypų vertę, lyginamaisiais objektais, atitinkančiais Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies ir Turto ir verslo vertinimo įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, galima laikyti tik žemės sklypus, esančius Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, t. y. priklausančius tam pačiam rinkos segmentui ir turinčius tuos pačius apribojimus. Kasatorius teigia, kad teismai plečiamai interpretavo lyginamųjų objektų sampratą, nepagrįstai pripažino reikšmingomis sklypų vietą, atstumus nuo magistralinių kelių ir panašias aplinkybes; neatsižvelgė į tai, kad ekspertas P. Č. lyginamaisiais objektais parinko sklypus, kurių tiesioginė naudojimo paskirtis gali būti ar buvo keičiama į komercinės paskirties, ekspertizės akte nurodytų panašių specifikacijų sklypų vertė itin skiriasi, dalies lyginamųjų objektų perleidimo sandoriai vyko iki 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės, reikšmingai paveikusios nekilnojamojo turto rinkos vertę. Kasatoriaus manymu, teisingo atlyginimo sąvoka reiškia, kad, sprendžiant dėl jo dydžio, be kita ko, turi būti vadovaujamasi ir interesų pusiausvyros principu, t. y. atlyginimas turi būti teisingas ne tik asmens, kurio nuosavybė paimama, bet ir svarbius visuomenės interesus siekiančios įgyvendinti valstybės atžvilgiu.
  2. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl ginčo žemės sklypų vertės padarė remdamasis ne skirtinguose įrodymuose esančių faktinių duomenų tapatumu ar panašumu, tačiau reikšmingais įrodymuose esančių faktinių duomenų (žemės sklypų rinkos vertės) skirtumais, taip pripažindamas, jog vienuose įrodymuose nurodytų faktinių duomenų skirtingumas ir prieštaravimas kituose įrodymuose užfiksuotiems duomenims patvirtina vienos įrodymų grupės (ekspertizės aktų) patikimumą, bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. individuali įmonė „Asaga“ v. antstolė D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-469/2011). Kadangi iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo konstatuota, kad žemės sklypų vertė nustatytina dalinio sprendimo įsiteisėjimo dieną (2008 m. lapkričio 29-ąją), tai, kasatoriaus vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų apie sklypų vertę tą dieną, jog teismas galėtų padaryti pagrįstą išvadą apie žemės sklypų vertę; dviejose turto vertinimo ataskaitose (P. Č. ir UAB „Resolution valuators“) nurodyta vertė reikšmingai skiriasi.
  3. Dėl ekspertų išvadų vertinimo (CPK 218 straipsnis) ir pakartotinės ekspertizės skyrimo sąlygų. Kasatorius nurodo, kad, egzistavus kelioms teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-426/2011; kt.) nurodytoms abejojimo eksperto P. Č. išvada priežastims (išvada prieštaravo kitiems byloje esantiems leistiniems rašytiniams įrodymams ir buvo atlikta pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus turto vertinimo metodo taikymo reikalavimus), ji teismų turėjo būti vertinama kritiškai, jiems visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištiriant byloje esančius įrodymus. Nors CPK 219 straipsnio 2 dalis suteikia teismams diskreciją nuspręsti, ar egzistuoja pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindai, tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, esant aiškių abejonių dėl esminio įrodymo, kuriuo remiantis nustatyta paimtų žemės sklypų rinkos vertė, pagrįstumo bei prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų, teismai ne tik turi teisę, tačiau yra saistomi pareigos paskirti pakartotinę ekspertizę. Kasatorius mano, kad byloje būtina skirti naują ekspertizę, o to nepadarius nebus įmanoma nustatyti teisingo atlyginimo už paimtus žemės sklypus dydžio; paimamų žemės sklypų savininkų noro kuo greičiau gauti atlyginimą negalima iškelti virš būtinybės nustatyti teisingą kainą.

17Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinį skundą tenkinti, palaikydamas jame nurodytus motyvus.

18Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB prašo kasacinį skundą tenkinti, palaikydamas jame nurodytus motyvus.

19Atsiliepime į ieškovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kasacinį skundą atsakovai J. M. ir J. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo sprendimas ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo 5 proc. metinių palūkanų nuo nustatytos teismo sprendimu sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų, esančių specialųjį statusą turinčioje laisvojoje ekonominėje zonoje, rinkos kainos nustatymo. Atsakovai nurodo, kad tiek CK, tiek Žemės įstatymo 47 straipsnyje įtvirtinta, kad paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams turi būti teisingai atlyginama rinkos kaina, todėl turto paėmimo visuomenės poreikiams tikslas negali turėti jokios reikšmės sprendžiant atlyginimo už tokį turtą klausimą; kasatorius nepagrįstai sureikšmina laisvosios ekonominės zonos statusą. Atsakovų nuomone, žemės sklypų vertės nustatymas tik pagal sandorius laisvojoje ekonominėje zonoje prieštarauja įstatymams, nes dėl detaliuoju planu iš anksto nustatytų apribojimų laisvojoje ekonominėje zonoje nėra žemės rinkos (VĮ registrų centro duomenimis, nuo 2006 m. VĮ Registrų centre esant įrašui apie laisvosios ekonominės zonos statusą, jokie sandoriai joje nevyko). Atsakovai mano, kad abi teismo ekspertų atliktos ekspertizės yra pagrįstos, motyvuotos, atliktos laikantis teisės aktų reikalavimų, tinkamai taikant lyginamosios vertės metodą.
  2. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo. Atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad byloje pateiktas ne vienas ginčo žemės sklypų turto vertinimas, kuriuose nurodyta vertė visiškai atitinka Kauno apygardos teismo nustatytą paimto turto vertę. Atsakovai mano, kad VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto turto vertės nustatymo pažymos parengtos ne pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertės metodikos reikalavimus.
  3. Dėl ekspertų išvadų vertinimo (CPK 218 straipsnis) ir pakartotinės ekspertizės skyrimo sąlygų. Atsakovai mano, kad, prašydamas skirti pakartotinę ekspertizę, ieškovas piktnaudžiauja teise. Kadangi byloje nenustatyta, kad eksperto išvada neaiški, neišsami ar kad yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, tai, atsakovų vertinimu, CPK 219 straipsnis netaikytinas.
  4. Dėl visuomenės poreikiams paimamo turto vertės nustatymo momento. Atsakovai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu (dalinio sprendimo įsiteisėjimo diena), nurodydami, jog tokia išvada prieštarauja Žemės įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Kadangi Kauno apskrities viršininko sprendimai paimti iš atsakovų visuomenės poreikiams jiems priklausančius žemės sklypus priimti 2008 m. gegužės 20 d., tai, atsakovų nuomone, paimamų žemės sklypų ir sodinių vertė nustatytina tą dieną.
  5. Dėl procesinių palūkanų. Kadangi teismas procesiniame sprendime turi nustatyti atsiskaitymo su paimamų žemės sklypų savininkais tvarką, tai, atsakovų manymu, jiems priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo

23Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Iš Konstitucijos nuostatų įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti inter alia teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams nuosavybę pagrindus, būdus, nustatyti, kad, esant kompetentingos institucijos sprendimui dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą iš savininko nuosavybę dydžio bei šį atlyginimą sumokėjus, teismas, nustatęs, jog nedelsiant nepatenkinus šio visuomenės poreikio bus pakenkta gyvybiškai svarbiems ar kitiems ypač reikšmingiems visuomenės interesams, gali leisti pradėti naudoti nuosavybę visuomenės poreikiams tenkinti dar iš esmės neišsprendus ginčo dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę dydžio (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas).

24CK 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą ar kitą turtą visuomenės poreikiams leidžiama paimti tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ypatumai ir tvarka reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) aštuntajame skyriuje (nagrinėjamam ginčui taikytina priimant sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams galiojusi 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1242 redakcija (nuo 2008 sausio 1 d.) (Žin., 2007, Nr. 80-3216). Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga inter alia valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Įstatyme įtvirtinta, kad, paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis).

25Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Žemės įstatymas yra teisės aktas, įtvirtinantis ne tik žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus ir tvarką, bet ir paimamo žemės sklypų vertės apskaičiavimo taisykles. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas darytina išvada, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.

26Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo. Kasatorius nurodo, kad ekspertas P. Č., kurio išvadomis nustatydami atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus atsakovų žemės sklypus dydį rėmėsi teismai, atlikdamas turto vertinimą netinkamai taikė lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 punktas), t. y. lyginamaisiais objektais rinkosi tuos sklypus, kurių tiesioginė naudojimo paskirtis galėjo būti keičiama į komercinės paskirties, kurie priklausė skirtingiems rinkos segmentams, neturėjo apribojimų (nepateko į laisvosios ekonominės zonos ribas). Kasatoriaus manymu, vertindamas ne analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, ekspertas P. Č. netinkamai atliko ekspertizę, todėl priimdami skundžiamus procesinius sprendimus teismai nepagrįstai ja vadovavosi. Teisėjų kolegija su tokiais kasatoriaus argumentais negali sutikti.

27Atlyginimą už žemę, paimamą visuomenėms poreikiams, reglamentuojančio Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 punkte (nagrinėjamam ginčui taikytina 2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1428 redakcija (nuo 2003 gegužės 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1673) nustatyta, kad lyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad, taikydamas lyginamąjį metodą, vertintojas turi pasirinkti vertinamiems žemės sklypams savo parametrais (pagrindinio žemės naudojimo kryptimi, lemiančia teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas, žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti veikla ir jos specifika) artimiausių žemės sklypų vertę; turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo–pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 27 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors žemės sklypo buvimas laisvosios ekonominės zonos teritorijoje reiškia tokio sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo apribojimus, tačiau šis faktas negali būti pagrindas spręsti, jog nustatant tokio sklypo vertę privaloma remtis vien laisvosios ekonominės zonos teritorijoje esančių sklypų verte ar atlyginimo už jų paėmimą dydžiu. Laisvoji ekonominė zona laikytina valstybei svarbiu ekonominiu projektu, todėl šios zonos teisinio statuso nustatymas sudaro pagrindą paimti žemę visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tačiau jis negali lemti žemės vertės nustatymo ar jos sumažinimo. Šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks netekimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos).

28Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus pateikiamu teisingo atlyginimo nusavinamos žemės savininkams aiškinimu, pagal kurį teisingas atlyginimas negalėtų būti vienodas tam asmeniui, kuris ilgą laiką nuolatos gyveno paimame žemės sklype ir kurį su sklypu sieja didelis emocinis ryšys, bei asmeniui, kuris paimamą žemės sklypą valdo tik kelis metus, o jį įsigydamas žinojo, jog ateityje sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog atsakovai yra teisėti paimamų žemės sklypų savininkai. Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai). Pažymėtina, kad teisės aktuose neįtvirtinta kitų, nei šioje nutartyje nurodytų, atlyginimo už iš savininko paimamą nuosavybę dydžio nustatymo kriterijų. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad emocinis ryšys su nuosavybe, jos įgijimo būdas ar laikas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste negali lemti atlyginimo už nusavintus žemės sklypus sumažinimo.

29Šioje nutartyje jau konstatuota, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Kadangi vienas iš ekspertui P. Č. užduotų klausimų buvo nustatyti sklypų vertę 2008 m. gegužės 20 d. (sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną), tai nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad šiam ekspertui rėmusis objektų, kurių perleidimo sandoriai vyko iki 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės, teismai neleistinai neatsižvelgė į šią aplinkybę, kas lėmė nepagrįstai didelės žemės sklypų vertės nustatymą.

30Įvertinusi kasacinio skundo argumentus dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatymo, atsižvelgusi į tai, kad atsakovai nepateikė kasacinio skundo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria priteista žemės sklypų vertė dalinio sprendimo įsiteisėjimo dieną (2008 m. lapkričio 29 d.), bet ne sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (2008 m. gegužės 20 d.), paliktina nepakeista, nes kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 353 straipsnio 3 dalis).

31Dėl ekspertų išvadų vertinimo ir papildomos ekspertizės skyrimo

32Kasaciniame skunde teigiama, kad egzistavo kelios teismų praktikoje nurodytos abejojimo eksperto P. Čepulio išvada priežastys (išvada prieštaravo kitiems byloje esantiems leistiniems rašytiniams įrodymams ir buvo atlikta pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus turto vertinimo metodo taikymo reikalavimus), todėl ji teismų turėjo būti vertinama kritiškai. Bylą nagrinėję teismai nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti eksperto P. Č. vertinimo ataskaitos pagrįstumu, nurodė, kad joje pateikta turto vertė iš esmės sutampa su kitoje teismo paskirtoje ekspertizėje (atliktoje eksperto V. Š.) nustatyta verte. Teisėjų kolegija pritaria šiai teismų išvadai.

33Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ ir kt. v. UAB „Šiaulių kraštas“, bylos Nr. 3K-3-538/2010; kt.).

34Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau pripažino, kad, taikydamas lyginamąjį metodą, ekspertas P. Čepulis tinkamai parinko lyginamuosius objektus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismai ekspertizių aktuose esančius duomenis vertino ir ekspertizių aktų turinio prieštaravimų nekonstatavo. Nenustačiusi pagrindų, dėl kurių teismai negalėtų vadovautis pateikta eksperto išvada, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų padarytų išvadų teisingumo. Dėl nurodytų motyvų teismams nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.

35Dėl atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų ir reikalavimų

36Pagal CPK 351 straipsnio 1 dalį atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu pagrindai. Teisėjų kolegija nenagrinėja atsakovų atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų argumentų ir prašymų nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę momentą bei priteisti iš kasatoriaus 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo sprendimu nustatytos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes šie klausimai byloje pateiktame kasaciniame skunde nebuvo keliami, taip pat nenustatyta pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tokie atsakovų argumentai išeina už atsiliepimo į kasacinį skundą ribų, nustatytų CPK 351 straipsnio 1 dalyje, todėl jie nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 351, 353 straipsniai).

37Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino eksperto P. Č. pasirinktus lyginamuosius objektus, byloje nenustatyta, jog atlikdamas vertinimą ekspertas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismo procesinį sprendimą.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistus.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami klausimai dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės... 6. Ieškovas Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą,... 7. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 30 d. daliniu sprendimu, įsiteisėjusiu... 8. Ieškiniu taip pat buvo prašoma: nustatyti atlyginimo atsakovei J. M. už... 9. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nesutinka su atlyginimo dydžiu už paimamus... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nustatė atlyginimo... 12. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pateikti keturi įrodymai dėl... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad didelis skirtumas tarp VĮ Valstybinio... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo... 17. Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės... 18. Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Kauno laisvosios... 19. Atsiliepime į ieškovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kasacinį... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo... 23. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama.... 24. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui privačios... 25. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Žemės įstatymas... 26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės... 27. Atlyginimą už žemę, paimamą visuomenėms poreikiams, reglamentuojančio... 28. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus pateikiamu teisingo atlyginimo... 29. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės... 30. Įvertinusi kasacinio skundo argumentus dėl visuomenės poreikiams paimamų... 31. Dėl ekspertų išvadų vertinimo ir papildomos ekspertizės skyrimo... 32. Kasaciniame skunde teigiama, kad egzistavo kelios teismų praktikoje nurodytos... 33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors ekspertizės akte esantys... 34. Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau pripažino, kad, taikydamas... 35. Dėl atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų ir reikalavimų... 36. Pagal CPK 351 straipsnio 1 dalį atsiliepime į kasacinį skundą turi būti... 37. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Lietuvos... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...