Byla 2S-421-198/2017
Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. VI-16 panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-856-956/2017 pagal pareiškėjo M. T. skundą suinteresuotam asmeniui Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. VI-16 panaikinimo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėjas M. T. skundu prašė patikrinti Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokurorės Rimos Špokevičienės 2016 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. VI-8, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nidos Grunskienės 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. VI-16, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, teisėtumą ir pagrįstumą; nustačius procesinius pažeidimus, nutarimus panaikinti ir įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorus spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo.
  2. Nurodė, kad jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 8,82 ha žemės. Liko negrąžinta dar 1,54 ha žemės dalis.
  3. Teigė, kad prokurorai, priimdami nutarimus, neatsakė, kodėl jam iki šiol nėra atkurta nuosavybė į 1,54 ha žemę, neištyrė, ar jo reikalavimas už nesugrąžintą iš valstybės žemės dalį išmokėti piniginę kompensaciją yra pagrįstas, nenustatė ar buvo padaryti teisės aktų pažeidimai atkuriant jam nuosavybę.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo M. T. skundą atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad 2016 m. sausio 20 d. pareiškimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir 2009 m. kovo 2 d. prašyme, tik šiek tiek sumažinant galimai pareiškėjui negrąžintos žemės dydį. Nepaisant to, prokurorai dar kartą tiek pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. pareiškimą, tiek 2016 m. balandžio 14 d. skundą nagrinėjo iš naujo. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų įrodymų, paneigiančių tyrimų metu (tiek 2009 m., tiek 2016 m.) surinktus duomenis bei patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, argumentus.
  3. Sprendė, kad tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas tinkamai ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai.
  4. Konstatavo, kad jokių procedūrinių pažeidimų pareiškėjo pareiškimo ginti viešąjį interesą ir skundo nagrinėjimo metu nenustatyta: prokurorų išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamia faktinių aplinkybių analize bei padarytos atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą.
  5. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad klausimo dėl viešojo intereso gynimo svarstymo stadijoje pareigūnas neturi nei pareigos, nei teisės nagrinėti patį pažeidimo faktą ir jo aplinkybes, nes tuo metu sprendžiama tik dėl to, ar siekiamas apginti interesas pripažintinas viešuoju.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. T. prašo patikrinti Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokurorės Rimos Špokevičienės 2016 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. VI-8, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nidos Grunskienės 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. VI-16, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą; nustačius procesinius pažeidimus, nutartį ir nutarimus panaikinti ir įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūrą dar kartą spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo.
  2. Nurodo, kad nesutinka su prokurorės argumentais, kad jo atvejis nėra tas, kuris prokurorui būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tiriant jo prašymą reikėtų patikrinti ar panašiomis aplinkybėmis nėra pažeisti ir kitų asmenų interesai.
  3. Teigia, kad tiek prokurorai, tiek teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog nebuvo pažeistas viešasis interesas.
  4. Nurodo, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kad sprendimą apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą priima teismas. Nutartyje konstatuota, jog prokuroras galėjo ir turėjo teisę vienasmeniškai spręsti ar yra pažeistas teisės aktas ir ar toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.
  5. Mano, kad prokurorės, nagrinėjusios jo skundą, ėmėsi teismo kompetencijai priskiriamų funkcijų. Prokurorės pačios įvertino tuometinės Panevėžio apskrities viršininko ir jo administracijos darbuotojų sprendimų teisėtumą.
  6. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsisako atstatyti nuosavybę į 1,02 ha žemės sklypo plotą, todėl prašo, kad prokuratūra, gindama viešąjį interesą, patikrintų priimamų sprendimų teisėtumą.
  7. Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą buvo pripažintas nukentėjusiu nuo 1939 - 1990 metų okupacijų asmeniu (politiniu kaliniu). Pagal galiojantį įstatymą, atkuriant jam nuosavybės teises natūra už žemę, kuri buvo skirta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, turėjo būti atkurtas žemės sklypas, padidintas 100 proc. Tačiau tai iki šiol pilnai nebuvo padaryta. Už 1,54 ha žemės sklypo dalį norėtų gauti kompensaciją pagal dabartinę rinką.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą atmesti.
  2. Nurodo, kad teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, kompetencijos ribose visapusiškai ir objektyviai ištyrė pareiškėjo skundą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
  3. Teigia, kad pareiškėjas „viešojo intereso“ sąvoką tapatina su savo galimai pažeistų privačių interesų gynimu.
  4. Pažymi, kad atliktų tyrimų išvados neatitinka pareiškėjo lūkesčių, todėl jis teigia, kad tyrimas atliktas nepilnai.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
  3. Pareiškėjas skundžia vyriausiosios prokurorės nutarimą, kuriuo paliktas nepakeistas prokurorės atsisakymas taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo dalyku laikytinas klausimas - ar pirmosios instancijos teismas patikrino, ar pareiškėjo skųstas vyriausiosios prokurorės nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
  4. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
  5. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad tiek prokurorai, tiek teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog nebuvo pažeistas viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo M. T. skundą dėl prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą, nustatė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai, tirdami pareiškėjo skundą, rinko faktinius duomenis, juos nagrinėjo, vertino. Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus 2016 m. kovo 21 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemonę – kreiptis į teismą su ieškiniu pagal pareiškėjo pareiškimą nenustačius teisinio pagrindo, argumentuotas. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu, ištyrusi pareiškėjo M. T. skundą, Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. kovo 21 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pripažino pagrįstu bei teisėtu ir paliko jį galioti. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, bylų Nr. 1.32/85-2009, 10.5.-6/2016 medžiagą, jokių procedūrinių pažeidimų pareiškėjo pareiškimo ginti viešąjį interesą ir skundo nagrinėjimo metu nenustatė. Nustatytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą.
  7. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Šiuo atveju Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus 2016 m. kovo 21 d. nutarimas priimtas prokurorei nenustačius teisės aktų pažeidimo, kurio nustatymas yra viena iš būtinų sąlygų. Nei šiame, nei Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2016 m. balandžio 28 d. nutarime nėra pasisakyta dėl viešojo intereso buvimo/nebuvimo pareiškėjo atveju. Skundžiami nutarimai priimti nenustačius kitos būtinos sąlygos, kaip jau minėta - teisės aktų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, taip pat nesprendė dėl viešojo intereso buvimo/nebuvimo pareiškėjo atveju, nes tai nėra įstatymo teismui nustatytose ribose kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą.
  8. Apeliantas tiek atskirajame skunde, tiek skunde apylinkės teismui deklaratyviai teigia, kad prokurorės tyrimas atliktas nepilnai, nenurodydamas konkrečių atliekant tyrimą padarytų pažeidimų, savo argumentų nepagrįsdamas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl prokurorų atlikto tyrimo, gautų duomenų vertinimo ir išvadų, nesuponuoja išvados, jog tyrimas atliktas nepilnai ar netinkamai.
  9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad prokurorės, nagrinėjusios jo skundą, ėmėsi teismo kompetencijai priskiriamų funkcijų. Panevėžio apygardos prokuratūra atliko tyrimą pagal pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. skundą dėl pažeistų teisių gynimo, nenustačius, kad žemėtvarkos specialistai elgėsi neteisėtai nuosavybės teisių atkūrimo procese pareiškėjui, 2016 m. kovo 21 d. surašytas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pažymėtina, kad teisės aktų pažeidimai nebuvo nustatyti ir 2009 metais Panevėžio apygardos prokuratūroje atlikto tyrimo metu.
  10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

9Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai