Byla 2-749/2013
Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1061-370/2012 pagal pareiškėjos kreditorės R. Ž. prašymą patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą S. K. siuvimo įmonės restruktūrizavimo byloje, S. K. priešieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 nutartimi S. K. siuvimo įmonei iškelta restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr. B2-570-538/2012).

5Pareiškėja R. Ž. restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą patvirtinti jos 967 000 Lt kreditorinį reikalavimą.

6Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi R. Ž. reikalavimo patvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą.

7Pareiškėja nurodė, kad su S. K. tarėsi dėl buto ir parduotuvės–baro patalpų pirkimo–pardavimo. Šalys 2009-10-12 pasirašė preliminariąją S. K. nuosavybės teise priklausančio buto ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja sumokėjo 300 000 Lt avansu, o likusią 150 000 Lt sumą įsipareigojo sumokėti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. 2010-06-14 šalys dėl to paties objekto sudarė kitą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog butas parduodamas už 330 000 Lt, ir visa ši suma pirkėjos sumokėta, taip pat numatyta 10 000 Lt bauda už sutarties pažeidimą. Taip pat 2010-06-14 šalys sudarė kitą preliminariąją sutartį – dėl S. K. nuosavybės teise priklausančios kavinės „( - )“ patalpų, adresu ( - ). Pastarojoje sutartyje nustatyta, kad nekilnojamojo objekto kaina yra 470 000 Lt, iš kurių 60 000 Lt pirkėja sumokėjo avansu, o likusią 410 000 Lt sumą įsipareigoja sumokėti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Vėliau kavinės kaina abipusiu susitarimu sumažinta iki 390 000 Lt. Iš viso pareiškėja pagal preliminarias sutartis S. K. sumokėjo 390 000 Lt. Tačiau S. K. delsė sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, nuolat reikalavo pinigų savo skoloms padengti, nors nekilnojamųjų daiktų dokumentai nebūdavo sutvarkyti. S. K. grasindavo pareiškėjai, kad sutarti parduoti daiktai bus bankų parduoti iš varžytynių ir tada pareiškėja praras viską. Pareiškėja tikėdamasi įgyti sutartas patalpas skolino S. K. pinigus pagal vekselius, iš viso 567 000 Lt. S. K. ją supažindino su architektu, žadėjo padėti remontuoti patalpas, sumažino sutartą kainą už kavinės patalpas, taip suteikė pareiškėjai vilčių, kad sandoriai įvyks. Tačiau net iškėlus jo įmonei restruktūrizavimo bylą, S. K. pareiškėjai neteikė jokios informacijos apie savo tolimesnius veiksmus ir tikino, kad pats yra perdavęs visus įsiskolinimo dokumentus, todėl pareiškėja yra kreditorių sąraše, ji neturi niekuo rūpintis, nes su ja bus atsiskaityta. Pareiškėjai pasidomėjus bylos eiga administratoriui pareiškėjos reikalavimai buvo staigmena.

8Atsakovas S. K. su pareiškėjos reikalavimu sutiko iš dalies, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti pareiškėjai išduotus vekselius negaliojančiais: 2010-12-07 – 60 000 Lt, 2011-03-07 – 20 000 Lt, 2011-03-07 – 72 000 Lt, 2011-03-07 – 415 000 Lt. Nurodė, kad suėjus šalių 2009-10-12 sudarytoje preliminariojoje sutartyje nustatytam galutiniam terminui (2010-03-10) pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pareiškėjos kaltės, nes pirkėja neturėjo pakankamai pinigų, tačiau žadėjo jų greitai gauti. Be to, pagal šią preliminariąją sutartį pareiškėja jam iš viso sumokėjo tik 240 000 Lt. Pareiškėja kreipėsi į AB SEB banką, kad jai būtų suteiktas kreditas buto pirkimui ir S. K. skolų refinansavimui. Bankui svarstant paraišką paaiškėjo, jog pareiškėja pateikė bankui melagingus duomenis, kad neva neturi paskolų kituose bankuose, todėl AB SEB bankas atsisakė suteikti pareiškėjai kreditą. Vėliau pareiškėja ėmė kalbėti, kad sumažėjo nekilnojamojo turto kainos ir ji nebeketina pirkti turto pagal pradinę preliminariąją sutartį, prašė grąžinti avansu sumokėtus pinigus. Atsakovas gautas sumas jau buvo panaudojęs savo įmonės veikloje, todėl pinigų grąžinti nebegalėjo. Buvo deramasi dėl pirkimo–pardavimo kainos sumažinimo, dėl kompensacijos pareiškėjai už perduotų pinigų naudojimą ir pan. Pareiškėja nurodė, kad norėtų su butu pirkti ir kavinę–barą, tačiau už mažesnę kainą, kadangi ji pirktų abu nekilnojamojo turto objektus. Tada šalys 2010-06-14 sudarė naują preliminariąją sutartį dėl buto, o taip pat dėl kavinės. Naujoje buto preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad pareiškėja tariamai sumokėjo 330 000 Lt avansą, tačiau realiai buvo sudaryta ne nauja preliminari sutartis, o tik siekta penkiems mėnesiams pratęsti ankstesnę, t. y. 2009-10-12, preliminariąją sutartį. Dėl šios priežasties pasirašant antrąją sutartį pareiškėja jokių pinigų atsakovui nemokėjo. Pagal sutartį dėl kavinės pareiškėja atsakovui sumokėjo 60 000 Lt avansą. Buto ir kavinės pirkimo–pardavimo sandoriai turėjo būti sudaryti iki 2010-08-10. Iki šios datos pareiškėja nesurinko reikiamos pinigų sumos, todėl sandoriai neįvyko. Vėliau šalys pasirašė susitarimą dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino pratęsimo iki 2011-04-24. Atsakovas, tikėdamasis greitu laiku gauti pinigų iš pareiškėjos, pasiskolino pinigų iš kitų asmenų, nes pinigai buvo reikalingi siuvimo įmonės veiklai, banko įmokoms už kreditą ir kitoms išlaidoms dengti. Iš pareiškėjos negavęs žadėtų pinigų, atsakovas negalėjo laiku atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, todėl šie kreipėsi į teismą, buvo pradėtos civilinės bylos, areštuotas turtas, todėl pirkimo–pardavimo sandorių su pareiškėja nebegalima buvo sudaryti. Pareiškėja, žinodama sunkią atsakovo padėtį, toliau vengė visiškai atsiskaityti už ketintą pirkti nekilnojamąjį turtą, reikalavo avansu sumokėtų pinigų grąžinimo, reikalavo palūkanų, kompensacijų už tai, kad atsakovas negali grąžinti pinigų, kad ji priversta grįžti iš Anglijos, kad patiria dvasinius išgyvenimus ir pan. Atsakovas, tikėdamasis parduoti dalį savo nekilnojamojo turto, o taip pat siekdamas užtikrinti, kad avansu gautus pinigus jis grąžins, pasirašė terminuotus vekselius, nors realiai pagal šiuos vekselius jokie piniginiai mokėjimai nebuvo atliekami, jais buvo siekiama garantuoti 240 000 Lt avanso pagal 2009-10-12 buto preliminariąją sutartį bei 60 000 Lt avanso pagal kavinės preliminariąją sutartį grąžinimą arba dalies mokėjimų užskaitymą, jei pirkimo–pardavimo sandoriai būtų sudaryti ateityje. Kaskart pasirašant naują vekselį, pareiškėja patikindavo, kad ankstesnis sunaikinamas, keletas jų net buvo suplėšyti atsakovo akivaizdoje. Nors vekseliuose nurodyta, kad visi jie išduoti 2011-03-07, tačiau realiai jie buvo pasirašomi skirtingomis datomis. Pareiškėja reikalaudavo ieškovo mokėti jai palūkanas bei kitas kompensacijas, todėl praėjus kuriam laikui atsakovas pasirašydavo naują didesnės sumos vekselį, kurio sumą sudarydavo iš atsakovės gauti avansai bei reikalaujamos palūkanos. Atsakovas nesuvokė vekselių, kaip vertybinių popierių, patvirtinančių jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekseliuose nurodytas sumas ir kartu įtvirtinančių besąlygišką skolininko pagal vekselius pareigą sumokėti šią sumą teisėtam turėtojui. Be to, atsakovas buvo akivaizdžiai apgautas pareiškėjos dėl sudaromų sandorių – vekselių sudarymo aplinkybių, nuo jo buvo nuslėpta vekselių, kaip sandorių, esmė. Atsakovas vekselius pasirašė tik todėl, kad buvo įsitikinęs, kad pasirašo juos kaip garantiją, kad neįvykus buto ir kavinės pirkimo–pardavimo sandoriams, pareiškėjai bus grąžinti preliminariųjų sutarčių pagrindu jos sumokėti pinigai. Be to, atsakovas buvo įsitikinęs, kad visada egzistuoja tik vienas vekselis, nes, atsakovės teigimu, kiti būdavo sunaikinami. Vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinama. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Šiuo atveju pareiškėja atsakovui jokių paskolų nesuteikė, savo įsipareigojimus pagal preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis atsakovas pripažįsta sutarčių pagrindu, todėl pagrindo išduoti vekseliams nebuvo ir jie pripažintini negaliojančiais.

9Dėl atsakovo priešieškinio pareiškėja nurodė, kad atsakovas neginčija preliminariųjų sutarčių, pagal kurias pareiškėja sumokėjo 390 000 Lt, o taip pat iš atsakovo priteistina 10 000 Lt preliminariojoje sutartyje nustatytos baudos už sutarties neįvykdymą. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes įsipareigojo parduoti butą su palėpės patalpomis, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, jam nepriklausė. Būtent todėl buvo iki 330 000 Lt sumažinta buto kaina 2010-06-14 preliminariojoje sutartyje. Atsakovas privalėtų grąžinti ieškovei pinigus pagal vekselius netgi tuo atveju, jei tai būtų garantija. Atsakovas vekselius išrašė savo ranka, yra verslininkas ir todėl jam taikoma didesnė atsakomybė.

10Trečiasis asmuo administratorius UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“ paliko reikalavimo tvirtinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėją R. Ž. įtraukė į restruktūrizuojamos S. K. siuvimo įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtino jos 967 281,97 Lt kreditorinį reikalavimą. Tai pat minėta nutartimi teismas priešieškinį atmetė.

13Teismas nurodė, kad visa pareiškėjos reikalavimo suma pagrįsta rašytiniais įrodymais, pareiškėjos faktinių aplinkybių paaiškinimai yra nuoseklūs ir įtikinantys. Atsakovas savo pinigines prievoles pareiškėjai neigė vien savo paaiškinimais, kurie, teismo nuomone, yra nepakankami nuginčyti pateiktiems rašytiniams įrodymams. Teismas pažymėjo, jog atsakovas valdo kelias kavines, yra verslininkas, todėl teismo visiškai neįtikino atsakovo paaiškinimai, kad pagal buto preliminariąsias sutartis jis iš pareiškėjos tegavo tik 240 000 Lt arba kad atsakovas nesuvokė vekselių esmės, išdavinėjo pareiškėjai vis naujus vekselius tos pačios skolos grąžinimui užtikrinti. Atsakovas nurodė, kad pagal pirmąją buto preliminariąją 2009-10-12 sutartį pareiškėja sumokėjo užsienio valiuta ir tik perskaičiavęs atsakovas nustatė tikrąją sumokėtą sumą litais, t. y. 240 000 Lt, o ne 300 000 Lt, kaip nurodyta sutartyje, tačiau, teismo manymu, tokia versija nedera su aplinkybėmis, kad kitoje preliminariojoje sutartyje sudarytoje už pusmečio, t. y. 2010-04-14, atsakovas patvirtino gavęs dar daugiau, t. y. 330 000 Lt. Atkreipė dėmesį, kad suklydimo atveju ne tik verslininkas, tačiau ir bet kuris normaliai atidus ir protingas asmuo imtųsi kažkokių veiksmų klaidai ištaisyti. Pripažino, jog atsakovas jokių įrodymų, kad tai padarė, nepateikė, netgi neginčija preliminariųjų sutarčių suklydimo ar bet kokiu kitu įstatyme numatytu pagrindu.

14Teismo vertinimu, atsakovo argumentus, kad preliminariosios sutartys nebuvo įvykdytos dėl pareiškėjos kaltės, t. y. šiai neturint pakankamai lėšų negavus paskolos, dėl kurios kreipėsi į banką, paneigia bylos medžiaga. Teismas nustatė, kad pareiškėja dirba Anglijoje, pateikti įrodymai apie darbo užmokestį, lėšas gautas pardavus turtą (butus, automobilius), sąskaitas bankuose, jai grąžintą skolą, patvirtina, kad pareiškėja turėjo pakankamai lėšų preliminariųjų sutarčių įvykdymui bei paskolų atsakovui suteikimui. Nurodė, kad byloje apklausti liudytojai banko darbuotojai M. B. ir R. J. paneigė atsakovo teiginius, kad pareiškėja bankui pateikė paraišką paskolai gauti. Priešingai, šie liudytojai patvirtino, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriams kliūtimi buvo atsakovo skolos bankui. Visose preliminariosiose sutartyse S. K. įsipareigojo sumokėti visus įsiskolinimus kreditoriams, panaikinti parduodamo nekilnojamojo daikto areštus ir įkeitimus, kad tretieji asmenys neturėtų jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašai patvirtino, kad nekilnojamasis turtas, dėl kurio šalys sudarė preliminariąsias sutartis, buvo įkeistas ir areštuotas tiek preliminariųjų sutarčių sudarymo, tiek jų pabaigos dieną. Pareiškėjos ketinimų pirkti sutartą nekilnojamąjį turtą rimtumą patvirtino banko darbuotojų liudijimai, be to, butas pareiškėjai buvo perduotas valdyti, visa buto kaina buvo sumokėta sudarant preliminariąją sutartį. Esant tokioms aplinkybėmis, teismui nekilo abejonių, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteisė 390 000 Lt sumokėto avanso ir 10 000 Lt baudą už preliminariosios sutarties neįvykdymą (CK 6.237 str. 1, 2 d., 6.71 str. 1, 2 d., 6.75 str., 6.256 str.).

15Atsakovas teigė, kad nesuvokė vekselių, kaip vertybinių popierių, patvirtinančių jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę, be to, buvo apgautas pareiškėjos dėl sudaromų sandorių – vekselių pasirašymo aplinkybių, nuo jo nuslėpus vekselių, kaip sandorių esmę. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nesikreipė į notarą Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 str. nustatyta tvarka. Pats atsakovas priešieškinyje nurodė, kad tokiu atveju vekselis tampa skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Pareiškėja pareiškė reikalavimus priteisti vekseliuose nurodytas sumas būtent tuo pagrindu, kad šias sumas atsakovui paskolino. Teismas dar kartą pažymėjo, jog atsakovas yra verslininkas, ir teismo neįtikino atsakovo paaiškinimai, kad jis išdavinėjo pareiškėjai vekselius nesuprasdamas tokių savo veiksmų esmės ir pasekmių. Nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ir kitiems asmenims išdavinėjo vekselius ir dar iki vekselių išdavimo pareiškėjai, atsakovui buvo pareikšti reikalavimai vekselį apmokėti. Atsakovo versija, kad vekseliais jis garantavo pareiškėjai jos pagal preliminariąsias sutartis sumokėtų pinigų grąžinimą, teismo vertinimu, yra neįtikinanti, nes vekseliuose nurodytos sumos nesutampa su ieškovės pagal preliminarias sutartis sumokėta suma – 390 000 Lt. Atkreipė dėmesį, kad pats atsakovas pripažino, jog teisinių santykių su pareiškėja metu turėjo rimtų finansinių sunkumų, todėl ieškovės teiginius, kad ji pinigus atsakovui skolino, teismas vertino kaip įtikinančius. Atsakovo argumentą, kad jeigu pareiškėja jam būtų sumokėjusi 967 000 Lt, sandoriai pagal preliminariąsias sutartis būtų įvykę, teismas atmetė konstatavus, kad sandoriai neįvyko būtent dėl atsakovo kaltės šiam neatlaisvinus nekilnojamųjų daiktų nuo suvaržymų. Teismas taip pat nenustatė jokio pagrindo paskolos sandorius pripažinti negaliojančiais dėl atsakovo valios trūkumų, t. y. dėl suklydimo ar apgaulės (CK 1.90, 1.91 str.), nes nėra pagrindo manyti, kad atsakovas nėra normaliai atidus ir protingas asmuo. Bylos aplinkybės (atsakovo finansiniai sunkumai, pareiškėjos siekis įgyti turtą), rašytiniai įrodymai (apie pareiškėjos turtinę padėtį, vekseliai) ir šalių paaiškinimai teismui suformavo įsitikinimą, kad pareiškėja paskolino atsakovui vekseliuose nurodytas sumas, todėl jos reikalavimą priteisti 567 000 Lt teismas tenkino (CK 178, 185 str., CK 6.873, 6.875 str.). Taip pat teismas iš atsakovo priteisė 281,97 Lt dokumentų vertimo išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėją įtraukė į restruktūrizuojamos S. K. siuvimo įmonės kreditorių sąrašą su 967 281,97 Lt finansiniu reikalavimu (ĮRĮ 23 str.).

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Atsakovas S. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamą nutartį, t. y. tenkinti kreditorės R. Ž. reikalavimą iš dalies ir patvirtinti jos 300 000 Lt kreditorinį reikalavimą, kuris susideda iš pareiškėjos sumokėtų avansų pagal preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis, S. K. siuvimo įmonės restruktūrizavimo byloje bei tenkinti atsakovo S. K. priešieškinį. Atsakovas atskirajame skunde iš esmės pakartoja argumentus nurodytus priešieškinyje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl visi vekseliai tariamai buvo pasirašyti tą pačią dieną ir visos juose nurodytos sumos turėjo būti grąžintos tariamai tą pačią dieną – 2011 m. liepos 7 d. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad butas buvo perkamas kreditorės sūnui L. Ž., todėl 2011 m. kovo 4 d. vekselio pagrindu jis paskolino atsakovui 89 500 Lt. Atsakovas šios sumos gavimo fakto neginčija, todėl 2011 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas 89 500 Lt L. Ž. kreditorinis reikalavimas S. K. siuvimo įmonės restruktūrizavimo byloje. Kreditorei reikalaujant atsakovo pasirašyti paskutinį vekselį 415 000 Lt sumai, į šią sumą buvo įtraukta ir atsakovo skola kreditorės sūnui. Kreditorė įtikino atsakovą, kad tokiu būdu ji siekia turėti garantiją, kad sūnaus atsakovui paskolinti pinigai tikrai bus grąžinti. Akivaizdu, kad paskutinio vekselio 415 000 Lt dydžio suma būtent ir susidaro iš 300 000 Lt atsakovo skolos kreditorei (avansai pagal preliminariąsias sutartis), 90 000 Lt atsakovo skola kreditorės sūnui, 25 000 Lt kreditorės reikalaujama kompensacija už jos keliones, palūkanos už naudojimąsi pinigais. Taigi realiai vekseliais atsakovas tik dar kartą įsipareigojo grąžinti kreditorei jos sumokėtus avansus, jokių paskolų pagal vekselius atsakovas negavo.
  2. Nesutiktina su teismo pozicija, kad kreditorės reikalavimo suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, jos faktinių aplinkybių paaiškinimai yra nuoseklūs ir įtikinantys. Priešingai, kreditorė nepaaiškino, kada tiksliai ir kokiu pagrindu ji mokėjo pinigus atsakovui ir kodėl jis tariamai iš jos skolinosi pinigus. Juo labiau, jei realiai minėtos sumos atsakovui būtų išmokėtos, atsakovas būtų sudaręs pagrindines turto pirkimo – pardavimo sutartis.
  3. Teismas nenustatinėjo, kokiu būdu ir kokiomis konkrečiai aplinkybėmis tarp šalių tariamai susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. kaip, kur, kada ir kokiu tikslu kreditorė tariamai perduodavo pinigus atsakovui. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kodėl kreditorė, turėdama vekselius, su kurių pagrindu atsiradusia skola atsakovas nesutinka, Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Tai suponuoja išvadą, kad pati kreditorė suvokė, jog 957 000 Lt ji atsakovui niekada neskolino.
  4. Teismas netyrė ir nenustatinėjo atsakovo vidinės valios turinio, jos atitikimo vekselių turiniui, visos konkrečios situacijos, t. y. tarp šalių sudarytų preliminarių sutarčių, susitarimų bei visų vekselių konteksto, nors, atsižvelgiant į priešieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes turėjo tai padaryti ir savo procesiniame sprendime išsamiai konstatuoti reikšmės turinčias faktines aplinkybes. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo teiginius, jog kreditorė atsakovą apgaudinėjo.
  5. Teismas nurodė, kad visa kreditorės reikalavimo suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, tačiau šių konkrečių įrodymų nenurodė ir jų tyrimo neatliko. Iš kreditorės pateiktų dokumentų matyti, kad ji turėjo būti sutaupiusi 840 000 Lt, nors reali tokio sutaupymo galimybė kreditorės nebuvo įrodyta. Taip pat iš minėtų dokumentų matyti, kad kreditorė išgrynino 274 665,73 Lt sumą, t. y. būtent tokią sumą, kurią ji sumokėjo kaip avansus pagal preliminariąsias sutartis su atsakovu. Šios aplinkybės paneigia kreditorės teiginį, kad visus sutaupytus pinigus, t. y. 840 000 Lt, ji lėktuvu iš Anglijos rankiniame bagaže nedeklaravusi atsigabeno į Lietuvą.
  6. Teismas rėmėsi išskirtinai kreditorės duotais paaiškinimais, o atsakovui nesuteikė galimybės būti išklausytam, kas nulėmė nevisapusišką bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimą ir neteisėtos bei nepagrįstos nutarties priėmimą.

18Pareiškėja kreditorė R. Ž. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėja atsiliepime iš esmės pakartoja argumentus, pirmosios instancijos teismo nurodytus skundžiamoje nutartyje.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas netenkintinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

23Ieškovė R. Ž. savo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti pateikė 2009 m. spalio 19 d. preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, 2010 m. birželio 14 d. preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, tris 2011 m. kovo 7 d. vekselių kopijas, 2010 m. gruodžio 7 d. vekselio kopiją. Atitinkamus dokumentus grįsdamas savo priešieškinį pateikė ir apeliantas (b. l. 180-192, t. 2). Apeliantas sutinka, kad iš preliminariųjų sutarčių S. K. siuvimo įmonei kyla pareiga sumokėti kreditorei 300 000 Lt. Apeliantas nesutinka su ta R. Ž. kreditorinio reikalavimo dalimi kuri kyla iš vekselių.

24Visų pirma, apeliantas teigia, kad jis nesuprato vekselių esmės, t. y. jis laikė, kad išrašydamas vekselius pareiškėjai jis užtikrina skolos grąžinimą kreditorei, o ne sukuria naują prievolę mokėti ieškovei naujas sumas. Šį apelianto teiginį paneigia tai, kad jis ir anksčiau išrašinėjo vekselius kitiems asmenims ir iki teisinio ginčo su pareiškėja kilimo suprato vekselių esmę bei pripažindavo pareigą atsiskaityti pagal vekselius. Tai patvirtina bylos medžiaga. Konkrečiai S. K. 2009 m. sausio 1 d. išrašė neprotestuotiną vekselį G. R. (b. l. 15, t. 2), 2010 m. liepos 3 d. A. M. (b. l. 20, t. 2) ir kt., kurių kreditoriniai reikalavimai S. K. siuvimo įmonės restruktūrizavimo byloje be teisinių ginčų buvo patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartimi (b. l. 86, t. 2). Tai, kad apeliantas suprato vekselių esmę, patvirtina ir ta aplinkybė, jog S. K. yra patyręs verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo bei protingumo standartai. Akivaizdu, kad apeliantas, kaip patyręs verslininkas, nebūtų pasirašęs vekselių, jei nebūtų gavęs iš vekselio turėtojo pinigų, arba būtų mėginęs taisyti klaidą, jei vekselį būtų pasirašęs per klaidą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie padarytą klaidą ir jos taisymą. Taip pat akivaizdu, jog, jei apeliantas siekė vekseliais tik užtikrinti skolos grąžinimą kreditorei, tai galėjo šią aplinkybę pažymėti vekselyje ar atskirame susitarime su kreditore. Tai neabejotinai būtų padaręs bet kuris rūpestingas, atidus ir protingas asmuo. Be to, apeliantas, kaip verslininkas, turėjo žinoti, jog vekselis, kaip vertybinis popierius, negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Įvertinus šias aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina faktą, jog apeliantas suprato vekselių esmę, buvus nei nebuvus.

25Tai, kad kreditorė pagal vekselius apeliantui skolino juose nurodytas sumas pagrindžia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Kreditorė R. Ž. teismui pateikė jos pajamas pagrindžiančius įrodymus, t. y. kreditorė įrodė, jog realiai turėjo vekseliuose nurodytas sumas ir galėjo jas paskolinti (b. l. 84-122, t. 3). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad kreditorė pagal jos pateiktus dokumentus išsigrynino tik dalį pinigų, t. y. avansams pagal preliminariąsias sutartis skirtą sumą, nepaneigia fakto, jog kreditorė turėjo reikiamas apeliantui dėl jam kilusių finansinių sunkumų paskolinti pinigines sumas ir jog ji jas galėjo išsigryninti vėliau, o tai pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti teismui per atsitiktinumą. Apelianto teiginiai apie tai, jog jei kreditorė būtų išmokėjusi apeliantui vekseliuose nurodomas sumas, tai apeliantas būtų sudaręs pagrindines nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat yra paneigiami bylos medžiaga. Byloje yra aiškiai nustatyta, kad pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys negalėjo būti sudarytos, nes apeliantas nevykdė ir dėl kilusių finansinių sunkumų negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų išlaisvinti turtą nuo jam taikytų areštų ir trečiųjų asmenų pretenzijų į minėtą turtą, o ne dėl to, kad kreditorė jam nemokėjo sutartų pinigų. Pažymėtina, kad ir kiti apelianto argumentai vertintini kritiškai, nes apeliantas bylos nagrinėjimo metu dažnai keitė savo gynybos poziciją, t. y. iš pradžių apeliantas teigė, kad vekseliais buvo užtikrinta skola kreditorei, vėliau, kad vekseliais buvo užtikrinama skola kreditorei ir jos sūnui; pradžioje apeliantas teigė, kad iš kreditorės gavo 300 000 Lt avanso, vėliau pakeitė savo poziciją nurodydamas, kad pareiškėja jam sumokėjo 240 000 Lt avanso ir kt. Dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklesni ir labiau tikėtini negu S. K., kas leidžia teigti, jog labiau tikėtina realiai tarp kreditorės R. Ž. ir S. K. susiklosčiusius teisinius santykius buvus taip, kaip nurodo kreditorė, negu taip, kaip nurodo S. K..

26Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kreditorė R. Ž. įrodė savo kreditorinį reikalavimą S. K. siuvimo įmonės restruktūrizavimo byloje, o pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus. Atitinkamai vertintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

27Apeliantas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. CPK 328 str. nuostatos numato, kad iš esmės pagrįsta ir teisėta nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais. Taigi šiuo atveju net ir konstatavus, kad buvo padarytas formalus procesinis pažeidimas, t. y. buvo pažeista S. K. teisė būti išklausytam, ypač atsižvelgiant į tai, kad S. K. pirmosios instancijos teismui yra pateikęs ne vieną procesinį dokumentą, kuriame yra aiškiai išdėstyta jo pozicija, nebūtų pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

28Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

30Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 nutartimi S. K. siuvimo įmonei iškelta... 5. Pareiškėja R. Ž. restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pateikė... 6. Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi R. Ž. reikalavimo... 7. Pareiškėja nurodė, kad su S. K. tarėsi dėl buto ir parduotuvės–baro... 8. Atsakovas S. K. su pareiškėjos reikalavimu sutiko iš dalies, pareiškė... 9. Dėl atsakovo priešieškinio pareiškėja nurodė, kad atsakovas neginčija... 10. Trečiasis asmuo administratorius UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėją R.... 13. Teismas nurodė, kad visa pareiškėjos reikalavimo suma pagrįsta rašytiniais... 14. Teismo vertinimu, atsakovo argumentus, kad preliminariosios sutartys nebuvo... 15. Atsakovas teigė, kad nesuvokė vekselių, kaip vertybinių popierių,... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Atsakovas S. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo... 18. Pareiškėja kreditorė R. Ž. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Atskirasis skundas netenkintinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 23. Ieškovė R. Ž. savo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti pateikė 2009 m.... 24. Visų pirma, apeliantas teigia, kad jis nesuprato vekselių esmės, t. y. jis... 25. Tai, kad kreditorė pagal vekselius apeliantui skolino juose nurodytas sumas... 26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kreditorė R. Ž. įrodė... 27. Apeliantas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. CPK 328... 28. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 30. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti...