Byla 2-5-783/2010

1Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis, sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant: prokurorui Remigijui Senkui, ieškovo atstovui Tomui Pūkui, trečiojo asmens atstovams R. S., V. M., atsakovo atstovei Almai Valintėlienei, atsakovui B. P., atsakovo B. P. įgaliotai atstovei V. P., atsakovo B. P. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, VĮ Kupiškio miškų urėdijos ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, B. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl 2001-01-30 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 305ž patvirtinto sąrašo eil. Nr. 1 dalies, 2001-03-09 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 663ž patvirtinto sąrašo (2 priedo) eil. Nr. 9 dalies, 2001-03-09 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 16-73203-11783 dalies, 2001-05-11 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. AG-1470 dalies pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo, pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo,

Nustatė

3Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, VĮ Kupiškio miškų urėdija kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismą bei pateikė ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, B. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, ieškinyje prašoma: 1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2001-01-30 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 305ž „Dėl žemės sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos Puznos miško kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“ patvirtinto piliečių, kuriems Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos Puznos miško kadastrinėje vietovėje 2001 m. suformuoti miško sklypai pagal papildomai pateiktus prašymus, sąrašo Eil. Nr. 1 dalį dėl valstybinės reikšmės miško (3,81 ha); 2) panaikinti 2001-01-30 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 663ž patvirtinto sąrašo 2 priede eilutės Nr. 9 dalį dėl valstybinės reikšmės miško (3,81 ha); 3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2001-03-09 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 16-73203-11783 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ dalį dėl valstybinės reikšmės miško (3,81 ha) perdavimo neatlygintinai; 4) pripažinti negaliojančia 2001-05-11 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1470 dalį, kuria B. P. paveldėjo valstybinės reikšmės mišką (3,81 ha); 5) taikyti restituciją, natūra įpareigoti B. P. grąžinti valstybei 3,81 ha valstybinės reikšmės miško sklypą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2001-01-30 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 305ž „Dėl žemės sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos Puznos miško kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“, buvo patvirtintas piliečių, kuriems Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos Puznos miško kadastrinėje vietovėje 2001 m. suformuoti miško sklypai pagal papildomai pateiktus prašymus, sąrašas. Šio sąrašo eil. Nr. 1 J. P. patvirtintas suprojektuotas miško sklypas. 2001-03-09 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 663ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir Kupiškio rajone priėmimo“ 1.2 punktu buvo patvirtintas sąrašas (2 priedas) asmenų, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės, miško sklypai. Šio sąrašo eilutės Nr. 9 J. P. perduotinas neatlygintinai (11,6 ha) miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio dalis, tai yra 3,81 ha, kaip paaiškėjo, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. 2001-03-09 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 16-73203-11783 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ perduotas nuosavybėn neatlygintinai 4,30 ha žemės sklypas Kupiškio rajone, Puznos miško kadastro vietovėje, Klingų k. (unikalus Nr. ( - ), projekto plane sklypo Nr. 65-2). Iš šio ploto, Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenis, 3,81 ha pamatuota valstybinės reikšmės miškų plote Alizavos girininkijos kvartalo Nr. 72, sklypų Nr. 9a, 10a. Šį sklypą pagal 2001-05-11 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ( - ) paveldėjo B. P. J. P. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį sklypą ir buvo grąžinta dalis (3,81 ha) miško, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451) priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Minėtas miško plotas inventorizuotas valstybinės miškų inventorizacijos, vykusios 1984 ir 1998 metais, metu. Ieškovai teigia, jog 2001-01-30 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 305ž patvirtino sąrašo Eil. Nr. 1 dalis, 2001-01-30 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 663ž patvirtino sąrašo (2 priede) Eil. Nr. 9 dalis, 2001-03-09 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 16-73203-11783 dalis priimta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str., Žemės reformos įstatymo 14 str., Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 4 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., bei poįstatyminių aktų normas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.80 str. pripažintinos negaliojančiomis, nes yra neteisėtos, savo turiniu prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1. 80 str. 1 d. nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris niekinis ir negalioja; 2 dalyje nurodyta, kad tuomet, kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Pripažinus negaliojančiomis Panevėžio apskrities viršininko administracijos administracinių aktų dalis, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą turėtų būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, 3,81 ha žemės sklypas turi būti išreikalautas iš svetimo neteisėto valdymo (taikytina restitucija). Tuo pačiu 2001-05-11 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. ( - ) dalis taip pat turėtų būti pripažinta negaliojančia nuo liudijimo išdavimo momento kaip neteisėta ir prieštaraujanti aukščiau minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms, draudžiančioms valstybinės reikšmės miško perleidimą privačion nuosavybėn. Pripažinus negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį, taikytina restitucija natūra, sklypo dalis, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, gražintina valstybės nuosavybėn, nes B. P. nuosavybėn įgijo neatlygintinai. (LR CK 1.80 str. 2 d. 4 d., 4.96 str. 3 d.). Taip bus išsaugotas valstybinės reikšmės miškas, realiai apginti valstybės bei viešasis interesai (T. 1, b.l. 3-7, T. 2, b.l. 61-65).

4Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame palaiko Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir VĮ Kupiškio miškų urėdijos ieškinį, prašo jį tenkinti, atsiliepime nurodė, kad ginčijami 2001-01-30 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 305ž, 2001-03-09 sprendimas Nr. 16-73203-11783 atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai įsakymu patvirtintą sklypą, priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str., kadangi į sklypą patenka dalis valstybinės reikšmės miško, kurio ribos patvirtintos LR Vyriausybės 1999-02-04 nutarimu Nr. 111, todėl tiek įsakymas, tiek sprendimai negali būti galiojantys. Tai, kad patenka, patvirtina Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų fragmentas, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. PO 0902-0013, Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažyma Nr. TA 0902-17453 bei šios tarnybos 2009-02-17 rašte Nr. 146 pateikta informacija, jog į ginčijamu Panevėžio apskrities viršininko sprendimu atkurtą sklypą (kadastrinis Nr. ( - ) patenka 3,81 ha valstybinės reikšmės miško.

5Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje įpareigojo ministerijas pateikti apskričių viršininkams duomenis apie valstybės išperkamų žemės, miškų ir vandens telkinių plotus ir grafinę medžiagą. Pagal Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriui pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtintą Panevėžio apskrities Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemą, kurios mastelis yra 1:50000, kvartalas Nr. 72 iš viso nebuvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 111 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,.Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos buvo pavesta tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas pagal rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus, suderinus šį klausimą su Žemės ūkio ministerija ir atitinkamų apskričių viršininkų administracijomis. Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 153 nustatyta, kad pagal rengiamą Kupiškio rajono Puznos miško kadastrinės vietoves žemes reformos žemėtvarkos projektą patikslinami valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos Kupiškio miškų urėdijos Alizavos girininkijoje pagal pridedamą sąrašą. Šiame sąraše kvartalo Nr. 72 tarp įtraukiamų į valstybinės reikšmės miškų plotus taip pat nėra. Vadovaujantis Žemes reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nuostatomis, Puznos miško kadastro vietovėje, Alizavos girininkijos kvartale Nr. 72, buvo nustatytas laisvos valstybinės žemės fondas. Šiame laisvo miško plote laikantis projektavimo metodikos buvo suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 4.30 ha miško sklypas (projektinis Nr. 65-2, kadastro Nr. ( - )) piliečiui J. P., į jį atkurta nuosavybės teisė Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 16-73203-11783. Parengtas Puznos miško kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas 2001 m. sausio 17 d. buvo suderintas su VĮ Kupiškio miškų urėdija, kaip to buvo reikalaujama Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkoje (20 punktas), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. birželio 9 d. rašte Nr. 1-01-1657, adresuotame apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentams, rajonų žemėtvarkos skyriams, miškų urėdijoms ir nacionaliniams parkams, pabrėžta, kad visi žemėtvarkos projektai, kuriuose yra projektuojama grąžinti miškus natūra arba suteikti juos nuosavybėn kitais įstatymų numatytais atlyginimo būdais, turi būti derinami su miškų urėdijomis bei nacionaliniais parkais. Parengtas ir suderintas projektas patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 305ž ,,Dėl žemės sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos Puznos miško kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“. VĮ Kupiškio miškų urėdija jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu ar kitokiu būdu derinimo metu ir iki projekto patvirtinimo nebuvo pareiškusi. Miško sklypas natūroje piliečiui J. P. buvo paženklintas 2001 m. sausio 24 d. Paženklinimo akte yra dalyvavusio sklypo ženklinime Alizavos girininkijos girininko pavaduotojo parašas. Parengtas grąžinto miško sklypo planas taip pat buvo suderintas su VĮ Kupiškio miškų urėdijos urėdo pavaduotoju P. Š., pretenzijų ar pastabų nebuvo pareikšta. Todėl atsakovas nesutinka su ieškovų pozicija, kad J. P. buvo grąžinta dalis (3.81 ha) miško, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams ir šis miškas inventorizuotas valstybinės miškų inventorizacijos, vykusios 1984 ir 1998 metais, metu, nes tuomet neaišku, kodėl Žemėtvarkos skyriui pateiktoje valstybinės reikšmės miškų schemoje kvartalas Nr. 72 nepažymėtas kaip valstybinės reikšmės miško teritorija, mano, jog nei pilietis. kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės, nei žemėtvarkos skyrius, nei projekto autorius už netikslumus schemoje, neatsako. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 redakcijos Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje kvartalo Nr. 72 dalis jau pažymėta kaip valstybinės reikšmės miško teritorija, tačiau neaišku, kodėl valstybinės reikšmės miškų schemoje atsirado miško sklypas, kuris pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintas privačion nuosavybėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ apskričių viršininkams buvo pavesta valstybinės reikšmės miškuose, kurių plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo", suformuoti miško žemės sklypus rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 37 punkte nurodyta, kad projektuojamo sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę. Pretendentų suderinimas ir sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas žiniaraštyje (metodikos 5 priedas), o prireikus vykstama į vietą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. birželio 19 d. rašte Nr. 4B-(7.3)-727 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo, formuojant valstybinės reikšmės miškų žemės sklypus'' nurodyta, kad suprojektuoto miško žemės sklypo ribas turi suderinti valstybės įmonės miškų urėdijos įgaliotas atstovas, pasirašydamas metodikos 5 priede - Žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. Puznos miško kadastro vietovėje projekto papildymo metu buvo suprojektuoti valstybinės reikšmės miškų atsižvelgiant į grąžintų žemės valdų privatiems asmenims ribas sklypai, kurių ribos suderintos be pastabų VI Kupiškio miškų urėdijos įgalioto asmens žemės reformos žemėtvarkos projektų 5 prieduose ir projektų planuose. Visi valstybinės reikšmės sklypai suprojektuoti atsižvelgiant į jau esančias įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemėvaldas, tai yra ir į J. P. grąžinto aptariamojo 4.30 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas. Netgi ir šiuo projektavimo laikotarpiu VĮ Kupiškio miškų urėdija pastabų ar pretenzijų formuojant sklypų ribas ir derinant projektą nepateikė. Todėl atsakovas mano, jog VI Kupiškio miškų urėdija derindama projektą nesinaudojo turima taksacine medžiaga ir neatsakingai derino projektą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtuose Metodiniuose nurodymuose VĮ miškų urėdijoms valstybinės reikšmės miškų plotų ir privačių miško valdų ribų neatitikimams nustatyti, kuriuos VĮ Kupiškio miškų urėdija, kartu su 2008-10-15 raštu Nr. 03 (1.18.)-646, pateikė Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriui, nurodyta, kad, nustačius atvejus, kai į valstybinės reikšmės miškų plotus patenka privačios miško valdos, miškų urėdijos kartu su apskričių viršininko administracijomis turi išnagrinėti jų atsiradimo priežastis, pateikti Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus, suderintus su apskričių viršininkais, dėl galimų šių problemų sprendimo būdų. Šiuo konkrečiu atveju dėl J. P. grąžinto miško sklypo nebuvo derinamas galimas, esant tokiai situacijai, sprendimo būdas išsiaiškinant, kokiu būdu šis kvartalas pateko į valstybinės reikšmes miškų schemą, nors sklypo projektavimo metu valstybinės reikšmes miškams nepriklausė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 ,.Dėl valstybinės reikšmes miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms" apskričių viršininkams buvo pavesta valstybinės reikšmės miškuose, kurių plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ,,Dėl valstybines reikšmes miškų plotų patvirtinimo”, suformuoti miško žemės sklypus rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Puznos miško kadastro vietovėje projekto papildymo metu buvo suprojektuoti 4 valstybinės reikšmės miškų atsižvelgiant į grąžintų žemės valdų privatiems asmenims ribas sklypai, kurių ribos suderintos be pastabų VĮ Kupiškio miškų urėdijos įgalioto asmens žemės reformos žemėtvarkos projektų 5 prieduose ir projektų planuose. Visi valstybinės reikšmės sklypai suprojektuoti atsižvelgiant į jau esančias įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemėvaldas. Netgi ir šiuo projektavimo laikotarpiu VI Kupiškio miškų urėdija jokių pastabų ar pretenzijų formuojant sklypų ribas ir derinat projektą nepateikė. Todėl atsakovas mano, jog VĮ Kupiškio miškų urėdija, kreipdamasi dėl viešojo intereso gynimo ir siekdama atgauti valstybinių miškų plotus, prieštarauja savo jau įvykdytiems veiksmams, tai yra visiems jų atstovų suderinimams projektuojant valstybinės reikšmės miškų ribas žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kaip tai buvo nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarime Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms", kuriais remiantis bus atliekami kadastriniai valstybinės reikšmės miškų sklypų matavimai ir sklypų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Tuo pačiu, J. P. nuosavybės teisės atkurtos laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl šiam piliečiui mirus jo nuosavybėn įsigytas miško sklypas teisėtai paveldėtas ir nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančia 2001 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. ( - ) dalies (3.81 ha). (T. 2, b.l. 3-7).

6Atsakovas B. P. taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai nepateikė jų teiginius patvirtinančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam grąžintos žemės dalis yra valstybinės reikšmės miško teritorijoje. Ieškovų pateikti brėžiniai yra neaiškūs, netikslūs, nėra atlikti kadastriniai (geodeziniai) matavimai, be to, jos yra sąžiningas įgijėjas ir LR CK 4.96 str. draudžia išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo. Atsiliepime nurodo, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovai ginčija prieš 8 metus priimtus sprendimus, kai tuo tarpu valdymo organų sprendimų ginčijimui yra taikytina nuo vieno iki trijų mėnesių reikalavimo senatis, todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti.

7Prokuroras Remigijus Senkus ieškovų pareiškimą palaiko bei prašo jį tenkinti, nurodė, jog ginčo dalykas – 3,81 ha sklypo plotas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės J. P. ir kurį paveldėjo atsakovas B. P., yra valstybinės reikšmės miško plote, tai patvirtina Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys. Šis sklypas pateko į valstybinės reikšmės miško plotus, tačiau Panevėžio apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą atkurti nuosavybę ir į šį plotą, tuo pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus. Gavę informaciją iš VĮ Kupiškio urėdijos, kreipėsi dėl informacijos patikslinimo, patikslinę informaciją ir nustatę, jog pažeidžiant įstatymus priimti administravimo aktai, kreipėsi į teismą ieškiniu gindami viešąjį interesą, senaties terminų nepažeidė. Šis 3,81 ha sklypo plotas valstybinės reikšmės miškams buvo priskirtas 1999-02-04 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 111, įtrauktas Miškų kadastrą. Pateikė 2009-05-25 Miškotvarkos tarnybos raštą, prie jo pridėtą 1999-02-10 įtraukiamų į Valstybinės reikšmės miškus sąrašą, priėmimo-perdavimo aktą, iš kurių matyti, kad ginčo sklypas buvo priskirtas Valstybinės reikšmės miškams ir negalėjo būti perduodamas privačion nuosavybėn, todėl turėtų būti naikinami administraciniai aktai, dalies paveldėjimo liudijimo, susijusi su valstybinės reikšmės miško sklypu paveldėjimu.

8VĮ Kupiškio miškų urėdijos atstovas Tomas Pūkas taip pat prašo ieškinį tenkinti, parodė, jog suprojektuoto sklypo dalis, esanti Alizavos girininkijos 72 kvartale, 1999-02-04 LR Vyriausybės nutarimu buvo priskirta Valstybinės reikšmės miškų plotams, ką patvirtino Miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys, to nenuneigė ir atsakovės Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovės pateikta Panevėžio apskrities Kupiškio rajono valstybinės reikšmės tikslinamų miškų kopija, kurioje lyg yra nuspalvinti įtraukiami į valstybinės reikšmės plotus miškų plotai, tačiau vizualiai matosi, jog ir kvartalo Nr. 72 dalis yra pažymėta, tačiau nenuspalvinta. Kadangi valstybinės reikšmės miškai negali būti perduodami privačion nuosavybėn, administraciniai aktai, kuriais šie miškai buvo perduoti, turėtų būti naikinami, miškai grąžinami valstybei.

9Trečiojo asmens atstovė R. S. taip pat prašo ieškinį tenkinti, nurodė, jog valstybinės reikšmės miškas, kuris buvo perduotas į privačią nuosavybę administraciniais aktais, turėtų būti grąžinami valstybei, ieškovų pateikti įrodymai – Miškotvarkos tarnybos duomenys, patvirtina, kad sklypo dalis, neatlygintinai grąžinta privačiam asmeniui, įėjo į valstybinės reikšmės miško sklypą, netikėti šiais duomenimis nėra pagrindo, jie suformuoti remiantis LR Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 111.

10Trečiojo asmens atstovas V. M. parodė, jog 1997 m. spalio 23 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 1154 ginčo dalykas nebuvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miško plotus, tačiau 1999 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 111 jis buvo priskirtas prie valstybinės reikšmės miškų, 2003 m. įtrauktas į valstybinių miškų kadastrą. Šį kadastrą tvarko valstybinė miškotvarkos tarnyba. Dėl sklypo įtraukimo į valstybinės reikšmės miškus paaiškino, jog rengiant 1999-02-04 nutarimu patvirtintų pakeitimų projektą, jame dalyvavo ir žemėtvarkos tarnyba, miškų urėdija, suderinę pakeitimus dėl įtraukimo į valstybinės reikšmės miškus, šiuo projekto pagrindu 1999-02-04 LR Vyriausybės nutarimu buvo tikslinami valstybinės reikšmės miškų plotai.

11Atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė Alma Valintėlienė prašo ieškinį atmesti, nurodė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo rengiami vadovaujantis pateiktais duomenimis, kur buvo pažymėtos valstybinės reikšmės ribos 1997 m. spalio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1154 patvirtintoje valstybinės reikšmės miškų ribų schemoje, ginčo sklypas pagal šią schemą nebuvo priskirtas Valstybinės reikšmės miškams, tai patvirtino ir pati miškų urėdija, suderindama projektą be pastabų. Byloje yra 1999-02-10 pasiūlymas dėl įtraukiamų sklypų į valstybinės reikšmės miškų plotus, tačiau dėl šio pasiūlymo nėra priimtas norminis aktas, jo nesant, toks 1999-02-10 pasiūlymas ir prie jo pridėtas aktas, pasirašytas Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos M. Bildauskienės ir tuometinio urėdo pavaduotojo P. Š., nesukuria teisinių pasekmių, Miškotvarkos tarnybos pateiktas sąrašas yra nerealizuotas ketinimas. Kaip pavyzdį dėl tokio norminio akto pateikė 1999-09-15 Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 153 kopiją, šiuo įsakymu Privačių miškų skyrius įpareigotas per mėnesį pateikti Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui ir Kupiškio miškų urėdijai medžiagą apie patikslintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas, pagal Kupiškio rajono Puznos miško kadastrinės vietovės rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų Kupiškio miškų urėdijos Alizavos girininkijos 34,2 ha plotą ir įtraukiant į juos Alizavos girininkijos 60.1 ha miškų plotą, pagal pridedamą sąrašą; iš pridedamo sąrašo matyti, kokie Kupiškio miškų urėdijos Alizavos girininkijos kvartalų sklypais yra išbraukiami, kurie įtraukiami. Atstovė mano, jog administraciniai aktai yra priimti pagrįstai ir galiojantys, pagrindo jų naikinti nėra.

12Atsakovo atstovas advokatas Algimantas Kolpertas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti dėl šių motyvų: nenurodyti konkretūs pažeidimai priimant sprendimus atkurti nuosavybę, nepateikti įrodymai, jog ginčo dalykas administracinių sprendimų priėmimo metu pateko Valstybinės reikšmės miškų plotus, be to, ieškovai praleido 1 mėnesio terminą skųsti valdymo organo sprendimus. Teigia, kad ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras praleido vieno mėnesio terminą, šis terminas vienodai taikomas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, šiam terminui suėjus, administracinių aktų nebėra pagrindo skųsti, taip pat naikinti paveldėjimo teisės liudijimo dalį. Atsakovas Br. P. neatliko jokių neteisėtų, nesąžiningų veiksmų, jo nuosavybės teisė įregistruota viešame registre, šie duomenys pateikti teismui, šiame registro įraše nėra nurodyta, kad miškai priskiriami valstybinės reikšmės miškams, nustačius, kad valstybinės reikšmės miškų schema prieštarauja kitam registrui, turėtų būti tikslinama valstybinės reikšmės miškų schema, o ne atvirkščiai. Yra nenuginčyti Registro ir kadastro duomenys, jog B. P. nuosavybės teise priklausantis sklypas neįeina į valstybinės reikšmės miško plotus. Be to, ieškovai nepateikė įrodymų, kad po 1999-02-04 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 111, ginčo objektas – Alizavos girininkijos 72 kvartale esanti sklypo dalis, buvo įtraukta į valstybinės reikšmės plotus, nepateikė Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymo, suderinto su Panevėžio apskrities viršininko administracija ir Aplinkos ministerija. Nurodė, jog B. P. yra sąžiningas įgijėjas, po nuosavybės atkūrimo prižiūrėjęs mišką, jį tvarkęs, iš jo negali būti paimtas šis miško sklypas, o jei būtų pripažinta, kad šis sklypas įeina į valstybinės reikšmės miškų plotus, turėtų būti keičiama miško paskirtis, nepažeidžiant atsakovo teisių.

13Atsakovo B. P. atstovė V. P. palaikė atstovo advokato A. Kolperto poziciją, prašė ieškinį atmesti.

14Atsakovas B. P. taip pat prašo ieškinį atmesti, nurodo, jog dar prieš metus buvo kviečiamas tikslinti miško, jame dalyvavo ir trečiojo asmens atstovas V. M., tačiau tuomet niekas neteigė, kad miško sklypo dalis, į kurį buvo atkurta jo tėvo nuosavybė ir kurį jis paveldėjo, yra priskirta valstybinės reikšmės miškams. Mano, jog nuosavybė atkurta pagrįstai ir ieškinys turėtų būti atmetamas.

15Liudytoja I. M. parodė, jog rengiant Puznos miško kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ji vadovavo grupei, tai, kad ginčo dalykas - 3,81 ha miško sklypas, pateko į valstybinės reikšmės miškų teritoriją, nebuvo duomenų, byloje esantis 1999 m. vasario 10 d. priėmimo-perdavimo aktas, prie jo pridedamas sąrašas, nėra dokumentai, patvirtinantys miško dalies įtraukimą į valstybinės reikšmės miškus.

16Liudytojas P. Š. patvirtino, jog jis suderino Puznos miško kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pagal kurį J. P. atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo suprojektuotas sklypas Alizavos girininkijos 72 kvartale, ir derinimo metu nebuvo duomenų, kad šis sklypas yra valstybinės reikšmės miško teritorijoje, nurodė, jog byloje esantis Kupiškio rajono valstybinės reikšmės miškų pakeitimų sąrašas, iš kurio matyti, jog Kupiškio miškų urėdijos Alizavos girininkijos 72 kvartalo 3-5, 9 dalys yra įtraukiamos į valstybinės reikšmės miškus, tebuvo ketinimų įtraukti į valstybinės reikšmės miškus tam tikrus plotus sąrašus, bet ne miško dalies priskyrimas valstybinės reikšmės miškams, dėl to turėjo būti priimtas LR Vyriausybės nutarimas.

17Iš pateiktų rašytinių teismas nustatė, jog Panevėžio apskrities viršininko 2001-01-30 įsakymu Nr. 305ž „Dėl žemės sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos Puznos miško kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“ , tęsiant Puznos miško kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimą, patvirtinti suprojektuoti žemės sklypai, jų plotai ir ribos piliečiams, kurie papildomai pateikė prašymus susigrąžinti žemę, mišką natūra ar gauti lygiaverčius žemės, miško sklypus laisvame žemės fonde pagal priedą, kurio 1 dalyje nurodoma, jog J. P., plano Nr. 651.2.3, suformuotas 11,60 ha bendro ploto žemės sklypas, gaunamas nuosavybėn neatlygintinai (T. 1, b.l. 8-9). Panevėžio apskrities 2001 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 16-73203-11783 J. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį asmeninės nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskrities Kupiškio rajono Buožių k. nekilnojamąjį turtą – 16,37 ha žemės sklypą, 17266 Lt vertės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 11,60 ha miško sklypą, kurio vertė 17264 Lt, esantį Panevėžio apskr., Kupiškio r., Alizavos sen., Klingų k. (T. 1, b.l. 10). Šio sprendimo pagrindu J. P. nuosavybės teisė į žemės sklypą 2001-04-09 įregistruota Nekilnojamojo turto registre, suteiktas unikalus Nr. ( - ) (T. 1, b.l. 13-14). 2001 m. gegužės 11 d. B. P. Kupiškio rajono notarų biure išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į J. P. turtą (T. 1, b.l. 15). B. P. nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2001 m. birželio 4 d. (T. 1., b.l. 13-14).

18Ieškinys tenkinamas.

19Dėl ieškinio senaties. Terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali pareikšti ieškinį dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytas 30 dienų terminas nėra ieškinio senaties terminas ir jis tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ir įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia, ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali per 30 dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo momento, kai yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog apie tai, kad J. P. nuosavybės teisė atkurta pažeidžiant imperatyvias normas, gauti 2009 m. vasario 20 d., kai Valstybinė miškotvarkos tarnyba pateikė duomenis, kad miško plotas (3.81 ha), patenkantis į 4,3 ha žemės sklypą Nr. ( - ), Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 sprendimo Nr. 16-73203-11783 (T. 1, b.l. 39), 2009-03-13 gavus iš VĮ Kupiškio miškų urėdijos papildomą informaciją dėl ginčo dalyko (T. 1, b.l. 28-36) bei gavus 2009-03-16 patvirtintas 2001-01-30 Panevėžio apskrities įsakymo Nr. 305ž su pridedamu sąrašu kopijas (T. 1, b.l. 8-9). Būtent šie gauti visi duomenys leido daryti išvadą, kad yra pažeistas viešas interesas. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2009-03-25, t.y. nepraleidus LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatyto 30 dienų termino, kadangi pagal pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, jog 2009-03-16 buvo surinkta pakankamai duomenų ieškiniui pareikšti ir nuo tada turėjo būti skaičiuojamas 30 d. terminas. Todėl atsakovo B. P. atstovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

20Dėl pareikštų reikalavimų. Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemos fragmentu Nr. 1 (T.1, b.l. 48), LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-02-17 parengtos pažyma Nr. 146 (t. 1, b.l. 39-46) apie LR miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas (2009-02-06 pažyma Nr. TA 0902-17453) (T. 1, b.l. 49) bei LR miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentu Nr. P0902-0013 (T. 1, b.l. 47), 2009-05-25 Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažyma Nr. 573 (T. 2, b.l. 49), 1998-11-17 suderinta Panevėžio apskrities Kupiškio rajono savivaldybės žemės kadastro vietovių žemėlapių, kuriuose pažymėti valstybinės reikšmės miškų plotų pakeitimų kopija (T. 3, b.l. 13-16), 1999-02-10 perdavimo-priėmimo aktu (T. 2, b.l. 50-51) nustatyta, kad B. P. nuosavybės teisėmis valdomo 4,3 ha ploto miško sklypo, kadastro Nr. ( - ), 3,81 ha ploto dalis patenka į valstybinės reikšmės miško plotus. Įvertinus šiuos pateiktus įrodymus, daroma išvada, jog Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2001 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 16-73203-11783 priėmimo metu, miško sklypo dalis (3,81 ha ploto), buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustatė, jog miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams, išimtine teise priklauso Lietuvos Respublikai, Žemės įstatymo 4 straipsnis nustatė, kad draudžiama įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Kadangi iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog nuosavybės dalis atkurta į valstybinės reikšmės mišką, kuris Vyriausybės sprendimu priskirtas valstybinės reikšmės miškams, yra pagrindas pripažinti, kad sprendimo dalis, kuria atkurta nuosavybės teisė į miško žemės plotą, negali būti laikoma teisėta, ji yra niekinė ir negaliojanti nuo sprendimo priėmimo momento (CK 1.80 str. 1 d.). Nors Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė, atsakovo B. P. atstovas teigia, jog ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad administracinių sprendimų priėmimo metu ginčo dalykas buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų plotus, apie tai nebuvo žinoma nei apskrities viršininko administracijai, priėmusiai sprendimus, nei miškų urėdijai, neprieštaravusiai dėl nuosavybių teisės atkūrimo į šį sklypą, su tuo negalima sutikti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 111 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtino 958,8 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotus pagal Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos parengtas schemas, pavedė Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo nurodytas schemas pateikti suinteresuotoms ministerijoms ir apskričių viršininkų administracijoms (2.1 p.), tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas pagal rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus (nemažinanti patvirtintų apskrityse valstybinės reikšmės miškų plotų), suderinus šį klausimą su Žemės ūkio ministerija ir atitinkamų apskričių viršininkų administracijomis. Byloje yra jau minėtas iš LR Ministro Pirmininko tarnybos gauta žemėlapio (T. 3, b.l. 13-16), kurioje pažymėti Kupiškio rajono valstybinės reikšmės miškų pakeitimai, prie jo pridėtas pakeitimų sąrašas (T. 3, b.l. 12), Panevėžio apygardos prokuratūra pateikė Miškotvarkos tarnybos pateiktą 1999-02-10 perdavimo-priėmimo aktą Valstybiniam miškotvarkos institutui su valstybinės reikšmės miškų plotų pakeitimo planais ir valstybinės reikšmės miškų plotų pakeitimo lentelėmis (T. 2, b.l. 49, 50-51, 52). Iš Ministro Pirmininko tarnybos gauto valstybinės reikšmės miškų pakeitimų žemėlapio (mastelis 1:50 000) matyti, kad valstybinės reikšmės miškų pakeitimai 1998-11-17 yra suderinti su Apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentu (pasirašė K. V.), Rajono žemėtvarkos skyriumi (pasirašė Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja M. Bidlauskienė) ir miškų urėdija (pasirašė urėdo pavaduotojas P. Š.), šis pakeitimų žemėlapis, kartu su pridedamomis valstybinės reikšmės miškų plotų pakeitimo lentelėmis 1999-02-10 perduotas valstybiniam miškotvarkos institutui, ir pridedamoje pakeitimo lentelėje matyti, jog Kupiškio rajono Alizavos girininkijos 72 kvartalo 3-5 ir 9 dalys yra įtraukiamos į valstybinės reikšmės miškus. Pripažįstama, kad šie pateikti įrodymai atitiko 1999 m. vasario 4 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 111 nustatyta tvarką, ir ginčo dalykas (3,81 ha sklypo dalis) administracinių aktų sprendimų, kuriais buvo atkurta nuosavybė J. P. neatlyginant perduodant jam lygiavertį turtą turėtajam, sprendimų priėmimo metu buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miškus ir patvirtintas minėtu LR Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. LR Vyriausybės nutarimu, jam atskiro tuometinio Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymo, kurio pavyzdį pateikė atsakovė Panevėžio apskrities viršininko administracija (T. 2, b.l. 29), priimti nereikėjo. Teismas atmeta kaip įrodymus liudytojų I. M. ir P. Š. parodymus, kadangi nustatyta, jog I. M. dirbo ir dirba Miškotvarkos institute (miškotvarkos instituto projektų grupės vadovė), kuriam 1999-02-10 perduoti valstybinės reikšmės miškų plotų pakeitimo planai su pakeitimų sąrašu (T. 2, b.l. 50-52), ir šiuose pateiktuose dokumentuose ginčo dalykas (Alizavos girininkijos 72 kvartalo 3-5 d.) buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų sąrašą, o P. Š. 1998-11-17 pats yra suderinęs, jog ši sklypas būtų įtrauktas į valstybinės reikšmės miškus, todėl jų teiginiai, kad sklypas nebuvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams, yra nepagrįsti ir vertinami kaip siekimas sušvelninti savo, kaip asmenų, atsakingų už teisingą projekto parengimą ir įgyvendinimą, atsakomybę, tai, kad sklypo dalis yra priskirta, nei I. M., nei P. Š. negalėjo nežinoti. Tuo labiau, jog tiek P. Š., kaip Kupiškio miškų urėdijos atstovas, 2001-01-24, tiek I. M., kaip projekto rengėjo grupės vadovė, - 2001-01-26, tai yra jau po 1999-02-04 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 111 priėmimo, J. P. grąžinamos žemės plane (T. 2, b.l. 16-17) savo parašais patvirtino, kad J. P. atkuriamos nuosavybės žemės plotai nėra priskiriami valstybinės reikšmės miškams. Liudytojo P. Š. teismo posėdyje pasakyti teiginiai, kad tai tik ketinimų projektas, yra atmetamas kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę, kaip tuo metu atsakingam už tokių projektų suderinamumą, nes pakeitimų sąrašas nėra įvardintas kaip projektas, jis yra pasirašytas kaip norminių aktų reikalavimus atitinkantis dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes. Tai, kad šiame dokumente nėra datos, jo nedaro negaliojančio, kadangi jis buvo lydimasis dokumentas prie 1999-02-10 perdavimo-priėmimo akto (T. 2, b.l. 50-51, 52). Negalima sutikti ir su atsakovų atstovų teiginiais, jog vadovaujantis LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1369 patvirtintos Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta tvarka, gali būti tikslinama ši schema, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miško plotų sklypus, į kuriuos yra atkurta nuosavybės teisė, tačiau, kaip matyti iš 13.1 – 13.4 punktų, šis nutarimas nenumato valstybinės reikšmės miško schemos tikslinimo, jei nuosavybė yra atkurta valstybinės reikšmės miško plote. Akivaizdu, jog, laikantis norminių aktų reikalavimų, privati nuosavybė negali būti atkuriama tokiame plote, nes tai prieštarautų imperatyviems įstatymo reikalavimams, o valstybinės reikšmės miškams negali būti priskiriami plotai, į kuriuos yra atkurta nuosavybė ar jie įstatymo nustatyta tvarka iki priskyrimo valstybinės reikšmės miškams yra įgyti privačion nuosavybėn. To paties LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1369 13.4 punktas numato, jog patys apskričių viršininkai gali kreiptis dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdami pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas, ir tokiu atveju schema gali būti tikslinama, iš jos išbraukiant tam tikrus plotus, tačiau šis procesas galimas prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir galimas tik dėl natūra grąžinamos žemės, o ne perdavimo nuosavybėn lygiaverčio turto turėtajam, kaip nustatyta šioje byloje. Daroma išvada, jog šitoje situacijoje negali būti tikslinama valstybinės reikšmės miškų schema plote, į kurį nuosavybė atkurta pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, toks veiksmas prieštarautų teisėtumo, teisingumo principams ir sukurtų prielaidas savivalei.

21Panaikinus sprendimo dalį dėl valstybinės reikšmės miško perdavimo neatlygintinai, naikinama ir atitinkama paveldėjimo teisės liudijimo dalis, nes neteisėtai įgyto turto paveldėjimas negali būti laikomas pagrindu jo nuosavybės įteisinimui kitiems asmenims (įpėdiniams) - iš neteisės negali kilti teisė. Pripažinus minėtus sandorius iš dalies negaliojančiais, restitucija taikoma natūra (CK 1.80 str. 4 d., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Šiuo atveju nėra reikšmingas palikimą priėmusio įpėdinio sąžiningumas ar nesąžiningumas, nes įpėdinis turtą įgijo neatlygintinai (CK 4.96 str. 3 d.). Be to, restitucijos natūra taikymo būtinumas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 47 straipsnio, nustatančio, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso tik valstybei, taigi, jų buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas ne tik dėl atskiruose įstatymuose esančių normų, bet ir dėl minėtos tiesiogiai taikytinos konstitucinės nuostatos.

22Vadovaujantis LR CPK 79-100 str., iš atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 1) valstybei - 75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos; 2) trečiajam asmeniui LR aplinkos ministerijai - 355,44 Lt kelionės į teismo posėdį išlaidų (T. 2, b.l. 110-117, T.3, b.l. 3-9). Nors LR CPK 93 str. numato, jog turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies, ir šioje byloje be Panevėžio apskrities viršininko administracijos, antroji šalis (atsakovas) yra ir B. P., atsižvelgus į tai, jog neteisėtą nuosavybės ginčijamoje dalyje atkūrimą sąlygojo valstybės institucijos - Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmai, atsakovo B. P. veiksmai jokios įtakos sprendimų priėmimui neturėjo, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo B. P. prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 str.), todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos. Kadangi šalys nuo žyminio mokesčio bylose dėl tokio pobūdžio administracinių aktų pagrįstumo yra atleidžiamos (1997 m. liepos 1 d. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 19 str., LR CPK 83 str. 1 d. 14 p.), iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos nėra priteisiamas žyminis mokestis tiek už reikalavimus naikinti administracinius aktus, tiek už paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu (išvestinio reikalavimo).

23Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-270, teismas

Nutarė

24Ieškinį tenkinti visiškai.

25Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2001 m. sausio 30 d. įsakymu Nr.305ž „Dėl žemės sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos Puznos miško kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte“ patvirtinto Piliečių, kuriems Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos Puznos miško kadastrinėje vietovėje 2001 m. suformuoti miško sklypai pagal papildomai pateiktus prašymus, sąrašo eilės Nr. 1, Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 663ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo“ 2 priedo eilės Nr. 9, ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 16-73203-11783 dalis, kuriomis J. P. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,81 ha ploto valstybinės reikšmės miško sklypą, esantį Kupiškio rajone, Alizavos sen., Klingų kaime.

26Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2001 m. gegužės 11 d. Kupiškio rajono notarų biuro notarės Astos Grambienės patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ( - ) dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dalies, kurią sudaro 3,81 ha miško žemės.

27Taikyti restituciją ir grąžinti valstybei žemės sklypo, esančio Kupiškio rajone, Alizavos sen., Klingų kaime, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dalį, kurią sudaro 3,81 ha valstybinės reikšmės miškas.

28Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį B. P., a.k. ( - ) perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Puznos miško k.v., esantį Klingų k., Kupiškio r.

29Priteisti iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos, įmonės kodas 188607727: valstybei 75 Lt (septyniasdešimt penkis litus) pašto išlaidų; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai - 355,44 Lt (tris šimtus penkiasdešimt penkis litus 44 ct) kelionės išlaidų.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų... 3. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis... 4. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą,... 5. Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija su ieškiniu... 6. Atsakovas B. P. taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su pareikštu... 7. Prokuroras Remigijus Senkus ieškovų pareiškimą palaiko bei prašo jį... 8. VĮ Kupiškio miškų urėdijos atstovas Tomas Pūkas taip pat prašo ieškinį... 9. Trečiojo asmens atstovė R. S. taip pat prašo ieškinį tenkinti, nurodė,... 10. Trečiojo asmens atstovas V. M. parodė, jog 1997 m. spalio 23 d. LR... 11. Atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė Alma... 12. Atsakovo atstovas advokatas Algimantas Kolpertas su ieškiniu nesutinka, prašo... 13. Atsakovo B. P. atstovė V. P. palaikė atstovo advokato A. Kolperto poziciją,... 14. Atsakovas B. P. taip pat prašo ieškinį atmesti, nurodo, jog dar prieš metus... 15. Liudytoja I. M. parodė, jog rengiant Puznos miško kadastro vietovės žemės... 16. Liudytojas P. Š. patvirtino, jog jis suderino Puznos miško kadastro vietovės... 17. Iš pateiktų rašytinių teismas nustatė, jog Panevėžio apskrities... 18. Ieškinys tenkinamas. ... 19. Dėl ieškinio senaties. Terminas, per kurį prokuroras, gindamas... 20. Dėl pareikštų reikalavimų. Kupiškio rajono savivaldybės... 21. Panaikinus sprendimo dalį dėl valstybinės reikšmės miško perdavimo... 22. Vadovaujantis LR CPK 79-100 str., iš atsakovo Panevėžio apskrities... 23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str.,... 24. Ieškinį tenkinti visiškai.... 25. Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko... 26. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2001 m. gegužės 11 d. Kupiškio... 27. Taikyti restituciją ir grąžinti valstybei žemės sklypo, esančio Kupiškio... 28. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones... 29. Priteisti iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos, įmonės... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...