Byla 2A-933-520/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis, sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui Jonui Rinkevičiui, atsakovo atstovei L. K., trečiojo asmens atstovei L. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-09 sprendimo dalies panaikinimo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams I. J. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė),

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2008-08-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau VAVA) 2004-09-09 sprendimo Nr.2.4-01-2627 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. A.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,19 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia 2005-08-17 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, išduoto Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. Vižinytės, dalį, pagal kurią atsakovė I. J. A. paveldėjo 0,19 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją natūra įpareigojant I. J. A. grąžinti valstybei 0,19 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

3Nurodė, kad VAVA 2004-09-09 sprendimu buvo atkurtos J. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į I. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto turto dalį – 2,19 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nuspręsta grąžinti natūra bendrą 2,11 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Nekilnojamojo turto registre VAVA sprendimo pagrindu buvo įregistruota J. A. nuosavybės teisė į 0,19 ha žemės ūkio paskirties žemę, iš kurios 0,16 ha yra valstybinės reikšmės miškas pagal Miškų įstatymą. Dėl to VAVA 2004-09-09 sprendimo dalimi, kuria J. A. buvo atkurta nuosavybės teisės natūra į 0,19 ha į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2, 4 dalys, 13 straipsnio 1, 3 punktai, Konstitucijos 47 straipsnis, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, Žemės įstatymo 6 straipsnis. Panaikinus šį administracinį teisės aktą turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t. y. panaikinta 2005-08-17 paveldėjimo teisės liudijimo dalis, pagal kurią I. J. A. paveldėjo 0,19 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taikoma restitucija.

4Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, tenkino, t. y. panaikino VAVA 2004-09-09 sprendimo Nr.2.4-01-2627 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. A.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,19 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini), pripažino negaliojančia 2005-08-17 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, išduoto Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. Vižinytės, dalį, pagal kurią I. J. A. paveldėjo 0,19 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taikė restituciją natūra įpareigojant I. J. A. grąžinti valstybei 0,19 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo VAVA 63,50 Lt žyminio mokesčio, 25,34 Lt pašto išlaidų, iš viso 88,84 Lt, į valstybės biudžetą.

5Teismas nustatė, kad VAVA 2004-09-09 sprendimu Nr.2.4-01-2627 J. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko I. A. iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto dalį, t. y. 2,18 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kuri 1996-04-24 įstatymu buvo priskirta Vilniaus miestui, 2005-07-22 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota J. A. nuosavybės teisė į 0,19 ha žemės sklypą (0,06 ha ariamos ir 0,13 ha miško žemės), esantį (duomenys neskelbtini). 2005-08-17 atsakovei, mirusiojo J. A. sutuoktinei, I. J. A. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį atsakovė I. J. A. paveldėjo ir minėtą ginčo sklypą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad šiame žemės sklype yra mažiausiai 0,13 ha valstybinės reikšmės miško, o į valstybinės reikšmės mišką nuosavybės teisės natūra negalėjo būti atkurtos. Atsižvelgdamas į tai, kad valstybinio miško statusą ginčijamas žemės sklypas įgijo iki VAVA 2004-09-09 sprendimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2, 4 dalimis, 13 straipsnio 1, 3 punktais, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, Žemės įstatymo 6 straipsniu, atmetė atsakovo VAVA argumentus, kad nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas ir baigiamas kaip į ginčo sklypą, esantį kaimo vietovėje. Teismas pažymėjo, jog faktinė aplinkybė, kad ne visą ginčo sklypą užima valstybinės reikšmės miškas, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Kadangi ginčo sklypas buvo suformuotas kaip vienas 0,19 ha sklypas, pagal įstatymą į šį sklypą valstybinės reikšmės miškas negali patekti, teismas pripažino, jog ieškovas pagrįstai prašo pripažinti nuosavybės teisių atkūrimą į visą sklypą neteisėtu. Teismas nurodė, kad pripažinus nuosavybės teisių atkūrimą į šį sklypą neteisėtu ir grąžinus jį valstybei, kompetentingos valstybės institucijos įstatymo nustatyta tvarka turės atskirti tą žemės sklypo dalį, kurios neužima valstybinės reikšmės miškas, ir toje dalyje suformuoti naują sklypą, įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą. Kadangi teismas pripažino VAVA 2004-09-09 sprendimo Nr.2.4-01-2627 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. A.“ dalį neteisėta, konstatavo, kad tuo pačiu negaliojančiais tapo ir kiti sandoriai, sudaryti dėl ginčo turto.

6Atsakovas VAVA apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė naikintiną sprendimą. Teismas panaikino VAVA sprendimo, kuris buvo parengtas pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-24 įsakymu Nr.2818-01 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties – Totorių kaimų dalies teritorijų, LR 1996-04-24 įstatymu Nr. I-I304 priskirtų Vilniaus miestui“ patvirtintą Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties – Totorių kaimų dalies teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, dalį. Tačiau administraciniai teisės aktai, kurių pagrindu buvo parengtas ginčijamas sprendimas, yra nenuginčyti ir galiojantys, t. y. ieškovas neginčijo sklypo suformavimo dokumentų, todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir neįvertino, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra tęstinio, iš kelių tarpusavyje susijusių etapų susidedančio, proceso rezultatas. Minėtu žemės reformos žemėtvarkos projektu buvo patvirtintos ginčo sklypo ribos, jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų administracinių teisės aktų, nenurodė motyvų, kodėl nepasisakė dėl jo pareikštų argumentų, todėl sprendimas yra neišsamus. Teismas pažymėjo, kad valstybinės reikšmės miško statusą ginčo miškas įgijo 1996-04-24 įstatymo Nr. I-1304 pagrindu, tačiau tai prieštarauja žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu galiojusio Miškų įstatymo 5 straipsniui, numačiusiam, kad miško plotas turėjo būti priskirtas miesto miškams tam, kad jis būtų laikomas valstybinės reikšmės mišku išimtinės nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai. Teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) teritorijoje turėtą žemę atkūrimas pretendentams turėjo būti vykdomas kaip kaimo vietovėje, neatsižvelgė į tai, kad ginčo teritorijoje vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra analogiška kaip kaimo vietovėje. Teismas pripažino, kad bylos duomenys dėl tikslaus žemės sklype esančio miško ploto yra prieštaringi, tačiau šių aplinkybių nesiaiškino, nenustatė, koks yra tikslus miško plotas šiame žemės sklype, o panaikino ginčijamą sprendimą dėl viso 0,19 ha žemės sklypo, nenurodydamas, kokia imperatyvi įstatymo norma buvo pažeista grąžinant natūra tą žemės sklypo dalį, kurioje nėra miško.

7Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo žemės sklype esant valstybinės reikšmės miškui, nuosavybės teisės į minėtą sklypą negalėjo būti atkurtos. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepanaikina ginčijamo VAVA 2004-09-09 sprendimo dalies neteisėtumo ir nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Valstybinės reikšmės miškas negali būti perleistas privačion nuosavybėn nepriklausomai nuo to, ar tas miškas yra kaime, ar mieste. Teismas teisingai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad priimant sprendimą dėl ginčijamo žemės sklypo jame buvo miško, miškas yra akivaizdžiai pasiekęs brandos stadiją dar iki prasidedant nuosavybės teisių atkūrimo procesui. Teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, 1996-04-24 įstatymu buvo priskirta Vilniaus miesto teritorijai pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, miestų teritorijose esantys miškai yra miestų miškai, o pagal 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Tai reiškia, jog miestų miškai yra valstybinės reikšmės nepriklausomai nuo to, ar jie yra įtraukti į sąrašus, ar ne. Dėl to nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad miesto teritorijoje esančius miškus yra būtina priskirti specialiai miesto miškams. Be to, ginčo miškas valstybinės reikšmės miškams buvo priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013. Ginčijamo VAVA sprendimo neteisėtumo nepaneigia aplinkybės, kad jis šioje byloje neginčijo administracinių teisės aktų, nes teisinį pagrindą panaikinti tokį sprendimą sudaro tokio akto prieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Be to, tik VAVA sprendimas yra pagrindas įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Byloje yra nustatytas tikslus valstybinio miško plotas – 0,16 ha.

8Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus ir priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 Miškų valstybės kadastre įregistruoti Vilniaus miesto urėdijos 556 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 1-3 yra priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų, t. y. 0,16 ha, patenka į ginčo sklypą. VAVA, priimdama ginčijamą 2004-09-09 sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 13 straipsnius, Žemės įstatymo 6 straipsnį. Tai, jog buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas nepanaikina fakto, kad ginčijamas VAVA sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, VAVA turėjo koreguoti minėtą projektą atsižvelgiant į Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Ginčijamu sprendimu VAVA nepagrįstai atkūrė nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčijama VAVA sprendimo dalimi buvo pažeistas valstybės (viešasis) interesas.

9Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, šioje byloje ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, nustatęs, jog atsakovas VAVA, atkurdamas nuosavybės teises J. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), į I. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto turto dalį – suformuotą 0,19 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,16 ha valstybinio miško, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2, 4 dalis, 13 straipsnio 1, 3 punktus, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnį, t. y. imperatyvias įstatymų nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į miško, turinčio valstybinės reikšmės miško statusą, plotą (CPK 263, 265, 320 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, patenkinęs ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio šioje byloje viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, CPK 92, 93, 96 straipsnių pagrindu priteisė iš atsakovo VAVA į valstybės biudžetą žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

11Byloje nustatyta, kad J. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), atsakovo VAVA 2004-09-09 sprendimu Nr. 2.4-01-2627 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. A. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,19 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtame Vilniaus miestui, t. y. į 2,18 ha žemės, grąžinant natūra 2,11 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir 0,08 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valdai) (T. 1, b. l. 22). Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-16 įsakymu Nr. 2.3-5129-01 patikslinta, jog nuosavybės teisės J. A. atkurtos į 2,19 ha žemės sklypą (T. 1, b. l. 23). 2003-01-16 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas surašė 0,19 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (0160 139-2) ribų paženklinimo aktą (T. 2, b. l. 35). 0,19 ha žemės ūkio paskirties sklypas (kadastrinis Nr.0101/0160:5997), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre VAVA 2004-09-09 sprendimo Nr. 2.4-01-2627 pagrindu (T. 1, b. l. 15-16). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 0,19 ha žemės sklype miško žemės plotas yra 0,13 ha. Atsakovė I. J. A. nuosavybės teises į ginčijamą žemės sklypą įgijo 2005-08-17 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po sutuoktinio J. A. mirties (T. 1, b. l. 17-21). Valstybinė miškotvarkos tarnyba Aplinkos ministerijos pavedimu 2008-05-28 ir 2008-06-19 atliko Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje dėl 27 kadastrinių sklypų, valdomų privačios nuosavybės teise, iš jų ir dėl ginčo sklypo. Nustatė, kad visų 27 patikrintų žemės sklypų nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas VAVA sprendimais jau po šių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 (T. 1, b. l. 8). Valstybinė miškotvarkos tarnyba parengė ginčo sklypo schemos fragmentą, pažymą apie Miškų valstybės kadastre registruotų miškų taksacinius rodiklius, iš kurių matyti, kad 0,16 ha ginčo sklypo yra valstybinės reikšmės miškas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre (T. 1, b. l. 9, 10).

12Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl VAVA 2004-09-09 sprendimo dalies, kuria J. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,19 ha žemės sklypą, kuriame yra 0,16 ha valstybinės reikšmės miško, panaikinimo, bei su šiuo sprendimu susijusių pasekmių, t. y. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalies, pagal kurią atsakovė I. J. A. paveldėjo ginčo sklypą, pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Prokuroras nurodė, kad buvo pažeisti valstybės interesai, nes nuosavybės teisės į žemę atkurtos pažeidžiant imperatyviąsias nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų normas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad J. A. VAVA 2004-09-09 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į vieną 0,19 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,16 ha valstybinės reikšmės miško, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2, 4 dalimis, 13 straipsnio 1, 3 punktais, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, Žemės įstatymo 6 straipsniu, ieškinį tenkino. Atsakovas VAVA apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas panaikino VAVA sprendimo, kuris buvo parengtas pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-24 įsakymu Nr. 2818-01 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties – Totorių kaimų dalies teritorijų, LR 1996-04-24 įstatymu Nr. I-I304 priskirtų Vilniaus miestui“ patvirtintą Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties – Totorių kaimų dalies teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui žemės reformos žemėtvarkos projektą, dalį, nors administraciniai teisės aktai, kurių pagrindu buvo parengtas ginčijamas sprendimas, yra nenuginčyti ir galiojantys, t. y. ieškovas neginčijo sklypo suformavimo dokumentų, kad nuosavybės teisių atkūrimas pretendentams buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kuriame buvo įtvirtinta speciali nuosavybės teisių atkūrimo tvarka tose teritorijose, kurios 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 buvo priskirtos Vilniaus miestui, kad nenustatytas tikslus miško plotas, be pagrindo panaikintas sprendimas dėl viso grąžinto 0,19 ha ploto. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas bei nepakeistinas.

13Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Analogiška Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnyje, pagal kurio 4 dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, o pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą, valstybinės reikšmės miškų kategorijai yra priskiriami miestų miškai. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalis, 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, valstybinės reikšmės ir miestų miškams priskirti miškai natūra negrąžinami, jie yra išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėta, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas, pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-03-14 nutarimai). Taigi valstybinės reikšmės miškai yra priskirti išimtinai valstybės nuosavybei ir jokiu pagrindu, taip pat ir atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tokie miškai negali būti perduodami privačion nuosavybėn.

14Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių byloje asmenų argumentus, pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad žemės sklype, į kurį šioje byloje ginčijamu atsakovo VAVA 2004-09-09 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra suformuotą 0,19 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, yra 0,16 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus apie ginčo sklype esantį mišką, daro išvadą, jog turi būti remiamasi Valstybinės miškotvarkos tarnybos atlikto patikrinimo duomenimis, parengta pažyma apie Miškų valstybės kadastre registruotų miškų taksacinius rodiklius, iš kurių matyti, kad 0,19 ha ginčo žemės sklype yra 0,16 ha valstybinės reikšmės miško. Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad miško plotas yra 0,13 ha, tačiau nenurodyta, kokiu pagrindu yra nurodomas šis plotas, atsakovai byloje neteikė įrodymų, kurie paneigtų Miškų valstybės kadastre įregistruotus duomenis, todėl darytina išvada, kad remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nėra faktinio pagrindo. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras yra numatytas Miškų įstatymu. Jis apima visumą duomenų apie miškus. Įgyvendinant Miškų įstatymą patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimas Nr. 1255) numato, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro objektas – Lietuvos Respublikos miškai, šio kadastro tvarkymo įstaiga – Valstybinė miškotvarkos tarnyba (Nuostatų 4,7,15 punktai). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriuje (38-41 punktai). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis (Nuostatų 38 punktas), tarp jų Nekilnojamojo turto registro (sklypo naudojimo būdas ir pobūdis), Nekilnojamojo turto kadastro (valdų ribos, kadastro vietovių ir kadastro vietovių blokų ribos) (Nuostatų 38.2. 38.3 punktai). Minėtas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad tvarkant Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys yra naudojami, tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus šių kadastrų duomenys gali nesutapti ir tai nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-19 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-976/2009).

15Pagal bylos duomenis žemės sklypai, iš jų ir ginčo sklypas, buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-24 įsakymu Nr. 2818-01 dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-20 nutarimo Nr. 2013 įsigaliojimo. Ieškovas šio įsakymo, žemėtvarkos projekto neginčijo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, kurio 0,16 ha užima valstybinės reikšmės žemės sklypas, buvo atkurtos teisėtai. Pagal minėtą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą, valstybinės reikšmės miškų kategorijai yra priskiriami miestų miškai. Teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu „Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui. Taigi tiek atkuriant nuosavybės teises, tiek ir Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-24 įsakymu tvirtinant žemės reformos žemėtvarkos projektu suformuotą žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, ginčo žemės sklypas turėjo valstybinės reikšmės miško statusą. Aplinkybė, kad Vyriausybė miestų miškus, iš jų ir mišką, į kurį patenka ginčo miško plotas, formaliai priskyrė valstybinės reikšmės miškams po šio įsakymo priėmimo, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai, t. y. tokį statusą miestų miškai, iš jų ir ginčo miškas, įgijo pagal įstatymą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-09-06 nutarime yra konstatavęs, kad, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, ar ne, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. Administracinių aktų pagrindu tik buvo suformuotas konkretus žemės sklypas ir sudarytos sąlygos (atsirado prielaidos) atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą, tačiau jų pagrindu nuosavybės teisės neatsirado ir šie aktai nesudarė pagrindo, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko žemės sklypą, pažeisti imperatyvias įstatymų nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į miško, turinčio valstybinės reikšmės miško statusą, plotą.

16Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, į kurį buvo atkurta nuosavybės teisė, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai buvo priskirtas po 1995-06-01. Taigi į šį žemės sklypą nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos ta tvarka, kuri yra nustatyta šio įstatymo 4 straipsnyje ir pagal kurią atkuriamos nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę. Tačiau ši įstatymo nuostata nereiškia, kad tokiu atveju gali būti atkurtos ir nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, kurį šiai kategorijai priskyrė įstatymas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, o taip pat ir 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, kuris nustato atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą sąlygas ir tvarką. Tai reiškia, kad pagal šias įstatymo nuostatas žemė, nors ir priskirta Vilniaus miesto teritorijai po 1995-06-01, natūra negali būti grąžinama, jeigu ji yra priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai. Valstybės išperkami miškai yra apibrėžti šio įstatymo 13 straipsnyje, pagal kurio 1 ir 3 punktų nuostatas, miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams ir miestų miškams, yra išperkami valstybės. Tai patvirtina ir teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-21 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-976/2009; 2009-09-28 nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. A63-986/2009 ir Nr. A63-998/2009; 2009-10-19 nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. A146-1189/2009 ir Nr. A525-1257/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-462/2009, 2009-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-561/2009).

17Atsakovo VAVA 2004-09-09 sprendimas buvo priimtas galiojant aukščiau minėtoms Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 4 dalies nuostatoms, o atsakovui VAVA turėjo būti žinoma, kad ginčo sklype yra valstybinės reikšmės miškas. Atsakovas VAVA turėjo pareigą įsitikinti priimamo sprendimo atitikimu visiems teisės aktų reikalavimams. Jam ne tik privalėjo būti žinoma apie teisės aktuose įtvirtintus draudimus dėl miškų perleidimo privačion nuosavybėn, bet ir apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-12 nutarimo Nr. 2013 priėmimą. Atsakovas VAVA priėmė ginčijamą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo po šio nutarimo, kuriuo ginčo sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams, įsigaliojimo, todėl žemėtvarkos projektas turėjo būti koreguojamas atsižvelgiant į šiuo nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino visą atsakovo 2004-09-09 sprendimą dėl 0,19 ha žemės sklypo grąžinimo, o ne dėl 0,16 ha miško grąžinimo, nes būtina koreguoti suformuotą sklypą žemės ūkio veiklai, nustatyti, ar gali būti suformuotas 0,03 ha žemės sklypas žemės ūkio veiklai, ir tik tada spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalį žemės sklypo.

18Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio šioje byloje viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

19Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,

Nutarė

20Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 3. Nurodė, kad VAVA 2004-09-09 sprendimu buvo atkurtos J. A., mirusiam (duomenys... 4. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu... 5. Teismas nustatė, kad VAVA 2004-09-09 sprendimu Nr.2.4-01-2627 J. A., mirusiam... 6. Atsakovas VAVA apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir... 7. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 8. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į... 9. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 11. Byloje nustatyta, kad J. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), atsakovo VAVA... 12. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos... 14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių byloje... 15. Pagal bylos duomenis žemės sklypai, iš jų ir ginčo sklypas, buvo... 16. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, į kurį buvo atkurta nuosavybės... 17. Atsakovo VAVA 2004-09-09 sprendimas buvo priimtas galiojant aukščiau... 18. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios... 19. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą palikti...