Byla 2-41-577/2014
Dėl subrogacijos taikymo ir nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja J.Mardosevič,

2sekretoriaujant R.Vinckevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo Ergo Insurance SE atstovei J. K.,

4atsakovo Blenta AB atstovui adv. A. Š.,

5trečiojo asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atstovei J. B.,

6teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį atsakovui Blenta AB, trečiajam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“ dėl subrogacijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

7Ieškovo atstovė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 583/2008 (2008-06-17) –ROMA I 4 str. 3 d., Jungtinių Tautų Konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių 35 str. 1, 2 d., CK 6.245-6.249 str., CK 6.256 str., CK 6.258 str. CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu prašo priteisti iš atsakovo Švedijos bendrovės Blenta AB ieškovui ERGO Insurance SE 212 324,97 Lt (61 493,56 EUR) nuostolių atlyginimo, 31 586,97 Lt palūkanų už nuostolius iki ieškinio pareiškimo dienos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: 5 878 Lt žyminio mokesčio, 5 625 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 3 101,23 Lt vertimų išlaidas. Nurodė, jog pareikštu ieškiniu siekiama subrogacijos tvarka iš atsakovo išsireikalauti ieškovo klientui AB „Vilniaus paukštynas“ išmokėtą draudimo išmoką. Paaiškino, kad 2010-05-05 atsakovas ir trečiasis asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ (toliau - Draudėjas) sudarė sutartį Nr. 100505, kuria Draudėjas įsigijimui užsakė iš atsakovo 20 315 ( - ) tėvinių viščiukų; iš Švedijos Draudėjui viščiukus sausumos transportu vežė pats atsakovas. 20 315 viščiukų siuntą Draudėjas iš atsakovo gavo 2010-06-01. Tą pačią dieną, viščiukams dar tebesant transportavimo dėžutėse, siekiant nustatyti ar viščiukai nėra užkrėsti salmonelėmis, buvo paimti mėginiai tyrimams, kurie buvo ištirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos vertinimo instituto. Atlikus tyrimus paaiškėjo, jog dviejuose jungtiniuose nuoplovų iš vienadienių viščiukų transportavimo dėžių įklotų mėginiuose buvo nustatytas užkratas salmonelėmis (S. E. ir S. G.). Vėliau, 2010-06-15 Vilniaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surašė epizootinio tyrimo aktą, kuriame buvo nurodyta, jog iš Švedijos gauti veislinių pulkų vienadieniai viščiukai yra užsikrėtę S. E. ir S. G.; draudėjui buvo nurodyta atlikti pakartotinius tyrimus (oficialių patvirtinamųjų mėginių tyrimus), kuriuos atlikus 2010-06-30 tyrimų protokoluose Nr. 9389 B1-6 ir Nr. 9390 B1-6 vėl buvo konstatuotas užkratas salmonelėmis (S. E. ir S. G.). Vilniaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas 2010-06-30 įsakymu Nr. B1-68 nurodė nedelsiant sunaikinti viščiukus; vykdant šį įsakymą, Draudėjo generalinis direktorius 2010-07-01 įsakymu Nr. 165 nurodė išvežti iš atsakovo gautus paukščius į skerdyklą, todėl visi iš atsakovo įsigyti viščiukai buvo sunaikinti. Draudėjui priklausantis turtas (vištiniai paukščiai) buvo ieškovo apdraustas gyvūnų draudimu, todėl ieškovui atlikus žalos reguliavimo procedūrą buvo apskaičiuota ir Draudėjui (trečiajam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“) išmokėta 212 324,97 Lt draudimo išmoka; tokiu būdu iš dalies buvo kompensuoti Draudėjo patirti nuostoliai – dėl užkrato sunaikinto turto (viščiukų) vertė (307 182,38 Lt). Ieškovo teigimu, ieškovo patirtus nuostolius privalo atlyginti atsakovas, nes yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovo atstovė tvirtina, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad būtent atsakovas perdavė Draudėjui turtą (vienadienius viščiukus), kurie neatitiko šiam turtui sutartimi ir teisės aktais keliamų reikalavimų, nes viščiukai buvo užkrėsti salmonelėmis ir dėl to negalėjo būti naudojami pagal paskirtį, be to, vėliau paaiškėjo, kad jie turi būti sunaikinti; tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys – dėl to, kad atsakovas pardavė užkrėstą produkciją, Draudėjas patyrė nuostolius (turėjo sunaikinti paukščius, prarasdamas jų vertę). Žalos dydį įrodinėjo paskaičiavimais bei prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, jog žala iš dalies (atėmus draudimo sutartyje numatytą 20 proc. išskaitą) kompensuota Draudėjui išmokėjus draudimo išmoką (212 324,97 Lt), todėl ieškovas (draudikas) įgijo teisę šios žalos atlyginimo reikalauti iš atsakovo. Kadangi draudimo išmoka Draudėjui buvo išmokėta 2010-08-30, todėl, ieškovo teigimu, jis CK 6.210 str. 2 d. pagrindu įgijo ir teisę nuo išmokėtos draudimo išmokos reikalauti 31 586,97 Lt palūkanų sumokėjimo bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovas netinkamai kvalifikuoja kilusio ginčo santykius; paaiškino, kad 2010-07-22 AB „Vilniaus paukštynas” kreipėsi į AB „Blenta” nurodant, kad pagal sutartį buvo pateikti netinkamos kokybės viščiukai, t.y. užkrėsti salmonelėmis, tuo tarpu atsakovas 2010-07-22 raštu nurodė ieškovui, kad reikalaujamos sumos nemokės, nes užkratas yra gautas vietoje (galimai laboratorijoje), t.y. aiškiai išsakė savo poziciją dėl atsisakymo tenkinti pretenziją. Mano, jog AB „Vilniaus paukštynas”, gavęs atsisakymą tenkinti pretenziją, įgijo teisę reikšti ieškinį dėl parduotų daiktų trūkumų. Kadangi ieškovas su ieškiniu kreipėsi 2013-05-31, todėl, pasak atsakovo atstovo, yra praleistas šiam reikalavimui CK 1.125 str. 5 d. 2 p. numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Taip pat atsakovo atstovo teigimu, ieškovas neįrodė nei kad įvyko draudžiamasis įvykis pagal draudimo sutarties sąlygas, nei kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, nei kad AB „Vilniaus paukštynas“ turėtų teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovo žalos ta apimtimi, kuria reikalauja ieškovas.

9Trečiojo asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atstovė prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškovo atstovės nurodytus argumentus.

10Ieškinys tenkintinas.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Švedijos bendrovė Blenta AB ir trečiasis asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2010-05-05 sudarė sutartį Nr. 100505, kuria AB „Vilniaus paukštynas“ įsigijimui užsakė iš atsakovo 20 315 ( - ) tėvinių viščiukų (t. 1, b.l. 7-8); taip pat sutartimi šalys sulygo, kad krovinio pristatymą organizuoja atsakovas, o ieškovas įsipareigojo apmokėti už viščiukus ir jų pristatymą 20 procentų sulygtos sumos pristatymo metu ir 50 procentų po 6 mėnesių po pristatymo. Iš CMR važtaraščio (t. 1, b.l. 9-10) matyti, kad 2010-06-01 viščiukai iš Švedijos trečiajam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“ buvo pristatyti atsakovo. Vadovaujantis 2005-06-30 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1003/2005, įgyvendinančiu Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo sumažinti tam tikrų salmonelių serotipų paplitimą veisliniuose Callus gallus rūšies vištų pilkuose, trečiojo asmens iniciatyva salmoneliozių tyrimams tą pačią 2010-06-01(viščiukų atvykimo į Lietuvą) dieną, viščiukams dar tebesant transportavimo dėžutėse, veterinarijos gydytojas T. J. paėmė mėginius tyrimams, siekiant nustatyti, ar viščiukai nėra užkrėsti salmonelėmis. Tyrimų protokolai Nr. 8670 B1-6 ir Nr. 8671 B1-6 (t. 1, b.l. 15, 16), Vilniaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Epizootinio tyrimo 2010-06-15 aktas Nr. A1-240 (t. 1, b.l. 17-19) patvirtina, jog iš Švedijos gauti veislinių pulkų vienadieniai viščiukai yra užsikrėtę salmonelėmis S. E. ir S. G.. Pažymėtina, jog Nacionalinis maisto ir veterinarijos vertinimo institutas, ištyręs šiuos mėginius, 2010-06-11 Tyrimų protokoluose Nr. 8670 B1-6 ir Nr. 8671 B1-6 konstatavo, kad dviejuose jungtiniuose nuoplovų iš vienadienių viščiukų transportavimo dėžių įklotų mėginiuose buvo nustatytas užkratas salmonelėmis (S. E. ir S. G.); faktas, jog iš Švedijos gauti veislinių pulkų vienadieniai viščiukai yra užsikrėtę S. E. ir S. G., buvo užfiksuotas 2010-06-15 Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos epizootinio tyrimo aktu bei trečiajam asmeniui buvo nurodyta atlikti pakartotinius tyrimus. Mėginiai pakartotinam tyrimui buvo paimti 2010-06-15; atlikus pakartotinius tyrimus, vėl buvo nustatytas užkratas salmonelėmis (S. E. ir S. G.), tai patvirtina Nacionalinio maisto ir veterinarijos vertinimo instituto 2010-06-30 tyrimų protokolui Nr. 9389 B1-6 ir Nr. 9390 B1-6 (t. 1, b.l. 20, 21). Vilniaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko 2010-06-30 įsakymu Nr. B1-68 „Dėl priemonių taikymo“ buvo nurodyta nedelsiant sunaikinti viščiukus (t. 1, b.l. 22-23). AB „Vilniaus paukštynas“ generalinis direktorius 2010-07-01 įsakymo Nr. 165 (t. 1, b.l. 156) pagrindu viščiukai buvo sunaikinti.

122010-01-23 draudimo liudijimas Nr. 710-290-00516 (t. 1, b.l. 26-28) patvirtina, jog trečiajam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“ priklausantis turtas (vištiniai paukščiai) buvo apdraustas gyvūnų draudimu. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas draudėjui AB „Vilniaus paukštynas“ išmokėjo 212 324,97 Lt draudimo išmoką, tai patvirtina 2010-08-23 pranešimas (t. 1, b.l. 29) bei 2010-08-30 mokėjimo nurodymas (t. 1, b.l. 30).

13Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 212 324,97 Lt nuostolių (trečiajam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“ išmokėtą draudimo išmoką), 31 586,97 Lt palūkanų už nuostolius iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsakovo atstovo teigimu, vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį ieškinį. Pasak atsakovo, ieškovas neįrodė draudiminio įvykio fakto ir žalos dydžio; be to, atsakovas prašo taikyti CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo 2010-07-22, nes jo vertinimu, ieškovo reikalavimai kildinami iš pirkimo-pardavimo sutarties ir netinkamos kokybės daikto pardavimo.

14Dėl bylos teismingumo bei taikytinos teisės.

15Nagrinėjamu atveju ginčo dėl bylos teismingumo ar taikytinos teisės tarp šalių nėra, tačiau CPK 782 str. nustato pareigą bylą nagrinėjančiam teismui savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėtina, jog ginčo šalims (ES valstybėms) esant skirtingose valstybėse, teismingumą reglamentuoja 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (BRIUSELIS I). Šio reglamento 5 str. 1 d. a) punktas numato, kad valstybėje narėje nuolat reziduojančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Šio straipsnio b) punktas numato, kad atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį (prekių pardavimo atveju). Kadangi prekė (viščiukai) buvo pristatyti į Lietuvą, teismo vertinimu, ieškovas turi teisę pateikti šį ieškinį atsakovui teisme Lietuvoje – Vilniaus apygardos teisme (pagal prievolės įvykdymo vietą).

16Nagrinėjamu atveju sutarties, iš kurios kyla atsakovo atsakomybė, šalys yra skirtingose valstybėse, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sutartis yra labiau susijusi su Lietuva (prekės buvo pateiktos į Lietuvą, Lietuvoje buvo nustatytas žalos faktas, Lietuvoje yra įvykusi subrogacija), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytiną teisę reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 (2008 m. birželio 17 d.) – ROMA I, kurio 4 str. 3 d. numato, kad jei pagal visas bylos aplinkybes aišku, kad sutartis akivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita valstybe, nei su asmeniu, konkrečiai nurodytu Konvencijoje, taikoma tokios valstybės teisė. Taigi, taikytina Lietuvos teisė.

17Dėl teisinių santykių kvalifikavimo, atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą.

18Visų pirma pažymėtina, jog siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką, t. y. ar pagrindinis ieškinio dalykas yra labiau susijęs su sutartimi, jos aiškinimu ar vykdymu, ar labiau susijęs su žalos atlyginimo dėl deliktinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu, jog ieškovas reiškia reikalavimus dėl nuostolių, atsiradusių ieškovui išmokėjus draudimo išmoką trečiajam asmeniui, atlyginimo. Draudimo išmoka trečiajam asmeniui buvo išmokėta jam patyrus nuostolius dėl netinkamo atsakovo sutarties vykdymo. CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Pažymėtina, jog ieškovui kaip draudikui pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens (subrogacija). Atkreiptinas dėmesys, kad jau pati subrogacijos formuluotė (lot. subrogare – „pakeisti, išrinkti vietoje kito“) parodo kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, 2010-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-455/2010, 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, ir kt.). Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 str. įtvirtintais pirkėjo teisių gynimo būdais. Vien tai, kad pirkėjas nereiškė reikalavimų dėl daikto trūkumų, nereiškia, kad jis negali reikalauti nuostolių, patirtų dėl sutarties pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju AB „Vilniaus paukštynas“ teisių perėmėjas draudikas renkasi būdą, kaip apginti savo pažeistas teises. Dėl to teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog ieškovas praleido CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo turi būti taikomas CK 1. 125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo 2010-07-09 pateikė atsakovui pretenziją (t. 1, b.l. 24), kuria nurodė, kad veislei neatitinkančių paukščių siunta buvo sunaikinta, nustačius užkrėtimą salmonelioze, ir reikalavo sumokėti 429 620 Lt nuostolį. Atsakovas 2010-07-22 atsakymu (t. 1, b.l. 25) informavo, jog su pretenzija nesutinka. Teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-07-22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą 2013-05-31, todėl laikytina, jog ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo nepraleistas, atsakovo reikalavimai taikyti ieškinio senatį nepagrįsti ir atmestini (CK 1.125 str. 8 d.).

19Dėl nuostolių atlyginimo.

20Kai sprendžiamas atlyginimo dėl sutarties pažeidimo atsiradusių nuostolių priteisimo klausimas, turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas analizuos atsakovo su ieškiniu nesutikimo argumentus bei kartu pasisakys dėl nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų.

21Vienas iš atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentas buvo tas, kad ieškovas neturėjo išmokėti draudimo išmokos, kadangi įvykis buvo nedraudžiamasis keliais aspektais: a/ liga, dėl kurios viščiukai buvo paskersti, nebuvo numatyta draudimo taisyklėse; b/ draudimo liudijimas nenumato gydymo išlaidų kompensavimo. Su tokiais atsakovo argumentais sutikti negalima.

22Visų pirma pažymėtina, jog Draudimo liudijime (t. 1, b.l. 26) yra aiškiai apibrėžtos draudimo taisyklės, kur be kita ko yra nurodoma, jog Draudimo liudijimas ir Draudimo sutarties sąlygos turi pirmenybę prieš draudimo taisykles, taip pat nurodoma, jog yra vadovaujamasi Gyvūnų draudimo taisyklėmis. Antra, tiek Draudimo sutarties sąlygų 3 p. (t. 1, b.l. 27-28), tiek Gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 039 (t. 1, b.l. 167-172) 3.1 p. nurodoma, jog draudimas apima Priverstinį vištinių paukščių paskerdimą nuo užkrečiamų pavojingų ir labai pavojingų ligų. Taip pat Gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 039 3.1. punktas numato, kad draudimas inter alia apima gyvūno priverstinį paskerdimą nuo ligų, patvirtintų A, B ir C sąrašu; Taisyklių 22.1.3. f) punktas numato, kad C grupės liga yra salmonelinė žarnų infekcija (C 619), l) punktas numato salmoneliozę (C754). Todėl visiškai akivaizdu, jog salmonelinė žarnų infekcija bei salmoneliozė yra pagrindas įvykį laikyti draudiminiu. Trečia, nagrinėjamu atveju draudimo išmoka buvo išmokėta ne kompensuojant viščiukų gydymą, tačiau kompensuojant sunaikintų viščiukų vertę, kuri buvo apskaičiuota įvertinus viščiukų auginimui patirtas būtinas išlaidas. Pastebėtina, jog Draudimo liudijimo 3.3.1. punktas numato, kad Vilniaus paukštyno vištiniai paukščiai yra apdrausti nuo priverstinio paskerdimo ar sunaikinimo, kai tokį nurodymą duoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nagrinėjamu atveju paukščiai buvo sunaikinti būtent dėl to, kad 2010-06-30 VMVT priėmė įsakymą dėl paukščių sunaikinimo. Ketvirta, viščiukų vakcinavimas yra prevencinė priemonė, taikoma būtent dėl to, kad būtų užkirstas kelias užsikrėsti infekcinėmis ligomis, ir negali būti laikoma viščiukų gydimo priemone.

23Taip pat atsakovas nesutikdamas su ieškiniu teigė, jog ieškovas netyrė arba netinkamai tyrė įvykį, dėl ko nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką; byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog viščiukai negalėjo būti užkrėsti Švedijoje, o galimai jie buvo užkrėsti AB „Vilniaus paukštynas“, laboratoriniuose tyrimuose įsivėlė klaida.

24Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2010-06-01 trečiasis asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2010-05-05 sudarytos su atsakovu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gavo 20 315 ginčo viščiukų iš atsakovo. CMR važtaraštis (t. 1, b.l. 9-10) patvirtina, kad atsakovas buvo ir ginčo viščiukų pardavėjas, ir vežėjas. Atsakovas teiginiams, kad viščiukai negalėjo būti užkrėsti Švedijoje, pagrįsti pateikė Švedijos veterinarijos inspektoriaus R. K. 2010-05-31 vidaus prekybos sertifikatą INTRA.SE.2010.0002524 (lt)-VI (t. 1, b.l. 130-135), kuris buvo išduotas būtent ginčo vienadienių viščiukų išvežimui. Tačiau iš sertifikato turinio matyti, jog nors vienadienių viščiukų tėvai prieš perinimą (kiaušinių padėjimą) buvo patikrinti dėl salmonelių, ir nei S. E., nei Salmonella Typhimurium rasta nebuvo (sertifikato II 2 (6) (b) p.), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pulko paskutinis tikrinimas buvo atliktas 2010-05-13 ( sertifikato II. 2 p.), tuo tarpu viščiukai išsirito 2010-05-30, o pristatyti buvo 2010-06-01, todėl, teismo vertinimu, teigti, jog minėtas sertifikatas turi būti vertinamas kaip įrodymas, kuris paneigia viščiukų užkrėtimo faktą Švedijoje arba jų transportavimo metu, nėra pagrindo. Teismo nuomone, padarytos išvados negali paneigti ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad veterinarijos gydytojas T. J. savo parašu Vidaus prekybos sertifikate patvirtino, kad neužkrėsti viščiukai išvažiavo sveiki iš Švedijos, bei atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: Švedijos žemės ūkio tarybos 2013-09-18 raštas (t. 1, b.l. 204-207), kuriame nurodyta, kad Švedijoje vykdoma griežta kontrolės sistema: tiek privaloma, tiek ir savanoriška, ir jau daug metų nėra nustatyta nei S. G., nei Enteritidis, t.y. S. G. neaptinkama nuo 1984 metų, o S. E. neaptinkama nuo 1995 metų; Dr. J. L. 2013-09-16 ataskaita (t. 1, t. b.l. 200-203), kurioje nurodoma, kad bendrovė Blenta AB nuo 1970 metų dalyvauja Švedijos žemės ūkio tarybos „Salmonėlių kontrolės programoje“, o įgyvendinant šią programą, iš visų auginamų paukščių pulkų kartą per mėnesį imami išmatų mėginiai, papildomai iš inkubatorių – kas dvi savaites; vykdant šią programą, salmonelių aptikta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovai J. L. bei L. P. ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog buvo tikrinti ne paukščiai, o motininis pulkas, be to visiškai akivaizdu, jog sertifikato surašymo metu ginčo viščiukai dar iš viso nebuvo išsiritę. Taip pat atsakovo atstovas J. L. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog Švedijoje būna salmoneliozės atvejų, tuomet visas pulkas naikinamas.

25Bylos duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, gavęs 2010-06-01 ginčo paukščiukų siuntą, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1003/2005 viščiukams dar esant transportavimo dėžutėse (prieš paukščių sąlytį su paukštidėmis), paėmė mėginius tyrimams, siekiant nustatyti, ar viščiukai nėra užkrėsti salmonelėmis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolai Nr. 8670 B1-6 ir 8671 B1-6 (t. 1, b.l. 15-16) patvirtina, kad 2010-06-02 Institutas gavo iš trečiojo asmens jungtinius nuoplovų mėginius, nugaišusių tėvinių vienadienių viščiukų organų mėginius ir žarnų mėginius bei kad šiuose mėginiuose buvo nustatyta S. E. ir S. G.. Vilniaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2010-06-15 Epizootinio tyrimo aktu Nr. A1-240 (t. 1, b.l. 17-18) patvirtino viščiukų salmonelių užkrato faktą; be to, 2010-06-15 buvo papildomai paimti ir perduoti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui nugaišusių tėvinių vienadienių viščiukų organų ir žarnų mėginiai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolai Nr. 9389 B1-6 ir 9390 B1-6 (t. 1, b.l. 20-21) patvirtina, kad 2010-06-15 – 2010-06-23 atlikto tyrimo metu buvo rasta S. E..

26Atsakovo atstovo teigimu, S. G. yra labai reta, todėl, atstovo nuomone, ji negalėjo būti nustatyta, be to, jo teigimu, tai, kad atlikus papildomus tyrimus buvo rasta tik S. E., tik patvirtina, jog anksčiau 2010-06-02 – 2010-06-10 tyrimuose yra įsivėlusi klaida. Tačiau su tokiais atsakovo atstovo samprotavimais teismas neturi pagrindo sutikti ne tik dėl to, jog jie deklaratyvūs ir nėra paremti jokiais įrodymais, bet, teismo vertinimu, juos paneigia bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų V. P., S. M. parodymai, kurie patvirtinami byloje surinktais rašytiniais įrodymais, bei proceso dalyvių (tame tarpe ir kitų atsakovo atstovų) paaiškinimai, kuomet buvo pripažinta, kad S. G. yra reta bakterijos atmaina, tačiau ji yra galima. Taip pat byloje surinktais įrodymais paneigiami atsakovo atstovo samprotavimai apie tai, kad ne visi viščiukai buvo užkrėsti, nes užkratas tiek pirmo, tiek antro tyrimo metu buvo nustatytas ne visose paukštidėse.

27Liudytoja V. P. – Instituto laboratorijos darbuotoja, kuri atliko tyrimus, paaiškino, jog gautų mėginių tyrimui pakako ir atliekant tyrimus yra normalu, kai iš 12 mėginių tik 2 yra nustatomas užkratas, tai įvyksta dėl bakteriologijos ypatumų – ne visada yra „pagaunama“ bakterija; ji pripažino, kad buvo neįprasta, jog buvo nustatyta S. G., todėl ji ėmėsi papildomų priemonių – tyrimas užtruko ilgiau nei paprastai atliekami tokio pobūdžio tyrimai. Antrą kartą atlikus mėginių tyrimus buvo nustatyta tik vienos rūšies salmonelės užkratas, bet taip gali būti, nes užkratas nebūna ant visų mėginių, todėl kad jis gaudomas. Aplinkybę, kad nebūtinai visuose mėginiuose turi būti randamas užkratas, patvirtino ir liudytojas S. M. (VMVT Vilniaus apskrities gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas). Atkreiptinas dėmesys į J. B. (AB „Vilniaus paukštynas“ vyr. veterinarijos gydytojas, kurio praktika yra 38 metai) paaiškinimus, kuris nurodė, jog į visas paukštides buvo patalpinti to paties pulko paukščiai, o kadangi užkratas dažnai būna randamas ne visuose mėginiuose, tiesiog taip sutapo, jog vienoje paukštidėje apgyvendintų paukščių užkrato nebuvo. Be to, liudytojas nurodė, jog vienadieniu viščiuku (o būtent tokius viščiukus pristatė atsakovas trečiajam asmeniui) laikomas paukštis iki 24 valandų amžiaus; gauta siunta buvo formuota iš 2 – 3 protėvių pulkų, mėginiai buvo imami nuo transportavimo dėžučių įklotų po to, kai paukščiukai išpilami. Pažymėjo, jog vienadieniai viščiukai nėra maitinami, todėl faktas, kad jų išmatose ir vidaus organuose buvo rasta salmonelių, vienareikšmiškai reiškia, jog šios bakterijos galėjo rastis tik pas atsakovą; jo nuomone, paukščiai užsikrėsti galėjo arba protėvių pulke, arba neteisingai juos vakcinuojant Švedijoje, arba transportavimo metu. Liudytojas S. M. irgi patvirtino, jog trečiasis asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, gavęs paukščiukų siuntą, laikėsi visų nustatytų procedūrų; mėginiai buvo paimti sutinkamai su nustatytu reglamentavimu, paimant mėginius dalyvavo VMVT atstovas, mėginiai buvo paimti tinkamai ir išsiųsti į laboratoriją. Minėtų liudytojų paaiškinimai patvirtinami Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012-04-18 raštu Nr. B6-(1.9)-1058 (t. 1, b.l. 40-41), kuriame detaliai įvertinta atliktų tyrimu eiga; pažymėta, jog ištyrus AB „Vilniaus paukštynas“ paimtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2160/2003, Komisijos reglamentų Nr. 517/2011, Nr. 2086/2011, Nr. 200/2010 nuostatų nustatyta tvarka, savikontrolės mėginius, tarša salmonelėmis buvo nustatyta nuoplovų mėginiuose nuo transportavimo dėžių įklotų, kurie negalėjo kontaktuoti su paukštidžių sienomis, įranga ar kitomis patalpomis, iš kurių tarša salmonelėmis galėjo patekti ant transportavimo dėžių įklotų; padaryta išvada, jog 2010-06-01 į AB „Vilniaus paukštynas“ buvo atvežta salmonelėmis užkrėstų vienadienių viščiukų siunta. Akcentuotina ir tai, kad trečiojo asmens paukštidės Nr. 34, 35, 23 prieš įkeliant į jas paukščiukus buvo patikrintos nuo užkrato; užkrato rasta nebuvo. Tai patvirtina tyrimo protokolai (t. 1, b.l. 141, 145, 147, 148, 153, 154). Pažymėtina, jog atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų apklaustų liudytojų paaiškinimus, ar kad ištirti mėginiai buvo paimti tinkamai, ar kad jie turėjo kokių nors sąlyčių su AB „Vilniaus paukštynas“ paukštidėmis, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti aukščiau nurodytais tyrimo rezultatais, o priešingai, įvertinęs aptartų įrodymų visumą turi pagrindą konstatavimui, jog trečiajam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“ buvo pristatyti užkrėsti viščiukai.

28Teismo vertinimu, padarytos išvados nepaneigia ir atsakovo pateikta 2013-09-16 Dr. J. L. ataskaita (t. 1, b.l. 200-203), kurioje nurodoma, jog atsakovui bendrovei Blenta AB įgyvendinant Švedijos žemės ūkio tarybos Salmonelių kontrolės programą, iš visų auginamų paukščių pulkų kartą per mėnesį imami išmatų mėginiai, o papildomai iš inkubatorių – kas dvi savaites, salmonelių aptikta nebuvo; kad veterinaras A. L. 2010-06-23 paėmė papildomą oficialų mėginį iš apkrėstų vienadienių viščiukų tėvų, taip pat 2010-06-13 buvo paimti papildomi mėginiai iš seserų/brolių, tačiau salmonelių nebuvo rasta; taip pat pažymima, kad prieš įtariamai užkrėstos partijos išvežimą ir po jos iš tų pačių pulkų kilusiems inkubatoriuose viščiukams salmonelių nerasta, iš vištų tėvų buvo išauginti ir kiti viščiukai ir jų patikrinimo rezultatai dėl salmonelių buvo neigiami. Visiškai akivaizdu, jog minėto dokumento turinys nepaneigia AB „Vilniaus paukštynas“ gautos viščiukų siuntos atliktais tyrimais nustatyto salmonelių užkrato fakto, o tik patvirtina, jog pagal vienadienių viščiukų tėvų ir seserų/brolių pulkų tyrimo rezultatus juose salmonelių užkrato nerasta. Beje, pažymėtina, jog pats atsakovo atstovas nors ir nurodė, kad užkrėtimo galimybė pervežant viščiukus yra mažai tikėtina, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad transportavimo metu vienadieniai viščiukai negalėjo būti užkrėsti, teismui nepateikė. Taip pat atmesti kaip visiškai nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog tai, kad trečiasis asmuo sumokėjo dalį įmokos jau po to, kai buvo nustatyta, kad viščiukai užkrėsti, ar tai, kad vėliau pirko viščiukus pas atsakovą, patvirtina, jog galimai ginčo viščiukai buvo užkrėsti trečiojo asmens paukštyne.

29Atsakovas nepatvirtino jokiais įrodymais ir savo argumentų apie įvykusį AB „Vilniaus paukštynas“ ir atsakovo atstovų susitikimą, kurio metu neva trečiasis asmuo pripažino atliktų tyrimų klaidą. Bylos nagrinėjimo metu apklausti kiti atsakovo atstovai nieko tiksliai, išskyrus tai, kad susitikimas įvyko, paaiškinti negalėjo, taip pat negalėjo nurodyti, kas konkrečiai jame dalyvavo, kaip buvo įformintas atsakovo atstovo nurodytas neva trečiojo asmens tyrimų klaidos pripažinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog 2010-07-09 AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė atsakovui pretenziją Nr. 394 (t. 1, b.l. 24) dėl užkrėstos S. E. viščiukų siuntos patirtų 4219 620 Lt nuostolių, todėl teismo vertinimu, visiškai akivaizdu, jog esant byloje surinktiems (apie kuriuos buvo pranešta ir atsakovo atstovui Lietuvoje) aukščiau aptartiems įrodymams, patvirtinantiems, kad viščiukų siunta trečiajam asmeniui buvo pristatyta jau užkrėsta, bet koks trečiojo asmens tyrimo klaidos pripažinimas turėjo būti įformintas raštu.

30Taigi, esant aukščiau išdėstytoms išvadoms ir aptartų įrodymų analizei darytina išvada, kad atsakovas pristatė trečiajam asmeniui jau užkrėstus ginčo viščiukus, atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia atsakovo CK 6.248 str. nustatytos kaltės prezumpcijos ir sudaro pagrindą konstatuoti dar vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.).

31Dėl žalos fakto, dydžio ir priežastinio ryšio ( CK 6.249 str., 6.247 str.).

32Byloje nustatyta, jog Vilniaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko 2010-06-30 įsakymu Nr. B1-68 (t. 1, b.l. 22-23) įsakyta ginčo viščiukus sunaikinti. 2010-07-01 buvo priimtas AB „Vilniaus paukštynas“ direktoriaus įsakymas Nr. 156 dėl priemonių taikymo, kuriuo buvo patvirtintas paukščių likvidavimo planas (t. 1, b.l. 156). 2010-07-19 gavus leidimą paukščių naikinimui (t. 2, b.l. 200), paukščiai 2010-07-20 buvo sunaikinti (t. 2, b.l.201, 202-208). Tačiau pažymėtina, jog iki viščiukai buvo sunaikinti, AB „Vilniaus paukštynas“ direktoriaus 2010-06-03 įsakymu Nr. 129 „Dėl karantino įvedimo“ (t. 1, b.l. 136) buvo įvestos karantino sąlygos; jie buvo vakcinuoti nuo 2010-06-01 (t. 1, b.l. 138, 144, 150); trečiasis asmuo patyrė išlaidas pašarams, vakcinoms, darbo užmokesčio ir kitas būtinas viščiukų priežiūrai skirtas išlaidas, kurie yra patvirtinami į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: išlaidos viščiukidei Nr. 35, 34, 23, PVM sąskaitomis –faktūromis ir kt. (t. 2, b.l. 7-29, 32-60). Taip pat ieškovas į bylą yra pateikęs patirtų išlaidų detalizavimą (t. 1, b.l. 31-39). Kritusių paukščių žiniaraščiai (t. 1, b.l. 137, 143, 149), 2010-07-20 kritusių paukščių perdavimo utilizacijos aktas (t. 1, b.l. 160) patvirtina, kad buvo gauta 64 kritę ar skerdimo metu išbrokuoti paukščiai. Pažymėtina, jog iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovo parduoti viščiukai buvo tėviniai (veisliniai), t.y. jie buvo skirti ne skersti, bet dėti kiaušinius, iš kurių būtų perinami skerdimui skirti mėsiniai viščiukai, šių viščiukų įsigijimo kaina yra – 10,36 Lt už vienetą. Tuo tarpu trečiasis asmuo paskerstų viščiukų mėsos iš viso negalėjo parduoti; šių viščiukų mėsa galėjo būti skirta tik terminiam apdorojimui (I, II rūšies dešrų ir dešrelių gamybai), kurios savikaina 1 kg – 1,21 Lt (t. 1, b.l. 39). Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įkainius, todėl atsakovo teiginiai dėl mažesnės užpirkimo bei skerdienos kainos atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas kvestionavo būtinybę sunaudoti atitinkamą vakcinų kiekį, kadangi paukščiukų buvo gauta mažiau, nei buvo pagaminta vakcinos; tačiau kaip matyti iš ieškovo atstovo J. B. paaiškinimų vakcinuoti paukščius yra privaloma, vakcinos yra parduodamos tik atitinkamais kiekais, todėl nėra galimybės pagaminti vakcinos konkrečiam paukščių kiekiui arba vėliau kitiems paukščiams sunaudoti jau pagamintą vakciną. Tokia vakcina galioja vos kelias valandas, ir ji būna skirta tik tam tikro amžiaus ir rūšies paukščiams, todėl likusi vakcina turi būti sunaikinta. Šiuos J. B. paaiškinimus patvirtina Vakcinų aprašai (t. 2, b.l. 65-191), kur nurodoma, kad vakcinos turi būti sunaudotos per kelias valandas, o jos tinkamumo laikas – 2 val. (t. 2, b.l. 67). Be to, pakartotinai pažymima, jog paukščių vakcinavimas tai yra prevencinė priemonė nuo ligų, jis nėra laikomas gydymu; beje, VMVT išduotame leidime paskersti viščiukus aiškiai nurodoma, jog paukščiai nebuvo gydyti (t. 2, b.l. 200), todėl atmestini atsakovo argumentai tiek dėl sunaudotos vakcinos kiekio, tiek dėl vakcinavimo būtinumo. Taigi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog iš paukštidės Nr. 23 buvo sunaikinti 2558 vnt. viščiukų, iš paukštidės Nr. 34 – 8247 vnt., iš paukštidės Nr. 35 – 8434 vnt.; vieno viščiuko vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į išlaidas viščiukų pirkimui (176 093 Lt), išlaidas viščiukų medikamentams (15 600 Lt), išlaidas paukštidžių paruošimui ir viščiukų priežiūrai (46 917 Lt), išlaidas viščiukų pašarams (67 572 Lt), atitinkamai šias išlaidas paskirstant paukštidėms. Minėtos išlaidos buvo patirtos dėl to, kad atsakovas pristatė viščiukus užkrėstus salmonelėmis (CK 6.247 str.). Kaip minėta, ginčo viščiukai buvo apdrausti gyvūnų draudimu, ką patvirtina draudimo liudijimas Nr. 710-290-00516 (t. 1, b.l. 26); teismas jau aukščiau pasisakė dėl atsakovo argumentų dėl nagrinėjamo atvejo pripažinimo nedraudiminiu, todėl jų nekartoja. 2010-08-23 pranešimas apie draudimo išmoką 2010-06-12 žaloje Nr. 516-1-0290-3-001 ir 2010-08-30 mokėjimo nurodymas patvirtina, jog trečiajam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“ išmokėta 212 324,97 Lt draudimo išmoka (t. 1, b.l. 29,30), t.y. tokiu būdu iš dalies buvo kompensuoti AB „Vilniaus paukštynas“ patirti nuostoliai – dėl užkrato sunaikinto turto (viščiukų). Pažymėtina, jog Draudimo liudijimo 4.1.2. p. numato 20 proc. besąlyginę išskaitą nuo konkrečioje paukštidėje apdraustų paukščiukų draudimo sumos. Todėl draudimo išmoka buvo sumažinta 20 proc., t.y. 61 436,48 Lt, be to draudimo išmoka buvo sumažinta draudėjo pajamų suma, kurią šis gavo už sunaikintų viščiukų skerdieną, t.y. 33 420,93 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, teismo vertinimu, atsakovo argumentai, jog draudikas nepagrįstai išmokėjo AB „Vilniaus paukštynas“ draudimo išmoką, nes trečiasis asmuo nepasinaudojo teisėmis, nustatytomis CK 3.334 str., pirkėjui gavus netinkamos kokybės daiktą; nuostolių dydis galėjo būti mažesnis, jei trečiasis asmuo būtų nemokėjęs likusios 50 procentų sumos pagal sutartį, yra nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl nukentėjusiojo asmens kaltų veiksmų, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; todėl teismas neįžvelgia pagrindo CK 6.253 str. nuostatų taikymui.

33Dėl aukščiau nurodyto spręstina, jog ieškovas įrodė tiek žalos faktą, tiek žalos dydį, tiek priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusių, patirtų nuostolių (CPK 178 str.). Ieškovo reikalavimai dėl 212 324,97 Lt (61 493,56 EUR) nuostolių atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkintini.

34Byloje nustatyta, jog ieškovas draudimo išmoką Draudėjui išmokėjo 2010-08-30, todėl spręstina, jog nuo šios dienos kartu su reikalavimo teise jis įgijo ir teisę nuo išmokėtos draudimo išmokos reikalauti palūkanų sumokėjimo (CK 6.113 str.). CK 6.258 str. 8 d., CK 6.249 str. 1 d., CK 6.210 str. 2 d. nuostatų pagrindu tenkintini ieškovo reikalavimai dėl 31 586,97 Lt (212 324,97 Lt (išmokėta draudimo išmoka) x 6 proc. x 905 (nesumokėta dienų) (9 148,22 EUR) palūkanų už nuostolius iki ieškinio pareiškimo dienos. Taip pat iš atsakovo ieškovui priteitina 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2013-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.) bei ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 5 878 Lt žyminio mokesčio, 5 625 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 3 101,23 Lt patirtų dokumentų vertimo išlaidų, iš viso 14 604,23 Lt (4 229,68 EUR) (CPK 88 str., 93 str. LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimais.).

35Iš atsakovo priteistini 32,49 Lt (9,41 EUR) pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.).

36Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str., teisėja

Nutarė

37Ieškinį tenkinti.

38Priteisti iš atsakovo Švedijos bendrovės Blenta AB, j.a.k. 125328276, buveinė 270 35 Blentarp, Švedija, ieškovui ERGO Insurance SE, j.a.k. 10017013, 212 324,97 Lt (61 493,56 EUR) nuostolių atlyginimo, 31 586,97 Lt (9 148,22 EUR) palūkanų už nuostolius iki ieškinio pareiškimo dienos, iš viso 243 911,94 Lt (70 641,78 EUR) bei 14 604,23 Lt (4 229,68 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

39Priteisti iš atsakovo Švedijos bendrovės Blenta AB, j.a.k. 125328276, buveinė 270 35 Blentarp, Švedija, ieškovui ERGO Insurance SE, j.a.k. 10017013, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 243 911,94 Lt (70 641,78 EUR), nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-06-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40Priteisti iš atsakovo Švedijos bendrovės Blenta AB, j.a.k. 125328276, buveinė 270 35 Blentarp, Švedija, 32,49 Lt (9,41 EUR) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja J.Mardosevič,... 2. sekretoriaujant R.Vinckevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovo Ergo Insurance SE atstovei J. K.,... 4. atsakovo Blenta AB atstovui adv. A. Š.,... 5. trečiojo asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atstovei J. B.,... 6. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE... 7. Ieškovo atstovė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 583/2008... 8. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo atstovo... 9. Trečiojo asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atstovė prašė ieškinį... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Švedijos bendrovė Blenta AB ir... 12. 2010-01-23 draudimo liudijimas Nr. 710-290-00516 (t. 1, b.l. 26-28) patvirtina,... 13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 212 324,97 Lt nuostolių (trečiajam... 14. Dėl bylos teismingumo bei taikytinos teisės.... 15. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl bylos teismingumo ar taikytinos teisės tarp... 16. Nagrinėjamu atveju sutarties, iš kurios kyla atsakovo atsakomybė, šalys yra... 17. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo, atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio... 18. Visų pirma pažymėtina, jog siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio... 19. Dėl nuostolių atlyginimo.... 20. Kai sprendžiamas atlyginimo dėl sutarties pažeidimo atsiradusių nuostolių... 21. Vienas iš atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentas buvo tas, kad ieškovas... 22. Visų pirma pažymėtina, jog Draudimo liudijime (t. 1, b.l. 26) yra aiškiai... 23. Taip pat atsakovas nesutikdamas su ieškiniu teigė, jog ieškovas netyrė arba... 24. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2010-06-01 trečiasis asmuo AB „Vilniaus... 25. Bylos duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo AB „Vilniaus paukštynas“,... 26. Atsakovo atstovo teigimu, S. G. yra labai reta, todėl, atstovo nuomone, ji... 27. Liudytoja V. P. – Instituto laboratorijos darbuotoja, kuri atliko tyrimus,... 28. Teismo vertinimu, padarytos išvados nepaneigia ir atsakovo pateikta 2013-09-16... 29. Atsakovas nepatvirtino jokiais įrodymais ir savo argumentų apie įvykusį AB... 30. Taigi, esant aukščiau išdėstytoms išvadoms ir aptartų įrodymų analizei... 31. Dėl žalos fakto, dydžio ir priežastinio ryšio ( CK 6.249 str., 6.247... 32. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos... 33. Dėl aukščiau nurodyto spręstina, jog ieškovas įrodė tiek žalos faktą,... 34. Byloje nustatyta, jog ieškovas draudimo išmoką Draudėjui išmokėjo... 35. Iš atsakovo priteistini 32,49 Lt (9,41 EUR) pašto išlaidų valstybei (CPK 96... 36. Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str., teisėja... 37. Ieškinį tenkinti.... 38. Priteisti iš atsakovo Švedijos bendrovės Blenta AB, j.a.k. 125328276,... 39. Priteisti iš atsakovo Švedijos bendrovės Blenta AB, j.a.k. 125328276,... 40. Priteisti iš atsakovo Švedijos bendrovės Blenta AB, j.a.k. 125328276,... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...