Byla 3K-3-455/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mercbusas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mercbusas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Silberauto“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15 330 Lt nuostolių atlyginimą už pakaitinio automobilio nuomą. Šį reikalavimą ieškovas grindė nurodydamas, kad 2006 m. liepos 12 d. su atsakovu pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią išperkamosios nuomos būdu įsigijo automobilį „Mercedes Benz Sprinter 518“. Ieškovo teigimu, automobilis per pusę metų nuo jo perėmimo sugedo septynis kartus, tačiau atsakovas atsisakė vykdyti įsipareigojimus pagal Mobility Go paslaugą ir suteikti ieškovui pakaitinį automobilį ginčo automobilio remonto laikui. Ieškovas, siekdamas vykdyti savo įsipareigojimus keleiviams, nuomojo kitą transportą, todėl pateikė atsakovui reikalavimą atlyginti patirtas nuomos išlaidas. Atsakovas atsisakė padengti šias išlaidas, nurodydamas, kad gali apmokėti tik už 5 parų nuomą. Ieškovo teigimu, dėl ginčo automobilio remontų jis turėjo 74 dienas nuomoti kitą transportą, pagal Mobility Go paslaugą negalėjimo naudotis automobiliu kompensacija yra 60 eurų per dieną, todėl visi nuostoliai už pakaitinio automobilio nuomą yra 15 330 Lt, kuriuos ir privalo atlyginti atsakovas (CK 6.333 straipsnio 3 dalis, 6.334 straipsnio 3, 4 dalys).

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad automobilis nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. buvo remontuojamas septynis kartus, o, atsižvelgiant į tai, kad tai buvo garantinio aptarnavimo laikotarpiu, remontas buvo atliekamas „Mercedes Benz“ centruose Vilniuje (13 dienų), Kaune (15 dienų), Klaipėdoje ir Lenkijos Zabrze „Mercedes Benz“ centre (46 dienas). Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad pagal šalių 2006 m. liepos 12 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 5.7 punktą pardavėjas (atsakovas) neprisiėmė jokios atsakomybės dėl negalėjimo naudotis preke (automobiliu) garantinio remonto metu, o ieškovas šios sutarties sąlygos neginčijo. Be to, ieškovo nurodoma paslauga Mobility Go, pagal kurią garantinio remonto metu klientas gali naudotis nemokamai taksi, vietinio susisiekimo priemonėmis arba (pagal galimybes) atsarginiu automobiliu, neįeina į garantinius atsakovo įsipareigojimus ieškovui, nes to nenumatyta ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje. Teismas atmetė ieškinį dar ir dėl to, kad ieškovas dalį savo reikalavimų siejo su išlaidomis, patirtomis automobilį remontuojant Lenkijoje, tačiau visi klausimai dėl Mobility Go paslaugos turėjo būti sprendžiami servise, kuris atliko garantinio aptarnavimo darbus. Dėl to, teismo teigimu, pretenzijos dėl 46 dienų automobilio nuomos atsakovui reiškiamos be pagrindo.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties 5.7 punkto sąlyga, jog pardavėjas neprisiima jokios atsakomybės dėl negalėjimo naudotis preke garantinio remonto metu, nereiškia, kad pardavėjas nėra atsakingas už netinkamos kokybės daikto pardavimą, todėl pirkėjas gali reikšti reikalavimus, įtvirtintus CK 6.334 straipsnio 1 dalyje. Kolegija taip pat nurodė, kad pirkėjo teisės, nusipirkus nekokybišką daiktą, nustatytos specialiojoje teisės normoje, todėl, sprendžiant ginčą dėl pardavėjo atsakomybės už nekokybišką daiktą, taikomos specialiosios CK XXIII skyriaus „Pirkimas–pardavimas“ nuostatos, o ne bendrosios atsakomybę reglamentuojančios normos. Dėl to, teisėjų kolegijos teigimu, CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardyti visi atvejai, kuriais gali pasinaudoti netinkamos kokybės daiktą įsigijęs pirkėjas. Teisėjų kolegija sprendė, kad reikalavimai, grindžiami CK 6.334 straipsnio 3 dalimi, turi būti atmesti, nes ieškovas neįrodė, jog daiktas žuvo. Be to, ieškovas įrodinėja dėl netinkamos daikto kokybės patirtus nuostolius, tačiau nereikalauja sumažinti daikto pardavimo kainos. Kolegijos nuomone, bylos medžiaga neleidžia teigti, kad ieškovui perduotas daiktas buvo netinkamos kokybės, nes vien aplinkybė, kad automobilis dažnai gedo ir buvo remontuojamas, neįrodo, jog jis neatitiko kokybės reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ieškovas, savo reikalavimus grįsdamas atsakovo nesuteikta Mobility Go paslauga, turėjo įrodyti, kad jis reikalavo suteikti šią paslaugą sąlygomis, kurios buvo skelbiamos internete, dalijamuose lankstinukuose servisuose. Tokios paslaugos reklaminiame skelbime buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei atliekamas garantinis remontas, įgaliotas „Mercedes“ partneris įsipareigojo pagal galimybes pateikti atsarginį automobilį, o tai, teisėjų kolegijos teigimu, neleidžia daryti išvados, kad pardavėjas įsipareigojo visais atvejais suteikti atsarginį automobilį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laikė, kad atsakovas nei pirkimo–pardavimo sutartimi, nei paslaugos Mobility Go reklama neprisiėmė įsipareigojimo suteikti atsarginį automobilį visais atvejais, todėl nėra atsakingas dėl to, kad tokio automobilio nesuteikė, ir ieškovas buvo priverstas nuomoti kitus automobilius.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino pirkėjo teises, padarydamas neteisingą išvadą, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardyti visi atvejai, kuriais gali pasinaudoti netinkamos kokybės daiktą įsigijęs pirkėjas. Sistemiškai aiškinant CK 6.251 straipsnio, 6.256 straipsnio 4 dalies bei 6.334 straipsnio nuostatas, negali būti konstatuojama, kad pardavėjo atsakomybė yra ribota. Priešingai, CK 6.334 straipsnyje nustatyta papildoma pardavėjo atsakomybė, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo santykių specifiką. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kitos specialiosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios panašius teisinius santykius, t. y. kilusius iš panašių – dovanojimo, nuomos, rangos ir t. t. sutarčių, visiškos atsakomybės principo niekaip neriboja.

112. Teismas nepagrįstai siaurai išaiškino CK 6.334 straipsnio 4 dalies nuostatą, nurodydamas, kad norma yra tik dėl tokių sąlygų, kurios tiesiogiai apriboja pirkėjo teises, nurodytas 6.334 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Toks teismo aiškinimas tiesiogiai kyla iš to, kad teismas nepagrįstai CK 6.334 straipsnyje įtvirtintas pirkėjo teises laiko visomis pirkėjo turimomis teisėmis apskritai. Pripažinus, kad pardavėjui taikytinas visiškos atsakomybės principas, tokiam pirkėjo teisių susiaurinimui nėra jokio pagrindo.

123. Teismas nepagrįstai siaurai vertino pirkėjo teises, kylančias iš Mobility Go paslaugos, nes ši paslauga nėra susijusi tik su pakaitinio automobilio suteikimu, o gali būti teikiama ir pinigais kompensuojant nuostolius dėl negalėjimo naudotis automobiliu. Pažymėtina, kad atsakovas buvo sutikęs kompensuoti ieškovo nuostolius, taigi tokia apimtimi (60 eurų už parą) buvo skaičiuoti kasatoriaus patirti nuostoliai.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimą atsakovas grindžia tokiais argumentais:

141. Kasatoriaus reikalavimai nepagrįsti, nes pagal šalių sudarytos 2006 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punktą pardavėjas neprisiima jokios atsakomybės dėl pirkėjo negalėjimo naudotis preke garantinio aptarnavimo metu.

152. Kasatorius netinkamai vertina Mobility Go paslaugos teisinę prigimtį, nes įsipareigojimas suteikti Mobility Go paslaugą nėra pirkimo-pardavimo sutarties sudėtinė dalis. Šalys sutartyje konkrečiai susitarė dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, taip pat dėl garantinio remonto teikimo tvarkos, o Mobility Go paslauga į atsakovo įsipareigojimų kasatoriui apimtį neįeina. Be to, kasatorius apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į atsakovą, siekdamas gauti Mobility Go paslaugą prasidėjus remontams.

163. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė CK 6.334 straipsnio turinį ir teisingai kvalifikavo situaciją, nes šiame straipsnyje įtvirtintas pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, baigtinis teisių sąrašas. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punktu šalys susitarė, kad pardavėjas neturi sutartinės pareigos pateikti automobilio pirkėjui kito automobilio ar kitaip kompensuoti jo negalėjimo naudotis automobiliu, kol šis yra remontuojamas, ir ši nuostata nėra susijusi su CK 6.334 straipsnio 4 dalies uždraudimu tartis dėl pardavėjo atsakomybės ribojimo.

174. Kasatorius taip ir nesuformulavo savo reikalavimų pagrindo, todėl atsakovui yra neaišku, ar kasatorius teigia patyręs nuostolių dėl to, kad atsakovas pardavė nekokybišką prekę, ar dėl to, kad atsakovas nekokybiškai atliko automobilio remontą, ar dėl to, kad atsakovas nekompensavo ieškovui lygiaverčio automobilio nuomos kainos laikotarpiu, kai automobilis buvo remontuojamas.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis teismas pasisako dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių apimtį reglamentuojančių teisės normų taikymo.

21Dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių

22Nagrinėjamu atveju kasatorius ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą, nurodydamas, kad iš atsakovo nupirktas automobilis dažnai gedo, todėl kasatorius, besiverčiantis keleivių pervežimo veikla, negalėjo juo naudotis ir remonto laikui turėjo nuomotis kitą transportą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad pagal šalių 2006 m. liepos 12 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 5.7 punktą pardavėjas (atsakovas) neprisiėmė jokios atsakomybės dėl negalėjimo naudotis preke (automobiliu) garantinio remonto metu, o kasatorius šios sutarties sąlygos neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties 5.7 punkto sąlyga, jog pardavėjas neprisiima jokios atsakomybės dėl negalėjimo naudotis preke garantinio remonto metu, nereiškia, kad pardavėjas nėra atsakingas už netinkamos kokybės daikto pardavimą, todėl pirkėjas gali reikšti reikalavimus, nustatytus CK 6.334 straipsnio 1 dalyje. Kolegija taip pat nurodė, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardyti visi atvejai, kuriais gali pasinaudoti netinkamos kokybės daiktą įsigijęs pirkėjas, o kasatoriui neįrodžius, kad daiktas žuvo, nuostolių atlyginimas negali būti priteisiamas (CK 6.334 straipsnio 3 dalis). Kasatorius ginčija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas CK 6.334 straipsnio aiškinimo ir pirkėjo teisių apimties, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, klausimas.

23Sprendžiant šį klausimą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“, bylos Nr. 3K-3-19/2010).

24CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Kitaip tariant, pardavėjas atsako už bet kokius daiktų trūkumus, kurių neaptarė su pirkėju. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Taigi be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Skirtingi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Be to, specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais.

25Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apribojo pirkėjo turimas teises nusipirkus netinkamos kokybės daiktą tik CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis.

26Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog kasatorius neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nes pagal šalių sudarytą sutartį pardavėjas (atsakovas) neprisiėmė jokios atsakomybės dėl negalėjimo naudotis preke (automobiliu) garantinio remonto metu. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, draudžianti pirkimo–pardavimo sutartyje šalims numatyti sąlygas, panaikinančias ar ribojančias pardavėjo atsakomybę už daiktų kokybės trūkumus. Atsakomybė šiuo atveju suvokiama ne tik kaip specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, kurie gali būti taikomi perdavus netinkamos kokybės daiktą ir kurie nurodyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, bet ir kaip bendroji civilinė atsakomybė (nuostolių atlyginimas ar netesybų sumokėjimas). Šios taisyklės išimtys – tik įstatyme nustatyti atvejai, pavyzdžiui, kai pardavėjas atskleidė pirkėjui daikto trūkumus ar kai pirkėjas perka daiktus iš pardavėjo, kuris nėra profesionalas (CK 6.334 straipsnio 4 dalis, 6.327 straipsnio 2 dalis).

27Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo nurodyti argumentai, kad sutarties 5.7 punktas nėra susijęs su CK 6.334 straipsnio 4 dalies uždraudimu tartis dėl pardavėjo atsakomybės ribojimo, nes savo turiniu pirmiau nurodytas susitarimas, jog pardavėjas neturi kompensuoti pirkėjo nuostolių, susijusių su negalėjimu naudotis automobiliu dėl šio gedimų, iš esmės yra pardavėjo atsakomybės ribojimas.

28Pažymėtina, kad kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų - nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai). Be to, pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, bylos Nr. 3K-3-133/2010). Pardavėjas garantavo daikto kokybę, todėl turi įrodyti aplinkybes, kai jis gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, t. y. jis turi įrodyti bent vieną iš aplinkybių: daikto trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė jo naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės, dėl nenugalimos jėgos (CK 6.212, 6.253 straipsniai). Taigi jeigu pirkėjas įrodo parduotų daiktų trūkumus garantijos laikotarpiu, pardavėjui tenka atsakomybė, taip pat ir dėl pirkėjui atsiradusių su tuo susijusių nuostolių, nebent jis įrodytų, kad daiktų trūkumai atsirado dėl to, jog pirkėjas pažeidė jų naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

29 Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad kasatoriaus įsigytas automobilis dažnai gedo, dėl to kasatorius negalėjo juo naudotis ir teigia patyręs nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kelia klausimus, susijusius su automobilio gedimo priežastimis, o kasatorius savo reikalavimus grindžia ne tik Mobility Go paslaugos suteikimu, tačiau ir bendru reikalavimu dėl nekokybiško įsigyto daikto ir nuostolių, atsiradusių negalint naudotis tokiu daiktu pagal paskirtį, nagrinėjamu atveju teismai privalėjo tirti pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias tiek su tinkamu atsakovo prievolės perduoti tinkamos kokybės prekę kasatoriui įvykdymu, tiek su automobilio dažno gedimo priežastimis, tiek su kasatoriaus nurodomų nuostolių realumu, pagrįstumu bei dydžiu. Tačiau iš teismų procesinių dokumentų turinio matyti, kad šios nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės tirtos nebuvo.

30Išvados, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas ne tik Mobility Go paslaugos taikymo klausimas, tačiau ir atsakovo kaip pardavėjo atsakomybės už netinkamos kokybės daiktą klausimas, nepaneigia atsakovo teiginiai, jog šių aplinkybių nagrinėjimas reikštų ieškinio ar apeliacinio skundo ribų peržengimą.

31Asmuo, kuris kreipėsi į teismą, neprivalo teisiškai kvalifikuoti ginčo santykių, tai yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga, tačiau jis turi nurodyti faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų pagrindą, ir tinkamai suformuluoti reikalavimą (dalyką). Ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad leistų bylą nagrinėjančiam teismui nustatyti, kokie materialiniai įstatymai turi būti taikomi ginčui išspręsti; jeigu jie suformuluoti nepakankamai išsamiai, teismas turi imtis procesinių priemonių trūkumams ištaisyti. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R., O. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje S. N. v. R. A., bylos Nr.3K-3-29/2009; 2005 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2001 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB Tauro bankas v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; kt.).

32Nagrinėjamu atveju iš kasatoriaus teismui paduoto ieškinio turinio matyti, kad kasatorius, reikalaudamas priteisti nuostolių atlyginimą, kurio dydį skaičiuoja remdamasis Mobility Go paslaugos įkainiais, reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia ne tik pakaitinio automobilio nesuteikimu pagal Mobility Go paslaugą, tačiau ir tuo, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis, kuriuo jis negalėjo naudotis ir dėl to turėjo nuostolių. Atsižvelgdami į tai, teismai turėjo nagrinėti šiuos kasatoriaus reikalavimus ir tirti pirmiau šioje nutartyje nurodytas su tuo susijusias reikšmingas bylos aplinkybes.

33

34Dėl Mobility Go paslaugos

35Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kasatoriaus nurodoma Mobility Go paslauga, pagal kurią garantinio remonto metu klientas gali naudotis nemokamai taksi, vietinio susisiekimo priemonėmis arba (pagal galimybes) atsarginiu automobiliu, neįeina į garantinius atsakovo įsipareigojimus kasatoriui, nes nenumatyta ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas nei pirkimo–pardavimo sutartimi, nei paslaugos Mobility Go reklama neprisiėmė įsipareigojimo suteikti atsarginį automobilį visais atvejais, todėl nėra atsakingas dėl to, kad tokio automobilio nesuteikė, ir kasatorius buvo priverstas nuomoti kitus automobilius.

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog kasatorius negalėjo naudotis Mobility Go paslauga. Nėra ginčo dėl to, kad kasatoriui ir atsakovui sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ši paslauga buvo viešai reklamuojama, nurodant, kad šios papildomos garantijos taikomos tam tikrų modelių automobiliams. Kasatorius įsigijo vieną iš reklamoje nurodytų modelių automobilių, todėl galėjo pagrįstai tikėtis, kad paslauga bus taikoma ir jam. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje šalys konkrečiai neaptarė, jog viešai deklaruojamos paslaugos kasatoriui nebus taikomos, sąžininga dalykinė praktika reikalauja pripažinti, kad Mobility Go paslauga nagrinėjamu atveju privalo būti laikoma sudėtine šalių susitarimo dalimi. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo teiginiai, kad Mobility Go paslaugos teikimas yra „Mercedes Benz“ automobilių gamintojo marketingo priemonė ir paslauga neįeina į garantinius pardavėjo įsipareigojimus.

37Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kasatorius būtent Mobility Go paslaugos reklamoje nurodomu nuostolių kompensacijos dydžiu grindžia reikalaujamų priteisti nuostolių dėl netinkamos kokybės daikto dydį. Atsižvelgdami į tai, kad pirkėjas privalo įrodyti savo turėtų nuostolių dydį, teismai privalėjo nagrinėti šiuos kasatoriaus reikalavimus, derindami su pirmiau nurodytomis būtinomis tirti aplinkybėmis, susijusiomis su kasatoriaus nuostolių faktu bei dydžio pagrįstumu. Be to, teismai turėjo tirti ir atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su Mobility Go paslaugos pobūdžiu, t. y. jo teiginius, kad ši paslauga reklamoje apibrėžiama kaip siūloma priemonė, kuria siekiama padėti asmeniui, kurio automobiliui atliekamas garantinis remontas, išlikti mobiliam, bet ja nėra siekiama kompensuoti per remonto laikotarpį netektų pajamų (pavyzdžiui, pajamų iš verslo).

38Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai nustatė pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių apimtį, todėl netyrė ir nevertino tokio pobūdžio ginčams reikšmingų aplinkybių, susijusių su perduoto kasatoriui automobilio kokybe, atsakovo prievole atlyginti su galimu nekokybiško daikto perdavimu susijusius nuostolius, kasatoriaus nurodomų nuostolių realumu bei pagrįstumu. Šie pažeidimai atitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą kasacijos pagrindą, todėl teismų sprendimai naikintini. Kadangi dėl teismų padarytų klaidų byloje reikia išaiškinti ir nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos pirmosios instancijos teisme, tai byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

41Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15 330 Lt nuostolių atlyginimą už... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino pirkėjo teises,... 11. 2. Teismas nepagrįstai siaurai išaiškino CK 6.334 straipsnio 4 dalies... 12. 3. Teismas nepagrįstai siaurai vertino pirkėjo teises, kylančias iš... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimą... 14. 1. Kasatoriaus reikalavimai nepagrįsti, nes pagal šalių sudarytos 2006 m.... 15. 2. Kasatorius netinkamai vertina Mobility Go paslaugos teisinę... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė CK 6.334 straipsnio... 17. 4. Kasatorius taip ir nesuformulavo savo reikalavimų pagrindo, todėl... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių... 22. Nagrinėjamu atveju kasatorius ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 23. Sprendžiant šį klausimą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal CK... 24. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas... 25. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės... 26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo... 27. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo nurodyti argumentai, kad sutarties... 28. Pažymėtina, kad kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo... 29. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad kasatoriaus įsigytas... 30. Išvados, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas ne tik... 31. Asmuo, kuris kreipėsi į teismą, neprivalo teisiškai kvalifikuoti ginčo... 32. Nagrinėjamu atveju iš kasatoriaus teismui paduoto ieškinio turinio matyti,... 33. ... 34. Dėl Mobility Go paslaugos... 35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kasatoriaus nurodoma Mobility... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes,... 37. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kasatorius būtent Mobility Go... 38. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimą ir... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...