Byla e2A-999-390/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui L. S., atsakovams R. K., R. K., jų atstovui advokatui S. T., atsakovo Nacionalinės Žemės Tarnybos prie ŽŪM atstovui R. B., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-56-443/2016 pagal ieškovų D. U. ir A. U. ieškinį atsakovams R. K. ir R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. S. individualiai įmonei dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarė Regina Praščevičienė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – NŽT) Jurbarko skyriaus 2015-07-03 sprendimą Nr. 32SK-434-(14.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ) Jurbarkas bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, kurie buvo nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015-06-29 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis; panaikinti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015-06-29 parengtą žemės sklypo, turinčio 0,1763 ha ploto, unikalus Nr. ( - ) kadastrinis Nr. ( - ) esančio ( - ) Jurbarkas, kadastro duomenų bylą; panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015-08-20 įsakymą Nr. 32VĮ-746-(14.32.2.), kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) esantį ( - ) Jurbarke; pripažinti negaliojančia bei panaikinti 2015-08-24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 32SU-75, pagal kurią atsakovui R. K. buvo parduotas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) kadastrinis Nr. ( - ) esantis ( - ) Jurbarke bei taikyti restituciją ir R. K. gražinti pagal pirkimo-pardavimo sutartį įmokėtus 548,42 Eur, o valstybei gražinti 0,1763 ha ploto žemės sklypą, esantį Jurbarke, ( - ) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) kadastro Nr. ( - ) esantis ( - ), Jurbarkas, turintis 0,1723 ha ploto. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1998-10-14. Ieškovai tokį žemės sklypą pirko iš valstybės, tą sklypą jie valdo labai seniai, sklypo ribos ir tvoros yra nusistovėjusios per ilgą naudojimosi nurodytu žemės sklypu laiką. Atsakovams Remigijui ir R. K. priklauso gretimai esantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) kadastro Nr. ( - ) esantis ( - ), Jurbarkas, turintis 0,1763 ha ploto. Šis žemės sklypas atsakovų nuosavybe tapo 2015-08-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RP-3279 pagrindu. Iki to laiko jokių ieškovų ginčų su atsakovais R. ir R. K. nebuvo, faktinės sklypų ribos sutapo su tvoromis, kurios jau ilgą laiką skiria du gretimus žemės sklypus.
  3. Ieškovai 2016-06-11 gavo iš atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015-08-20 įsakymą Nr. 32VĮ-746-(14.32.2.), 2015-07-03 sprendimą Nr. 32SK-434-(14.32.110), kadastrinių matavimų bylą, 2015-08-24 pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurių sužinojo, kad atsakovės NŽT Jurbarko skyrius 2015-07-03 priėmė sprendimą 32SK-434-(14.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu ( - ) Jurbarkas bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015-06-29 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis. 2015-08-20 NŽT Jurbarko skyriaus įsakymu Nr. 32VĮ-746-(14.32.2.), buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. 44( - ) kadastrinis Nr. ( - ) esantį ( - ) Jurbarkas. 2015-08-24 pirkimo-pardavimo sutartimi su atsakovu R. K. sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis Nr. 32SU-75, kuria atsakovui R. K. parduotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) esantis Upe( - ) ivių g. 12, Jurbarkas.
  4. Atsakovo NŽT aukščiau nurodytas 2015-07-03 sprendimas Nr. 32SK-434-(14.32.110), G. S. individualios įmonės matininko G. S. 2015-06-29 parengta žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) kadastro Nr. ( - ) esančio ( - ) Jurbarkas kadastro duomenų byla, 2015-08-20 įsakymas Nr. 32VĮ-746-(14.32.2) bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti.
  5. Atsakovo G. S. įmonė klaidingai atliko šiuo metu atsakovams R.ir R. K. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) esančio ( - ) Jurbarkas matavimus. Tai patvirtina NŽT 2015-11-09 raštas Nr. 1SS-3056-(10.5), iš kurio matyti, kad matininkas G. S., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau-Nuostatai) 32 p. reikalavimus, t. y. į žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų ženklinimą nekvietė gretimo, t.y. ieškovų, žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) savininko bei žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) šiaurinę ribą paženklino, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), kadangi ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą. Dėl tokių G. S. netinkamai atliktų matavimų ieškovų atsakovų R. ir R. K. žemės sklypai persidengia, nes atsakovų R. ir R. K. sklypo šiaurinė riba apie 0,60 cm persidengia su ieškovų žemės sklypu.
  6. Ieškovai nurodo, kad NŽT Jurbarko skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punktu, privalėjo atlikdami patikrinimą įvertinti G. S. individualios įmonės matininko G. S. netinkamai atliktus matavimus ir jais nesivadovauti, o gražinti trūkumams pašalinti. Tai nebuvo padaryta. Tuo tarpu ieškovai iš atsakovo NŽT Jurbarko skyriaus gavo 2016-04-29 įpareigojimą Nr. 32SS-8-(14.32.45) iki 2016-08-01 pašalinti R. ir R. K. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), 0,0020 ha (20,26 kv. m) dalies užėmimą, perkeliant ar pašalinant fizinę kliūtį – tvorą. Ieškovai nurodo, kad 2016-04-29 įpareigojimas yra nepagrįstas, nes prieštarauja 2015-10-09 žemės naudojimo patikrinimo aktui Nr. 32ŽN-60-(14.32.73), patvirtinančiam, kad ieškovų ir atsakovų R. ir R. K. žemės sklypų faktiškai naudojamos ribos sutampa su natūraliais riboženkliais – tvoromis bei prieštarauja aukščiau nurodytam NTŽ 2015-11-09 raštui Nr. 1SS-3056-(10.5), kur konstatuota, jog atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo matavimai buvo atlikti pažeidžiant Nuostatų reikalavimus.
  7. Panaikinus skundžiamus aktus, turi būti panaikinta ir 2015-08-24 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 32SU-75 bei taikytina restitucija.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8.Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2015-07-03 sprendimą Nr. 32SK-434-(14.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu ( - ) Jurbarko mieste bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015-06-29 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2015-08-20 įsakymą Nr. 32VĮ-746-(14.32.2.), kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) kadastrinis Nr. ( - ) esantį ( - ) Jurbarko mieste. Pripažino negaliojančia 2015-08-24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 32SU-75, pagal kurią atsakovui R. K. buvo parduotas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) kadastrinis Nr. ( - ) esantis ( - ) Jurbarko mieste. Nusprendė taikyti restituciją ir R. K. gražinti pirkimo-pardavimo sutartyje įmokėtus 548,42 Eur, o valstybės dispozicijon gražinti 0,1763 ha ploto žemės sklypą, esantį Jurbarke, ( - ) Pašalino iš rezoliucinės dalies ieškinio reikalavimą panaikinti G. S. individualios įmonės, įmonės kodas ( - ), matininko G. S. pagal 2015-06-29 parengtą žemės sklypo, turinčio 0,1763 ha ploto, unikalus Nr. ( - ) kadastrinis Nr. ( - ) esantį adresu ( - ) Jurbarko mieste, kadastro duomenų bylą, kaip perteklinį reikalavimą, nekeičiantį ieškinio esmės. Valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų R. K., R. K. ir G. S. individualios įmonės priteisė 5,18 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovams D. U. ir A. U. lygiomis dalimis iš atsakovų R. K., R. K., G. S. individualios įmonės, Nacionalinės žemės tarnybos priteisė 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 9.Teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Jurbarke, ( - ) unikalus Nr. ( - ) kadastro Nr. ( - ) turintis 0,1723 ha ploto, šis žemės sklypas suformuotas, 1998-10-14 atlikus kadastrinius matavimus. Šis žemės sklypas įregistruotas NTR, šioje byloje sklypo įregistravimo teisėtumas atsakovų neginčijamas. Ieškovai tokį žemės sklypą pirko iš valstybės ir ieškovai tokį sklypą valdo labai seniai, sklypo ribos ir tvoros yra nusistovėjusios per ilgą naudojimosi žemės sklypu laiką (pirkimo-pardavimo sutarties bei žemės s klypo plano kopijos). 10.Atsakovams R. ir R. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Jurbarke, ( - ), unikalus Nr. ( - ) kadastro Nr. ( - ) turintis 0,1763 ha ploto, šis sklypas jų nuosavybe tapo tik 2015-08-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RP-3279 pagrindu (išrašo iš NTR centrinio duomenų banko kopija). 9. Iš NŽT Jurbarko skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo, kurį atliko Skyriaus darbuotojai, dalyvaujant NŽT Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausiasis specialistui G. P., ieškovei D. U. ir atsakovui R. K., 2015-10-09 akto Nr. 32ŽN-60-(14.32.73) kopijos matyti, kad ieškovų ir R. ir R. K. faktiškai naudojamų žemės sklypų ribos sutampa su tvoromis (t. 1, b. l. 25-27). 10. NŽT Jurbarko skyrius 2015-07-03 priėmė sprendimą Nr. 32SK-434-(l4.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas ( - ) Jurbarke bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, kurie buvo nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015-06-29 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. 2015-08-20 įsakymu Nr. 32VĮ-746-(14.32.2.) buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) esantį adresu ( - ) Jurbarko miestas, o 2015-08-24 sutartimi su atsakovu R. K. buvo sudaryta Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. P. notariškai patvirtinta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 32SU-75, kuria šiam atsakovui parduotas žemės sklypas, turintis 0,1763 ha ploto, unikalus Nr. ( - ) kadastro Nr. ( - ) esančio adresu ( - ) Jurbarke. 11. Iš NŽT 2015-11-09 rašto Nr. 1SS-3056-(l0.5) kopijos matyti, kad matininkas G. S. atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 "Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” 32 punkto reikalavimus, t. y. į žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų ženklinimą nekvietė gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) savininko bei žemės sklypo (kadastro Nr ( - )) šiaurinę ribą paženklino, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į Valstybinę koordinačių sistemą. 12. Iš NŽT Jurbarko skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo, kurį atliko Skyriaus darbuotojai, dalyvaujant ieškovei D. U. ir atsakovams R. ir R. K., 2016-04-27 akto Nr. 32ŽN-9-(14.32.73) kopijos matyti, kad ieškovų žemės sklypas naudojamas ne pagal ribą, įteisintą planuose ir NTR įbraižytą planą, tai yra sklypo riba, pažymėta riboženkliais Nr. 3 ir Nr. 4 (gretimo R. ir R. K. sklypo riboženkliai Nr. 1 ir Nr. 2) nesutampa su faktiniu naudojimu – su tvora, kurios svetimo sklypo užimamas plotas sudaro 20,26 m2 (0,0020 ha) – plotis 0,45 m nuo gatvės, ilgis ribos 53,31 m, plotis sklypo gale 0,31 m (t. 1, b. l. 19-21). 13. Ieškovai įspėti, jog iki 2016-08-01 nenusikėlę į savo sklypo pusę 0,60 m tvoros, patenkančios į atsakovų R. ir R. K. žemės sklypą, bus patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 2 dalį (NŽT Jurbarko skyriaus 2016-04-29 raštas Nr. 32SS-8-(l4.32.45.). 14. Matininko G. S. veiklą 2016-04-29 vertino NŽT nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti, kuri nustatė, kad matininkas G. S., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. 9420/0001:406) – tai yra atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo, kadastrinius matavimus, padarė kadastrinių matavimų veiklos pažeidimų. Matininkas G. S. įpareigotas užbaigti žemės sklypo (kadastro Nr. 9420/0001:406) kadastrinius matavimus, jei šio sklypo savininkas sutiktų su tolimesnių minėto žemės sklypo kadastrinių darbų atlikimu (užbaigimu). Taip pat komisija įpareigojo matininką G. S. ateityje savo veikloje užtikrinti, kad duomenų nustatytmas būtų vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka (NŽT 2016-06-02 raštas Nr. ISD-1719-(10.2) bei NŽT nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2016-02-01 ir 2016-04-29 protokolų išrašų kopijos). 15. Iš NŽT 2016-06-22 rašto Nr. 1SS-2004-(10.5) “Dėl skundo nagrinėjimo” kopijos matyti, kad į R. ir R. K. žemės sklypo ribų (kadastro Nr. ( - )) ženklinimą nebuvo kviečiami gretimo ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) savininkai, taip pažeidžiant Nuostatų 32 punkto reikalavimus. Rašte taip pat konstatuojama, jog palyginus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančią informaciją su 2016-10-09 Žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytais rezultatais, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos yra perslinktos pietryčių kryptimi apie 0,60 m, atkreiptas dėmesys, kad NŽT Jurbarko skyrius buvo informuotas apie šio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Padaryta išvada, kad matininkas G. S. R. ir R. K. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) esančia informacija, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), kadangi ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą. Rašte taip pat nurodoma, kad matininko G. S. veiklą vertino NŽT nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti, kuri nustatė, kad matininkas G. S., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, pažeidė Nuostatų 32 punkto 36.3.6 papunkčio reikalavimus bei žemės sklypo (kadastro ( - )) šiaurinę ribą paženklino, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą. Žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) riba turėjo būti nustatyta vadovaujantis 1994 metais parengtame žemės sklypo (kadastro Nr( - )) plane esančia informacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daryta išvada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastriniai matavimai yra atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir NŽT Jurbarko skyriaus vedėjas priėmė nepagrįstą sprendimą. Skyriaus vedėjui pavesta organizuoti suinteresuotų asmenų (žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )) savininkų, matininko G. S. susirinkimą ir siūlyti atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo ribas patikslinti administracine tvarka, o atsisakius tai daryti, siūlyti ieškovams kreiptis į teismą dėl R. ir R. K. žemės sklypo kadastro duomenų ir sprendimo panaikinimo. Rašte akcentuojama, kad prieš priimant sprendimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalies užėmimo skyrius turėjo įvertinti Patikrinimo rezultatus, žemės sklypo (kadastro Nr( - )) plane, atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo (kadastro Nr( - )) plane, atlikus kadastrinius matavimus, esančią informaciją, o nesivadovauti vien tik Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daryta išvada, kad skyriaus akte ir rašte nurodyti sprendimai dėl užimtos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalies yra nepagrįsti. Skyriaus vedėjui pavesta pakartotinai atlikti žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )) žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patikslinti raštą. 16. Iš NŽT Jurbarko skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo, kurį atliko skyriaus darbuotojai, dalyvaujant ieškovei D. U., 2016-07-14 akto kopijos matyti, kad nuo 2016-04-26 atlikto žemės sklypo patikrinimo faktinis ir juridinis naudojimas nepasikeitęs. 17. Ginčo šalims siūlyta susitarti dėl bendros žemės sklypų ribos arba kreiptis į teismą; fizinės kliūties – tvoros pašalinimo terminas sustabdytas iki bus nustatyta bendra žemės sklypų riba (NŽT Jurbarko skyriaus 2016-07-19 raštas Nr. 32SD-2857-(14.32.104.) “Dėl žemės naudojimosi patikros rezultatų”). 18. Iš liudytojo G. P. pateiktų duomenų (t. 1, b. l. 132-141) matyti NŽT aktuali informacija “Dėl nesąryšių perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą”, ginčo situacijos, apie kurią liudijo G. P., schema, šalių žemės sklypų planai, žemėlapis, patikrinimo vietoje 2015 m. nuotraukos ir matavimų duomenys, atsakovų sklypo 1996 m. ir 2015 m. aktualūs fragmentai. 19. Teismas nurodė, kad byloje pareikšti administracinio ir civilinio pobūdžio reikalavimai. Termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas jo interesas. Ieškovai skundus dėl atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo ribų teikė keletą kartų dar prieš teikiant ieškinį teismui. Tačiau atsakovai, pasisakydami apie ieškovų praleistus apskundimo terminus, nepagrįstai sutapatina atskirus ieškovų skundus, raštus dėl tam tikrų procedūrinių, techninių žemės sklypuose atliekamų veiksmų su baigtiniais aktais – įsakymu, sprendimus, sutartimi, sukėlusiais ieškovams neigiamas pasekmes. Byloje nėra faktinių duomenų, kurie paneigtų ieškovų pateiktas žinias apie laiką, kada jie sužinojo esant sudarytus prašomus panaikinti aktus ir sandorį. Todėl teismas sprendė, kad ieškovai tik 2016-06-11 gavę ieškiniu prašomus panaikinti dokumentus, tarp jų ir notariškai patvirtintą atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, oficialiai sužinojo apie tokius administracinius aktus ir civilinį teisinį sandorį, kurie pažeidžia jų interesus, todėl, teismo vertinimu, ieškovai nėra praleidę terminų kreiptis ieškiniu į teismą. 20. Teismas konstatavo, kad iš bylos duomenų matyti akivaizdus sisteminis prieštaravimas tarp atsakovo NŽT ir pagal įstatymą jai teisme atstovaujančio NŽT Jurbarko skyriaus. Institucijų pateikti rezultatai dėl ginčo žemės sklypų skiriasi priklausomai nuo to, ar , ar juos atliko tik Skyriaus specialistai ar ir NŽT atstovas. Todėl teismas nurodė, kad remiasi ne tik įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, tačiau ir NŽT, kaip aukštesnio NŽT Jurbarko skyriaus atžvilgiu administravimo subjekto, kaip institucijos, kontroliuojančios NŽT Jurbarko skyriaus veiklą bei turinčios daugiau patyrimo ir profesionalumo, praktiškai sprendžiant analogiškus ginčus Respublikoje, pozicija. 21. Teismas sprendė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) 1994 m. ir 1996 m. parengtuose planuose nurodytos ribos atitinka faktinę situaciją vietovėje, t. y. sutampa su vietovėje faktiškai esančiomis, ir, pasak šalių, nuo 1994 m. nepakitusiomis tvoromis; atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje prieštarauja žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) 1994 m. ir 1996 m. parengtuose planuose esantiems sprendiniams, taip pat neatitinka faktinės situacijos vietovėje; atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos yra pažymėtos 1996 m. parengtame šio žemės sklypo plane, tačiau nėra suprojektuotos jokiame teritorijų planavimo dokumente, kaip to reikalauja šiuo metu galiojantys teisės aktai. 1996 m. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane esanti informacija naudotina kaip informatyvaus pobūdžio ribų nustatymui, tačiau šis planas nėra pagrindas žemės sklypo suformavimui ir kadastrinių matavimų atlikimui, prieš tai neparengus ir nepatvirtinus atitinkamo teritorijų planavimo dokumento. 22. Atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo (kadastro Nr. 9420/0001:406) ribos nėra suprojektuotos jokiame teritorijų planavimo dokumente, todėl šio žemės sklypo kadastriniai matavimai apskritai negalėjo būti atliekami, prieš tai neparengus atitinkamo teritorijų planavimo dokumento (žemės valdos projekto), kuriame būtų subprojektas šis žemės sklypas (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punktas: „kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą). 23. Atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinių matavimų metu nebuvo atliktos kviestinių asmenų dalyvavimo šio žemės sklypo ribų ženklinime užtikrinimo procedūros, t. y. į žemės sklypo ribų ženklinimą nebuvo kviečiami ieškovai (žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) savininkai), nors šio žemės sklypo ribos nustatytos ne valstybinėje koordinačių sistemoje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1.1 punktas: „kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius”). 24. Atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinių matavimų plane nebuvo pažymėti linijiniai situacijos elementai – tvorų kontūrai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 36.3.4, 36.3.6 ir 36.3.8 punktai). 25. Matininkas, vykdydamas veiklą, nesivadovavo galiojančių teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalis). 26. NŽT Jurbarko skyrius, žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų bylos tikrinimo metu neįvertino, kad atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos nėra suprojektuotos jokiame teritorijų planavimo dokumente; nenustatė, kad atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane nurodyta informacija neatitinka situacijos vietovėje (nepažymėti linijiniai objektai – tvorų kontūrai); nenustatė, kad matininkas G. S. netinkamai atliko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2, 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 papunkčiuose nurodytas procedūras; nenustatė, kad matininkas G. S. neteisingai užpildė atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų paženklinimo-parodymo aktą (Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ 8.3, 8.6, 8.7, 8.8 punktai). 27. NŽT Jurbarko skyriaus priimtas sprendimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės sklypo suformavimo pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 6 d. 6 p. ir prieštarauja Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau-Pertvarkymo taisyklės) 2.5 ir 4.1 papunkčiams – žemės sklypo (kadastro Nr. 9420/0001:406) ribos, prieš atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, privalėjo būti suprojektuotos patvirtintame teritorijų planavimo dokumente. 28. NŽT Jurbarko skyriaus priimtas sprendimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) pardavimo pažeidžia Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 (toliau – Pardavimo taisyklės) 2.15 papunkčio 2 dalį – žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) parduotas po 2009 m. gruodžio 31 dienos, todėl prieš suformuojant ir parduodant šį žemės sklypą, privalėjo būti parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas. 29. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas panaikinti G. S. individualios įmonės matininko G. S. parengtą atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo kadastro duomenų bylą faktiškai yra perteklinis, nes ta byla nėra administracinis aktas, civilinis sandoris ar pan., – ji yra žemės sklypo techninis dokumentas. Taip pat pertekliniu teismas laikė ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo.

4III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

530.

6Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų A. U. ir D. U. ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

730.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė.

830.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai nepraleido administracinių aktų apskundimo terminų, o byloje nėra faktinių duomenų, kurie paneigtų ieškovų pateiktas žinias apie laiką, kada jie sužinojo esant sudarytus prašomus panaikinti aktus (2016-06-11) bei tai, kad atskiri ieškovų skundai, raštai dėl tam tikrų procedūrinių, techninių žemė sklypuose atliekamų veiksmų negali būti tapatinami su baigtiniais aktais. Teismas netinkamai įvertino pačių ieškovų pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad jau 2015-11-09 NŽT raštu Nr. 1SS-3056-(10.5) ieškovai buvo informuoti apie tai, kad žemės sklypas yra suformuotas (rašto 3 puslapio 3 pastraipoje nurodoma, kad skyriaus vedėjo 2015-07-03 sprendimu Nr. 32SK-434-(14.32.110) „Dėl žemės sklypo, esančio Upeivių g. 12, Jurbarko mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)), įregistruoti jo kadastro duomenys bei valstybės nuosavybės teisė į jį. T.y. jau gavę 2015-11-09 NŽT raštą Nr. 1SS-3056-(10.5) ieškovai žinojo apie priimtą skundžiamą 2015-07-03 sprendimą Nr. 32SK-434-(14.32.110) ir nuo tada jis laikytinas paskelbtu ieškovams.

930.3. Byloje nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo. Ginčo esmė buvo ar žemės sklypo šiaurinė riba, kuri ribojasi su ieškovų žemės sklypo riba yra nustatyta teisingai ir teisėtai, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo šalis skiriančios žemės sklypų ribos. T.y. teismas nesivadovavo nei materialinės teisės normomis, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškinys tenkintas tuo pagrindu, kad formuojant žemės sklypą nebuvo laikomasi procedūrinių reikalavimų.

1030.4. Riba tarp žemės sklypų yra neaiški, nes kadastro žemėlapyje jo yra įregistruota tokia, kokia nustatyta pagal atsakovams atliktu matavimus, ieškovų vietinėje koordinačių sistemoje padaryti matavimai, perkėlus juos į valstybinę koordinačių sistemą, taip pat atitinka kadastro žemėlapyje įregistruotus matavimus, o faktinėje situacijoje esančios tvoros koordinatės, kurios ieškovų teigimu turėtų būti laikomos žemės sklypus skiriančia riba, šiuo metu niekur neįregistruotos. Šių taškų, kaip žemės sklypus skiriančios ribos valstybinėje koordinačių sistemoje ieškovai nenurodo ir reikalavimo per šiuos taškus nustatyti žemė sklypų ribą, nereiškia. Atsižvelgiant į tai, kad sklypų ribos yra neaiškios, ieškovai neturi teisinio pagrindo teigti, jog jų riba yra teisėta, nereiškiant reikalavimo minėtą ribą nustatyti teismo keliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

1130.5. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo ploto dydis (plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Todėl neatlikus ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų, nebuvo galimybės nustatyti, ar ieškovų teigiama teisėta riba nesukuria situacijos, kuomet ieškovų plotas padidėja. Teismas, siekdama teisingai išspręsti ginčą, privalėjo ieškovams pasiūlyti atlikti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

1230.6. Teismų praktikoje nurodyta, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemė sklypus skiriančią ribą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).

1330.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad žemės sklypo pietinė riba nustatyta ne pagal faktinį naudojimą, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas ribas, kurios taip pat persidengė su faktinėmis ribomis, ko pasekoje vieną žemės sklypo ribą nustatant pagal faktą, o kitą pagal nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas riba, atsakovai netenka maždaug 0,0026 ha ploto žemės.

1430.8. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimamo administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Įstatyme nėra numatyta, kad kvietimas gretimo sklypo savininkui dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinime, turi būti įteiktas. Be to, net dalyvaujantiems kadastriniuose matavimuose asmenims pateikus pastabas raštu, kadastriniai matavimai nėra stabdomi (Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktas).

1530.9. Byloje nėra duomenų, kad jeigu žemės sklypo plane būtų pažymėtos tvoros, atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai nebūtų derinami.

1630.10. Atsakovų žemės sklypas, kuris naudojamas daugiau nei dvidešimt metų, yra įsiterpęs tarp kitų žemės sklypų, todėl žemės valdos projekto rengimas nekeistų žemės sklypo ribų, kurios yra nustatytos 1996 m. žemės sklypo plane.

1730.11. Nežymūs žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūros pažeidimai neturėjo esminės įtakos skundžiamų sprendimų priėmimui, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus aktus.

1830.12. Reikalavimas panaikinti sutartį, kurios pagrindu atsakovai teisėtai įsigijo žemės sklypą, tik dėl to, jog neva nesilaikant procedūrinių reikalavimų buvo nustatyta žemės sklypo šiaurinė riba, yra pažeidžiantis civilinių teisinių santykių stabilumo bei teisėtumo principus.

1931.

20Apeliaciniu skundu atsakovė R. K. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

2131.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, padarė esminiu materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus.

2231.2. Ginčijamoje 2015-08-24 pirkimo-pardavimo sutartyje valstybinės žemės savininku ir pardavėju yra nurodytas civilinių teisinių santykių subjektas-Lietuvos Respublikos valstybė, tačiau šis teisinių santykių dalyvis į bylos nagrinėjimą įtrauktas nebuvo, o tai yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

2331.3. Ieškiniu ieškovai gina savo teisę į sklypo ribą ir tvoros vietą, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kad pagal ginčo kadastrinius matavimus atsakovų žemės sklypas anksčiau nuosavybės teise buvo įregistruotas valstybės vardu. Nesiaiškino, kuri koordinačių sistema turi būti taikoma sprendžiant klausimą dėl sklypo ribos vietos. Teismas nesiaiškino ieškovų sklypo suformavimo aplinkybių bei kurioje vietoje yra ieškovų žemės sklypo riba valstybinėje koordinačių sistemoje. Nesiaiškino, ar ieškovai turi teisę ginčyti valstybinėje sistemoje koordinuotą žemės sklypus skiriančią bendrą ribą. Tvora, kaip statinys nėra teisė aktų nustatyta tvarka suformuotas daiktu ir įregistruotas viešame registre. T.y. tvoros vieta sklype nėra teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta ir ji nesaisto žemės sklypo ginčo ribos, tačiau šių aplinkybių teismas nenustatinėjo.

2431.4. Teismas turėjo nustatyti ar žemės sklypų ribos valstybinėje koordinačių sistemoje sutampa ar ne. Teismas nenustatė kokioje koordinačių sistemoje turėjo būti koordinuoti šalių sklypai. Esant aplinkybėm, kada vienas sklypas išmatuotas vietinėje koordinačių sistemoje, o kitas valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra galimybės nustatyti fakto klausimą dėl sklypų bendros ribos vietos.

2531.5. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą laikydamas teisingu ieškovų sklypo ribų koordinavimą vietinėje koordinačių sistemoje. Teismas neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad ribų koordinavimas turi būti vykdomas valstybinėje koordinačių sistemoje. Teismas pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo nagrinėjimui taikytiną koordinačių sistemą. Vykdant žemės reformos, valstybinio žemės kadastro, geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus, sudarant žemėlapius turi būti naudojama 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema (LKS-94) (Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996-01-05 įsakymas Nr. 1). Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovams buvo pasiūlyta persimatuoti žemės sklypą, tačiau ieškovai vengė tai padaryti. Aplinkybė, kad ieškovų sklypo ribos neatitinka valstybinės koordinačių sistemos, nesuteikia ieškovams teisės reikšti ieškinį dėl ribų tvirtinimo pagal vietinę koordinačių sistemą.

2631.6. Atsakovų žemės sklypo ribos pažymėtos 1996 m. plane. Atsakovams žemės sklypas suteiktas naudotis 1989 metais, planas yra tinkamas sklypo suformavimo dokumentas pagal tuometinę tvarką. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovų keliamas ginčas dėl tvoros yra tik atsakovams 1989 metais skirtoje naudoti 0,1500 ha žemės sklypo dalyje, o ginčo pirkimo-pardavimo sandoryje nurodytoje 0,0263 ha žemės dalyje dėl tvoros ginčo nėra, todėl šios dalies įsigijimo sandoris nepažeidžia ieškovų teisių.

2731.7. Byloje nėra ieškovų žemės sklypo suformavimo dokumentų, todėl teismas negalėjo atskleisti faktinių aplinkybių apie ieškovų sklypų suformavimą ir ribų nustatymą.

2831.8. Teismas neįvertino, kad atsakovų žemės sklypas 1994 m. suformuotas ir išpirktas tik 0,1500 ha ploto. 2015 metais atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, buvo pastebėtas 0,0263 ha viršplotis ir pasiūlyta atsakovams jį išsipirkti už 548,42 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovų sklypo ribos valstybinėje koordinačių sistemoje yra neteisingos.

2931.9. Valstybės nuosavybės teisė į atsakovams dabar jau priklausantį žemės sklypą buvo įregistruota skundžiamo 2015-07-03 sprendimo Nr. 32K-434-(14.32.110) pagrindu. Ieškovai nereiškė ieškinio dėl Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybės teisinės registracijos į konkretų kadastriniais matavimais suformuotą žemės sklypą, unikalus Nr. 44000-3881-9180, panaikinimo.

3031.10. Ieškovams apie skundžiamą 2015-07-03 sprendimą tapo žinoma nuo 2015-11-09 ir ieškovai per mėnesį laiko aktą turėjo skųsti administraciniam teismui. 2015-11-09 rašte ieškovams aiškiai suteikta informacija apie atsakovų sklypo suformavimo aplinkybes ir apie tai, kad atsakovų žemės sklypas suformuotas vadovaujantis 2015-07-03 sprendimu Nr. 32K-434-(14.32.110). be to, ieškovai gavę 2015-11-09 raštą nesikreipė dėl papildomos informacijos pateikimo, administracinių aktų neskundė. Be to, ieškovai teikė prašymus nuo 2015-08-24 bei gavo atsakymus, 2015-10-08 atliktas sklypų faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir ieškovams buvo žinoma, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 400-3881-9180 savininku yra ne valstybė, o atsakovai.

3131.11.Formalūs administracinių aktų trūkumai, nustatant žemės sklypo dydį, negali būti pagrindas pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas neįsigilino į tai, kad nepriklausomai nuo to ar matininkas būtų kvietęs ieškovus ar ne arba būtų ar nebūtų padaręs kitus teismo nurodytus formalius pažeidimus, jie laikytini tik procedūriniais formaliais pažeidimais, nedarantys esmės sandorio teisėtumui, nes nėra duomenų, kad žemės sklypų ginčo riba valstybinėje koordinačių sistemoje nesutampa ir nėra jokių duomenų, kad atsakovų žemės sklypo ribos valstybinėje koordinačių sistemoje yra neteisingos.

3231.12 Teismas neturėjo pagrindo pašalinti iš ieškinio dalyko ieškinio reikalavimą dėl G. S. individualios įmonės parengtos žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro duomenų bylos panaikinimo. Ieškinio reikalavimus formuoja šalis. Tik šalis gali keisti ieškinio dalyką ar atsisakyti pareikšto reikalavimo. Teismas, vadovaudamasis CPK normomis, galėjo šį reikalavimą patenkinti arba jį atmesti.

3332.

34Atsiliepime į apeliacinį ieškovai prašo atsakovų apeliaciniu skundu atmesti, Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

3532.1. atsakovai netinkamai skaičiuoja terminus ginčijamiems teisės aktams skųsti, nes šio ginčo metu buvo taikyta privaloma išankstinė neteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus raštus ieškovai skundė Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos.

3632.2. ieškovai nurodė, kad skundžiamus aktus gavo 2016-06-11. Tuo tarpu byloje nepateikti įrodymai patvirtinantys, kad ieškovai šiuos dokumentus gavo anksčiau. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad senaties terminas nėra praleistas.

3732.3. Atsakovai netinkamai taiko materialinės teisės normas, bando vadovautis CK 4.45 straipsniu. Tačiau šis straipsnis netaikytinas. Ieškovų žemės sklypo ribos yra aiškios, įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu atsakovų žemės sklypas ilgą laiką buvo suformuotas tik pagal preliminarius matavimus dėl ko jie buvo priversti daryti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie, kaip nustatė Nacionalinė žemės tarnyba, buvo atlikti netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko atsakovų R. ir R. K. žemės sklypas buvo privatizuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtina civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, kuriuos sprendime vertino pirmosios instancijos teismas.

3832.4. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai dėl procedūrinių pažeidimų.

3932.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Tokio pobūdžio bylose valstybė nėra traukiama atskiru proceso dalyviu, nes valstybės interesus šiuo atveju atstovauja kompetentinga įgaliota institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kuri buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą.

4032.6. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus civilinėje byloje dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

4132.7. Apeliacinio skundo neteikė atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, tuo iš esmės pripažindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė G. S. individualios įmonės atstovas, tuo faktiškai pripažindamas, kad atsakovams R. ir R. K. šiuo metu priklausančio žemės sklypo matavimo darbus atliko netinkamai.

4233.

43Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. S. individuali įmonė nurodo, kad prašo tenkinti apeliacinį skundą. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytus argumentus, kad G. S. individuali įmonė negali būti atsakovu. Ieškovų reikalavimas įmonei pašalintas, tačiau iš įmonės priteistos bylinėjimosi išlaidos. , t.y. sukeltos neigiamos pasekmės. Teismas turėjo ieškinį įmonės atžvilgiu atmesti ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

4434.

45Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kuria prašoma panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad žemės klausimais Lietuvos Respublikos valstybę atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kad atsakovo R. K. įsigytas žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė. Teismas nesiaiškino, kuri koordinačių sistema turėjo būti taikoma sprendžiant klausimą dėl sklypo ribos vietos. Sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovų tvora nėra suformuotas kaip statinys ir nepažymėtas žemės sklypo plane, ir nesaistytinas su žemės sklypo riba. Teismas nenustatė, kad pagal plano sprendinius tvora sutampa su ieškovų žemės sklypo riba, kas leistų neigti atsakovų įsigyto žemės sklypo ribos vietą. Liudytojas G. P. pateikė tik prielaidą apie ginčijamos žemės sklypo ribos sutaptį su fizine užtvara-tvora. Teismas nepaneigė ribos nustatyto teisingumo. Pagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl senaties termino taikymo. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo esmės, nes nebuvo nustatytos ieškovų žemės sklypo ginčijamos ribos riboženklių reikšmės valstybinėje koordinačių sistemoje, leidžiančios tas reikšmes sulyginti su atsakovų žemės sklypo riboženklių reikšmėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir spręsti ar matininkas teisingai nustatė bendrą ribą tarp žemės sklypų. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų neatlikimu, tačiau atsakovų žemės sklypą nebuvo formuojamas laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje reikalingi teritorijų planavimo sprendiniai. Tenkinus ieškovų ieškinį dėl formalių pagrindų, žemės sklypas iš naujo būtų formuojamas toks pats, koks buvom tomis pačiomis ribomis valstybinėje koordinačių sistemoje, ir tikėtina vėl sukeltų nepasitenkinimą ieškovams dėl bendros ribos. Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino ir nepaneigė bendros ribos tarp žemės sklypų teisingumo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nepagrįstas reikalavimas dėl panaikinti kadastro duomenų bylą, tačiau teismas turėjo arba spręsti dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, arba ieškinį atmesti.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4735.

48Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4936. Byloje ginčas kyla dėl 2015m. liepos 3d. Nacionalinės žemės tarnybos ( toliau – NŽT) Jurbarko skyriaus sprendimo Nr. 32SK-434- (14.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha žemės sklypas, priklausantis atsakovams bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys; 2015m. rugpjūčio 20d. NŽT Jurbarko skyriaus įsakymo Nr. 32VĮ-746- (14.32.2.110), kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), Jurbarke; pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį dėl valstybinės žemės pardavimo. Apeliacinio teismo vertinimu, faktiškai byloje ginčas kyla dėl ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų skiriančios ribos.

5037. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1723 ha žemės sklypas, esantis ( - ), Jurbarke. Šis žemės sklypas suformuotas pagal 1998m. spalio 14d. atliktus kadastrinius matavimus, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto duomenų kadastre ir yra galiojantys.

5138. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1763 ha žemės sklypas, esantis ( - ), Jurbarke. Atsakovai šį žemės sklypą įgijo 2015m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RP-3279 pagrindu.

5239. NŽT Jurbarko skyriaus 2015m. liepos 3d. sprendimu Nr. 32SK-434- (14.32.110) buvo suformuotas 0,1763 ha žemės sklypas ( - ), Jurbarke, pagal G. S. individualios įmonės parengtą žemės sklypo kadastro bylą.

5340. 2015m. rugpjūčio 20d. NŽT Jurbarko skyriaus įsakymu Nr. 32 VĮ-746- (14.32.2) nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha žemės sklypą, esantį ( - ) Jurbarke ir 2015m. rugpjūčio 24d. buvo sudaryta šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.

5441. NŽT 2015m. lapkričio 9d. rašte Nr. 1SS-3056-(10.5) nurodoma, kad matininkas G. S. atlikdamas žemės sklypo ( kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, galimai pažeidė L R nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, 32 punkto reikalavimus, nekvietė gretimo žemės sklypo savininko bei žemės sklypo šiaurinę ribą paženklino, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypų nesutapimų ( persidengimų).

5542. NŽT Jurbarko skyriaus žemės naudojimo patikrinimo 2016m. balandžio 27d. aktu Nr. 32ŽN-9(14.32.73) nustatyta, kad ieškovų žemės sklypas naudojamas ne pagal ribą, įteisintą planuose ir žemės sklypo riba nesutampa su faktiniu naudojimuisi – tvora, kurios svetimo sklypo užimamas plotas sudaro 20,26 kv. m., o plotis – 0,45 m. nuo gatvės, ilgis ribos 53,31 m, plotis sklypo gale 0,31 m.

5643. NŽT Jurbarko skyrius 2016m. balandžio 29d. raštu Nr. 32SS-8- (14.32.45) įspėjo ieškovus, kad iki 2016m. rugpjūčio 1d. nenusikėlę į savo sklypo pusę 0,60 m. tvoros, patenkančios į atsakovų žemės sklypą, bus patraukti administracinėn atsakomybėn.

5744. 2016m. balandžio 29d. NŽT nuolatinė komisija vertinusi matininko G. S. veiklą nustatė, kad matininkas atlikdamas žemės sklypo priklausančio atsakovams kadastrinius matavimus, padarė kadastrinių matavimų veiklos pažeidimus.

5845. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jame išdėstytą motyvaciją sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir tenkindamas ieškovų ieškinį neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad tarp šalių faktiškai ginčas kyla dėl ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų skiriančios ribos nustatymo. Ieškovai įrodinėja, kad jiems priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir tokie matavimai yra tikslūs, jie tokį žemės sklypą įsigijo iš valstybės, sklypu naudojasi ilgą laiką, sklypo ribos ir tvoros yra nusistovėjusios. Atsakovai įrodinėja, kad ieškovų nustatytos žemės sklypo ribos nėra tikslios, ieškovai nepagrįstai teigia, kad jų tvora sutampa su žemės sklypo riba. Atsakovai įsitikinę, kad matininko G. S. pakartotinai atlikti žemės sklypo matavimai yra teisingi panaudojant tinkamą koordinačių sistemą.

5946. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus išdėstytą argumentaciją turi pagrindo išvadai, kad ieškovų sklypas buvo matuojamas vietinėje koordinačių sistemoje, o atsakovų sklypo matavimai buvo atlikti panaudojant valstybinę koordinačių sistemą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994m. rugsėjo 30d. nutarimu Nr. 936 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema. Pagal perėjimo prie 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1996m. sausio 5d. įsakymu Nr. 1 1 punkto nuostatas, nuo 1996 metų vasario 1d. Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad atliekant ir 1998 metais įregistruojant ieškovų žemės sklypo matavimus dar buvo naudojama vietinė koordinačių sistema. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą ir neatliekant kontrolinių matavimų galėjo atsirasti paklaidos tarp vietinės ir valstybinės koordinačių sistemos. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti šalių žemės sklypų ribų pasikeitimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tokių atliktų matavimų nesutapimų nėra galimybės nustatyti sklypų bendros ribos vietos ir tarp šalių teisingai išspręsti ginčą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės yra ypatingai svarbios bylos nagrinėjimui, tačiau liko pirmosios instancijos teismo neišnagrinėtos. Pritartina, apeliantų apeliacinio skundo argumentacijai, kad aptartam faktui nustatyti tikslinga pasiūlyti šalims atlikti žemės sklypų kadastrinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje ekspertizę.

6047. Sutiktina ir su apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodyta motyvacija, kad ieškovų tvora nėra suformuota statiniu ir nepažymėta jų žemės sklypo plane, todėl negali būti saistoma su žemės sklypo riba sprendžiant ginčą.

6148. Pagal suformuotą Kasacinės instancijos teismo praktiką dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklodų, sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas ( didėti ar mažėti) žemės sklypų dydis ( plotas) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2010m. sausio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-/2010 ir kt.).

6249. Kasacinis Teismas yra akcentavęs, kad esant gretimų sklypų ribų neatitikimams, kiekvienu atveju būtina, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t.y. leistina ( ribinė) ploto paklaida taikytina abiems gretimiems sklypams. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiems pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekiant tokių tikslų teismas spręsdamas tokio pobūdžio ginčus turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais įtvirtintais CK 1. 5 straipsnio 4 dalyje ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. gegužės 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. lapkričio 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).

6350. Pirmosios instancijos teismas aptartų aplinkybių nustatytų nutarties 46-48 punktuose priimdamas sprendimą nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tarp šalių iškilusio pagrindinio ginčo, nustatant žemės sklypų skiriančią ribą.

6451. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

6552. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių nustatant tarp ginčo šalių žemės sklypų ribą, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Tokių aplinkybių nustatymas apsprendžia teisingą bylos išnagrinėjimą ir turi esminės reikšmės kitų ieškinio reikalavimų tenkinimui ar netenkinimui. Tokių aplinkybių neišnagrinėjimas reiškia, kad bylai labai reikšmingos aplinkybės visa reikiama apimtimi nebuvo tirtos ir svarstytos, todėl pripažintina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad dėl aukščiau aptartų aplinkybių esmės neatskleidimo egzistuoja skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6653. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, kita apeliacinių skundų argumentacija tampa nereikšminga, todėl neanalizuotina.

6754. Nagrinėjant bylą iš naujo siūlytina šalims atlikti žemės sklypų kadastrinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje ekspertizę, pakartotinai įvertinti visus byloje esančius duomenis ir atsižvelgiant į Kasacinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose daryti atitinkamas išvadas.

68Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

69Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

70Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai ieškiniu... 4. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 5. 30.... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės... 7. 30.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius... 8. 30.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai... 9. 30.3. Byloje nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalims priklausančių... 10. 30.4. Riba tarp žemės sklypų yra neaiški, nes kadastro žemėlapyje jo yra... 11. 30.5. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės... 12. 30.6. Teismų praktikoje nurodyta, kad faktiškai nusistovėjęs žemės... 13. 30.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad žemės sklypo... 14. 30.8. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti... 15. 30.9. Byloje nėra duomenų, kad jeigu žemės sklypo plane būtų pažymėtos... 16. 30.10. Atsakovų žemės sklypas, kuris naudojamas daugiau nei dvidešimt... 17. 30.11. Nežymūs žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūros... 18. 30.12. Reikalavimas panaikinti sutartį, kurios pagrindu atsakovai teisėtai... 19. 31.... 20. Apeliaciniu skundu atsakovė R. K. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės... 21. 31.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, padarė esminiu... 22. 31.2. Ginčijamoje 2015-08-24 pirkimo-pardavimo sutartyje valstybinės žemės... 23. 31.3. Ieškiniu ieškovai gina savo teisę į sklypo ribą ir tvoros vietą,... 24. 31.4. Teismas turėjo nustatyti ar žemės sklypų ribos valstybinėje... 25. 31.5. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą laikydamas teisingu... 26. 31.6. Atsakovų žemės sklypo ribos pažymėtos 1996 m. plane. Atsakovams... 27. 31.7. Byloje nėra ieškovų žemės sklypo suformavimo dokumentų, todėl... 28. 31.8. Teismas neįvertino, kad atsakovų žemės sklypas 1994 m. suformuotas ir... 29. 31.9. Valstybės nuosavybės teisė į atsakovams dabar jau priklausantį... 30. 31.10. Ieškovams apie skundžiamą 2015-07-03 sprendimą tapo žinoma nuo... 31. 31.11.Formalūs administracinių aktų trūkumai, nustatant žemės sklypo... 32. 31.12 Teismas neturėjo pagrindo pašalinti iš ieškinio dalyko ieškinio... 33. 32.... 34. Atsiliepime į apeliacinį ieškovai prašo atsakovų apeliaciniu skundu... 35. 32.1. atsakovai netinkamai skaičiuoja terminus ginčijamiems teisės aktams... 36. 32.2. ieškovai nurodė, kad skundžiamus aktus gavo 2016-06-11. Tuo tarpu... 37. 32.3. Atsakovai netinkamai taiko materialinės teisės normas, bando vadovautis... 38. 32.4. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai dėl procedūrinių... 39. 32.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl absoliutaus sprendimo... 40. 32.6. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino... 41. 32.7. Apeliacinio skundo neteikė atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, tuo... 42. 33.... 43. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. S. individuali įmonė nurodo,... 44. 34.... 45. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie... 46. Teisėjų kolegija... 47. 35.... 48. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 49. 36. Byloje ginčas kyla dėl 2015m. liepos 3d. Nacionalinės žemės tarnybos (... 50. 37. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso... 51. 38. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso... 52. 39. NŽT Jurbarko skyriaus 2015m. liepos 3d. sprendimu Nr. 32SK-434-... 53. 40. 2015m. rugpjūčio 20d. NŽT Jurbarko skyriaus įsakymu Nr. 32 VĮ-746-... 54. 41. NŽT 2015m. lapkričio 9d. rašte Nr. 1SS-3056-(10.5) nurodoma, kad... 55. 42. NŽT Jurbarko skyriaus žemės naudojimo patikrinimo 2016m. balandžio 27d.... 56. 43. NŽT Jurbarko skyrius 2016m. balandžio 29d. raštu Nr. 32SS-8- (14.32.45)... 57. 44. 2016m. balandžio 29d. NŽT nuolatinė komisija vertinusi matininko G. S.... 58. 45. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 59. 46. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo... 60. 47. Sutiktina ir su apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodyta motyvacija,... 61. 48. Pagal suformuotą Kasacinės instancijos teismo praktiką dėl žemės... 62. 49. Kasacinis Teismas yra akcentavęs, kad esant gretimų sklypų ribų... 63. 50. Pirmosios instancijos teismas aptartų aplinkybių nustatytų nutarties... 64. 51. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto,... 65. 52. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamai bylai... 66. 53. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus... 67. 54. Nagrinėjant bylą iš naujo siūlytina šalims atlikti žemės sklypų... 68. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 69. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir... 70. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....