Byla 2-10-805/2013
Dėl skolos ir laidojimo išlaidų, iš viso 32319,37 Lt, priteisimo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei R. Ž. jos atstovei - advokatei N. R., atsakovei L. Ž., atsakovių A. M. ir L. Ž. atstovei - advokatei R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. patikslintą ieškinį atsakovėms A. M. ir L. Ž. dėl skolos ir laidojimo išlaidų, iš viso 32319,37 Lt, priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l.2-6, 41-45) prašė: priteisti solidariai iš A. M., gimusios ( - ), ir L. Ž., gimusios ( - ), 28919,37 Lt skolos ir 3400 Lt laidojimo išlaidų po A. S. Ž., a. k. ( - ) mirties 2011-10-31. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos vyro brolis A. S. Ž., miręs 2011-10-31, jau seniai nebegyveno su savo sutuoktine atsakove L. Ž., todėl jo dukros prašymu ir pritarimu ieškovė visą laiką juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo, skalbė, tvarkydavo namus, rūpinosi juo ligoninėje bei jo turtu, jį palaidojo. A. S. Ž. ieškovei buvo išdavęs įgaliojimą jo vardu sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį. Kadangi A. S. Ž. materialinė padėtis tuo metu buvo prasta, ieškovė juo rūpinosi, jie buvo sutarę, kad kurį laiką ji iš savo lėšų mokės mokesčius už jo butą, esantį ( - ). Nuo 2008-08-22 iki 2011-10-14 pagal pateikiamą išrašą iš savo banko sąskaitos, ieškovė yra sumokėjusi už buto, priklausiusio palikėjui nuosavybės teise, komunalinius mokesčius bei jo išlaikymą iš viso 3069,37 Lt. Prie kiekvieno mokėjimo tikslo nurodyta, kad mokama už A. S. Ž. butą, esantį ( - ). Nekilnojamojo turto savininko pareiga yra rūpintis, prižiūrėti ir išlaikyti savo turtą, todėl asmuo, kuris vietoje savininko savo lėšomis įvykdė savininko pareigą ir sumokėjo už jo turto išlaikymą, turi teisę iš savininko reikalauti šių išlaidų atlyginimo (CK 6.50 str. 3 d.).

4Be to, ieškovė nurodė, kad 2010-08-16 paskolino A. S. Ž. 25850 Lt pagal pridedamą skolos raštelį Jiedu buvo sutarę, kad mirusysis parduos tuo metu turimą butą ( - ), pridės šią sumą pinigų ir, nusipirkęs geresnį butą, jį užrašys testamentu ieškovei. Tačiau netrukus A. S. Ž. mirė, dėl ko nebespėjo įvykdyti šių ketinimų, grąžinti skolos ir pinigų už sumokėtus mokesčius. Šios pinigų sumos liko kaip mirusiojo skoliniai įsipareigojimai ieškovei, kuriuos turėtų atlyginti po jo mirties jo palikimą priėmę įpėdiniai.

5A. S. Ž. ieškovė palaidojo savo lėšomis, ji už laidojimo reikmenis bei paslaugas sumokėjo iš viso 3400 Lt, kas matyti pagal pridedamą 2011-11-05 PVM sąskaitą faktūrą bei kasos pajamų orderio kvitą. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės bei CK 5.59 str., kad palikėjo laidojimo išlaidas privalo atlyginti palikėjo įpėdiniai, priėmę palikimą. Apie atsakoves, t.y. asmenims, priėmusius palikimą, ieškovė sužinojo tik 2012-02-07 gavusi iš notarės atsakymą į prašymą nurodyti kas priėmė mirusiojo palikimą. Siekė su atsakovėm susitarti geruoju ir išvengti teismų, savo kreditorinius reikalavimus pateikė pareiškimu dėl skolos ir laidojimo išlaidų atlyginimo notarei, tačiau ji tokį pareiškimą atsisakė priimti ir liepė kreiptis į teismą. Notarė nenurodė palikimą priėmusių asmenų, todėl, neturėdama oficialių duomenų apie atsakoves, ir nenorėdama praleisti terminų, 2012-01-20 vėl pateikė notarei prašymą - reikalavimą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo įpėdiniams. Tuo pačiu prašyme raštu informavo ir apie savo kreditorinius reikalavimus bei apytikslį jų dydį. Nors atskiros sumos dėl skolos už mokesčių mokėjimą (buto išlaikymą) bei už laidotuvių išlaidas šiame pareiškime buvo nurodytos netiksliai (už mokesčius - didesnė, už laidotuvių išlaidas - mažesnė nei pagal turimus dokumentus), tačiau bendra kreditorinių reikalavimų suma atitinka, netgi nurodyta šiek tiek didesnė, nei kad yra realiai pagal turimus įrodymus, todėl tikslią kreditorių reikalavimų sumą nurodė ieškinyje - 32319,37 Lt. Taigi, turėdama galiojančių kreditorinių reikalavimų, ieškovė laiku atliko teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintį veiksmą - informuoti įpėdinį apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus - ir įgyvendino savo teisę pareikšti atitinkamus reikalavimus atsakovėms kaip mirusiojo įpėdinėms dėl 32319,37 Lt skolos patenkinimo. CK 5.1 straipsnio 2 dalis, CK 5.52 straipsnis numato, kad įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t.y. ir visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu. CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Šiuo atveju atsakovės priėmė L. Ž. ir A. M. priėmė palikimą po A. S. Ž. mirties, pareikšdamos apie tai notarei, taigi atsakovės turi pareigą atsakyti už palikėjo skolas visu turtu. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, kai kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba pareikšdamas teisme ieškinį, informuoja apie savo reikalavimus. Šių reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas yra informavimo veiksmas. Nei teisės normose, nei jų aiškinime neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011). CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu (turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui) palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu, todėl šiuo atveju į bylą kaip solidariosios atsakovės dėl prašomų priteisti sumų traukiamos abi mirusiojo A. S. Ž. palikimą priėmusios įpėdinės - sutuoktinė L. Ž. ir dukra A. M.. Atsakovės turėtų atlyginti mirusiojo A. S. Ž. skolinius įsipareigojimus ieškovei pagal pateikiamus dokumentus: 1) 25850,00 Lt pagal 2010-08-16 skolos raštelį, kuriuo mirusysis patvirtino, kad gavo iš ieškovės gavo šią sumą pinigų, 2) 3069,37 Lt pagal išrašą iš banko sąskaitos, kuris patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008-08-22 iki 2011-10-14 savo lėšomis ieškovė mokėjo už mirusiojo buto, esančio ( - ), išlaikymą, 3) 3400 Lt pagal pridedamą 2011-11-05 PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą, kuris patvirtina, kad savo lėšomis padengė mirusiojo laidojimo išlaidas. Iš viso atsakovės solidariai turėtų atlyginti 28919,37 Lt skolos ir 3400 Lt.

6Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka visiškai. Atsiliepime (b.l.70-72) L. Ž. nurodė, kad ji ir A. S. Ž. nors kartu negyveno daugel metų, bet iki pat sutuoktinio mirties palaikė tarpusavio ryšius. Kai dukra susilaukė pirmagimio, atsakovė išvyko į Čikagą, padėti auginti jos sūnaus, o A. S. Ž. liko Lietuvoje. Ieškovės atsakovės sutuoktiniui buvo nupirktas kambarys bendrabutyje, kuris nebuvo tinkamas gyventi dėl labai mažos kvadratūros, tualetas, dušas, virtuvė buvo bendro naudojimo, kas sukeldavo daug nepatogumų. 2008 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 223 atsakovės sutuoktinis A. S. Ž. pardavė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,4562 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (( - )), bulvinę (unikalus Nr. ( - )), tvartą (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), daržinę (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 120000 (šimtą dvidešimt tūkstančių) Lt. Visus pinigus, gautus už parduotą sodybą, pasiėmė ieškovė, kadangi ji buvo radusi pirkėją sodybai. Pas notarą A. S. Ž. nebuvo. 2008 m. sausio 22 d. A. S. Ž. išdavė įgaliojimą ieškovei, kad ši nupirktų jam butą už pinigus, gautus pardavus tėviškę. Tačiau ieškovė atsakovės sutuoktiniui nupirko ne butą, o vieną kambarį bendrabučio tipo daugiabutyje, todėl ieškovei liko didesnė dalis pinigų, gautų už parduotą sodybą. Komunalinius bei administravimo mokesčius už 18,08 kv. m bendro ploto kambarį, esantį ( - ), atsakovės sutuoktinis susimokėdavo iš savo lėšų. Kadangi jis neturėjo banke sąskaitos, todėl duodavo reikiamą sumą pinigų ieškovei, o pastaroji iš savo banko sąskaitos sumokėdavo mokesčius. L. Ž. sutuoktinis gaudavo senatvės pensiją apie 600 Lt, kurios jam visiškai pakako pragyvenimui ir mokesčiams už butą susimokėti. A. S. Ž., kaip buto savininkas, savo pareigą rūpintis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu bei jį išlaikyti, vykdė tinkamai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš atsakovės ir jos dukros A., ieškovės naudai priteisti 3069,37 Lt. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą, ieškinyje nurodydama, kad atsakovės sutuoktinio materialinė padėtis buvo prasta. Jis ne tik gaudavo stabilias pajamas, bet turėjo ir nemažą sumą grynųjų pinigų. Be to, atsakovės sutuoktinis buvo silpnos sveikatos, todėl vieną kartą į metus jis būdavo keturis mėnesius slaugos namuose Jiezne. Kai atsakovės sutuoktinis būdavo slaugos namuose, ieškovė išnuomodavo jo kambarį ir gaudavo už tai nuomos mokestį, kurio jos sutuoktiniui neduodavo. Ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai A. S. Ž. laidojimo išlaidas taip pat yra neteisėtas. Atsakovės sutuoktinis buvo palaidotas iš jo paties sukauptų lėšų. Jo laidotuvėms Kauno miesto savivaldybės administracija išmokėjo vienkartinę 1040 Lt laidojimo pašalpą, taip pat Sodroje buvo išmokėta vieno mėnesio senatvės pensija. Minėti pinigai buvo išmokėti ne atsakovei kaip žmonai, juos pasiėmė ieškovė arba tiesiog laidojimo namai, kuriuose buvo pašarvotas sutuoktinis. Mirus sutuoktiniui atsakovė norėjo jį palaidoti savo lėšomis, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė imti iš jos pinigus. Atsakovė L. Ž. dalyvavo savo sutuoktinio laidotuvėse, tačiau ieškovė savo iniciatyva organizavo laidotuves ir tuo pačiu apsiėmė padengti visas laidojimo išlaidas. Todėl atsakovė buvo įsitikinusi, kad ieškovė laidotuvėms panaudojo pinigus, gautus už parduotą jai su jos sutuoktiniu priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti ieškovės naudai 25850,00 Lt. Prie ieškinio pateiktas sutuoktinio pasirašytas raštelis pagal jo turinį negali būti vertinamas kaip paskolos raštelis. Šiuo rašteliu A. S. Ž. tik patvirtina, kad iš ieškovės gavo 25850 Lt. Jame pačios ieškovės parašo nėra. Mano, kad šiuo rašteliu ieškovė norėjo apsidrausti, kad yra grąžinusi atsakovės sutuoktiniui likusius pinigus už gautą parduotą nekilnojamąjį turtą. Raštelyje nenurodyta, kokiu tikslu tariamai yra gaunami pinigai, nėra jokio įsipareigojimo juos grąžinti ar pirkti už juos geresnį butą. Be to, pati ieškovė patvirtina, kad A. S. Ž., gavęs pinigus, netrukus mirė, dėl ko nespėjo nei įvykdyti savo ketinimų (tariamai nupirkti geresnį butą ir jį testamentu palikti ieškovei), nei grąžinti jai skolos. Darytina išvada, kad tie tariamai gauti pinigai niekur nebuvo panaudoti ar išleisti ir turėjo būti kambaryje, kuriame iki savo mirties gyveno atsakovės sutuoktinis. Ieškovė iki šiol neatiduoda atsakovei šio kambario raktų, ji į jį negali patekti, pasiimti vyro asmeninių daiktų. Turimomis žiniomis ieškovė šį kambarį nuomoja ir neteisėtai pelnosi iš nuomos mokesčio. Ieškovė nepateikia teismui jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad 2010-08-16 ji turėjusi 25850,00 Lt sumą, kurią tariamai davusi A. S. Ž.. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės sutuoktinis 2008-06-18 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RK-3510 pardavė 80/548 dalį 5,4201 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), kurį buvo paveldėjęs. Pinigus, gautus už parduotą nekilnojamąjį turtą, taip pat pasiėmė ieškovė. Taigi, sutuoktiniui skolintis iš ieškovės geresnio buto įsigijimui lėšų tikrai nebuvo jokio pagrindo, juolab, kad jam visiškai pakako to kambario, kuriame gyveno. Mano, kad dėl aukščiau išdėstyto yra pagrindas ieškovės ieškinį pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, kadangi byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad sutuoktiniui nebuvo jokio tikslo skolintis iš ieškovės pinigų, nes jis pats jų turėjo pakankamai. Taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti A. S. Ž. materialinę padėtį buvusią tokia sunkia, kad jis nebūtų išgalėjęs susimokėti komunalinių mokesčių už kambarį. Prašo ieškovės R. Ž. ieškinį dėl skolos ir laidojimo išlaidų priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti iš ieškovės mano naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovė A. M. su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime (b.l.89-90) ji nurodė, kad tėvai buvo trumpam išsiskyrę, kai mama buvo atvykusi į Čikagą padėti jai auginti sūnaus. Grįžus mamai į Lietuvą, ji gyventi kartu su tėvu neturėjo kur. Ieškovės iniciatyva buvo parduota tėvų sodyba, o tėvui nupirktas kambarys bendrabutyje. Kambarys dėl savo mažos kvadratūros buvo netinkamas gyventi dviem žmonėms. Ji su tėvu santykius palaikė iki pat jo mirties, du kartus per savaitę jam paskambindavo. Iš jo pasakojimų žino, kad tėvui priklausanti sodyba, esanti ( - ), buvo parduota už 120000 Lt. Visus pinigus, gautus už parduotą sodybą pasiėmė ieškovė, kuri įsipareigojo tėvui nupirkti butą. Tačiau nupirko bendrabutyje kambarį, kuriuo tėvas buvo labai nepatenkintas. Kiek yra žinoma iš tėvo pasakojimo, visus komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė iš jo pinigų, likusių nuo parduotos sodybos. Ieškovė pasiliko pas save visus tėvo pinigus, kurie atliko nupirkus jam kambarį. Taigi, atsakovės tėvas, kaip buto savininkas, savo pareigą rūpintis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu bei jį išlaikyti, vykdė tinkamai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš jos ir jos mamos, ieškovės naudai priteisti 3069,37 Lt. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą, ieškinyje nurodydama, kad jos tėvo materialinė padėtis buvo prasta, nes jis ne tik gaudavo stabilias pajamas, bet kaip jau minėta, jis turėjo ir nemažą sumą grynųjų pinigų. Tėvas ne kartą siūlė pinigų, tačiau ji atsisakydavo, nes nereikėjo jo pagalbos. Be to, tėvas sakęs, kad kai jis būdavo slaugos namuose, ieškovė išnuomodavo jo kambarį ir gaudavo už tai nuomos mokestį, kurio tėvui neduodavo. Dėl savo sveikatos būklės tėvas apie penkis mėnesius per metus praleisdavo Jiezno slaugos namuose. Ji niekada neprašė ieškovės, kad ji prižiūrėtų tėvą ar jam padėtų. Ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai tėvo laidojimo išlaidas, taip pat yra neteisėtas, nes tėvas buvo palaidotas iš jo paties sukauptų lėšų. Jo laidotuvėms Kauno miesto savivaldybės administracija išmokėjo vienkartinę 1040 Lt laidojimo pašalpą, taip pat Sodroje buvo išmokėta vieno mėnesio senatvės pensija. Mirus tėvui, motina norėjo jį palaidoti pati ir savo lėšomis, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė imti iš jos pinigus. Nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti ieškovės naudai 25850 Lt. Prie ieškinio pateiktas o tėvo pasirašytas raštelis pagal jo turinį negali būti vertinamas kaip paskolos raštelis. Šiuo rašteliu tėvas tik patvirtina, kad iš Ž. R. gavo 25850 Lt Tėvas buvo sakęs, kad atsiėmė savo likusius pinigus iš ieškovės, kad jie niekur nedingtų. Apie tai, kad jam yra reikalingas geresnis ir didesnis butas, tėvas nė karto neužsiminė, tuo labiau nekalbėjo nieko apie testamentą. Po pinigų atsiėmimo tėvas pragyveno daugiau nei vienerius metus, todėl įvykdyti savo tariamus ketinimus nusipirkti geresnį butą bei surašyti testamentą tikrai turėjo laiko. Be to, ieškovė piktybiškai neatiduota raktų nuo tėvo kambario, motina negali į jį patekti pasiimti tėvo daiktų. Iki šiol nėra aišku kur yra tėvo 25850 Lt, kuriuos jis atsiėmė iš ieškovės. Sąskaitos banke tėvas neturėjo, todėl grynuosius pinigus laikė savo kambaryje. Atsakovės žiniomis ieškovė šį kambarį nuomoja ir neteisėtai pelnosi iš nuomos mokesčio. Prašo ieškovės R. Ž. ieškinį dėl skolos ir laidojimo išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

8Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaiko pilna apimtimi ir prašo jį tenkinti. Ieškovė R. Ž. paaiškino, kad tol, kol A. S. Ž. gyveno savo tėvų sodyboje, jam padėjo kiek galėjo. 2007 metais A. S. Ž. liko gyventi vienas. Kai vienas pasirūpinti nepajėgė jis pasakė, kad eis į slaugos namus, o ieškovės vyras jam paprieštaravo ir pasakė, kad gyvens pas juos. Tada pasiūlė A. S. Ž. parduoti savo sodybą (tėviškę) ( - ),o už gautus pinigus nupirkti jam butą. Visas šis turtas buvo parduotas už 35000 Lt. Už gautus pinigus nupirko A. S. Ž. butą, esantį ( - ). Pinigus, gautus už A. S. Ž. sodybos pardavimą, padėjo į banką. Kai reikėjo pirkti butą Kaune, pinigus nusiėmė iš banko sąskaitos ir po kelių dienų nupirko butą. Pinigai, gauti už sodybą, buvo panaudoti buto pirkimui. Būstas buvo įgytas 2008 metų balandžio mėn. Butas Kaune buvo įgytas už 35000 Lt, buvo kaip ir mainų sandėris padarytas. Butą pirko be patogumų. Po to pardavė dar vieną žemės paskirties sklypą, tai taip pat buvo A. S. Ž. turtas ir už gautus pinigus įrengė patogumus bute. Už tą atskirai parduotą žemę gavo 8500 Lt, kurie buvo investuoti į buto pagerinimą. Nupirktą kambarį patys tapetavo, viską sunešė savo rankomis, tam nesamdė žmonių. Ieškovės mergaitė ir vyras padėjo šiuose darbuose. Bute buvo įrengtas dušas, įvestas vandentiekis. Žmonės tame name naudojosi tik bendromis tokiomis patalpomis, o jie pirmieji įsivedė patogumus, o po jų tai pradėjo daryti ir kiti. A. S. Ž. ištisai gyveno pas juos kol įrengė jam nupirktą butą. Kai A. S. Ž. geriau jausdavosi, jis gyveno savo bute, o kai jis būdavo po operacijų ir jam reikėjo didesnės priežiūros, tada gyveno pas juos. Tuo metu A. S. Ž. gavo pensiją 600 Lt sumoje. Prie pensijos ieškovė jam dar išrūpino pašalpą 30 Lt sumoje, dėl to, kad jis sunkiai vaikšto ir jam kompensuotųsi transporto išlaidos. Pensija A. S. Ž. pats disponavo. Įgaliojimo A. S. Ž. piniginėms lėšomis disponuoti ieškovė neturėjo. Įgaliojimas jai buvo išduotas tik dėl A. S. Ž. žemės ir sodybos pardavimo sutvarkyti visas sutartis. A. S. Ž. turėjo banko kortelę, o bankomatas buvo visai netoliese, t.y. kieme, prie jo buto. A. S. Ž. pensija buvo pervedama į banko kortelę. Už A. S. Ž. butą buvo mokama iš ieškovės sąskaitos. Sąskaitos ateidavo į A. S. Ž. butą. Sąskaitas ji pati pasiimdavo iš A. S. Ž. buto arba jis pats jas atveždavo. Visas sąskaitas ieškovė apmokėdavo per elektroninę bankininkystę. A. S. Ž. visą laiką kalbėjo, kad nupirktą butą jis paliks ieškovės šeimai, todėl ir buvo susitarę, kad ieškovė mokės už jo butą mokesčius. Ji tuo metu gaudavo invalidumą apie 700 Lt, o darbovietėje gaudavau apie 1000 – 1200 Lt. Tokios buvo tuometinės jos piniginės lėšos. Mokesčius už A. S. Ž. butą mokėjo nuo 2008 metų iki 2010 metų. Tuo laikotarpiu ir susidarė skola. Vėliau, tikslios datos negali pasakyti, su A. S. Ž. stipriai apsipyko dėl jo gėrimų, todėl nuo tada visų jo buto mokesčių jau nemokėjo. Tačiau už A. S. Ž. telefoną ir televiziją/internetą mokėjo visada, nes su ja buvo sudaryta debetinė sutartis su banku. Kitus mokesčius, kaip už elektrą ir pan., vėliau mokėdavo pats A. S. Ž.. Už A. S. Ž. telefoną mokėtus mokesčius neprašo priteisti, nes neturi jų kaip įrodyti. Pagal A. S. Ž. pensijos dydį teigia, kad jis neturėjo pinigų, kad galėtų ieškovei sumokėti už jo buto apmokėtas sąskaitas. Tuomet, kai A. S. Ž. gyveno pas ją, jis neduodavo iš pensijos pinigų maistui. Maisto ir higienos priemonių A. S. Ž. apsipirkdavo pats, kai gyveno savo bute. A. S. Ž. mėgdavo palošti ir šachmatais, ir kortomis. Jis buvo azartiškas loterijos bilietams. Visus savo pinigus A. S. Ž. pagrinde išleisdavo cigaretėms ir alui. Alkoholio pasekoje A. S. Ž. kildavo negatyvūs požymiai, būdavo, kad jis paskambindavo ir 2 val. nakties ir sakydavo, kad jei ji neatvažiuos, tai nusižudys. A. S. Ž. nekompensuodavo sumokėtų jo sąskaitų. Pamačius, kad A. S. Ž. toliau darosi vis silpnesnis, papuolė geras variantas pasikeisti jo butą į didesnį. Todėl tuos pinigus pagal paskolos raštelį jam ir parašė, nes patys važiavo atostogauti, o moteris, su kuria buvo ketinta keistis butais, dar nebuvo galutinai apsisprendusi, nes ji buvo Airijoje. Tuo atveju, jei ta moteris būtų apsisprendusi, A. S. Ž. būtų galėjęs disponuoti tais perrašytais jam pinigais ir pasidaryti buvo keitimą. A. S. Ž. dėl to ir skolinosi pinigus, nes buvo norėta padidinti gyvenamąsias patalpas. Ieškovė to norėjo, o A. S. Ž. su tuo sutiko. Sugrįžusi po atostogų ieškovė vis dar laukė kol moteris sutiks keistis butais. Laukė apie metus laiko. Paskui ta moteris nesutiko keistis butais. Tada ieškojo kito pirkėjo, kad galėtų parduoti butą ir nupirkti kitą, bet nelabai kas gavosi, nes buvo kritę kainos. A. S. Ž. pats parašė raštelį, kad gavo tuos eurus. Kai jis tai padarė, ji nuvežė visus tuos pinigus į banką ir padėjo juos A. S. Ž. vardu. A. S. Ž. dar paklausė kiek litais būtų tie eurai. Ji pasakė jam euro kursą ir tada A. S. Ž., pats pasidauginęs visus pinigus iš euro kurso, užrašė bendrą pinigų sumą litais. Pinigai į banką buvo padėti eurais, nes A. S. Ž. tuos pinigus gavo eurais, tik į skolos raštelį jis parašė litais pinigų sumą, padauginęs eurus iš valiutinio kurso. Pinigai į sąskaitą buvo padėti vienerių metų terminuota sutartimi, todėl ji nepagalvojo, kad A. S. Ž. nutrauks tą terminą. A. S. Ž. laidotuvėms buvo išleista 3400 Lt. Laidotuvėms buvo gauta viena A. S. Ž. pensija iš Sodros. Pensija buvo panaudota laidotuvėms, viena laidojimo firma ja pasinaudojo. A. S. Ž. pensija ir socialinė pašalpa, gauta iš Socialinės paramos skyriaus buvo pervestos laidojimo firmai, organizavusiai laidotuves. Tačiau laidotuvėms dar reikėjo ir papildomų lėšų gedulingiems pietums - 600 Lt, giedoriams - 500 Lt, bažnyčiai buvo 100 Lt paaukota. Dar atskirai buvo perkama kava, gėR.i šermenų metu, kurie kainavo apie 200 Lt. Mirusysis buvo palaidotas ieškovės ir valstybės lėšomis. Santaupų A. S. Ž. neturėjo. IĮ „Atminimas“ rūpinosi A. S. Ž. pašarvojimu. 1599,13 Lt valstybės suteikta parama, t.y. laidojimo pašalpa ir viena senatvės pensija yra įskaičiuotos į prašomą priteisti 3400 Lt laidojimo sumą. Gaunasi, kad 1600 Lt reikėtų atmesti iš 3400 Lt sumos, tačiau, nors dokumentų, patvirtinančių jų pagrįstumą ieškovė ir neturi, ji laidojimo išlaidas palaiko pilnai, nes ji organizavo gedulingus pietus, savo pinigines lėšas panaudojo bažnyčiai, giedoriams ir kitoms laidojimo apeigoms. A. S. Ž. visą laiką kalbėjo, kad jo butas ( - ), liks R.. Buvo kalba būtent apie šį butą, esantį Kaune, o vėliau, galbūt, apie pakeistą į didesnį butą. A. S. Ž. mirtis buvo staigi. Jis nukrito, susižeidė operuotus plaučius ir mirė. Ji velionio marčiai pranešė apie jo mirtį, o ši L. Ž.. Prieš tai L. Ž. buvo aplankiusi savo sutuoktinį (A. S. Ž.) ligoninėje ir išvažiavusi į B.. L. Ž. dalyvavo savo vyro laidotuvėse, o A. M. nedalyvavo savo tėvo laidotuvėse. L. Ž. norėjo palaidoti A. S. Ž. be jokių gedulingų pietų ir be religinių apeigų. Tada ji pasiūlė, kad pasirūpins A. S. Ž., kaip buvo geruoju susitarę su jo dukra, laidotuvėmis. A. M. sutiko, jog palaidos ieškovė jį savo lėšomis, o ji atsilygins už tai, kiek A. S. Ž. skolingas. Per A. S. Ž. laidotuves gerai sutarė su jo šeima (žmona ir dukra), tarėsi, kad už viską bus atsiskaityta. Kuomet terminas dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo pas notarą ėjo į pabaigą paskambino A. S. Ž. dukra ir pasakė, kad ji nenorėtų viską atiduoti, nes nematanti tam priežasties. Ieškovė nurodė, kad kai su ja bus atsiskaityta, tai tada ji ir atiduos A. S. Ž. buto raktus įpėdinėms.

9Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė L. Ž. paaiškino, kad ji susituokė su velioniu prieš daug metų. Vėliau jis išgėrinėjo, jau buvo senatvė ir ji norėjo ramybės, tada su vaikais pradėjo nuomotis būstą ant valgyklos viršaus, o jis vienas liko gyventi tėviškėje. Iki 2007 metų atskirai gyveno su A. S. Ž.. Tuo metu ji buvo pas dukrą užsienyje, dukrai paskambino R. Ž. ir pasakė, kad tėvas nori parduoti sodybą bei žemę, už kuriuos ji jam nupirks butą. Dukra su tuo sutiko. Į Lietuvą iš užsienio ji atvyko po pusės metų. Tuomet jau buvo surasti sodybos pirkėjai. R. buvo išsikvietusi ją kai vykdė sandorį. Į sandorio pasirašymą po darbo buvo atvykę pirkėjai, dar buvo advokatas ar kas tai. Pirkėjai prie atsakovės padavė 120000 Lt į R. rankas, ji turėjo nupirkti butą už tuos pinigus, o kitus padėti į banką, tačiau ji visus tuos pinigus pasidėjo savo vardu. Tada atsakovė vėl išvyko į užsienį padėti dukrai auginti anūką. Dėl 120000 Lt už sodybos pardavimą paaiškino, kad A. S. Ž. sandoryje nedalyvavo, nes R. buvo jo įgaliota viską tvarkyti, o ji atvažiavo į sandorį tik kaip sutuoktinė, kad būtų galima tą turtą perleisti pirkėjams. Notarų biure buvo sandoris vykdomas. Ji nieko neskaitė ir pasirašė po tuo, ką jai padavė, o pirkėjai R. padavė 120000 Lt, nes apie tokią sumą R. šnekėjo, ji pati už parduotą turtą jokių pinigų negavo. Prie atsakovės skaičiavo pinigus ir suskaičiavo 120000 Lt. Pinigų kupiūrų ji neatsimena. Notarės akivaizdoje buvo paduoti pinigai, dalyvaujant R., jai ir pirkėjams. Žino, kad R. gavo 120000 Lt už sodybą. Prie sodybos buvo 6 ha 25 arai žemės, o pati sodyba buvo prasta. A. S. Ž. priklausė 1,5 ha žemės ir dar prie namų apie 40 arų. Už viską buvo duota 120000 Lt. Visus tuos pinigus pasiėmė R.. Kadangi R. pasiėmė pinigus, tai už juos ji nupirko butą, o kitus pasidėjo savo vardu. Iš A. S. Ž. lyg buvo kalbama, kad butas Kaune kainavo apie 60000 Lt, bet faktiškai yra dokumentas pas notarę dėl 35000 Lt sumos. A. S. Ž. brolis - Algis, pas kurį jis gyveno, pats pasakė, kad R. tuos 7000 eurų pervedė A. S. Ž.. Kai R. atgrąžino tuos 7000 eurų, tai daugiau A. S. Ž. nesiskolino pinigų iš R.. Ji pati susiskambindavo su A. S. Ž, jis niekada jai nekalbėjo apie jokią skolą R., jis taip pat niekada nekalbėjo ir apie didesnį butą. Nupirkus butą, kiti A. S. Ž. pinigai buvo padėti R. vardu. Nežino, ar A. S. Ž. buvo patenkintas savo gyvenimo sąlygomis. Pas jį namuose būdavo draugų, alaus bambaliai stovėdavo ant stalo. A. S. Ž. niekada nesakė, kad ruošiasi nupirktą jam butą keisti į didesnį. Atsakovė nežino, kas mokėdavo už A. S. Ž. butą Kaune, t.y. ar jis pats iš savo pensijos, ar iš tų pinigų, kuriuos gavo pardavus sodybą. Žino, kad A. S. Ž. gaudavo pensiją, pats nueidavo ir nusiimdavo pinigus. Prieš mirtį buvo pas ją atėjęs penktadienį ir sakė, kad ruošėsi važiuoti į Jiezną, o po trijų dienų A. S. Ž. mirė. R. klausė, kas jį laidos, bet paskui ji paskambino atsakovės dukrai, kuri pasakė, kad tegul R. laidoja tėvą, o mes vėliau su ja atsiskaitysime. Už gedulingus pietus sumokėjo ieškovė. Žino, kad ji buvo užsakiusi gedulingus pietus 30 žmonių ir, kad už juos sumokėjo 600 Lt, nes juose pati dalyvavo. R. sumokėjo už gedulingus pietus už 30 žmonių po 20 Lt. Kunigui už A. S. Ž. palydėjimą atsakovė sumokėjo 100 Lt, dukros vainikas kainavo 120 Lt, ji atidavė šiuos pinigus R.. Galbūt alkoholis neįėjo į tas laidojimo išlaidas, nes ir jo buvo šermenų metu. Daugiau atsakovė niekuo neprisidėjo Ji pati būtų viską padengusi, bet kadangi dukra sutiko, jog R. viskuo pasirūpintų, turėtų visa tai jos atlyginti.

10Liudytoja V. A., ieškovės kaimynė, parodė, jog matė kaip prieš penkerius metus pas ją atsikėlė gyventi žmogus, kuris gyveno apie metus, jis jautėsi kaip šeimos narys, laiptinę pašluodavo, šuniuką lauke vedžiojo. Pastebėjo, kad jis vaikščiojo su lazdele, jam buvo sunku eiti. Po to jam buvo nupirktas butas, kuris buvo suremontuotas ir jis jame apsigyveno. Kol gyveno R. bute matė, kad ji juo rūpinosi, kvietė greitąją kai buvo blogai su sveikata, pirko maistą. Tame bute, į kurį išsikėlė giminaitis, liudytoja nesilankė, R. savo jėgomis remontavo tą butą.

11Liudytoja R. Ž., ieškovės pusseserė, parodė, jog praėjo kokie penki metai kai A. S. Ž. buvo prižiūrėtas ieškovės. Jis apie pusę metų gyveno pas R. Ž. kol ši ieškojo pirkėjų ir pardavė sodybą. Gal už 40000 Lt ją pardavė, prie jos buvo apie 1 ha žemės. Buvo kalbėta, kad už sodybos pinigus bus perkamas butas Kaune. Jis išvažiavo iš kaimo dėl sveikatos problemų, turėjo lūžių. Dėdė du aukštuosius mokslus buvo baigęs, mėgo knygas skaityti, žaidė kortomis, šachmatais, mėgdavo išgerti. Tuo metu velionio dukra gyveno JAV, o jo žmona buvo išvykusi pas dukrą ar tai į B.. Velionis su žmona negyveno daug metų, bet jie išsituokę nebuvo, atsakovė L. Ž. aplankydavo vyrą, bet visi kalbėjo, kad jiedu nesutaria. O, kadangi mirusiojo brolis, ieškovės vyras, neturėjo teisių, tai viskuo rūpinosi jo žmona R.. Ji paskolino 1200 Lt jo laidotuvėms, laidojimui išleistų sumų ji nežino.

12Liudytoja G. R., A. S. Ž., gyvenusio ( - ), kaimynė, paaiškino kad velionis keturis metus gyveno jų name, kaimyno žmoną ji retai matydavusi. Jo bute buvo dušas ir tualetas, R. remontavo tą butą. Dėl šio buto įsigijimo aplinkybių ji tiksliai nežino. Velionis, su kuriuo ji bendravo, sakydavo, kad su žmona draugauti, bendrauti gali, bet gyventi kartu nenorėjo. Pasakojo apie dukrą. A. S. Ž. turėjo daug lūžių, jo sveikata buvo prasta, ją pasikviesdavo kojines apmauti. R. iš savo pinigų mokėjo buto mokesčius, ji atvažiuodavo pasiimti lapelių už jo butą. A. S. Ž. turėjo pinigų, jis juos spaudė. Ar jis turėjo santaupų, nesakė. Jis turėjo banko kortelę, į kurią pervesdavo pensiją. Jis alaus gerdavo kartais vienas, kartais kaimynus pasikviesdavo.

13Liudytojas R. J., atsakovės sūnus, parodė, kad velionis gailėjo savo tėviškės kai ją pardavė. Jis kartą į mėnesį pas juos užsukdavo. Pats velionis pasakojo, kad tėviškę pardavė už 125000 Lt. Jie klausė ar su juo atsiskaitė po tėviškės (namas, sodas) pardavimo, tačiau jis atsakydavo, kad pinigų jam niekas nedavė, už tai buvo nupirktas butas Kaune. Jis nesiruošė išeiti iš savo tėviškės, bet jį išviliojo, nes tuo momentu už tai buvo mokami dideli pinigai. Žino, kad nupirkus butą Kaune liko pinigų, todėl jam sakė juos pasiimti iš ieškovės., t.y. tą skirtumą. Kai jis paprašydavo paskolinti pinigų, A. S. Ž. atsakydavo, kad pinigai pas R.. A. S. iš pradžių nesibaimino, kad neatgaus savo pinigų, o paskui suprato, kad reikės išprašyti tų neatiduotų pinigų. Vėliau pas juos užėjęs jo brolis pasakė, kad atidavė A. S. Ž. tuos pinigus ir, kad dabar jie turės jį žiūrėti. Paskui ir pats A. S. Ž. pasakė, kad atgavo savo pinigus. Tai buvo apie dveji metai iki jo mirties. Jis iš pensijos nelabai ką pirko, nebent knygų. Kad būtų nesumokėti mokesčiai už jo butą A. S. Ž. nesiskundė. Jie tais klausimais nelabai kalbėjo. Jis pora metų gyveno tik iš savo pensijos, kol nebuvo atgavęs tų pinigų už parduotą sodybą. A. S. Ž. lošdavo su savo broliu kortomis, šachmatais, apie kazino liudytojas girdėjo tik gandus. Velionis buvo protingas, jis viską užsirašydavo, kiek kam skolingas ir pan.. Jie patys norėjo laidoti A. S. Ž., bet, kadangi, neturėjo nuosavo automobilio, leido viską daryti R., sutarė, kad po laidotuvių atsiskaičiuos ir atsiskaitys. Pašarvone, pašalpų tvarkymu užsiėmė laidojimo firma. Gedulingų pietų, giedorių organizavimui reikėjo transporto, todėl tuo rūpinosi ieškovė.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis A. Ž. ir mirusysis A. S. Ž. – broliai (b.l.46-47). Ieškovė yra A. S. Ž. brolio A. Ž. žmona (b.l.48). A. S. Ž., a.k. ( - ) mirė 2011-10-31, įrašo Nr. 3365 (b.l.7), po jo mirties palikimą priėmė, paduodamos įstatymų nustatytais terminais notarų biurui pareiškimus dėl palikimo priėmimo, mirusiojo sutuoktinė - atsakovė L. Ž. ir dukra A. M. (b.l.8, 53-55). 2008-01-22 įgaliojimu A. S. Ž. įgaliojo R. Ž. nupirkti butą savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas, pasirašyti sutartį ir tvarkyti kitu reikalus, susijusius su šiuo pavedimu (b.l.18, 125). A. S. Ž., atstovaujamas įgaliotinės R. Ž., 2008-01-15 pardavė 0,4600 ha žemės sklypą, esantį ( - ), už 25000 Lt (b.l.137-138). 2008-01-15 pirkimo – pardavimo sutartimi A. S. Ž. ir L. Ž. pardavė bendrosios jungtinės sutuokyinių nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – pastatus bei priklausinius ( - ) už 10000 Lt (b.l.139-141). R. Ž. 2008-01-15 AB Ūkio banke sudarė terminuoto indėlio sutartį 30000 Lt iki 2008-04-16, ir suėjus terminui 2008-04-21 indėlį su palūkanomis nusiėmė (b.l.142). A. S. Ž., atstovaujamam įgaliotinės R. Ž., jos 2008-04-25 buvo nupirktas butas – kambarys, esantis ( - ), už 35000 Lt (b.l.129-130). VĮ „Registrų centras“ duomenimis A. S. Ž. nuosavybės teisės įregistruotos į aukščiau paminėtą būstą, kuris įgytas 2008-04-25 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b.l.16-17). 2008-06-18 R. Ž. pardavė A. S. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį 80/548 žemės sklypo, esančio ( - ), už 8500 Lt (b.l.133-134). Palikėjo senatvės pensija VSDFV duomenimis sudarė apie 559,13 Lt (b.l.170-177), kuri nuo 2008-01-01 iki 2008-09-30 buvo pristatoma pagal jo gyvenamąją vietą Veiverių pašte ir išmokam grynais pinigais, o nuo 2008-10 mėn. pensijos mokėjimas tęsiamas VSDFV Kauno skyriuje (b.l.185), ji buvo pervedama į sąskaitą banke (b.l.178). A. S. Ž. 2010-08-16 raštu patvirtino (originalus raštelis), jog gavo iš ieškovės 7386 EUR, ekvivalentas litais - 25850,00 Lt (b.l.11, 52). A. S. Ž. 2010-08-16 atidarė sąskaitą, kurios likutis 2012-10-30 – 4766,11 EUR (b.l.158-167), pensijos likutis banke 263,70 Lt (t.2, b.l.20). A. S. Ž. sąskaitos išrašas parodo piniginių lėšų jo sąskaitoje judėjimą 2008-10-01 – 2011-10-31 (t.2, b.l.2125). Palikėjo sveikatos būklę apibūdina VšĮ Veiveriečių pirminės sveikatos priežiūros centro duomenys (b.l.169). Ieškovei 2011-11-05 buvo išrašyta už laidojimo reikmenis ir laidojimo paslaugas PVM sąskaita faktūra Nr. 00008 3400 Lt sumai (b.l.9, 51), kasos pajamų orderiu Nr. 00056 3400 Lt sumokėjo R. Ž. (b.l.10, 50). Mirusiojo turėtų išlaidų dydžius įvardija jo vestas pinigų balansas (t.2, b.l.10). Mirus A. S. Ž. laidojimo namų atstovui S. K. buvo išmokėta 1040 Lt laidojimo pašalpa (b.l.180-181). Ieškovė 2012-01-20 kreipėsi į Kauno m. 12-ąjį notarų biurą, prašydama neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo dėl likusių jos atžvilgiu mirusiojo skolinių įsipareigojimų (b.l.13-14). Palikėjo A. S. Ž., mirusio 2011-10-31, vardu yrą likęs 4711,21 EUR indėlis. 2012-06-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei pridedamose nuotraukose antstolė R. G. užfiksavo virtuvės dalies, san. mazgo, plautuvės bendrąjį vaizdą (b.l.132-133). 2012-06-25 atsakovė L. Ž. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Dainavos PK dėl ieškovės R. Ž. neteisėto naudojimosi butu, esančiu ( - ), atimamt atsakovei galimybę naudotis nuosavybe (b.l.126). Kauno apskrities VPK 2012-07-13 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės prašymą dėl teismine tvarka sprendžiamos civilinės bylos (b.l.127). VSDF Valdybos Kauno skyriaus 2012-03-13 pažyma Nr.10.48-13 patvirtina, kad ieškovei į Swedbank, AB sąskaitą buvo pervedama netekto darbingumo pensija, transporto išlaidų kompensacija, ligos pašalpa (b.l.49). Patikslintame ieškinyje (b.l.41-43) ieškovė pateikė duomenis laikotarpiu nuo 2008-08-22 iki 2011-10-14 dėl komunalinių mokesčių 3069,37 Lt sumai už mirusiojo butą sumokėjimo. R. Ž. banko sąskaitos išrašas laikotarpiu 2008-01-01 – 2011-12-06 nurodo pinigines sumas, įplaukiančias į jos sąskaitą bei atliekamus mokėjimus iš minėtos sąskaitos (b.l.19-34). IĮ „Atminimas“ detali skaičiuotė patvirtina išlaidas 1780 Lt sumai už laidojimo prekes ir 1620 Lt už laidojimo paslaugas (t.2, b.l.31). IĮ „Atminimas“ kasos išlaidų orderis 2011-11-09 išrašytas 1599,13 Lt sumai R. Ž. (b.l.128).

17Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusysis santuokos su atsakove nutraukęs nebuvo, jis testamento ieškovei nepaliko, dėl ko įstatyminės įpėdinės atsakovės, mirusiojo žmona ir dukra kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo po A. S. Ž. mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes teismo nutartimi sustabdytas jo išdavimas, tačiau nepaisant to, palikėjio įpėdinės yra išreiškusios valią dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.). Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Byloje kilęs klausimas, ar paveldėtojai, savo lėšomis neprisidėję prie laidojimo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų atlyginimo jas turėjusiam asmeniui, ar pastarasis turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų dalies atlyginimo į paveldėtojus, kurie savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjo laidojimo, o taip pat ar paveldėtojai privalo atlyginti mirusiojo skolinius įsipareigojimus bei sumokėti jo skolas už komunalinius mokesčius. CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu (turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui) palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

18Byloje pateiktais duomenimis darytina išvada, kad ieškovė mokėjo komunalinių paslaugų mokesčius už atsakovo butą, esantį ( - ). Tokias aplinkybes, patvirtino ne tik rašytiniai bylos dokumentai – mokesčių mokėjimo suvestinė, ieškovės banko sąskaitos išrašai, bet ir liudytojos, mirusiojo kaimynės parodymai, kad ieškovė ateidavo pasiimti sąskaitų, jas apmokėdavo. Netgi vertinant į bylą pateiktus mirusiojo ranka rašytus išlaidų – pajamų suvestines sąsiuviniuose tokios išlaidos pažymėtos nebuvo, todėl, teismo manymu, velioniui buvus labai skrupulingu, užrašiusiam netgi menkiausioms smulkmenoms skirtas išlaidas, tai būtų atsispindėję jo užrašuose, ko beje pastebėta nebuvo. Taigi, susiklosčiusioje faktinėje situacijoje darytina tikėtina išvada, kad ieškovė mokėjo už velionio buto išlaikymą mokesčius laikotarpiu nuo 2008-08-22 iki 2011-10-14. Ieškovė pati pripažino, kad su A. S. Ž. susipykusi dėl pastarojo girtavimo, nustojo mokėti buto komunalinių paslaugų mokesčius, išskyrus mokesčius už telefoną ir kabelinę televiziją pagal su ja sudarytas debetines sutartis, ką patvirtina ir pridedami išrašai. Todėl ieškinys 3069,37 Lt sumoje tenkintinas.

19Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais bei vertintinos bylos aplinkybės. CK 6.291 str. (deliktas) įtvirtinta, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismas, spręsdamas bylą, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Atlyginamos įprastos vidutinės išlaidos, o ta dalis, kuri viršija įprastas išlaidas, neatlyginama (Kauno apygardos teismo 2012-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1009-173/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012-04-18 civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

20Ieškovė patvirtino, kad po A. S. Ž. mirties gavo pašalpą iš savivaldybės ir vieną Lt mirusiojo pensiją iš Sodros, kurios 1599,13 Lt sumoje buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį – laidotuvėms. Rašytiniais bylos duomenimis įrodyta, kad 2011-10-31 mirus A. S. Ž. buvo išmokėta 1040 Lt pašalpa iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, VSDFV duomenimis buvo išmokėta vieno mėnesio dydžio paskirtos senatvės pensijos laidojimo pašalpa 559,13 Lt sumoje. Taigi, faktiniais bylos duomenimis įrodyta, kad laidojimui iš valstybės IĮ „Atminimas“, organizavusiai laidojimo paslaugas, buvo suteikta 1599,13 Lt parama. Taigi, ši suma turi būti išminusuota iš 3400 Lt bendros laidojimo paslaugų sumos. Ieškovė gedulingų pietų, giedorių paslaugų apmokėjimą įrodinėja 1100 Lt sumai (600 Lt pietūs, 500 Lt giesmininkai), to neginčija ir atsakovė patvirtindama, jog buvo užsakyti gedulingi pietūs 30 žmonių, kurių vienam kainavo 20 Lt, kas iš viso sudarė 600 Lt. Ginčo, kad giesmninkai buvo pakviesti irgi nėra, 500 Lt sumos atsakovė neginčija. Dėl kitų išlaidų, t.y. vaišių šermenų metu, kurioms ieškovė patyrė kaip nurodo 200 Lt atsakovė neprieštarauja, teigdama, kad buvo pirkta ir alkoholinių gėrimų žmonėms pavaišinti. Ginčas kilo dėl 100 Lt kunigui už apeigas, kuriuos atsakovė teigė sumokėjusi pati, vienok, ieškovė galiausiai su tuo sutiko. Atsakovė nurodė atsidavusi ieškovei 120 Lt ir už dukros vardu nupirktą vainiką, ieškovė šio taip pat neginčijo. Taigi, suvedus balansą, minusuojant iš 3400 Lt sumos 1599 Lt sumą lieka faktiškai turėta 1801 Lt laidojimo išlaidų suma, prie kurios pridėjus 600 Lt už gedulingus pietus, 500 Lt giesmininkams ir 200 Lt vaišėms, 1300 Lt, faktiškai neatlygintos A. S. Ž. laidojimo išlaidos sudaro 3101 Lt, kurios priteistinos solidariai iš atsakovių.

21A. S. Ž. 2010-08-16 pasirašytą raštelį dėl 7386 EUR, ekvivalentu litais 25850 Lt teismas nelaiko dokumentu, įrodančiu paskolinių santykių buvimą tarp A. S. Ž., mirusio 2011-10-30, ir ieškovės R. Ž., todėl jį vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. 1 d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 str. reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2004; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

22CK 6.870 str. 1 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jų subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko skolon perdavimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos gavėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija 5000 Lt. Taigi esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar tokį patį kiekį daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta dėl neatlygintinės paskolos arba kitokių paskolos dalyko grąžinimo sąlygų. Šias aplinkybes – pinigų ar kitokio paskolos dalyko perdavimą ir jų gavėjo įsipareigojimą juos grąžinti – turi įrodyti ieškovas. Tai, kad mirusysis gavo iš ieškovės raštelyje nurodytą piniginių lėšų sumą savaime neįrodo, kad tarp šalių buvo paskoliniai santykiai ir, kad velionis, kaip paskolos gavėjas būtų įsipareigojęs grąžinti nurodytą pinigų sumą ieškovei. Toks A. S. Ž. ranka parašytas raštelis tik patvirtina faktą, kad pinigai ieškovės buvo jam perduoti, tačiau jokio įsipareigojimo juos grąžinti nėra. Tai, kad ieškovė nurodytą pinigų sumą perdavė mirusiajam kaip, kad aiškino ji pati, didesnio būsto keitimo tikslu ir, kad toks sandėris neįvyko, R. Ž. nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ji tik formaliai nurodė moterį, ketinančią sudaryti mainų sutartį, kuri tariamai gyveno Airijoje ir vienerius metus delsė sudaryti mainų sutartį, tokių savo aplinkybių nepagrįsdama jokiais kitais neginčijamais įrodymais. Kaip matyti bylos duomenimis, ieškovė nuo minėtojo raštelio surašymo datos 2010-08-16 iki pat A. S. Ž. mirties, nerealizavo savo ketinimo dėl buto ( - ) padidinimo, ji neprašė iš mirusiojo grąžinti jos tariamai išvykus atostogų metu duotų pinigų ir jų neieškojo, kas taip pat duoda pagrindo jos tokius parodymus vertinti kritiškai. Be to, jau vertinant ir tai, kad 2008 m. balandžio mėnesį, sudarydama pirkimo – pardavimo sandorius, ieškovė veikė mirusiojo vardu pagal jai suteiktą pastarojo įgaliojimą, praėjus daugiau nei dvejiems metams, velioniui silpstant dėl ligų, lūžių, turėtų operacijų, bei esant ne visiškai patikimam, kaip nurodė ieškovė, dėl A. S. Ž. piktnaudžiavimo alkoholiu, azartinių žaidimų, kad ir po keletą litų iš jos bei jos artimųjų skolinimosi, ji galimai paskolino jam pakankamai didelę piniginių lėšų sumą tariamam mainų sandoriui atlikti, atsižvelgiant į A. S. Ž. sunkią eiseną, judėjimo galimybes, gebėjimą vienam sutvarkyti formalumus ir kitas pirmiau aptartas aplinkybes, duoda pagrindo tokius ieškovės argumentus laikyti nepatikimais. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad velionis pats norėjo atlikti būsto keitimo procedūrą, priešingai, liudytojai aiškino, kad velionio sodyba buvo parduota ženkliai didesne kaina, nei, kad buvo nurodyta pirkimo-pardavimo dokumentuose ir, kad tais pinigais disponavusi ieškovė, kol galiausiai juos grąžinusi A. S. Ž., o tada ieškovės vyrui, velionio broliui, pasakius A. S. artimiesiems nuo šiol rūpintis juo patiems. Vienok, ar tai būtų tokios piniginės lėšos, ar, kurių prigimtis ir paskirtis kita, esminės reikšmės neturi, kadangi toks raštelio turinys neįrodo pareigos jas grąžinti. Kaip matyti bylos duomenimis, tik paaiškėjus aplinkybei, kad A. S. Ž. neįvykdė pažado surašyti testamentą ieškovės atžvilgiu, ko ji tikėjosi, ieškovė šią sumą įrodinėjo kaip paskolą. Šioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovių ieškovei priteistina jos sumokėto 970 Lt (b.l.36) žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šalims proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai paskirstytinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikiu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Atsakovė L. Ž. turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.75-76). Ieškovė pateikė į bylą duomenis dėl 900 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų (t.2, b.l.27-28), 130 Lt už dokumentų išreikalavimą (t.2, b.l.29), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą 300 Lt (t.2, b.l.30). Šalių turėtos išlaidos pagrįstos byloje pateiktais duomenimis (apmokėjimo kvitais, mokėjimo nurodymais, atstovų skaičiuotėmis). Išlaidų atstovų paslaugoms apmokėti dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose advokato pagalbai apmokėti nustatytų maksimalių dydžių, vienok, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, todėl atstovavimo ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos dalintinos pagal patenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų procentinę išraišką.

24Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos (b.l.58-59) 2012-03-22 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

26Ieškinį tenkinti iš dalies.

27Priteisti solidariai iš atsakovių L. Ž. ir A. M. ieškovei R. Ž. 3069,37 Lt skolos ir 3101 Lt laidojimo išlaidų, iš viso 6170,37 Lt.

28Likusioje dalyje ieškinį dėl 25850 Lt pagal skolos raštelį atmesti.

29Priteisti iš atsakovių L. Ž. ir A. M. ieškovei R. Ž. po 90 Lt advokato pagalbai apmokėti, po 30 Lt antstoliui sumokėtų išlaidų ir po 13 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų pateikimu į bylą.

30Priteisti iš ieškovės R. Ž. atsakovei L. Ž. 800 Lt advokatės pagalbai apmokėti.

31Priteisti iš ieškovės R. Ž. 70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

32Priteisti iš atsakovių L. Ž. ir A. M. po 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

33Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2012-03-22 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą

Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,... 2. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l.2-6, 41-45) prašė:... 3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos vyro brolis A. S. Ž., miręs 2011-10-31,... 4. Be to, ieškovė nurodė, kad 2010-08-16 paskolino A. S. Ž. 25850 Lt pagal... 5. A. S. Ž. ieškovė palaidojo savo lėšomis, ji už laidojimo reikmenis bei... 6. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka visiškai. Atsiliepime (b.l.70-72)... 7. Atsakovė A. M. su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime (b.l.89-90) ji... 8. Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaiko pilna apimtimi ir prašo jį... 9. Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip... 10. Liudytoja V. A., ieškovės kaimynė, parodė, jog matė kaip prieš penkerius... 11. Liudytoja R. Ž., ieškovės pusseserė, parodė, jog praėjo kokie penki metai... 12. Liudytoja G. R., A. S. Ž., gyvenusio ( - ), kaimynė, paaiškino kad velionis... 13. Liudytojas R. J., atsakovės sūnus, parodė, kad velionis gailėjo savo... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis A. Ž. ir mirusysis A.... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusysis santuokos su atsakove nutraukęs... 18. Byloje pateiktais duomenimis darytina išvada, kad ieškovė mokėjo... 19. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių,... 20. Ieškovė patvirtino, kad po A. S. Ž. mirties gavo pašalpą iš savivaldybės... 21. A. S. Ž. 2010-08-16 pasirašytą raštelį dėl 7386 EUR, ekvivalentu litais... 22. CK 6.870 str. 1 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš... 24. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos (b.l.58-59) 2012-03-22 Prienų rajono... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 26. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 27. Priteisti solidariai iš atsakovių L. Ž. ir A. M. ieškovei R. Ž. 3069,37 Lt... 28. Likusioje dalyje ieškinį dėl 25850 Lt pagal skolos raštelį atmesti.... 29. Priteisti iš atsakovių L. Ž. ir A. M. ieškovei R. Ž. po 90 Lt advokato... 30. Priteisti iš ieškovės R. Ž. atsakovei L. Ž. 800 Lt advokatės pagalbai... 31. Priteisti iš ieškovės R. Ž. 70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 32. Priteisti iš atsakovių L. Ž. ir A. M. po 10 Lt išlaidų, susijusių su... 33. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2012-03-22 Prienų rajono apylinkės... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...