Byla e2-830-793/2018
Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovo M. T. priešieškinį ieškovei V. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovės V. P. atstovui advokatui Gediminui Žliobai, atsakovui M. T., atsakovo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui M. T., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovo M. T. priešieškinį ieškovei V. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. T. išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. T. 4 190,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo M. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. T. tvarką: nustatyti, kad, ieškovei su sūnumi gyvenant užsienyje, atsakovas su sūnumi gali bendrauti kiekvieną savaitę pirmadienį ir ketvirtadienį per programą „Skype“ (naudotojo vardas – ( - ), paskambinęs telefonu ( - ) ar kitomis ryšio priemonėmis nuo 20 val. iki 21 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus telefono numeriui ieškovė įsipareigoja nedelsdama informuoti atsakovą apie telefono numerio pasikeitimą. Bendravimo laikas turi būti suderintas prieš 2 darbo dienas, atsižvelgiant į vaiko amžių, bendravimo trukmė negali viršyti l val. per dieną. Kai vaikas paaugs ir gebės savarankiškai naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis bei nepilnamečiui vaikui išreiškus norą papildomai bendrauti su tėvu, ieškovė netrukdys vaikui bendrauti su tėvu papildomai; atsakovas, ne vėliau kaip prieš 7 dienas sutaręs su ieškove raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis), per nepilnamečio vaiko atostogas (pagal pridedamą atostogų grafiką, kuris bus atnaujinamas kiekvienais metais), savo lėšomis gali atvykti į ( - ), susitikti su sūnumi. Prieš atvykdamas į nurodytą šalį, atsakovas privalo informuoti, kokioje vietoje jis bus apsistojęs ( - ) apsilankymo metu, kokiose vietose planuoja praleisti laiką su nepilnamečiu vaiku ir įsipareigoja sudaryti sąlygas nuolat susisiekti nepilnamečio vaiko motinai su tėvu arba vaiku; ieškovė, atvykusi su vaiku į Lietuvą, praneša atsakovui ir įsipareigoja sudaryti jam sąlygas bendrauti su vaiku pusę laiko, praleisto Lietuvoje; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi 2014 m. kovo 30 d. gimusį sūnų M. T. su kuriuo gyvena ( - ). Nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 603,64 Eur suma, kurią sudaro 81,13 Eur masitui ir nealkoholiniams gėrimams, 27,76 Eur buities ir higienos prekėms, 32,30 Eur aprangai ir avalynai, 173,22 Eur nuomai, komunaliniams komesčiams, 13,96 Eur kanceliarinėms išlaidoms, knygoms, 253,36 Eur už darželį, 21,91 Eur laisvalaikiui. Kadangi ieškovė su atsakovu atskirai gyvena nuo 2016 m. balandžio 14 d. ir nuo to laiko atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė, todėl iš M. T. priteistinas 4 190,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. birželio 12 d., t. y. pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui dienos. Mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, kadangi ji su sūnumi kartu gyvena ( - ), ten vaikas lanko darželį, ieškovė turi gerai apmokamą darbą ir gyvenamąją vietą, tarp jų yra susiformavęs artimas ryšys. Nurodo, jog ieškovė bendrauja su nepilnamečio vaiko seneliais, taip pat norėtų, kad vaikas bendrautų ir su tėvu, tačiau atsakovas nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi. Atsiželgiant į tai, siekdama ateityje išventi ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, prašo ją nustatyti teismo.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko iš dalies. Neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. M. T. nesutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui teikti po 300,00 Eur, kadangi mano, jog tokia suma yra ženkliai per didelė, atsižvlegiant į tokio amžiaus vaiko poreikius ir atsakovo finansinę padėtį. Teigia, jog ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos dydis priklauso nuo nuo, kad ieškovė su vaiku gyvena ( - ), kur prekės ir paslaugos yra brangesnės nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, nurodo, jog atsakovui neturėtų likti pareiga teikti 300,00 Eur išlaikymą, kadangi ieškovei su sūnumi gyvenant Lietuvoje būtų patiriamos mažesnės vaiko išlaikymo išlaidos. Išdėstytų argumentų pagrindu sutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį teikti po 190,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės.

6Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas įpareigoti ieškovę V. P. grąžinti vaiką D. T. į Lietuvą gyventi nuolat; įpareigoti Vaikų teisių apsaugos skyrių ištirti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas ( - ); nustatyti atsakovo M. T. su nepilnamečiu vaiku D. T. tokią bendravimo tvarką: nustatyti, kad ieškovei su vaiku gyvenant ne Lietuvoje, kai atsakovas bus grįžęs iš jūros, tuo laikotarpiu turi teisę 2 kartus susitikti su sūnumi toje šalyje, kurioje gyvena ieškovė su vaiku, pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną po pasiėmimo 18.00 val., įspėjant ieškovę iki planuojamo susitikimo prieš savaitę el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis; nustatyti, kad ieškovei gyvenant su vaiku Lietuvoje, atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į vaiko gyvenamąją vietą; nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką savaitei pas save per vaiko žiemos, rudens ar pavasario atostogas, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. septintąją bendravimo su vaiku dieną, įspėjant V. P. iki planuojamo pasiėmimo prieš savaitę el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis; nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką mėnesiui pas save per vaiko vasaros atostogas, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos suderintą dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. paskutinę bendravimo su sūnumi dieną, įspėjant ieškovę iki planuojamo pasiėmimo prieš savaitę el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis; nustatyti, kad atsakovas turi teisę lyginiais metais pasiimti vaiką pas save Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiui, t.y. nuo gruodžio 23 d. iki sausio 02 d., pasiimant vaiką gruodžio 23 d. 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sausio 02 d. 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; nustatyti, kad atsakovas turi teisę nelyginiais metais pasiimti vaiką pas save Šv. Velykų dienomis pasiimant sūnų pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sekančią dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; nustatyti, kad atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieną Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną, nelyginiais metais vaiko gimimo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Kai minėtos šventės/gimtadienių diena yra darbo diena, atsakovas su vaiku bendrauja, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; nustatyti, kad atsakovas neįsipareigoja padengti nepilnamečio vaiko kelionės išlaidų, kai vaikas keliauja kartu su ieškove į Lietuvą ar kitą šalį, kuri sutaptų su atsakovo gyvenamosios vietos šalimi, atsižvelgiant į nustatytą M. T. ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; nustatyti, kad jeigu vaikas su ieškove gyvena užsienyje, ieškovė įsipareigoja duoti vaiko asmens dokumentą (pasą) numatytam laikotarpiui, kad būtų sudaryta galimybė keliauti; nustatyti, kad ieškovė įsipareigoja nedelsiant informuoti atsakovą apie nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą; nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku du kartus per savaitę, per programą „Skype“, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nuo 20 val. iki 21 val. Lietuvos laiku, įspėjant ieškovę prieš dieną apie numatomą skambutį; priteisti iš ieškovės V. P. visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį su juo nesutiko. Teigia, kad bendraujant su atsakovu žinutėmis, jam buvo pasakyta, jog su vaiku ketina išvykti ilgam laikam, ir atsakovas tam neprieštaravo. M. T. su vaiku visai nebendravo, nors ieškovė niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaiku, ir tik ieškovei kreipusis į teismą, atsakovas pradėjo reikšti reikalavimus. Nurodo, kad ji su vaiku ( - ) turi gyvenamąją vietą netoli savo šeimos – mamos ir sesers, sūnus lanko darželį, o ieškovė dirba. Tuo tarpu Lietuvoje ieškovės giminių ir artimjų nėra likę. Ieškovė su vaiku ( - ) gyvena beveik dvejus metus, vaikas jam sukurtoje aplinkoje jaučiasi saugiai, joje prisitaikė, todėl jo grąžinimas į Lietuvą neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, kadangi, jos teigimu, atsakovas su vaiku nebendravo beveik dvejus metus, todėl vaiko išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui, kelionės į kitą šalį vaikui gali sukelti psichologinį nestabilumą, dėl ko reikalingas adaptacinis laikotarpis, kurio metu abi šalys tinkamai pasiruoštų.

8Ieškovės V. P. atstovas advokatas Gediminas Žlioba prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad iš paskutinio ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad ieškovė siekia, jog vaikas bendrautų su tėvu, tuo tarpu M. T. apie bendravimą su vaiku net nekalba, o kalba tik apie prisiminimus ir kad ieškovė vaiką tik pagimdė ir daugiau nieko nepadarė. Teigia, kad ieškovė yra linkusi nusistatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, suderinus ją su abiem pusėmis. Mano, kad atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, kadangi jo darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovės. Nesutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl ieškovės ir vaiko įpareigojimo grąžinti į Lietuvą, kadangi atsakovui buvo žinoma ir jis buvo informuotas apie ieškovės ketinimą su vaiku išvykti į ( - ). Atsakovas nededa jokių pastangų siekiant bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Prašo, kad būtų nustatytas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis, kol atsakovas vaiką galėtų pasiimti nakvynei.

9Atsakovas M. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, o priešieškinį prašo tenkinti. Sutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį teikti po 200,00 Eur. Patvirtino, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra stabilesnė ir geresnė nei ieškovės. Nors per mėnesį gauna 2 700,00 Eur, tačiau iš jų apie 500,00 Eur skiria paskolos dengimui, taip pat paremia tėvus. Prašo, kad teismas įpareigotų ieškovę su vaiku grąžinti į Lietuvą. Teigia, jog atsakovas šešias savaites būna išplaukęs į jūrą ir šešias savaites būna Lietuvoje, todėl ieškovė su vaiku grįžusi į Lietuvą galėtų gyventi atsakovo bute. Neprašo vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su juo, kadangi dėl savo darbo grafiko negalėtų tinkamai rūpintis sūnumi. Patvirtino, kad sutikimo išvažiuoti kartu su vaiku į ( - ) nedavė. Nurodė, kai paskutinį kartą buvo susitikęs su sūnumi, jautėsi vaiko prisirišimas prie atsakovo, sūnus bendraudamas su tėvu jautėsi laimingas ir jo pasiilgęs.

10Atsakovo atstovas advokatas Ričardas Noreika teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, o priešieškinį palaiko. Neprieštaravo, jog vaiko išlaikymui iš atsakovo kas mėnesį būtų skiriama 200,00 Eur. Atsakovas neturėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Kadangi ieškovė su vaiku išvyko į užsienį savo iniciatyva, todėl esant situacijai, kad vaiko išlaikymui reikia skirti papildomas lėšas darželiui ar kita, ieškovė turėtų prisiimti už tai atsakomybę ir skirti didesnę dalį vaiko išlaikymui. Pabrėžė, jog ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo iš esmės neliko.

11Institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Aldona Venckaitienė nurodė, kad vaiko išlaikymui atsakovas kas mėnesį galėtų skirti po 300,00 Eur. Pažymėjo, jog pirmus kartus atsakovui bendraujant su vaiku, turėtų dalyvauti dar kitas artimas žmogus, kad vaikas jaustųsi saugus. Pritarė atsakovo pateiktai bendravimo su vaiku tvarkai.

12Teismas konstatuoja:

13ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio D. T., gimusio ( - ), tėvai (1 t., e. b. l. 10). Šalys santuokos sudariusios nėra ir gyvena atskirai. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena ( - ), o atsakovas –Lietuvoje. V. P. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. T. išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. T. 4 190,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo M. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. T. tvarką. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo iš dalies sutinka ir neprieštarauja vaiko išlaikymui kas mėnesį teikti po 200,00 Eur, tačiau pateikė patikslintą priešieškinį, prašydamas įpareigoti ieškovę V. P. grąžinti vaiką D. T. į Lietuvą gyventi nuolat ir nustatyti atsakovo M. T. su nepilnamečiu vaiku D. T. bendravimo tvarką.

15Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

16Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str. 2 d.). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti, būtina atsižvelgti į tai ar nustačius gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bus užtikrinta teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią aplinką tiek fizine, tiek socialine prasme.

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis D. T. gyvena su ieškove ( - ) V. P. ten nuomojasi būstą ir dirba, o vaikas lanko darželį. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi jis pats dėl savo darbo grafiko (šešias savaites dirba jūroje, šešioms savaitėms grįžta į krantą Lietuvoje) negalėtų nuolatos rūpintis vaiku.

18Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad ieškovė V. P. tinkamai įgyvendina motinos valdžią rūpindamasi vaiku, jį auklėdama, išlaikydama, taip užtikrindama nepilnamečio vaiko tinkamas gyvenimo bei vystymosi sąlygas. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad tarp ieškovės ir nepilnamečio vaiko yra susiformavę abipusiai socialiniai santykiai, glaudus emocinis ryšys, todėl nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamoji vieta nustatytina su mama V. P. (CK 3.169 str. 2 d.).

19Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

20Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 300,00 Eur, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki jo pilnametystės. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį sutinka skirti po 200,00 Eur.

21Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

22Bylos nagrinėjimo metu jau nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus D. T. gyvena su ieškove ( - ). Iš teismui pateiktos vaiko poreikių tenkinimo skaičiuotės matyti, kad D. T. išlaikymui per mėnesį reikalinga 603,64 Eur suma, iš kurios 81,13 Eur maistui ir nealkoholiniams gėrimams, 27,76 Eur buities, higienos prekėms, 32,30 Eur aprangai, avalynei, 173,22 Eur nuomai ir komunaliniam mokesčiams, 13,96 Eur kanceliarinėms išlaidoms, 253,36 Eur mokestis darželiui ir maitinimas darželyje bei 21,91 Eur nepilnamečio laisvalaikiui. Byloje nėra duomenų, kad D. T. turėtų specialių poreikių. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovė su vaiku gyvena ( - ), kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovas dėl šios priežasties turėtų teikti didesnio dydžio išlaikymą. Tačiau atsižvelgiant į M. T. turtinę padėtį patvirtino, jog atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį galėtų skirti po 300,00 Eur.

23Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo būtina nustatyti šalių turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, o ( - ) nuomojasi būstą, už kurį per savaitę moka 50,00 svarų (per mėnesį 200,00 svarų), kas atitinkamai sudaro tiek daugiau nei 200,00 Eur (2 t., e. b. l. 105-113). Ieškovė dirba ( - ) ( - ) padavėja, valandinis atlyginimas siekia 7,50 svarus (kiek daugiau nei 8,00 Eur) (2 t., e. b. l. 116). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad per mėnesį V. P. gauna apie 1 300,00 Eur. Atsakovas dirba ( - ) kapitono padėjėju ir per mėnesį vidutiniškai gauna 2 759,35 Eur darbo užmokesčio (1 t., e. b. l. 143-150). M. T. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), kurio įsigijimui atsakovas yra paėmęs būsto paskolą, už kurią per mėnesį turi mokėti 220,32 Eur įmoką (1 t., e. b. l. 134, 138).

24Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu duotus atsakovo, šalių atstovų bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės – M. T. turi nekilnojamojo turto, be to, jo darbo užmokestis yra du kartu didesnis nei V. P. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena ( - ), kur pragyvenimas yra brangesnis, atsakovas neturėtų teikti didesnio dydžio išlaikymą, nei tuo atveju, kai vaikas gyventų Lietuvoje, dėl ko išlaikymui reikalinga lėšų suma būtų mažesnė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą įgyvendinimo, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, gyvenančiu užsienio valstybėje, kurioje vaikui išlaikyti reikia daugiau lėšų, nei Lietuvoje yra konstatavęs, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis kasacinio teismo praktika bei atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 300,00 Eur dydžio išlaikymas yra per didelis. Nors V. P. finansinė padėtis yra kiek prastesnė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos iniciatyva vaikas kartu su ieškove išvyko gyventi į ( - ), V. P. dėl nurodytos priežasties turi prisiimti atitinkama dalimi padidėjusias vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Be to, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, reikalingo per mėnesį nepilnamečio D. T. išlaikymui, įvertintina ir aplinkybė, kad ieškinio pateikimo metu nepilnametis lankė vieną darželį, kuriam per mėnesį reikėjo skirti 264,35 Eur (231,24 svarų), tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nepilnametis pradėjo lankyti kitą darželį ( - ), kurio mokestis per savaitę 42,63 svarų, vadinasi per mėnesį 170,52 svarai, kas atitinka apie 48,73 Eur (savaitei) ir apie 194,94 Eur (mėnesiui) (3 t., e. b. l. 36). Pažymėtina, kad ieškovės atstovas, teikdamas papildomus įrodymus, buvo nurodęs, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 769,44 Eur suma (2 t., e. b. l. 11). Teismas su šiomis aplinkybėms nesutinka. Kaip matyti iš patikslintos vaiko poreikių lentelės išlaidos darželiui išaugo iki 411,76 Eur, kai nagrinėjamu atveju nustatyta, jog už darželį V. P. per mėnesį turi skirti apie 194,94 Eur. Kitos išlaidos, neskaitant nurodomų 7,40 Eur padidėjusių išlaidų būsto išlaikymui, išliko tos pačios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo metu už darželį reikia mokėti 69,41 Eur mažiau, nei buvo ieškinio pateikimo metu. Taip pat teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė iš valstybės per mėnesį gauna apie 80,00 Eur pašalpą. Vadinasi, iš viso šiai dienai vaiko išlaikymui per mėsesį reikalinga suma yra 454,23 Eur, o ne 603,64 Eur (pažymėtina, jog svarų kursas yra kintantis euro atžvilgiu, kursas buvo skaičiuojamas imant 2018 m. gegužės 25 d. duomenis). Teismo nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovas nepilnamečio vaiko D. T. išlaikymui per mėnesį turėtų skirti 230,00 Eur. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nurodyto dydžio iš atsakovo priteistina nepilnamečiui vaikui išlaikymo suma realiai atitinka D. T. – keturių metų amžiaus vaiko – poreikių patenkinimą.

25Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo M. T. nepilnamečio vaiko D. T. išlaikymui priteistina po 230,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. birželio 12 d. (pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str., 3.1921 str., 3.200 str., 3.208 str.).

26Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4 190,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, skaičiuojant po 300,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. birželio 12 d.

27CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimą dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo įvertintina aplinkybė, jog ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2016 m. balandžio 14 d. ir, būtent nuo tos dienos atsakovas lėšų vaiko išlaikymui neteikė. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis tuo, jog iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista po 230,00 Eur, todėl iš atsakovo M. T. už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. birželio 12 d. priteistinas 3 212,43 Eur Eur išlaikymo įsiskolinimas (13 mėnesių x 230,00 Eur + 7,67 Eur x 29 dienos).

28Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

29Ieškovė V. P. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko D. T. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

30Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

31Dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti nepilnametį vaiką į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui.

32Atsakovas priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę grąžinti vaiką D. T. į Lietuvą gyventi nuolat. Teigia, jog V. P. su nepilnamečiu vaiku nuo 2016 m. balandžio 16 d. išvyko nuolat gyventi į ( - ), ir tai padarė be atsakovo sutikimo. Pažymi, kad ieškovė atsakovui buvo nurodžiusi, kad su vaiku į užsienį planuoja išvykti laikinai ir tik iki 2016 m. vasaros galos, o atsakovas niekada nesutiko, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų užsienyje. Nurodo, kad atsakovas Lietuvoje turi butą ir gali leisti ieškovei su vaiku gyventi tame bute, kadangi atsakovas bute būna tik kai grįžta iš jūros. Mano, jog ieškovė ( - ) nėra įsitvirtinusi, neturi ir negali vaikui garantuoti nuolatinės gyvenamosios vietos, negali garantuoti ir užtikrinti vaiko saugumo, gerovės.

33Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalį teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

34Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku išvyko gyventi į ( - ) be atsakovo sutikimo. Ieškovė į bylą pateikė šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovas, žinodamas, kad ieškovė su vaiku ketina išvykti į užsienio valstybę, tam neprieštaravo. M. T. nurodo: „Jei yra galimybė tau išvažiuoti, manau važiuok. Aš noriu būti su jumis, bet aš jau nebegaliu. Išleidžiu Dio (( - )) su tavim. Saukau, paaugs zuikis, pats tėtį susiras“. „Žinai, aš tau leidžiu į ( - ) išvažiuoti, galbūt bus geriau. Tik dėl Dio (Dominyko) kaip? Na, bet paaugs, susiras jis tėtį, jei norės, dabar mažiukas yra“ (citata pakoreguota pagal gramatikos taisykles) (1 t., e. b. l. 59, 60). Nors iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo nėra galimybės nustatyti, kada jis tiksliai vyko, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovas sutiko, jog V. P. kartu su nepilnamečiu sūnumi išvyktų gyventi į ( - ). Be kita ko, pabrėžtina, jog atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, pavirtinančių, jog jam nedavus sutikimo, kad nepilnametis vaikas buvo išvežtas į užsienį, jis kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl neteisėto vaiko išvežimo/pagrobimo.Teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstus, M. T. argumentus, jos V. P. ( - ) nėra įsitvirtinusi, ir užsienio šalyje neturi galimybės sudaryti vaikui saugių gyvenimo sąlygų. Bylos duomenimis jau nustatyta, kad ieškovė ( - ) nuomojasi butą, kuriame su nepilnamečiu vaiku gyvena. Nepilnametis D. T. lanko darželį. Be to, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, ( - ) gyvena ieškovės mama ir sesuo, kurios prireikus padeda ieškovei pasirūpinti vaiku. V. P. ( - ) dirba padavėja ir per mėnesį vidutiniškai gauna apie 1 300,00 Eur. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė lankė anglų kalbos kursus, kas tik patvirtina aplinkybę, jog V. P. siekia integruotis užsienio valstybėje, ir tokiu būdu stengiasi pagerinti ne tik savo, bet nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Tuo tarpu Lietuvoje ieškovė neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jai grįžus į Lietuvą tektų ieškotis darbo, o vaikui surasti darželį, kas, teismo vertinimu, neatitiktų geriausių vaiko interesų užtikrinimo principo. Tai, jog atsakovo teigimu, jis leistų ieškovei su vaiku gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, nelaikytina svariu argumentu, kadangi šalys kartu negyvena dar nuo 2016 m. balandžio mėn. vidurio, todėl akivaizdu, kad ieškovei būtų nepriimtina gyventi kartu su atsakovu, kai santykiai tarp jų nutrūko daugiau nei prieš dvejus metus. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti nepilnametį vaiką gyventi į Lietuvą įvertintina ir aplinkybė, jog atsakovas neprašo teismo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kadangi, kaip patvirtino teismo posėdžio metu, dėl savo darbo grafiko (6 savaitės jūroje, 6 savaitės krante Lietuvoje) neturėtų galimybės nuolatos būti su vaiku ir juo rūpintis. Tuo tarpu byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių nepilnamečiu sūnumi, užtikrina jam saugias gyvenimo sąlygas, nedraudžia ne tik atsakovui, bet ir atsakovo tėvams bendrauti su D. T. (1 t., e. b. l. 52-58). Nepilnametis D. T. yra 4 metų amžiaus vaikas, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas, gali būti žalingas ir pažeisti vaiko interesus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad mažamečiam vaikui yra itin svarbu užtikrinti emocinį stabilumą, saugumo jausmą kasdien, o nagrinėjamu atveju vaikui keičiant gyvenamąją vietą būtų pažeisti šie vaiko interesai gyventi stabilioje ir emociškai saugioje aplinkoje.

35Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu atsakovo preišieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovę grąžinti nepilnametį vaiką gyventi į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui atmestinas.

36Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

37Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 str.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

38Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Bylose dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

39Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią atsakovo M. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. T. tvarką:

  1. ieškovei su sūnumi gyvenant užsienyje, atsakovas su sūnumi gali bendrauti kiekvieną savaitę pirmadienį ir ketvirtadienį per programą „Skype“ (naudotojo vardas – ( - )), paskambinęs telefonu ( - ) ar kitomis ryšio priemonėmis nuo 20 val. iki 21 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus telefono numeriui ieškovė įsipareigoja nedelsdama informuoti atsakovą apie telefono numerio pasikeitimą. Bendravimo laikas turi būti suderintas prieš 2 darbo dienas, atsižvelgiant į vaiko amžių, bendravimo trukmė negali viršyti l val. per dieną. Kai vaikas paaugs ir gebės savarankiškai naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis bei nepilnamečiui vaikui išreiškus norą papildomai bendrauti su tėvu, ieškovė netrukdys vaikui bendrauti su tėvu papildomai.
  2. Atsakovas, ne vėliau kaip prieš 7 dienas sutaręs su ieškove raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis), per nepilnamečio vaiko atostogas (atostogų grafikas pridedamas, kuris bus atnaujinamas kiekvienais metais), savo lėšomis gali atvykti į ( - ), susitikti su sūnumi. Prieš atvykdamas į nurodytą šalį, atsakovas privalo informuoti, kokioje vietoje jis bus apsistojęs ( - ) apsilankymo metu, kokiose vietose planuoja praleisti laiką su nepilnamečiu vaiku ir įsipareigoja sudaryti sąlygas nuolat susisiekti nepilnamečio vaiko motinai su tėvu arba vaiku.
  3. Ieškovė, atvykusi su vaiku į Lietuvą, praneša atsakovui ir įsipareigoja sudaryti jam sąlygas bendrauti su vaiku pusę laiko, praleisto Lietuvoje.

40Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį atsakovui bendraujant su nepilnamečiu vaiku.

41Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

  1. Ieškovei su vaiku gyvenant ne Lietuvoje, kai atsakovas bus grįžęs iš jūros, tuo laikotarpiu turi teisę 2 kartus susitikti su sūnumi toje šalyje, kurioje gyvena ieškovė su vaiku, pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną po pasiėmimo 18.00 val., įspėjant ieškovę iki planuojamo susitikimo prieš savaitę el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.
  2. Nustatyti, kad ieškovei gyvenant su vaiku Lietuvoje, atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į vaiko gyvenamąją vietą.
  3. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką savaitei pas save per vaiko žiemos, rudens ar pavasario atostogas, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. septintąją bendravimo su vaiku dieną, įspėjant V. P. iki planuojamo pasiėmimo prieš savaitę el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.
  4. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką mėnesiui pas save per vaiko vasaros atostogas, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos suderintą dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. paskutinę bendravimo su sūnumi dieną, įspėjant ieškovę iki planuojamo pasiėmimo prieš savaitę el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.
  5. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę lyginiais metais pasiimti vaiką pas save Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiui, t.y. nuo gruodžio 23 d. iki sausio 2 d., pasiimant vaiką gruodžio 23 d. 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sausio 2 d. 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
  6. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę nelyginiais metais pasiimti vaiką pas save Šv. Velykų dienomis pasiimant sūnų pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sekančią dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.
  7. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieną Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną, nelyginiais metais vaiko gimimo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Kai minėtos šventės/gimtadienių diena yra darbo diena, atsakovas su vaiku bendrauja, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.
  8. Nustatyti, kad atsakovas neįsipareigoja padengti nepilnamečio vaiko kelionės išlaidų, kai vaikas keliauja kartu su ieškove į Lietuvą ar kitą šalį, kuri sutaptų su atsakovo gyvenamosios vietos šalimi, atsižvelgiant į nustatytą M. T. ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką.
  9. Nustatyti, kad jeigu vaikas su ieškove gyvena užsienyje, ieškovė įsipareigoja duoti vaiko asmens dokumentą (pasą) numatytam laikotarpiui, kad būtų sudaryta galimybė keliauti.
  10. Nustatyti, kad ieškovė įsipareigoja nedelsiant informuoti atsakovą apie nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą.
  11. Nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku du kartus per savaitę, per programą „Skype“, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nuo 20 val. iki 21 val. Lietuvos laiku, įspėjant ieškovę prieš dieną apie numatomą skambutį.

42Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. T. nedraudžia bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi, priešingai, siekia, jog vaikas bendrautų ne tik su atsakovu, bet ir su jo tėvais, vaiko seneliais. Jokių duomenų, kad M. T. bendravimas su sūnumi būtų žalingas vaikui, byloje nėra. Be to, tiek teismo posėdžio metu, tiek priešieškinyje atsakovas patvirtino, kai ieškovė su vaiku buvo grįžusi į Lietuvą, netrukdė nei jam, nei jo tėvams bendrauti su ( - ). Pabrėžė, jog pats vaikas buvo išsiilgęs atsakovo ir norėjo su juo bendrauti bei leisti laiką kartu. Vadovaujantis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti pereinamąjį laikotarpį atsakovo M. T. ir nepilnamečio vaiko D. T. bendravimui. Byloje nesant duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku yra jam žalingas, sukeliantis neigiamas emocijas, laikytina, jog kaip tik yra būtina stiprinti vaiko ir tėvo emocinį ryšį, ir sutvirtinti jų tarpusavio santykius. Nors teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog pritartų, kad būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau tuo pačiu pabrėžė, jog vaikas tėvą atsimena, jį pažįsta ir ilgisi. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės prašymas dėl pereinamojo laikotarpio M. T. bendravimui su sūnumi D. T. nustatymo netenkintinas.

43Sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo įvertintina aplinkybė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena ( - ), o atsakovas – Lietuvoje, todėl akivaizdu, jog esant tokiai situacijai yra sudėtingiau suderinti vaiko ir tėvo bendravimą, todėl ji turėtų būti nustatyta kuo detaliau. Pažymėtina, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra lakoniška, nepakankamai detalizuota, dėl ko ateityje tarp šalių gali kilti nesutarimai. Tuo tarpu atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra kur kas išsamesnė, apimanti tėvo bendravimą su sūnumi vaiko atostogų, šv. Velykų, šv. Kalėdų, Naujųjų metų metu ir kt. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas iš esmės neprieštaravo atsakovo siūlomai tvarkai, tačiau pabrėžė, kad turėtų būti nustatyta, kad kiekvienu atveju atsakovui bendraujant su sūnumi, M. T. apie savo ketinimą pasimatyti su vaiku turėtų įspėti ieškovę prieš dvi savaites. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės tam neprieštaravo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nustant atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, M. T. kiekvieną kartą prieš ketindamas susitikti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką turi įspėti apie tai ieškovę prieš dvi savaites el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.

44Minėta, jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika bei įvertinus atsakovo pateiktą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat siekiant užtikrinti, kad vaiko atostogų metu tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų lygias teises bendrauti su vaiku per jo atostogas, konstatuotina, jog yra pagrindas papildyti M. T. siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos 3-4 punktus ir juos išdėstyti taip:

  1. Nustatyti, kad lyginiais metais atsakovas turi teisę pasiimti vaiką savaitei pas save per vaiko žiemos atostogas, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. septintąją bendravimo su vaiku dieną, įspėjant V. P. iki planuojamo pasiėmimo prieš dvi savaites el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.
  2. Nustatyti, kad nelyginiais metais atsakovas turi teisę pasiimti vaiką savaitei pas save per vaiko pavasario atostogas, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. septintąją bendravimo su vaiku dieną, įspėjant V. P. iki planuojamo pasiėmimo prieš dvi savaites el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.
  3. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką savaitei pas save per vaiko rudens atostogas, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. septintąją bendravimo su vaiku dieną, įspėjant V. P. iki planuojamo pasiėmimo prieš dvi savaites el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.
  4. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką pas save pusę (1/2 dalį) vaiko vasaros atostogų, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos suderintą dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. paskutinę bendravimo su sūnumi dieną, įspėjant ieškovę iki planuojamo pasiėmimo prieš dvi savaites el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.

45Atsakovas taip pat prašo nustatyti, jeigu vaikas su ieškove gyvena užsienyje, ieškovė įsipareigoja duoti vaiko asmens dokumentą (pasą) numatytam laikotarpiui, kad būtų sudaryta galimybė keliauti. Nustačius detalią M. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, aptariamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos punktas tikslintinas nustatant: jeigu vaikas su ieškove gyvena užsienyje, ieškovė įsipareigoja duoti atsakovui vaiko asmens dokumentą (pasą) numatytam atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpiui, kad būtų sudaryta galimybė keliauti.

46Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atmestina ir nustatytina atsakovo pateikta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, atsižvelgiant teismo nurodytus pakeitimus.

47Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų.

49Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).

50Šioje byloje patenkinti 63,34 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų (iš 4 reikalavimų 1 reikalavimas patenkintas visiškai 100 procentų (25 procentus), 2 reikalavimai patenkinti iš dalies 38,34 procentus) ir vienas reikalavimas (25 procentai) atmestas). Atsakovo priešieškinio reikalavimų patenkinta 40,91 procentų (iš dviejų reikalavimų 1 reikalavimas patenkintas iš dalies (40,91 procentų), o kitas reikalavimas (50 procentų) atmestas).

51Ieškovė nuo žyminio mokesčio dėl reikalavimų priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą atleista įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 62,00 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (230,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 72,00 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (3 212,43 Eur x 3 proc. x 75 proc.), iš viso 134,00 Eur žyminio mokesčio. Už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ieškovė sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, 1 405,70 Eur už advokato paslaugas (1 t., e. b. l. 5, 11, 46, 79; 2 t., e. b. l. 124), o už dokumentų vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą – 241,95 Eur (1 t., e. b. l. 78; 2 t., e. b. l. 13, 14, 123; 3 t., e. b. l. 26, 27, 28, 29, 30, 31, 38), iš viso 1 797,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį ir 850,00 Eur už advokato paslaugas (1 t., e. b. l. 124; 3 t., e. b. l. 41, 43, 44), iš viso 1 000,00 Eur. Kadangi patenkinta 63,34 procentai ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 138,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinio reikalavimus patenkinus 40,91 procentų, iš ieškovės atsakovo naudai priteistini 409,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo M. T. ieškovės V. P. naudai priteistini 729,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52Atsakovas už ekspertizės atlikimą dėl tėvystės nustatymo į Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) depozitinę sąskaitą sumokėjo 330,00 Eur (1 t., e. b. l. 182). Atliktus ekspertizę, iš Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) depozitinės sąskaitos ekspertizės įstaigai sumokėti 299,00 Eur (2 t. e. b. l. 45). Atsižvelgiant į tai, M. T. grąžintinas 31,00 Eur sumokėto avanso.

53Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).

54Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

55ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

56Nepilnamečio vaiko D. T., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. P., asmens kodas ( - )

57Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas ( - ) nepilnamečiui vaikui D. T., asmens kodas ( - ) gimusiam ( - ), išlaikymą po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo teismui pateikimo dienos 2017 m. birželio 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

58Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas ( - ) nepilnamečiui vaikui D. T., asmens kodas ( - ) gimusiam ( - ), 3 212,43 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvylika Eur 43 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

59Skirti ieškovę V. P., nepilnamečio vaiko D. T., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

60Nustatyti atsakovo M. T., asmens kodas ( - ) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. T., asmens kodas ( - ) gimusiu ( - ), tvarką:

  1. Ieškovei su vaiku gyvenant ne Lietuvoje, kai atsakovas bus grįžęs iš jūros, tuo laikotarpiu turi teisę 2 kartus susitikti su sūnumi toje šalyje, kurioje gyvena ieškovė su vaiku, pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną po pasiėmimo 18.00 val., įspėjant ieškovę iki planuojamo susitikimo prieš savaitę el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.
  2. Nustatyti, kad ieškovei gyvenant su vaiku Lietuvoje, atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į vaiko gyvenamąją vietą.
  3. Nustatyti, kad lyginiais metais atsakovas turi teisę pasiimti vaiką savaitei pas save per vaiko žiemos atostogas, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. septintąją bendravimo su vaiku dieną, įspėjant V. P. iki planuojamo pasiėmimo prieš dvi savaites el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.
  4. Nustatyti, kad nelyginiais metais atsakovas turi teisę pasiimti vaiką savaitei pas save per vaiko pavasario atostogas, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. septintąją bendravimo su vaiku dieną, įspėjant V. P. iki planuojamo pasiėmimo prieš dvi savaites el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.
  5. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką savaitei pas save per vaiko rudens atostogas, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. septintąją bendravimo su vaiku dieną, įspėjant V. P. iki planuojamo pasiėmimo prieš dvi savaites el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.
  6. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką pas save pusę (1/2 dalį) vaiko vasaros atostogų, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos suderintą dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. paskutinę bendravimo su sūnumi dieną, įspėjant ieškovę iki planuojamo pasiėmimo prieš dvi savaites el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis.
  7. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę lyginiais metais pasiimti vaiką pas save Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiui, t.y. nuo gruodžio 23 d. iki sausio 2 d., pasiimant vaiką gruodžio 23 d. 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sausio 2 d. 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
  8. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę nelyginiais metais pasiimti vaiką pas save Šv. Velykų dienomis pasiimant sūnų pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sekančią dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.
  9. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieną Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną, nelyginiais metais vaiko gimimo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Kai minėtos šventės/gimtadienių diena yra darbo diena, atsakovas su vaiku bendrauja, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.
  10. Nustatyti, kad atsakovas neįsipareigoja padengti nepilnamečio vaiko kelionės išlaidų, kai vaikas keliauja kartu su ieškove į Lietuvą ar kitą šalį, kuri sutaptų su atsakovo gyvenamosios vietos šalimi, atsižvelgiant į nustatytą M. T. ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką.
  11. Nustatyti, jeigu vaikas su ieškove gyvena užsienyje, ieškovė įsipareigoja duoti atsakovui vaiko asmens dokumentą (pasą) numatytam atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpiui, kad būtų sudaryta galimybė keliauti.
  12. Nustatyti, kad ieškovė įsipareigoja nedelsiant informuoti atsakovą apie nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą.
  13. Nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku du kartus per savaitę, per programą „Skype“, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nuo 20 val. iki 21 val. Lietuvos laiku, įspėjant ieškovę prieš dieną apie numatomą skambutį.

61Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

62Priteisti iš atsakovo M. T. asmens kodas ( - ) 134,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

63Priteisti iš atsakovo M. T. asmens kodas ( - ) 729,53 Eur (septynis šimtus dvidešimt devynis Eur 53 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. P., asmens kodas ( - ) naudai.

64Grąžinti atsakovo M. T. 2017 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 177, mokėjimo paskirtis „už ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-14738-793/2017“ į Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) depozitinę sąskaitą sumokėto ir nepanaudoto avanso dalį – 31,00 Eur (trisdešimt vieną Eur 00 ct), avanso dalį pervedant į M. T. banko sąskaitą Nr. ( - ), akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas.

65Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

66Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko iš dalies. Neprieštaravo,... 6. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas... 7. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį su juo nesutiko. Teigia,... 8. Ieškovės V. P. atstovas advokatas Gediminas Žlioba prašė ieškinį... 9. Atsakovas M. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš... 10. Atsakovo atstovas advokatas Ričardas Noreika teismo posėdžio metu nurodė,... 11. Institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės... 12. Teismas konstatuoja:... 13. ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio D. T.,... 15. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.... 16. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas... 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis D. T. gyvena su ieškove ( -... 18. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis darytina... 19. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.... 20. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po... 21. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos... 22. Bylos nagrinėjimo metu jau nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus D. T.... 23. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo būtina... 24. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą bei teismo posėdžio... 25. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo... 26. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4 190,00 Eur išlaikymo... 27. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į... 28. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina... 29. Ieškovė V. P. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko D. T.... 30. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės... 31. Dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti nepilnametį vaiką į Lietuvą... 32. Atsakovas priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę grąžinti vaiką D. T.... 33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalį teisę... 34. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus nesutinka su... 35. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu atsakovo preišieškinio... 36. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.... 37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta,... 38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 39. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią atsakovo M. T. bendravimo su... 40. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė nustatyti pereinamąjį... 41. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu... 42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. T. nedraudžia bendrauti su... 43. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo... 44. Minėta, jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko... 45. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, jeigu vaikas su ieškove gyvena... 46. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovės prašoma... 47. Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 50. Šioje byloje patenkinti 63,34 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų (iš... 51. Ieškovė nuo žyminio mokesčio dėl reikalavimų priteisti išlaikymą ir... 52. Atsakovas už ekspertizės atlikimą dėl tėvystės nustatymo į Klaipėdos... 53. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto... 54. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270... 55. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 56. Nepilnamečio vaiko D. T., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), gyvenamąją... 57. Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas ( - ) nepilnamečiui vaikui D. T.,... 58. Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas ( - ) nepilnamečiui vaikui D. T.,... 59. Skirti ieškovę V. P., nepilnamečio vaiko D. T., asmens kodas ( - ) gimusio (... 60. Nustatyti atsakovo M. T., asmens kodas ( - ) bendravimo su nepilnamečiu vaiku... 61. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.... 62. Priteisti iš atsakovo M. T. asmens kodas ( - ) 134,00 Eur (vieną šimtą... 63. Priteisti iš atsakovo M. T. asmens kodas ( - ) 729,53 Eur (septynis šimtus... 64. Grąžinti atsakovo M. T. 2017 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 177,... 65. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto... 66. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...