Byla 2A-2142-527/2011
Dėl profesinės sąjungos komiteto nutarimų panaikinimo (trečiasis asmuo K. D.)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-118-752/2011 pagal ieškovės AB „Autrolis“ ieškinį atsakovei Kauno troleibusų vairuotojų profesinei sąjungai dėl profesinės sąjungos komiteto nutarimų panaikinimo (trečiasis asmuo K. D.) ir

Nustatė

2ieškovė ieškiniais (t. 1, b. l. 3-5; t. 2, b. l. 3-5) sujungtose c. b. Nr. 2-118-752/2011 ir Nr. 2-2000-752/2011, paliekant Nr. 2-118-752/2011 (t. 1, b. l. 84-85), prašė panaikinti atsakovės 2010-06-04 nutarimą Nr. S-20-97 (t. 1, b. l. 9) ir 2010-11-10 nutarimą Nr. S-20-193 (t. 2, b. l. 8), kuriais nutarta atmesti ieškovės direktoriaus M. L. prašymus ir neduoti sutikimo pareikšti drausmines nuobaudas – pastabas atsakovės komiteto nariui K. D. (trečiajam asmeniui).

3Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-08 sprendimu (t. 2, b. l. 132-138) ieškinį patenkino visiškai: panaikino atsakovės 2010-06-04 nutarimą Nr. S-20-97 ir 2010-11-10 nutarimą Nr. S-20-193, kuriais nutarta atmesti ieškovės direktoriaus M. L. prašymus ir neduoti sutikimo skirti drausmines nuobaudas - pastabas atsakovės komiteto nariui trečiajam asmeniui. Teismas iš atsakovės atsisakymų duoti sutikimą skirti drausmines nuobaudas trečiajam asmeniui nustatė, kad atsakovė analizavo ieškovės nurodytų darbo drausmės pažeidimų faktinį ir juridinį pagrindą ir padarė išvadą, kad ieškovės nurodytų pagrindų drausminių nuobaudų skyrimui nėra, o drausmines nuobaudas trečiajam asmeniui ieškovė nori skirti dėl jo dalyvavimo KTVPS veikloje (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 8). Kitų argumentų, jog drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui norima skirti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, atsakovė savo 2010-06-04 ir 2010-11-10 nutarimuose nenurodė. Atsiliepimuose į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovai taip pat nenurodė jokių kitų argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog drausminė nuobauda trečiajam asmeniui gali būti skiriama dėl jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. dėl tam tikro darbdavio vykdomo darbuotojo persekiojimo, o ne dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų (t. 1, b. l. 39-40, t. 2, b. l. 41-43). Teismas, ištyręs atsakovės atstovų prašymu išreikalautus įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo atsakovės nurodytais atvejais, nustatė, kad nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. drausminės nuobaudos skirtos 19 darbuotojų už Troleibuso vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos, Troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų, Darbo tvarkos taisyklių pažeidimus nusižengimus (t. 2, b. l. 84, 100 -118), iš jų – 2 gavus neanoniminį keleivio skundą (t. 2, b. l. 101, 114), atmetė atsakovės argumentus, jog anksčiau nebuvo skiriamos drausminės nuobaudos už iš esmės analogiškus pažeidimus ir kad ieškovė trečiąjį asmenį ketino nubausti tik dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Teismas iš ieškovės su prašymais dėl sutikimo skirti drausmines nuobaudas pateiktų priedų (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 7) sprendė, jog ieškovė į atsakovę kreipėsi turėdama duomenų, leidžiančių įtarti, kad trečiasis asmuo pažeidė darbo drausmę, todėl konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė galėjo pagrįstai spręsti, jog yra pagrindas pradėti drausminės nuobaudos skyrimo procedūras ir tam nedaryti kliūčių, nes pačios galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų aplinkybės negali būti vertinamos ir analizuojamos sprendžiant klausimą, ar duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą. Be to, teismas sprendė, kad atsakovės nesutikimais skirti trečiajam asmeniui drausmines nuobaudas už galimai padarytus darbo drausmės pažeidimus yra iš esmės pažeidžiami interesai ieškovės, kuri negali užtikrinti savo, kaip darbdavio, teisės operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojų netinkamą elgesį, užtikrinti įmonės pagrindinių funkcijų kokybišką vykdymą, užtikrinti darbo drausmę, jos laikymąsi, išvengti profesinės sąjungos narių nebaudžiamumo atmosferos darbo kolektyve sukūrimo, nes tokiu būdu būtų diskriminuojami kiti darbuotojai, kaip ir nagrinėjamu atveju, kai nedavus sutikimo skirti drausminę nuobaudą galimai padaręs darbo drausmės pažeidimą profesinės sąjungos komiteto narys liktų nenubaustas. Teisminio nagrinėjimo dalyku šiuo atveju yra DK 134 str. 3 d. numatytas darbdavio interesų pažeidimo ir atitinkamai profesinės sąjungos nesutikimo pagrįstumo faktas, todėl teismas nenagrinėjo darbo drausmės pažeidimo bei būsimo nuobaudos skyrimo pagrįstumo klausimo. Teismas nurodė, kad šiuo atveju aiškinamasi, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines savo funkcijas (LAT senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 45), todėl atsakovės bei trečiojo asmens motyvų dėl nebuvimo trečiojo asmens kaltės bei juridinio pagrindo drausminės atsakomybės taikymui šioje byloje nenagrinėjo.

4Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 139-141) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

5Atsakovės teigimu, teismas padarė teisingą išvadą, jog „faktinė situacija, kai drausminės atsakomybės taikymo procedūra pradedama nesant faktinių duomenų, leidžiančių įtarti darbuotoją darbo drausmės pažeidimo padarymu, galėtų būti vertinama kaip galimo darbuotojo persekiojimo dėl jo narystės profesinėje sąjungoje požymis“, tačiau kita jos išvada, jog „iš ieškovės su prašymais dėl sutikimo skirti drausmines nuobaudas pateiktų priedų (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 7) matyti, jog ieškovė į atsakovę kreipėsi turėdama duomenų, leidžiančių įtarti, kad trečiasis asmuo pažeidė darbo drausmę“, yra neteisinga, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Kadangi savo vertinimą, ar „ieškovė į atsakovę kreipėsi turėdama duomenų, leidžiančių įtarti, kad trečiasis asmuo pažeidė darbo drausmę“, teismas turėjo grįsti ne troleibuso priekinių durų neatidarymo faktu, o byloje esančių duomenų pagrindu suformuota išvada apie tai, ar bent vienu ieškovės nurodytu lokaliniu norminiu teisės aktu trečiasis asmuo buvo įpareigotas atidaryti šias duris piliečio A. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, o iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog ieškovės priimtuose lokaliniuose aktuose nebuvo ir nėra įtvirtinta vairuotojų pareiga atidaryti priekines troleibuso duris visiems to pageidaujantiems keleiviams, apelianto nuomone, teismo išvada, jog „išdėstytų teismo nustatytų aplinkybių ir argumentų pagrindu konstatuotina, kad atsakovės nesutikimai skirti trečiajam asmeniui drausmines nuobaudas yra nepagrįsti“, yra neteisinga, o šia išvada paremtas teismo sprendimas yra keistinas.

6Kitas teismo teiginys, kad „atsakovės bei trečiojo asmens motyvai dėl nebuvimo trečiojo asmens kaltės bei juridinio pagrindo drausminės atsakomybės taikymui, yra nenagrinėtini šioje byloje“ neatitinka teismui privalomų laikytis CPK 3 str. nurodytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes yra akivaizdu, kad ginčijamų atsisakymų pagrįstumo neįmanoma nei patikrinti, nei įvertinti netikrinant ir nevertinant paties ketinimo skirti drausminę nuobaudą pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovės nuomone, sprendimas keistinas dar ir dėl tos priežasties, jog ieškovė LAT teisėjų senato nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 15.3 punkto nuostatų pagrindu neįrodė, jog jos užginčyto atsakovės nutarimo neduoti ieškovei sutikimo skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą atsiradimo faktas ir jo buvimo nepanaikintu byloje esančių duomenų pagrindu faktas sukūrė ieškinyje nurodytas pasekmes, t. y. „nepagrįstai suvaržė ieškovės teisę užtikrinti ieškovės pagrindinių funkcijų, numatytų bendrovės įstatuose, vykdymą“, o būtent: 1) suvaržė galimybę organizuoti keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais Kauno regione, 2) suvaržė galimybę užtikrinti būtinų keleivinio transporto paslaugų teikimą visuomenei Kauno regione, 3) suvaržė galimybę vykdyti gamybinę (komercinę) veiklą ir teikti paslaugas, susijusias su viešojo transporto veiklos strategijos formavimu ir jos įgyvendinimo organizavimu ir 4) suvaržė galimybę gauti pelną. Kita vertus, minėto LAT teisėjų senato nutarimo 15.3 punkte yra ir nuostata, kad „teismas, nagrinėdamas darbdavio reikalavimą panaikinti atitinkamo organo sprendimą tuo pagrindu, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą iš esmės pažeidžia darbdavio interesus, turi CPK nustatyta tvarka patikrinti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso (interesų) buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą“ bei nurodyta tokia patikrinimo atlikimo metodika, kur sakoma, kad „Darbdavio interesų esminio pažeidimo faktas nustatomas atsižvelgiant į „1) konkretaus darbdavio veiklos specifiką; 2) darbdavio veiklos aplinkybes; 3) nurodomo padaryto darbo drausmės pažeidimo (pažeidimų) pobūdį 4) ir pasekmes; 5) drausminės nuobaudos konkrečiu atveju taikymo tikslus ir 6) juos pagrindžiančias priežastis bei 7) kitas reikšmingas aplinkybes“. Tačiau teismas šių aplinkybių net netyrė ir dėl jų nepasisakė.

7Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. ) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-08 sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovė nurodo, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui - profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar drausminė nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės arba veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas darbuotojo padaryto pažeidimo pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti drausminė nuobauda skirtina darbuotojui ir pan. (LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-625/2001, 2000-06-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-632/2000, 2000-12-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-1313/2000, LVAT 2007-06-08 nutartis a. b. AI4-604/2007; Vilniaus apygardos teismo 2009-02-18 nutartis c. b. Nr. 2A-84-492/2009, Kauno apygardos teismo 2009-04-30 nutartis c. b. Nr. 2A-688-259/2009). Atsakovė neginčija teismo išvados, kad ji ir jos atstovai nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog drausminė nuobauda trečiajam asmeniui gali būti skiriama dėl jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. dėl tam tikro darbdavio vykdomo persekiojimo, o ne dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų. Tokiu būdu atsakovė neginčija teismo sprendimo, jog šiuo aspektu, t. y. trečiojo asmens teisės nepažeistos ta apimtimi, kurią atsakovei Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. ir DK 240 str. 2 d. nuostatomis yra pavesta ginti. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, iš esmės ginčija tik drausminės nuobaudos trečiajam asmeniui skyrimo juridinį pagrįstumą. Apeliaciniame skunde teigiama: „<...ieškovės priimtuose lokaliniuose aktuose nebuvo ir nėra įtvirtinta vairuotojo pareiga atidaryti priekines troleibuso duris visiems to pageidaujantiems keleiviams...>“. Kita vertus, ar pagrįstai ir teisingai yra pritaikyta drausminė atsakomybė, yra sprendžiama nagrinėjant ginčus dėl drausminių nuobaudų. Tuo tarpu drausminės nuobaudos skyrimo procedūrai inicijuoti ir vykdyti pakanka konstatuoti atitinkamą pagrindą - faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą teigti, jog galėjo būti padarytas darbo drausmės pažeidimas (LVAT 2007-06-08 nutartis a. b. A14-604/2007). Teisė vertinti juridinio pagrindo buvimą ar nebuvimą skiriant drausmines nuobaudas, vadovaujantis DK nuostatomis, yra priskiriama darbdaviui ir darbo ginčus nagrinėjančių institucijų kompetencijai.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

11Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo yra ieškovės darbuotojas, dirbantis troleibuso vairuotojo pareigose. Iš ieškovės pareiškimų 2009-05-25 Nr. 1333 ir 2009-10-28 Nr. 2811 atsakovės pirmininkui bei atsakovės komiteto nutarimų 2010-06-04 Nr. S-20-97 ir 2010-11-10 Nr. S-20-193, kuriais atsisakyta duoti sutikimą pareikšti drausmines nuobaudas – pastabas trečiajam asmeniui, matyti, kad trečiasis asmuo buvo atsakovės komiteto narys (t. 1, b. l. 8-9; t. 2, b. l. 7-8). Ieškovė 2009-05-25 raštu Nr. 1333 ir 2009-10-28 raštu Nr. 2811 kreipėsi į atsakovę, prašydama duoti sutikimą skirti drausmines nuobaudas - pastabas troleibusų vairuotojui (trečiajam asmeniui) už darbo drausmės pažeidimus, t. y. už tai, kad jis 2010-05-08 apie 18 val. 23 min., dirbdamas su troleibusu Nr. 036, 10 - tame maršrute, sustojęs stotelėje „Aklųjų ir silpnaregių centras“, o antruoju atveju už tai, kad 2010-10-15 13 val. 30 min. sustojęs stotelėje „Kauno saulėtekis“, neatidarė priekinių troleibusų durų ir neužtikrino patogaus keleivių įlaipinimo. Pareiškimuose nurodoma, kad šiais veiksmais trečiasis asmuo pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 107.2, 107.6 ir 107.7 punktus; Troleibusų vairuotojo pareiginių nuostatų 1.8, 4.9 punktus bei 2 priedo 1.9 punktus; Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 1.3.13 punktą, todėl už šiuos analogiškus darbo drausmės pažeidimus prašė atsakovę duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausmines nuobaudas - pastabas (t. 1, b. l. 7, t. 2, b. l. 8). Trečiasis asmuo pripažino, jog nurodytu laiku ir vietoje neatidarė priekinių troleibuso durų (t. 1, b. l. 7, t. 2, b. l. 16). Atsakovės sutikimo ieškovė prašė, nes trečiasis asmuo buvo atsakovės renkamojo organo - komiteto narys (DK 240 str. 2 d.).

12Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, iš esmės ginčija tik drausminės nuobaudos trečiajam asmeniui skyrimo juridinį pagrįstumą, apeliaciniame skunde teigdama, kad „ieškovės priimtuose lokaliniuose aktuose nebuvo ir nėra įtvirtinta vairuotojo pareiga atidaryti priekines troleibuso duris visiems to pageidaujantiems keleiviams“. Tačiau, kolegijos nuomone, šios bylos nagrinėjimo kontekste svarbu yra tik pats pažeidimo faktas, o pačios galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų aplinkybės negali būti vertinamos ir analizuojamos sprendžiant klausimą, ar duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą. Faktinė situacija, kai drausminės atsakomybės taikymo procedūra pradedama nesant faktinių duomenų, leidžiančių įtarti darbuotoją darbo drausmės pažeidimo padarymu, galėtų būti vertinama kaip galimo darbuotojo persekiojimo dėl jo narystės profesinėje sąjungoje požymis, kas būtų pagrindas atsakovei neduoti sutikimo pareikšti drausminę nuobaudą, tačiau, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės su prašymais dėl sutikimo skirti drausmines nuobaudas pateiktų priedų (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 7) matyti, jog ieškovė į atsakovę kreipėsi turėdama duomenų, leidžiančių įtarti, kad trečiasis asmuo pažeidė darbo drausmę. Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skiriant drausminę nuobaudą darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamajam nariui, turi būti suprantama kaip papildoma garantija tokiam darbuotojui ir pačiai profesinei sąjungai, kad asmenys, aktyviai dalyvaujantys profesinės sąjungos veikloje, neturėtų būti dėl to diskriminuojami ar kitaip ribojamos jų teisės tiesioginiame darbe. Tačiau minėta teisės norma nėra skirta riboti darbdavio teisę taikyti darbuotojams drausminę atsakomybę, kai nustatomas darbo drausmės pažeidimas. Teismas įvertino, kad ieškovė drausminės atsakomybės taikymą pagrindė konkrečiais nustatytais faktais (trečiasis asmuo porą kartų neatidarė priekinių troleibuso durų, tokiu būdu neužtikrindamas patogaus keleivių įlaipinimo, dėl ko buvo gauti keleivio A. Ž. skundai (t 2, b. l. 55-57; t. 1, b. l. 20-21), su nustatytais faktais sutiko ir pats trečiasis asmuo (t. 1, b. l. 7, t. 2, b. l. 16). Tuo tarpu atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, nepaneigė ieškovės pateiktų duomenų (t. y. nepateikė argumentų, kad nurodytų faktų nebuvo) ir nepateikė argumentų, kad drausminės atsakomybės taikymas būtų diskriminuojančio pobūdžio, t. y. būtų siekiama riboti trečiojo asmens teises dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje. Kita vertus, profesinė sąjunga (atsakovė) nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų drausminės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija. Galiojantys įstatymai, tarp jų DK 240 str. 2 d., numato, kad skiriant drausminę nuobaudą yra reikalingas išankstinis renkamojo profesinės sąjungos organo sutikimas. Tai reiškia, kad profesinė sąjunga sutikimo klausimą sprendžia dar iki darbdaviui priimant įsakymą - individualų teisės aktą dėl drausminės atsakomybės taikymo, kuris sukelia teisines pasekmes. Todėl, ar pagrįstai ir teisingai yra pritaikyta drausminė atsakomybė, yra sprendžiama nagrinėjant ginčus dėl drausminių nuobaudų. Tuo tarpu drausminės nuobaudos skyrimo procedūrai inicijuoti ir vykdyti pakanka konstatuoti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą teigti, jog galėjo būti padarytas darbo drausmės pažeidimas (LVAT 2007-06-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-604/2007). Be to, apeliantė jokiais kitais argumentais (apart teismo paneigto argumento, jog drausminė nuobauda galimai gali būti inicijuojama dėl darbdavio vykdomo persekiojimo) nepagrindė, kad drausminė nuobauda trečiajam asmeniui galimai gali būti bandoma inicijuoti ne dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų (t. 1, b. l. 39-40, t. 2, b. l. 41-43). Civilinėje byloje yra pateikti įrodymai, kuriais remdamasis teismas darė pagrįstą išvadą, jog pagrindas pradėti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą trečiajam asmeniui yra, todėl apeliacinio skundo argumentai (jog nėra teisinio pagrindo skirti drausminę nuobaudą), kuriais remiantis prašoma panaikinti sprendimą byloje, yra nepagrįsti ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nenagrinėtini šioje civilinėje byloje prašoma apimtimi. Teisė vertinti juridinio pagrindo buvimą ar nebuvimą skiriant drausmines nuobaudas, vadovaujantis DK nuostatomis, yra priskiriama darbdaviui ir darbo ginčus nagrinėjančių institucijų kompetencijai.

13Kaip vieną iš motyvų, kuriuo remdamasi ginčija teismo sprendimą, apeliantė nurodo tai, jog teismas sprendimą priėmė nukrypdamas nuo teismams privalomo vadovautis LAT teisėjų senato nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodeksų normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“. Kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės išaiškinimus, esančius kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 str., Teismų įstatymo 33 str. 2 d.), tuo tarpu LAT senato nutarimai ir jais patvirtintos apžvalgos yra metodinė medžiaga, o ne suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika (LAT 2008-07-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-374/2008, 2009-02-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-26/2009, 2010-04-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-170/2010, kt.), todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, imperatyviai turėjo vadovautis minėtu senato nutarimu.

14Kolegija taip pat nesutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovė neįrodė, kad nesutinkant leisti skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui buvo pažeisti ieškovės interesai, nes, kolegijos nuomone, vien tik nepagrįstas ir nemotyvuotas profesinės sąjungos nesutikimas skirti nuobaudą, tiesiog pasinaudojant nepriklausomai profesinei sąjungai suteikta išskirtine teise sutikti ar ne skirti drausminę nuobaudą įmonės renkamų profesinės sąjungos organų nariams, sukurtų profesinės sąjungos narių nebaudžiamumo atmosferą darbo kolektyve, dėl ko būtų diskriminuojami kiti darbuotojai (t. 2, b. l. 84; 100-118), t. y. nedavus sutikimo skirti drausminę nuobaudą galimai padariusiam darbo drausmės pažeidimą profesinės sąjungos komiteto nariui (trečiajam asmeniui), jis liktų nenubaustas. Pažymėtina, kad įstatyme numatytos profesinės sąjungos teisės (sutikti ar ne skirti drausminę nuobaudą įmonės renkamų profesinės sąjungos organų nariams) realizavimas neatsiejamas nuo konkrečiame įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimo ir neturi pažeisti visų konkrečiais (šiuo atveju darbo) teisiniais santykiais susijusių asmenų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros.

15Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

17Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

18Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai