Byla 1-966-287/2019
Dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui

1Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant: prokurorei Aurelijai Rakštienei, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą B. Ž., nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotai atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3G. L., gimęs ( - ) Pakruojyje, asmens kodas ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo m., ( - ), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo teistas:

41) 2012-06-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių;

52) 2012-09-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams;

63) 2012-09-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams. 2012-10-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinus 2012-09-14 ir 2012-09-12 nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

74) 2013-02-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 2 MGL (260 Lt) bauda, subendrinus su 2012-10-17 nutartimi subendrinta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 MGL (260 Lt) bauda ir laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmes atlikęs (2013-04-11 sumokėjo baudą, 2014-04-09 atliko laisvės apribojimo bausmę);

8teistumas išnykęs,

9kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

10Teismas

Nustatė

11Kaltinamasis G. L. 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 19 val. 30 min., Pakruojo r., ( - ) esančioje sodyboje, suduodamas kumščiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam L. Ž., padarė jam sužalojimą: poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-nosies srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, dešiniame žande, kairiame žande, kairiojo žando-kaklo srityje, krūtinėje, dešiniame žaste, kraujosruvą dešiniojo žando gleivinėje, kraujosruvą po kairės akies jungine, nosikaulių lūžį, tai yra, nesunkiai jį sužalojo, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

12Kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad praėjo daug laiko ir ne viską prisimena. Atsimena, kad buvo V. sodyboje, kur šventė draugo V., pravarde „G“ gimtadienį. Gimtadienyje buvo T. B., N. A. ir kiti. Jis gimtadienyje buvo tik antrą dieną, kur iš ryto su dviračiu atvažiavo į sodybą L. kaime. Jeigu kaltinime parašyta, kad šventė rugsėjo 29 dieną, vadinasi taip ir buvo. Jam atvažiavus gimtadienyje buvo T. B., N. A., o L. Ž. atvažiavo vėliau, į pavakarę. Pastatas, kuriame šventė gimtadienį, yra dviejų aukštų, šventė antrame aukšte. Gėrė degtinę, alų, sidrą. Jis buvo išgėręs gal pusę litro degtinės, gėrė alaus, sidro, buvo neblaivus. Su Ž. jis nesipyko, Ž. nukrito nuo laiptų. Iš pradžių jis išgirdo garsą, o po to pamatė Ž. jau nukritusį apačioje. L. Ž. buvo labai girtas, lakstė apsvaigęs, gal ir nuo narkotinių medžiagų buvo apsvaigęs. Atsimena, kad jau į vakaro pusę, Ž. lipo, o jis ėjo jam iš paskos ir tada krentantį jį sulaikė bei pasakė, kad atsargiai, o vėliau gal po valandos ar dviejų, visi buvo antrame aukšte ir tada Ž. lipdamas nukrito, nes laiptai labai statūs. Jis pamatė L. Ž. gulintį apačioje, kuriam iš nosies bėgo kraujas, vedė jį nuprausti, valė kraują. Jis L. nesudavė. L. nepilnametis, mėgėjas vartoti narkotines medžiagas, gal turi didelių skolų, žinojo, kad jis yra grįžęs iš užsienio, gal taip bandė užsidirbti. Jis nežino, kodėl L. jį kaltina. L. davė 40 eurų, nes nenorėjo turėti problemų, vėliau pasitarė su savo šeima, kuri patarė „kad jei nekaltas, kam duodi pinigus, neduok tu jam nieko“, todėl daugiau pinigų nebedavė. Tuos 40 eurų davė tik dėl to, kad neturėti problemų, nes L. sakė, kad arba pinigai, arba rašys pareiškimą. L. nukritus nuo laiptų bėgo kraujas, išsikruvino rūbus, todėl davė L. savo striukę. Gal tie 40 eurų buvo striukės kišenėje, nebepamena. Po nukritimo nuo laiptų L. gimtadienyje dar buvo gal valandą, gal pusę valandos. Iš jo telefono paskambino mamai, kuri atvažiavusi jį išsivežė. Vėliau L. reikalavo iš jo pinigų dėl sumušimo 200-300 eurų. Su L. buvo susitikę, nes L. prašė pinigų, davė 20 eurų ir pasakė L., kad daugiau pinigų nebegaus. Davė dėl to, kad nenorėjo turėti problemų, o daugiau su juo nebuvo susitikę. Jis nematė to momento, kaip L. iš antro aukšto nukrito į pirmą aukštą, išgirdo tik kritimo garsą ir pamatė gulintį apačioje. Tuo metu jis sėdėjo antrame aukšte, prie pat turėklų, buvo N., T. ir V. N. ir V. miegojo. Po L. nukritimo jie atsikėlė ir visi padėjo L., atvedė, pasodino ant sofos, prausė, valė kraują, nes buvo kruvini drabužiai. L. davė savo džemperį, o N. davė savo kuprinę. L. nusirengęs savo drabužius susidėjo į kuprinę. Jo džemperio kišenėje buvo 40 eurų, nelabai pamena, ar L. davė tuos 40 eurų, nes buvo išgėręs, gal davė, viskas vyko prieš 11 mėnesių, nebeatsimena. L. buvo apsvaigęs, „blūdijo“, be to, jie visi buvo išgėrę. Ryte jam kažkas per feisbuką parašė, kad L. ieško jo, pagalvojo, kad nori grąžinti džemperį. Nebeatsimena, gal tą pačią dieną sutiko N., kuris pasakė, kad L. rašys ant jo pareiškimą, jog jis jį sumušė. Praėjus gal kelioms dienoms, gerai nepamena, susitiko su L. Ž., kuris pasakė, kad rašys pareiškimą policijai, kad jam reikia pinigų, jis davė 20 eurų, prašė dar 200 ar 300 eurų, kad nebus problemų su policija. Daugiau pinigų jam nedavė. L. rašė jam žinutes. Jis pirmas nepradėjo rašinėti žinučių, L. pirmas pradėjo rašyti, jis tik atrašinėjo. Apie pareiškimo parašymą sužinojo tada, kai gavo šaukimą atvykti į Šiaulius. Nesutinka dėl civilinio ieškinio. Perskaičius kaltinamojo G. L. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 27-29, 43-44), parodymus jis patvirtino, nurodydamas, kad parodymai teisingi.

13Į r o d y m a i

14Nepilnametis nukentėjusysis L. Ž., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti, parodė, kad rugsėjo 29 d. apie 15 val. atvyko į L. k., Pakruojo r. esančią sodybą, kurioje šventė draugo O. gimtadienį. Švęsdami vartojo alkoholį. Jau gerai išgėrus susikivirčijo su L. Nepamena dėl ko, nes buvo neblaivus. G. atsistojo ir ėjo link jo ir jis gavo smūgį į veidą. Atsikėlė apie 17.30 val. arba 18.30 val., G. davė jam telefoną paskambinti mamai. G. davė jam 40 eurų ir pasakė „maladiec“, apvilko jį savo megztiniu, o jo kruviną įdėjo į kuprinę. Pasakė, kad jis šaunuolis, kad važiuoja namo ir nerašys pareiškimo. Kitą dieną kai pabudo namuose, visa lova buvo kruvina, naktį bėgo kraujas, bet jis nematė ir mama nematė. Bandė susisiekti su G. . atrašė ir sakė, kad nori susitikti. Susitikus, siūlė jam 160 eurų, kad nerašytų pareiškimo. Jis pasakė, kad nerašys, bet tai buvo žodinis susitarimas, pinigų jis nepaėmė. Po kelių dienų G. L. pradėjo jam rašinėti per mesendžerį, kad gali kraustytis iš Lietuvos, kad su juo bus viskas padaryta, nes mama parašė pareiškimą policijoje. Daugiau su G. nebuvo susitikęs. Gimtadienyje dalyvavo apie 50 žmonių. Pažinojo N. A., O. ir G. Gimtadienis buvo dvi dienas. Pirmą dieną jis grįžo namo, o antrą dieną atvažiavo apie 15 val. Gėrė alaus keletą stiklinių. Jautėsi apsvaigęs. G. vartojo ir jam įpylė. Susikivirčijo dėl to, kad jis suvalgė G. koldūnus, jam taip atrodo. Jis tarpais atsimena konfliktą, nes buvo per daug išgėręs. N. jam sakė, kad jis ginčijosi su G. apie pusvalandį. G. trenkė jam į veidą ir nuo smūgio jis neteko sąmonės. Trenkė iš kumščio į veidą, atrodo kad į akį, nežino ar į kairę, ar į dešinę. Atsipeikėjo kambaryje, viršuje. Negali pasakyti, ar buvo dar kokių žmonių. Be sąmonės galėjo išbūti apie 2 val. Neteko sąmonės vienoje vietoje, o atsipeikėjo kitoje vietoje. Kai atsipeikėjo, tai G. dar bėgo valyti kraujo iš tos vietos. Kai atsikėlė, G. pasakė „o, gyvas“. G. jo neatsiprašė, sakė, kad tai jis turėtų atsiprašyti. Jis paskambino iš G. telefono mamai ir paprašė atvažiuoti jo pasiimti. Mama atvažiavusi nieko nepastebėjo. Ji tik pastebėjo kitą dieną, kai pamatė kruviną lovą. G., prieš išeinant jam pro duris, įkišo jam į kišenę 40 eurų, pasakydamas „maladiec“. Suprato, kad pinigus gavo, jog nerašytų pareiškimo. Kai susitiko po to, G. siūlė jam pinigų, iksboksą, kad nerašytų pareiškimo. Kai mama parašė pareiškimą, tai pasipylė žinutės. Iš žinučių turinio suprato, kad neturės ramybės, kad kažką jam padarys. Labai bijojo. Gydytojai nustatė, kad jam lūžo nosis ir buvo padaryta nosies operacija. Jautėsi emociškai palūžęs, pasikeitė mąstymas. Su G. pažįstamas metus laiko. Iki įvykio su juo nebuvo nesutarimų ir konfliktų. Kai atsipeikėjo ir G. šluostė jam kraują, galėjo matyti ir girdėti tie, kurie buvo aplinkui, bet negali įvardinti, nes atsipeikėjęs galvojo, kad sapnuoja. Ar buvo žmonių, kai atsipeikėjo, to negali pasakyti. Mama su G. nebendravo. Kuprinė, į kurią G. sudėjo jo kruvinus rūbus, buvo N., jis jam paskolino. Kai po įvykio G. siūlė susitarti, jis pasakė, kad tegul duoda 20 eurų, kuriuos jis atiduos mamai už vaistus. Nuo vieno smūgio jam būtų likusi viena žymė, o jam buvo ne viena, todėl mano, kad smūgių buvo daugiau. Pamena, kad trenkė iš rankos ir jis nukrito ant sofos, tada jis atsistojo, G. užsimojo ir jis išsijungė. G. sakė, kad atpirks tuos koldūnus. Sakė neverkti dėl tų koldūnų, keikėsi, vadino „dūhais“, „gaidžiais“ ir tada tas konfliktas ir gavosi. Ligoninėje jis buvo kelis kartus, darė operaciją, praleido daug pamokų. Šiuo metu truputį nosis neveikia, negali normaliai kvėpuoti. Pradėjo kamuoti nemiga, vartojo po įvykio antidepresantus, tepaliukus, vaistus nuo skausmo. Iki įvykio antidepresantų nevartojo. Konflikto dieną daugiau su niekuo nekonfliktavo. N. A. yra draugas. Kokie jo santykiai su G., nežino. Po įvykio N. jam pasakojo, kad įvyko konfliktas ir jį sumušė. Nesakė, kaip sumušė, tik sakė, kad G. sumušė. Prieš įvykį buvo visiškai sveikas, neturėjo mėlynių. Po įvykio nelabai norėjo kalbėtis su tais žmonėmis apie tai, kas įvyko. G. per žinutes jam rašė, kad yra gerietis, kad jį išgelbėjo, norėjo išsisukti, suversti kaltę ant kito, bet pamatęs, jog jis tuo nepatikės, pradėjo siūlyti pinigus. Tame gimtadienyje dauguma žmonių jam buvo nematyti. Pirmos apklausos metu nurodė, kad buvo sumuštas parke nepažįstamų asmenų, nes buvo pareiškimą parašęs ir nenurodęs asmenų, todėl ir sugalvojo istoriją, o kai prasidėjo grasinimai, tai ir pasakė teisybę. Kai susitiko su G. ir prašė 20 eurų, nepamena ar pareiškimas jau buvo parašytas.

15Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą B. Ž. parodė, kad sūnus iš namų išvyko šeštadienį po pietų. Praėjus gal dviem valandoms paskambino jam, tačiau neatsiliepė. Po kurio laiko vėl paskambino, atsiliepusiam pasakė, ar ne laikas į namus, atsakė, kad ne, atsakė tokiu neaiškiu balsu, vos išlemeno. O praėjus gal kokiai valandai, pats paskambino, kad atvažiuotų jo parsivežti. Sūnus jau penktadienį buvo gimtadienyje, todėl žinojo iš kur jį parsivežti. To draugo, kurio gimtadienis buvo švenčiamas, ji nepažįsta. Penktadienį, kai sūnų parsivežė į namus, jis atrodė pagėręs, o kai parsivežė antrą dieną, neatrodė, kad išgėręs. Grįžus į namus, pasakė, kad yra pavargęs, toks lyg ir drebantis ir nuėjo miegoti. Sūnų į namus parsivežė kažkur tarpe tarp 20 ir 21 valandos. Iš karto nepastebėjo, kad sūnui būtų kokie sužalojimai. Matė, kad apsivilkęs ne savo bliuzonu, bet neklausė kodėl. Miegodama savo kambaryje, apie antrą valandą nakties išgirdo, kad sūnus vis kažkaip šnerpščia ir šnerpščia, pagalvojo gal sloga, nes yra turėjęs sinusitą, pasakė, kad vaistų įsipurkštų. Kai nuėjo į sūnaus kambarį pasižiūrėti, dėl ko jis taip šnerpščia, pamatė, kad jam iš nosies bėga kraujas, kruvina patalynė, paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad primušė. Tuo metu mėlynių nesimatė, sekančią dieną pradėjo visas tinti, mėlynuoti, prašė jo važiuoti pas gydytoją, bet tą dieną nevažiavo, matomai buvo prigąsdintas. Pamačiusi, kad nieko gero nebus, nepraeina mėlynės, nuvežė pas gydytojus. Gydytojai nustatė nosies kaulo lūžį, išmuštą nosies pertvarą. Po kurio laiko buvo atlikta operacija. Sūnus L. sakė, kad jam į mesendžerį buvo rašomos visokios žinutės, visokie grasinimai, kad išbadys akis, kad nebandytų rašyti pareiškimo, sūnus buvo privarytas baimės. Pareiškimą parašė ji. Kas jį sumušė, kur sumušė, sūnus jai pasakė iš karto, tik niekam kitam nesakė, liepė ir jai niekam nesakyti, tylėti, nes buvo labai prigrasintas. Pasakė, kad sumušė L., kad susikivirčijo. Ji L. nepažinojo. Kai buvo apklausiama iš pradžių, nurodė taip, kaip sakė sūnus, nes jis buvo prigrasintas, kad nesakytų, bijojo, prašė jos taip sakyti, sakė, kad jeigu taip nesakys, užmuš jį ir ją. Tas grasinimas atsirado gal ir vėliau, gal tomis žinutėmis grasino, ji išeina į darbą, nebūna namuose, o L. visą mėnesį nelankė mokyklos, kiek suprato, G. L. buvo jį išsikvietęs. L. jai sakė, kad G. siūlė 100 eurų, kad atsiimtų pareiškimą, neatsimena, ar tuo metu pareiškimas buvo parašytas, ar dar nebuvo parašytas. Pasakė L., kad niekur neitų ir nieko nedarytų ir pasakė pareigūnams, kad prasidėjo grasinimai, žinutės ir po to viskas nutilo. Jos civilinis ieškinys yra dėl patirtų išlaidų už vaistų pirkimą, už kurą, nes važiavo į apklausas Pakruojyje, du kartus į Radviliškio policiją, į Šiaulius, važiavo pas gydytojus, važiavo į Šiaulių ligoninę, važiavo į ekspertizę. Sūnus apie dvi savaites nelankė mokyklos dėl mėlynių, po operacijos taip pat nelankė mokyklos. Po to įvykio sūnus pasidarė jautresnis, nervingesnis, lankėsi pas nervų gydytoją, gėrė antidepresantus.

16Atsakydama į užduotus klausimus, nukentėjusiojo atstovė parodė, kad tuojau po įvykio kitą dieną sūnui sakė važiuoti pas gydytojus, nes pradėjo tinti nosis, bet negalėjo su juo susišnekėti, gal jam smegenų sutrenkimas buvo. Po to prišnekino važiuoti į Šiaulius persišviesti nosį, nes nepraėjo kraujavimas. Dėl pinigų ji žino tik tiek, kai kitą dieną sūnus pasakė, kad jam davė dvi kupiūras po 20 eurų, kad tylėtų, kai primušė, po to, po kurio laiko iš sūnaus sužinojo, kad buvo susitikęs su G. ir G. dar jam davė 20 eurų bei kad G. dar siūlė duoti 100 eurų, kad nebūtų bylos. Sūnus žinojo, kad ji parašė pareiškimą. Į gimtadienį sūnų L. ir N. ji vežė pirmą dieną, iš viso vežė tris vaikus, gal tas trečias buvo T. B., nematė, nes buvo vakaras, tamsu. Sūnus L. ir šiuo metu turi problemų su kvėpavimu, kadangi nosies pertvara buvo išmušta, jeigu tik kokia sloga užgula nosį, reikia vartoti vaistus, su nosimi nėra gerai. Miega tai geriau, tai blogiau, o anksčiau miegodavo gerai, pasidarė jautrus. Civilinį ieškinį palaiko.

17Liudytojas N. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Atsimena, kad šventė gimtadienį. Tai buvo praeitų metų vasarą, datos neatsimena, kažkokioje sodyboje šventė gimtadienį. Jį pakvietė tas žmogus, kurio buvo gimtadienis, ir su draugu jie nuėjo pėsčiomis į tą sodybą. Gimtadienį šventė dvi dienas, vartojo alkoholį, buvo daug žmonių, kurių nepažinojo. Gimtadienyje matė ir G. L., o kurią dieną jį matė, nepamena. Šventė namelio pirmame aukšte ir antrame aukšte, gėrė per du aukštus, nes abiejuose aukštuose buvo stalai, ėjo į pirtį, į tvenkinį. Buvo neblaivus, nes vartojo daug alkoholio. Nepamena, kad būtų L. skolinęs kuprinę. Po to viso šventimo pasigedo savo kuprinės, pradėjo ieškoti ir kuprinę rado pas L. Ž.. Kol buvo girtas, nepasigedo kuprinės, o išsiblaivėjęs pasigedo. Po kelių dienų L. atidavė kuprinę. Po to gimtadienio gal ir buvo susitikęs G., bet neklausė apie L. sužalojimą. Jis nematė, kaip L. nukrito nuo laiptų, nematė, kad kas būtų mušęs L.

18Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas parodė, kad matė gimtadienyje L. Ž., o kurią dieną, negali pasakyti, nepamena, nes vartojo alkoholį. L. Ž., kaip ir visi, vartojo alkoholį. Nematė, nepamena, kad kas nors būtų konfliktavęs, nematė, kad kas nors būtų mušęs L. Nepamena, ar kas nors nukrito nuo laiptų. Buvo girtas, miegojo, o kuriuo metu miegojo, negali pasakyti, nepamena. Nepamena, kad L. būtų davęs kuprinę. Nepamena, ką jam sakė L., kai grąžino kuprinę, nes praėjo daug laiko, jam kažką reikėjo įsidėti į kuprinę. Jis L. nesakė, kad jį sumušė G. Su L. nekalbėjo apie jo sumušimą. Su G. nekalbėjo apie L. sumušimą. Tiksliai visko neatsimena, nes praėjo daug laiko. Neatsimena, ar sodyboje buvo kraujo.

19Liudytojas T. B. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami. Atsimena, kad Ž. mama jį, L. Ž. ir N. A. nuvežė į draugo gimtadienį, kur šventė, gėrė alkoholinius gėrimus, ėjo į pirtį. Draugo pavardės nepamena. Į gimtadienį pakvietė draugas O., kurio pravardė „G“, o pavardės nežino. Tai buvo gal prieš metus, galėjo būti 2018 metų rugsėjo pabaigoje. Gimtadienis vyko ne vieną dieną, lygtai tris dienas. Gimtadienyje vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu momentu jis išgirdo garsą, lygtai bumbtelėjimą ant žemės, pasižiūrėjęs pamatė, kad nukritęs nuo laiptų ant grindų guli L. Jis su G. L. pakėlė nuo grindų, nuvedė praustis, nuprausė, nes buvo kruvinas veidas, drabužiai, perrengė drabužius, kad neatrodytų murzinas. Po to L. paskambino savo mamai, kad atvažiuotų jo parvežti, atvažiavo mama ir jis išvažiavo į namus. Gimtadienyje buvo dvi ar tris dienas, nebepamena, jis nakvojo tenai vietoje, išgėrė daug alkoholio. L. gimtadienyje buvo tik antrą dieną. Į gimtadienį jie visi pasikvietė L., nes jis yra jų pažįstamas. Atvykus L. toliau šventė gimtadienį, vartojo alkoholį. L. nuo laiptų nukrito antros dienos vakare, naktį. Kaip L. nukrito jis nematė, tik girdėjo garsą bumbtelėjimo, kaip bildenimą, kaip, kad kažkas kristų. Kai išgirdo tą garsą, buvo antrame namo aukšte, gėrė sėdėdami prie stalo. Tuo metu prie stalo sėdėjo L., nebent dar sėdėjo N. A., o kiti miegojo. L. buvo kruvinas veidas, L. nieko nesakė, nes buvo išgėręs. Jis ir L. L. nuvedė, nuprausė veidą, apvilko G. švariu megztiniu, nes L. drabužiai buvo kruvini, o jo kruviną nuvilko, kad jo mama nepamatytų. L. davė G. telefoną ir L. paskambino savo mamai, kad atvažiuotų jo pasiimti. Atvažiavus jo mamai, L. jie išlydėjo iš namo į kiemą ir L. pats nuėjo pas mamą. Švenčiant gimtadienį jis jokių muštynių nematė, jokių konfliktų nebuvo, nematė. Jis nežino, kodėl L. sako, kad L. jį primušė. Po įvykio su L. nebendravo, o G. buvo susitikęs mieste, pasisveikino ir viskas.

20Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas parodė, kad į gimtadienį jis atvyko pirmą dieną ir išvyko gimtadieniui pasibaigus. L. nuo laiptų krito vieną kartą, nežino, bet tikriausiai vieną. Tuo metu G. buvo šalia jo, nes sėdėjo prie stalo, gėrė. Tikriausiai L. lipdamas iš antro aukšto ir krito, jie nekreipė dėmesio, šventė. Dar L. prieš nukrentant nuo laiptų, antrame aukšte buvo gimtadienio kaltininkas, L., N., R., o kiti miegojo. Kai jis pamatė L. nukritusį nuo laiptų, L. gulėjo pirmame namo aukšte veidu į grindis (parketą), šalia buvo pečius, malkos, kūrenosi pirtis, L. nukrito tiesiai ant veido. Jis nežino, kodėl G. L. davė pinigus. Kai L. nukrito, N. atrodo, kad tuo metu miegojo ant čiužinių. Jis nežino, kokiu būdu N. kuprinė atsirado pas L. Su G. jis susipažino seniai, kadangi jo brolis ir G. kartu žaisdavo futbolą. Antrame aukšte, dar prieš išgirstant kritimo garsą, prie stalo buvo dviese ar trise, gerai nepamena, tai yra, jis, L., nepasakysi, bet gal dar kažkas miegojo prie stalo. Tuo metu L. Ž. irgi buvo antrame aukšte. Neatkreipė dėmesio, kuriuo momentu L. Ž. pasišalino nuo stalo. Kai gėrė, prie stalo L. sėdėjo šalia jo, o priešais sėdėjo Ž. Tarp . ir L. jokio pokalbio nebuvo. Jis nematė, kad kas nors būtų davęs L. pinigus. Jis L. padėjo apsivilkti, padėjo kartu su L. L. L. sakė, kad reikia apsiprausti, kad tegul atvažiuoja mama. Po to kritimo L. nemiegojo. Į gimtadienį juos atvežė Ž. mama, atvežė jį, L. ir N. A., juos paėmė nuo parduotuvės „Iki“. Kad nuveš į gimtadienį, jis susitarė su N., o N. susitarė su Ž., o Ž. tikriausiai susitarė su savo mama. Gimtadienyje per visas tas dienas buvo daug žmonių, buvo O. draugų atvažiavusių iš kitų miestų, kurių nepažinojo, buvo merginų. O. draugai, atvažiavę iš kitur, išvažiavo naktį, o antrą dieną jų buvo likę tik keli. Jis nematė ir nežino, ar G. L. davė pinigų. Apie įvykį jis sužinojo iš kalbų mieste, pažįstami šnekėjo, kad neva sumušė L. prie Ž. mokyklos. N. sakė, kad sumušė L., ar tai L. jam atsiuntė nuotrauką, sakė, kad sumušė prie Ž. mokyklos.

21Iš 2019-03-29 tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad užfiksuota G. L., B. Ž. ir L. Ž. naudojamų telefonų abonentų suvestinių analizė įvykio dieną – 2018-09-29 (t. 1, b. l. 17).

22Iš 2019-01-23 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra sodyboje, esančioje Pakruojo r., ( - ) (t. 1, b. l. 18-26).

23Iš 2018-10-04 protokolo – pareiškimo matyti, kad B. Ž. pranešė, jog nepažįstami asmenys 2018-09-29 apie 21 val. sumušė jos nepilnametį sūnų L. Ž., o 2018-10-03 ji nuvežė sūnų į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių (t. 1, b. l. 28-31).

24Iš 2018-10-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad B. Ž. pateikė tyrimui drabužius: vyriškus trumpomis rankovėmis marškinėlius, džemperį ir bliuzoną, kuriais įvykio dieną vilkėjo jos sūnus L. Ž. (t. 1, b. l. 68-71).

25Iš 2019-04-08 daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad B. Ž. pateikti tyrimui drabužiai buvo apžiūrėti ir ant džemperio bei marškinėlių rastos dėmės, panašios į kraujo dėmes (t. 1, b. l. 72-82).

26Iš specialisto išvados Nr. G 1385/2018(04) matyti, kad L. Ž. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-nosies srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, dešiniame žande, kairiame žande, kairiojo žando-kaklo srityje, krūtinėje, dešiniame žaste, kraujosruva dešinio žando gleivinėje, kraujosruva po kairės akies jungine. Neatmetama galimybė, kad L. Ž. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku. L. Ž. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas kairiame skruoste, krūtinėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, krūtinėje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiumi. L. Ž. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu. L. Ž. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, L. Ž. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (t. 1, b. l. 93-94).

27Iš specialisto išvados Nr. pG 149/2019(04) matyti, kad L. Ž. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-nosies srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, dešiniame žande, kairiame žande, kairiojo žando-kaklo srityje, krūtinėje, dešiniame žaste, kraujosruva dešiniojo žando gleivinėje, kraujosruva po kairės akies jungine, nosikaulių lūžis kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad L. Ž. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. L. Ž. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas kairiame skruoste, krūtinėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, krūtinėje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiumi. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, mažai tikėtina, kad L. Ž. nustatytų kūno sužalojimų visuma galėjo būti padaryta įtariamojo 2019-01-23 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytų griuviminių traumų metu (t. 1, b. l. 100-101).

28Iš specialisto išvados Nr. pG 383/2019(04) matyti, kad vertinant sužalojimus atskirai, L. Ž. nustatyti kūno sužalojimai veido srityje padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu. Vertinant sužalojimus atskirai, L. Ž. nustatytas nosikaulių lūžis padarytas mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. Vertinant sužalojimus atskirai, L. Ž. nustatytas nosikaulių lūžis galėjo būti padarytas ir 1 trauminio poveikio metu kartu su sužalojimais nustatytais kairės ar dešinės akies srityje. Mažai tikėtina, kad L. Ž. nustatytas nosikaulių lūžis galėjo būti padarytas griuvimo metu kontaktuojant su kietomis bukomis laiptų pakopomis (t. 1, b. l. 104-105).

29Iš 2019-01-09 liudytojo L. Ž. papildomos apklausos protokolo, apklausoje dalyvaujant jo atstovei motinai B. Ž. ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, matyti, kad jis aiškiai parodė, jog švenčiant gimtadienį sodyboje už Pakruojo, jį sumušė G. L. (t. 1, b. l. 108-110).

30Iš 2019-01-23 akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo L. Ž. ir įtariamojo G. L., dalyvaujant nukentėjusiojo atstovei motinai B. Ž. ir įgaliotam atstovui advokatui Zigmantui Lipnevičiui, matyti, kad nukentėjusysis patvirtino akistatos metu savo duotus parodymus, jog jį sumušė gimtadienio šventėje G. L. po įvykusio tarp jų žodinio konflikto ir kad po vieno suduoto smūgio jis prarado sąmonę, o įtariamasis G. L. neigė tarp jų buvus konfliktui ir neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 121-125).

31Iš 2019-01-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis matyti, kad nukentėjusysis L. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė ir paaiškino, kaip buvo sumuštas G. L. (t. 1, b. l. 126-130).

32Iš 2019-01-23 civilinio ieškinio su pridėtais dokumentais bei nutarimų pripažinti civiliniais ieškovais matyti, kad nukentėjusysis L. Ž. ir jo atstovė pagal įstatymą B. Ž. pateikė civilinį ieškinį dėl 165,17 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 2000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei abu pripažinti civiliniais ieškovais (t. 1, b. l. 131-141).

33Iš 2018-10-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su foto nuotraukomis matyti, kad nukentėjusysis L. Ž. pateikė 13 fotonuotraukų, kuriose matosi jam padaryti sužalojimai, bei 4 nuotraukas jo susirašinėjimo su G. L. per „Messenger“ programėlę (t. 1, b. l. 155-174).

34Iš 2018-10-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su foto nuotraukomis matyti, kad nukentėjusysis L. Ž. pateikė 2 nuotraukas jo susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę su G. L. (t. 1, b. l. 175-179).

35Iš 2018-10-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su foto nuotraukomis matyti, kad nukentėjusysis L. Ž. pateikė 9 nuotraukas jo susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę su G. L.(I t., b. l. 180-193).

36Iš 2019-04-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta nukentėjusiojo L. Ž. pateiktų foto nuotraukų su jo kūno sužalojimais apžiūra bei susirašinėjimo su G. L. žinučių apžiūra (t. 1, b. l. 193-197).

37Iš 2019-07-15 civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusiojo įgaliota atstovė advokatė Vanda Laukevičienė pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam L. Ž. padarytos 2000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant ją iš kaltinamojo G. L..

38Į r o d y m ų v e r t i n i m a s i r v e i k ų k v a l i f i k a v i m a s

39Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

40Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant. Siekiant patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir kaltės - tyčios buvimą kaltinamojo veikoje. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Iš šių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš nukentėjusįjį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas ar susargdintas. Teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik asmens sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba būtų susargdintas ir kad tai būtų matoma ir suprantama aplinkiniams, arba nustatyta medikų.

41Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo G. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, kadangi jis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam L. Ž. ir savo atliktais smurto veiksmais nesunkiai jį sužalojo.

42Kaltinamojo G. L. parodymai, kad jis nesudavė nukentėjusiajam L. Ž. nė vieno smūgio, o L. Ž. susižalojo, nukrisdamas nuo laiptų, yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamojo parodymus paneigia nepilnamečio nukentėjusiojo L. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant psichologei, atstovei pagal įstatymą mamai, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, įgaliotai atstovei advokatei, kuriuose jis aiškiai nurodė, kad su G. įvyko žodinis konfliktas, po ko G. trenkė iš kumščio jam į veidą ir nuo smūgio jis neteko sąmonės, atrodo, kad trenkė į akį, nežino ar į kairę, ar į dešinę, kad be sąmonės galėjo išbūti apie dvi valandas, kad kai atsipeikėjo ir paskambino mamai, kad atvažiuotų jo parvežti, tai G. prieš išeinant jam pro duris, įkišo į kišenę 40 eurų, pasakydamas „maladiec“, ir jis suprato, kad pinigus gavo, jog nerašytų pareiškimo, po to G. siūlė jam daugiau pinigų, kad nerašytų pareiškimo, o kai mama parašė pareiškimą, tai pasipylė grasinančios žinutės, iš kurių turinio jis suprato, kad neturės ramybės, kad kažką jam padarys, todėl labai bijojo. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota daugiau smūgių, nes buvo ne viena sužalojimo žymė, o daugiau sužalojimų. Nukentėjusysis L. Ž. tokius parodymus davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjų, tokius parodymus davė ir akistatos su kaltinamuoju G. L. metu bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, tai yra, kad jį sumušė G. L.. Nukentėjusiojo L. Ž. parodymus dėl jam padarytų sužalojimų patvirtino jo atstovė pagal įstatymą mama B. Ž., kuri sūnui paskambinus ir paprašius atvažiuoti, parsivežė jį po sumušimo apie 20 ar 21 valandą į namus, kad iš karto sužalojimų nepastebėjo, bet naktį girdėjo kaip sūnus visą laiką šnerpštė ir atėjusi į jo kambarį, pamatė, kad jis tinsta, iš nosies bėga kraujas, kad kruvina visa lova, kad sūnus jai iš karto pasakė, jog jį sumušė G. L., kurio ji nepažįsta, tačiau prašė niekam L. neįvardinti, nes matėsi, kad buvo labai prigąsdintas, vėliau rodė savo telefone grasinančias žinutes. Dėl tokio sūnaus L. prašymo, rašydama pareiškimą dėl jo sumušimo ir pirmų apklausų metu ji nenurodė, kas jį sumušė, pranešdama, kad jis buvo sumuštas nepažįstamo vaikino. Nukentėjusiojo L. Ž. parodymus patvirtina ir byloje pateiktos specialisto išvados, kuriomis nustatyta, kad L. Ž. kūno sužalojimai padaryti užduotyse nurodytu laiku, mažiausiai 6 trauminių poveikių metu, kad kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ir kad mažai tikėtina, jog nustatytų sužalojimų visuma galėjo būti padaryta pagal kaltinamojo G. L. parodymų patikrinimo vietoje nurodytas nukentėjusiojo griuvimo aplinkybes, tai yra, griuvimo metu kontaktuojant su kietomis bukomis laiptų pakopomis. Tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl telefono numerių analizės patvirtina nukentėjusiojo L. Ž. bendravimo įvykio dieną telefonu su mama B. Ž. ir jo parvežimo į namus iki 21 valandos vakaro laiką.

43Liudytojo N. A. duoti parodymai atmestini, kaip nereikšmingi, nes jis parodė, kad švęsdamas kažkieno gimtadienį, kažkokioje sodyboje, buvo girtas, tarpais miegojo, nežino kurią dieną gimtadienyje buvo G. L., nematė jokių konfliktų, nematė, kad kas būtų mušęs L. Ž. ir kad kas nors būtų nukritęs nuo laiptų. Liudytojo T. B. parodymai, kad jis girdėjo kaip L. Ž. nukrito nuo laiptų ir matė jį nukritusį kruviną, bet nematė nukritimo momento, vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti seniai pažįstamam kaltinamajam G. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie liudytojo parodymai prieštarauja visumai byloje nustatytų ir ištirtų įrodymų, be to, liudytojas konkrečiai galėjo patvirtinti tik šią aplinkybę, o daugiau teigė nematęs nei konfliktų, nei muštynių, nei pinigų davimo, bei nurodė, kad L. Ž. nuo laiptų nukrito antrą gimtadienio vakarą – naktį.

44Pats kaltinamasis G. L. nenurodė jokių priežasčių ir aplinkybių, kodėl nukentėjusysis L. Ž. galėtų duoti neteisingus parodymus ir neteisingai jį kaltinti sumušimu, taip pat konkrečiai nenurodė ir nepaaiškino, kodėl iš karto, tą patį įvykio vakarą davė nukentėjusiajam pinigų, kodėl vėliau siūlė jam pinigus, aiškindamas, jog nenorėjo turėti problemų.

45B a u s m ė s s k y r i m a s

46Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ką pats visą laiką tvirtino) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

47Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

48Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

49Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

50Kaltinamasis G. L. teisiamas penktą kartą, teistumas jam išnykęs, yra teistas 2014-2017 metais keturis kartus už vagystes Jungtinėje Karalystėje (t. 2, b. l. 45-49, 50-60), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 61-62), šeimos neturi, gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (t. 2, b. l. 63), nedirba (t. 2, b. l. 65), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 66), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, į tai, kad anksčiau jam skirta laisvės apribojimo bausmė nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas arešto bausme, paskiriant bausmę atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje (BK 41, 49 str., BVK 50, 51 str.).

51Kaltinamajam G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 30-31), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

52Ž a l o s a t l y g i n i m a s

53Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

54Nukentėjusiojo L. Ž. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė B. Ž. pareiškė 165,17 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už važinėjimą pas gydytojus, į apklausas, už vaistus. Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo, nes yra įrodytas pateiktais dokumentais (pirkimo kvitais) (t. 1, b. l. 136-137) ir turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

55Nukentėjusysis L. Ž. per savo įgaliotą atstovę advokatę pareiškė 2000,00 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 132, 139; t. 2, b. l. 109-111). Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo, kadangi žala buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais nusikalstamais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.).

56Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

58Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. L. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis L. Ž. patyrė neturtinę žalą – įvykio metu jam tebuvo 17 metų, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jis buvo sumuštas bei patyrė fizinį skausmą bei pažeminimą gimtadienio šventėje draugų ir pažįstamų akivaizdoje. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu pasekmės yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusysis L. Ž. buvo labai išgąsdintas kaltinamojo G. L., kuris jam siuntinėjo grasinančias žinutes, patyrė stresą, baimę, skausmą, 2018-10-03 jam buvo atlikta kaukolės rentgenografija, 2018-10-09 jis buvo konsultuotas ir pasiųstas nosies operacijai, 2018-10-11 jam buvo atlikta nosies operacija Šiaulių respublikinėje ligoninėje, nuo 2018-10-11 iki 2018-10-26 jam išrašyta pažyma dėl mokyklos nelankymo, išrašyti vaistai (t. 1, b. l. 132, 133, 134, 135), nukentėjo mokslas dėl praleistų pamokų. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, kartu atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamojo G. L. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, pasireiškę spontaniškai, po įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamasis G. L. yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, tačiau nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, epizodiškai išvykstantis į užsienį, kaip pats teigė bylos nagrinėjimo metu, dirbti, todėl jo galimybės atlyginti nukentėjusiajam žalą yra realios.

59Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.

60Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas, aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Įvertinęs visus šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad nepilnamečio nukentėjusiojo L. Ž. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 2000,00 eurų yra per didelis, ir nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už nukentėjusio patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 1000,00 eurų suma, kuri ir priteistina nukentėjusiajam L. Ž. iš kaltinamojo G. L..

61Likusi nukentėjusiojo L. Ž. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo 1000,00 eurų atmestina.

62P r o c e s o i š l a i d o s i r k i t i k l a u s i m a i

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, skiriant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2019 m. birželio 6 d. teismo nutartimi nutarta nepilnamečiui nukentėjusiajam paskirti įgaliotąjį atstovą advokatą, kad būtų reikiamai ginamos jo teisės ir teisėti interesai, ir dėl kurio paskyrimo buvo pranešta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (t. 2, b. l. 99, 100-101). Nukentėjusiojo įgaliotuoju atstovu buvo paskirta advokatė Vanda Laukevičienė (t. 2, b. l. 106). 2019 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-4868, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiajam L. Ž. teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai yra priteistina suma – 278,69 eurų išlaidų, susidariusių dėl advokato suteiktų paslaugų (t. 2, b. l. 136). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies norma nustato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi dėl kaltinamojo G. L. padarytos nusikalstamos veikos nepilnamečio nukentėjusiojo L. Ž. interesus atstovavo advokatas ir dėl to valstybė patyrė išlaidų, kurių nepriteisti ar jas sumažinti teismas neturi pagrindo, todėl šios išlaidos – 278,69 eurų priteistinos iš nuteistojo G. L. valstybės naudai.

642019 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Aurelijos Rakštienės nutarimu nuo 2019-04-05 iki 2019-10-05 paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam G. L., asmens kodas ( - ) gyvenančiam Pakruojo m., ( - ), priklausančią piniginių lėšų dalį – 2165,17 eurų (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 17 centų), esančią sąskaitoje Nr. LT70 7300 0101 2651 6284 banke „Swedbank“, AB, leidžiant disponuoti iki 400 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos, paliktinas galioti ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos (t. 2, b. l. 72-75, 144-146, 149-150).

65Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisariate,- vyriški trumpomis rankovėmis marškinėliai, džemperis ir bliuzonas, priklausantys nukentėjusiajam L. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam L. Ž. (BPK 94 str.).

66Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys voke prie bylos 1 tomo, - 5 vnt. CD diskų su vaizdo ir garso įrašais, paliktini prie bylos per visą jos saugojimo laiką (BPK 94 str.).

67Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Nutarė

68G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

69Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

70Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento, vykdant šį teismo nuosprendį.

71Išaiškinti nuteistajam G. L., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Jei nuteistasis G. L. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

72Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. L. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

73Priteisti iš nuteistojo G. L., asmens kodas ( - ) gyvenančio Pakruojo m., ( - ), civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 165,17 eurų (šimtą šešiasdešimt penkis eurus 17 centų) nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei B. Ž..

74Priteisti iš nuteistojo G. L., asmens kodas ( - ) gyvenančio Pakruojo m., ( - ), civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 1000,00 (vieną tūkstantį) eurų nukentėjusiajam L. Ž..

75Nukentėjusiojo L. Ž. civilinio ieškinio dalį dėl 1000,00 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

76Priteisti iš nuteistojo G. L., asmens kodas ( - ) gyvenančio Pakruojo m., ( - ), antrinės teisinės pagalbos išlaidų 278,69 eurų (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 69 centus) į valstybės pajamas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, ir įmokos kodą – 5630.

772019 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės nutarimu nuo 2019-04-05 iki 2019-10-05 paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam G. L., asmens kodas ( - ) gyvenančiam Pakruojo m., ( - ), priklausančią piniginių lėšų dalį – 2165,17 eurų (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 17 centų), esančią sąskaitoje Nr. LT70 7300 0101 2651 6284 banke „Swedbank“, AB, leidžiant disponuoti iki 400 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstą iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos, palikti galioti ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

78Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisariate,- vyriškus trumpomis rankovėmis marškinėlius, džemperį ir bliuzoną, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam L. Ž..

79Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius voke prie bylos 1 tomo, - 5 vnt. CD diskų su vaizdo ir garso įrašais, palikti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

80Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. G. L., gimęs ( - ) Pakruojyje, asmens kodas ( - ) lietuvis, Lietuvos... 4. 1) 2012-06-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos... 5. 2) 2012-09-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos... 6. 3) 2012-09-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos... 7. 4) 2013-02-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal... 8. teistumas išnykęs,... 9. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1... 10. Teismas... 11. Kaltinamasis G. L. 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 19 val. 30 min., Pakruojo r., (... 12. Kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad... 13. Į r o d y m a i... 14. Nepilnametis nukentėjusysis L. Ž., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo... 15. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą B. Ž. parodė, kad... 16. Atsakydama į užduotus klausimus, nukentėjusiojo atstovė parodė, kad tuojau... 17. Liudytojas N. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Atsimena, kad... 18. Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas parodė, kad matė gimtadienyje... 19. Liudytojas T. B. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami. Atsimena, kad... 20. Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas parodė, kad į gimtadienį jis... 21. Iš 2019-03-29 tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad užfiksuota G. L., B.... 22. Iš 2019-01-23 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti,... 23. Iš 2018-10-04 protokolo – pareiškimo matyti, kad B. Ž. pranešė, jog... 24. Iš 2018-10-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad... 25. Iš 2019-04-08 daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad B.... 26. Iš specialisto išvados Nr. G 1385/2018(04) matyti, kad L. Ž. nustatytos... 27. Iš specialisto išvados Nr. pG 149/2019(04) matyti, kad L. Ž. nustatytos... 28. Iš specialisto išvados Nr. pG 383/2019(04) matyti, kad vertinant sužalojimus... 29. Iš 2019-01-09 liudytojo L. Ž. papildomos apklausos protokolo, apklausoje... 30. Iš 2019-01-23 akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo L. Ž. ir įtariamojo... 31. Iš 2019-01-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis... 32. Iš 2019-01-23 civilinio ieškinio su pridėtais dokumentais bei nutarimų... 33. Iš 2018-10-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su foto... 34. Iš 2018-10-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su foto... 35. Iš 2018-10-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su foto... 36. Iš 2019-04-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta... 37. Iš 2019-07-15 civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusiojo įgaliota... 38. Į r o d y m ų v e r t i n i m a s i r v e i k ų k v a l i f i k a v i m a s... 39. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir... 40. Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika... 41. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus... 42. Kaltinamojo G. L. parodymai, kad jis nesudavė nukentėjusiajam L. Ž. nė... 43. Liudytojo N. A. duoti parodymai atmestini, kaip nereikšmingi, nes jis parodė,... 44. Pats kaltinamasis G. L. nenurodė jokių priežasčių ir aplinkybių, kodėl... 45. B a u s m ė s s k y r i m a s ... 46. Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59... 47. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis... 48. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos... 49. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių... 50. Kaltinamasis G. L. teisiamas penktą kartą, teistumas jam išnykęs, yra... 51. Kaltinamajam G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 52. Ž a l o s a t l y g i n i m a s... 53. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta,... 54. Nukentėjusiojo L. Ž. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė B. Ž.... 55. Nukentėjusysis L. Ž. per savo įgaliotą atstovę advokatę pareiškė... 56. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad... 57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų,... 58. Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. L. tyčinių nusikalstamų... 59. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai,... 60. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir... 61. Likusi nukentėjusiojo L. Ž. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos... 62. P r o c e s o i š l a i d o s i r k i t i k l a u s i m a i... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4... 64. 2019 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 65. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi... 66. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys... 67. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 68. G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 69. Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.... 70. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento, vykdant šį... 71. Išaiškinti nuteistajam G. L., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po... 72. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. L. palikti... 73. Priteisti iš nuteistojo G. L., asmens kodas ( - ) gyvenančio Pakruojo m., ( -... 74. Priteisti iš nuteistojo G. L., asmens kodas ( - ) gyvenančio Pakruojo m., ( -... 75. Nukentėjusiojo L. Ž. civilinio ieškinio dalį dėl 1000,00 (vieno... 76. Priteisti iš nuteistojo G. L., asmens kodas ( - ) gyvenančio Pakruojo m., ( -... 77. 2019 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 78. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 79. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 80. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...