Byla 2K-258-699/2015
Dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. kasacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutarties.

2Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ryto, tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ryto, tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, šias bausmes apėmus, paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ryto, tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę iš dalies sudėjus su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dvejiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ryto, tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje.

3Iš nuteistojo N. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. priteista 1500 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – 1820,64 Lt turėtų nukentėjusiojo D. S. gydymo išlaidų, valstybei – 370,44 Lt turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

4Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo N. P. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6N. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 22.40 val., viešoje vietoje – Akmenės r. sav., ( - ) esančioje lauko prekyvietėje, tyčia trenkė ne mažiau kaip du kartus ranka ant suoliuko sėdėjusiam nukentėjusiajam D. S. į veidą, dėl to nukentėjusiajam padarė veido sumušimą, nosies kaulų lūžimą su poslinkiu, I viršutinio, dešinės pusės kandžio nuskėlimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

7Kasaciniu skundu nuteistasis N. P. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti, nenustačius nusikalstamų veikų sudėties jo veiksmuose.

8Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo teismų praktika, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas.

9Kasatorius teigia, kad liudytojo M. P. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, jog jis (M. P.), tik įėjęs į turgaus paviljoną, pamatė N. P. ranką ties nukentėjusiojo veidu, prieštarauja liudytojo K. K. parodymams, kad, visų pirma, M. T. (M. T.) pradėjo kažką su atėjusiais vaikinais kalbėti, be to, K. K. net nematė, kas sudavė smūgį, nors pirminėje apklausoje teigė, kad tą padarė jis (nuteistasis). Be to, kasatoriaus manymu, liudytojas M. P. ir nukentėjusysis yra giminės, todėl yra pagrindo manyti, kad jų parodymai buvo suderinti, nusikaltimo padarymu siekiant apkaltinti būtent jį (nuteistąjį). Kasatorius nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškintasi, kaip jis, sėdėdamas ant prekystalio, galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam, sėdėjusiam kitoje pusėje ir net ne tiesiai prieš jį. Be to, skiriasi liudytojų M. P. ir K. K. parodymai, kaip jis (nuteistasis) pateko į patalpą ir kur sėdėjo nukentėjusysis, o tai, anot kasatoriaus, patvirtina, kad liudytojas M. P. meluoja, nes liudytojo K. K. parodymai dėl šių aplinkybių sutampa su jo paties, t. y. nuteistojo, parodymais. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė motyvų dėl įrodymų visumos vertinimo, kai liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems, t. y. nekreipė dėmesio į tai, kad liudytojo M. P. parodymai nesutampa su akistatos metu duotais parodymais, taip pat nekreipė dėmesio, jog šis liudytojas ir nukentėjusysis yra giminaičiai, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.

10Atsižvelgdamas į tai, kasatorius, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis nekaltumo prezumpcijos principą, išdėstęs BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatų, in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo esmę, Europos Žmogaus Teisių Teismo, kasacinės instancijos teismo praktiką dėl šių nuostatų, teigia, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nepašalinus abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Dėl to, anot kasatoriaus, teismai jį dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį turėjo išteisinti, nesant neabejotinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

11Kasatorius nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ją grindė tik sveikatos sutrikdymo motyvais, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimą nuosprendyje išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus. Kasatorius teigia, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai skiriasi nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK 138, 140 straipsniuose, todėl teismai privalėjo motyvuoti, kaip pasireiškė jo veiksmai, atitinkantys viešosios tvarkos pažeidimą, kaip jis sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (nustatyti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius), kaip pasireiškė jo tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, tačiau to nepadarė. Pasak kasatoriaus, vien tai, kad nusikalstami veiksmai padaryti viešoje vietoje, nėra pagrindas jo veiką kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teismas privalo atsižvelgti tiek į veikos motyvus, tiek į kilusius padarinius, t. y. ar buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Kasatorius pažymi, kad smūgiai gali būti suduoti viešoje vietoje, tačiau asmeniniais motyvais ir nepažeidžiant viešosios tvarkos bei rimties. Be to, liudytojai M. ir K. savo pasišalinimą iš turgaus paaiškino tuo, kad nenorėjo veltis į konfliktą, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. Dėl to, kasatoriaus teigimu, jei jis ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tai dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teismai jį turėjo išteisinti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė žalos atlyginimo dydžio klausimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose (kai nepadaryta negrįžtamų sveikatos sužalojimo padarinių), nes neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nevertino turtinės ir neturtinės žalos tarpusavio santykio, formaliai konstatavo, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta. Kasatoriaus nuomone, teismas turėjo priteisti ne daugiau kaip 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

13Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo N. P. kasacinį skundą atmesti.

14Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, teismo išvadų pagrįstumas tikrinamas apeliacinio proceso metu, įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, ir pažymi, jog kasatoriaus argumentai yra tapatūs išdėstytiems jo apeliaciniame skunde, kuriame buvo ginčijami įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai, neturtinės žalos dydis, nuosprendžio pagrįstumas.

15Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino, jog, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, išsamiai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros, akistatų protokolus, specialisto išvadą), patikrino jų tikrumą, liečiamumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimų, o išvados dėl N. P. kaltės, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, atitinka teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikti išsamūs motyvai ir teismo išvados, kad N. P. viešoje vietoje kitų trijų asmenų akivaizdoje, panaudodamas fizinį smurtą – ranka suduodamas nukentėjusiajam į veidą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai nepažeisti.

16Prokurorė, nesutikdama su kasatoriaus argumentais dėl nepagrįsto BK 284 straipsnio 1 dalies jam inkriminavimo, nurodo, kad teismai byloje nustatė, jog nusikalstamus veiksmus kasatorius padarė gyvenvietėje esančioje lauko prekyvietėje, taigi neabejotinai viešoje vietoje, nes viešoji vieta – vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Prokurorė, išdėsčiusi nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius, kasacinės instancijos teismo praktiką dėl šios nusikalstamos veikos požymių vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013), teigia, kad tokie N. P. veiksmai viešoje vietoje kaip smūgio ranka sudavimas nukentėjusiajam į veidą be jokios dingsties pagrįstai įvertinti kaip įžūlus elgesys. Be to, prokurorė nurodo, kad toks kasatoriaus elgesys sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tą patvirtina liudytojų M. T. bei K. K. parodymai, kad iki konflikto jie ramiai leido laiką, kalbėjosi ir klausėsi muzikos, o atėjus N. P. ir netikėtai sudavus nukentėjusiajam, jie pasijuto nesaugiai ir abu pabėgo. Prokurorė pažymi ir tai, kad teismai, pagrįstai vadovaudamiesi kasacinio teismo praktika, jog BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą ir neapima nesunkaus ar sunkaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-408/2013), N. P. veiksmus tinkamai kvalifikavo kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, sutaptį, nes specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

17Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai vadovavosi įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei teismų praktika ir pagrįstai nukentėjusiajam iš kasatoriaus priteisė 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

18Nuteistojo N. P. kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalies) ir BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies taikymo

20Kasatorius teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, kad abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas – BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš kasacinio skundo argumentų, kasatoriaus prašymas panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti iš esmės grindžiamas ginčijant įrodymų vertinimą.

21BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

22Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoti, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas pripažįstant esant įrodytomis faktines bylos aplinkybes ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies – taikymą, neturi pagrindo.

23Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

24Pirmosios instancijos teismas, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, N. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, priešingai nei teigia kasatorius, grindė nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais duomenimis, kurie buvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje, jų patikimumas patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp liudytojų M. T., K. K. ir M. P. parodymų esminių prieštaravimų nėra, liudytojų M. T. ir K. K. parodymai nuoseklūs, todėl, priimdamas sprendimą, rėmėsi šiais, o ne nuteistojo ir liudytojo M. P. akistatos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie prieštaravo kitiems bylos duomenims. Teismas taip pat nenustatė minėtų liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, jų šališkumo ar kitų priežasčių, dėl kurių jie siektų nuteistąjį melagingai apkalbėti, todėl nuteistojo pateiktą versiją dėl siekimo jį apkalbėti argumentuotai paneigė kaip neturinčią jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo.

25Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą pagal apeliacinį skundą, kurio esminiai argumentai taip pat buvo susiję su įrodymų vertinimu ir, priešingai nei teigia kasatorius, nurodė, kodėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi tiesioginių įvykio liudytojų M. T., K. K. ir M. P. parodymais – jie visi nurodė, kad nukentėjusiajam D. S. į veidą trenkė būtent N. P., jų parodymai atitinka tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja ir papildo vieni kitus.

26Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013).

27Byloje nustatyta, kad N. P. sudavė nukentėjusiajam D. S. į veidą viešoje vietoje (lauko prekyvietėje) trijų asmenų akivaizdoje, kai vienas iš jų buvo nepilnametis, ir tokius N. P. veiksmus pripažino įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taigi, teismai motyvavo, kuo pasireiškė kasatoriaus veiksmai, atitinkantys BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, pagrįstai nustatė, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai – viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas – laikytini įžūliu elgesiu, ir pagrįstai konstatavo, kad dėl minėtų nuteistojo veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, liudytojai M. T. ir K. K. iki N. P. atėjimo ramiai leidę laiką, po N. P. smūgių sudavimo nukentėjusiajam pasijuto nesaugiai ir pabėgo iš prekyvietės. Dėl to kasatoriaus teiginiai, kad teismai nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, nes nenurodė, kaip pasireiškė jo veiksmai, atitinkantys viešosios tvarkos pažeidimą, iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų nėra aišku, kaip pasireiškė jo tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, yra nepagrįsti.

28Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nuteistojo N. P. baudžiamojoje byloje BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, baudžiamasis įstatymas – BK 138 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis – pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pritaikytas tinkamai.

29Dėl neturtinės žalos priteisimo

30Kasatorius skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nevertino turtinės ir neturtinės žalos tarpusavio santykio, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus gali nagrinėti tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

32Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

33Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad N. P. žalą padarė būdamas nepilnametis, į jo kaltę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, į tai, kad nukentėjusysis nepatyrė negrįžtamų sveikatos pokyčių, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, jam priteisė mažesnę sumą nei buvo prašoma. Be to, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos pagrįstumo, priešingai nei tvirtina kasatorius, įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį.

34Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, išsamiai išanalizavo nuteistojo skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pateikė šiuo klausimu argumentuotas išvadas ir motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, jam iš nuteistojo priteisdamas 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė ir tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu, nes esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

35Teisėjų kolegija pripažinti, kad sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, neatsižvelgta į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypta nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių, neturi teisinio pagrindo.

36Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais, tenkinti kasatoriaus prašymą – naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti – nėra pagrindo. Nesant nuosprendžio ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

38Nuteistojo N. P. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu N. P.... 3. Iš nuteistojo N. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. priteista... 4. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija... 6. N. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 22.40 val., viešoje... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis N. P. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės... 8. Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 9. Kasatorius teigia, kad liudytojo M. P. teisiamajame posėdyje duoti parodymai,... 10. Atsižvelgdamas į tai, kasatorius, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir... 11. Kasatorius nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo... 12. Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 13. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 14. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pagal BPK 376... 15. Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,... 16. Prokurorė, nesutikdama su kasatoriaus argumentais dėl nepagrįsto BK 284... 17. Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 18. Nuteistojo N. P. kasacinis skundas atmestinas.... 19. Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalies) ir BK 138 straipsnio 1... 20. Kasatorius teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, kad abiejų instancijų... 21. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 22. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376... 23. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino... 24. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas... 25. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą pagal apeliacinį... 26. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 27. Byloje nustatyta, kad N. P. sudavė nukentėjusiajam D. S. į veidą viešoje... 28. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus,... 29. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 30. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas su civiliniu... 32. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos... 33. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad... 34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą... 35. Teisėjų kolegija pripažinti, kad sprendžiant priteistinos atlyginti... 36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 38. Nuteistojo N. P. kasacinį skundą atmesti....