Byla 2K-160-942/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

2sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei,

3dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

4išteisintajam G. G.,

5išteisintojo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

6nukentėjusiajam D. Š.,

7nukentėjusiojo atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

8viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Aušros Jovaišaitės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio.

9Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu G. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei tęsti darbą, o jo netekus, registruotis darbo biržoje. Iš G. G. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 435,12 Eur, nukentėjusiajam D. Š. – 214,41 Eur turtinės žalos, 1500 Eur neturtinės žalos ir 705 Eur proceso išlaidų.

10Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: G. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiojo D. Š. civiliniai ieškiniai atmesti, nukentėjusiojo D. Š. prašymas 5 Eur kelionės išlaidas ir 700 Eur atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis atmestas, nukentėjusiojo atstovės advokatės Eugenijos Povilaitienės prašymas nukentėjusiojo patirtas 300 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme pripažinti proceso išlaidomis atmestas.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, nukentėjusiojo bei jo atstovės, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo bei jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

121. G. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 20 d., nuo 22.28 iki 22.30 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu sužalojo nukentėjusįjį D. Š.: keliu prispaudė nukentėjusiojo galvą prie žemės, taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus (apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke); dėl apatinio žandikaulio kairio kampo lūžio D. Š. G. G. sutrikdė sveikatą ilgesniam negu dešimties dienų laikotarpiui.

132. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, remdamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų G. G. tyčinių veiksmų padarymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir G. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisino (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nukentėjusiojo D. Š. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieškinius atmetė (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

143. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Aušra Jovaišaitė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį be pakeitimų.

153.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį G. G., pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies nuostatas.

163.2. Anot prokurorės, apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų kaip visumos, padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Jei apeliacinės instancijos teismui neužteko įrodymų, pagrindžiančių G. G. kaltę, jis, pasinaudodamas BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalėjo pats atlikti įrodymų tyrimą ir tik tada vertinti įrodymus kaip visumą bei priimti atitinkamą motyvuotą sprendimą (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo nukentėjusiojo D. Š. parodymus vertinti tiek, kiek jie yra pagrįsti objektyviais pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais, ir susieti juos į vieną visumą. Teismas padarė prielaidą, kad D. Š., kuriam, praėjus pusantros valandos nuo įvykio, buvo nustatytas 1,75 prom. girtumas, galėjo būti užpultas kitų asmenų ar pats nugriūti gatvėje, nors liudytoja L. T., buvusi įvykio vietoje, patvirtino, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo apgirtęs, bet nesvirduliavo. Tai, kad D. Š. susižalojo pats griūdamas ar nukentėjo, eidamas į namus nuo kitų asmenų, yra tik prielaida, pateikta G. G. gynėjo, kurią nepagrįstai priėmė apeliacinės instancijos teismas. Nukentėjusysis D. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neparodė apie tai, kad jis po incidento (duomenys neskelbtini) iki patekimo į gydymo įstaigą būtų ką nors sutikęs, konfliktavęs, turėjęs kitų incidentų, būtų buvęs sumuštas bei sužalotas kitų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas nevertino liudytojos L. Š., kuriai nukentėjusysis pirmajai papasakojo apie savo patirtą smurtą, parodymų kaip visumos. L. Š. patvirtino, kad jos sūnus pasakojęs, jog jį sumušę (duomenys neskelbtini), jam buvo suduoti smūgiai į žandikaulį, o vėliau žandikaulis prispaustas koja G. G., norėjusio po įvykio susitaikyti, tačiau liudytoja nesupratusi, kodėl, tvirtindamas nesmurtavęs prieš jos sūnų, kaltininkas atsiprašo. Ši liudytoja buvo tarpininkė tariantis dėl susitaikymo galimybės ir žalos atlyginimo (G. G. prašė L. Š. atsiprašyti jo vardu D. Š., tačiau nesutiko su atlygintinos neturtinės žalos dydžiu). Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir liudytojos K. G. parodymų – pastaroji patvirtino, kad jos vyras G. G. kalbėjosi telefonu jai girdint su nukentėjusiojo motina L. Š., šie buvo susitikę, tačiau nepavyko susitarti dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Prokurorė daro išvadą, kad incidentas bare tarp G. G. ir D. Š. vyko, D. Š. buvo pargriautas koridoriuje, ten jam žandikaulis prispaustas koja, vėliau G. G., jausdamas savo kaltę dėl neteisėtų veiksmų prieš D. Š., nuolat ieškojo kontakto su nukentėjusiuoju, derėdamasis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir galimybės būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Tada, kai jo netenkino prašoma nukentėjusiojo atlyginti neturtinės žalos suma, jis ėmė neigti savo kaltę, matydamas, jog kitu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės jam nepavyks. Suabejojęs liudytojos L. Š. parodymų teisingumu dėl jų nenuoseklumo ar prieštaringumo, apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytų priemonių šiems prieštaravimams pašalinti.

173.3. Pirmosios instancijos teismas, kitaip nei apeliacinės instancijos teismas, pagrindė savo procesinį sprendimą įvertinęs įrodymų visumą byloje. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas jokių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo trūkumų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, savaip interpretuodamas teismo medicinos specialisto paaiškinimus pirmosios instancijos teisme bei vaizdo įrašą, akcentavo tą aplinkybę, kad D. Š. žandikaulio lūžis negalėjo būti padarytas nė vienu iš vaizdo įrašuose matomu G. G. smurtiniu veiksmu prieš D. Š. Apeliacinės instancijos teismas, nepasisakęs dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pats konstatavo vien tik duomenų prieštaringumą ir nesiėmė priemonių jam pašalinti. Apeliacinės instancijos teismui iškilus abejonių dėl nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei specialisto paaiškinimų įrodomosios reikšmės, šis teismas pats turėjo atlikti įrodymų tyrimą, apklausti šiuos asmenis ir tik tada vertinti jų parodymus bei priimti atitinkamą sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

184. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Aušros Jovaišaitės kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tinkamumo

205. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

215.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai G. G. yra priešingi: pirmosios instancijos teismas jam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, analizuojant kasacinį prokurorės skundą ir jame išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismas pasisako dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo tinkamumo, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

225.2. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį būtent apeliacinės instancijos teismas yra galutinė instancija tikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio šioje byloje matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas nuteistojo G. G. apeliacinio skundo argumentus ir tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, įvertino visus bylos įrodymus kaip visumą, t. y. 2015 m. spalio 23 d. specialisto išvadą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apie nukentėjusiajam D. Š. padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdį, galimą mechanizmą, specialisto parodymus teisme apie tikėtiną D. Š. sužalojimų padarymo mechanizmą, vaizdo įrašų iš tikėtinos įvykio vietos (baro) turinį apie nukentėjusiojo D. Š. ir išteisintojo G. G. fizinį kontaktą, lygino vaizdo medžiagoje esančius duomenis su specialisto išvada ir jo paaiškinimais apie D. Š. padaryto sužalojimo lokaciją, galimą mechanizmą, ir darė išvadą, kad detaliai išanalizuotais G. G. veiksmais, užfiksuotais vaizdo įraše, nėra galimybės padaryti nukentėjusiajam kilusių sužalojimų. Apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime nurodyta, kad tik nukentėjusysis D. Š. parodė, jog G. G. nusitempė jį į koridorių, keliu jam spaudė skruostą prie žemės, bare buvusių liudytojų parodymais tai nepatvirtinta, tačiau tokias aplinkybes jis parodė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. susipažinęs su visa tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas palygino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nukentėjusiojo D. Š. parodymus ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas apie įvykio mechanizmo prieštaringumą (tiek sužalojimų padarymo laiko, tiek vietos, tiek sužalojimų padarymo būdo aspektais). Apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinti liudytojos L. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei pagrįstai suabejota jų patikimumu, visą informaciją sužinojus iš nukentėjusiojo savo sūnaus D. Š., pritaikius ją prie šio parodymų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. G. siekimas susitaikyti ir atlyginti žalą (kasaciniame skunde nurodomi L. Š. ir K. G. parodymai bei jų vertinimas) niekaip nelemia apeliacinės instancijos teismo darytų išvadų dėl veikos prieš D. Š. padarymo mechanizmo, kuris kaltinime nurodytas labai konkretus ir kurio bylos įrodymai nepatvirtina. Pagal specialisto išvados duomenis, D. Š. sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių metu, tiek dėl griuvimo traumos, įrodymų visuma nedavė apeliacinės instancijos teismui pagrindo užtikrintai ir neabejotinai teigti, kad būtent dėl G. G. veikos nukentėjusiajam D. Š. kilo padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

235.3. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo remtis BPK 324 straipsnio 6 dalimi ir atlikti įrodymų tyrimą teisme, pašalindamas, anot kasatorės, atskirų liudytojų parodymų prieštaravimus. Pabrėžtina, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ne tik buvo nurodyti liudytojų, kurie tiesiogiai įvykio nematė, parodymų prieštaravimai, bet įvertintas kiekvienas pirmosios instancijos teismo surinktas įrodymas tiek atskirai, tiek kaip visuma su kitais bylos įrodymais.

245.4. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, surinktų įrodymų byloje patikimumą ir pakankamumą ir pagrįstai teigė, kad įrodymų nepakanka padaryti išvadai, jog būtent G. G. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

255.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008). Sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas turi priimti įvertinęs jo būtinumą konkrečioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). BPK 324 straipsnio 6 dalies nuoroda, kad įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teisme turi būti pakartotinai paskelbtas kaltinamasis aktas ir pakartotinai ištirti visi byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2008, 2K-21/2009, 2K-97/2009, Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-142/2012, 2K-148/2014).

265.6. Nukentėjusiojo motinos ir išteisintojo žmonos parodymai nelaikytini tokiais, kurie turi esminės reikšmės teismo išvadoms dėl G. G. kaltumo / nekaltumo pagrįsti, tad šiuo aspektu BPK 324 straipsnio 6 dalies netaikymas apeliacinės instancijos teisme ir iš naujo neatlikimas įrodymų tyrimo, juolab kad bylos dalyviai to daryti proceso metu ir neprašė, nelaikytinas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi kasacine nutartimi Nr. 2K-276-976/2015 kaip precedentu šioje byloje, nes procesinė situacija šioje byloje yra visiškai skirtinga.

27Dėl proceso išlaidų atlyginimo

286. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis D. Š. atstovei advokatei E. Povilaitienei už atstovavimą jam sumokėjo 300 Eur. Šią sumą prašoma priteisti iš G. G. Pripažinus apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį teisėtu, priteisti iš išteisintojo G. G. nukentėjusiojo D. Š. patirtas jo atstovavimo išlaidas nėra teisinio pagrindo.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Aušros Jovaišaitės kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei,... 3. dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,... 4. išteisintajam G. G.,... 5. išteisintojo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,... 6. nukentėjusiajam D. Š.,... 7. nukentėjusiojo atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,... 8. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 9. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu G. G.... 10. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, nukentėjusiojo bei jo atstovės,... 12. 1. G. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad... 13. 2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 14. 3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 15. 3.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 16. 3.2. Anot prokurorės, apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų... 17. 3.3. Pirmosios instancijos teismas, kitaip nei apeliacinės instancijos... 18. 4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 19. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tinkamumo... 20. 5. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas,... 21. 5.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 22. 5.2. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį būtent apeliacinės instancijos teismas... 23. 5.3. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos... 24. 5.4. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino, nepažeisdamas BPK 20... 25. 5.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi... 26. 5.6. Nukentėjusiojo motinos ir išteisintojo žmonos parodymai nelaikytini... 27. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 28. 6. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros...