Byla 2A-1081-157/2016
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės „Inrent“ pabaigos. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus J. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-12-227-2016, kuriuo patenkintas prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės „Inrent“ pabaigos. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės „Inrent“ (toliau – UAB „Inrent“, atsakovė) pripažinimo pasibaigusia.

4Panevėžio apygardos teismo 2010 d. gegužės 5 d. nutartimi atsakovei UAB „Inrent“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Bankroto eiga“; teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas; teismo 2013 m. vasario 22 d. ir vėlesnėmis nutartimi bankroto procesas buvo tęsiamas.

5UAB „Inrent“ bankroto administratorius 2016 m. birželio 3 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir patvirtinti sąrašą nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų, kurių bendra suma – 4 099 667,23 Eur. Prašymas buvo grindžiamas bendrovės kreditorių 2015 m. gruodžio 28 d. protokoliniu nutarimu (protokolas Nr. 21, 8.1 p.) ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 30 straipsnio 1 dalies bei 32 straipsnio 4 dalies normomis.

6UAB „Inrent“ kreditorių prieštaravimų dėl tokio bankroto administratoriaus prašymo nebuvo gauta.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu pripažino, kad bankrutavusios UAB „Inrent“ veikla pasibaigė; įpareigojo bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje; patvirtino 16 kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašą, kurio bendra suma – 4 099 667,23 Eur. Tokį sprendimą teismas grindė bendrovės kreditorių komiteto 2016-02-12 ir kreditorių susirinkimo 2016-03-31 nutarimais (protokolas Nr.10 ir Nr.11).

9Teismas nustatė, kad nuo teismo nutarties, kuria pradėtos likvidavimo procedūros praėjo 5 metai; pagal bankroto administratoriaus pateikto likvidacinio balanso bei akto duomenis bendrovė jokio turto neturi, gautos pajamos – 9 909 675,34 Eur, panaudotos administravimo išlaidoms, kreditorių reikalavimų tenkinimui ir kt.; liko nepatenkinta 4 099 667,23 Eur kreditorinių reikalavimų; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas šiai įmonei pretenzijų neturi. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl atsakovės BUAB „Inrent“ pabaigos.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Kreditorius J. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimą, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes šis sprendimas priimtas neišnagrinėjus visos bankroto byloje esančios medžiagios, todėl nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

  1. Teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl atsakovės BUAB „Inrent“ pabaigos, nes pažeidžiant procesą apie bylą nebuvo pranešta įmonės kreditoriams; priimtas sprendimas be pagrindo grindžiamas atsakovės kreditorių komiteto 2016-02-12 ir kreditorių susirinkimo 2016-03-31 nutarimais (protokolai Nr.10 ir Nr.11), nes tokių protokolų nėra; iki šiol nebaigta nagrinėti civilinė byla Nr. B2-391-227/2016 dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų.
  2. Teismas rėmėsi bankroto administratorius pateiktu 2016-06-01 likvidavimo aktu, kuriame nurodyta, kad bankroto procedūrų metu buvo gauta 9 909 675,34 Eur pajamų, kurios panaudotos administravimo išlaidoms, kreditorių reikalavimų tenkinimui ir kt. Tačiau teismas nepareikalavo administratoriaus ataskaitos ir nepatikrino likvidavimo akte nurodytų duomenų pagrįstumo, tuo tarpu paskutinėse ataskaitose pajamų dydis buvo tris kartus pakeistas (9 888 347,21, 9 902 844,38 Eur); buvo keturis kartus keičiamas trečios eilės kreditoriams tenkančių lėšų dydis (1 083 318,97, 1 063 048,79, 1 081 099,74 Eur, o likvidavimo akte – 927 453,86 Eur); likvidavimo akte nenurodyta, kokiems tikslams panaudoti 426 429,73 Eur ir kt., kokie darbai atlikti, iš kokių debitorių gauti 79 876, 56 Eur.
  3. Teismas sprendime konstatavęs, kad atsakovė BUAB „Inrent“ jokio likusio turto neturi, nenagrinėjo klausimo dėl įmonės 2010-09-30 balanse nurodytų 112 571 Lt debitorinių skolų ir kitų gautinų piniginių lėšų; dėl 2016-01-07 ilgalaikio turto bei inventoriaus nurašymo akto, kuris nebuvo pateiktas kreditoriams, nepatvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininko; teismo proceso metu – 2016-03-22 kreditoriams buvo pateiktas tik nurašytino inventorius sąrašas.
  4. Klausimas dėl įmonės pabaigos turėtų būti iš naujo sprendžiamas kreditorių susirinkime išnagrinėjus bankroto administratoriaus galutinę detalizuotą ataskaitą apie gautų pajamų panaudojimą, pagrįstą išrašais iš banko sąskaitos, įvertinus civilinėje byloje Nr. B2-391-227/2016 kreditoriaus keliamus klausimus dėl kreditoriams padarytos žalos atlyginimo.

12BUAB „Inrent“ vardu pateiktame atsiliepime bankroto administratorė UAB „Bankroto eiga“, nesutikdama su kreditoriaus J. U. paduotu apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo skirti apeliantui 5 792 Eur ar mažesnę baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Teismas suklydo skundžiamame sprendime nurodydamas bendrovės kreditorių komiteto 2016-02-12 ir kreditorių susirinkimo 2016-03-31 nutarimus (protokolai Nr.10 ir Nr.11), tačiau iš esmės turėjo pagrindą priimti šį sprendimą, nes bendrovės kreditorių susirinkimuose (2015-12-28 protokolas Nr. 21, 2016-04-29 protokolas Nr. 22) buvo išspręsti visi klausimai, susiję su įmonės pabaiga, o apeliantas, kurio 8 973,34 Eur reikalavimas, už 100 Eur įsigytas iš kito kreditoriaus UAB „Baltų tinklo prekyba“ (teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis), sudaro 0,22 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų, tokių nutarimų neskundė. Ši teismo klaida traktuotina kaip rašymo apsirikimas, nesuteikiantis pagrindo naikinti teismo sprendimą.
  2. Atmestini apelianto teiginiai, susiję su jo proceso teisių pažeidimu, nes apie šį teismo posėdį buvo informuotas tiek el. paštu, tiek viešai per teismų duomenų bazę Liteko, tiek ir per http://pranesimai.teismai.lt/teismu. Kitų teisme nagrinėjamų bylų, kuriose dalyvautų BUAB „Inrent“, nėra.
  3. Atmestini apelianto teiginiai, kad sprendimas neteisėtas ir naikintinas dėl to, jog teismas neišnagrinėjo visos bankroto byloje esančios medžiagos – BUAB „Inrent" bankroto procedūros tęsiasi jau šeštus metus, visos ĮBĮ numatytos procedūros buvo įvykdytos (įmonės turtas realizuotas, likęs turtas nurašytas, visi teisminiai ginčai išspręsti, visos surinktos lėšos išdalintos kreditoriams, jokių pajamų ar turto nėra ketinam gauti ateityje), o vieno iš kreditorių siekimas viską pradėti iš naujo ir „išsiaiškinti bankroto byloje tikrąją tiesą“ nėra pakankamas pagrindas tęsti bankroto procesą.
  4. Apeliantas, pateikdamas šį skundą, piktnaudžiavo proceso teisėmis, todėl jam skirtina 5 792 Eur arba mažesnė bauda (CPK 95 straipsnis). Šis asmuo turi leidimą verstis bankroto administravimo veikla, iki 2012 metų gegužės mėn. pabaigos vykdė BUAB „Inrent“ bankroto procesą kaip administratorės UAB „Bankroto eiga“ įgaliotas asmuo, tačiau buvo atleistas iš darbo ir dėl to atstatydintas iš šių pareigų. Nuoskaudą dėl prarasto darbo jis išreiškia trukdydamas sklandžiai vykdyti BUAB „Inrent" bankroto procedūras (teikia įvairius prašymus, skundus, pastabas ir kt.). Tokie jo veiksmai pažeidžia kitų kreditorių, bendrovės interesus, prieštarauja Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 reikalavimams, teismų praktikos išaiškinimams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-540-330/2015).

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Kaip žinoma, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, kuris atliekamas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas iš naujo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

16Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos skundo ribos, teisėjų kolegija nenustatė, todėl šią bylą nagrinėja pagal kreditoriaus J. U. apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

17Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad vieši duomenys patvirtina BUAB „Inrent“ vardu pateiktame bankroto administratorės UAB „Bankroto eiga“ atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog apeliantas kreditorius J. U. nuo 2008 m. yra įrašytas į bankroto paslaugas teikiančių asmenų sąrašą (eilės Nr. B-FA089), yra baigęs 29 bankroto procedūras (www.bankrotodep.lt), yra administravęs taip pat ir atsakovės bankroto procesą, todėl jau vien dėl to nėra pagrindo jį šioje byloje traktuoti kaip silpnesniąją proceso šalį. Taigi šiam asmeniui, be kita ko, yra / turi būti gerai žinomi tiek ĮBĮ normose, teismų praktikoje įtvirtinti įmonių bankroto proceso tikslai, tiek techninės bei teisinės galimybės domėtis bankroto procesu, įgyvendinti ĮBĮ bei CPK įtvirtintas bendrąsias ir specialiąsias proceso dalyvio ir kreditoriaus teises bei pareigas etc.

18Kaip žinoma, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka. Sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas reglamentuojančioje ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas priima tokį sprendimą po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Taigi įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka jos turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

19Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios išvadą, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Tuo tarpu vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, kt.).

20Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas kreditorius J. U. šio bankroto proceso dalyvio teisėmis ir pareigomis naudojasi nuo įsiteisėjimo Panevėžio apygardos teismo 2015 d. spalio 23 d. nutarčiai dėl kreditorių pasikeitimo (ĮBĮ 26 straipsnio 1, 3 dalys, CPK 48 straipsnis). Šis prašymas buvo grindžiamas 2015-10-01 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuria ankstesnis kreditorius UAB „Baltų tinklo prekyba“ savo 39 017,42 Lt (11 300,13 Eur) finansinį reikalavimą jam perleido atlygintinai (už 100 Eur), o atitinkamas mokėjimo nurodymas bei kasos pajamų orderio kvitas patvirtino, kad yra atsiskaityta. Akivaizdu, kad apeliantui yra žinoma CPK 48 straipsnio 2 dalies norma, jog teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Taigi turint omenyje, kad bankroto byla atsakovei UAB „Inrent“, kaip jau minėta, yra nagrinėjama nuo 2010 m.; kad ankstesnio kreditoriaus UAB „Baltų tinklo prekyba“ trečiąja eile tenkintinas finansinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi, taigi nuo 2010 m. šis kreditorius, naudodamasis savo teisėmis, turėjo galimybę gauti informaciją visais bankroto proceso klausimais, ir iš esmės kontroliuoti administratoriaus veiksmus tiek bankrutuojančios bendrovės turto / debitorinių skolų išreikalavimo, tiek gautų lėšų panaudojimo etc. klausimais. Dar teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Tuo tarpu apeliantas, kurio finansinis reikalavimas sudaro 0,22 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų, savo skunde šioje proceso stadijoje kelia klausimus apie gautų lėšų panaudojimą, darbų atlikimą, kreditoriams tenkančių lėšų dydį etc., tvirtinama, kad kreditorių susirinkime turi būti iš naujo nagrinėjami minimi klausimai ir tik tuomet sprendžiama dėl įmonės pabaigos. Tačiau pagal byloje esančius įrodymus bendrovės kreditorių 2015-12-28 ir 2016-04-29 susirinkimuose (protokolai Nr. 21, Nr. 22) buvo išspręsti visi klausimai, susiję su įmonės pabaiga.

21Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus būtent šios bankroto bylos procesą, šie apelianto argumentai yra atmestini, kaip nepaneigiantys teismo išvados skundžiamame sprendime pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).

22Antra, atmestini apelianto argumentai, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl to, kad teismas motyvuose rėmėsi bendrovės kreditorių komiteto 2016-02-12 ir kreditorių susirinkimo 2016-03-31 nutarimais (protokolai Nr.10 ir Nr.11), nes tokie nebuvo priimti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Inrent“ vardu pateiktame atsiliepime bankroto administratorius UAB „Bankroto eiga“ teisingai nurodo, jog visi įmonės pabaigai aktualūs klausimai yra išspręsti pirmiau paminėtuose kreditorių susirinkimuose, todėl ši aplinkybė traktuotina, kaip teismo suklydimas nesuteikiantis pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą (CPK 328 straipsnis).

23Trečia, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad sprendimas priimtas esant neišnagrinėtam ginčui dėl bankroto administratoriaus atsakomybės, nes pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis kitų teisme nagrinėjamų bylų, kuriose dalyvautų BUAB „Inrent“, nėra.

24Ketvirta, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su jo proceso teisių pažeidimu, nes, priešingai nei tvirtinama skunde, apie šį teismo posėdį dalyvaujantys asmenys tinkamai informuoti. Be to, kaip jau minėta, būtent šiam kreditoriui yra / turi būti žinomas CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas.

25Penkta, teisėtų kolegija netenkina taip pat ir atsakovės BUAB „Inrent“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ prašymo apelianto atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytas procesinio poveikio priemones, nes sprendžia, kad bylos medžiaga tam nesuteikia pakankamo pagrindo (CPK 185 straipsnis).

26Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

27Remdamasi tuo, kas pirmiau paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog egzistuoja materialiojo pobūdžio sąlyga priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (CPK 185 straipsnis, ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 4 dalis). Dėl to nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir jis paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės „Inrent“... 4. Panevėžio apygardos teismo 2010 d. gegužės 5 d. nutartimi atsakovei UAB... 5. UAB „Inrent“ bankroto administratorius 2016 m. birželio 3 d. pateikė... 6. UAB „Inrent“ kreditorių prieštaravimų dėl tokio bankroto... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu pripažino, kad... 9. Teismas nustatė, kad nuo teismo nutarties, kuria pradėtos likvidavimo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Kreditorius J. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 12. BUAB „Inrent“ vardu pateiktame atsiliepime bankroto administratorė UAB... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Kaip žinoma, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos... 16. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat išimtinių... 17. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad vieši duomenys patvirtina BUAB... 18. Kaip žinoma, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma... 19. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio... 20. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas kreditorius J. U.... 21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus būtent šios bankroto bylos... 22. Antra, atmestini apelianto argumentai, kad skundžiamas sprendimas naikintinas... 23. Trečia, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad sprendimas... 24. Ketvirta, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su jo proceso... 25. Penkta, teisėtų kolegija netenkina taip pat ir atsakovės BUAB „Inrent“... 26. Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės... 27. Remdamasi tuo, kas pirmiau paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą palikti...