Byla 2A-656-524/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, G. J., R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I . Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo turėdama tikslą gauti vienkartinę kompensaciją už žuvusį T. S. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2015 m. iki 2017 m. buvo T. S., žuvusio ( - )., sugyventinė, priteisti iš G. J. 600 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog su T. S. susipažino ir pradėjo draugauti 2014 m. vasaros pabaigoje, pradėjusi dirbti policijos komisariate. Po kurio laiko abu nusprendė gyventi kartu. Jis remontavo gyvenamąjį namą, esantį ( - ), į kurį vėliau įsikėlė gyventi. 2015 m. atsikėlė pas T. S. ir ji su savo daiktais, pradėjo kartu gyventi, vedė bendrą ūkį. Jie planavo susituokti ir savo santykius įteisinti, tačiau T. S. visą dėmesį kol kas skyrė buičiai. Be to, ji mokėsi universitete, dėl šių visų priežasčių vestuvių datą atidėliojo ir abu kaupė pinigus. Ta aplinkybė, kad su T. S. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, buvo žinoma visiems juos pažinojusiems. Žuvus T. S. spauda rašė apie jų bendrą gyvenimą. T. S., kaip jos sugyventiniui, žuvus einant tarnybines pareigas, nori, kad būtų išmokėta vienkartinė kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienerius metus nuo pareigūno mirties išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija. Kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Žuvusio pareigūno šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai, kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresni vaikai, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas ir motina. Pareiškėja neturi kitos galimybės gauti dokumentus, patvirtinančius, kad ji ir T. S. buvo sugyventiniai ar partneriai, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. CK 3.229–3.235 str. reglamentuoja partnerių statusą, tačiau Vyriausybė iki šiol nėra priėmusi įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų dėl partnerystės registravimo tvarkos. Nesant nustatytos partnerystės įregistravimo tvarkos, šių faktinių šeiminių savo santykių neįregistravo, nors būtent tokie jų santykiai buvo.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7

  1. Tauragės apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Pareiškėjai siekiant gauti vienkartinę kompensaciją, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. T., gim. ( - ), 2015–2017 metais buvo T. S. sugyventinė.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja įrodinėja, kad ją ir T. S. siejo faktiniai šeiminiai teisiniai santykiai (partnerystė). Įrodinėdama pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškėja pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad pirkdama įvairias prekes per internetinę bankininkystę, kaip savo adresą, kuriuo reikia pristatyti prekes, nurodydavo T. S. priklausančio gyvenamojo namo adresą, t. y. ( - ). Taip pat teismui pateikė savo sąskaitos išklotinę, iš kurios matyti, kad 2015–2016 metais ji apsipirkdavo ( - ) esančiose parduotuvėse. Pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuota pareiškėja su T. S. švenčiantys įvairias šventes. Pateikė bendrą kvietimą į pareiškėjos pusbrolio T. vestuves. Iš 2016 m. birželio 7 d. darytos fotonuotraukos matyti gėlių darželis, įrengtas prie T. S. namo. Iš 2016 m. rugsėjo 16 d. TPA narių ir abonentų duomenų matyti, kad pareiškėja tvarkė keleto abonentų sąskaitas, tarp jų ir T. S., jo mamos O. S.. Pareiškėja teigia, kad apie tai, jog ji gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su T. S., gerai žinojo T. S. namiškiai ir giminaičiai, visi jos namiškiai ir giminaičiai, abiejų draugai, bendradarbiai ir kaimynai. Straipsniai „Pamario“ , „Šilokarčemos“, „Klaipėdos“, „Lietuvos ryto“ laikraščiuose rodo, kad pareiškėja ir T. S. dirbo kartu, buvo įsimylėję vienas kitą, pareiškėja visų artimųjų vardu paskelbė padėką už paramą sunkią akimirką. Įvertinęs visus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja savo įrodinėjamas aplinkybes įrodė. Pareiškėjos prašymu posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Nors suinteresuotas asmuo – T. S. sesuo G. J. ginčijo pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, prašė apklausti daug liudytojų, tačiau apklausti liudytojai nepaneigė pareiškėjos pateiktų įrodymų. Minėti liudytojai kaip ir G. J. tik akcentavo kai kurias detales, kurios iš esmės nekeičia visumos pareiškėjos nurodytų ir įrodymais patvirtintų aplinkybių. G. J. komentavo pateiktas žinutes, tačiau savaip interpretuodama kai kuriuos išsireiškimus, sąvokas, nepaneigė pareiškėjos įrodinėjamos aplinkybės, kad ji ir T. S. gyveno kartu kaip sugyventiniai, todėl prašomas faktas nustatytas. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi nenustatė, jog suinteresuotas asmuo G. J. būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo G. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, netenkinus minėto reikalavimo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos pareiškimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą civiliniame procese, dėl to nepagrįstai patenkino pareiškėjos pareiškimą.
    2. Negaliojant partnerystės santykius reglamentuojančioms normoms, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas negali lemti teisinių padarinių atsiradimo. Partnerystės faktas tol, kol jis neįregistruotas, neturi juridinės reikšmės, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjos prašomą juridinį faktą. Dėl to, nesant CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, esant kurioms teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iš viso turėjo būti nenagrinėjamas teisme, o todėl byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
    3. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje surinktų įrodymų, o tik rėmėsi pačios pareiškėjos teiginiais, kurie paneigti netgi pačios pareiškėjos pakviestų liudytojų parodymais, kuriuos teismas sprendime nepagrįstai įvertino kaip patvirtinančius pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino apeliantės pakviestų liudytojų parodymų. Teismas sprendime tik lakoniškai nurodė, jog vieni liudytojai patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, o kiti jų nepaneigė, tačiau, išklausius teismo posėdžių garso įrašus, matyti, kad teismo teiginiai yra nepagrįsti ir liudytojų parodymus teismas sprendime įvertino netinkamai. Teismas netinkamai įvertino kitus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėja pas T. S. apsigyveno tik 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje, o iki to laiko su pertraukomis tik draugavo, todėl atvykdavo tik pas jį svečius, todėl pareiškėja neįrodė nei to, kad ji būtų išgyvenusi su T. S. ne mažiau kaip metus laiko, nei to, kad jie abu būtų turėję tikslą sukurti šeiminius santykius, susilaukti vaikų, vesti bendrą ūkį, bendrai mokėti mokesčius ir t. t.
    4. Neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja buvo T. S. sugyventinė nuo 2015 m. sausio 1 d. (kai net pareiškėja teisme nurodė, kad tuo metu jie kartu negyveno) iki 2017 m. gruodžio 31 d. (kai T. S. mirė ( - )).
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas, teisingai vadovavosi teismų praktika, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
    2. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad civilinė byla turėjo būti nutraukta, nes pareiškėjos prašymas nustatyti juridinį faktą negalėjo būti nagrinėjamas teisme. Kaip matyti iš įstatymų analizės, šiuo metu sugyventinio (partnerio) statusas Lietuvos Respublikoje nėra registruojamas ir jam nustatyti įstatymai nėra numatę jokios tvarkos. Tačiau sugyventinis, kaip subjektas, teisėje yra pripažįstamas, nes Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, šeimos narys, turintis teisę gauti kompensaciją (be kitų šeimos narių), yra ir sugyventinis (partneris). Todėl buvo teisinis pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris sukelia konkrečias teisines pasekmes.
    3. Byloje yra pakankamai pagrįstų ir neabejotinų įrodymų, kad pareiškėja ir žuvęs asmuo T. S. buvo sugyventiniai nuo 2015 m. pabaigos iki jo žūties ( - ), tai yra gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, dirbo, planavo savo atostogas ir nuosekliai planavo tolesnį bendrą gyvenimą – santuokos sudarymą ir bendrų vaikų auginimą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-388/2010). Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.
  4. Pareiškėja savo reikalavimą nustatyti juridinį faktą, jog ji ir ( - ) žuvęs T. S. nuo 2015 m. iki 2017 m. buvo sugyventiniai, grindė tuo, jog su minėtu asmeniu ieškovė gyveno nuo 2015 m. iki jo žūties, vedė bendrą ūkį, faktiškai jų santykiai buvo šeiminiai, tai yra sugyventinių (partnerių) santykiai. Nustačius šį faktą ieškovė būtų laikoma T. S. sugyventine (partnere) ir įgytų teisę į dalį kompensacijos, išmokamos pareigūnui žuvus atliekant tarnybines pareigas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 1 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienerius metus nuo pareigūno mirties išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija. Kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Žuvusio pareigūno šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai, kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresni vaikai, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas ir motina.
  5. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nėra pateikta sugyventinio (partnerio) sąvoka, todėl aiškinant šios nutarties 10 p. paminėtą teisės normą taikytinas CK 3.229 str. Minėtame CK 3.229 straipsnyje sugyventiniais apibrėžiami vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, bet ši teisės norma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsniu, šiuo metu dar nėra įsigaliojusi, nes nėra priimtas įstatymas, reglamentuojantis partnerystės įregistravimo tvarką. Todėl įvertinus minėto CK 3.229 straipsnio dispoziciją spręstina, kad įstatymo leidėjas partnerystės įregistravimą įstatymų numatyta tvarka sieja su sugyventinių turtinių santykių reguliavimu. Pareiškėja prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu siekia sau turtinių, o ne asmeninio pobūdžio pasekmių, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas teisme.
  6. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. Valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktus, išvardytus CK 2.18 straipsnyje. Tai – asmens gimimas, asmens mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas, vardo ir pavardės pakeitimas, partnerystė.
  7. Lietuvos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šį punktą nustatomas ne pats gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties ar kito civilinės būklės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Fakto įregistravimą patvirtina įrašo pagrindu išduotas liudijimas. Jeigu prašomas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jis negali būti nustatytas, nes neturės juridinės reikšmės. Kadangi nėra šio įstatymo, tai partnerystės faktas, kol jis neįregistruotas, neturi juridinės reikšmės. Į tai yra atkreipęs dėmesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje (Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 33K-3-497/2004, 2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika Nr. 24, 2005).
  8. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatomi tik tokie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ir, nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjos siekiamoms įgyti teisėms. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalykas yra juridinių faktų, t. y. teisiškai reikšmingų aplinkybių, nustatymas, o ne pačių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos pripažinimas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės prašomas nustatyti faktas jai nesukels nurodomų teisinių padarinių, todėl neturi juridinės reikšmės. Dėl šios priežasties, nesant visų būtinų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, vadovaujantis anksčiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
  9. Šiuo metu Lietuvos Respublikos partnerystės įstatymas dar nėra priimtas, todėl Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos negali būti taikomos. Negaliojant partnerystės santykius reglamentuojančioms normoms, sąvoka sugyventinis negali būti vertinama kaip teisinė, sukurianti asmenims teisės aktuose numatytas teises ir pareigas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme (Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1977-390/2012, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-947-467/2008).
  10. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias normas, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti tik pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; kt.).
  11. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, sprendžia, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant šį klausimą teismui būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, negali būti nustatytas, turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).
  12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškimą ir jį išnagrinėjęs, šių aplinkybių nevertino. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant CPK normas, išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina, pareiškėjai grąžintinas 41 EUR žyminis mokestis, sumokėtas paduodant pareiškimą (CPK 87 str. 1 d. 4 p.).
  13. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
  14. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
  15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliantės ir pareiškėjos interesai priešingi, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad suinteresuotas asmuo G. J. buvo įtraukta į jau prasidėjusį procesą 2017-07-04 nutartimi, šis klausimas turėjo būti išspręstas pareiškimo priėmimo stadijoje, konstatuoja, kad yra pagrindas suinteresuoto asmens G. J. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme mažinti iki 100 EUR (CPK 3 str. 7d., 93 str.). Iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistina 38,60 EUR žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir 100 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

14Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir nutraukti civilinę bylą, iškeltą pagal K. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, G. J., R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

16Grąžinti K. T. 41 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2017-05-03 mokėjimo nurodymu paduodant pareiškimą. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities VMI.

17Priteisti iš K. T. G. J. 238,60 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai