Byla 2A-661/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei Jurgitai Judickienei, R. P. , atsakovų atstovui Vygantui Barkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ACDC“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-482-538/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ACDC“ ieškinį atsakovams V. V. , G. V. dėl avanso grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „ACDC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. V. , G. V. dėl avanso grąžinimo ir prašė priteisti iš atsakovų 500 000 Lt sumokėtą avansą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai 2007 m. spalio 2 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais nupirkti iš atsakovų gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Pagal preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 2.2.1 punktą ieškovas sumokėjo atsakovams 500 000 Lt. Ši suma turėjo būti įskaityta į 10 000 000 Lt perkamo pastato kainą. Pagrindinę pastato pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2007 m. gruodžio 31 d. Sutarties 6.4 punkte šalys nustatė, kad ieškovas nebus laikomas kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, jeigu pagrindinė sutartis negalės būti sudaryta todėl, kad kredito įstaiga atsisakys išduoti pirkėjui 3 500 000 Lt kreditą. Kadangi kredito įstaigos atsisakė išduoti kreditą ieškovui, ieškovo teigimu, jo kaltės dėl sutarties nutraukimo nėra, todėl jam turi būti grąžintas 500 000 Lt avansas.

4Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir tinkamai nevykdė savo ikisutartinių įsipareigojimų, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Kadangi ieškovas elgėsi nesąžiningai, nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, 500 000 Lt turi likti atsakovams kaip ieškovo mokėtina bauda ir minimalūs atsakovų nuostoliai pagal preliminariosios sutarties 6.2 punktą.

5Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu ieškovo UAB „ACDC“ ieškinį patenkino.

6Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateikus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, 2008 m. liepos 1 d. sprendimu 2008 m. vasario 7 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinio netenkino. Nurodė, jog teismui pateikti AB SEB Vilniaus banko, UAB „SEB VB lizingas“, UAB „Hansa lizingas“, UAB DnB Nord lizingas, UAB „SAMPO banko lizingas“ raštai, kuriuose ieškovui atsisakoma suteikti 3 500 000 Lt kreditą, tačiau teismas pažymėjo, jog atsakovams sutikus padaryti nuolaidas, ieškovas į kredito įstaigas papildomai nesikreipė. Teismas pripažino, kad ieškovas, esant ikisutartiniams santykiams, nesilaikė nuostatos, kad šalys turi vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str., 6.163 str. 1 d.). Teismas atkreipė dėmesį, jog, byloje apklausti liudytojui patvirtino, kad ieškovas ir neketino sudaryti pagrindinės sutarties, o tai dar kartą patvirtina, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ir netinkamai vykdė savo ikisutartinius įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį, jog jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.), todėl nustačius, kad sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, ieškovas privalo padengti atsakovų patirtus nuostolius, šiuo atveju 500 000 Lt baudą pagal sutartį, ir tokiu atveju nuostolių dydžio atsakovai neturi įrodinėti (CK 6.71 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad dėl ieškovo nerūpestingumo atsakovai patyrė nuostolių ir sutartyje numatytos 500 000 Lt baudos nei sutarties, nei įstatymo normomis remiantis nėra pagrindo mažinti (CK 6.258 str. 3 d.). Nurodė, jog šiuo atveju ieškovo sumokėtas avansas pagal sutartį laikytinas bauda, kurios atsakovai pagrįstai negrąžina ieškovui, bei pripažino, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.

7Ieškovas UAB ,,ACDC“ apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas dėl tokių argumentų:

  1. Sutarties 6.4 punktas kvalifikuotinas kaip šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės netaikymo (ribojimo) CK 6.252 straipsnio prasme. Toks šalių susitarimas atitinka sąžiningumo ir protingumo principus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra teisėtas ir privalomas. Ieškovas, siekdamas gauti finansavimą, kreipėsi į banką bei keturias lizingo bendroves, visos šios kredito įstaigos suteikti ieškovui prašomą finansavimą atsisakė ir atsisakymas buvo motyvuojamas tuo, jog norimo įsigyti turto vertė yra nepakankama 3 500 000 Lt dydžio finansavimui suteikti. Kadangi kaltė yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nesant ieškovo kaltės jam atsakomybė negalėjo būti taikoma. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovo sumokėtą avansą iš atsakovų ir pripažino ieškovo sumokėtą avansą sutartine bauda už tariamą sutarties pažeidimą. Teismas sprendime darė išvadą, kad ieškovas nesielgė pakankamai rūpestingai, tačiau ieškovo kreipimasis dėl finansavimo į penkias kredito įstaigas patvirtina pakankamas ieškovo pastangas įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sutarties 6.4 punkte aiškiai nenurodoma, į kiek kredito įstaigų ieškovas privalo kreiptis, todėl šiuo atveju taikytinos CK 6.193 straipsnyje numatytos sutarčių aiškinimo taisyklės - sutarties 6.4 punkto gramatinis aiškinimas leidžia teigti, kad pakaktų kreiptis į vieną tokią įstaigą (sutarties 6.4 punkte terminas „kredito įstaiga“ vartojamas vienaskaita).
  2. Teismas sprendė apie ieškovo nesąžiningumą nepagrįstai didelę reikšmę teikdamas liudytojų parodymams ir netinkamai juos vertindamas. Pabrėžtina, kad apklausti liudytojai, girdėję ieškovo darbuotojos ir atsakovų telefoninį pokalbį, nepatvirtino ieškovo nesąžiningų ketinimų. Be to, vertindamas liudytojų parodymus, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų giminystės ryšius su atsakovais bei liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi.
  3. Viena iš pagrindinių aplinkybių, kuriomis remiantis skundžiamu sprendimu buvo konstatuota ieškovo kaltė, buvo ta, kad ieškovas kredito įstaigoms nepateikė pagerintų atsakovų pasiūlymų, kuriais remdamosi kredito įstaigos galbūt būtų kitaip įvertinusios kredito išdavimo galimybes. Pirma, tariamai pagerinti pasiūlymai nepatenka į ginčo dėl sutarties vykdymo ir sutartinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą apimtį, todėl apskritai negalėjo būti teismo vertinami, nes bet kokie sutarties pakeitimai turėtų būti įforminti abiejų šalių pasirašytu dokumentu. Atsakovų pateikti nauji pasiūlymai yra laikytini oferta, kuri būtų sukėlusi teisines pasekmes tik tuomet, jei ieškovas šią ofertą būtų akceptavęs (CK 6.173 str. 1 d., 6.181 str. 1 d.). Be to, atsakovų pateikti pasiūlymai nepašalino būtinybės ieškovui gauti kredito įstaigų finansavimą, buvo nelogiški, nepriimtini. 2007 m. lapkričio 7 d. pasiūlymu atsakovai nurodo galintys sumažinti 160,32 kv. m pastato dalies kainą vienu milijonu litų, t. y. iki 4 mln. Lt, tačiau atsakovų pasiūlymas nepanaikino būtinybės gauti finansavimą dėl 3 500 000 Lt kainos dalies, kuri pagal sutarties 2.2.2 punktą turėjo būti sumokėta atsakovams per 30 dienų nuo pagrindinės sutarties sudarymo. 2007 m. gruodžio 4 d. rašte atsakovai taip pat nurodė sutinkantys, kad bankams būtų įkeista ir apsunkinta hipoteka didesnioji - 16032/26752 - pastato dalis, kuri pagal sutartį turėjo būti įkeista atsakovams, tačiau, kaip aiškiai matyti iš 2007 m. spalio 15 d. AB SEB Vilniaus banko rašto, šis bankas atsisakė finansuoti pastato įsigijimą net ir ieškovui įkeitus didesniąją 160,32 kv. m pastato dalį. Tai reiškia, kad 2007 m. gruodžio 4 d. rašte pateiktas pasiūlymas taip pat neturėjo jokios realios įtakos ieškovo prievolių vykdymui. 2007 m. gruodžio 6 d. rašte atsakovai siūlė visą pastatą įkeisti jiems, per 30 dienų po pagrindinės sutarties sudarymo sumokėti 1 mln. Lt kainos dalį, o likusius 2,5 mln. Lt sumokėti per 1 m. 6 mėn., kai bus sudaryta pagrindinė sutartis. Akivaizdu, kad visą pastatą įkeitus atsakovams, ieškovas nebegalėtų jo įkeisti bankui ir dėl šios priežasties visą likusią kainos dalį turėtų mokėti iš savo apyvartinių lėšų. Galiausiai 2008 m. sausio 4 d. raštu atsakovai siūlė ieškovui įsigyti ne visą pastatą, o tik mažesniąją - 10720/26752 - jo dalį, likusią sumą sumokant per 2-3 metus. Pažymėtina, kad atsakovams buvo gerai žinoma, jog ieškovą domina tik viso pastato įsigijimas.
  4. Teismas neturėjo jokių objektyvių duomenų, jog, pateikus pagerintus pasiūlymus kredito įstaigoms, šios būtų sutikę finansuoti pastato įsigijimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, ignoruodamas rungtyniškumo principo reikalavimus, atsakovų atstovo prašymu kreipėsi į visas kredito įstaigas, kurioms ieškovas teikė prašymus dėl pastato įsigijimo finansavimo, prašydamas atsakyti į klausimą, ar būtų šios bendrovės sutikusios finansuoti 160,32 kv. m pastato dalies įsigijimą už 2,5 mln. Lt bei 1,5 mln. Lt sumą. Nors nė viena iš šių įstaigų savo raštuose teismui nenurodė, kad finansavimas pagal nurodytas sąlygas būtų buvęs suteiktas, tai nesutrukdė teismui sprendimą grįsti spėjimu, jog ieškovui pateikus tariamai pagerintus atsakovų pasiūlymus kredito įstaigoms toks finansavimas galėjo būti suteiktas.
  5. Atsakovai patys elgėsi neapdairiai ir nesąžiningai, egzistuoja jų pačių kaltė dėl sutarties neįvykdymo ir vien tai sudarė savarankišką pagrindą atsisakyti taikyti civilinę atsakomybę ieškovui. Atsakovai įtikinėjo ieškovą, kad pastato rinkos vertė yra 10-11 milijonų litų, ir savo teiginiams pagrįsti pateikė 2006 m. birželio 7 d. UAB „Ober-Haus“ pažymą, kurią pasirašė asmuo, neturintis teisės atlikti turto vertinimus. Atsakovams pateikus 2007 m. spalio 8 d. UAB ,,Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymą reali pastato vertė nustatyta 6 787 000 Lt ir būtent nepakankama siūlomos įkeisti pastato dalies vertė sutrukdė ieškovui gauti finansavimą ir tinkamai įvykdyti sutartį. Tai reiškia, kad pačių atsakovų neatsargumas (gal ir tyčiniai veiksmai) lėmė arba iš esmės turėjo įtakos, kad buvo negalima įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
  6. Net ir tuo atveju, jei visi sutartinės atsakomybės taikymo pagrindai būtų buvę nustatyti, ieškovo sumokėtas avansas negalėjo būti pripažįstamas sutartine bauda ir faktiškai priteisiamas atsakovams. Vadovaujantis teismų praktika, pagal preliminariąją sutartį sumokėtos pinigų sumos (avansas) turi būti gražinamos, išskaičius iš jų pagal sutartį mokėtinas netesybas (jei tokios numatytos sutartyje). Suprantama, netesybos gali būti išskaitomos iš grąžintino avanso, kai yra nustatytos visos būtinosios sąlygos netesyboms priteisti. Dėl šios priežasties, sprendžiant avanso priteisimo nagrinėjamoje situacijoje klausimą, teismas privalėjo vadovautis visomis sutarties bei įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis netesybų priteisimą. Vienintelis atvejis, kai atsakovai turi teisę reikalauti iš ieškovo netesybų, yra numatytas sutarties 6.2 punkte. Tačiau atsakovai šiame punkte numatytų sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų nėra įvykdę.
  7. Teismas negalėjo pripažinti atsakovo teisės pasilikti visą 500 000 Lt sumą, kadangi tokia sutartinių netesybų suma yra neprotingai didelė ir ją teismas privalėjo mažinti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujantis sprendžiama, ar sutartinės netesybos yra protingo dydžio, yra nukentėjusios šalies realiai patirtų nuostolių dydis. Teismas nurodė, kad atsakovai negalėjo sudaryti sandorių dėl kito nekilnojamojo turto. Tokia išvada yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsta, nemotyvuota ir neatitinka bylos medžiagos. Be to, teismas akcentavo, jog nuostolių atsakovams atsirado dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai pažeidė procesinę nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo tvarką.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. V. ir G. V. prašo skundą atmesti. Atsakovai atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

  1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog netesybos galėjo būti taikomos tik tuo atveju, jei, laikydamiesi sutarties 6.2 punkto reikalavimų, sutartį būtų nutraukę atsakovai. Sisteminis sutarties aiškinimas patvirtina, jog 500 000 Lt bauda taikytina tiek tuo atveju, kai nukentėjusioji šalis nutraukia sutartį dėl kitos šalies padaryto esminio sutarties pažeidimo, tiek tuo atveju, kai sutartį pažeidusi šalis pati vienašališkai nutraukia sutartį. Teismas skundžiamame sprendime aiškinosi tikruosius šalių ketinimus ir nepažeidė sutarties aiškinimo taisyklių. Pažymėtina, jog sutarties sąlygas ruošė ieškovas, kuris yra juridinis asmuo. Apeliantas, patvirtinęs sutartį (sutarties 3.1, 4.2.5, 4.2.9 punktų reikalavimus), sudarė pagrindą atsakovams tikėtis, jog sutartis bus sudaryta.
  2. Atsižvelgiant į sutarties 6.4 punktą laikytina, jog buvo sudarytas sandoris su atidedamąja sąlyga, todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, kad apeliantas veikė nesąžiningai, nesiekė gauti kredito, o tik siekė sudaryti veiklos iliuziją (CK 1.66, 1.67 str.). Įvertinus tai, kad šalyje veikia beveik 30 bankų, ieškovo elgesys, kai buvo kreiptasi tik į vieną banką, negali būti laikomas pakankamu veikimu siekiant gauti kreditą. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog į UAB SEB VB lizingą, UAB ,,Hansa lizingas“ ir UAB DnB Nord lizingą buvo tinkamai kreiptasi dėl finansavimo.
  3. Atsakovams 2007 m. lapkričio 7 d. pasiūlius sumažinti pardavimo kainą 1 mln. litų, ieškovui atsirado poreikis skolintis mažesnę (2,5 mln. Lt) sumą. Atsakovų paskaičiavimu, toks kainos sumažinimas yra pakankamas reikiamam kreditui gauti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas sprendimą grindė prielaidomis. Teismas neprivalėjo konstatuoti, jog kitos kredito įstaigos neabejotinai būtų suteikusios kreditą, nes teismas gali daryti išvadą ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka.
  4. Reikšminga aplinkybė, jog dar likus laiko iki sutarties sudarymo termino ieškovas 2007 m. lapkričio 26 d. pareiškimu atsakovams vienašališkai nutraukė sutartį. Be to, apie tokius savo ketinimus ieškovas informavo dar anksčiau. Tai patvirtina, jog apeliantas nesiekė ir nenorėjo sudaryti pagrindinės sutarties.
  5. Atsakovai atliko savo pareigą bendradarbiauti ir teikė įvairius pasiūlymus, taip pat ir kainos mažinimo, kad apeliantui būtų lengviau įvykdyti sutartį. Apelianto motyvas, kad bet kokie atsakovų pasiūlymai buvo nepriimtini dėl to, kad tai būtų reiškę naujų sutarties sąlygų nustatymą, taip pat yra nepagrįstas, nes iš skundo nėra aišku, kodėl palankesnių apeliantui sąlygų nustatymas bei atitinkamas sutarties pakeitimas būtų pažeidęs jo interesus. Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo vertinti atsakovų pasiūlymų. Kadangi atsakovai šiais įrodymais rėmėsi, teismas privalėjo juos įvertinti.
  6. Ta aplinkybė, jog liudytojai suinteresuoti bei susiję giminystės bei svainystės ryšiais, per se nereiškia, kad šių asmenų paaiškinimai nepatikimi.
  7. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovai stengėsi nuslėpti parduodamo turto vertę, nes atsakovai, apelianto atstovo prašomi, kreipėsi į UAB ,,Ober-Haus“ dėl preliminaraus turto vertinimo ir nuo jų nepriklausė aplinkybė, kad 2006 m. birželio 7 d. pažymą išdavęs asmuo neturėjo teisės ją pasirašyti. Atkreiptinas dėmesys, jog 2007 m. rugpjūčio 14 d. vertės nustatymo pažymoje buvo įvertintas tik gyvenamasis pastatas, tuo tarpu anksčiau minėtoje pažymoje nustatyta ir sutarties objekto, ir ūkinio pastato vertė.
  8. Apeliacinio skundo argumentai dėl netesybų priteisimo teisinio pagrindo ir jų dydžio nenagrinėtini, nes reikalavimas netaikyti netesybų ar jas sumažinti vertintinas kaip materialusis teisinis šalies reikalavimas, kurio ieškovas nekėlė pirmosios instancijos teisme. Tačiau bet kokiu atveju sutartyje nustatytos netesybos iš esmės atitiko ir formuojamą teismų praktiką, ir materialinės teisės reikalavimus. Nagrinėjamu atveju bauda sudaro tik 5 proc. nuo sandorio sumos, be to CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, jog netesybos nemažinamos, jei jos jau sumokėtos.
  9. Atsakovai patyrė nuostolius, tarp jų ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes, iškėlus civilinę bylą, atsakovai prarado galimybę, kad ir už mažesnę kainą, parduoti ginčo turtą kitiems pirkėjams, todėl teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į visas byloje esančias aplinkybes.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. spalio 2 d. sudarė preliminariąją pastato pirkimo-pardavimo sutartį. Ja įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę sutartį, kuria bus perleidžiama nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį ( - ), už bendrą 10 000 000 Lt kainą. Preliminariosios sutarties 2.2.1 punktu šalys susitarė, jog 500 000 Lt dydžio kainos dalį pirkėjas sumoka pardavėjui preliminariosios sutarties pasirašymo metu. Preliminariosios sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad, pirkėjui nutraukus sutartį, visa pardavėjui sumokėta 500 000 Lt suma lieka pardavėjui ir tai laikoma pirkėjo bauda bei minimaliais pardavėjo patirtais nuostoliais dėl sutarties nevykdymo ar pirkėjo netinkamo vykdymo. Tos pačios sutarties 6.3 punktas numato, jog šalys susitaria, kad sutarties 6 dalyje nurodytos baudos yra mokamos tik esant šalies kaltiems veiksmams, neveikimui arba nepateisinamam aplaidumui. Sutarties 6.4 punkte šalys numatė, jog pirkėjas nelaikomas kaltu dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir jam netaikomos sutarties 6 dalyje numatytos sankcijos, jeigu pagrindinė sutartis negali būti sudaryta dėl to, kad kredito įstaiga atsisako išduoti pirkėjui 3 500 000 Lt dydžio kreditą pastatui (jo daliai) įsigyti arba lizingo bendrovė nesutinka pirkti pastato pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas.

11Teisėjų kolegija iš apeliacinio skundo turinio sprendžia, kad apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos išvados, jog pagrindinė sutartis pagal šalių 2007 m. spalio 2 d. pasirašytas preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės bei kad ieškovo sumokėtas avansas pripažįstamas sutartine bauda ir faktiškai priteisiamas atsakovams. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo numatytų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.

12Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje jame aptartomis sąlygomis (CK 6.165 str. 1 d.). Preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Teisingumas, protingumas, sąžiningumas yra teisės principai, būdingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 str.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, o jei jis nenustatytas – per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.), atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių.

13Nagrinėjamos bylos atveju, kaip minėta, pagrindinė sutartis nesudaryta ieškovui nutraukus preliminariąją sutartį nurodant, jog kredito įstaigos atsisakė išduoti kreditą, o preliminariosios sutarties 6.4 punkte numatyta, kad ieškovas nebus laikomas kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, jeigu pagrindinė sutartis negali būti sudaryta todėl, kad kredito įstaiga atsisakys išduoti pirkėjui 3 500 000 Lt kreditą. Apelianto teigimu, jo kaltės dėl sutarties nutraukimo nėra, todėl jam turi būti grąžintas 500 000 Lt avansas.

14Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas dėl 3 500 000 Lt dydžio kredito kreipėsi į keletą kredito įstaigų ir iš AB SEB Vilniaus banko bei į keturių lizingo bendrovių gavo neigiamus atsakymus: AB SEB Vilniaus banko 2007 m. spalio 15 d. raštą, UAB SEB VB lizingo 2007 m. lapkričio 23 d. pranešimą, UAB Hansa lizingo 2007 m. gruodžio 18 d. pranešimą, UAB ,,DnB NORD lizingas“ 2007 m. gruodžio 18 d. raštą bei UAB Sampo banko lizingo 2007 m. gruodžio 21 d. raštą (t. 1, b. l. 16-20). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovo atstovas atsakovui dar 2007 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu atsiuntė tos pačios dienos susitarimą dėl 2007 m. spalio 2 dienos preliminariosios pastato pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir išankstinio mokėjimo grąžinimo (t. 2, b. l. 136-138), t. y. nutraukti preliminariąją sutartį ieškovas ketino dar prieš gaudamas lizingo bendrovių atsakymus. Darytina išvada, jog tokį sprendimą ieškovas priėmė remdamasis vienintelės kredito įstaigos AB SEB Vilniaus banko neigiamu atsakymu dėl nekilnojamojo turto įsigijimo finansavimo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas kredito įstaigoms nepateikė ieškovui palankesnių atsakovų pasiūlymų (t. 1, b. l. 122, 138-139), kuriais remdamosi kredito įstaigos galbūt būtų kitaip įvertinusios kredito išdavimo galimybes (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, jog apeliantas skunde teigia, kad atsakovo pateikti pasiūlymai nepašalino būtinybės ieškovui gauti kredito įstaigų finansavimą, buvo nelogiški, nepriimtini. Iš preliminariossios sutarties turinio matyti, jog ieškovas ketino ir šia sutartimi įsipareigojo siekti gauti finansavimą iš kredito įstaigos (sutarties 6.4 punktas), taip pat patvirtino, kad pirkėjas (ieškovas) turi pakankamai finansinių išteklių bei yra pajėgus laiku ir tinkamai įvykdyti visus įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį (sutarties 2.2.2, 2.2.3, 4.2.5 punktai), todėl atsakovų pateikti pasiūlymai ir neturėjo būti siejami su visišku kredito gavimo būtinybės eliminavimu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų 2007 m. lapkričio 7 d. ir 2007 m. gruodžio 4 d. pasiūlymus apeliantas nepagrįstai laikė nelogiškais, nes juose užfiksuota tiek mažesnė perkamo objekto dalies kaina, tiek galimybė (siekiant gauti kreditą) įkeisti didesnio ploto (kartu ir didesnės vertės) perkamo objekto dalį, todėl atsižvelgiant į atsakovų pasiūlymų visumą ieškovas šių pasiūlymų pagrindu galėjo tikėtis palankesnės jo atžvilgiu kredito įstaigų pozicijos suteikiant kreditą.

15Taigi akivaizdu, kad net nevertinant liudytojų (atsakovų artimųjų) parodymų ieškovas, sudarydamas su atsakovais preliminariąją sutartį ir nustatydamas gyvenamojo namo pirkimo terminą, kai dar nebuvo žinoma, ar bus įmanoma gauti minėto dydžio kreditą, be to, iniciatyviai ir aktyviai nesiekdamas minėto kredito gauti, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada konstatuoti ieškovo kaltę dėl 2007 m. spalio 2 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo, ir nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsiradusių nuostolių kompensavimo atsakovams (CK 6.165 str. 4 d.). Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovų patirtų nuostolių dydžio.

16Nors atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog ieškovas nekėlė reikalavimo dėl atsakovams atlygintinų nuotolių sumažinimo pirmosios instancijos teisme ir dėl to šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje, tačiau, pirmosios instancijos teismui pasisakius dėl nuostolių dydžio ir apeliantui nesutinkant su tokiais teismo sprendime išdėstytais teiginiais, apeliacinės instancijos teismas privalo išnagrinėti šiuo klausimu apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

17Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti ieškovo sumokėtą avansą sutartine bauda.

18Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atsakovams pinigus mokėjo kaip avansą. Su tuo sutinka ir atsakovai (t. 2, b. l. 162). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti pagal preliminariąją sutartį perduotus pinigus, todėl galimi atvejai, kai šalių susitarimas, įvertinant pagal sutartį perduodamus pinigus, teismo gali būti traktuojamas kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kadangi pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui, šio tikslo nepasiekus (nesudarius pagrindinės sutarties), laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006). Kartu pažymėtina, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Taigi ieškovo sumokėtą avansą, nesudarius laiku pagrindinės sutarties ir jo negrąžinus, galima laikyti ir atsakovų patirtais nuostoliais.

19Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 500 000 Lt suma atlygina atsakovų turėtus nuostolius. Bauda yra viena netesybų rūšių (CK 6.71 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 konstatavo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų, nepriklausomai nuo jų rūšies (bauda, delspinigiai), reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kai sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 str. 1 d.) bei sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 str. 2 d.) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Taigi teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudarytas pagrindas šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi ieškovo atsakovams sumokėto avanso negalima laikyti sumokėtomis netesybomis, nagrinėjamu atveju gali būti taikoma minėta CK 6.73 straipsnio 2 dalies norma. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).

20Atsižvelgdama į sumokėto avanso dydį, į tai, kad ieškovas siekė kiek įmanoma greičiau išspręsti ginčą, bei į tai, kad byloje nėra įrodymų apie realius atsakovų patirtus nuostolius, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo atsakovams sumokėta 500 000 Lt suma laikytina minimaliais atsakovų patirtais nuostoliais, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų bei pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl tikslinga grąžinti ieškovui dalį sumokėto avanso.

21Nors atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškovo prievolės neįvykdymo dėl pasikeitusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje patirs daug didesnius nuostolius, negu ieškovo sumokėtas avansas (t. 2, b. l. 216), tačiau šioje byloje jų neįrodinėja. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įrodymų nebuvimas ar nepakankamas buvimas neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Dėl to kolegija, spręsdama priteistinų netesybų dydį, ieškovo nuostolių, realiai patirtų dėl ieškovo prievolės neįvykdymo, dydžio klausimo nesvarsto ir nesprendžia.

22Apeliantas atsakovų kaltę ir nesąžiningumą taip pat grindė ta aplinkybe, jog atsakovai įtikinėjo ieškovą, kad ginčo pastato rinkos vertė yra 10-11 milijonų litų, ir savo teiginiams pagrįsti pateikė 2006 m. birželio 7 d. UAB „Ober-Haus“ pažymą, kurią pasirašė asmuo, neturintis teisės atlikti turto vertinimus. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra verslininkas, geriau orientuojasi verslo reikaluose, tarp jų ir perkant nekilnojamąjį turtą, teismas turi pagrindą konstatuoti, jog pats ieškovas turėjo įsitikinti 2006 m. birželio 7 d. UAB „Ober-Haus“ pažymos pagrįstumu. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovų veiksmų šią pažymą pasirašė asmuo, neturintis teisės to padaryti (CPK 178 str.).

23Remdamasi nurodytais argumentais kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, priteisti ieškovui iš atsakovų 200 000 Lt sumokėtą avansą (CK 6.71 str., 6.73 str., 6.165 str.), taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.), įskaityti bei grąžinti ieškovui permokėto žyminio mokesčio dalį (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Nors bylos nagrinėjimas pradėtas dokumentinio proceso tvarka ir pirmosios instancijos teisme taikoma žyminio mokesčio nuolaida bei nereikia primokėti ieškovui žyminio mokesčio net ir gavus atsakovo prieštaravimus (CPK 430 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju byloje perėjus prie proceso bendrąja tvarka (šią aplinkybę patvirtina bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme), tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, netaikant žyminio mokesčio nuolaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismui perėjus prie proceso pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 5 294 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 135), nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 dalį turėjo sumokėti 9 000 Lt, tačiau patenkinus 40 proc. ieškinio reikalavimo dydžio, ieškovo tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 5 400 Lt, atsakovų – 3 600 Lt. Kadangi ieškovas pateikdamas ieškinį permokėjo žyminį mokestį, trūkstama žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma įskaitoma į permokėtą, o likusi permokėto žyminio mokesčio dalis grąžinama ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Tokiu atveju atsakovų mokėtinos už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme žyminio mokesčio sumos, proporcingos patenkintų reikalavimų sumai, priteisiamos valstybei.

24Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų dalį, į bylos apimtį, byloje sprendžiamo teisinio klausimo aktualumą ir sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, konstatuoja, kad ieškovo patirtos ir prašomos priteisti atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra per didelės, todėl mažintinos iki 1 000 Lt.

25Teisėjų kolegijos nuomone, netikslinga priteisti ieškovui išlaidas, atsiradusias pagal rangos sutartį su UAB Korporacija ,,Matininkai“, nes su šia sutartimi susiję byloje esantys įrodymai priimant teismo sprendimą įtakos neturėjo.

26Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

27Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, lieka galioti Klaipėdos apygardos tesimo 2008 m. vasario 26 d. nutartimi pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

30Ieškinį patenkinti iš dalies.

31Priteisti iš atsakovų V. V. ( - ) ir G. V. ( - ) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,ACDC“ (į. k. 126110736) 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) bei penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32Priteisti valstybei iš atsakovų V. V. ( - ) ir G. V. ( - ) po 3 600 Lt (po tris tūkstančius šešis šimtus litų) dydžio žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą.

33Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,ACDC“ (į. k. 126110736) iš valstybės 1 994 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt keturis litus) už ieškinį permokėtą žyminį mokestį, sumokėtą 2008 m. sausio 31 d. įmokos mokėjimo nurodymu Nr. 2446.

34Priteisti atsakovui V. V. ( - )iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,ACDC“ ( - ) 700 Lt (septynis šimtus litų) advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

35Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,ACDC“ (į. k. 126110736) 28 Lt (dvidešimt aštuonis litus) valstybei pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

36Priteisti iš atsakovų V. V. ( - ) ir G. V. ( - ) po 9 Lt (devynis litus) valstybei pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

37Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,ACDC“ (į. k. 126110736) iš atsakovų V. V. ( - ) ir G. V. ( - ) po 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „ACDC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. V. ,... 4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas nebuvo pakankamai... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu... 6. Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateikus... 7. Ieškovas UAB ,,ACDC“ apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. V. ir G. V. prašo skundą... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. spalio 2 d. sudarė preliminariąją... 11. Teisėjų kolegija iš apeliacinio skundo turinio sprendžia, kad apeliaciniu... 12. Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl kitos sutarties... 13. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip minėta, pagrindinė sutartis nesudaryta... 14. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas dėl 3 500 000 Lt dydžio kredito... 15. Taigi akivaizdu, kad net nevertinant liudytojų (atsakovų artimųjų)... 16. Nors atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog ieškovas... 17. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios... 18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atsakovams pinigus mokėjo kaip... 19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 500 000 Lt suma atlygina atsakovų... 20. Atsižvelgdama į sumokėto avanso dydį, į tai, kad ieškovas siekė kiek... 21. Nors atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškovo... 22. Apeliantas atsakovų kaltę ir nesąžiningumą taip pat grindė ta aplinkybe,... 23. Remdamasi nurodytais argumentais kolegija sprendžia, kad yra pagrindas... 24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų dalį, į bylos... 25. Teisėjų kolegijos nuomone, netikslinga priteisti ieškovui išlaidas,... 26. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio... 27. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, lieka galioti Klaipėdos... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 29. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir... 30. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 31. Priteisti iš atsakovų V. V. ( - ) ir G. V. ( - ) ieškovui uždarajai akcinei... 32. Priteisti valstybei iš atsakovų V. V. ( - ) ir G. V. ( - ) po 3 600 Lt (po... 33. Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,ACDC“ (į. k. 126110736)... 34. Priteisti atsakovui V. V. ( - )iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės... 35. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,ACDC“ (į. k.... 36. Priteisti iš atsakovų V. V. ( - ) ir G. V. ( - ) po 9 Lt (devynis litus)... 37. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,ACDC“ (į. k. 126110736)...