Byla e2A-1236-390/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-536-475/2016 pagal ieškovės Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „MD Logistics“, uždarajai akcinei bendrovei „DK PZU Lietuva“, B. Š. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 135 913,40 Lt (39 363,24 Eur) žalos atlyginimo, 1 200,00 Lt (347,54 Eur) išlaidų žalos priežasčiai nustatyti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Byloje kilo ginčas ar atsakovė, t. y. rangovas UAB „Mitnija“, privalo atlyginti subrogacijos tvarka ieškovei nuostolius dėl kilusio gaisro.
  3. Ieškovė nurodė, kad ji ir draudėja UAB „MD Logistics“ buvo sudarę Visų rizikų draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. 280 0001002/2013), kuria buvo apdraustas Logistikos centras, esantis ( - ), Kauno r.
  4. Draudiminės apsaugos galiojimo metu (2013 m. rugpjūčio 11 d.), Logistikos centre kilo gaisras. Gaisrą užgesino Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuri 2013 m. rugpjūčio 11 d. aktu Dėl kilusio gaisro konstatavo, kad gaisras kilo dėl elektros įrangos gedimo. Gaisro metu buvo apgadinti Logistikos centro 1 aukšto langai, durys, išorės ir vidaus sienos, lubos ir grindys, apdegė Logistikos centre buvę daiktai, apgadinta elektros instaliacija, kondicionavimo - vėdinimo sistema, priešgaisrinė signalizacija.
  5. Gaisro metu patirtiems nuostoliams atlyginti ieškovė, atlikusi žalos administravimo veiksmus, draudėjai UAB „MD Logistics“ išmokėjo 135 913,40 Lt draudimo išmoką. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės.
  6. Logistikos centras buvo pastatytas pagal draudėjo UAB „MD Logistics“ ir generalinio rangovo UAB „Mitnija“ 2007 m. sausio 18 d. sudarytą Projektavimo ir statybos darbų sutartį (toliau - Sutartis). Vadovaujantis Sutarties 13.2 p., UAB „Mitnija“ atsako už Logistikos centro statybos darbų trūkumus ir defektus, jei jie buvo nustatyti per Sutartyje nurodytus garantinius terminus. Atsižvelgiant į tai, kad gaisro kilimo priežastimi buvo pripažinta kabelių ir lovių perėjimų per konstrukcijas neužtaisymas statybiniu skiediniu, o šie elementai (kabelių ir lovių perėjimai per pastato konstrukcijas) buvo paslėpti, todėl jų atžvilgiu taikytinas 10 m. garantinis terminas. Sutartimi UAB „Mitnija“ taip pat įsipareigojo atlyginti dėl tokių trūkumų užsakovo patirtą žalą, jei statybos darbai buvo atlikti nukrypstant nuo techninio projekto (13.4 p.).
  7. Atsakovas UAB „Mitnija“ su ieškiniu nesutiko, reikalavimą dėl žalos atlyginimo laikė nepagrįstu. Nurodė, kad atliktų statybos darbų perdavimas ir priėmimas buvo įformintas aktu, statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. birželio 20 d. 2008 m. lapkričio 18 d. defektų ištaisymo aktu patvirtinta, kad nėra nustatytų ir nepašalintų objekto trūkumų. Šie veiksmai patvirtina, kad statybos darbai buvo atlikti tinkamai, pagal Sutarties bei projektinės dokumentacijos nuostatas nenurodant jokių darbų trūkumų. Per visus pastato eksploatavimo metus užsakovas nepareiškė jokių pretenzijų dėl netinkamų išorės sandarinimo darbų. Taigi, laikytina, kad šie darbai buvo atlikti tinkamai, angos užsandarintos. Atsakovė nesutiko, kad išorinių atitvarinių konstrukcijų įrengimo darbai yra paslėpti darbai ir, kad turėtų būti taikomas 10 metų garantinis terminas. Statinio garantinis laikotarpis (5 metai) yra pasibaigęs ir Rangovas (atsakovas) neatsako už darbų trūkumus ar defektus, nustatytus šiam laikotarpiui pasibaigus. Teismui visgi nusprendus, kad išorinių atitvarinių konstrukcijų įrengimo darbai laikomi paslėptais darbais, kuriems taikomas 10 metų garantinis terminas, ieškinys turėtų būti atmestas ieškovei praleidus sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
  8. Trečiasis asmuo UAB „MD Logistics“ su patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad trūkumai, dėl kurių kilo gaisras Logistikos centre, negali būti laikomi akivaizdžiais, kadangi Logistikos centro priėmimo–perdavimo metu nebuvo galima pastebėti neužsandarinimų ties atitvarinėmis konstrukcijomis tik apžiūrint pastatą. Kadangi Logistikos centro gaisras įvyko dėl su konstrukcijomis susijusių elementų trūkumų, kurie buvo paslėpti, tokiems trūkumams taikomas 10 metų garantinis terminas. Už kilusią žalą, vadovaujantis Rangos sutartimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 punktu, turi būti pripažintas atsakingu generalinis Logistikos centro rangovas atsakovė UAB „Mitnija“.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,Mitnija“ ir UAB ,,MD Logistics“ 2007 m. sausio 18 d. sudarė projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį bei 2008 m. vasario 8 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties, pagal kurią UAB ,,Mitnija“ (gen. rangovas) įsipareigojo UAB ,,MD Logistics“ (užsakovui) atlikti projektavimo darbus bei pastatyti logistikos terminalo pastatą. Objektas pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. birželio 20 d. Logistikos centro pastatas trečiajam asmeniui UAB „MD Logistics“ perduotas 2008 m. liepos 1 d. priėmimo–perdavimo aktu, kurį užsakovas atsisakė pasirašyti. 2008 m. liepos 8d. viešai paskelbta apie Logistikos centro atidarymą. 2008 m. lapkričio 18 d. buvo sudarytas defektų ištaisymo aktas.
  3. UAB ,,MD Logistics“ ir ieškovė Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS 2013 m. vasario 18 d. sudarė visų rizikų draudimo sutartį Nr. 280 0001002/2013. Logistikos centre, draudimo sutarties galiojimo metu, 2013 m. rugpjūčio 11 d. kilo gaisras, kurio metu buvo sugadinti Logistikos centro langai, durys, apgadintos išorės ir vidaus sienos, lubos ir grindys, elektros instaliacija, kondicionavimo - vėdinimo sistema. Gaisro metu patirtiems nuostoliams atlyginti Seesam Insurance AS draudėjui UAB „MD logistics“ išmokėjo 135 913,40 Lt (39 363,24 Eur) draudimo išmoką.
  4. Ginčo byloje dėl gaisro kilimo priežasties nėra. Ieškovė ir atsakovė nesutarė, ar konstrukcijų užtaisymas statybiniu skiediniu yra akivaizdus ar paslėptas trūkumas. Teismas nustatė, kad 2008-06-20 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė Kauno r. sav. administracijos vyr. architektas, statytojas (UAB „MD Logistics“), Kauno r. valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas ir kiti atsakingi asmenys, aktu trūkumai nenustatyti. Teismas laikė, kad gaisras kilo dėl nepaslėpto trūkumo. Atsakovas pagal projektavimo ir statybos darbų rangos sutarties sąlygas prisiėmė prievolę ištaisyti visus statybos darbų trūkumus ir defektus, kurie paaiškės per nustatytus garantinius terminus, įskaitant atvejus, kai tokio trūkumo ar defekto priežastimi buvo objekto statybos metu naudotos nekokybiškos statybinės medžiagos arba nekokybiškai atlikti statybos darbai, rangovo (subrangovų) aplaidumas, taip pat, jei statybos darbai buvo atlikti nukrypstant nuo projektavimo užduoties, bendrųjų reikalavimų, techninio projekto ar darbo projekto, kitokiu būdu pažeidžiant sutartį ar statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (sutarties 13.4 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad kabelių praėjimo per atitvarines konstrukcijas vietų neužsandarinimas laikytas akivaizdžiu darbų trūkumu, pretenzijas dėl šio trūkumo galima buvo reikšti per 5 metų garantinį terminą. Vadovaujantis Užsakovo ir Rangovo pasirašytos Projektavimo ir statybos darbų rangos sutarties 6.4. p. nuostatomis, Rangovas buvo įpareigotas pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą galiojantį nuo Objekto pripažinimo tinkamu naudoti, t. y. nuo 2008-06-20 d. Teismas konstatavo, kad užsakovas pretenziją dėl trūkumų pareiškė pasibaigus 5 metų garantiniam terminui, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, atstovaujama advokatės Vilijos Badaraitės, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
    1. Teismas netinkamai nustatė garantinio termino trukmę. Šalių susitarimu garantinis terminas buvo pratęstas tiek laiko, kiek buvo vėluojama perduoti užsakovui UAB „MD Logistics“ galutinai užbaigtą statyti objektą ir pašalinti visi esminiai statinio trūkumai. Tiek defektų nustatymo, tiek pretenzijos pareiškimo momentu garantinis terminas dar nebuvo pasibaigęs. Pagal CK 6.696 straipsnio 1 dalį rangovas atsako už objekto defektus, jeigu defektai buvo nustatyti, o ne pretenzija pareikšta per garantinius terminus. Pagal 2007 m. sausio 18 d. projektavimo ir statybos darbų rangos sutarties tarp UAB „MD Logistics“ ir UAB „Mitnija“ (toliau – Sutartis) 13.3 punktą „Sutarties 13.2 straipsnyje numatytų Statybos darbų garantija taikoma nuo Objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos ir galioja Sutarties 13.2 straipsnyje nurodytą laikotarpį, skaičiuojant nuo Objekto priėmimo akto pasirašymo ir esminių trūkumų pašalinimo dienos“. T. y. šalys susitarė pratęsti garantinį laikotarpį, jeigu logistikos centro perdavimas užsakovui ir esminių trūkumų pašalinimas įvyksta po statinio pripažinimo tinkamu naudoti, t. y. šalys realizavo CK 6.697 straipsnio 2 dalyje numatytą sutarties šalių turimą teisę įstatymų nustatytą garantinį terminą savo susitarimu pratęsti. Nei viena, nei kita sąlyga 2008 m. birželio 20 d. statinį pripažįstant tinkamu naudoti neegzistavo – objektas nebuvo perduotas užsakovui ir visi esminiai objekto trūkumai nebuvo pašalinti. Todėl tinkamam garantinio termino trukmės nustatymui teismas turėjo vertinti ir nustatyti, kada įvyko šie faktai ir atitinkamai – kuriam terminui šalių susitarimu buvo pratęstas statinio garantinis terminas.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kabelių praėjimo per atitvarines konstrukcijas vietų neužsandarinimas yra laikytinas nepaslėptais darbų trūkumais, todėl taikytinas 5 metų garantinis terminas. Teismas šią išvadą nepagrįstai darė, remdamasis ekspertizę atlikusio ir liudytoju notaro akivaizdoje apklausto E. L. parodymais.
    3. Vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.) 2 straipsnio 69 punktu, paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų. Byloje nustatyta (atsakovas neginčijo defektų fakto), kad gaisras kilo dėl to, kad vanduo pateko elektros kabeliais į pastato viduje esantį elektros skydelį, užliejo jį ir sukėlė trumpą elektros jungimą. Tokio pobūdžio trūkumas – kabelių praėjimo per atitvarines konstrukcijas vietų neužsandarinimas, vertintinas kaip paslėptas, nes kabelių perėjimai yra paslėpti atitvarinėse konstrukcijose, kurias jie kerta.
    4. Nustačius, kad darbai buvo palėpti, jiems taikytinas 10 metų garantinis terminas, nors net ir nepaslėptiems darbams taikomas garantinis terminas (teisingai nustačius jo trukmę, t. y. kuriam laikui jis šalių susitarimu buvo pratęstas) gaisro kilimo metu nebuvo pasibaigęs.
    5. Teismas nepasisakė dėl apelianto akcentuotos aplinkybės, kad jis naudojasi bendruoju pažeistų teisių gynybos būdu – prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, ir nesinaudoja specialiaisiais teisių gynybos būdais, t. y. neprašo pašalinti trūkumų, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir pan. (CK 6.665 str.). CK 6.666 straipsnio 1 dalis numato ribojimus reikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kai jie nustatyti pasibaigus garantiniam terminui, tačiau nenumato ribojimų reikšti žalos atlyginimo reikalavimą. Teismo vertinimas, kad vien garantinio termino pasibaigimas lemia teisės į nuostolių atlyginimą praradimą, nepaisant nustatyto fakto, jog trūkumas egzistavo nuo pat objekto pastatymo, lemia esminio principo – kad teismo sprendimas būtų teisingas iš esmės, pažeidimą.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Mitnija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantė netinkamai aiškina Sutarties 13.3 p. sąlygą, kuri yra dviprasmiška ir net nelogiška. Šioje sąlygoje minimi du skirtini aktai, kurių pasirašymo data siejama su garantinio laikotarpio pražios data ir darytina išvada, kad, laikantis ieškovės nurodomos pozicijos, kad garantinis laikotarpis skaičiuojamas nuo Objekto priėmimo akto pasirašymo, t. y. nuo vėliau pasirašomo akto, jis negali tuo pačiu metu galioti ir nuo Objekto pripažinimo tinkamu naudoti, t. y. nuo anksčiau pasirašyto akto (negali garantinių įsipareigojimų data būti vienu metu skaičiuojama/galioti nuo dviejų skirtingų aktų pasirašymo). Rangos sutarties 6.4 p. Rangovas buvo įpareigotas pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą, galiojantį nuo Objekto pripažinimo tinkamu naudoti. Todėl šalys garantinio laikotarpio pradžią/galiojimą siejo su Objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo data, o ne galimai vėlesne - Objekto priėmimo akto pasirašymo data. Rangovui pateikus garantinio laikotarpio garantiją iš karto po Objekto pripažinimo tinkamu naudoti, užsakovas ją priėmė ir nereiškė jokių pastabų, kas įrodo, jog šalys būtent šio akto pasirašymo datą laikė garantinio laikotarpio pradžia/įsigaliojimu. Priešingu atveju, užsakovas prašytų pratęsti Sutarties 6.3 p. numatytą darbų atlikimo garantiją, kuri ir buvo skirta visam darbų atlikimo laikotarpiui, bet ne pateikti jau garantinio laikotarpio draudimą, manant, kad toks laikotarpis dar net neprasidėjęs.
    2. Rangovui pateikus užsakovui garantinio laikotarpio draudimą, užsakovas užsitikrina, kad rangovui nevykdant/ar netinkamai vykdant konkrečius Sutartyje aptartus būtent garantinio laikotarpio įsipareigojimus, užsakovas gali kreiptis į tokią garantiją išdavusią draudimo bendrovę prašant atlyginti dėl netinkamo rangovo garantinių įsipareigojimų vykdymo atsiradusius kaštus. Užsakovas numatęs sutartyje, jog garantinis draudimas turi būti pateiktas ir galioti nuo objekto pripažinimo tinkamu naudoti, išreiškė savo valią, po objekto pripažinimo tinkamu naudoti atsiradus bet kokiems defektams ir rangovui jų netaisant - kreiptis į garantinio laikotarpio draudimą išdavusią instituciją. Tiek Objekto pripažinimas tinkamu naudoti, tiek garantinio laikotarpio draudimo pateikimo prašymas yra pakankamos aplinkybės daryti išvadai, jog statybos darbai yra iš esmės baigti.
    3. Rangovas 2008-07-01 pateikė užsakovui objekto perdavimo aktą, kurį užsakovas privalėjo pasirašyti arba pateikti pastabas per Sutarties 16.4 p. numatytą 10 (dešimties) darbo dienų terminą. Atsisakymo pasirašyti perduodamų darbų aktą ir jokių pastabų dėl darbų kokybės nepateikimo per 10 (dešimt) darbo dienų pasekmė, kaip tai aiškiai numatyta Sutarties 16.10 p., vienašališkai pasirašyto objekto perdavimo akto įsigaliojimas paskutinę užsakovo pasirašymui skirtą dieną. Užsakovui nepateikus jokių pastabų ir nenurodžius atsisakymo pasirašyti objekto perdavimo aktą priežasčių, laikoma, jog objekto perdavimo aktas buvo pasirašytas 2008-07-15. CK 6.694 straipsnio 4 dalis numato, jog Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis.
    4. Pastatas buvo naudojamas pagal paskirtį, todėl pastatas buvo be esminių trūkumų. Ieškovės argumentai, kad „statinio garantinis terminas turėjo būti pratęstas bent jau tiek laiko, kiek jau praėjo nuo statinio pripažinimo naudoti... iki defektų ištaisymo akto pasirašymo“ laikytini nepagrįstais, nes defektai, nedarantys naudojimosi pastatu neįmanomu, buvo taisomi garantinių Rangovo įsipareigojimų pagrindu.
    5. Visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, kad dėl galutinio atsiskaitymo šalys susitarė tik 2008 m. spalio 28 d. susitarimo 5 punkte, todėl iki 2008 m. spalio 28 d. objektas šalių dar nebuvo laikomas galutinai perduotu. Šis susitarimas buvo skirtas nustatyti galutinio atsiskaitymo sąlygas, o ne užfiksuoti objekto perdavimą.
    6. Ieškovė neįrodė, jog ieškinyje nurodomas išorinių atitvarinių konstrukcijų užsandarinimas statybos darbus reglamentuojančių įstatymų prasme yra laikomas paslėptais darbais, nepateikdama atskirai įformintų paslėptų darbų aktų bei neįrodydama, jog, norint, kad minėtos konstrukcijos būtų įvertintos, reikia išmontuoti kitas konstrukcijas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  1. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudimo santykiuose draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui yra subrogacija. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas turi mažiausiai du tikslus. Pirma, šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešoji policijos apsaugos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-415/2012).
  2. Teisinis reglamentavimas ir teisminė praktika aptartu klausimu nėra pakitusi, todėl ieškovo subrogaciniam reikalavimui ir ginčui tarp šalių spręsti taikomos teisės normos, reglamentuojančios statybos rangos santykius atsiradusius tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB„ MD Logistics“.
  3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tarp draudiko išmokėjusio draudimo išmoką ir atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6. 1015 straipsnis), dėl garantinio termino trukmės nustatymo statybos rangos santykiuose.
  4. Bylos duomenimis atsakovas ir trečiasis asmuo UAB„ MD Logistics“ 2007m. sausio 18d. sudarė projektavimo ir statybos rangos sutartį bei 2008m. vasario 8d. papildomą susitarimą prie sutarties, pagal kurią atsakovė įsipareigojo užsakovui UAB „MD Logistics“ atlikti projektavimo darbus bei pastatyti logistikos terminalo pastatą, esantį Žemaitkiemio kaime, Kauno rajone. 2008m. birželio 20d. linijinio inžinierinio statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad minėtame logistikos centre 2013m. rugpjūčio 11d. kilo gaisras ir remiantis ieškovės ir trečiojo asmens UAB „MD Logistics“ sudaryta draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Ieškovė patirtiems gaisro nuostoliams atlyginti draudėjui išmokėjo 135 913,40 Lt draudimo išmoką ir pareiškė atgręžtinio reikalavimo teisę atsakovei ( CK 6. 1015 straipsnis).
  5. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad kilusio gaisro priežastis yra elektros įrangos gedimas ( vandens patekimas per išorines atitvarines konstrukcijas ). Šalys gaisro kilimo priežasčių neginčijo. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis konstatavo, kad gaisras įvyko dėl nepaslėptų statybos darbų trūkumų ir sprendė, kad tokiems trūkumams pretenzijas pareikšti buvo galima per penkerių metų garantinį terminą, tačiau užsakovas pretenzijas pareiškė pasibaigus penkerių metų garantiniam terminiu. Konstatuodamas nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas ieškinį atmetė dėl jo nepagrįstumo.
  6. Atmestini apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad išorinių atitvarinių konstrukcijų užsandarinimas yra laikomas paslėptais darbais. Nagrinėjant bylą ir nustatant ginčo aplinkybes ekspertizę atlikęs ekspertas E. L. aiškiai nurodė, kad kabelių praėjimo per atitvarines konstrukcijas vietų neužsandarinimas yra laikomas akivaizdžiu darbų trūkumu. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas pažymėjo, kad nurodytų vietų neužsandarinimas turėjo būti pastebėtas tokių darbų priėmimo-peravimo metu. Šie specialisto pateikti duomenys kitais byloje įrodymais nėra paneigti ( CPK 178 straipsnis), todėl nepagrįstai apeliantas teikia argumentaciją dėl paslėptų darbų buvimo.
  7. C K 6. 698 straipsnis reglamentuoja garantinius terminus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad

11Rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per : 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų ( konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); Pagal šio straipsnio 2 dalį nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbo rezultato atidavimo naudoti dienos.

  1. Nagrinėjant bylą įvertinus faktines bylos aplinkybes, o taip pat įvertinus užsakovo ir rangovo 2007m. sausio 8d. sudarytos Projektavimo ir statybos darbų rangos sutarties sąlygas buvo nustatyta, kad atliktiems darbams garantinio laikotarpio pradžia buvo 2008m. birželio 20d., kada komisija pasirašė objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
  2. Apeliantas tvirtina, kad teismas klaidingai nustatė garantinio termino trukmę nurodydamas, kad pagal UAB „MD Logistics“ ir UAB „Mitnija“ 2007-01-18 sudarytos Projektavimo ir statybos darbų rangos sutarties sąlygą, „ statybos darbų garantija laikoma nuo objekto pripažinimo tinkamu naudoto akto pasirašymo dienos ir galioja sutarties 13.2 straipsnyje nurodytą laikotarpį, skaičiuojant nuo objekto priėmimo akto pasirašymo ir esminių trūkumų pašalinimo dienos“. Teisėjų kolegija atmeta tokią apelianto apeliacinio skundo argumentaciją ir sutinka su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe patvirtinančia garantinio termino pradžią. Iš užsakovo ir rangovo sudarytos statybos rangos sutarties 13. 3 punkto sąlygos matyti, kad šalių Sutarties 13.2 straipsnyje numatytų statybos darbų garantija taikoma nuo Objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos ir galioja Sutarties 13.2 straipsnyje nurodytą laikotarpį, skaičiuojant nuo objekto priėmimo akto pasirašymo ir esminių trūkumų pašalinimo dienos. Analizuojant aptartą šalių sudarytos sutarties sąlygą sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytų motyvu, jog tokia sudarytos šalių sąlyga yra dviprasmiška. Pritartina ir tam, kad pirmoje sakinio dalyje nurodymas, jog „garantija pradeda galioti nuo Objekto pripažinimo tinkamu naudoti“, o jau antroje dalyje numatyta, jog garantijos laikotarpis skaičiuojamas „ nuo Objekto priėmimo akto pasirašymo ir esminių trūkumų pašalinimo“ yra nesuprantama ir turi ydingumo požymių. Teisėjų kolegija laiko neteisingu apelianto apeliacinio skundo teiginį, kad apylinkės teismas nepateikė motyvų, kodėl nesivadovavo Sutarties 13. 3 punkto sąlyga.
  3. Kaip jau buvo nustatyta, kad apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė dėl jo nepagrįstumo, kad ieškinys buvo pareikštas pasibaigus penkerių metų garantiniam terminui. Apeliantas tvirtina, kad atsakovui turi būti taikyta civilinė atsakomybė ir ieškovas reikšdamas ieškinį nesinaudoja specialiaisiais gynimo būdais. Teisėjų kolegija tokį teiginį laiko nepagrįstu ir pritaria atsakovo pozicijai, kad toks vertinimas iškreiptų rangos teisinių santykių reglamentavimą. Be to, Kasacinės instancijos teismas aiškindamas taisės normas reglamentuojančias garantinių terminų pasibaigimą yra nurodęs, kad garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų arba paslaugų kokybės trūkumus, išaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų arba paslaugų kokybės trūkumų, paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir subjektinė teisė. Paprastai garantinis terminas lemia vėliausią momentą, kada gali prasidėti ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškiniams dėl daiktų arba paslaugų trūkumų pareikšti. Jeigu apie daikto arba paslaugos trūkumus gaminio įgijėjas nepareiškia per garantinį terminą, garantija pasibaigia ir išnyksta asmens atsakomybė už daikto arba paslaugos trūkumus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. vasario 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2007 ).
  4. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą įvertino visus ieškovo pateiktus argumentus dėl ieškinio. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas sprendime pasisakė dėl pagrindinių išnagrinėto ginčo aspektų, todėl pripažinti teismo priimtą sprendimą pažeidžiant CPK 270 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
  5. Teisėjų kolegija, apibendrindama, kas pasisakyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 178, 185 straipsniai) bei pritaikė materialinės teisės normas. Naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
  6. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai plačiau neanalizuotini, nes nėra reikšmingi galutiniam ginčui tarp šalių spręsti.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 98 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme atsakovui.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Iš ieškovės Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo į/k 302677744 priteisti atsakovui UAB „Mitnija“ į/k 134511472 580 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai