Byla 2-682/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus (pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auster ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auster ir Ko“ prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1206-390-2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Auster ir Ko“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auster ir Ko“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Arijus“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui UAB „Auster ir Ko“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 20 222,62 Lt skolą, 18 903,53 Lt nuostolių atlyginimą, 2 919,44 Lt palūkanas, 12,70 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas UAB „Auster ir Ko“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 83 491,46 Lt nuostolius, patirtus už neteisėtą krovinio sulaikymą, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Auster ir Ko“ ieškovui UAB „Arijus“ 20 222,62 Lt skolą už krovinių ekspedijavimo paslaugas, 2 919,44 Lt palūkanas, 12,70 proc. metines palūkanas nuo priteistos 20 222,62 Lt sumos nuo ieškinio pateikimo dienos (2010 m. spalio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš ieškovo UAB „Arijus“ 15 000 Lt nuostolius (negautas pajamas) atsakovui UAB „Auster ir Ko“.

7Atsakovas UAB „Auster ir Ko“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio patenkinimo iš dalies ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo būtų atsakovo pareikštas priešieškinys – 83 491,46 Lt patenkintas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 4-10).

8Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat prašė atidėti likusios žyminio mokesčio dalies – 1505 Lt sumokėjimą iki teismo sprendimo/nutarties priėmimo. Nurodė, kad šiuo metu jo finansinė padėtis sunki, dėl sutrikusių atsiskaitymų su pirkėjais įmonės skolos tiekėjams yra 298 120 Lt, kiekvieną mėnesį yra finansinių įsipareigojimų bankams ir lizingo bendrovėms 24 200 Lt sumai. Taigi, dėl sunkios bendrovės finansinės padėties šiuo metu atsakovas neturi galimybės sumokėti visos reikiamos žyminio mokesčio sumos, todėl pateikiant apeliacinį skundą sumokėjo tik 1000 Lt žyminio mokesčio.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovo prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino ir nustatė 7 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos terminą 1500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimui (t. 3, b.l. 16-17). Teismas pagal pateiktus duomenis nustatė, kad prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą yra nepakankamai motyvuotas, prie prašymo nepateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą. Teismo vertinimu, vien pažyma apie skolas tiekėjams bei įsipareigojimus kreditoriams neatspindi realios atsakovo turtinės padėties. Atsakovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie savo finansinę būklę, t.y. nepateikti nei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, nei duomenys apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra sunki.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas UAB „Auster ir Ko“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį ir priimti nutartį, kuria apeliantas iki teismo nutarties/sprendimo priėmimo būtų atleistas nuo žyminio mokesčio dalies 1500 Lt sumokėjimo (t. 3, b.l. 40-42). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131.

14Apelianto įstatinis kapitalas yra 286 000 Lt, iš finansinės atskaitomybės dokumentų – 2011 m. rugsėjo 30 d. balanso, 2011 m. lapkričio 15 d. pelno – nuostolių ataskaitos matyti, jog bendrovė turi turto 9 374 537 Lt bei finansinių įsipareigojimų – 7 703 446 Lt sumai, t.y. jei apeliacinės instancijos teismas ir atmestų apeliacinį skundą, nebūtų jokių kliūčių 1500 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti.

152.

16Apeliantas teigia, kad jo pagrindines pajamas sudaro prekyba baldais, gruodžio mėnesio pabaigoje ir sausio mėnesio pradžioje bendrovei yra itin sunkus laikas, nes yra sumažėjusios apyvartos, o pasibaigus kalėdinei prekybai, reikėjo sumokėti nemažas pinigų sumas bankams pagal prisiimtus ankstesnius finansinius įsipareigojimus pagal pasirašytas kredito sutartis ir įvykdyti apmokėjimus prekių tiekėjams.

173.

18Iš 2011 metų balanso matyti, jog įmonės finansinė situacija yra sunki, todėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, ji užkerta galimybę apeliantui dėl sunkios finansinės padėties neišgalint sumokėti visos reikiamos žyminio mokesčio sumos kreiptis į apeliacinės instancijos teismą teikiant apeliacinį skundą.

19Ieškovas UAB „Arijus“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą (t 3, b.l. 92-96). Nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo materialinė padėtis apeliacinio skundo padavimo momentu ir ateityje pagerės, todėl jis neįrodė būtinųjų sąlygų žyminio mokesčio dalies atidėjimui. Visus įrodymus apie turtinę padėtį apeliantas privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, todėl ieškovas nesutinka su naujų rašytinių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Be to, apelianto turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis neturėtų galimybės sumokėti 1500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

22Atskirojo skundo prašomojoje dalyje suformuluotas apelianto prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad yra skundžiama nutartis, kuria buvo nutarta netenkinti prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, apelianto prašymas pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pareikštas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, o ne dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas ir negalėtų spręsti klausimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, nes toks prašymas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas (CPK 312 str.). Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo ir nustatytas terminas trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23Atskirasis skundas netenkintinas.

24Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

25CPK 84 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė gavus asmens motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo atidėti mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

26Taigi, pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo (nutarties) priėmimo yra šio asmens motyvuotas prašymas ir prie jo pridėti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis tokia sunki, kad yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, tada žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012). Taigi, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinio skundo nagrinėjimą (CPK 12 str., 178 str.). Šį klausimą teismas išsprendžia, įvertinęs dalyvaujančio byloje asmens pateiktus ir kitus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

27Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 83 491,46 Lt, todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2500 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinys yra patenkintas iš dalies, t.y. iš ieškovo atsakovui priteista 15 000 Lt. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio patenkinimo iš dalies ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo priešieškinį patenkinti visiškai (83 491,46 Lt). Taigi, apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 68 491,46 Lt, o mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2055 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 1000 Lt žyminį mokestį, todėl nagrinėtinas klausimas dėl 1055 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo.

28Kaip matyti iš pateiktų į bylą dokumentų, t.y. 2011 m. rugsėjo 30 d. balanso, apelianto turimas turtas sudarė 9 374 537 Lt (ilgalaikis turtas 6 089 279 Lt, trumpalaikis turtas 3 185 258 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 045 944 Lt (t. 3, b.l. 45-46). Iš pateiktos 2011 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad apelianto pardavimo pajamos sudarė 2 092 714 Lt, pardavimo savikaina 880 246 Lt, bendrasis pelnas 1 212 468 Lt bei patyrė 1029 Lt nuostolių (t. 3, b.l. 44). Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad įmonė vykdo ūkinę – komercinę veiklą, yra moki, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad likusios žyminio mokesčio dalies 1055 Lt sumokėjimas apeliantui – privačiam pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, yra neįvykdomas. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė duomenų apie jo turimą visą registruotiną (tarp jo ir kilnojamąjį) turtą, gaunamas pajamas iš šio bei kito turto, turimas akcijas ir kitus vertybinius popierius, sąskaitas kredito įstaigose (su istorija). Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad gruodžio mėnesio pabaigoje ir sausio mėnesio pradžioje buvo sumažėjusi apyvarta tiek, kad neturėtų galimybės sumokėti likusios 1055 Lt žyminio mokesčio dalies (CPK 178 str.). Tuo tarpu iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 30 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad apeliantas advokatei už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 1600 Lt (t. 3, b.l. 13). Taip pat apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kad būtų areštuotos jo banko sąskaitos, t.y. kad negalėtų disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis. Tai, kad apeliantas turi įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir bankui, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog jo finansinė padėtis yra sunki, kas sudarytų pagrindą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

29Kaip jau minėta aukščiau, teismų praktikoje asmens, prašančio atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į tai, ar pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą ieškinio ar apeliacinio skundo pateikimo metu jis gali sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, ar įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam nėra per sunki našta. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė, jog įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą jam yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str., 178 str., 185 str.). Be to, net ir sutikimo su apeliantu atveju dėl jo turtinės padėties vertinimo į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog artimiausiu metu apelianto turtinė padėtis gali pagerėti, taip pat nenurodyta jokių argumentų, kurie leistų svarstyti, kokiu būdu jis sukaups mokėtiną žyminį mokestį per tam tikrą laikotarpį. Todėl atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nėra pagrindo.

30Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį.

31Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas sumokėti 1055 Lt žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

32Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš apelianto 1016,40 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu (t. 3, b.l. 104, 105, 106). Tačiau šis ieškovo prašymas nenagrinėtinas, nes šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus (CPK 93 str.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

35Nustatyti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Auster ir Ko“ terminą iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti 1055 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis litus) dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti tai patvirtinantį įrodymą pirmosios instancijos teismui.