Byla 2-8-488/2016
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal R. G. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui Panevėžio rajono I –ojo notarų biuro notarei Aldonai Šarmavičienei

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ineta Baliukaitytė,

2sekretoriaujant Renatai Raupelienei,

3dalyvaujant ieškovui R. G., jo atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei,

4atsakovui V. G., jo atstovui advokato padėjėjui Ryčiui Kazilevičiui,

5nedalyvaujanrt trečiajam asmeniui Panevėžio rajono I –ojo notarų biuro notarei Aldonai Šarmavičienei,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal R. G. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui Panevėžio rajono I –ojo notarų biuro notarei Aldonai Šarmavičienei,

Nustatė

7Ieškovė ir jos atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo pripažinti negaliojančiu, bei panaikinti 2007-09-11 I. G. testamentą, kaip sudarytą testatoriaus testamento sudarymo metu negalėjus suprasti savo veiksmų.

8Ieškovas ieškinyje nurodė ir jis ir jo atstovė paaiškino, kad jis yra I. G. sūnus. Mama mirė 2014-06-09. Po mirties liko žemės sklypas, esantis ( - ) ir statiniai, esantys ( - ). Apie testamento buvimą jis sužinojo po mamos mirties, kai 2014-06-18 kreipėsi į notarą. Prieš du metus iki testamento surašymo dienos mamai I. G. buvo pasireiškę akivaizdūs demencijos požymiai- ji elgėsi neadekvačiai, jai atrodė, kad kažkas kėsinasi į jos gyvybę, neatpažindavo artimųjų, kaltindavo aplinkinius, kad dingsta pinigai, kad vaikai nori iš jos atimti žemę ir išmesti į gatvę. Jos neadekvatų elgesį 2007-05-09 pastebėjo šeimos gydytojas G. N.. 2007-06-07 gydytoja psichiatrė N. M. jai diagnozavo nepatvirtintą demenciją su vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimu ir organinį kliedesinį sutrikimą. Laikui bėgant liga progresavo. Testamento sudarymo metu I. G. sirgo psichine liga, todėl ji galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.(b.l.3-4)

9Atsakovas ir jo atstovas ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą, nes testamento sudarymo metu I. G. suprato savo veiksmų pobūdį ir išreiškė savo valią palikti turtą atsakovui. 2007-09-11 testamentu turtą ji paliko jį paskirstydama abiems sūnums. Testamentą patvirtino notarė Aldona Šarmavičienė, įsitikinusi testatorės veiksnumu, kurios sąžiningumu abejoti pagrindo nėra. Testamento sudarymo metu testatorės veiksnumas teismo keliu nebuvo apribotas. Todėl laikytina, kad testatorė testamente išreiškė tikrąją valią ir ketinimus, pati jį pasirašydama asmeniškai. Asmens sveikatos psichinio sutrikimo buvimas nėra pagrindas pripažinti jį neveiksniu, jį galima laikyti neveiksniu, kai jo psichinės sveikatos sutrikimas apriboja galimybę pačiam priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Testatorė I. G. iki savo gyvenimo pabaigos gyveno ir tvarkėsi viena, jai nebuvo poreikio ir nebuvo nustatyta globa. Testatorė I. G. psichinė būklė ir prieš mirtį nebuvo tokia, kad būtų pagrindas ją pripažinti neveiksnia. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės gydytoja visais jos gydymo laikotarpiais nurodė, kad pacientė sąmoninga ir į klausimus atsako prasmingai. I. G. ilgą laiką sirgo senatvinėmis lėtinėmis ligomis. (b.l.1t. 51-52)

10Trečiasis asmuo Panevėžio rajono I –ojo notarų biuro notarei Aldona Šarmavičienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje ji nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių nepamena. Bet pamena vėlesnį I. G. sudaryto sandorio 2013-05-21 įgaliojimo patvirtinimą. I. G. buvo atvežta sūnaus V. G.. Ji atsakė į visus klausimus, orientavosi laike ir erdvėje, žinojo savo pavardę, ko atvažiavo. Viską suvokė, puikiausiai bendravo, įgaliojimo sandorio prasmę suvokė teisingai – kaip atstovavimą ir pavadavimą. Jos veiksnumas nekėlė jokių abejonių. Atvežęs sūnus į sandorio sudarymą nesikišo.

11Ieškinys atmestinas.

12Byloje nustatyta, kad I. G., asmens kodas ( - ) ( - ) sudarė testamentą, patvirtintą notarės Aldonos Šarmavičienės, registro Nr. ( - ), pagal kurį mirties atveju jai priklausantį žemė sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) su pastatais, esantį ( - ) paliko savo sūnui V. G., o visą kitą likusį turtą paliko savo sūnui R. G.. (b.l.1t. 59-60)

13Testatorė I. G. mirė 2014-06-10. (b.l.1t.7). Ji mirė, būdama našle, bylos šalys ieškovas R. G. ir V. G. yra testatorės vaikai. (b.l. 8,95-96) Mirties dieną I. G. priklausė žėmės sklypas, esantis ( - ) ir statiniai, esantys ( - ) (b.l.1t. 83-94) Po I. G. mirties notarui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą testamentiniai įpėdiniai R. G. ir V. G., kurie yra ir įstatyminiai įpėdiniai. (b.l. 1t., 76-79) I. G. sudarytą testamentą ginčija jos testamentinis įpėdinis sūnus R. G.. (b.l.1t., 10-12) , kuris yra ir palikėjos pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Ieškovas šioje byloje kelia reikalavimą pripažinti ( - ) testamentą negaliojančiu, nes I. G., sudarydama testamentą, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, t.y. testamentas, kaip vienašalis sandoris ginčijamas LR CK 1.89 str. nustatytu pagrindu. Pagal LAT praktiką šios kategorijos bylose, sprendžiant testamento kaip sandorio negaliojimo klausimą, būtina nustatyti testatoriaus būseną testamento sudarymo metu ir sudaryto testamento turinį - jo naudingumą, pagrįstumą , protingumą ir panašias aplinkybes.

14Ieškovo prašymu, siekiant išsiaiškinti testatorės I. G. valią testamento sudarymo momentu, teismo 2014-10-28 ir 2015-03-13 nutartimis ( b.l. 1t.,158) buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, užduodant klausimą, ar I. G. 2007-09-11 testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Iš 2014-11-25 – 2015-05-27 Psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. ( - ) ( b. l. 1t.164-167) matyti, kad , atlikęs ekspertizę ekspertas, duoda vienareikšmę išvadą, kad I. G., sudarydama 2007-09-11 testamentą, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Ieškovui nesutikus su ekspertizės išvada, jo prašymu teismas skyrė pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.(b.l.2t. 8-9) Iš 2015-12-07 – 2015-12-30 Psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. ( - ) ( b. l. 2t. 14-17) matyti, kad , atlikę ekspertizę ekspertai, duoda priešingą išvadą, kad I. G. , sudarydama 2007-09-11 testamentą sirgo įgyta silpnaprotyste- nepatikslintos etiologijos vidutinio sunkumo demencija, todėl ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsakovas teismui pateikė rašytinį įrodymą – 2016-04-16 VŠĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadą, kurioje teismo psichiatras ekspertas teigia, kad I. G., sudarydama ( - ) testamentą, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. (b.l.2t. 64-69)

15Testamento, kaip sandorio sudarymui taikomi bendrieji sandorių sudarymo normų reikalavimai (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (LR CK 5.15-5.18 str., 5.28, 5.30 str., 5.35 str.) – nustatyti reikalavimai.

16Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Kadangi, kaip jau minėta, testamentas yra sandoris, kurio teisiniai padariniai kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testatoriaus valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas, nes LR CK 5.18 str. 1 d. įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo, o pagal LR CK 5.15 str. 2 d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas ( LR CK 5.17 str.), o asmenų, kurie sudarydami testamentą, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais, tokį ieškinį gali pareikšti ne tik pats asmuo, sudaręs tokį testamentą, bet ir jo įpėdiniai.

17Rungimosi principas civiliniame procese reikalauja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus ( LR CPK 178 str.) Įstatymas numato, kad eksperto išvada teismui yra neprivaloma, ji turi būti vertinama pagal tas pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Ekspertizės išvada teismo gali būti atmesta, jei yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo ar ekspertizės aktas yra prieštaringas , išvados neišplaukia iš tyrimo eigos ir pan.

18Teismas ieškinį atmeta šiais motyvais:

191. Medicininiai dokumentai apie ligą išanalizuoti specialistų ir apibendrinti dviejuose ekspertizės aktuose, todėl jie atskirai kaip rašytiniai įrodymai neanalizuojami. Kaip jau minėta, ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tik tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nustatyta, kad I. G. 2007-06-07 konstatuota demencijos diagnozė ir poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu jai suteikti specialieji poreikiai dėl demencijos. Tačiau byloje nėra duomenų, kad komisijos nariai būtų su ja bendravę. Tik nuo 2008 m gegužės mėn. šeimos gydytojas aprašo dezorientacijos simptomus. Galutinai demencija jai diagnozuota tik 2010 metais. Po psichiatrės gydytojos N. M. apžiūros (2007-06-07) iki 2010 metų I. G. artimieji nė karto nesikreipė į psichiatrą dėl I. G. neadekvataus elgesio ar pablogėjusios psichinės sveikatos. Jokių psichinės sveikatos pakitimų nuo 2007-06-07psichiatro apžiūros iki testamento parašymo 2007-09-11 neužfiksuota.

202. I. G. psichinės sveikatos sutrikimus ir neadekvatų elgesį daugiausia akcentuoja ieškovas R. G., liudytojai - ieškovo žmona J. G., vaikai V. G. ir M. G., nurodydami, kad I. G. ėmė pasigesti daiktų, bijodavo išvažiuoti iš namų, kaltino artimuosius vagystėmis. Tačiau liudytoja J. G. nurodė, ir, kad 2007 metais I. G. pati tvarkė piniginius reikalus, pasiimdavo pensiją, nueidavo pas gydytoją. Teismas ieškovo šeimos narių parodymus dėl neadekvataus testatorės elgesio vertina kritiškai, įvertindamas juos kaip duotus turint suinteresuotumą bylos baigtimi.

213.Liudytojos -gydytojos N. M., nustačiusios I. G. vidutinio pažinimo sutrikimą, konstatuojant kliedesius artimųjų atžvilgiu, parodymams, kad I. G. dėl ligos nesugebėjo gerti vaistų, pasigaminti maisto, nueiti į parduotuvę, normaliai bendrauti, nes jai buvo ryškūs kliedesiai, negalėjo spręsti turtinių reikalų, kardinaliai prieštarauja mirusiąją pažinusių, ilgą laiką šalia gyvenusių kaimynų- liudytojų O. P., , J. M., G. P. , E. Š., parodymai, kad I. G. bendrauti nemėgo, bet mokėjo paskambinti ir kalbėti telefonu, suskaičiuodavo pinigus ir atsiskaitydavo už produktus , nurodydavo, ką nupirkti, skaitydavo laikraščius ir klausydavosi radijo, kalbėdavo apie sveikatą. Liudytojas A. J. parodė, kad ji atskirais atvejais nurodydavo kreiptis į vaikus .Teismas vertina šiuos parodymus kaip objektyvius, nes juose šie liudytojai išsako ir I. G. skundus savo artimųjų atžvilgiu. Liudytojas gydytojas G. N. taip pat nurodė, kad įtarimą dėl I. G. sveikatos būklės jam sukėlė kalbos, jog artimieji nori jos mirties, jis jai skyrė raminančius vaistus, bet tolimesnio gydymo eigoje ji konsultuoti psichiatrams nebuvo siunčiama. Liudytojų O. P., , J. M., G. P. , E. Š. parodymus teismas laiko pagrįstais ir objektyviais, nes jie vienas kitam neprieštarauja ir šie liudytojai yra niekaip nesuinteresuoti bylos baigtimi. Jų parodymai patvirtina atsakovų šeimos narių V. G. ir G. G. parodymus, kad I. G. kalbėdavo telefonu, tvarkėsi namuose, skaičiuodavo pinigus ir jais atsiskaitydavo.

224. Liudytojos D. G. Č. parodymus teismas laiko daugiausia pagrįstais , motyvuotai, informatyviais s ir išsamiais. Ši liudytoja artimai bendravo su mirusiąja testamento surašymo laikotarpiu. Ji parodė, kad I. G. jai paaiškino jau surašyto testamento, keitimo aplinkybes ir motyvus, nurodydama, kad mirusioji jį surašė apgalvojusi sūnaus V. išskirtinę situacija, nes jis nuo vaikystės turėjo klausos negalią, kad po mirties šis sūnus nebūtų skriaudžiamas. Ji nurodė, kad R. rūpi pinigai, o V. pinigų nereikia. Ši liudytoja nurodė, kad ji padėjo testatorei surinkti notarui reikalingus dokumentus, jai buvo paliktas saugoti surašytas testamentas.. Mirusiosios valia buvo turtą padalinti abiems sūnums: žemę ir indėlius R., o namelį V. I. G. elgėsi labai protingai. Testatorė jai paliko saugoti testamentą, nes pasitikėjo, žinojo, kad ji yra išsilavinusi. Ši liudytoja nurodė ir aplinkybes, kad ligonė domėjosi savo liga ir vaistais, skambindavo telefonu, viena nueidavo į bažnyčią ir pas gydytoją, rūpydavosi ūkiu, sumokėdavo išlaidas, kurendavo krosnį, protingai bendravo, Jai taip pat buvo išsakiusi skundus dėl sūnaus R. šeimos elgesio su ja. Taigi teismas konstatuoja, kad iš šios liudytojos parodymų buvo nustatytas mirusiosios testamento surašymo motyvas – testatorės siekimas pasirūpinti neįgalaus sūnaus V. gyvenimu po testatorės mirties.

235. Kad testatorė suvokė testamento surašymo prasmę, pasekmes ir išreikė savo norimą valią rodo ir testamento turinys - iš ginčijamo testamento turinio matyti, kad testatorė jį sudarydama savo valią išreiškė ir kito sūnaus paveldėjimo atžvilgiu, nes testamente yra jis minimas ir aptariamas jam paliekamas turtas.

246. Testatorė mirė 2014-06-09, praėjus beveik septyniems nuo testamento surašymo. Ji visą laiką nebuvo gulintis ligonis. Su kitais žmonėmis bendravo namų aplinkoje bei besigydydama slaugos ligoninėje. Todėl darytina išvada, kad ji septynis metus turėjo netrukdomą galimybę panaikinti sudarytą testamentą, jeigu jis būtų neatitikęs jo tikrosios valios. Tačiau ji tokio sprendimo nepriėmė. Testamento palikimas saugoti ne šeimos nariui ir nepasakymas apie jo surašymą sūnui R., rodo tvirtą ir suvokiamą testatorės apsisprendimą iki mirties išlaikyti nepakeista testamente išreikštą valią.

257. Testatorė I. G. iki savo gyvenimo pabaigos gyveno ir tvarkėsi viena, jai nebuvo poreikio ir nebuvo nustatyta globa. Testatorės I. G. psichinė būklė ir prieš mirtį nebuvo tokia, kad būtų pagrindas ją pripažinti neveiksnia. Ji nebuvo psichikos sveikatos centro apskaitoje. (b.l.1t. 72)

268. Apie mirusiosios I. G. patirtį sudarant sandorius ir jų esmės suvokimą patvirtina tai, kad ji sudarė tris sandorius, tvirtinamus notarine tvarka. ( - ) buvo sudarytas testamentas, kuriuo ji visą turtą paliko abiems sūnums lygiomis dalimis (b.l.1t. 98) ( - ) sudarytas ginčijamas testamentas (b.l.1t. 97) 2013-05-21 parašytas ir patvirtintas įgaliojimas sūnui V. G.. (b.l.1t.,144) Notarė Aldona Šarmavičienė nurodė, kad tvirtindama sandorius ji visada įsitikina, ar asmens suvokimas jai nekelia abejonių. Notarė nurodė, kad pamena įgaliojimo, kuris buvo tvirtintas po 6 metų po ginčijamo testamento patvirtinimo. Ji nurodė, kad I. G. buvo atvežta sūnaus V. G.. Ji atsakė į visus klausimus, orientavosi laike ir erdvėje, žinojo savo pavardę, ko atvažiavo. Viską suvokė, puikiausiai bendravo, įgaliojimo sandorio prasmę suvokė teisingai – kaip atstovavimą ir pavadavimą. Jos veiksnumas nekėlė jokių abejonių. Atvežęs sūnus į sandorio sudarymą nesikišo. Teismas tiki notarės parodymais ir laiko juos pagrįstais, nes netikėti notarės parodymais, kad testatorė buvo veiksni, nėra jokio pagrindo. Teismas nenustatė, kad notarė , patvirtindama testamentą, pažeidė Notariato įstatymo 2, 31 straipsnių reikalavimus

278. Teismas, kaip pagrindu, remiasi 2014-11-25 – 2015-05-27 Psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. ( - ) ( b. l. 1t.164-167) išvada, kad I. G., sudarydama ( - ) testamentą, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Šį ekspertizės aktą laiko išsamesniu, daugiau atitinkančiu buvusios I. G. sveikatos būklės ginčijamo testamento sudarymo metu situaciją, kurią savo parodymuose išsamiai apibūdino ir patvirtino liudytojai O. P., , J. M., G. P. , E. Š., D. G. Č. , A. J., V. G. ir G. G., notarė Aldona Šarmavičienė, bei specialisto išvada, kuria netikėti nėra pagrindo, nes iš jos turinio matyti, kad atitinkamos srities specialistas (psichiatras) išvadą padarė susipažinęs ir išanalizavęs visus bylos įrodymus.

28Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009-03-17 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-128/2009; 2010-05-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-253/2010 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

29Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ( dalis jų) patvirtino, kad I. G. būklė testamento sudarymo momentu buvo tokia, kad jis savo veiksmus suprato ir galėjo juos valdyti.

30LR CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Aiškindamas šią normą ir jos taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, žalingumą, pagrįstumą). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012-12-21 nutartis, priimt civ. byloje Nr. 3K-3-609/2012).

31Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami pagal liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, kurios daromos remiantis medicininiuose dokumentuose esamais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę, o paties testatoriaus išklausyti galimybės jau nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, yra pažymėjęs, kad mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-30 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2012-10-31 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-453/2012).

32Teismas privalo priimti sprendimą byloje visapusiškai ir objektyviai ištyręs visas bylos aplinkybes, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir vadovaudamasis įstatymais ( LR CPK 185 str.). Šiuo aspektu įvertinus byloje surinktus įrodymus: rašytinius ir liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, t.y. ginčijamo testamento sudarymo dieną yra neįrodytas testatorės I. G. valios ar galėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti defektas. Todėl pagrindo pripažinti ( - ) sudarytą I. G. testamentą negaliojančiu nėra , nes visapusiškai ištyręs visus bylos įrodymus teismas konstatuoja, kad I. G. testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. (LR CK 1.89 str.)

33Atsakovo pateiktos specialisto išvados atlikimo išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, nes ši išvada surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens, ją teismas vertino kaip vieną iš bylos pagrindą liečiančių įrodymų ir ja rėmėsi priimant sprendimą. Šį įrodymą pateikė šalis, bylos nagrinėjimo procese laikydamasi rungimosi principo. (LR CPK 12 str.)

34Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovo ir valstybės naudai ( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.,( b. l.1t. 179, 180, 2t. 63).

35Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. teismas

Nutarė

36Ieškinį atmesti.

37Priteisti iš R. G., asmens kodas ( - ) V. G., asmens kodas ( - ) naudai bylinėjimosi išlaidas : 642,60 Eur (Šeši šimtai keturiasdešimt du eurai 60 ct.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei 600 Eur (Šeši šimtai eurų) kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų.

38Priteisti iš R. G., asmens kodas ( - ) 44,76 Eur (Keturiasdešimt keturi eurai 76 ct. ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k 188659752, ats. sąsk. Nr.( - ) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

39Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ineta Baliukaitytė,... 2. sekretoriaujant Renatai Raupelienei,... 3. dalyvaujant ieškovui R. G., jo atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei,... 4. atsakovui V. G., jo atstovui advokato padėjėjui Ryčiui Kazilevičiui,... 5. nedalyvaujanrt trečiajam asmeniui Panevėžio rajono I –ojo notarų biuro... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl testamento... 7. Ieškovė ir jos atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo... 8. Ieškovas ieškinyje nurodė ir jis ir jo atstovė paaiškino, kad jis yra I.... 9. Atsakovas ir jo atstovas ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą, nes... 10. Trečiasis asmuo Panevėžio rajono I –ojo notarų biuro notarei Aldona... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Byloje nustatyta, kad I. G., asmens kodas ( - ) ( - ) sudarė testamentą,... 13. Testatorė I. G. mirė 2014-06-10. (b.l.1t.7). Ji mirė, būdama našle, bylos... 14. Ieškovo prašymu, siekiant išsiaiškinti testatorės I. G. valią testamento... 15. Testamento, kaip sandorio sudarymui taikomi bendrieji sandorių sudarymo normų... 16. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus... 17. Rungimosi principas civiliniame procese reikalauja, kad kiekviena iš šalių... 18. Teismas ieškinį atmeta šiais motyvais:... 19. 1. Medicininiai dokumentai apie ligą išanalizuoti specialistų ir... 20. 2. I. G. psichinės sveikatos sutrikimus ir neadekvatų elgesį daugiausia... 21. 3.Liudytojos -gydytojos N. M., nustačiusios I. G. vidutinio pažinimo... 22. 4. Liudytojos D. G. Č. parodymus teismas laiko daugiausia pagrįstais ,... 23. 5. Kad testatorė suvokė testamento surašymo prasmę, pasekmes ir išreikė... 24. 6. Testatorė mirė 2014-06-09, praėjus beveik septyniems nuo testamento... 25. 7. Testatorė I. G. iki savo gyvenimo pabaigos gyveno ir tvarkėsi viena, jai... 26. 8. Apie mirusiosios I. G. patirtį sudarant sandorius ir jų esmės suvokimą... 27. 8. Teismas, kaip pagrindu, remiasi 2014-11-25 – 2015-05-27 Psichiatrijos,... 28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo... 29. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu apklausti... 30. LR CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie... 31. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 32. Teismas privalo priimti sprendimą byloje visapusiškai ir objektyviai... 33. Atsakovo pateiktos specialisto išvados atlikimo išlaidos pripažintinos... 34. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovo... 35. Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. teismas... 36. Ieškinį atmesti.... 37. Priteisti iš R. G., asmens kodas ( - ) V. G., asmens kodas ( - ) naudai... 38. Priteisti iš R. G., asmens kodas ( - ) 44,76 Eur (Keturiasdešimt keturi eurai... 39. Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu...