Byla 3K-3-609/2012
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei J. M., tretiesiems asmenims notarei Meilutei Balčienei, N. L., P. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių testamento sudarymą, jo pripažinimą negaliojančiu, ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas prašė pripažinti Alytaus rajono 2-ajame notarų biure 2007 m. birželio 6 d. sudarytą jo motinos P. K., mirusios 2008 m. gruodžio 29 d., testamentą (reg. Nr. 5490) negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies ir 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas nurodė, kad P. K. sveikata nuo 2005 m. nuolat blogėjo: silpnai matė, sutriko atmintis, nesiorientuodavo aplinkoje, kartais nesuprasdavo savo veiksmų reikšmės. Nuo 2006 m. rugpjūčio 6 d. visiškai susilpnėjus P. K. sveikatai, ji gyveno pas dukterį N. L. Ieškovas nurodė, kad motiną dažnai lankydavo, tačiau sesuo visaip trukdė bendrauti su ja, jį išvarydavo. Ieškovo teigimu, P. K., surašydama bei pasirašydama testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko vaikaitei J. M., buvo paveikta ieškovo sesers N. L., nes ji, naudodama motinos atžvilgiu psichologinį smurtą, pasinaudodama ligotos P. K. būkle, privertė ją pasirašyti ginčijamą testamentą. Tikroji P. K. valia buvo turtą palikti visiems vaikams lygiomis dalimis.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino.

9Teismas nustatė, kad P. K. visą laiką laikėsi pozicijos, jog visas turtas po jos mirties bus padalytas lygiomis dalimis trims jos vaikams: N. L., V. K. ir P. R. Tokia pozicija atitinka mūsų tautoje nusistovėjusius gyvenimo patikrintus papročius. Tai neprieštarauja sveikai nuovokai ir motinos atsakomybei, kad vaikai po jos mirties gyventų santaikoje. Nuspręsta, kad P. K. testamentą surašė bei pasirašė tuo metu, kai ji buvo materialiai ir psichologiškai priklausoma nuo savo dukters N. L. Šį sprendimą priėmė ir dėl savo ligos, dėl kurios jai buvo sutrikusi atmintis, ne visada suvokdavo aplinką ir laiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad testamento surašymo metu P. K. buvo akla, todėl negalėjo jo perskaityti. Testamento sudarymo metu ji silpnai orientavosi aplinkoje, nesuprato savo veiksmų reikšmės, tą patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų, ekspertizių aktai bei liudytojų parodymai.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 28 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

11Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad paskirta teismo ekspertizė, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtino, jog P. K. 2007 m. birželio 6 d., t. y. testamento sudarymo dieną, sirgo kokia nors psichine liga ar turėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Pirmosios instancijos teismo apklaustos gydytojos J. O., gydžiusi iki 2005 m., ir J. S., gydžiusi nuo 2005 m. iki P. K. mirties, patvirtino, kad ji sirgusi įvairiomis ligomis, t. y. katarakta, inkstų nepakankamumu, hipertonija, turėjo cistų, išeminę smegenų ligą, bet psichine liga nesirgo, orientavosi aplinkoje ir suprato savo veiksmus. Ta aplinkybė, kad 2007 m. gruodžio 7 d., praėjus pusei metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo, dėl pablogėjusios sveikatos būklės buvo atvežta į ligoninę, patvirtina, jog testatorė buvo dezorientuota jos fizinės būklės pablogėjimo, o ne testamento sudarymo metu. Notarės parodymai taip pat patvirtino, kad P. K. savo valią išreiškė rišliai, buvo tvirtai apsisprendusi. Kaimynai paliudijo, kad jos sveikata buvo prasta, eidama nugriūdavo, nusikalbėdavo. Jų parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie prieštarauja testatorę (jos gyvenimo Angininkų kaime laikotarpiu) gydžiusios gydytojos J. O. parodymams, patvirtinusiems, kad tuo metu P. K. buvo sąmoninga ir orientuota. Kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad šie liudytojai liudijo apie galbūt išreikštą P. K. valią dėl jai priklausančio turto paskirstymo jos gyvenimo kaime momentu, t. y. iki 2006 m. vidurio, o ginčijamas testamentas sudarytas 2007 m. birželio 6 d. Pažymėta, kad asmens valia laikui bėgant gali kisti, todėl ir P. K., galbūt anksčiau išreiškusi valią visą turtą palikti savo trims vaikams, šią nuostatą galėjo ir pakeisti. Tai įvertinusi teisėjų kolegija sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog P. K. testamento sudarymo dieną negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog testamentas buvo sudarytas dėl psichologinio spaudimo.

12Ieškovas prašė testamentą pripažinti negaliojančiu, nes P. K., remiantis paskirtos pomirtinės medicininės ekspertizės išvada, buvo akla, todėl negalėjo pati pasirašyti sudaryto testamento. Notariato įstatymo (nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2007 m. birželio 20 d. galiojusi įstatymo redakcija) 32 straipsnio reglamentavimas leidžia regėjimo negalią turintiems asmenims, nesant kitų fizinių trūkumų ar kitų priežasčių, dėl kurių jie patys negalėtų to padaryti ir gebantiems laisvai reikšti savo valią, suvokiantiems sudaromų sandorių esmę ir padarinius, patiems pasirašyti notarų tvirtinamus sandorius. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog P. K. asmeniškai pasirašius 2007 m. birželio 6 d. sudarytą testamentą, o notarei testatorei jį garsiai perskaičius, buvo pažeista testamento sudarymo tvarka.

13III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas V. K. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, vertindama įrodymus pažeidė tikėtinumo taisyklę, objektyviai ir visapusiškai neįvertino testatorės sveikatos būklės testamento sudarymo metu. Testatorė testamento sudarymo dieną sirgo kraujotakos sistemos ir smegenų kraujagyslių ligomis, kurios daro įtaką testatorės psichinei būsenai, todėl reiškėsi kraujagyslinės demencijos ryškūs požymiai, tokie kaip sutrikusi atmintis, nusikalbėjimai, laiko nesuvokimas ir kt. Teismo ekspertizės akte pateiktoje komisijos išvadoje nei paneigta, nei patvirtinta, kad testatorė sirgo kokia nors psichine liga ar turėjo psichikos sutrikimų testamento surašymo dieną. Nebuvo vertinti įrodymai, pateikti liudytojų ir užfiksuoti asmens ligos istorijoje, kad testatorė keletą metų iki sandorio sudarymo silpnai orientavosi aplinkoje, nesuprato savo veiksmų reikšmės. Eksperto išvadoje buvo pabrėžta, kad klausimas apie testamento suvokimą yra eksperto psichiatro kompetencija, tačiau apeliacinės instancijos teismas nekvietė šios srities specialisto pateikti savo vertinimą nagrinėjamos bylos ginčitinais klausimais. Nors šioje byloje buvo būtina jį apklausti, nes tik turintis specialių medicininių žinių specialistas gali paaiškinti diagnozes ir kitų susirgimų galimą įtaką testatorės suvokimui. Netirta, kad ekspertizės akte užfiksuoti klinikiniai požymiai būdingi kraujagyslinei demencijai (įgytai silpnaprotystei). Šios silpnaprotystės požymius patvirtina įrašai P. K. medicininiuose dokumentuose bei liudytojų ir gydytojų parodymai, kurių teismas neįvertino. Taip pat teismas nelaikė reikšmingais įrodymais ekspertizės akte padarytą išvadą, kad testatorė buvo akla ir negalėjo perskaityti testamento. Tai, kad testamentas buvo sudarytas dėl psichologinio spaudimo, pagrindžia ne tik kasatoriaus ir liudytojų paaiškinimai, bet ir rašytiniai įrodymai.
  2. Dėl testamento sudarymo ir jo pasirašymo tvarkos aiškinimo ir taikymo. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad testamento sudarymo momentu notarų biure dalyvavo ir

    15N. L., kuri galbūt darė įtaką testatorei. Notarė patvirtino, kad testatorei buvo siūloma pakviesti liudytojus, kad kitas asmuo pasirašytų testamente už ją, tačiau P. K. atsisakė. Iš to darytina išvada, kad notarei testatorės aklumas, jos elgesys buvo sukėlęs abejonių. Nors notarė teigia, kad įsitikino testatorės veiksnumu, tačiau byloje nėra duomenų, jog ji būtų pasiteiravusi gydytojų apie testatorės sveikatos būklę. Teismo ekspertizės akto išvada patvirtina, kad P. K. negalėjo perskaityti testamento dėl aklumo, taigi ji nematė, po kokiu tekstu pasirašo. Testamento tvarkos pažeidimai, nurodytos testamento sudarymo aplinkybės, tarp jų ta, kad testamentas sudarytas tada, kai testorės sveikatos būklė buvo labai prasta, sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios.

16Trečiasis asmuo P. R. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

17Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo notarė M. Balčienė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl testamento sudarymo ir jo pasirašymo tvarkos aiškinimo ir taikymo. Testatorė testamento sudarymo metu nebuvo pripažinta neveiksnia, jos veiksmai nekėlė abejonių. Testatorės veiksnumu įsitikinta su ja pabendravus ir patikrinus neveiksnių asmenų sąraše. Ji nebuvo panaši į asmenį, turintį psichikos sutrikimų. Testatorė perspėjo, kad ji blogai mato, tačiau patikino, jog testamentą sugebės pasirašyti pati ir nereikia kviesti kitų asmenų už ją pasirašyti. Surašytą testamentą notarė garsiai perskaitė testatorei ir ji pasirašė. Kasatoriaus testamento sudarymo metu nebuvo, todėl jo argumentai, kad buvo pažeista testamento sudarymo tvarka, nebuvo sudarytos tinkamos atlikti sandorį, atmestini kaip neatitinkantys tikrovės.

18Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė J. M. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jų visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, kad asmuo turėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių jis nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taigi, ištyrus visus byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai buvo konstatuota, kad testamento sudarymo dieną testatorė galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir jos valia atitiko testamento turinį. P. K. susirgimai, priešingai nei nurodo kasatorius, visiškai nebuvo siejami su demencija, nuo kurios ji niekada nebuvo gydyta. Iš medicininių įrašų matyti, kad testatorės susirgimai buvo susiję daugiausia su regėjimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, jai buvo diagnozuota inkstų akmenligė, nebuvo skiriami vaistai, susiję su psichikos ar nervų ligomis. Taigi, kasatorius interpretuoja ligos istorijoje esančius įrašus, kuriuos visus objektyviai ištyrę ir įvertinę ekspertai nenustatė psichinės ligos. Testatorės būklė pasunkėjo tik 2007 m. gruodį, ji buvo paguldyta į ligoninę. Byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad testatorė buvo faktiškai neveiksni, todėl nepagrįstais laikytini tokie kasatoriaus teiginiai. Notarė taip pat patvirtino, kad testamentas P. K. buvo perskaitytas, todėl ji žinojo jo turinį. Apeliacinės instancijos teismas teikė pasiūlymą abiem šalims skirti papildomą ekspertizę, tačiau jos atsisakė. Dėl to nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad teismas neveikė aktyviai ir nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialūs poreikiai minimaliai pagalbai testatorei buvo pripažinti po pusės metų nuo sandorio sudarymo ir ne dėl psichikos sutrikimų, bet dėl regėjimo ir kitų susirgimų. Tarp gydytojų parodymų, priešingai nei nurodo kasatorius, prieštaravimo nėra. O kasatoriaus pakviestų liudytojų parodymai atspindi ne testamento sudarymo, bet jos gyvenimo kaime metu buvusią situaciją. Pagrįstai apeliacinės instancijos teismas pomirtinės psichiatrinės ekspertizės išvadas laikė vienu testatorės psichinės būklės įrodymų, nes ligų daromą įtaką psichikos sutrikimui gali įvertinti tik asmenys, turintys specialių žinių. Nustatyta, kad testatorė artimiausiai bendravo su dukterimi N. L., kuri su ja ilgai gyveno, slaugė, prižiūrėjo, gydė, teikė visokeriopą pagalbą.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį

22Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.–D., bylos Nr. 3K-3-453/2012). Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009).

23Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, paremta medicinine dokumentacija ir bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad komisija įvertinusi pateiktą informaciją pateikė išvadą, jog negali paneigti testatorės gebėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, trūksta duomenų jos psichinei būklei įvertinti, kad galėtų paneigti psichikos sutrikimų nebuvimą testamento surašymo dieną. Taigi specialistai, psichiatrai iš medicininių duomenų negalėjo daryti išvados, kad testatorė turėjo psichinę negalią. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Taigi įvertinę ekspertizės aktą ir visus byloje pateiktus įrodymus teismai priėjo prie skirtingų išvadų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad testatorė testamento sudarymo dieną buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti.

24Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo turinys teikia pagrindą išvadai, kad šio teismo buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinta testatorės būsena sudarant ginčijamą testamentą. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl testatorės būsenos testamento sudarymo metu yra pagrįsta visų byloje surinktų įrodymų – šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, taip pat testatorę skirtingu metu gydžiusių gydytojų

25J. O. ir J. S. parodymų, rašytinių įrodymų, ekspertų išvadų – įvertinimu, o ne padaryta remiantis tik ekspertizės akto išvada. Dėl to nepagrįstais laikytini kasatoriaus argumentai, kad teismas nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, neatskleidė kiekvieno jo įrodomosios reikšmės.

26Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo kviesti psichiatrą ekspertą pateikti savo vertinimą nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad Teismo psichiatrijos ekspertizę atliko dvi psichiatrės ekspertės: dr. V. M. ir J. R. Dėl to tik kilus abejonių dėl pateiktų šių eksperčių išvados pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę. Iš apeliacinės instancijos teismo 2012 m. vasario 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad teismas klausė šalių nuomonės dėl psichinės ekspertizės skyrimo. Ieškovo atstovas ir pats ieškovas nurodė, kad neprieštarauja pakartotinės ekspertizės skyrimui, bet nemato būtinumo ją skirti. Ieškovas dėl eksperto iškvietimo prašymo nereiškė. Taigi teismas atsižvelgęs į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę nusprendė neskirti pakartotinės ekspertizės ir nekviesti eksperto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 219 straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę, bet ne pareigą skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą nenustatęs įstatyme įtvirtintų pagrindų skirti pakartotinę ekspertizę, neturėjo pareigos ją skirti vien tam, kad panaikintų dalyvaujančių byloje asmenų galimas abejones. Be to, pats kasatorius nesiekė tokios ekspertizės paskyrimo ar eksperto iškvietimo vertinimui šioje byloje pateikti. Dėl to atmestini kasacinio skundo argumentai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ar eksperto kvietimo kaip nepagrįsti.

27Kasatorius nurodo, kad notarei, patvirtinusiai testamentą, buvo kilusi abejonė dėl testatorės veiksnumo. Tačiau priešingai nei nurodo kasatorius, byloje nustatyta, kad notarei kilo abejonių ne dėl testatorės veiksnumo, bet dėl jos galėjimo pačiai pasirašyti testamentą turint regėjimo negalią. Notarė patvirtino, kad ji pabendravo su testatore, patikrino neveiksnių asmenų sąraše ir nekilus abejonių dėl asmens suvokimo sudaromo sandorio ir jo padarinių, patvirtino testatorės sudarytą ir pasirašytą sandorį, t. y. testamentą (Notariato įstatymas 31 straipsnio 2 dalis).

28Dėl regėjimo negalią turinčio asmens teisės pasirašyti sudarytą testamentą

29Testamentas, kuris yra tvirtinamas valstybės įgalioto pareigūno (notaro ar kitų CK 5.28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų), yra vadinamas oficialiuoju. Jis turi būti sudaromas dviem egzemplioriais, nurodant jo sudarymo vietą ir laiką; surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojui; testamentą pasirašo pats testatorius, jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir testatoriui paliekamas vienas testamento egzempliorius (CK 5.28 straipsnio 1, 3 dalys). Galima situacija, kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento. Tokiu atveju įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasirašyti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kadangi toks testamento pasirašymas yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti.

30Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-539/2011).

31Kadangi testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi būti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasirašyti testamento, nustatymui. Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikšmę, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t. y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo paskirta medicininė ekspertizė, kuri konstatavo, kad testatorė negalėjo perskaityti testamento, nes esant regėjimui dešinės akies 0,01 ir kairės akies 0,00, asmuo laikomas aklu. Pažymėtina, kad tiek CK 5.29 straipsnyje, tiek Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių pats negali pasirašyti sandorio, t. y. testamento, tik tada už jį tai gali padaryti kiti asmenys. Šiuo atveju nustatyta, kad testatorė turėjo regėjimo trūkumų, šis faktas šalių byloje yra neginčijamas. Teismų nustatyta, kad testatorė perspėjo notarę, jog blogai mato, tačiau ji pati norėjo pasirašyti testamentą. Taigi notarė pasidomėjo, ar testatorė gali pati pasirašyti testamentą, įvertino, ar yra aplinkybių, lemiančių negalėjimą pasirašyti. Notarė nenustačiusi tokių objektyvių priežasčių surašytą testamentą garsiai perskaitė ir testatorė tada jį pasirašė. Taigi pagrįstai apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad teisinis reglamentavimas leidžia tokią negalią turintiems asmenims, nesant kitų fizinių trūkumų ar kitų priežasčių, dėl kurių jie patys negalėtų to padaryti ir gebantys laisvai reikšti savo valią, patiems pasirašyti notarų tvirtinamus sandorius. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 5.29 straipsnyje įtvirtintų priežasčių, galėjusių lemti testatorės negalėjimą pačiai pasirašyti sudaromo testamento. Apibendrinant darytina išvada, kad testamentas netampa negaliojančiu vien todėl, kad jį pasirašė regėjimo negalią turintis asmuo, galintis suvokti sandorio esmę ir padarinius.

32Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

33Kasatorius nurodė, kad sudarydama ir pasirašydama testamentą testatorė buvo paveikta N. L. Ji testatorės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, todėl sudarytas testamentas turėjo būti panaikintas CK 1.91 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi kasatorius turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo buvimą.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius neįrodė, jog testamentas buvo sudarytas dėl psichologinio spaudimo. Remiantis Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi ir CK 5.18 straipsnio 1 dalis įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą yra leidžiamas ir šis jų dalyvavimas savaime nereiškia prievartos ar psichologinio smurto naudojimo testatorės atžvilgiu. Šios aplinkybės turi būti atskirai įrodinėjamos byloje.

35Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą, nenustatyta, pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

36Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gruodžio 21 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 126,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteistina 126,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38Atsakovė kasaciniame teisme turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Ši suma atmetus kasacinį skundą priteistina iš kasatoriaus (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš ieškovo V. K. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 126,38 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

42Priteisti iš ieškovo V. K. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. M. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba.

43Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų,... 6. Ieškovas prašė pripažinti Alytaus rajono 2-ajame notarų biure 2007 m.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad P. K. visą laiką laikėsi pozicijos, jog visas turtas... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad paskirta teismo ekspertizė,... 12. Ieškovas prašė testamentą pripažinti negaliojančiu, nes P. K., remiantis... 13. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas V. K. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų... 15. N. L., kuri galbūt darė įtaką testatorei. Notarė patvirtino, kad... 16. Trečiasis asmuo P. R. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo notarė M. Balčienė prašo... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė J. M. prašo ieškovo kasacinį... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį... 22. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo paskirta ir atlikta... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismo... 25. J. O. ir J. S. parodymų, rašytinių įrodymų, ekspertų išvadų –... 26. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo... 27. Kasatorius nurodo, kad notarei, patvirtinusiai testamentą, buvo kilusi... 28. Dėl regėjimo negalią turinčio asmens teisės pasirašyti sudarytą... 29. Testamentas, kuris yra tvirtinamas valstybės įgalioto pareigūno (notaro ar... 30. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti... 31. Kadangi testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų,... 32. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 33. Kasatorius nurodė, kad sudarydama ir pasirašydama testamentą testatorė buvo... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią... 35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 36. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gruodžio 21 d.... 38. Atsakovė kasaciniame teisme turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai už... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 41. Priteisti iš ieškovo V. K. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą... 42. Priteisti iš ieškovo V. K. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. M. (duomenys... 43. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....