Byla 2-1808-577/2016
Dėl 40 806,30 Eur įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

2sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Linui Meškiui,

4atsakovo atstovams adv. Ryčiui Martinkėnui, Laurynui Lukošiūnui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Butvita“ ieškinį atsakovui AB „Birač Europe“ ieškinį dėl 40 806,30 Eur įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Nustatė

6ieškovas BUAB „Butvita“ 2012-12-03 tarp šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties, 2012-12-31 Paslaugų priėmimo-priėmimo akto bei 2012-12-31 sąskaitos –faktūros serija BUT Nr. 332 pagrindu, patikslintu ieškiniu (t. 3, b.l. 6-8) prašo priteisti iš atsakovo: a/ 39 388,32 Eur įsiskolinimą ir 1 417,98 Eur delspinigių, iš viso 40 806,30 Eur; b/ 6 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; c/ bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas paaiškino, jog bendrovei buvo pradėtos bankroto procedūros ne teismo tvarka; kreditorių susirinkimo paskirtam bankroto administratoriui pradėjus vykdyti bankroto procedūras paaiškėjo, jog atsakovas neapmokėjo 2012-12-03 paslaugų teikimo sutarties pagrindu išrašytos sąskaitos –faktūros. Kadangi atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apmokėti už suteiktas paslaugas neįvykdė, prašo susidariusį įsiskolinimą priteisti iš atsakovo. Ieškovo atstovo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog paslaugos pagal sutartį buvo suteiktos, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįsti ir atmestini.

7Atsakovo AB „Birač Europe“ atstovai su ieškiniu nesutiko; priešingai nei ieškovo atstovas, tvirtina, jog paslaugos pagal ginčo sutartį suteiktos nebuvo, todėl sutartis CK 1.86 str. pagrindu pripažintina negaliojančia. Atsakovo atstovų vertinimu, ieškovo reikalavimai dėl įsiskolinimo neva už suteiktas paslaugas priteisimo nepagrįsti ir atmestini. Taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą dėl ginčo paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 str. pagrindu.

8Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo UAB „Butvita“ 2013-09-26 kreditorių susirinkimo sprendimo pagrindu buvo pradėtos bankroto procedūros ne teismo tvarka; bankroto administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (t. 1, b.l. 12-13).

102012-12-03 šalys sudarė sutartį (t. 1, b.l. 6-9), kuria BUAB „Butvita“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka suteikti AB „Birač Europe“ konsultacines paslaugas klausimais, susijusiais su AB „Birač Europe“ ir (ar) AB „Birač Europe“ dukterinių ir susijusių įmonių (įskaitant įmones, esančias Balkanų regione) skolų restruktūrizavimo klausimais, o AB „Birač Europe“ įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas BUAB „Butvita“ sumokėti atlyginimą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1. p.). 2012-12-31 buvo surašytas Paslaugų perdavimo-priėmimo aktas prie 2012-12-03 Sutarties (t. 1, b.l. 10), kuriuo šalys patvirtino, kad ieškovas atsakovui tinkamai suteikė Sutartyje sulygtas paslaugas. Iš akto turinio matyti, jog už paslaugų suteikimą šalių buvo patvirtintas fiksuotas atlygis – 136 000 Lt bei atsiskaitymo tvarka, t.y. mokėjimas dalimis: 98 000 Lt iki 2013-03-31 ir 68 000 Lt iki 2013-06-30. Ieškovas 2012-12-31 išrašė atsakovui sąskaitą – faktūrą serija BUT Nr. 332 136 000 Lt sumai (t. 1, b.l. 11).

11Ieškovas teigia, kad atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumokėti už ieškovo suteiktas paslaugas neįvykdė, todėl prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą bei procesines palūkanas; atsakovas su ieškiniu nesutinka, tvirtina, jog paslaugos pagal sutartį suteiktos nebuvo, sutartis sudaryta neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl pareikšdamas priešieškinį prašo CK 1.86 str. pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu.

12Dėl tariamo sandorio.

13Pagal CK 1.86 str., kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-341/2005, ir kt.) Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006, ir kt.). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-210/2014, ir kt.). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: a/ ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; b/ kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

14Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra paslaugų teikimo sutartis. CK 6.716 str. 1 d. nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Byloje nustatyta, jog ginčo sandorio objektu nurodomos UAB „Butvita“ konsultacinės paslaugos, susijusios su AB „Birač Europe“ ir (ar) AB „Birač Europe“ dukterinių ir susijusių įmonių (įskaitant įmones, esančias Balkanų regione) skolų restruktūrizavimo klausimais. AB „Birač Europe“ atstovai, tvirtindami, jog paslaugos pagal šią sutartį niekada suteiktos nebuvo, nurodo, kad UAB „Butvita“ reikalavimą dėl sutarties apmokėjimo grindžia formaliai išrašyta sąskaita; dar iki sutarties sudarymo UAB „Birač Europe“ iš UAB „Butvita“ buvo gavusi analogišką sąskaitą – faktūrą su tuo pačiu numeriu, tai pačiai sumai, toms pačioms konsultavimo paslaugoms, tačiau datuojama 2012-11-30 ir jos apmokėjimo terminas nurodytas iki 2012-11-30. AB „Birač Europe“ atstovų vertinimu, BUAB „Butvita“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo sutartyje aptartų paslaugų suteikimą; tvirtina, jog šalys ginčijamu sandoriu siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sąlygas atsakovui išsimokėti ieškovui priklausančias lėšas – sukurti įrankį piniginių lėšų išėmimui. Ieškovo tvirtinimu, paslaugos buvo suteiktos, todėl turi būti apmokėtos; paaiškinti, kodėl sąskaitoje – faktūroje pasirašė tas pats ją perduodantis ir ją priimantis asmuo, negalėjo.

15Tariamuoju sandoriu gali būti laikoma sutartis dėl paslaugų teikimo, jeigu įrodyta, kad ji pasirašyta kaip priedanga pinigų perdavimui, o paslaugos realiai nebuvo teiktos ir neketinta to daryti. Minėta, kad ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o pareiga įrodyti, kad sutartis buvo vykdoma, tenka teikiančiai paslaugas šaliai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutarties tariamumo įrodinėjimo pareiga teko ieškovui pagal priešieškinį, t.y. UAB „Birač Europe“, o ginčijamo sandorio realaus vykdymo pareiga kilo paslaugos teikėjui – BUAB „Butvita“. Tačiau teismo vertinimu, BUAB „Butvita“, turėjusi pareigą įrodinėti faktą, jog paslaugos pagal sutartį buvo realiai suteiktos, šios pareigos neįvykdė (CPK 178 str.).

16Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

17Nagrinėjamojoje byloje suteiktų paslaugų realumas įrodinėjamas 2012-12-31 paslaugų perdavimo-priėmimo aktu, sąskaita- faktūra bei liudytojų A. M. bei V. M. parodymais.

18Analizuojant byloje surinktus įrodymus, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje apklausti liudytojai – buvęs UAB „Birač Europe“ direktorius V. M. ir UAB „Butvita“ direktorė A. M. negalėjo konkretizuoti, kokios paslaugos buvo suteiktos ginčo sutarties pagrindu; abstrakčiai nurodydami, kad buvo „konsultuota žodžiu“, daug dirbta, daug rašyta, parengti kažkokie juodraščiai, liudytojai negalėjo tiksliai įvardinti, kokie gi darbai, t.y. kokios paslaugos, kokios apimties buvo teikiamos. Liudytojai patys patvirtino, kad nebuvo sudaryti jokie darbų aktai, jokie konkretūs rašytiniai dokumentai ir pan.; tik paaiškino, kad viskas neva vyko žodžiu kartu sėdint A. M. ir V. M. viename kabinete. Akcentuotina ir tai, kad buvęs UAB „Birač Europe“ direktorius V. M., teigdamas, kad paslaugos buvo būtinos jam įvertinti ir pasirengti įgyvendinti su Ūkio banku pasirašytas sutartis (kurių buvo apie 50 vnt., jos buvo sudėtingos, pagal jas reikėjo įforminti įkeitimus, kitus veiksmus, kuriuos reikėjo atlikinėti ne tik Lietuvoje, bet ir Bosnijoje ir Hercegovinoje), nesugebėjo paaiškinti, kodėl tokių sudėtingų sandorių vertinimui pasirinko būtent įmonę „Butvita“. Nors, kaip paaiškino buvusi bendrovės „Butvita“ direktorė A. M., bendrovė neturėjo jokios patirties teikiant panašias paslaugas, be to UAB „Butvita“ iš esmės nevykdė jokios veiklos ir niekada ankščiau nebuvo teikusi net panašių paslaugų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog buvę direktoriai, kurie, pasak jų, vienas teikė paslaugas, o kitas priėmė, net negalėjo paaiškinti, kas rengė pačią ginčo sutartį, kuo buvo vadovautasi nustatant sutarties kainą, kodėl buvo nustatytas būtent toks atlyginimas, kodėl analogiškų paslaugų negalėjo suteikti UAB „Birač Europe“ teisininkė ar buhalterines paslaugas UAB „Birač Europe“ teikusi įmonė. V. M. negalėjo paaiškinti, kodėl nesamdė išorinių teisininkų ir pan. Be to, pastebėtina, jog byloje Nr. 2-727-413/2014, kurioje buvo ginčijami skolos perkėlimo sandoriai (dėl kurių, kaip teigė liudytojas V. M., įgyvendinimo ir buvo konsultuotasi su UAB „Butvita“ pagal ginčo paslaugų teikimo sutartį), apklaustas liudytoju V. M., atsakydamas į klausimus dėl pačių skolos perkėlimo sandorių sudarymo bei teiktų konsultacijų, paaiškino, jog sandoriams sudaryti buvo pasitelkta advokatų kontora „LAWIN“, kuri buvo pasamdyta Ūkio banko, papildomų konsultantų ar konsultacijų direktorius neieškojo; kaip spręsti iškilusius klausimus, tame tarpe turto įkeitimo įgyvendinimo sandorius, buvo tartasi su valdybos nariais; jokių papildomų konsultantų pagalbos direktorius neieškojo. Taigi, teismo vertinimu, tokie diametraliai prieštaringi buvusio direktoriaus parodymai kelia pagrįstų abejonių ir nesudaro pagrindo jais vadovautis. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tariamo sandorio įrodinėjimas iš esmės turi būti grindžiamas rašytiniais įrodymais, o ne liudytojų parodymais. Nagrinėjamu atveju byloje apklausti liudytojai – tai pagal ginčo sandorį paslaugas užsakiusios ir turinčios suteikti bendrovių buvę direktoriai, be to iš liudytojų paaiškinimų seka, kad paslaugas teikė pati UAB „Butvita“ buvusi direktorė, kas sudaro pagrindą spręsti dėl duotų jos parodymo subjektyvumo. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių paslaugų tiekimo faktą patvirtinančių dokumentų, pvz. susirašinėjimo, rengtų dokumentų, tų pačių juodraščių, schemų, planų ar pan., kurie leistų spręsti dėl suteiktų paslaugų apimties, terminų ir kokybės; kaip minėta, apklausti liudytojai negalėjo tiksliai įvardinti, kokios paslaugos, kokia apimtimi buvo suteiktos.

19Taip pat svarbu pažymėti, kad sudarytoje ginčo sutartyje tik apibendrintai nurodomos abstrakčios užduotys – konsultacinės paslaugos, susijusios su Kliento ar jo dukterinių ir susijusių įmonių skolų restruktūrizavimo klausimais. Taigi, visiškai nėra aišku, kiek ir kokių paslaugų bus perkama ir kokios paslaugos turi būti suteiktos. Be to pažymėtina, jog sutartyje nėra aptariami konkrečių paslaugų įkainiai, paslaugų teikėjo sugaišto laiko vertinimas (valandinis įkainis), kainodara pagal darbo sudėtingumą. Sutarties 3.1 p. nurodoma, kad įsipareigoja sumokėti paslaugų teikėjui 150 Lt atlyginimą ir atskirai sutartą fiksuotą atlygį už konkrečių užsakymų įvykdymą. Tačiau visiškai neaišku, kuo vadovaujantis numatytas fiksuotas apmokėjimas už suteiktas paslaugas; duomenų, kokie buvo konkretūs užsakymai, nepateikta, šių aplinkybių negalėjo paaiškinti ir liudytojai.

20Nors BUAB „Butvita“ atstovas apeliuoja į tai, kad paslaugų suteikimą patvirtina 2012-12-31 paslaugų perdavimo – priėmimo aktas bei išrašyta sąskaita – faktūra (t. 1, b.l. 11), tačiau sąskaita net nėra pasirašyta iš „Birač Europe“ atstovų pusės, o sąskaitoje nurodomas ją perduodantis ir priimantis asmuo yra vienas ir tas pats – I. J. iš įmonės UAB „Apskaita ir verslo projektai“. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad UAB „Birač Europe“ iš UAB „Butvita“ dar iki sutarties sudarymo buvo gavusi analogišką sąskaitą-faktūrą su tuo pačiu numeriu – 332, tai pačiai sumai – 136 000 Lt, toms pačioms paslaugoms (Konsultavimo paslaugos), tačiau datuojamą kita data – 2012 m. lapkričio 30 d. ir jos apmokėjimo terminas yra iki 2012 m. lapkričio 30 d. (t. 1, b.l. 128). BUAB „Butvita“ atstovas negalėjo paaiškinti dviejų tuo pačiu numeriu sąskaitų išrašymo aplinkybių. Pažymėtina, jog ir paslaugų priėmimo-perdavimo akte irgi nėra įvardintos suteiktos paslaugos ir nedetalizuota suteiktų paslaugų apimtis, formaliai duodant nuorodą į paslaugų sutarties 1.1. p., kur, kaip minėta, paslaugų įvardijimas yra abstraktus.

21Akcentuotina ir tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant ginčą dėl skolų perkėlimo sutarčių (dėl kurių įgyvendinimo neva teikė konsultavimo paslaugas UAB „Butvita“) (civ. byla Nr. 2-438-413/2015) buvo nustatyta, kad vienintelis su UAB „Birač Europe“ susijęs skolų restruktūrizavimo procesas buvo organizuojamas Lietuvos banko, Ūkio banko ir jų pasirinktos advokatų kontoros Lawin, o ne UAB „Butvita“. Už minėtų sandorių parengimą ir su tuo susijusių veiksmų atlikimą Ūkio bankas įmonei UAB „Birač Europe“ 2012 m. lapkričio 30 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. išrašė dvi sąskaitas 123 384 Lt (35 734 Eur) sumai (t. 3, b.l. 72-73). Taigi, akivaizdu, jog UAB „Birač Europe“ turėjo sumokėti už teikiamą dėl skolų perkėlimo sutarčių pagalbą Ūkio bankui.

22Taip pat svarbu pažymėti ir byloje nustatytą aplinkybę, jog ginčo sutarties sudarymo metu ieškovas su atsakovu buvo glaudžiai susiję, o būtent: UAB „Birač Europe“ visos akcijos priklausė akcininkui, kurio kontrolinį akcijų paketą valdė AB „Ūkio banko investicinė grupė“, tuo tarpu AB „Ūkio banko investicinė grupė“ priklausė ir didžiausio „Butvitos“ akcininko – Balkan Investment Group kontrolinis akcijų paketas (t. 2, b.l. 22-50).

23Taigi, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, o būtent: a/ šalių ginčo sandorio sudarymo metu susietinamumą; b/ teismo aptartų ginčo sandorio elementų stoką; c/ liudytojų paaiškinimus, kuriais dėl jų subjektyvumo, prieštaringumo ir nenuoseklumo vadovautis nėra pagrindo; d/ tuo pačiu numeriu sąskaitos – faktūros dvigubo išrašymo faktą (pažymėtina, jog vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, vien tik sąskaitos faktūros už neva suteiktas paslaugas pateikimas nėra pakankamas įrodymas, kuris patvirtintų, jog realiai suteiktos paslaugos, nes tai asmens, reikalaujančio atlygio, vienašališkai surašytas dokumentas. Esant susitarimui dėl atlygintinų paslaugų teikimo, ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl neišmokėto atlyginimo, turi įrodyti, kokias paslaugas jis suteikė ir kiek tam sugaišo laiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2009)); e/ tai, kad kitų rašytinių įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių paslaugų teikimo faktą, byloje nėra, teismas sprendžia, kad faktinių civilinių teisių pasikeitimas sudarius ginčo sandorį neįvyko. Visų pirma, UAB „Butvita“, nors išrašė sąskaitą – faktūrą ir buvo pasirašytas paslaugų perdavimo - priėmimo aktas, įsipareigojimo suteikti ginčo sutartyje konsultacines paslaugas nevykdė ir neketino vykdyti. Šalys atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, tačiau realiai nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo; sandoris buvo sudarytas dėl akių. Įvertinęs byloje nustatytas, aukščiau teismo aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su UAB „Birač Europe“ tvirtinimais, kad vienintelis tikrasis ginčo sutarties tikslas galėjo būti UAB „Butvita“ (ar UAB „Birač Europe“ buvusių atsakingų asmenų) siekis išsimokėti UAB „Birač Europe“ priklausančias lėšas, t. y. sukurti įrankį piniginių lėšų išėmimui iš UAB „Birač Europe“.

24Reziumuojant konstatuotina, kad ginčo paslaugų tiekimo sutartis sudaryta nesiekiant tų teisių ir pareigų, kurios numatytos sutartyje, o tikrasis galimas jos tikslas – tariamo sandorio pagrindu išsimokėti UAB „Birač Europe“ priklausančias lėšas. UAB „Birač Europe“ priešieškinio reikalavimai pagrįsti, todėl tenkintini; ginčo paslaugų tiekimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.86 str. pagrindu. Pagal CK 1.86 str. 2 d. tariamiems sandoriams taikomos CK 1.80 str. 2 d. nuostatos, t.y. restitucija. Restitucija yra šalių grąžinimas į status quo, kitaip sakant, atkūrimas padėties, buvusios iki teisės pažeidimo (CK 1.138 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tariamo sandorio objektas niekada ieškovui perduotas nebuvo, taip pat ieškovas nebuvo sumokėjęs jokių pinigų atsakovui, todėl pagrindo taikyti restituciją nėra.

25Pripažinus sandorį negaliojančiu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovo reikalavimai dėl įsiskolinimo ir palūkanų iš UAB „Birač Europe“ priteisimo.

26Kaip minėta, UAB „Birač Europe“ ginčo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu ir CK 1.82 str. pagrindu, tačiau teismui nustačius, kad ginčo sandoris niekinis, ir pripažinus jį negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu, kitų UAB „Birač Europe“ nurodytų teisinių pagrindų aptarinėjimas nebetenka prasmės, todėl teismas jų neaptarinėja; tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011, ir kt.).

27Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi UAB „Birač Europe“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

28Teismas, vadovaudamasis LR CPK 263 - 270 str., 93 str., 95 str.,

Nutarė

29ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

30Pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. gruodžio 3 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą BUAB „Butvita“ ir AB „Birač Europe“.

31Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo UAB „Birač Europe“ (j.a.k. 302628117) atžvilgiu taikytas laikinąsias priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,... 2. sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Linui Meškiui,... 4. atsakovo atstovams adv. Ryčiui Martinkėnui, Laurynui Lukošiūnui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB... 6. ieškovas BUAB „Butvita“ 2012-12-03 tarp šalių sudarytos paslaugų... 7. Atsakovo AB „Birač Europe“ atstovai su ieškiniu nesutiko; priešingai nei... 8. Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo UAB „Butvita“ 2013-09-26... 10. 2012-12-03 šalys sudarė sutartį (t. 1, b.l. 6-9), kuria BUAB „Butvita“... 11. Ieškovas teigia, kad atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumokėti... 12. Dėl tariamo sandorio.... 13. Pagal CK 1.86 str., kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja... 14. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra paslaugų teikimo sutartis. CK 6.716... 15. Tariamuoju sandoriu gali būti laikoma sutartis dėl paslaugų teikimo, jeigu... 16. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 17. Nagrinėjamojoje byloje suteiktų paslaugų realumas įrodinėjamas 2012-12-31... 18. Analizuojant byloje surinktus įrodymus, visų pirma atkreiptinas dėmesys į... 19. Taip pat svarbu pažymėti, kad sudarytoje ginčo sutartyje tik apibendrintai... 20. Nors BUAB „Butvita“ atstovas apeliuoja į tai, kad paslaugų suteikimą... 21. Akcentuotina ir tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant ginčą dėl... 22. Taip pat svarbu pažymėti ir byloje nustatytą aplinkybę, jog ginčo... 23. Taigi, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, o būtent: a/ šalių... 24. Reziumuojant konstatuotina, kad ginčo paslaugų tiekimo sutartis sudaryta... 25. Pripažinus sandorį negaliojančiu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti... 26. Kaip minėta, UAB „Birač Europe“ ginčo sandorį prašė pripažinti... 27. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi UAB „Birač... 28. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 263 - 270 str., 93 str., 95 str.,... 29. ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.... 30. Pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. gruodžio 3 d. paslaugų teikimo... 31. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo UAB „Birač... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...