Byla 3K-3-210/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių pilis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji svajonė“ (šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro) ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Svajonių pilis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas klausimas dėl PVM sąskaitų faktūrų įrodomosios galios, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo teismams sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo tariamuoju ir restitucijos taikymo.

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Mažoji svajonė“ ir įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Adminova“ (bylos Nr. B2-2291-258/2011). Administratoriui patikrinus bankrutuojančios įmonės per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, nustatyta, kad 2007 m. liepos 1 d. ieškovas ir atsakovas sudarė sandėliavimo patalpų panaudos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią panaudos gavėjui (ieškovui) laikinai naudotis perduotos 68 kv. m patalpos, nustatytas 5860 Lt (su PVM) mokestis. Sutarties galiojimo terminas – iki 2008 m. rugpjūčio 31 d., vėliau pratęstas iki gruodžio 31 d. Atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. už sandėliavimo ir rinkodaros paslaugas išrašė ir pateikė ieškovui apmokėti šešias PVM sąskaitas faktūras. Šiose sąskaitose nurodytą sumą – 70 314,11 Lt – ieškovas sumokėjo grynaisiais pinigais pagal kasos dokumentus. Šalių ginčo dėl to, kad 70 314,11 Lt sumokėti Sutarties pagrindu, nėra.

7Ieškovas prašė pripažinti Sutartį negaliojančia ab initio, taikyti sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinius – priteisti iš atsakovo 70 314,11 Lt.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino.

10Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-667/2003, 3K-3-341/2005, 3K-3-619/2005, Nr. 3K-3-974/2000, Nr. 3K-3-47/2006, Nr. 3K-3-337/2008, 3K-3-418/2008, nurodęs, kad pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes (kad 2008 m. gruodžio 15 d. sudaryta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią parduotos pardavėjui nuosavybės teise priklausančios UAB „Mažoji svajonė“ 100 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalo vertės akcijų už 1000 Lt; akcijų pardavimo momentu ieškovo buhalterė pirkėjai pateikė iš buhalterinės apskaitos programos 2008 m. gruodžio 16 d. atspausdintą ir jos parašu patvirtintą kasos apyvartos išrašą, kuriame laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. nurodytas grynųjų pinigų likutis – 70 543,64 Lt; pirkėjai įsigijus bendrovės akcijas, pateikti kiti bendrovės kasos duomenys, pagal kuriuos nurodyto pinigų likučio kasoje nebebuvo, ir tą aplinkybę patvirtina 2008 m. gruodžio 20 d. atspausdintas kasos apyvartos išrašas, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. kasos grynųjų pinigų likutis – 0 Lt; UAB „Mažoji svajonė“ finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2007 m. nurodė, kad turimas pinigų likutis – 87 336 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9940 Lt), teismas padarė išvadas, kad po ginčijamojo sandorio sudarymo ieškovas finansinės atskaitomybės dokumentuose viešai deklaravo, jog mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9940 Lt. Nustatęs, kad PVM sąskaitos faktūros pagal Sutartį pradėtos išrašyti tik 2008 m. gegužės mėn., teismas kritiškai vertino atsakovo atstovės teiginį, kad sąskaitos pradėtos rašyti tik susikaupus didesnei sumai, nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o nuomos ir kitų paslaugų teikimo pagal sutartis, praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos.

11Iš byloje esančių įrodymų (UAB „Mažoji svajonė“ 2007 metų balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, 2008 m. balandžio 30 d. aiškinamojo rašto) teismas nustatė, kad ieškovas prekių atsargų ir materialaus turto neturėjo; pažymėjo, kad objektyvūs duomenys apie tai, jog UAB „Mažoji svajonė“ 2007 m. liepos mėn.–2008 m. gruodžio mėn. realiai vykdė ūkinę ekonominę veiklą, teismui nepateikti; atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo ir atsakovo bendrovėse direktoriumi ir buhaltere buvo įdarbinti tie patys asmenys; Sutartį šalys sudarė, atstovaujamos to paties fizinio asmens, sąskaitas už sandėliavimo ir rinkodaros paslaugas išrašė ir grynųjų pinigų priėmimo operacijas, sumokant 70 314,11 Lt, įformino tie patys asmenys; be to, Sutartyje šalys už 68 kv. m sandėlio panaudą nustatė 5860 Lt (su PVM) mokestį, o UAB „Svajonių pilis“ 182 kv. m patalpas (Saulėtekio al. 33), kuriose buvo panaudos objektas, nuomojosi už 4000 Lt (su PVM) per mėnesį; sandėlio patalpos sudaro 38,29 kv. m, o Sutartyje nurodytas perduotas sandėlis – 68 kv. m. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių įrodymų visumos labiau tikėtina, jog realiai jokios sandėliavimo ir rinkodaros paslaugos nuo 2008 m. balandžio iki 2008 m. gruodžio mėn. atsakovas ieškovui neteikė, todėl ginčijamas sandoris laikytinas neįvykdytu ir tariamuoju. Teismas taip pat įvertino nustatytas aplinkybes, kad nebuvo patalpų perdavimo–priėmimo akto, rašytinio patalpų savininko sutikimo dėl jų subnuomos. Teismas konstatavo, kad ginčijamo sandorio šalys realiai civilinių teisių ir pareigų neįgijo, nes byloje neįrodyta, jog atsakovas suteikė sandėliavimo ir rinkodaros paslaugas, ieškovui patalpos buvo perduotos ir jis naudojosi jomis; pažymėjo, kad atsakovas neįrodinėjo Sutarties vykdymo fakto, tik tvirtino, kad ji buvo vykdoma; įrodymų apie realiai teiktas rinkodaros paslaugas, jų apimtį bei turinį nepateikta. Iš UAB „Svajonių pilis“ įstatų teismas nustatė, kad pagrindinė bendrovės veiklos rūšis – mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse; nenustatyta rinkodaros, sandėliavimo veikla. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, nesant duomenų, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos iki 2008 m. gruodžio mėn. įmonė vykdė veiklą, patvirtina, kad realiai deklaruojamos paslaugos negalėjo būti teikiamos, tai reiškia, jog šalys sandorį sudarė tik dėl akių, turėdamos paslėptą (neviešą) suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių.

12Konstatavęs, kad ginčijamas sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių, todėl negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis), remdamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, 1.86 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad iš atsakovo išieškotina tai, ką jis yra gavęs pagal Sutartį – 70 314,11 Lt.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą.

14Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai (2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada dėl UAB „Mažoji svajonė“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, 2012 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo S. K. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, dokumentų neišsaugojimas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros) galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir nėra pagrindų pateikti juos po teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teismui; nurodė, kad atsiliepime atsakovui prašius kviesti ir apklausti apie ginčijamojo sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybes liudytojus S. K. ir Ž. J., teismui nutartyje dėl parengiamojo teismo posėdžio nepasisakius dėl šio prašymo, atsakovas tam neprieštaravo, nors byloje įvyko du parengiamieji ir teismo posėdis; sprendė, kad liudytojų iškvietimas pasunkins ir užvilkins bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, be to, atsakovas nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie galėtų paliudyti. Atmetus pirmiau nurodytus prašymus, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, tenkinant tokį atsakovo prašymą, teisėjų kolegijos vertinimu, netikslingas, teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, teigdamas, kad ieškovas neįrodė, jog Sutartis nebuvo vykdoma, vykdymo faktą įrodo PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, subjektyviai aiškina ieškovo nurodytas aplinkybes; ieškovas įrodinėjo, kad UAB „Mažoji svajonė“ pagal ginčijamą Sutartį jokių paslaugų negavo, įmonė ūkinės veiklos nevykdė, Sutartis šalių nebuvo vykdoma, sąskaitos buvo išrašomos ir pinigai perduodami tariamojo sandorio pagrindu, todėl pirmiau nurodytų sąskaitų išrašymas ir pinigų perdavimas neįrodo Sutarties realaus vykdymo. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad dėl apskaitos duomenų trūkumo negalima nustatyti, ar ieškovo finansinė padėtis sandorio sudarymo metu buvo sunki ir dėl to jis nevykdė ūkinės veiklos, UAB „Mažoji svajonė“ buhalterinės apskaitos trūkumai laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. nustatyti 2012 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu, teisėjų kolegija nelaikė įrodančiomis, kad pagal Sutartį būtų buvusi vykdoma kokia nors reali veikla, ieškovas už savo pinigus gautų realias paslaugas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 178 straipsniu, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo įrodinėti faktą, kad paslaugos pagal Sutartį buvo realiai teikiamos, kokios jos buvo, tačiau atsakovas pasirinko ieškovo pateiktų įrodymų kritikos taktiką.

16Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo teiginiu, kad 2008 m. gruodžio 16 d., 2008 m. gruodžio 20 d. kasos apyvartos išrašai neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus atsakovo kasos dokumentus ir apskaitos registravimo knygą per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. atsakovo kasoje 70 543 Lt nebuvo; nurodė, kad pats atsakovas pripažįsta, jog UAB „Mažoji svajonė“ buhalterinė apskaita už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. buvo tvarkoma aplaidžiai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir sprendė, jog, esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai pirmiau nurodytus kasos apyvartos išrašus, pasirašytus UAB „Mažoji svajonė“ buhalterės Ž. J., pripažino leistinais rašytiniais įrodymais; aplinkybės, kad apskaičiavimus atliko ir išrašus pasirašė pati buhalterė, atsakovas neginčijo. Nors kasos apyvartos išrašai nėra buhalteriniai dokumentai griežtąja prasme, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip paprasti rašytiniai įrodymai jie gali patvirtinti pinigų buvimo kasoje faktą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neginčijo fakto, jog šešios PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už neva ieškovui suteiktas nuomos ir rinkodaros paslaugas pagal Sutartį, buvo apmokėtos kasos išlaidų orderiais bendrai 70 314,11 Lt sumai, o šios aplinkybės netiesiogiai patvirtina 2008 m. gruodžio 16 d. kasos apyvartos išrašo duomenis.

17Atsakovo skundo argumentus, kad įstatyme įtvirtintas sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl tarpusavio teisių ir pareigų, subjektyviai įvertinta didele Sutarties kaina negali būti laikoma prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, teisėjų kolegija atmetė; nurodė, kad teismas palygino Sutarties ir pagrindinės nuomos sutarties kainas, bei padarė teisingą išvadą, jog nepagrįstai didelė kaina yra viena iš aplinkybių, įrodančių, kad realiai jokios sandėliavimo ir rinkodaros paslaugos atsakovui nebuvo teikiamos; tokia išvada sutarčių laisvės principo nepaneigia.

18Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, kokio dydžio patalpos realiai nebuvo perduotos (38,29 ar 68 kv. m) nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje; remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, atmetė atsakovo argumentus, jog: tai, kad nuo Sutarties sudarymo momento iki 2008 m. balandžio mėn. nebuvo išrašomos sąskaitos, patalpų priėmimo–perdavimo akto, jų savininko rašytinio sutikimo nebuvo, Sutarties fiktyvumo neįrodo, nes svarbiausia buvo suderinti šalių valią ir pasiekti norimo rezultato; nurodė, kad abiejų bendrovių direktorius ir buhalterė buvo tie patys asmenys; direktorius S. K., pasirašydamas ginčo Sutartį, veikė bendrovių interesų konflikto sąlygomis, taigi argumentas dėl šalių suderintos valios tokiomis sąlygomis yra netinkamas. Teisėjų kolegija taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad byloje neįrodyta, jog UAB „Mažoji svajonė“ nevykdė veiklos; nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo neva rinkodaros paslaugų teikimą ieškovui (sukurtą originalią prekybos sistemą, surastas naujas prekybinės veiklos nišas ir pan.); sprendė, kad teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą – ne ieškovas turėjo procesinę pareigą nuginčyti rinkodaros paslaugų tiekimą, bet atsakovas turėjo nurodyti tokių paslaugų teikimo faktą; be atsakovo bendro pobūdžio samprotavimų, jokių įrodymų apie ieškovui suteiktas rinkodaros paslaugas byloje nėra, dėl to atmetė ir argumentą, kad nebuvo pagrindo taikyti restituciją visa apimtimi.

19Nustačiusi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pagal ginčijamą sandorį be pinigų išmokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras būtų buvę vykdomi kokie nors veiksmai, teikiamos paslaugos; pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims; įrodymus apie sandorio tariamąjį pobūdį teikė ieškovas, o atsakovas savo atsikirtimo į ieškinį teiginių neįrodinėjo, pasirinko ieškovo pateiktų įrodymų kritikos taktiką, teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo išvados yra motyvuotos, argumentuotos, pagrįstos visų byloje surinktų įrodymų tyrimu, padarytos nepažeidus įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

20III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

21Kasaciniu skundu atsakovas BUAB „Svajonių pilis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2- ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

231. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad PVM sąskaitų faktūrų išrašymas ir pinigų perdavimas Sutarties realaus vykdymo neįrodo prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pagal kuriuos vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Sąskaitas teismai turėjo pripažinti tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu šalių sutartinių santykių buvimą bei jų vykdymo faktą. Ieškovas šių įrodymų nenuginčijo, nepaneigė, todėl jais teismai privalėjo remtis. Kasatorius nevengė įrodinėjimo pareigos, kad paslaugos pagal Sutartį buvo teikiamos, kokios jos buvo, vykdymo; šias aplinkybes įrodinėjo PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, žodiniais paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu. Įrodinėjimo procese galioja taisyklė, draudžianti reikalauti įrodyti tai, ko įrodyti nėra galimybės (lot. impossibilium nulla obligatio est). Šiuo atveju galimybės pateikti kitus įrodymus, patvirtinančius Sutarties vykdymą, kasatorius neturėjo, todėl teismas, pažeidė pirmiau nurodytą taisyklę. Ginčo sandoris buvo įvykdytas, todėl negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių; teismas, pripažinęs Sutartį, kuri faktiškai buvo įvykdyta, negaliojančia, nukrypo nuo teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-47/2006).

24Teismas, pažymėjęs, kad abiejų bendrovių direktoriumi ir buhaltere buvo tie patys asmenys; direktorius, pasirašydamas Sutartį, veikė bendrovių interesų konflikto sąlygomis, taigi argumentas dėl šalių suderintos valios tokiomis sąlygomis yra niekinis, atsisakė vertinti ginčo sandorio šalių tikrąją valią, taip nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002 m.; 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004 m.; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005). Aplinkybė, kad asmenys galbūt yra susiję, šiuo atveju neturi įtakos; sandoris sudarytas dviejų juridinių asmenų, ne jų darbuotojų ar dalyvių interesais. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo ir kasatoriaus darbuotojai ir (ar) dalyviai veikė prieš savo atstovaujamuosius, ne jų interesais.

25Padaręs išvadą, kad nepagrįstai didelė kaina yra viena iš aplinkybių, įrodančių, jog realiai jokios sandėliavimo ir rinkodaros paslaugos kasatoriui nebuvo teikiamos, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią akivaizdžiai per didelė sutarties objekto kaina negali būti pagrindu pripažinti visą sandorį negaliojančiu, tokiu atveju spręstinas klausimas tik dėl sandorio dalies (per didelės kainos) pripažinimo negaliojančia ab initio; teismas, spręsdamas ginčą dėl sandorio dalies negaliojimo, turi teisę įvertinti ir nustatyti, kokia turėtų būti pagrįsta nuomos sutarties kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2012). Taigi, net jei būtų nustatyta, kad Sutarties kaina yra akivaizdžiai per didelė, tai nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti visą Sutartį negaliojančia.

26Nepagrįstas teismų motyvas, kad Sutarties realus vykdymas neįrodytas, nes nebuvo patalpų priėmimo–perdavimo akto, jų savininko sutikimo subnuomai, nes: Sutartyje neįtvirtintas ieškovo reikalavimas pateikti savininko sutikimą subnuomai; šio sutikimo egzistavimas reikšmingas sutartiniams patalpų savininko ir kasatoriaus santykiams ir nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, kad ieškovo ir kasatoriaus teisiniai santykiai buvo fiktyvūs, tariami. Teismo išvada, kad neįrodytas rinkodaros paslaugų teikimo faktas, nepagrįsta. Sąskaitose nurodyta, kad suteiktos rinkodaros ir sandėliavimo paslaugos, taigi jos patvirtina šalių sutartinius santykius, rinkodaros paslaugų teikimą. Rašytinės rinkodaros sutarties nebuvimas nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad paslaugos neteiktos, už jas nesumokėta. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, ieškovo kasos išlaidų orderiai ir kasos knyga, faktas, kad šalys sutartį vykdė (teikė paslaugas ir jas apmokėjo), apmokėjimai už rinkodaros ir sandėliavimo paslaugas buhalterinėje apskaitoje apskaityti, įrodo, jog paslaugos buvo suteiktos, sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, todėl teismo išvada, kad kasatorius savo atsikirtimo į ieškinį teiginių neįrodinėjo, laikytina paneigta bylos medžiaga.

27Esminę reikšmę vertinant šalių protingą ir sąžiningą elgesį turi aplinkybės, kad: ieškovas kreipėsi į teismą dėl sandorio nuginčijimo tik po to, kai jam buvo iškelta bankroto byla; iki tol jokių pretenzijų dėl sandorio tariamumo, šalių valios trūkumo nereiškė; visos ieškovo akcijos parduotos už 1000 Lt, akcijų pardavimo metu ieškovas įsiskolinimų neturėjo; taigi darytina išvada, jog ieškovas siekia kasatoriaus sąskaita padengti po bendrovės akcijų pardavimo atsiradusius jos įsiskolinimus.

282. Apeliacinės instancijos teismas atmetė didžiąją dalį kasatoriaus prašymų, taip pažeidė rungimosi principą, neužtikrino objektyvaus ir visapusiško faktinių bylos aplinkybių įvertinimo, bylos esmės atskleidimo: nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos atsakovo pateiktus įrodymus, kurie laikytini reikšmingais, sprendžiant klausimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, vertinant šalių protingą ir sąžiningą elgesį, taip pažeidė CPK 314 straipsnį, be pagrindo apribojo kasatoriaus teisę į teisminę gynybą; nepagrįstai netenkino prašymo iškviesti į teismo posėdį liudytojus, nes poreikis juos apklausti atsirado nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, siekiant paneigti naujus ieškovo argumentus. Teismas užkirto kelią atsakovui įrodinėti aplinkybes dėl Sutarties vykdymo realumo; prioritetą suteikdamas teismo proceso greitumui ir operatyvumui, nepagrįstai apribojo atsakovo teisę į teisingą teismo procesą bei teisėtą, teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pirmiau nurodyti argumentai pagrindžia ir teismo nepagrįstą atsisakymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl PVM sąskaitų faktūrų įrodomosios galios, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi sprendžiant dėl sutarties pripažinimo tariamuoju sandoriu

32CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas – nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-28/2011, 2012 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. K. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2012). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. L. v. S. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-619/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2012).

33CPK 178 straipsnyje šalims nustatyta aplinkybių, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, įrodinėjimo pareiga, t. y. pareiga teikti įrodymus. Jei ši pareiga teismo nustatoma ne tam asmeniui, t. y. ne pagal įstatymo reikalavimus paskirstoma įrodinėjimo našta, konstatuojamas pirmiau nurodytos proceso teisės normos pažeidimas. Kasatorius teigia, kad toks pažeidimas buvo. Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad UAB „Mažoji svajonė“ pagal ginčijamą Sutartį negavo jokių paslaugų, ūkinės veiklos ši įmonė nevykdė, Sutartis šalių nebuvo vykdoma, o sąskaitos buvo išrašomos ir pinigai perduodami tariamojo sandorio pagrindu. Kasatorius teigė, kad paslaugos buvo teikiamos realiai, šį faktą patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tariamuoju sandoriu gali būti laikoma sutartis dėl paslaugų teikimo, jeigu įrodyta, kad ji pasirašyta kaip priedanga pinigų perdavimui, o paslaugos realiai nebuvo teiktos ir neketinta to daryti. Nagrinėjamoje byloje Sutarties tariamumo įrodinėjimo pareiga teko ieškovui, o ginčijamo sandorio realaus vykdymo – kasatoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl sandorio galiojimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo principo laikėsi; konstatavo, kad kasatorius, turėjęs pareigą įrodinėti faktą, jog paslaugos pagal Sutartį buvo realiai teikiamos, šios pareigos nevykdė, pasirinko ieškovo pateiktų įrodymų kritikos ir tvirtinimo, kad Sutartis buvo vykdoma, taktiką. Kasatorius, nesutikdamas su pirmiau nurodyta išvada, teigia, kad įrodinėjimo pareigos nevengė; teismai privalėjo remtis sąskaitomis; pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo dokumentų nepripažinę įrodančiais realų Sutarties vykdymą, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d nutartyje, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-15/2008. Faktas, kad kasatoriaus tvirtinimas dėl Sutarties realaus vykdymo teismų nepripažintas įrodytu, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos. Kasatoriaus teiginys, kad teismai turėjo pripažinti sąskaitas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu šalių sutartinių santykių buvimą bei jų vykdymo faktą, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, nes bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamų teismų procesinių sprendimų turiniu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatuoja, kad išvados dėl Sutarties realaus vykdymo neįrodytumo, šio sandorio tariamumo pagrįstos visapusišku ir objektyviu proceso metu įrodinėtų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje esančių įrodymų visumos įvertinimu. Kasatoriaus argumentai, kad teismai privalėjo remtis PVM sąskaitomis faktūromis ir konstatuoti ginčijamo sandorio realaus vykdymo įrodytumą, neturi teisinio pagrindo. PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas gali būti ir šiuo atveju ieškovo buvo paneigtas kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad teismai PVM sąskaitų faktūrų įrodomąją vertę svarstė, pasisakė dėl jų, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad šiais įrodymais atsisakė remtis. Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatorius remiasi 2008 m. sausio 28 d nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-15/2008, kasacinio teismo pateikto išaiškinimo dalimi, kad PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Pažymėtina, kad rėmimasis kasacinio teismo išaiškinimo ištrauka nepagrindžia kasatoriaus argumento dėl teismų nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai pagrįstai kompleksiškai vertino visas byloje nustatytas aplinkybes, įrodymų visumą bei konstatavo, kad sąskaitų išrašymas ir pinigų perdavimas neįrodo Sutarties realaus vykdymo. Pažymėtina, kad teismai pagrįstai, be kita ko, vertino ir rėmėsi aplinkybėmis, jog ieškovo ir atsakovo bendrovėse direktoriumi ir buhaltere buvo įdarbinti tie patys asmenys, Sutarties sudarymo metu šalims atstovavo direktorius S. K., sąskaitas už sandėliavimo ir rinkodaros paslaugas išrašė, grynųjų pinigų priėmimo operacijas įformino direktorius S. K. ir buhalterė Ž. J., nustatyta nepagrįstai didelė paslaugų kaina. Šių aplinkybių visuma, priešingai nei teigia kasatorius, gali būti pagrindas teismams pripažinti ginčijamą sandorį tariamuoju. Pripažinus, kad paslaugos pagal Sutartį apskritai nebuvo teikiamos, nebuvo pagrindo teismams spręsti dėl dalies (ne viso) sandorio negaliojimo. Taigi ieškinys teismų patenkintas ne dėl to, kad ieškovas įvykdė, o kasatorius neįvykdė įrodinėjimo pareigos, o dėl to, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, t. y. įrodė savo pažeistas teises (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo kaip teisiškai nepagrįstus ir konstatuoja, kad faktinės aplinkybės dėl Sutarties tariamumo byloje įrodytos.

34Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

35Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl kitų kasacinio skundo argumentų (apeliacinės instancijos teismo nepagrįsto kasatoriaus prašymų pridėti pateiktus įrodymus, iškviesti į teismo posėdį liudytojus, bylą nagrinėti žodinio proceso atmetimo, byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų netinkamo vertinimo) kasaciniam teismui nėra teisinio pagrindo pasisakyti, nes kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl jie atmestini.

36Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo juos naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

39Kasaciniame teisme patirta 16,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Priteisti iš kasatoriaus BUAB „Svajonių pilis“ (j. a. k. 125982799) 16,84 Lt (šešiolika litų aštuoniasdešimt keturis ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas klausimas dėl PVM sąskaitų faktūrų įrodomosios galios,... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto... 7. Ieškovas prašė pripažinti Sutartį negaliojančia ab initio, taikyti... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu... 10. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais nutartyse, priimtose... 11. Iš byloje esančių įrodymų (UAB „Mažoji svajonė“ 2007 metų balanso... 12. Konstatavęs, kad ginčijamas sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių,... 13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo pateikti papildomi rašytiniai... 15. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, teigdamas, kad ieškovas neįrodė,... 16. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo teiginiu, kad 2008 m. gruodžio 16 d.,... 17. Atsakovo skundo argumentus, kad įstatyme įtvirtintas sutarčių laisvės... 18. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, kokio dydžio patalpos realiai... 19. Nustačiusi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pagal ginčijamą... 20. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 21. Kasaciniu skundu atsakovas BUAB „Svajonių pilis“ prašo panaikinti... 22. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 23. 1. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad PVM sąskaitų faktūrų... 24. Teismas, pažymėjęs, kad abiejų bendrovių direktoriumi ir buhaltere buvo... 25. Padaręs išvadą, kad nepagrįstai didelė kaina yra viena iš aplinkybių,... 26. Nepagrįstas teismų motyvas, kad Sutarties realus vykdymas neįrodytas, nes... 27. Esminę reikšmę vertinant šalių protingą ir sąžiningą elgesį turi... 28. 2. Apeliacinės instancijos teismas atmetė didžiąją dalį kasatoriaus... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl PVM sąskaitų faktūrų įrodomosios galios, įrodinėjimo ir įrodymų... 32. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti... 33. CPK 178 straipsnyje šalims nustatyta aplinkybių, kuriomis grindžiami... 34. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ... 35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 36. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 39. Kasaciniame teisme patirta 16,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 42. Priteisti iš kasatoriaus BUAB „Svajonių pilis“ (j. a. k. 125982799) 16,84... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...