Byla 2-40-730/2011
Dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui D. J., jo atstovui D. C., atsakovui E. A., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje K. A., atsakovo ir trečiojo asmens atstovui adv. A. S., dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2byloje buvo pareikšti ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovų E. A. ir K. A. ieškovui 8500,00 Lt be pagrindo įgytų pinigų, 564,73 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, iš viso 9064,73 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo E. A. 1500,00 Lt netesybų – baudos, 99,67 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, iš viso 1599,67 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7).

3Rengiantis bylos nagrinėjimui teisme ieškovas pareiškė, kad atsisako ieškinio dalyje priteisti iš atsakovo E. A. 1500,00 Lt netesybų – baudos, 99,67 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, iš viso 1599,67 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovų E. A. ir K. A. 1500,00 Lt be pagrindo įgytų pinigų, 214, 73 Lt palūkanų, nuo priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, atsakovui E. A. pripažinus, kad pinigines lėšas pagal ginčo sutartį gavo jis, ieškovas atsisakė reikalavimų K. A., prašė byloje laikyti atsakovu tik E. A.. Priimta žodine nutartimi ieškovo prašymas buvo patenkintas, nustatyta, kad atsakovu byloje yra E. A., K. A. byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Ieškovas nurodė, kad ieškinio atsisakymo dalyje ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra aiškios ir suprantamos (b.l. 95). Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Nenustatytos aplinkybės, kad ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovui žinoma, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pripažįstama, kad yra pagrindas ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, byla buvo nagrinėjama dėl ieškovo reikalavimo atsakovui E. A. priteisti 7000,00 Lt be pagrindo įgytų pinigų, 350,00 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4Ieškovo reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – 2009-02-20 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta avanso sutartis dėl automobilio Mercedez Benz G300 pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarymo terminas 2009-04-30. Ieškovas į trečiojo asmens atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 8500,00 Lt. Pagrindinė automobilio pirkimo, pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovas turi pareigą grąžinti be pagrindo įgytus pinigus, sumokėti netesybas (b.l. 3-7).

5Atsakovas, tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko. Nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė – pagrindinė automobilio pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. 8500,00 Lt suma laikoma avansu, kadangi pagrindinė automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, taikant sutarties 8 punktą, atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovui šį sumokėtą avansą. Perduotus pinigus yra pagrindas laikyti atsakovo patirtais netiesioginiais nuostoliais, kadangi atsakovas automobilį pardavė trečiajam asmeniui 2009-07-01 už 30000,00 Lt (b.l. 19-31).

6Nagrinėjant bylą teisme šalys, tretysis asmuo paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes.

7Ieškovas, jo atstovas papildomai paaiškino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad pasibaigus terminui sutarčiai sudaryti, ieškovas neturėjo reikalingos pinigų sumos, kadangi jam nebuvo grąžinta skola. Ieškovas nepripažino, jog buvo susitarta dėl 10 000,00 Lt dydžio avanso sumokėjimo. Ieškovo nuomone, aiškinant sutartį, sutarties 8 punktu numatyta, kad netesybomis (bauda) užskaitomas 1500,00 Lt dydžio jo sumokėtas avansas. Pinigus pervedinėjo, nes tretysis asmuo nuolatos prašė pervesti pinigų. Automobilis buvo vidutinės techninės būklės. Sudarant preliminarią sutartį, ieškovas trečiajam asmeniui pasakė, kad neturi pinigų, kadangi pinigus yra paskolinęs (b.l. 54-57, 72-75).

8Atsakovas tretysis asmuo, jų atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas negali paaiškinti kaip sudaryta preliminarioji sutartis, nes derybas vedė tretysis asmuo, jis tik pasirašė sutartį. 7000,00 Lt yra avansas ir nuotoliai. Realiai atsakovui padaryti nuostoliai yra 15500,00 Lt. Vasario mėnesį automobilio rinkos kaina buvo 45500,00 Lt, tačiau kritus rinkos kainai, automobilį pavyko parduoti tik už 30000,00 Lt. Atsakovas likusios nuostolių dalies nereikalauja. Ieškovas trečiajam asmeniui, sudarant preliminariąją sutartį, pasakė, kad neturi pinigų, pinigus buvo paskolinęs. Automobilis buvo vidutinio techninio stovio. Nesuėjus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, skelbimą dėl automobilio pardavimo patalpino, siekiant paskatinti ieškovo sumokėti pinigus (b.l. 54-57, 72-75).

9Ieškinys kitoje dalyje tenkintinas šiais argumentais.

10Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovas 2009-02-20 sudarė avanso sutartį dėl automobilio pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, kuria susitarė iki 2009-04-30 sudaryti pagrindinę automobilio Mercedez Benz G300, valstybinis Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovui sumokant už automobilį 45500,00 Lt, susitarė dėl piniginių mokėjimų, sutartos prievolės įvykdymo užtikrinimo sąlygų (b.l. 12). Ieškovas į trečiojo asmens vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke AB Swedbankas pervedė: 2009-02-21 1500,00 Lt, 2009-03-12 – 4000,00 Lt, 2009-03-20 – 3000,00 Lt (b.l. 13-15). Pagrindinė automobilio pirkimo – pardavimo sutartis 2009-02-20 avanso sutartyje numatytu terminu sudaryta nebuvo.

11Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties neįvykdymo teisinių pasekmių, tai yra civilinės atsakomybės apimties, sąlygų, esant šalių sutartiniams santykiams.

12Civilinės atsakomybės apimtis, sąlygos priklauso nuo to, kokios tarpusavio teisės ir pareigos (prievolės) sieja civilinio teisinio santykio dalyvius, todėl kiekvienu atveju, kai sprendžiamas ginčas dėl civilinės atsakomybės, teismas turi nustatyti, kokie tarpusavio materialiniai teisiniai santykiai sieja ginčo dalyvius. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl civilinės atsakomybės yra aktualus sutartinių ir ikisutartinių šalių santykių atribojimo klausimas.

13Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtų kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

14Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tai yra, kad ieškovas ir atsakovas sutartimi susitarė ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį dėl sutartyje nurodyto kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, susitarė dėl šio kilnojamojo turto kainos, kitų esminių pagrindinės sutarties sąlygų, numatė pagrindinės sutarties sudarymo terminą, vadovaujantis nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pripažįstama, kad toks sutarties šalių – ieškovo ir atsakovo susitarimas atitinka preliminariosios sutarties požymius ir tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis (CK 6.165 straipsnis).

15Preliminariosios sutarties dalykas, tai yra šalių susitarimas, pagal kurį aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis).

16Vertinant preliminariosios sutarties dalyką, neįvykdžius preliminaraus įsipareigojimo sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, pasireiškianti – netesybomis (bauda ar delspinigiais) ir nuostoliais (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

17Siekiant išspręsti dėl civilinės atsakomybės pagrindo, reikalinga įvertinti, kaip kvalifikuoti šiuo atveju perduotus pinigus. Preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, tai yra prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkciją (CK 6.165 straipsnis). Tačiau piniginiai mokėjimai, sudarant preliminariąją sutartį yra galimi, jų reikšmė ir funkcijos priklauso nuo to bus įvykdytas preliminarus įsipareigojimas ar ne. Nustatant perduodamų pinigų reikšmę visais atvejais yra svarbu šalių valia.

18Dėl sutartinės civilinės atsakomybės, pasireiškiančios netesybomis. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (LAT 2006-09-12 nutartis Nr. 3K-7-367/2006; 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

19Byloje ginčo, kad sudarant preliminariąją sutartį šalys susitarė dėl pinigų kaip avanso perdavimo, sutartos prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo – netesybų (baudos) taikymo, perduotų pinigų kaip avanso įskaitymo į netesybas (baudą), jei preliminarioji sutartis nebus įgyvendinta dėl ieškovo veiksmų, iš esmės nėra. Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl pinigų sumos laikytinos avansu, avanso dydžio, kuris užskaitomas kaip netesybos (bauda), ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų, tai yra netesybų (baudos) dydžio.

20Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas iš viso atsakovui perdavė 8500,00 Lt. Šalių įsipareigojimus, atliekant piniginius mokėjimus, šalys numatė sutarties 5, 8 ir 9 punktais. Ieškovas įrodinėjo, aiškindamas sutartį, jog sutartimi susitarė, kad jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kaip netesybomis (bauda) užskaitomas 1500,00 Lt dydžio jo sumokėtas avansas. Atsakovas įrodinėjo, aiškindamas sutartį, jog sutartimi susitarė, kad netesybomis užskaitomas visas ieškovo atsakovui sumokėtas avansas.

21Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad užtikrinant sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą ieškovas įsipareigoja pervesti 1500,00 Lt į trečiojo asmens atsiskaitomąją sąskaitą per 3 dienas nuo sutarties sudarymo, avansas yra įskaitomas į turto pirkimo – pardavimo kainą.

22Sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad jei sutartis nevykdoma dėl ieškovo kaltės ir/arba jis nevykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir/arba jo pareiškimai bus klaidingi, tai jo sumokėtas avansas negrąžinamas ir lieka atsakovui.

23Sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad jei sutartis nevykdoma dėl atsakovo kaltės ir/arba jis nevykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir/arba jo pareiškimai bus klaidingi, tai jis įsipareigoja sumokėti ieškovui 1500,00 Lt dydžio netesybas – baudą, bei ieškovui grąžinti visą gautą avansą.

24Kaip nurodyta, atliktų piniginių mokėjimų reikšmė ir funkcijos priklauso nuo to bus įvykdytas preliminarus įsipareigojimas ar ne. Tuo atveju, jei preliminarioji sutartis įvykdoma, tai yra sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Taigi tokiu atveju perduodamą sumą galima laikyti avansu. Tačiau bet kuriuo atveju nereikia sureikšminti vartojamos terminijos, nes avanso turinys teisės aktuose nėra atskleidžiamas, todėl praktiškai kiekvienoje konkrečioje situacijoje jis gali turėti tam tikrų ypatumų (LAT nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Įstatyme tik įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).

25Pripažįstama, kad byloje nėra pagrindo laikyti įrodytomis aplinkybes, jog šalys buvo susitarusios dėl 10000,00 Lt dydžio avanso sumokėjimo. Ieškovas nepripažįsta šios aplinkybės. Trečiojo asmens paaiškinimai, vadovaujantis civilinio proceso įstatymo nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, nėra pakankami padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog tokios aplinkybės buvo, nei nebuvo. Tretysis asmuo byloje dalyvauja atsakovo pusėje, yra atsakovo sūnus, kas sudaro pagrindą abejoti paaiškinimų objektyvumu, kitų įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens paaiškinimus, byloje nėra.

26Tačiau šalys nereiškė prieštaravimų, kad visa ieškovo perduota 8500,00 Lt suma, sudarius šalims pagrindinę sutartį, turėjo būti įskaityta į daikto pirkimo-pardavimo kainą. Esant tokioms aplinkybėms, jog sutartimi šalys nebuvo susitarusios konkrečiai dėl perduotų 8500,00 Lt reikšmės ir funkcijų, šalys neprieštaravo, jog perduota 8500,00 Lt suma, sudarius šalims pagrindinę sutartį, turėjo būti įskaityta į daikto pirkimo-pardavimo kainą, esant įstatymo įtvirtintai prezumpcijai, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), pripažįstama, kad ieškovo perduota 8500,00 Lt suma yra avansas.

27Formuojama teismų praktika, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti pinigus negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (LAT 2001-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001; 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

28Sprendžiant dėl avanso dydžio, kuris užskaitomas kaip netesybos (bauda), ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų, tai yra netesybų (baudos) dydžio, kadangi sutartimi (sutarties 8 punktas) nenumatytas konkretus avanso dydis, kuris užskaitomas kaip netesybos (bauda), reikalinga remtis nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193–6.195 straipsniai).

29Pagrindinė sutarčių aiškinimo taisyklė - sutartis aiškinti sąžiningai (CK 193 straipsnio 1 dalis), šios įstatyminės normos pagrindu suformuluota teismų praktikos taisyklė, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių, kad tai būtų sąžininga abiems šalims.

30Teismo nuomone, atsakovo, trečiojo asmens aiškinimas sutarties 8 punkto prieštarautų šiam reikalavimui, kadangi tokiu būdu aiškinant sutartį, ieškovo ir atsakovo sutartiniai įsipareigojimai tokiomis pat aplinkybėmis, būtų nelygiaverčiai, tai yra atsakovui tektų pareiga sumokėti žymiai mažesnes netesybas (baudą), nei ieškovui, kas reikštų nesąžiningumą ieškovo kaip sutarties šalies atžvilgiu.

31Aiškinant sutartis, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, įprastines sąlygas, net jeigu jos sutartyje nenurodytos. Kai abejojama dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Teismo nuomone, atsižvelgiant į sutarties esmę, sutarties sąlygų, kuriomis buvo numatyti piniginiai mokėjimai (sutarties 5, 8, 9 punktai) tarpusavio ryšį, įprastines tokio pobūdžio sutartims būdingas sąlygas, kad paprastai kaip netesybos (bauda) užskaitomas konkretaus dydžio sutartimi numatytas avansas, jog, teismo nuomone, analogiški šalims protingi asmenys tokiomis pat aplinkybėmis, būtų sutarties sąlygas aiškinę priešingai, nei atsakovas, ieškovo sutarties aiškinimo būdas labiau pagrindžia šias aplinkybes, nei atsakovo, trečiojo asmens sutarties aiškinimo būdas.

32Tuo pagrindu, pripažįstama, kad šalys sutarties 8 punktu susitarė, jog ieškovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kaip netesybomis (bauda) užskaitomas 1500,00 Lt dydžio jo sumokėtas avansas.

33Byloje ginčo nėra, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimo (sutarties 1 punktas) nupirkti daiktą, tai yra ieškovas pripažino, kad pagrindinė automobilio sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad jis neturėjo pakankamai pinigų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tuo pagrindu, ir kad teismas laiko, jog ieškovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kaip netesybomis (bauda) užskaitomas 1500,00 Lt dydžio jo sumokėtas avansas (sutarties 8 punktas), pripažįstama, kad ieškovas turėjo pareigą sumokėti atsakovui 1500,00 Lt dydžio netesybas (baudą), įskaitant jas iš sumokėto avanso (sutarties 8 punktas). Kadangi atsakovas pasinaudojo įskaitymo teise, esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad įskaitymas buvo nepagrįstas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), ieškovas reikalavimo dėl 1500,00 Lt avanso priteisimo atsisakė, teismas atsisakymą priėmė, bylą nutraukė, pripažįstama, kad ieškovas šią prievolę atsakovui įvykdė.

34Dėl sutartinės civilinės atsakomybės, pasireiškiančios nuostoliais. Atsakovas laiko, jog jam padaryti nuostoliai, pasireiškiantys kaip prarastos galimybės piniginė vertė, kadangi dėl ekonomikos pokyčių, transporto priemonės rinkos vertė pakito, tai yra sumažėjo, todėl mano, kad ieškovas neturi pagrindo reikalauti grąžinti 7000,00 Lt. Visumoje atsakovui padarytų nuostolių, pasireiškiančių kaip prarastos galimybės piniginė vertė, dydis yra 15500,00 Lt.

35Siekiant nustatyti tokios nuostolių formos atlyginimo pagrindą, turi būti nustatyta asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir nurodomų nuostolių, prarastos galimybės piniginė vertė, turi būti įrodyta realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį šalies veiksmai sąžiningumo požiūriu, vertinami nuostolius patiriančio asmens veiksmai, tai yra ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas , ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (LAT 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

36Kaip nurodyta, ginčo iš esmės, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nėra.

37Vertinant ieškovo veiksmus sąžiningumo požiūriu, svarbu nustatyti ar ieškovo veiksmai buvo sąžiningi pradedant derybas ir vedant derybas. Esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo; jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis). Šaliai, pažeidusiai pareigą elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams, atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys). Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuoti CK 6.163 straipsnio 3 dalyje išvardyti pagrindai, t. y. kad šalis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai. Laikoma, kad derybos pradedamos arba deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus.

38Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas preziumuojamas, pagrindžiant asmens nesąžiningumą, turi būti nustatomi faktai, patvirtinantys asmens nesąžiningumą.

39Pripažįstama, kad atsakovas neįrodė faktų, patvirtinančių ieškovo nesąžiningumą, tai yra, kad ieškovas pradėjo derybas arba derėjosi nesąžiningai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas atliko mokėjimus didelėmis sumomis, kurių reikšmė ir funkcijos nebuvo aptarti preliminariąja sutartimi, žymiai anksčiau, nei sutartimi numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, jog ieškovas bendravo su atsakovu dėl galimybės atlikti piniginius mokėjimus, tretysis asmuo pripažino aplinkybes, jog ieškovas, sudarydamas preliminarią sutartį, nurodė trečiajam asmeniui aplinkybes, kad neturi reikalingos pinigų sumos pagrindinei sutarčiai sudaryti, šią sumą turės, kai jam bus grąžinta skola, tai yra atskleidė informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, informavo iš anksto, tai yra iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, kad negalės sudaryti pagrindinės sutarties, kadangi neturi pinigų. Teismo nuomone, šie faktai, pagrindžiantys ieškovo veiksmus, tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju požiūriu patvirtina, jog ieškovas tikrai turėjo tikslą sudaryti pagrindinę sutartį ir derėjosi sąžiningai.

40Prarastos galimybės piniginė vertė, tai yra nuostolių negautos naudos forma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Todėl sprendžiant ar nuostoliai tokia forma buvo patirti, vertintina ar šias pajamas buvo numatyta gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai ūkinei veiklai ir šių pajamų negauta dėl neteisėtų asmens veiksmų.

41Preliminari sutartis sudaryta, valstybėje vykstant ekonominei krizei, kas buvo visiems žinoma aplinkybė, sutartimi numatytas pakankamai ilgas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, kas sudarė pagrindą atsakovui, elgiantis atidžiai ir rūpestingai, pagrįstai manyti, jog nesudarius pagrindinės sutarties su ieškovu, vėliau parduodant daiktą, daikto rinkos vertė bus mažesnė, šalys preliminarioje sutartyje atsakomybės dėl ekonomikoje įvykusių pokyčių neprisiėmė. Dėl šios priežasties atsakovas, teismo nuomone, negalėjo pagrįstai tikėtis, jei nebus sudaryta pagrindinė sutartis su ieškovu, gauti visas preliminariąja sutartimi numatytas pajamas.

42Atsakovas prarastos galimybės piniginę vertę apskaičiavo vadovaujantis kainų skirtumo principu (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Formuojama teismų praktika, kad sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginant kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Taikant kainų skirtumo principą, sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, t. y. turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys (LAT nutarimas civilinės bylos Nr. 3K-P-382/2006).

43Atsakovas įrodinėjo, jog dėl vykusių derybų su ieškovu, automobilio rinkos vertė sumažėjo iki 30000,00 Lt, todėl atsakovas neturėjo galimybės sudaryti sutarties kitokiomis sąlygomis.

44Pripažįstama, kad iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nėra pakankamo pagrindo išvadai padaryti, jog tokio automobilio vidutinė automobilio rinkos vertė atsakovo pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo dienai buvo apie 30000,00 Lt (b.l. 39-67), rašytiniuose įrodymuose nurodyta, jog preliminariąja sutartimi aptarto automobilio vertė 2009 m. liepos mėn. buvo 38800,00 Lt. Tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo nurodė, kad automobilis vidutiniškos techninės būklės, kas sudaro pagrindą nukrypti nuo nurodytos vidutinės vertės 10 procentų, tai yra iki 35000,00 Lt. Nurodyta, kad nustatant automobilio vidutinę rinkos vertę naudojamas lyginamosios vertės metodas, tai yra lyginamos automobilių vertės rinkoje ir tapačių transporto priemonių pirkimo – pardavimo sandorių kainos („Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Susisiekimo ir Finansų ministrų įsakymais 2000-04-17 Nr. 120/2000 ir 2000-04-14 Nr. 101), duomenis imant iš žinynų VšĮ „Emprekis“ ir UAB „Transporto mokslinio tiriamojo centro“. Viename iš pateiktų žinynų nėra duomenų apie preliminariąja sutartimi aptartą automobilį, tai yra automobilį, kurio modelis Mercedez Benz G300, pagamintą 1997 metais, yra duomenys apie automobilį, kurio modelis Mercedez Benz G320, kurio pagaminimo data iki 1997 metų (b.l. 61, 64, 67). „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos“ 5, 6 punktuose numatyta, kad lyginamosios vertės metodu nustatant transporto priemonių vidutinę rinkos vertę, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos, jei ši tvarka negali būti taikoma, transporto priemonės vidutinė rinkos vertė laikoma vertė, apskaičiuota pagal atitinkamą formulę. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija nustato, ne tik vidutinės rinkos vertės nustatymo tvarką, bet ir transporto priemonių rinkos vertės nustatymo tvarką, tačiau šią aplinkybę, pagrindžiantys įrodymai nebuvo teikiami. Šios aplinkybės, teismo nuomone, sudaro pagrindą abejoti nustatytos vidutinės rinkos vertės objektyvumu. Be to, teismo nuomone, vadovaujantis protingumo principu, abejotina, kad per iš esmės keturių mėnesių laikotarpį automobilio vertė galėjo sumažėti 15500,00 Lt, kas sudarytų pagrindą išvadai padaryti, jog sprendimo priėmimo dieną preliminariojoje sutartyje aptartas automobilis buvo bevertis. Ieškovas pateikė įrodymą, kad sprendimo priėmimo dienai rinkoje siūlomo tokio modelio automobilio, kurio pagaminimo metai 1993, siūloma kaina 42 000,00 Lt.

45Kadangi teismas laiko, jog atsakovas neįrodė, kad dėl vykusių derybų su ieškovu, automobilio rinkos vertė sumažėjo iki 30000,00 Lt, todėl atsakovas neturėjo galimybės sudaryti sutarties kitokiomis sąlygomis, pripažįstama, kad atsakovas automobilio pirkimo – pardavimo sutartį sudarė neprotingomis sąlygomis. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas pagrindė prarastos galimybės piniginės vertės realumą, neišvengiamumą.

46Kaip buvo nurodyta, preliminari sutartis sudaryta valstybėje vykstant ekonominei krizei, kas buvo visiems žinoma aplinkybė, sutartimi numatytas pakankamai ilgas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, kas teismo nuomone, rodo, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina, todėl jo veiksmai turėjo įtakos jo nurodomiems nuostoliams atsirasti.

47Automobilis buvo pradėtas pardavinėti, patalpinant skelbimą internete, nepasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį, kas teismo nuomone, rodo, kad atsakovas kaip preliminariosios sutarties šalis buvo nesąžininga.

48Kadangi, teismo nuomone, byloje neįrodyta, jog ieškovo veiksmai atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį buvo nesąžiningi, jog ieškovo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su nurodomais nuostoliais, prarastos galimybės piniginė vertė nepagrįsta realiomis, neišvengiamomis pajamomis, atsakovo veiksmai turėjo įtakos nuostoliams atsirasti, pats atsakovas kaip preliminariosios sutarties šalis buvo nesąžininga, negali būti pripažįsta, jog atsakovas patyrė nuostoliu jo nurodoma forma.

49Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas nepagrįstai atliko 7000,00 Lt įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Nesant pagrindo įskaityti 7000, 00 Lt tiek kaip netesybas, tiek kaip nuostolius, laikytina, kad atsakovas šiuos pinigus įgijo be įstatyme ir sutartyje numatyto pagrindo, todėl turi pareigą juos grąžinti (CK 6.237 straipsnis).

50Iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovo prašomas palūkanas iki bylos iškėlimo teisme (CK 6.240 straipsnis), ir ieškovo prašomas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

52Byloje yra įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 800,00 Lt už ieškinio parengimą, 159, 95 Lt sumokėtas žyminis mokestis paduodant ieškinį. Ieškovas, paduodant ieškinį buvo atleistas nuo 159,95 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų pateikimu sudaro 6,00 Lt.

53Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų neatlygina (94 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis).

54Ieškovo turėtos 800,00 Lt išlaidos ieškinio parengimui pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi ieškovas atsisakė 31 procento reikalavimo dalies, šios išlaidos mažinamos 31 procentu ir sudaro 552,00 Lt. Žyminis mokestis už ieškovo patenkintų reikalavimų dalį sudaro 220,00 Lt, ieškovas sumokėjo 159,95 Lt, nuo likusio žyminio mokesčio ieškovas buvo atleistas, todėl iš atsakovo priteistina 159,95 Lt žyminio mokesčio ieškovui ir 60,55 Lt valstybei. Iš atsakovo priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 6,00 Lt. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 66, 55 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo iš viso ieškovui priteistina 711, 95 Lt bylinėjimosi išlaidų.

55Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262, 263, straipsniais, teismas

Nutarė

56priimti ieškovo D. J. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, tai yra priteisti iš atsakovo E. A. 1500,00 Lt netesybų – baudos, 99,67 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, iš viso 1599,67 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovų E. A. ir K. A. 1500,00 Lt be pagrindo įgytų pinigų, 214, 73 Lt palūkanų, nuo priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

57Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.

58Priteisti iš atsakovo E. A. ieškovui D. J. 7000,00 Lt (septynis tūkstančius Lt 00 ct) be pagrindo įgytų piniginių lėšų, 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt Lt 00 ct) palūkanų, iš viso 7350,00 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt Lt 00 ct), nuo šios sumos 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2010-10-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

59Priteisti iš atsakovo E. A. ieškovui D. J. 711, 95 Lt (septynis šimtus vienuolika 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

60Priteisti iš atsakovo E. A. valstybei 66,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.

61Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų jo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė,... 2. byloje buvo pareikšti ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovų 3. Rengiantis bylos nagrinėjimui teisme ieškovas pareiškė, kad atsisako... 4. Ieškovo reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – 2009-02-20 tarp... 5. Atsakovas, tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko. Nesutikimo su ieškiniu... 6. Nagrinėjant bylą teisme šalys, tretysis asmuo paaiškino procesiniuose... 7. Ieškovas, jo atstovas papildomai paaiškino, kad pagrindinė sutartis nebuvo... 8. Atsakovas tretysis asmuo, jų atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas... 9. Ieškinys kitoje dalyje tenkintinas šiais argumentais.... 10. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovas 2009-02-20... 11. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties neįvykdymo teisinių... 12. Civilinės atsakomybės apimtis, sąlygos priklauso nuo to, kokios tarpusavio... 13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtų kvalifikuoti sutartiniai... 14. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tai yra, kad ieškovas... 15. Preliminariosios sutarties dalykas, tai yra šalių susitarimas, pagal kurį... 16. Vertinant preliminariosios sutarties dalyką, neįvykdžius preliminaraus... 17. Siekiant išspręsti dėl civilinės atsakomybės pagrindo, reikalinga... 18. Dėl sutartinės civilinės atsakomybės, pasireiškiančios netesybomis.... 19. Byloje ginčo, kad sudarant preliminariąją sutartį šalys susitarė dėl... 20. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas iš viso... 21. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad užtikrinant sutartyje numatytų... 22. Sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad jei sutartis nevykdoma dėl ieškovo... 23. Sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad jei sutartis nevykdoma dėl atsakovo... 24. Kaip nurodyta, atliktų piniginių mokėjimų reikšmė ir funkcijos priklauso... 25. Pripažįstama, kad byloje nėra pagrindo laikyti įrodytomis aplinkybes, jog... 26. Tačiau šalys nereiškė prieštaravimų, kad visa ieškovo perduota 8500,00... 27. Formuojama teismų praktika, jog avansą arba preliminariosios sutarties... 28. Sprendžiant dėl avanso dydžio, kuris užskaitomas kaip netesybos (bauda),... 29. Pagrindinė sutarčių aiškinimo taisyklė - sutartis aiškinti sąžiningai... 30. Teismo nuomone, atsakovo, trečiojo asmens aiškinimas sutarties 8 punkto... 31. Aiškinant sutartis, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių... 32. Tuo pagrindu, pripažįstama, kad šalys sutarties 8 punktu susitarė, jog... 33. Byloje ginčo nėra, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad... 34. Dėl sutartinės civilinės atsakomybės, pasireiškiančios nuostoliais.... 35. Siekiant nustatyti tokios nuostolių formos atlyginimo pagrindą, turi būti... 36. Kaip nurodyta, ginčo iš esmės, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta... 37. Vertinant ieškovo veiksmus sąžiningumo požiūriu, svarbu nustatyti ar... 38. Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas,... 39. Pripažįstama, kad atsakovas neįrodė faktų, patvirtinančių ieškovo... 40. Prarastos galimybės piniginė vertė, tai yra nuostolių negautos naudos forma... 41. Preliminari sutartis sudaryta, valstybėje vykstant ekonominei krizei, kas buvo... 42. Atsakovas prarastos galimybės piniginę vertę apskaičiavo vadovaujantis... 43. Atsakovas įrodinėjo, jog dėl vykusių derybų su ieškovu, automobilio... 44. Pripažįstama, kad iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nėra... 45. Kadangi teismas laiko, jog atsakovas neįrodė, kad dėl vykusių derybų su... 46. Kaip buvo nurodyta, preliminari sutartis sudaryta valstybėje vykstant... 47. Automobilis buvo pradėtas pardavinėti, patalpinant skelbimą internete,... 48. Kadangi, teismo nuomone, byloje neįrodyta, jog ieškovo veiksmai atsisakant... 49. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas... 50. Iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovo prašomas palūkanas iki bylos... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 52. Byloje yra įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 800,00... 53. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi... 54. Ieškovo turėtos 800,00 Lt išlaidos ieškinio parengimui pripažįstamos... 55. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262, 263,... 56. priimti ieškovo D. J. atsisakymą nuo dalies ieškinio... 57. Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.... 58. Priteisti iš atsakovo E. A. ieškovui 59. Priteisti iš atsakovo E. A. ieškovui 60. Priteisti iš atsakovo E. A. valstybei 66,55 Lt... 61. Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų jo paskelbimo dienos...