Byla 2K-246/2012
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės, ir pranešėjo Gintaro Godos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m kovo 31 d. nuosprendžiu D. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį ir jam paskirta 11 MGL (1430 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

3Šiuo nuosprendžiu iš D. Š. priteista N. N. 100 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1200 Lt atstovavimo paslaugoms apmokėti, N. G. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 150,47 Lt jo turėtoms proceso išlaidoms atlyginti, valstybei 15,50 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6D. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. spalio 7 dieną nuo 7.00 iki 11.20 val. Kėdainiuose, prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje adresu J. Basanavičiaus g. 49, esančioje priešais Kėdainių rajono savivaldybės pastatą, viešai demonstravo plakatus su užrašais „Kėdainių merė N + sūnus prokuroras G + buvęs seimo pirmininkas M = visa vagių gauja“, tuo užgauliai pažemino N. N. ir N. G., paskleidė apie juos tikrovės neatitinkančią, paniekinančią informaciją bei įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančią Kėdainių merę N. N. ir savo pareigas einantį valstybės tarnautoją Kėdainių rajono prokuratūros prokurorą N. G..

7Kasaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo teismų sprendimus panaikinti ir jį išteisinti, nes teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Kasatorius D. Š. mano, kad teismai, išnagrinėdami sufabrikuotą baudžiamąją bylą dėl viešame pikete išreikštų reikalavimų neviešame teismo posėdyje, buvo šališki, sprendimus priėmė esant buvusio Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko V. M.. Kėdainių rajono savivaldybės merės N. N. ir jos sūnaus - Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro N. G. poveikiui bei įvykdė tęstinį susidorojimą su Lietuvos piliečiu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad proceso metu buvo atsisakyta garantuoti (gerbti) žmogaus teises ir laisves, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Kasatorius mano, kad teismai įvykdė precedento teisinėje demokratinėje neturinčius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, sąmoningai tyčia pažeisdami elementariausius teisės ir teisingumo dėsnius, jo, kaip nuteistojo, kaltę patvirtindami teiginiais, jog jis (kasatorius D. Š.) viešame pikete, iškeldamas į viešumą nusikalstamos gaujos, susidedančios iš buvusio vieno iš trijų aukščiausiųjų Lietuvos valstybės pareigūnų Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko V. M., Kėdainių rajono savivaldybės merės N. N. ir jos sūnaus Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro N. G., nusikaltimus, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį (merę N. N. ir jos sūnų prokurorą N. G.).

8Kasatorius nuomone, jis buvo pripažintas kaltu, tik už tai, kad, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalimi (Tauta ir kiekvienas pilietis turi teise priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką) normomis, bandė viešo piketo metu, su savimi turėdamas absoliučius įrodymus apie nusikaltėlių gaujos, susidedančios iš minėtų pareigūnų, sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalimi (Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką), 36 straipsnio 1 dalimi (Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus), viešai paskelbti informaciją apie aukščiausiųjų valdžios ir teisėtvarkos pareigūnų nusikaltimus.

9Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, jo nuomone, dėl minėtos grupės asmenų poveikio sąmoningai, tyčia, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintą teisę į žodžio laisvę, teisėsaugos pareigūnai ne tik sutrukdė piliečiams teisę į taikų piketą, tačiau, neteisėtai atėmę piketo vaizdinę medžiagą - plakatus, siekdami bet kokiais būdais ir priemonėmis neleisti aukščiausiųjų šalies valdžios ir teisėtvarkos pareigūnų nusikaltimams iškilti į viešumą, neleisti nustatyti tiesos, pradėjo antikonstitucinį kasatoriaus persekiojimą, t. y. Utenos, Radviliškio ir Panevėžio teismuose už tą patį ir dėl to paties dalyko, o Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja sąmoningai, tyčia, šiurkščiai pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę į viešą teismo posėdį, siekdama neleisti gausiai į teismo posėdžius susirinkusiems visuomeninių organizacijų nariams sužinoti tiesą apie nusikalstamos gaujos padarytų sunkių korupcinių nusikaltimų pobūdį, sufabrikuotą baudžiamąją bylą dėl viešo piketo nagrinėjo neviešame teismo posėdyje.

10Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Asmuo, kaltinamas padarąs nusikaltimų, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas." Konstitucijoje yra įtvirtintas asmens teisės į teisingą teismų principas. Šis principas, be kita ko, reiškia, kad teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti nešališkas ir nepriklausomas. Tai - svarbiausios prielaidos, kad teisme būtų visapusiškai, nuodugniai bei objektyviai ištirtos bylos aplinkybės ir nustatyta tiesa bei teisingai pritaikyti baudžiamieji įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

11Teismo proceso viešumas vienas teisinei valstybei būdingų principų, kuris įtvirtintas ne tik BPK, bet ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje bei 117 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 7 straipsnyje. Šis principas turi saugoti asmenis nuo slaptų teismų, kai teisėsaugos pareigūnų rankomis yra susidorojama su politinei valdžiai neįtinkančiais asmenimis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras I dalis 1 skyrius, 9 straipsnio 1 komentaras. Teisinės informacijos centras Vilnius, 2003).

12Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir suprantamai nepasisakė dėl esminio baudžiamojo proceso, konstitucinio imperatyvo į viešą teismo posėdį, esminio žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, nutartyje pateisino nusikalstamą teisėjos D. G. susidorojimą su politinei valdžiai neįtinkančiu asmeniu, t. y. – juo.

13Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas sąmoningai atsisakė nagrinėti tyčinių žmogaus teisių ir laisvių, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakte, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 36 straipsniuose, pažeidimus.

14Kasatoriaus nuomone, teismai privalėjo tirti ir pasisakyti dėl jo iškeltų faktinių aplinkybių apie nusikaltimus, kuriuos, jo nuomone, įvykdė anksčiau minėti pareigūnai, nes kaip tik dėl to jis ir kiti visuomeninės organizacijos nariai viešo piketo metu priešinasi, jų nuomone, nusikalstamos gaujos konstitucinės santvarkos užgrobimu.

15Nuteistasis (kasatorius) D. Š. pabrėžia, kad jis, kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo sąjungos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos komiteto narys. Konfederacijos Lietuvos jungtinis demokratinis judėjimas valdybos narys kartu su nevyriausybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises ir laisves, nariais išsakė savo pilietinę poziciją, reikalavo išsiaiškinti, kodėl iš 11 fizinių asmenų grupės policijos uniforma apsirengę asmenys atima pagrindinę Konstitucinę nuosavybės teisę ir neatlygintinai perduoda fizinių asmenų grupės turtu naudotis Lietuvos valstybės pinigus pasisavinusiems ir iššvaisčiusiems asmenims.

16Kasatoriaus nuomone, jam atimta teisė viešai reikšti savo mintis ir teikti teisingą informaciją valdžios pareigūnams, kurie privalo veikti, nepažeisdami piliečių, viešuose mitinguose išsakančių savo nuomonę ir reikalavimus, teisių, nevaržant jų laisvių.

17Kasatorius prašo sprendžiant jo atsakomybės klausimus vadovautis tarptautinės teisės aktų normomis, t. y. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Lietuvos Respublikos Konstitucija, BK 1, 2, 41, 18, 183, 2281, 229, 235, 236, 237, 238 straipsniais, BPK 1, 2, 6, 9, 20, 44, 95, 96, 97, 320, 334, 368, 369, 373, 374 straipsniais, 382 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 385 straipsniu.

18Atsiliepime Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo atmesti kasacinį skundą. Prokuroro nuomone, kasatorius nepagrįstai teigia, kad yra keliose bylose persekiojamas už tą pačią veiką. Iš byloje esančio Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuris pakeistas 2010 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, matyti, kad D. Š. privataus kaltinimo tvarka buvo nuteistas už veiką, numatytą BK 151 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2009 m. liepos 22 d. veiksmais užgauliai pažemino nukentėjusįjį N. G.. Tuo tarpu, už 2009 m. spalio 7 d. veiką jis minėtu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu išteisintas, nurodant, kad tą dieną D. Š. plakatų turinys buvo kitoks ir už tai yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas. Prokuroro nuomone, išteisinimas neužkerta kelio kasatorių patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 290 straipsnį, nes privataus kaltinimo byloje D. Š. buvo kaltinamas kitokio turinio plakatų demonstravimu, negu antrojoje byloje.

19Būtent už veiką, padarytą 2009 m. spalio 7d., D. Š. yra nuteistas kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti, D. Š. nuteistas nors ir už panašaus pobūdžio, tačiau skirtingu laiku padarytas veikas. Todėl kasatoriaus teiginiai apie dvigubą nubaudimą skirtingose bylose už tą patį yra niekuo neparemti.

20Prokuroras nurodo, kad BPK 9 straipsnio 2 dalis (2002 m. kovo 14 d. įstatymo redakcija, galiojusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) leidžia neviešame posėdyje nagrinėti bylą, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą. Prašymą nagrinėti bylą neviešame posėdyje pateikė nukentėjusysis N. G., motyvuodamas nenoru paviešinti asmeninio gyvenimo detales. Šį nukentėjusiojo prašymą teismas patenkino priimdamas nutartį. Todėl sprendimas dėl neviešo bylos nagrinėjimo priimtas laikantis BPK numatytų pagrindų ir tvarkos, o kasatoriaus abstraktūs teiginiai, kad viešas procesas labiau garantuotų jo teises, nenurodant jokių konkrečių motyvų ar aplinkybių, kodėl neviešas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nepagrįstai suvaržė D. Š. teises, tegali būti vertintinas kaip gynybinė pozicija.

21Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kasatorius bylos nagrinėjimo proceso metu apeliacinės instancijos teisme (viešame teismo posėdyje) kalba apie teismo susidorojimą, tai rodo, kad tariamas teisės į viešą bylos nagrinėjimą suvaržymas tėra kasatoriaus noras bet kokiais būdais sukompromituoti priimtus teismo sprendimus ir realiai jokių nuteistojo teisių nepažeidė.

22Prokuroro nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. Š. plakatus demonstravo viešoje vietoje - Kėdainių miesto centre, priešais Kėdainių rajono savivaldybės pastatą, kuriame žinojo Kėdainių rajono savivaldybės mere dirbant nukentėjusiąją N. N., ir šalia Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros, kurioje žinojo prokuroru dirbant nukentėjusįjį N. G. - vietoje, kur turi teisę būti kiti asmenys ir kitų asmenų akivaizdoje. D. Š. demonstruoto ir kaltinime nurodyto plakato turinys neabejotinai yra užgaulus, nes nukentėjusieji buvo apibūdinami, kaip priklausantys vagių gaujai, o prokuroru dirbančio N. G. ir Kėdainių rajono merės viešas išvadinimas vagimis neabejotinai yra žeminančio pobūdžio, juolab kad šie asmenys niekada nebuvo teismo pripažinti kaltais už nusikaltimus nuosavybei, tą D. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino žinojęs. D. Š. nurodyti plakatų demonstravimo motyvai šiuo atveju nepanaikina baudžiamosios atsakomybės, nes jis įrodinėjo savo teisybę neleistinomis bei nusikalstamomis priemonėmis ir būdu. Akivaizdu, kad D. Š., įgyvendindamas savo teises ir teisėtus interesus, peržengė jų realizavimo ribas ir pažeidė nukentėjusiųjų teisę į garbę ir orumą. Ši D. Š. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota ir atitinka BK 290 straipsnio dispoziciją, nes jis tyčia įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ir viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

23Kasatoriaus teiginiai, kad teismai nesigilino į jo pateiktus duomenis apie tariamai nukentėjusiųjų padarytą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme buvo aiškinamasi, kokio pobūdžio ginčas ir dėl kokio nekilnojamojo turto vyksta tarp D. Š. ir nukentėjusiųjų, koks nukentėjusiųjų vaidmuo šiame ginče. Pažymėtina, kad ir kasaciniame skunde kasatorius nurodo visai kitus asmenis, kurie tariamai suklastojo statinių unikalius numerius, nenurodydamas, kokie gi N. N. ar N. G. veiksmai prisidėjo prie tariamo pastatų neteisėto užvaldymo. Todėl teisingas teismų vertinimas, kad D. Š. neturėjo jokio pagrįsto ar tariamo pagrindo nukentėjusiuosius vadinti vagimis.

24Kiti kasaciniame skunde išdėstyti motyvai - deklaratyvūs, kuriais bandoma įtikinti apie tariamą susidorojimą su nuteistuoju, tačiau, susipažinus su kasatoriaus argumentais, nėra pagrindo abejoti teismų priimtų sprendimų teisingumu ir teisėtumu.

25Kasatoriaus reikalavimai inicijuoti ikiteisminius tyrimus visiems šią bylą tyrusiems pareigūnams ar bylą nagrinėjusiems teisėjams yra niekuo neparemti. Vien tai, kad teismų sprendimai neatitiko kasatoriaus lūkesčių, neduoda pagrindo suabejoti bylą nagrinėjusių teisėjų objektyvumu.

26Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai kasacinio skundo argumentų pateikti ir suformuluoti itin užgauliai šioje byloje atlikusių ikiteisminį tyrimą pareigūnų ar bylą nagrinėjusių teisėjų atžvilgiu. Kasatoriaus noras sumenkinti pareigūnų darbą ir siekis pavaizduoti save kaip susidorojimo auką prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir tėra nepagrįsta gynybinė pozicija.

27Kasacinis skundas tenkintinas, kasacine tvarka apskųsti teismų sprendimai naikintini ir baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nutrauktina.

28Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, nustatančio draudimą antrą kartą už tą patį traukti baudžiamojoj atsakomybėn, taikymo

29BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina non bis in idem principą, t. y. draudimą už tą patį (tą pačią nusikalstamą veiką) traukti baudžiamojoj atsakomybėn antrą kartą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas prieš asmenį, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Tiek privataus kaltinimo tvarka priimtame Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendyje, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, tiek kasacine tvarka apskųstuose Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m kovo 31 d. nuosprendyje ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartyje buvo sprendžiamas kasatoriaus kaltumo klausimas dėl įžeidžiančio turinio plakatų demonstravimo 2009 m. spalio 7 dienos ryte Kėdainiuose, prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais Kėdainių rajono savivaldybės pastatą. Tai, kad privataus kaltinimo byloje buvo kaltinama BK 155 straipsnyje numatytos veikos padarymu, o kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje spręstas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 290 straipsnį taikymo klausimas, nėra pagrindas teigti, kad procesai vyko dėl skirtingų kaltinimų. Skirtingais kaltinimais kaltinimai negali būti pripažįstami ir dėl to, kad privataus kaltinimo ir valstybinio kaltinimo bylų procesiniuose dokumentuose buvo nurodomas iš dalies skirtingas demonstruotų plakatų turinys. Veikos kvalifikavimo keitimas ir (ar) veikos faktinių aplinkybių tikslinimas nereiškia, jog atsiranda pagrindas konstatuoti, kad kaltinimas yra kitas ir kad galima pradėti naują procesą, o bylos išsprendimas pagal pirminį (ankstesnį) veikos kvalifikavimą ir (ar) pirmines (anksčiau įrodinėtinas) faktines aplinkybes nėra BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta kliūtis naujam procesui. Išvada dėl to, ar kaltinimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme laikytinas tapačiu, turi būti daroma, atsižvelgiant ne į veikos kvalifikavimą ir (ar) dalinį faktinių aplinkybių skirtingumą, o išsiaiškinus, dėl kokio įvykio (asmens poelgio) vyksta naujas procesas ar naują procesą norima pradėti. Jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo.

30Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje kasatorius nuteistas už įžeidžiančio turinio plakatų demonstravimą 2009 m. spalio 7 dieną ryte Kėdainiuose, prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Privataus kaltinimo byloje priimtu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu už įžeidžiančio turinio plakatų demonstravimą 2009 m. spalio 7 d. nuo 7.00 iki 11.20 val. Kėdainiuose, prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, D. Š. išteisintas. Akivaizdu, kad abiem atvejais baudžiamasis procesas vyko dėl to paties D. Š. poelgio. Panevėžio apygardos teismas tiek 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendyje, tiek 2011 m. lapkričio 4 d. nutartyje neteisingai aiškino non bis in idem principo turinį. Apeliacinį skundą privataus kaltinimo byloje nagrinėjusi teisėjų kolegija, motyvuodama iš esmės vien tik tuo, kad D. Š. demonstravo ne tokio turinio plakatus, kaip kad buvo nurodyta nukentėjusiojo skunde, nusprendė D. Š. išteisinti kaip nepadariusį nusikalstamos veikos. Kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartyje daryta neteisinga išvada, kad D. Š. argumentai dėl pakartotinio proceso yra nepagrįsti. Kaip galima spręsti iš šios nutarties itin lakoniškų motyvų, pakartotiniu procesu D. Š. baudžiamasis persekiojimas valstybinio kaltinimo tvarka nelaikytas todėl, kad privataus kaltinimo byloje buvo kalbama apie plakatą, kurio turinys : „Merė + sūnus prokuroras + buvęs seimo pirmininkas = visa vagių gauja“, o valstybinio kaltinimo byloje nustatyta, kad plakato turinys buvo: „Kėdainių merė N + sūnus prokuroras G + buvęs seimo pirmininkas M = visa vagių gauja“. Toks faktinių aplinkybių (plakato turinio) patikslinimas nebuvo pagrindas konstatuoti, kad D. Š. už 2009 m. spalio 7 d. poelgį nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn antrą kartą, o yra traukiamas dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinimo esmę abiem atvejais sudarė tie patys D. Š. veiksmai, atlikti Kėdainiuose, prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje 2009 m. spalio 7 d. ryte. Privataus kaltinimo byloje apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas, manydamas, kad D. Š. už 2009 m. spalio 7 d. veiksmais padarė ne privataus, o valstybinio kaltinimo tvarka, turėjo neišteisinti D. Š., o, vadovaudamasis BPK 409 straipsnio 4 dalimi, privataus kaltinimo procesą nutraukti ir apie tai informuoti prokurorą. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu D. Š. dėl šių veiksmų išteisindamas teismas priėmė neskundžiamą sprendimą. Nepanaikinus šio kasacine tvarka neskundžiamo nuosprendžio tolesnis D. Š. persekiojimas už 2009 m. spalio 7 d. padarytą veiką tapo neįmanomas dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto pagrindo. Priėmus 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendį prieš D. Š. vykęs baudžiamasis procesas dėl BK 290 straipsnyje numatytos veikos padarymo 2009 m. spalio 7 d. turėjo būti nedelsiant nutrauktas. Nepadarius to prokurorui, procesą nutartimi turėjo nutraukti bylą nagrinėję teismai. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m kovo 31 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį palikdamas šį nuosprendį nepanaikintą padarė esminį BPK pažeidimą baudžiamąjį procesą tęsdami ir traukiamo baudžiamojoj atsakomybėn asmens kaltumą konstatuodami esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytam baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindui.

31Dėl nenagrinėtų kasacinio skundo argumentų ir prašymų

32Konstatavus principo non bis in idem pažeidimą ir padarius išvadą, jog šio pažeidimo konstatavimas yra pagrindas tenkinti kasaciniame skunde pareikštą prašymą baudžiamąją bylą nutraukti, kiti kasacinio skundo argumentai dėl galbūt padarytų procesinių pažeidimų, kaip negalintys turėti įtakos kasacinės instancijos teismo sprendimui, paliekami nenagrinėti.

33BPK 376 straipsnio 1 dalis apibrėžia bylos nagrinėjimo kasacines instancijos teisme ribas, t. y. numato, kad „Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas“. Kaip nesusiję su bylos patikrinimu teisės taikymo aspektu, nenagrinėtinais pripažįstami ir kasacinio skundo prašymai bei argumentai, kurias keliami pareigūnų atsakomybės, neteisėto nuosavybės ir kitų teisių suvaržymo klausimai.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

35Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m kovo 31 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m kovo 31 d. nuosprendžiu D. Š.... 3. Šiuo nuosprendžiu iš D. Š. priteista N. N. 100 Lt neturtinei žalai... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi... 6. D. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. spalio 7 dieną nuo 7.00 iki 11.20... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo teismų sprendimus panaikinti ir jį... 8. Kasatorius nuomone, jis buvo pripažintas kaltu, tik už tai, kad, remdamasis... 9. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, jo nuomone, dėl minėtos grupės... 10. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Asmuo, kaltinamas padarąs... 11. Teismo proceso viešumas vienas teisinei valstybei būdingų principų, kuris... 12. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir suprantamai... 13. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas sąmoningai atsisakė... 14. Kasatoriaus nuomone, teismai privalėjo tirti ir pasisakyti dėl jo iškeltų... 15. Nuteistasis (kasatorius) D. Š. pabrėžia, kad jis, kaip Lietuvos žmogaus... 16. Kasatoriaus nuomone, jam atimta teisė viešai reikšti savo mintis ir teikti... 17. Kasatorius prašo sprendžiant jo atsakomybės klausimus vadovautis... 18. Atsiliepime Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo atmesti... 19. Būtent už veiką, padarytą 2009 m. spalio 7d., D. Š. yra nuteistas kasacine... 20. Prokuroras nurodo, kad BPK 9 straipsnio 2 dalis (2002 m. kovo 14 d. įstatymo... 21. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kasatorius bylos nagrinėjimo proceso metu... 22. Prokuroro nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. Š. plakatus... 23. Kasatoriaus teiginiai, kad teismai nesigilino į jo pateiktus duomenis apie... 24. Kiti kasaciniame skunde išdėstyti motyvai - deklaratyvūs, kuriais bandoma... 25. Kasatoriaus reikalavimai inicijuoti ikiteisminius tyrimus visiems šią bylą... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai kasacinio skundo argumentų pateikti ir... 27. Kasacinis skundas tenkintinas, kasacine tvarka apskųsti teismų sprendimai... 28. Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, nustatančio draudimą antrą kartą... 29. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina non bis in idem principą, t. y.... 30. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje kasatorius nuteistas už įžeidžiančio... 31. Dėl nenagrinėtų kasacinio skundo argumentų ir prašymų... 32. Konstatavus principo non bis in idem pažeidimą ir padarius išvadą, jog šio... 33. BPK 376 straipsnio 1 dalis apibrėžia bylos nagrinėjimo kasacines instancijos... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 35. Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m kovo 31 d. nuosprendį...