Byla N1-422-1036/2019
Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu pripažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viską papasakojo ankstesnio teisiamojo posėdžio metu (iki bylos grąžinimo prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti). Gali pasakyti tik, kad ant suolo, abiem rankom paėmęs už pečių, pasodino nukentėjusiąją

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, Ugnei Rėkutei, dalyvaujant prokurorams Indrei Petkevičiūtei, Jūratei Žvironienei, Jonui Selilioniui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei H. P., nukentėjusiosios ir civilės ieškovės įstatyminiam atstovui A. P., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės įgaliotam atstovui advokatui Jan Kučynski, kaltinamiesiems M. S., A. S., P. V., jų gynėjoms advokatėms Irinai Karšul, Daivai Dereškevičienei, Silvai Mardosaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

2M. S., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis ( - ), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje;

3A. S., asmens kodas ( - ), gimusi ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti ( - ), ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti ( - ), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

4P. V., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis ( - ), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje,

Nustatė

5M. S., A. S. ir P. V. teismui atiduoti kaltinant juos tuo, kad jie sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: 2017-09-10 apie 01.00 val., pirtyje, esančioje ( - ), M. S. sudavęs ne mažiau kaip tris kartus rankos plaštaka nepilnametei H. P. per veidą, sodindamas ant suolo stipriai spaudė kaklą, o pastarajai išbėgus iš pirties pastato, A. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę H. P., gim. ( - ), o būtent: ją tempė už abiejų rankų riešų, jėga įtraukė atgal į pirtį ir spausdama per pečius jėga pasodino ant suolo, po to P. V. tyčia tampė H. P. už plaukų, vieną kartą sudavė buku daiktu į galvos sritį, po ko nukentėjusiajai H. P. suklupus ant žemės sudavė dešinės rankos kumščiu į kaktą, po ko nukentėjusiajai H. P. nugriuvus ant žemės užmynė jos dešinės kojos pėdą, atsisėdęs ant jos abiem rankomis smaugė, po to tyčia spaudė abiem rankomis prie grindų ir abiejų rankų plaštakomis sudavė 2 kartus per veidą ir vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į smakrą, tokiais bendrais veiksmais M. S. su A. S. bei P. V. padarė nukentėjusiajai H. P. galvos dešinės pusės žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, kaktos dešinės pusės, dešinio žando, kairės plaštakos, dešinio paties, dešinio žasto, abiejų dilbių, dešinės pėdos poodines kraujosruvas, pasmakrės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kairio kelio odos nubrozdinimą ir kairio peties odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė H. P. fizinį skausmą.

6Be to P. V. teismui atiduotas kaltinti jį tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 03:10 val., pirtyje, esančioje ( - ), panaudodamas fizinį smurtą nepilnametės H. P., gimusios ( - ), atžvilgiu, grasino nužudyti pastarąją sakydamas: "užmušiu", tyčia griebė šiai už gerklės ir suspaudė kaklą (smaugė), šiais veiksmais sudarydamas nukentėjusiajai H. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

7Taip pat P. V. teismui atiduotas kaltinti jį tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 03:15 val., pirtyje, esančioje ( - ), nepataisomai sugadino H. P., gimusiai ( - ), priklausančius daiktus (drabužius), o būtent megztinį 70 eurų vertės, kelnes 75 eurų vertės, batus 125 eurų vertės, sudaužė mobilųjį telefoną "Sony" 130 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai H. P. bendrą 400 eurų vertės turtinę žalą.

8Kaltinamasis M. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu pripažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viską papasakojo ankstesnio teisiamojo posėdžio metu (iki bylos grąžinimo prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti). Gali pasakyti tik, kad ant suolo, abiem rankom paėmęs už pečių, pasodino nukentėjusiąją.

9Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. S. įvykio aplinkybes geriau atsiminė ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu, buvo pagarsinti kaltinamojo M. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iki bylos grąžinimo prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti.

10Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, iki bylos gražinimo prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, kaltinamasis M. S. parodė, kad su D. V. buvo mieste, sugalvojo pasikviesti merginų pasėdėti. Per „Facebook‘‘ susirado, pasikvietė. Susitiko stoty. Nuvažiavo su autobusais iki Liepkalnio „Maximos“, kur juos pasiėmė G. ir nuvežė iki ( - ). Ten sėdėjo J. su P. Išlipo ir su D. ir merginomis nuėjo į pirtį. Sėdėjo pirty bendraudami. Ten atėjo P. su J.. Jie sėdėjo, šnekėjo. Tada su D. užkūrė pirtį. D. nuėjo į pirtį. Sėdėjo su J., P., merginomis. Atvažiavo G.. Kiek matė pro langą, J. išvažiavo. Paskui P. atėjo po kažkurio laiko. Paskui su D. buvo pirty, nuėjo kaitintis. Vieną kartą nuėjo, tada išėjo. Jie sėdėjo, šnekėjo. Tada ėjo antrą kartą į pirtį. Nuėjo su D. į pirtį. Susitarė su juo, kad eis į „prūdą“ išsimaudyti. Kai išėjo iš pirties, su jais ėjo P. kartu iki „prūdo". P. nesikaitino pirty. Nuėjo, D. išsimaudė. Jis ir P. nesimaudė. J. B. buvo išvažiavęs, kai ėjo prie „prūdo“. Kai išėjo prie „prūdo“ pirtyje H. liko viena. Ji "sėdėjo" telefone tuo metu. Turėjo matyti, kaip jie išeidinėjo. Kai H. nukrito, buvo tamsu, nepastebėjo ant jos sužalojimų. H. nesiskundė, kad jai ką skaudėtų. D. sako „klausyk, kažkas rėkė“. Išgirdo, kad rėkė kažką. Nuėjo iki kiemo, kur klūpėjo ant kelio H. prie pirties kieme ir verkė. D. paklausė, kas yra, bet ji nieko neatsakė. Tada mama išėjo į kiemą. Jo paklausė, kas čia darosi, kas čia rėkauja. Pasakė, kad nežino, nes buvo prie „prūdo“. Lygtai H. apsiramino. Tada nuėjo į pirtį visi: jis, P., D. ir merginos. Atsisėdo prie stalo. Po kažkurio laiko H. vėl pradėjo rėkauti, verkti. Vėl išėjo į kiemą H., pradėjo rėkauti. Vėl mama atėjo, sakė eiti į pirtį, nerėkauti. Nuėjo į pirtį. H. pirtyje mamai stvėrė už plaukų. Pasitampė už plaukų. Iš pradžių griebė H. už plaukų mamą. Mama gynėsi. Tada jos kažkaip išsiskyrė. Mama paprašė H. duoti telefoną paskambinti jos tėčiui. H. sakė, kad neturi tėčio. Kiek pamena, H. užkliuvo už kilimo ir griuvo. Tiksliai kaip griuvo, negali pasakyti, nelabai pastebėjo. Kaip suprato, norėjo išeiti į lauką, bet užkliuvo už durų staktos ir griuvo ant betono. Kai krito ant cemento H., tikrai galėjo susižeisti, garsas girdėjosi. Cementas už durų prie lauko, užkliuvo už staktos ir griuvo, (rodomas 3 t., b. 1. 23) H. nukrito, užsikabino už tos staktos, tą vietą turi omenyje prie durų. Tiksliai nepasakys, kuriomis kūno dalimis atsitrenkė, bet griuvo, garsas geras buvo, stipriai griuvo. Girdėjosi, kad stipriai trenkėsi, todėl pradėjo verkti. P. prie jo priėjęs klausė, „ką daryti“. Jis sakė, kad „nežino“. Kaip suprato, P. paskambino policijai. Atvažiavo policija. Daugiau nieko nematė, nuėjo namo. Iki šito susitikimo su H. ir P. nebuvo pažįstami, per „Facebook“ susipažino. Parašė H. žinutę, rado ją „Facebooke“. Ji prisistatė „Facebooke“ S. D. sakė „rašom“ ir parašė. Rašydami „Facebooke“ kalbėjo apie pirtį, nesakė, kad turėtų rankšluosčių, šlepetes. Merginos turėjo brendžio normalų butelį, atrodo, daugiau nei 0,5 1. butelį, jame gėrimo buvo mažiau nei pusė butelio. Jis negeria. D. vaišino, bet jis negėrė. Butelį brendžio iki pirties atsinešė, ant stalo nepastatė. Kai atėjo P. su J. į pirtį, jie tik alaus turėjo. Merginos, kaip suprato, buvo išgėrusios. Pačioj pirty nepastebėjo, kad gertų. Pirty praleido 3 valandas. Sėdėjo, šnekėjo, nieko nevalgė. H. niekas neskriaudė. Būnant kartu su nukentėjusiąją niekas jos nemušė. Po įvykio su H. ar P. nebendravo. Nebandė klausti P., kas čia nutiko. Mano, kad H. susižalojo griuvinėdama. Be susikibimo, įsikibimo į plaukus nepastebėjo, kad mama H. ar H. mamai būtų sudavusi smūgį. Kai H. mamai į plaukus įsikibo, stovėjo viena prieš kitą. Mama gindamasi stūmė H. į pečius. Nepamena, ar H. atsitrenkė kur nors nuo pastūmimo. Sakė dėdei „žiūrėk, ką daro“. Grumtynės su mama įvyko prie durų į pačią pirtį. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Nukentėjusiajai nesudavė smūgių ir nestumdė. Nežino, kodėl H. kaltina jį.

11Pagarsinus kaltinamojo M. S. parodymus, jis papildomai parodė, kad neprisimena kada H. P. už pečių pasodino ant suolo. Nežinojo, kad ji buvo nepilnametė, neprisimena ar ant jos veido buvo kraujo. Nukentėjusiosios drabužiai nebuvo suplėšyti, nematė kad kas būtų jos telefoną sudaužę, rado tik mažą telefono dangtelį. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Jo mama atėjo tik jiems grįžus nuo tvenkinio.

12Kaltinamoji A. S. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko naujo kas buvo išdėstyta ankstesnio teisiamojo posėdžio metu (iki bylos grąžinimo prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti) pasakyti neturi. Parodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusioji nedavė jai savo telefono. Ji norėjo paskambinti nukentėjusiosios tėvams, kad jie atvažiuotų jos pasiimti, dėl keliamo triukšmo. Jos apsipešė, bet už plaukų nukentėjusiosios tikrai netempė. Viena kitai į plaukus įsikibo labai staigiai, viskas vyko labai greitai, keletą sekundžių, nenorėjo sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo.

13Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji A. S. įvykio aplinkybes geriau atsiminė ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu, buvo pagarsinti kaltinamosios A. S. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, iki bylos grąžinimo prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti.

14Apklausta teisminio nagrinėjimo metu, iki bylos gražinimo prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, kaltinamoji A. S. parodė, kad tą vakarą, neprisimena, kuri valanda buvo, atėjo M. M. ir pasakė, kad „Mama, pas mane atvažiuos merginos, būsim pirty.“ Ji pasakė „gerai“, klausė „kas tokios?“. Sūnus atsakė „ai, nepažįsti“. Visų draugų nepažįsta tikrai. Paskui, kai jie atvažiavo, nežino, kiek valandų buvo, buvo persirengusi miegoti. Atsigulus jos langai į kiemo pusę, kur pirtis. Prieš tai buvo atėjusi vieną kartą pažiūrėti, kas vyksta. Vieną merginą matė, kad buvo po medžiu ir telefonu kalbėjo. Paskui ėjo pažiūrėti, kas vyksta prie stalo. Kaip supranta, P. buvo, D. M. M., P., J. P. su J. nugara į ją sėdėjo. Kai pravėrė duris, tik žvilgsniu prametė. Atrodo, ant stalo „čipsų“ pakelis gulėjo, bet nėra tikra. Alkoholio turėjo jos brolis, alaus, regis. Brolis su J. turėjo alaus. Daugiau alkoholio tikrai nematė Paskui mergina, kuri glaudėsi prie tvoros, sakė: „Labas vakaras, mano vardas S., viskas bus gerai.“ Sakė elgtis gražiai „netriukšmaukit“. Po to, po kažkiek laiko, gulėdama girdėjo, kad uždarytos durys, muzika grojo, todėl, vėl išėjo pažiūrėti. Nepamena, kiek kartų buvo išėjusi. Kai išėjo antrą kartą, atrodo, J. nebuvo, buvo tik P. M. M., D., dvi merginos. Viena iš jų – ta, kuri prisistatė S. vardu. Necenzūriniai žodžiai skambėjo, net nesuprato, ką ji sakė, kas jai nepatiko. Ji pasakė merginai „duok man telefoną, paskambinsiu tavo tėvams, kad tave pasiimtų“. Ji sakė „neturiu tėvo, man leidžia gerti“. Nukentėjusiajai buvo paėmusi už rankos, kur telefonas, nes norėjo paimti kažkuriuo momentu. Jos susikibo į plaukus, viskas labai greitai vyko. Negali pasakyti, kuri pirma ką padarė. Nemano, kad taip laikė H.ą, kad būtų sužalojimai. H. buvo paėmusi už dešinės rankos (rodo riešą), nes norėjo paimti telefoną. H. nesiskundė, kad kas blogai elgtųsi su ja. Paskui S. (H.) verkė, keikėsi, sakė „visus jus pasodinsiu“. Netempė jos už megztuko per visą kiemą. Nebuvo to tikrai, kad sūnus padėjo per slenkstį H. atitempti. Viskas greitai vyko. Žino, kad ėmė už jos rankos, paskui neatsimena, kas pirma, kai prasidėjo visas tas dalykas. Buvo abipusis veiksmas. Gal ją ir pastūmė, nesigina. Brolis ir sūnus šoko, norėjo skirti, bet išsilaisvino, sakė „nelįskit prie jos“. Neturėjo noro sukelti skausmą H.. Siekdama atimti telefoną neturėjo noro sukelti fizinio skausmo, sužaloti. S.(H.) draugei sakė likti čia, kad nuramintų. Draugė sakė, kad S. negalima gerti, nes va kokia agresyvi pasidaro. P. sakė, kad iškvietė greitąją pagalbą, nes jai kažkas negerai. Prabuvo lauke, vėl nuėjo namo. Nesulaukė policijos ir greitosios, kad būtų savo akimis pamačiusi. S. (H.) paliko gyvą ir sveiką. Ji sakė S. (H.), kad jei nepatinka čia, važiuok namo, niekas nelaiko tavęs. Kitą dieną apie pietus paskambino jai iš policijos, sakė, kad nori apklausti. Atvažiavo pareigūnė. Po tos apklausos nežino, kada gavo šaukimus atvykti į komisariatą. Po mėnesio, net gal po daugiau. Po vakaro šventės kitą dieną vaikai tvarkė, turėjo M. M.. Atrodo, buvo į pirtį ryte užėjusi, galvojo gal kas miega, bet viskas buvo lyg ir tvarkoje, negali pasakyti. Grumtynių pėdsakų tikrai nematė. Kitą dieną nerado tuščių alkoholinių gėrimų butelių. Greitąją pasitiko P., tai žino iš bylos medžiagos. Ant nukentėjusiosios nematė akivaizdžių sužalojimų. Sūnus sakė, kad H. parkrito, nukrito ant betono. P. V. tą patį sakė, kad nukrito ant betono. Iki įvykio H. P. nepažinojo. Po šio įvykio sulaužytų daiktų pirtyje nebuvo, viskas buvo tvarkoje. Kai nuėjo namo po susikabinimo su nukentėjusiąją, negirdėjo triukšmo, konfliktinės situacijos, nes užmigo. Namų valda, kurioje gyvena, aptverta tvora, bet vartai buvo atidaryti tuo metu. Tvora medinė. Po šio įvykio nepastebėjo, kad būtą apgadinta, aplaužyta tvora. Pirtis yra kitam pastate nei gyvenamasis namas. Niekas nebeldė i gyvenamojo namo duris, langus tą vakarą. Nežino, kada sūnus parėjo miegoti, negirdėjo. Brolis tame pačiame name gyvena, jo langai į gatvę, mano - į kiemą išeina. Civilinių ieškinių nepripažįsta. H. švarkelio nepastebėjo. Matė tik H. šviesų megztinį ir kad su kelnėm. Telefonas buvo neišmanusis, nes laikė suėmusi į kumštį. Mano, kad kažkoks šviesus aparatas buvo (3 t., b.1. 46–49).

15Pagarsinus kaltinamosios A. S. parodymus, ji parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad tikrai nematė, kad nukentėjusiąją kas muštų. Paskutinį kartą matė ją sveiką, kiek valandų tuo metu buvo negali pasakyti. Netempė ir nedraudė H. P. išeiti iš pirties, neatliko kaltinamoje akte paminėtų veiksmų. Susistumdymo metu nieko su telefonu neatsitiko, jis liko nukentėjusiosios rankoje. Nukentėjusiosios rūbai nebuvo apgadinti, į batus dėmesio neatkreipė. Kad P. iškvietė policiją jai pasakė. Ji pati policijos nekvietė, nes norėjo iš pradžių pasikalbėti su tėvais.

16Kaltinamasis P. V. nors dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai ką gali pasakyti, nes apie tos dienos įvykius nieko neprisimena. Įvykio dieną buvo išgėręs. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė.

17Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti kaltinamojo P. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

18Kaltinamasis P. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pateiktu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tai yra nukentėjusiosios sumušimo, grasinimo ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir daiktų sugadinimo pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailisi. Įtariamojo teisės yra išaiškintos, jas suprato, parodymus duos gerai suprantama lietuvių kalba. Į narkologinę, psichiatrinę įskaitas neįrašytas, neteistas. Lieka prie parodymų, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu, o būtent: su įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka visiškai, gailisi, nieko apie šį įvykį daugiau paaiškinti negali, nes nepamena. Taip pat nepamena ir to, ką įvykio metu M. M. ( - ) bei A. S., todėl nieko parodyti negali. Sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai dėl sugadintų daiktų ir sudaužyto mobiliojo ryšio telefono. Nori pasakyti, kad savo veiksmais nenorėjo apriboti nukentėjusiosios laisvės, savo veiksmais tik norėjo ją nuraminti, nes ši elgėsi neadekvačiai, šūkavo, daužėsi. Daugiau nieko paaiškinti negali (4t., b. 1.86–87).

19Pagarsinus kaltinamojo P. V. parodymus, jis parodė, kad kaltu prisipažįsta dėl to, kad viskas greičiau baigtųsi, kadangi jam jau atsibodo visi procesai. Paties įvykio neatsimena. Į pirtį atėjo ir prie visų prisijungė vėliau. Prieš tai su J. vartojo alkoholį – degtinę, alų, išgėrė nemažai. Atėjus į pirtį, joje sėdėjo merginos, ( - ) ir D., nepamena ar jie ėjo kaitintis, taip pat negali pasakyti ar jie vartojo alkoholį. Jis su J. kaitintis nėjo, pirtyje jie abu gėrė alų. Apie ką visi bendravo nepamena, ką veikė M. S. ir D. neprisimena. Į pirtį buvo atėjusi A. S. apraminti, kadangi visi rėkavo ir buvo triukšmas. Pamena, kad nukentėjusioji tuo metu rėkavo, bet nežino dėl ko, ji labiausiai triukšmavo. Kiek kartų buvo atėjusi A. S. nepamena. Nelabai atsimena, kai moterys pešėsi už plaukų. Pareigūnus turbūt kvietė jis pats, kad apramintų visus ir paneles, kas medikus iškvietė nepamena. Atvykus pareigūnams, jis buvo vietoje. Kitą dieną po įvykio buvo atėjęs į pirtį, bet M. S. nepadėjo sutvarkyti pirties. Nukentėjusiosios telefono nesudaužė, nebuvo jo paėmęs, buvo telefono dangtelis. Negali pasakyti kaip galėjo grasinti nukentėjusiajai, taip pat nepamena ar jai pešė už plaukų. Negali pasakyti ar nukentėjusiajai užmynė pėdą, atsisėdo ir smaugė. Nežino ar jai gulinčiai per veidą 2 kartus sudavė, ar į smakrą dešinės rankos kumščiu, bet su dešine ranka tikrai negalėjo, kadangi jis kairiarankis ir su dešine ranka nemoka nieko daryti. Lazdos ar pagalio neturėjo, nebuvo net priėjęs prie malkų. Prieš moteris nelinkęs keiktis, bet jei išgėręs ir labai susinervinęs gal keikiasi, tačiau neatsimena ar keikėsi įvykio dieną. Iki įvykio nukentėjusiosios nepažinojo. Mano, kad nukentėjusiajai būnant tokių metų ir pripūtus 1,82 promilės daug tiesos pasakyti negali. Kitos merginos nepamena, nes ji ramiai buvo. Anksčiau nebuvo taip, kad moteris muštų ar drabužius plėštų, negali pasakyti dėl kokios priežasties galėjo taip susinervinti, kad taip padarytų. Nors neprisimena įvykio aplinkybių prisipažįsta dėl jam inkriminuojamų veiksmų, nes jo vertinimu, kai prisipažįsti, viskas greičiau baigiasi. Neprisimena ar draskė nukentėjusiosios drabužius, tačiau sutinka atlyginti turtinę žalą. Neturtinės žalos nesutinka atlyginti, kadangi mano, kad pareikšta suma per didelė. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl H. P. gydymo pripažįsta.

20Nukentėjusioji H. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo su drauge P. Nutarė kažką nuveikti, todėl parašė tinklalapyje ir paklausė kas norėtų susitikti. M. draugas parašė ir pasiūlė susitikti susipažinti bei pasibūti, pasakė, kad jie bus dviese. Jos atvažiavo iki stoties, kur buvo susitarę susitikti. Kadangi jau buvo nemažai valandų, autobusai baiginėjo važinėti, jos su paskutiniu autobusu atvažiavo iki Minsko „Maximos“ ir ten laukė, kol jas pasiėmė mergina. Po to jai atvažiavus įsėdo į automobilį ir važiavo iki kaltinime nurodyto miestelio. Išlipus ten stovėjo P.su draugu ir kiek matė jie gėrė M. M. kalbėjo su visais draugais ir po to jie visi ėjo pėsčiomis iki pirties. Perėjo pievelę, buvo takas ir įėjo į pirtį. Po kažkiek laiko atėjo P. su draugu. Pirtyje buvo stalas, kėdės prie sienos, ilgas suoliukas, kitas suoliukas iš durų pusės. Ji sėdėjo prie sienos, draugė M. M. su draugu iš šono, prieš jas sėdėjo P. su draugu. Buvo kažkoks alkoholinis gėrimas, kuri visi gėrė ratu. Visi šnekėjo, vaikščiojo ir po kažkurio laiko dingo jos draugė. Ji pradėjo klausinėti kur ji, po to išgirdo ją verkiančią ir norėjo pas ją nueiti, bet jai pasakė, kad ji niekur neis ir kad sėdėtų ten. Ji sakė, kad nori išvažiuoti, išeiti, bet jos M. M. vaikščiojo pirmyn atgal per pirtį. Ją sodino ant suoliuko, trenkė plaštakomis gal 3 kartus per veidą. Po to jis nusiramino ir ji išėjo. Lauke buvo tamsu, nieko nematė, atsisėdo ant žolės. Buvo išsigandusi dėl dingusios draugės, nežinojo tos vietos, porą kartų pašaukė P. vardą. Tada iš namo išėjo M. mama, paklausė ką ji čia daro, atsakė, kad ieško draugės. M. mama ją sėdinčią paėmė už rankos, kažką šnekėjo, liepė eiti į vidų ir tempė. Viduje paklausė kas ją išleido. Nukentėjusioji parodė, kad geriau pagarsinti jos parodymus, kurie detaliausi buvo duoti apklausiant ją kartu su psichologe.

21Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo nepilnametė, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir į tai, kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti nukentėjusiosios H. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

22Nukentėjusioji H. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad susitiko su drauge P. ir važiavo į miestą žiūrėti krepšinio. Po to vakare sugalvojo, kadangi buvo dviese, su kažkuo susitikti. Internetinėje svetainėje parašė, kas nori susitikti. Jai parašė vaikinai, kurie su jomis tada susitiko. Su jais rašinėjosi H. Vaikinai rašė, kad bus dviese. Jos niekada niekur taip ankščiau nevažiavo, tai galvojo, kad nieko blogo nebus. Vaikinai sakė, kad pažiūrės filmą, ramiai pabus. Galvojo, kad nieko tokio neatsitiks, jie buvo dviese, jos irgi. Vaikinai pasakė atvažiuoti iki stoties, jos ten atvažiavo. Po to, sakė, kad teks važiuoti iki kažkokios „Maximos“, kad jas ten kažkas paims, nuveš iki susitikimo vietos, nes autobusai jau nebevažiavo. Tada nuvažiavo iki tos „Maximos“, atrodo, Liepkalnio g., kur atvažiavo kažkokia mergina ir jas nuvežė iki kažkokio tilto. Kai išlipo, ten stovėjo du vyrai su maišais, kuriuose buvo alkoholis. Po to nuėjo iki namo, kur buvo keturiese. Po kažkiek laiko, ten atėjo ir tie du minėti vyrai ir jie visi susėdo aplink ratu. Tie vyrai išsitraukė alkoholį, pradėjo visi gerti, kalbėtis. Vėliau P. kažkur išėjo. Ji pradėjo jos ieškoti. Ten tokia pirtis buvo. To namo šeimininko sūnus buvo labai nervingas ir ant jos ėmė šaukti visaip, kad P. ieškojo. Trenkė su delnu per veidą, per žandą, porą kartų, po to stumdė. Ji išėjo į lauką, pradėjo šaukti P. Galvojo gal atsilieps. Atsisėdusi ant žolės pradėjo verkti. Tada iš namo išėjo šeimininkė, M. kuris prieš tai plaštakomis ją trankė, mama. Ji ėmė ją visaip plėšyti, tempti į vidų. Ji pasakė, kad niekur neis, nori važiuoti namo, susirasti P. M. mama nieko neatsakė, ėmė ją tampyti ir įtempė vėl atgal. Ji sėdėjo, verkė. Po kažkiek laiko išgirdo, kad P. lauke verkia. Buvę pirtyje žmonės iš jų pradėjo tyčiotis, nes ji viduje, o draugė lauke verkė. Sako va dar viena verkia. H. norėjo išeiti pas P. pasikalbėti, kad reikia važiuoti namo. Kai norėjo išeiti, pirtyje buvęs vyras, kurio vardą pamiršo, pradėjo ją plėšyti, traukti už rankos toliau į pirtį. Ji pasakė, kad išeina, o tas vyras pradėjo ją trankyti, kažkokiu buku daiktu trenkė. Ji nukrito. Tada jis užsilipo, ėmė visaip šaukti ant jos, sakė, kad užmuš, smaugė, visaip trankė, bet kažkaip ji tą vyrą patraukė. Jis šaukė, kad ją užmuš. Tada liko viena. Visi nuėjo prie namo, rūkė. Ji verkė, susivokė, kad reikia skambinti tėčiui, kad padėtų, tai paskambino mamai ir paprašė tėčio. Ji išėjo į gatvę. P. matė, kad ji (H.) eina, ir ėjo paskui. Ji buvo dar apalpusi, kai ją tas vyras traukė. Kai kalbėjo su tėčiu, blogai jautėsi. Kai kalbėjosi su tėčiu bandė paklausti ten buvusių asmenų, koks čia adresas, bet visi pradėjo juoktis, nieko nepasakė, tik tyčiojosi. Tai vyko maždaug prieš mėnesį, gal daugiau. Gerai nepamena. Tai buvo rudens pradžia, šilta, buvo vakaras, gal 22 ar 22:30 val., kai susitiko. Jau buvo tamsu. P. pavardė ( - ). Susirašinėjo su tuo, kuris buvo tos šeimininkės sūnus. Jo M. M., jo pavardės nežino. Facebook jis yra M. M. M.. Jį iš matymo buvo mačiusi, nes draugė su juo bendravo. Iš matymo tik jį ir žino. Susirašinėjo, jis klausė, ar atvažiuos. Ji klausė, ar jie bus M. M. sakė, kad bus dviese. Jie turėjo būti dviese su tokiu draugu. Tas draugas nieko nedarė, jis net buvo išėjęs. Neprisimena, kuo jis vardu. Jos su vaikinais tarėsi žiūrėti filmą, pabendrauti. Susitiko stotyje, t. y. autobusų ir traukinių stotyje, t. y. Vilniaus pagrindinėje stotyje. Tiksliau susitiko ten esančioje stotelėje su M. ir jo draugu. Jiems apie 17-18 metų. Jie minėjo, kiek jiems metų. Jie žinojo, kad jai 17, o P. 15 metų. Sakė, kad važiuotų autobusu iki ten, bet po to sakė, kad jas pasiims. Jos nuvažiavo autobusu iki „Maximos“, kur atvažiavo mergina ir juos iki tilto nuvežė. Iki Liepkalnio „Maximos“ nuvažiavo autobusu. Tos merginos vardo nežino, automobilis buvo nedidelis, nelabai pamena, koks ten. Ten toks yra tiltas, teka upelis ir toliau yra nuosavi namai. Praėjus pro nuosavus namus yra M. namas. Ten kaip miestelis. Jai sakė pavadinimą, bet tiksliai nepasakys, nelabai pamena. Nuvažiavo prie tilto, nes ta mergina, kaip suprato, važiavo pas tuos du vyrus. Ten juos paleido. Visi išlipo iš tos mašinos. Prie tilto liko ta mergina. Ji su drauge, su M. ir jo draugu ėjo link namo. Gal 6 minutes tiesiu keliu ėjo. Tie vyrai, kurie prie tilto laukė su maišais, jau tada gėrė prie to tilto. Jie gėrė degtinę. Kiti žmonės ten pasiliko. Jie keturiese nuėjo. Sėdėjo, pradėjo kalbėti. Po 10 ar daugiau minučių atėjo tie du vyrai ir ta mergina, bet ta mergina dažnai kažkur išvažinėjo. Tie du vyrai - vienas iš jų ją trankė, o kitas trumpai pabuvo ir išvažiavo. Jų vardų nepamena. Pirtyje sėdėjo kalbėjo keturiese, paleido muziką, telefonus krovė ir po to jie atėjo. Sėdėjo ratu, po to pradėjo ratu visi gerti. Siūlė degtinės, bet jos atsisakinėjo. Tas vyras sakė, kaip čia negersi, bandė įkalbėti, sakė turi brendžio, jo įpylė, kišo gerti. Siūlė tas vyras kuris trankė. Dar kažkas pritarinėjo, bet kas, nelabai pamena. Išgėrė gal 3-4 stikliukus. Kai išgėrė, apsvaigo truputį galva, bet protavo. Po to jos sakė, kad negers, bet vis tiek bandė joms įkišti. Po to ji užsikalbėjo, o P. išėjo kažkur. Tada ir prasidėjo. H. ėmė jos ieškoti, pirma po tą pirtį, po to kitur nuėjo, pradėjo visų M. M. nervingas vaikščiojo ir ja plaštakom trenkė porą kartų per veidą, stumdė, visaip vadino. Ji išėjusi į lauką P. šaukė. Tie du vyrai su maišais atėjo ir pas juos, maišuose buvo alkoholio. Jiems pasirodant pirtyje alkoholio M. M. į priekį, atgal vaikščiojo, kumščius va taip laikė, visaip šnekėjo negražiai, šūkavo, garsiai šnekėjo. Nežino, kas pasikeitė, kad jis ėmė M. M. tada vaikščiojo, buvo išėjęs. Ji kelis kartus bandė išeiti. Bet jis pasakė, kad tu sėdėsi, niekur neisi. Vis sodindavo ant to suoliuko, kuris buvo šalia išėjimo durų. Ji pasakė, kad eina ieškoti P., nes labai išsigando. Jis tada ėmė šaukti ant jos ir plaštakom trenkė jai per veidą. Jis trenkė jai į M. M. sakė, kad ji jį sunervino. Jis pataikė gal apie 3 kartus. Skaudėjo. Ji pradėjo verkti ir tada jis nuėjo link pirties. Ji P. šaukė. P. neatsiliepė. Dar ten vaikščiojo, atsisėdo ant žolės. Ji pradėjo verkti, nes nežinojo, ką daryti. Nekalbėjo su P., kur ji buvo tuo metu. Gal buvo į tualetą ar kur išėjusi, nežino. Ten atskiri namai, kur sėdėjo ir kur gyvenamasis namas. Išėjo M. mama, pradėjo ją tampyti už rūbų, plėšyti, tampė visaip, nes ji sakė, kad neis, nenori, nori pasikalbėti su P. ir važiuoti iš čia. Ji sakė niekur ji nevažiuos, liepė iš viso nekalbėti, pradėjo ją tąsyti, tampyti, tempti atgal į vidų. Kai ją tampė išsigando ir pradėjo dar labiau verkti. Nesuprato, kodėl M. mama taip darė. Galėjo atvirkščiai daryti, padėti ieškoti draugės. Gal norėjo, kad kaimynai neišgirstų, tempė atgal ir tildė. Ji ieškojo P., šaukė ją. Gal kaimynai galėjo išgirsti jos balsą, gal dėl to. Kai tampė, sakė niekur ji neis. Ji sakė, kad jai reikia ieškoti P., be jos neis iš čia, nes gal jai kažkas atsitiko. Po to mama įtempė ją į vidų ir pasodino į pirtį. Pasodino ant suoliuko prie durų, uždarė duris. Ji pradėjo kalbėti, šūkauti ir po to išėjo. Kalbėjo, kad kas ją išleido, kodėl ji ten vaikšto. Kai M. mama išėjo, pagalvojo, kad išeis tyliai, nes jau norėjo išvažiuoti. Bandė daryti duris, kai tas vyras paėmė ją ir pradėjo tempti. Ją ėmė už rankos tempti į pirties pusę. Nepamena, už kurios rankos tempė. Tempė už rankos į vidų. Ji bandė jį patraukti, sakė, išeina, rėkė, ką jis daro. Jis pradėjo ją trankyti. Iš pradžių už plaukų tampė, tada buku daiktu trenkė per galvą. Ji kažkaip nukrito ant žemės. Jis užsilipo ant jos, pradėjo ją daužyti, šaukti, smaugti. Nematė kuo daužė ją ant grindų, bet tikrai ne su ranka, nes kietai kažkaip. Prisimena, kad nukrito kažkas. Pataikė su tuo daiktu į galvą, dar šiek tiek likęs guzelis, dešinėj pusėj aukščiau. Dar pataikė į kaktą. Kai jai sudavė, apalpo. Kai ji gulėjo ėmė daužyti, rėkė kad "užmušiu tave", ėmė smaugti. Pataikė į kaktą kai daužė ant žemės, smaugė. Nepasakys tiksliai, nes buvo labai daug streso. Žino, kad smaugė. Dar į koją trenkė, buvo ant pėdos mėlynė nemaža, rankos šiek tiek apdaužytos, buvo gal nuo tempimo mėlynės, ant kojų šiek tiek dar buvo. Turbūt užmynė ar trenkė į pėdą. Kai lipo gal trenkė. Čia tas vyras viską darė. Kai smaugė, mušė buvo didelis stresas, galvojo, kad tikrai užmuš, nes jis stambus. Skaudėjo labai, ypač galvą, buvo labai daug kraujo. Buvo su baltu megztiniu, matė, kad jis visas kruvinas. Gal tris kartus apalpo, neteko sąmonės, nes kalbėjo su tėčiu ir labai verkė, tai iš to išgąsčio. Tėtis išgirdo, kad nutilo. Gal tris kartus nualpo, vieną, kai trenkė į galvą, kita kartą kai su tėčiu kalbėjo, o dar kitą, kai P. kalbėjo su jos tėčiu ir ji stovėjo. Jai apsvaigo galva. Kai viskas vyko, aplink M. M., atrodo, ta mergina, nes ji prieš visa tą mušimą labai tyčiojosi, visaip vadino. Atvykę medikai sustojo, galvą apvyniojo ir nuvežė į Santariškes. Nematė, kur policija tiksliai nuvažiavo, nes ten P. stovėjo, tai link jos. Tas vyras, kuris ją mušė, buvo stambus. Tuo metu buvo su treningais, sportine apranga. Kiek pamena, tamsios spalvos, gal juodos. Nežino, ar iš tikro, bet atrodo, kad taip, kiek pamena. Vardo neprisimena, jie klausė jo vardo tada, bet nesakė. Vėliau sužinojo vardą ir policijoje jį parašė, kai buvo su tėčiu. Kiek pamena jo vardas ir pavardė rusiški. Jis kalbėjo lietuviškai ir rusiškai arba gal lenkiškai, neaiški buvo kalba. Ta mergina, kuri atvežė juos automobiliu, buvo ilgokais plaukais lygtais rudais. Ji buvo aukšta, gal 1 m. 76 cm., buvo šviesiai apsirengusi: rožiniu džemperiu, kelnėmis. Jos vardas gal Viktorija. Dešinė koja buvo sužalota, atrodo, sužalojimai atsirado nuo to vyro. Dar buvo ant rankų žymės, dėl tampymo, buvo įspaudimai, mėlynės ant rankų. Vėliau žymės buvo ant kaklo. Tampymo žymės atsirado nuo to vyro ir nuo M. mamos, nes ji irgi tampė. Ta mama tempė už rankos, spaudė ir tempė, dešinę ranką. Ji už visos rankos tempė. Buvo ant kaklo žymės, tai čia tada, kai smaugė tas vyras, kol gulėjo. Vėliau buvo žandikaulis labai ištinęs, labai skaudėjo, buvo tokia mėlynė prie ausies, mano, kad čia nuo to, kad trankė, o gal kai su plaštaka M. M., nežino. Buvo ir ant kaktos guzas, dar kažkur ant veido buvo mėlynė, ir galvoje buvo du gūzeliai, dar galvos apačioj, gal trys gūzeliai, tai iš vienos vietos kraujas tekėjo, tai irgi tas vyras padarė. Ten buvo tokie guzai, buvo skylė galvoje, tai tas vyras padarė. Tas bukas daiktas, kuriuo trankė, primena butelio formą. Gal buteliu ir trenkė. Ten ir toks garsas kai krito, buvo panašus. Tiksliai nepasakys, kur buvo mėlynė ant veido. „Facebook“ yra pasivadinusi S. P.. Jos keistas vardas, todėl daug kas jos vardo, kol jauna, nepripažįsta. Ta kompanija nežinojo jos tikro vardo. Jie žinojo ją kaip S.: Visi vartojo alkoholį toje kompanijoje. Buvo geriama degtinė, pavadinimo nežino, ir brendis gal du buteliai, gal vienas. Brendžio butelis buvo rudas. Tie vyrai ten gal butelį išgėrė ir tada visi kartu gal du ar tris butelius. Ją sumušė dėl to, kad norėjo išeiti. Tas vyras lindo, ranką glostė, tačiau ji norėjo išeiti. Po to tempė į pirtį ir tada pradėjo mušti. Gal dėl to, kad norėjo išeiti, išvažiuoti mušė. Kai sėdėjo prie stalo jie kalbėjosi rusiškai. Jie ten kažką į jas žiūrėjo ir kalbėjo. Ji turi klasiokę, kuri su M. yra draugai. Klasiokė sakė, M. M. prašė jos numerio, norėjo pasikalbėti, bandė susisiekti, bet jis nepaskambino. Tiesiog žino, kad bandė su ja susisiekti ir ieškoti. Įvykio metu džinsinis švarkelis buvo šiek tiek suplėšytas, t. y. rankovė ir nugara buvo praplyšę. Įvykio metu buvo su baltu megztiniu, jis buvo visas kruvinas, batai buvo sumindžioti, purvini ir kelnės buvo purvinos, gal nuo smėlio ar nuo ko, buvo kažkuo ir apipiltos. Ji lauke sėdėjo ant žemės, gal nuo to buvo purvinos kelnės. Su P. turėjo po kuprinę, kai važiavo. Kuprinėse buvo makiažas, piniginės, šukos, kremas. Maisto ir gėrimų neturėjo su savimi. Nebuvo nieko vartojusios iki tol, kol važiavo į svečius, nevartojo alkoholio. Sakė mamai, kad eina su P. žiūrėti krepšinio į miestą, o po to pasakė, kad pas draugę nakvos, nes būtų tėvai kitaip neišleidę. Tiesiog sakytų važiuoti namo ir tiek, todėl pasakė, kad pas draugę nakvos. Šeimininkė sakė tylėti ir eiti į vidų sėdėti, ten dar kažką sakė, bet nepamena. Nekalbėjo su šeimininke nieko apie telefoną. Tikrai ji neprašė telefono, norėdama jos paskambinti tėvams, nes ji pasakė, kad nori išvažiuoti, o ji tik pasakė, kad tylėk ir sėdėk. Nebuvo paėmusi moteriai už plaukų (1 t., b. l. 99–104).

23Pagarsinus nukentėjusiosios H. P. parodymus, ji papildomai parodė, kad namo šeimininkas M. M., o vyras kuris pradėjo plėšyti, traukti į pirtį už rankos ir kurį mini ikiteisminio tyrimo metu – P. Iš pradžių buvo susimaišiusi dėl P., bet vėliau pradėjo atsiminti viską labiau ir per akistatą pamatė jį gyvai. Kažkokį butelį su savimi turėjo, bet prieš atvažiuojant į pirtį nevartojo alkoholio, pirtyje vartojo kažkur 3-4 stikliukus alkoholio, nuo ko kraujo tyrimas ir galėjo parodyti. Apsvaigimas nuo alkoholio atminčiai negalėjo turėti įtakos. Telefono numeris, kurio pabaiga 395 yra ne jos ir ne tėčio. Jai buvo labai didelis stresas, dėl to kad buvo nepažįstamoje vietoje ir dėl sumušimo, buvo labai daug kraujo. Iš jos tyčiojosi, nuo A. S. veiksmų jautė riešų skausmą, už plaukų A. S. netampė. Buvo sudaužytas jos telefonas „Sony“, kurio galas stiklinis, skilo ekranas. Kada jis buvo sudaužytas tiksliai nepamena. Kiek dienų gulėjo Santariškių ligoninėje nepamena. Pas ekspertą buvo nuvažiavusi po dienos ar dviejų praėjus įvykiui. Civilinis ieškinys 150 735 eurų sumai už sužalotą sveikatą, už sugadintus drabužius ir sudužusį telefoną, taip pat iki dabar jaučia psichologinę žalą, jai yra skaudu.

24Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalis 3 punktu, 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti ir atsižvelgiant į proceso dalyvių prašymus buvo pagarsinti nukentėjusiosios H. P. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, iki bylos grąžinimo prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti.

25Apklausta teisminio nagrinėjimo metu, iki bylos gražinimo prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nukentėjusioji H. P. parodė, kad susitiko su P., buvo krepšinio varžybos. Prieš tai buvo su draugais, nutarė susitikti su kažkuo. „Facebooke“ „papostino“ „kas susitikti?“ ir tuo M. M. parašė. Su juo pradėjo rašinėtis. Davė numerį, kalbėjosi, nutarė su jais susitikti. Sakė bus dviese. Jie irgi buvo dviese. Susitarė susitikti Vilniuje prie autobusų stoties. Tada važiavo į Liepkalnio „Maximą“ su maršrutiniu autobusu. Ten laukė, kol juos pasiims mergina, nes nebevažiavo autobusai. Laukė mažiau nei 10 min. Mergina nuvežė juos iki tilto. Nežino, į kokį tiksliai kaimą važiavo. Tada išlipo. Ten stovėjo du vaikinai su maišais. Priėjo, pastovėjo, visi kalbėjosi. Tada keturiese – ji M. M., draugė ir M. draugas ėjo iki pirties. M. draugo vardo nepamena. Atsisėdo prie stalo. Kai tik įėjo, sėdėjo, kalbėjo, aparatūrą nešė, leido muziką. M. M. su draugu. Pirtyje neužkandžiavo, nebuvo nieko. Po kažkiek laiko atėjo tie du vaikinai, kurie buvo prie tilto. Jie atsisėdo, sėdėjo prie sienos. Atsisėdo prie durų labiau, sėdėjo, šnekėjo, su jais bendravo. M. M. su savo draugu, vaikščiojo ten visi, sėdėjo, gėrė kartu jie, ištraukė butelius. Visi kartu sėdėjo ir gėrė, tiksliai nepamena ką, stipriuosius gėrimus gėrė. Tiksliai nepasakys, ar užkandžių kažkokių turėjo. Užsigerti buvo sultys. Muzika buvo pajungta. Po kažkiek laiko atvažiavo mergina, su ja bendravo. Ji porą kartų buvo išvažiavusi. Nepastebėjo, kai dingo jos draugė P. Jos ieškojo, klausė „kur ji?“, niekas nesakė. Pirtyje buvo ji, ta mergina, atrodo, P. M. M., ir draugas. Dingusi draugė P. buvo kažkur viena. Klausė, „kur ji?“, nieks nesakė, pradėjo jaudintis, nežinojo ką M. M. vaikščiojo nuo durų iki tualeto piktas, kiek pamena, kažką ant jos negražiai šnekėjo, nes sunervino. Tada jis porą kartų trenkė plaštakom per veidą per abi veido vietas, nes ji verkė. M. tai nepatiko. Per žandus trenkė. Nežino, kas tuos smūgius matė, žiūrėjo į jį. Buvo ta panelė ir P. Į juos dėmesio nekreipė. M. draugas vaikščiojo ten. Atrodo, jo vis nepastebėdavo. To asmens, kuris jos atžvilgiu vartojo netinkamus veiksmus, šioje salėje nėra. J. B. nesmurtavo prieš ją. Sėdėjo, „biškį“ smaugė. Sėdėdama nuo M. gavo, pradėjo verkti, išėjo iš tos pirties. Smaugimo veiksmas po plaštakų buvo. Jai skaudėjo, dėl to verkti pradėjo ir nuo smūgių plaštakomis ir nuo smaugimo. Išėjo iš pirties į pievelę, per vidurį nuo tos pirties, prie tvoros. Sėdėjo ant žemės, nebuvo šlapia, verkė. Nežinojo ką daryti, norėjo namo, galvojo gal pašauks P. Nežinojo, kur ji buvo. Iš namo išėjo M. mama, pradėjo šaukti ko čia verkia, kodėl ne pirtyje, pradėjo ją tempti. Atsakė, kad dingo draugė, kad nori namo. Sakė, kad niekur nevažiuos, vedė ją į pirtį, tempė, nes ji nenorėjo eiti, tempė už rankų, drabužių. Priešinosi nestipriai, sakė nenori. Nutempė, atsisėdo. Kalbėjo M. mama su P., Nepamena, apie ką kalbėjo. Ant jos pradėjo kalbėti M. mama, P.. M. mama, kiek pamena, sakė „kodėl ją išleidot?“. Ji šaukė, kad draugę surastų. M. mamai sakė: „Kodėl šaukiat, jeigu sūnus ją mušė. M. mama sakė, kad norėjo paskambinti iš jos telefono tėvams, to tikrai nebuvo. M. mama išėjo kažkaip. Liko tik P. Kur M. M. su savo draugu, nepamena. Atrodo, ta mergina liko. Sėdint viduje buvo pradarytos durys. Girdėjo, kaip draugė verkė už durų, buvo viduje, pirty, o ji laukė. Girdėjo, kaip verkė, norėjo išeiti pas ją, girdėjo, kaip kalbėjo telefonu su kažkuo, suprato, kad prašė, kad jas paimtų kažkas. Norėjo pas ją eiti, bet P. sakė, kad niekur neis, jei eis, bus „šakės“. Kai norėjo išeiti, P. griebė ją už rankos, pradėjo daužyti. Ji parkrito ant žemės. Trenkė į galvą, ji suklupo, jis lipo ant jos, pradėjo visaip rėkti, į veidą trankyti. „Biškį“ smaugė. Kai smaugė, kažkas jį patraukė. Ji išgirdo balsą „baik, nes tu ją užmuši“. Nematė, kas jį atitraukė. Nepavyko atpažinti, kas atitraukė. Jis atsistojo, visi išėjo, liko gulėti. Skambino tėčiui. Tėtis sakė „sužinok adresą, policijai skambink, tave ras per telefoną“. Kai prašė tėtis adreso, jie visi stovėjo prie namo, rūkė. Ėjo prašyti adreso, bet niekas neatsakė. Tėtis sakė eiti pas kaimynus, gal bus adresas ant namo. Kai išėjo į gatvę, nieko nematė. Atsisėdo, draugė atėjo prie jos. Kai daug verkė, negalėjo šnekėti. Draugė su tėčiu šnekėjo, privažiavo policija tada. Ją išvežė greitoji. Prieš susitinkant su M. ar jo draugu nebuvo pažįstama. „Facebook“ parašytą žinutę visi mato, parašai „kas susitikti?“. Žinutė buvo skirta kitiems „Facebook“ vartotojams neapsiribojant draugų grupėmis. Kai susirašinėji su žmogumi, paklausi iš kur. Nebijojo susipažinti su nepažįstamais vaikinais, bendrų draugų buvo, jauni buvo, galvojo „kodėl gi nesusipažinus su kažkuo?“. Kai susitiko su vaikinais, sakė, kad važiuos, pabus, galės pernakvoti, ryte išvažiuoti. Sakė, kad į užmiestį reikės važiuoti. Mamai sakė, kad nakvos, pas draugę, nes nemanė, kad tėvai išleistų pas kažką nepažįstamą. Važiuodamos į svečius neėmė šepetėlių, nes buvo su draugais lauke, kaip išėjo iš namų. Su draugais nevartojo alkoholio, žiūrėjo krepšinio varžybas, čempionatą rodė ar ką, prie Baltojo tilto. Lietuva prieš kitą šalį žaidė, tiksliai nepamena. Vaišių neėmė. Kai važiavo, sakė „žiūrėk pas mane“, buvo 0,5 1. kažkokio alkoholio. Draugai pilnamečiai paliko, neturėjo, kur įsidėti, bus nusivežti į svečius galvojo. J. B. nieko nepadarė iš inkriminuotų veiksmų. M. S. sudavė delnu per vieną, kitą pusę ir tada smaugimas. Visaip išvadino, sakė tą padarys, aną padarys, tiksliai nepamena. Daugiau iš fizinio sąlyčio veiksmų nebuvo iš M. S. pusės. A. S. tempė į vidų, buvo suėmusi už rankų ir už kūno, ir už rūbų. Negali pasakyti, kokius veiksmus A. S. dar atliko jos atžvilgiu. Nepamena, ar buvo susikibimas už plaukų. Buvo apžiūrėta ekspertų. Pamena sužalojimus. Sužalojimus nuo to P. patyrė. Kai rodė nuotraukas, buvo labai panašūs, sakė tyrėjai, kad jis buvo su treningais. Ji sakė pagal jų nurodytus, ką šnekėjo, šitas buvo su treningais, bet taip išeina susimaišė ji pati. Nepadarė, kad gyvai pamatytų. Iš nuotraukų rodė, gyvų nebuvo išrikiavę. Negali pasakyti, kas atitraukė ją nuo P., stresas buvo tada. M. mama tempdama į pirtį gal, kai sodino, galėjo tempti, kad atsirastų mėlynės, tiksliai pasakyti negali. Skausmingiausi sužalojimai buvo nuo P. veiksmų. Neturtinė žala, kurią patyrė, skaičiai gal kiek per dideli ieškinyje. Daiktus sugadino, rūbus P. ir M. mama suplėšė tempdama. Švarkelis plonas, džinsinį švarkelį mama ( - ) sugadino. Megztinį sugadino P., nes buvo kruvinas, buvo suplėšyti batai, kelnės P., sugadintas mobilus telefonas. Gydymo priemones gydymo eigoje, išlaidas apmokėjo tėtis. Neturtinę žalą turėtų atlyginti P. daugiausiai, bet prisidėti ir M. mama su M., išskyrus J. B.. Per didelis skaičius, sumažinti reikėtų. Kokia moralinė žala padaryta, nepasakytų sumos. Tyrimo metu buvau apklausta policijoje ir teisme. Pamena, kokius parodymus davė, teisme duoti parodymai ir šiandien duoti, mano, tokie patys. Ten detaliau. Po įvykio su P. kalbėjo, prieš apklausą buvo atvykusi į ligoninę, nes draugės. Pirmais parodymais reikėtų tikėti, nes daug laiko praėjo, galėjo dabar tikrai susimaišyti. Neskaitė savo parodymų, yra primiršusi, daug įvykių įvyko po to veiksmo, laiko daug prabėgo. Kai sėdėjo, klausė, kokie vardai. Vaikinai buvo su treningais, kalbėjo kita kalba - lenkiškai ar kaip. Sutinka, kad vardas „P.“ nėra rusiškas. Nepamena, kad buvo už plaukų paėmusi. Gal buvo vienu momentu, M. M. su draugu ir P. buvo išėję. Kai mušė, asmuo pirtyje visaip vadino, tiksliai nepasakys - „užmušiu ir t.t.“, išsigando tokių žodžių. Mano, kad jie buvo realūs, nes šnekėjo rimtai, matėsi, kad galėtų pasiryžti. Dėl M. S. veiksmų buvo ištinęs žandikaulis. M. S. veiksmai sukėlė skausmą, buvo nemalonu, liko žymių, patinusi žandikaulio viena pusė, matėsi mėlynė, ant žandų kažkas buvo. Po M. S. veiksmų liko sėdėti. Nepamena visko tiksliai, pasakė, kad gali būti nuo mamos ar jo, čia beveik tas pats. Daug ko nepamena, bando tai atgaivinti dabar. Esmė ta pati. Kai policijoje rodė, kadangi buvo juodai balta nuotrauka, jie buvo panašūs, galėjo suklysti. Policininkė padrąsino rašyti, kad jis, nes sakė, kad buvo su treningais, kitas - su kelnėmis buvo. Sako pagal parodymus šitas žmogus. Išreiškė abejonę, kad sunku atpažinti asmenį. Tyrėjai teisingai nurodė aplinkybes, kas kur sudavė smūgius. Smurtavimas tęsėsi apie 2-3 val., gal ir 4 val. Jai buvo apribota laisvė, sakė niekur neišeisi iš pirties ir neišleido, sakė sėdėsi čia. Kai buvo išėjusi, taip sakė, negali pasakyti, kiek tiksliai truko. Policijai ji pirma pranešė, nes prieš tai skambino, kad tėtis padėtų. Tėtis sako „skambink policijai“, asmeniškai pranešė. Nematė, kad kažkas iš asmenų skambintų policijai. Durys pirtyje ir tvora nebuvo apgadinta. Tikrai negalėjo susižaloti ir pati kristi, nes viską pamena, buvo išgėrusi, bet jei būtų kritusi, būtų keliai subrozdinti. Ant kelių nei vienos mėlynės. Būtų rankos subrozdintos, jeigu kristų, alkūnės, bet ten nieko nebuvo. Nepamena, kiek ligoninėje buvo, 2-3 dienas, norėjo namo, anksčiau paleido. Pas ekspertą nuvyko 2 dieną, atrodo, buvo mama atvažiavusi arba po ligoninės, arba kitą dieną važiavo, nepamena tiksliai. Toliau nebendravo su M. Norėjo parašyti į „Facebook“, bet ją užblokavo, nenorėjo bendrauti. Susitikimo tikslas - pabūti, pabendrauti, susipažinti. Draugai po to į klubą važiavo. Atsakymų buvo nemažai, kad nori susitikti. Visiems atsakė, tiesiog pasiūlymas buvo paprastas. Kadangi pasakė, kad pabus, susipažins. Kiti siūlė ir iš Vilniaus, ir iš kitų miestų susitikti, tiksliai nepamena. Su P. bendrauja 3-4 m., jos draugės. Anksčiau nebuvo tokio noro pabendrauti, turi savo kompaniją, draugus. P. kartais vartoja alkoholį, jai 16 m. Ji vartojusi alkoholio kaip ir kiekvienas tokio amžiaus. Pirtyje tie du vaikinai vaišino alkoholiu. P. V. pastatė ant stalo ir sakė „davai visi geriam“, tiksliai nepamena. Sutiko vartoti. Negali pasakyti, kiek išgėrė, nepamena. Nežino, kiek P. išgėrė. Su P. šalia sėdėjo M. M. su D. prie jų vaikščiojo, muziką leido, pirtis buvo, užkūrendavo, šiaip išeidavo tai buvo, tai nebuvo. Nepastebėjo, M. M., D., P. išėjo. Kai pastebėjo, kad P. nėra, išsigando, nes galvojo, kad gal kur išėjo, pasiklydo, nežino tos vietos, tiesiog išgąstis paėmė. Kai pastebėjo, kad P. nėra, negali pasakyti, ar P. daiktai buvo. P. neskambino, nes nepagalvojo apie tai. Ar durys buvo atidarytos, nematė. Nepamena, kodėl nėjo žiūrėti. Kai vartoja alkoholį, nebūna isterikos, buvo rami, M. M. sudavė jai, nes gal matė, kad verkia, tai jį sunervino. Kai girdėjo, kad P. su kažkuo kalba telefonu, verkė, norėjo išeiti, nenusiramino, jos neišleido, pati pradėjo verkti. Nepamena, kam paskutinį kartą skambino iš savo telefono. Su tėčiu kalbėjo, policininkui sakė, kad čia tėtis, tėtis prašė „duok pakalbėti“. Pas ją buvo du telefonai: vienas plyta, kitas – kitoks. Negali pasakyti, iš kokio telefono su P. bendravo. Nežino, kas gydymo išlaidas sudarė. Vartojo vaistus, tepalus. Mokosi dar 12 klasėje. Papildomai nedirba, tėvas nedirba, mama dirba, koks skirtumas kur. Nežino, kur dirba mama. Šeimoje 3 vaikai, vyresni už ją, pilnamečiai. Sesė mokosi universitete, brolis dirba, gyvena atskirai. Brolis kartais pas juos būna. Drabužius pirko mama, brolis. Pirmos apklausos metu negali pasakyti, kodėl kainos žemesnės buvo. Žino, kiek kainavo, bet dabar negalėtų pasakyti. Seniai buvo, nepamena, kiek kainavo. Megztinis buvo naujas, švarkelis truputį panešiotas, batai kažkiek panešioti. Negali pasakyti, kas kiek kainavo. Nežino, kiek kartų ji ar tėvai buvo patraukti atsakomybėn už alkoholio vartojimą. Teisme byloje yra buvusi kitame statuse. Parodyme atpažinti tėvas dalyvavo. Su drauge P. nebuvo konflikto dėl pavydo. Slepia savo tapatybę, nes vaikystėje iš jos tyčiojosi dėl vardo. Norėtų, kad vardas būtų S. (3t., b. 1.58–62).

26Pagarsinus nukentėjusiosios H. P. parodymus, ji juos patvirtino. Papildomai parodė, kad yra įsitikinusi, kad P. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, šaukė ant jos, kad nužudys ir tada pradėjo smaugti, todėl ji tikėjo, kad grasinimai realūs. Tiek jis, M. M. ją mušė iš priekio. Po įvykio nebenešiojo tų drabužių, kuriuos dėvėjo įvykio metu, kadangi jie buvo sugadinti ir jai dėl jų blogi prisiminimai. Su medikais kalbėjo tą patį vakarė, jiems pasakė, kad ją sumušė.

27Liudytoja G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos kada buvo įvykis nepamena. P. paprašė jos iš Liepkalnio Maksimos paimti M. ir jo drauges, draugus. Jai atvažiavus jie buvo keturiese M. M., dvi merginos ir vienas vaikinas M. M. atsisėdo į priekį. Buvo gal apie 20–21 val. Merginos buvo įtartinos, linksmos, pasirodė, kad jau buvo išgėrusios. Atvažiavus į ( - ), kur jie gyvena, juos išleido prie tiltelio, prie kurio jau buvo J. ir P. P. ir J. nuvežė prie pirties ir pati išvažiavo į ( - ). Po kurio laiko grįžo pas P. ir nuvežė J. namo. Tada apsipyko su P., nes jam prasidėjo „balti arkliai“, jis pradėjo visus siuntinėti, buvo labai piktas, ir ant jos, ir ant J. pradėjo rėkti. P. tada jau beveik miegojo prie pirties, prie sienos užgulęs stalą. Tada ji ir buvo užjusi į pirtį pasikviesti J., kad važiuotų namo. Nei M., nei S. draugės nebuvo. S. tuo metu buvo pirtyje ir dar buvo rami, klausė kur tualetas, kur jos draugė ir kur jos nakvos. Buvo dar šviesu ir ji nepastebėjo S. suplėšytų drabužių. Supratusi, kad nėra jos draugės, S. pradėjo jos ieškoti, išėjo iš pirties ir pradėjo rėkti. S. apraminti niekas nebandė. P. miegojo. Ji pažadino P., pasakė, kad S. visus kaimynus pažadins, tada P. atsikėlė ir pasiuntė ją, o ji pakvietusi J. išvažiavo. Kai išvažiavo buvo apie 24 val. Dar prisimena, kad kai P. išeidinėjo iš pirties, S. tartum stūmė jį ir jis nukrito ant žemės, ir dar striukę susiplėšė, tada ir buvo apgadintos pirties durys. Po kelių valandų, naktį, gal apie 2–3 val. jai paskambino P. atsiprašyti. Ji nuvažiavo pas P., jis ją pasitiko prie vartelių, kadangi jie jau buvo uždaryti, atsiprašė jos ir pasakė, kad kažkas su viena mergina vyksta. Mergina, kuri buvo kieme pradėjo rėkti, klykti. Mergina, kuri jai prie tiltelio buvo prisistačiusi S. vardu ir pasakiusi, kad už kelių mėnesių jai bus 18 metų, iš pradžių ieškojo savo draugės. Tada iš savo namo išėjo P. sesė, nes S. labai rėkė, ir paklausė kas vyksta, užėjo į pirtį ir kaip suprato S. išrovė plaukus P. sesei. Tuo metu ji nebuvo pirtyje ir plaukų išrovimo pati nematė, bet tai suprato iš pokalbių, kai P. sesė išėjo į lauką. Po to iš pirties išėjo S. ir P. sesė paklausė S., kad tėvų gal neturi, kad tokia neišauklėta ir tada ji dar labiau pradėjo rėkti, po to užėjo į pirtį. Užeidama į pirtį praėjo pro ją ir ji nematė suplėšytų rūbų ar sužalojimų. Tuomet P. norėjo iškviesti psichiatrinę ligoninę S., nes ji rėkė, neadekvačiai elgėsi ir jie pagalvojo, kad jai su psichika kažkas negerai. Kai P. kvietė greitąja kartu stovėjo ji, P., P. sesė M. M.. Į greitąją galėjo skambinti apie 3:16 val. Kai jie laukė greitosios, S. pradėjo išeidinėti iš P. kiemo. Jie pradėjo eiti link jos, nes ji buvo neadekvati, rovėsi plaukus ir voliojosi ant žemės, tada ir galėjo susižaloti, nes buvo asfaltuotas kelias. Eidama ir krito, ir sėdėjo ant asfaltuoto kelio. Neprisimena ar mergina buvo išsipurvinusi rūbus. Tuo metu S. draugė jau buvo, jie prašė jos, kad nuramintų S.. Po to pamatė pravažiuojančią greitąją ir atvažiavo policija. Kaip suprato greitoji pasiėmė S., o policija jos draugę. Tą vakarą ji buvo blaivi. Pasirodė, kad visi kiti buvo girti, tik negali pasakyti dėl P. sesės. S. ir jos draugė buvo išgėrusios. P. pažįsta gal 4 metus, kaip to pačio ( - ) gyventoją, J. B. taip pat pažįstamas. Nematė, kad P. V. būtų atlikęs kokius nors veiksmus prieš nukentėjusiąją ar grasinęs ją nužudyti bei sugadinęs jos turtą.

28Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie nagrinėjamą bylą nieko nežino. Dalyvavo policijoje nepilnamečio sūnaus apklausoje ir žino, kad buvo kažkoks nesusipratimas pas M., buvo sudaužyta pirtis ar namukas. Įvykis buvo kada jos sūnus D. dar buvo M. M. gyvena netoli jų – ( - ), o jie ( - ). Sūnus grįžęs iš M. nieko nepasakojo, kol negavo šaukimo. Kaip papasakojo kažkokie daiktai buvo sudaužyti, buvo kažkokia mergaitė viena ar dvi. Apie sužalotus žmones nepasakojo.

29Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie nagrinėjamą bylą sužinojo per dukros P. S. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Iš pradžių dukra nesakė, kad pati dalyvavo nagrinėjamame įvykyje ir tik apklausos metu apie tai sužinojo. Buvo nustebinta, kai naktį jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad reikia atvykti pasiimti dukros, kadangi dukra jai buvo pasakiusi, kad nakvos pas draugę. Atvykusi į policijos komisariatą sužinojo, kad dukros draugė ligoninėje. Kas įvyko nežino, dukra beveik nieko nematė, kai kažkas vyko patalpose ji bendravo „Facebook“ su draugias, prie kažkokio vandens telkinio vaikštinėjo, įvykio vietoje jos nebuvo. Tą naktį jos dukra buvo vartojusi alkoholio. Nukentėjusiąją pažįsta, kaip dukros draugę, apie ją nieko blogo pasakyti negali. Žino, kad jei dukra būtų buvusi šalia H. P. nebūtų leidusi jos mušti, nes jok toks charakterio bruožas – nestovėti šalia, kai kažkas vyksta.

30Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su M. S. stotyje susitiko su dvejomis panelėmis. Jų iki to laiko nepažinojo, susipažino per internetą. Iš stoties kartu važiavo pas M. S. į Kalviškes, nepamena kokiu būdu važiavo. Pas M. S. pirtyje iš pradžių buvo jie keturiese, vėliau atėjo P. V. su draugu, kurie vėliau išėjo. Pirtis buvo kūrenama, kaitinosi jis vienas. Tuo metu M. S. buvo su panelėmis. Visi išgėrinėjo, bet nepamena ką ir iš kur gėrimai buvo. Konfliktinių situacijų nebuvo, buvo viskas gerai, niekas nebuvo padauginę. Panelės važiuodamos su savimi jau turėjo alkoholio. Namo, į ( - ), išvažiavo ryte, nes nakvojo pas M. S.. Kiek prisimena buvo atvažiavusi policija, tačiau neprisimena kas kvietė ir ar kažką išvežė. Policija buvo atvažiavusi ir ryte, apžiūrėjo pirtį. Pirtyje buvo viskas išversta, durys sudaužytos, policija klausinėjo kas buvo. Buvo apklaustas policijos pareigūnų, bet neprisimena ką atsakė. Tada viską atsiminė geriau, nes mažiau laiko buvo praėję.

31Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti ir atsižvelgiant į tai, kad liudytojas nurodė, kad įvykio aplinkybes atsiminė geriau ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti liudytojo D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

32Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas D. V. parodė, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį, kokia diena, nepamena, pamena, kad buvo penktadienis, apie 22.00 val., Vilniaus miesto autobusų stotyje susitiko su M. bei žiūrėjo, kokiu autobusu važiuoti iki M. M. M. – mobiliojo ryšio telefonu susirašinėjo socialiniame tinkle „Facebook" su dvejomis merginomis, draugėmis. M. M. planavo susitikimą su tomis merginomis, jis nežino. Merginos jam buvo nepažįstamos. Jie visi keturi susitiko stotyje. Jiems vykstant autobusu iki M. namų, pakeliui susitiko su P. ir J. Susitiko Kalviškių kaime prie tilto. Pasikalbėjo su jais ir jis su M.ir dar tomis merginomis nuėjo iki pirties. Vienos merginos vardas buvo P., o kitos nepamena. Kai atėjo iki pirties, jis su M. nešiojo malkas, kūreno pirtį. Buvo vakaras, apie 23.00 val. sėdėjo pirtyje, kalbėjosi su draugėmis. Jis nuėjo į pirtį, M. M. ir dvi draugės liko sėdėti priešpirtyje. Girdėjo, kad kažkas užėjo, jis išėjo iš pirties ir pamatė, kaip į pirtį atėjo P. ir J. Tai truko trumpai, jis tik užėjo į pirtį ir šie atėjo. Galimai po 5 minučių. Jis išėjo iš pirties, pasisveikino su šiais, pradėjo kalbėtis. Apie ką kalbėjosi, nepamena. Draugės turėjo ne pilną butelį brendžio. Sėdėdami truputį išgėrė. Vėliau P. išėjo palydėti J. iki namų, jis pažiūrėjo pro duris, kur šie eina. Šie nuėjo prie vartų, kur laukė mašina, kad parvežtų namo. Tai galėjo būti apie dvyliktą valandą nakties. Kai pamatė, kad J. sėdo į mašiną, jis nuėjo į M. M. su tomis draugėmis sėdėjo priešpirtyje. Jis pabuvęs pirtyje apie 10-15 minučių užsimanė nueiti į prūdą. Prieš išeidamas link prūdo pasakė, pasiūlė kitiems eiti M. M. su P. sutiko nueiti kartu. O ta kita draugė pasiliko viena priešpirtyje. Kur buvo P. tuo metu, jis nežino, nepamena. Jis M. M. ir P. nuėjo prie prūdo. Prūdas yra netoli, už namo. Apie 100-200 metrų nuo namo. Išlipdamas iš prūdo išgirdo, kad labai garsiai kažkas rėkia. Pradėjo bėgti link pirties, pamatė, kad ta draugė rėkia, gulėdama kieme ant žemės, ant žolės. Ir tuo metu buvo M. mama ir P. Jam pasidarė šalta ir jis greitai nuėjo į pirtį pasišildyti. Po kelių minučių P. atėjo ir ištempė jį iš pirties, klausdamas, kas yra draugei ir ko ši rėkia, verkia. Tuo tarpu, kai jis išėjo su P., iš prūdo M. M. su P. Pradėjo tą draugę raminti, jie pasakė P., kad ramintų draugę. Nuvedė ją iki pirties ir pasodino, ramino, pradėjo klausti, kas jai yra. Netgi M. mama liepė pastarąją apraminti. Tada draugė pradėjo šią raminti, bet nesėkmingai. Ši pradėjo viską daužyti, laužti, rėkti. Jis visą tai pamatęs išėjo į lauką, kad nežiūrėtų viso šito. Vėliau dar kartą atėjo M. mama, norėjo paprašyti tos draugės tėvų numerio, kad paskambintų ir išvežtų šią. M. mama pradėjo ją raminti, prašyti pastarosios tėvų numerio, kad šią pasiimtų. Minėta mergina agresyviai pradėjo tampyti M. mamos plaukus. Tuo metu jie iškvietė greitąją. Kvietė psichiatrinę P. Ir visi lauke stovėjo ir laukė, nes nenorėjo prie šios lįsti, nes pastaroji vis pati griūdavo, laužė viską, rėkė. Vėliau liepė šios draugei pastarąją apraminti. Ji truputį apramino j1 ir išvedė ant kelio už tvoros. Jie atėjo prie vartų laukti, kol kažkas atvažiuos. Tos merginos buvo toli nuo jų ir vis rėkavo sėdėdamos ant kelio. Jis su M. nuėjo pažiūrėti, ką ji sulaužė pirtyje, ir tuo metu pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Vėliau jis su M. uždarė pirtį ir nuėjo namo. J. tuo metu, kai mergina pradėjo šaukti, jau nebuvo. J. jis vadina ( - ). Paklaustas, kaip mano, iš kur galėjo atsirasti sužalojimai ant tos merginos kūno, atsakė, kad ši griūdama ir pirtyje, ir lauke ant kelio pati susižalojo. Kiek toms panelėms metų, nežinojo, tiksliai neatsimena. Jo nuomone, kadangi šios jau buvo atvažiavusios su atidarytu buteliu, tai buvo išgėrusios. Jam besimaudant prūde ir išgirdus, kad mergina rėkia, atėjo prie jos. Mergina sėdėjo ant žolės ir verkė, rėkė, nieko šalia nebuvo, nieks nesmurtavo. Nematė ir kad pačioje pirtyje kas nors smurtautų prieš merginą, temptų už plaukų. Pati mergina skambinti tėvui nebandė ir jiems nedavė savo tėvo numerio, nors jie patys bandė išprašyti, kad ši išvažiuotų. Kai atvyko policija, greitoji, sužalojimų ant merginos kūno nematė, nes buvo tamsu, šalia šios nestovėjo. Prieš apklausą nieks jo neprašė ką nors nutylėti, nenurodė, ką pasakoti (2 t., b. l. 36–37).

33Pagarsinus liudytojo D. V. parodymus, jis juos patvirtino ir parodė, kad reikėtų vadovautis šiais parodymais. Papildomai parodė, kad einant nuo prūdo M. S. mamos nebuvo. Nukentėjusioji pirtyje vartojo alkoholinius gėrimus, gal dėl to ir griuvinėjo. Nematė, kad kas nors ją muštų ar būtų smaugę. Iki M. S. namų nuo Liepkalnio „Maksimos“ juos pavežė G.

34Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas A. P., naudodamasis užrašais, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 2:40 val. paskambino dukra ir pasakė, kad su drauge nori grįžti namo, kadangi prie jos kabinėjasi nepažįstami vyrai, įžeidinėja ir jai darosi baisu. Kadangi ji nežinojo savo buvimo vietos liepė pasiklausti šalia esančių asmenų. Už 15 min. paskambinusi dukra pasakė, kad adreso jai nepasakė, ramindamas nurodė paklausti adreso pasibeldus į bet kurį gyvenamąjį namą. Trečio pokalbio metu per dukros telefoną išgirdo kažkokį moterišką balsą, kuris dukrai kažką aiškino ar rėkė. Apie 3 val. nakties paskambino pagalbos telefonu ir paprašė nustatyti dukros buvimo vietą. Praėjus pusvalandžiui vėl paskambino dukra ir pasakė, kad ją įtempė į kieme esančią pirtį, kurioje esantys vyrai ją smaugė, spardė, grasino nužudyti. Bekalbant telefonu išgirdo, kaip dukra praranda sąmonę, balsas ėmė trūkčioti ir nutilo. Vėl paskambino pagalbos telefonu. Po keliolikos minučių paskambino dukros draugė P. ir pranešė, kad H. galva visa kruvina ir ji šluosto jos kraują. Paprašė, kad dėl vietos nustatymo skambintų į pagalbos telefoną. Mano, kad kai dukra kalbėjo pagalbos telefonu nesuvokė ką kalba. Alkoholis turbūt jau buvo išgaravęs ir ne tiek veikė jos pasąmonę kiek trauma. Gydymo įstaigoje dukrai sakė pabūti parą. Kruvinus ir purvinus drabužius sudėjo į maišą. Ant dukros kaklo matėsi smaugimo žymės. Prieš išeidama iš namų dukra pasakė, kad bus pas draugę. Ir anksčiau dukra būdavo apsvaigusi nuo alkoholio, dėl to su ja buvo vedami rimti pokalbiai.

35Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo V. K. (V. K.) parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, iki bylos grąžinimo prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti.

36Liudytojas V. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pažįstamų žmonių neprisimena. 2017 m. rugsėjo mėnesį policijoje dirbo, dirbo tik po Vilniaus rajoną tuo metu. Važiavo į iškvietimą, pakeliui pasitiko mergina einanti, kuri buvo apsiverkusi. Dėl sužalojimų lygtai buvo, koks tiksliai – negali pasakyti. Ji nurodė, kad buvo pirtyje, kilo konfliktas ir ją ar išvarė, ar pati pabėgo iš to namo. Ten namas su tvora. Privažiavo prie to namo, ten gatvėje stovėjo vaikinas, mergina, gal dar vienas asmuo buvo. Papasakojo, kad ji pati pradėjo konfliktą. Jie tiesiog išėjo iš ten, daugiau jokių aplinkybių nepasakojo. Kitus žmones sutiko gatvėje prie įvažiavimo į kiemą. Tie žmonės pasakojo, kad mergina pati pradėjo konfliktą. Dar buvo mergina atvažiavusi pasiimti, su mašina stovėjo. Jau buvo, kai jie privažiavo, ta mergina. Buvo greitoji atvykusi, iš budėtojo buvo ar jie kvietė, tiksliai pasakyti negali, labai seniai įvykis buvo. Pirmiau jie atvyko. Neprisimena, ar tą vakarą buvo sulaikytų asmenų. Tarnybinis yra gal. Atliekant ikiteisminį tyrimą neatsimena, ar buvau apklaustas pas tyrėją. Parodžius 1 t., b. l. 40–42, esantį liudytojo apklausos protokolą parodė, kad ten jo parašas ir rankraštinis įrašas. Buvo taip, kaip parodymus davė. Dažniausiai streso būklėj pradeda rėkti, kad mane sumušė, kas, kur, kaip – nieko paaiškinti negali. Dėl jos būsenos, girtumo tą vakarą nieko nepavyko išsiaiškinti. Turėjo klausti, ar mergina buvo sumušta, kas įvyko, smulkių detalių papasakoti negalės, nes senas įvykis. Įvykių būna gan daug pas mus. Būtinai būtų užfiksavę duomenis apie smurtavimą, jei būtų sužinoję. Į jo pareigas neįeina pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą. Įvykio vietoje negalėjo išsiaiškinti, ar buvo sumušta mergina. Būna, kad žmogus girtas eina ir apgriūna. Iš kraujo nustatyti, kad tikrai buvo sumušta, nebuvo galimybės. Kiek atsimena, kita mergina nebuvo pačiam įvykyje, tik iki mūsų atvykimo atvažiavo prieš tai. Neatsimena, ar su P. S. kalbėjo. Aplinkybių tiksliai neatsimena, gal neturėjo jokių pretenzijų dėl sulaužytų daiktų, gal dėl to nėjo į vidų, neapžiūrėjo ar apžiūrėjo ir nieko nenustatė. Neatsimena, ką budėtojui pranešė. Mergina buvo neblaivi, nes sklido stiprus alkoholio kvapas, akys paraudusios, judesiai nekoordinuoti buvo. Negali prisiminti, ar ( - ) girtas buvo. Pagal iškvietimo adresą vyko. Neatsimenu, ar tvora buvo sulaužyta (3 t., b. l. 56–57).

37Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojos D. B. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, iki bylos grąžinimo prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti.

38Liudytoja D. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad sužinojo visas smulkmenas iš bylos, kai sūnus gavo kaltinamąjį aktą. Tą dieną sūnus pas P. V. pirty gerė alų. Dar jam pasakė, kad nesimaudytų pirty. Nuėjo miegoti. Negirdėjo, kada sūnus parėjo. Kitą diena iš ryto buvo 10–10.30 val. ryto, ėjo jį žadinti pusryčiams, bet jis kalbėjo jau telefonu. Paklausė, kas skambina, sakė, kad P. Sakė: „Ai, ten kažkas įvyko.“ Pokalbis baigėsi. Po to buvo kvietimas, gal spalio mėnesį pas tyrėją, pradėjo domėtis kame reikalas, kas yra, kas buvo. Jis jai pasakojo tą, kad M. M. buvo su kompanija pirty. Po to įvyko kažkokios muštynės, suprato, kad M. sumušė, apie mergaites jis nesakė. Suprato, kad tą vakarą buvo M. M.. Kai atnešė visus dokumentus, jiems buvo šokas. Tuo metu artimos draugės neturėjo, bet draugauja su visais. G. A. – paprasčiausia draugė. Kai skambino apie 11 val. savo sūnui, nesigirdėjo triukšmai, konfliktinės situacijos. Jos sūnus tą vakarą buvo šviesiais mėlynais džinsais, pilku megztuku, juoda striukė, atrodo, buvo. Kitą dieną ant jo drabužių nepastebėjo dėmių, kad būtų suplėšyta. Ant kelnių tikrai matytųsi, labai šviesios, nieko nebuvo. Atstumas nuo jos namų iki P. V. – apie pusę km. kažkur. Sūnus nepasakojo kaip grįžo iš pirties. Ryte pokalbis buvo po skambučio, nekonkretizavo, kas sumušė M. S., sakė, kad jis buvo su kompanija. Po įvykio nesidomėjo, nesiaiškino su proceso dalyviais kas vyko. Sūnų išoriškai su ( - ) iš pirmo žvilgsnio galima sumaišyti, nes abiejų šviesūs plaukai trumpai kirpti (3 t., b. l. 57).

39Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi buvo pagarsinti nepilnametės liudytojos P. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

40Apklausta, kaip nepilnametė liudytoja P. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad prieš įvykį, rugsėjo mėnesio pradžioje, galimai penktadienį ar šeštadienį, Facebook paskyroje draugė, kuri pasivadinusi S. P., parašė žinutę, gal kas norėtų susitikti. Vienas iš vaikinų, kuris buvo kartu šitame įvykyje, parašė žinutę. Ji pati nesusirašinėjo. Žmogaus, kuris atrašė, neatsimena, nes po šio įvykio „Facebooke“ jau neberado – galimai jos buvo užblokuotos. Susirašinėdami jie susitarė, kad vaikinai atvažiuotų. Susitiko vakare, apie 20-21 val., su dviem vaikinais, apie kuriuos iki susitikimo ji nieko nežinojo, tik vardą, pavardę, daugiau nieko, (dabar vardų neprisimena), ir nuvažiavo į Liepkalnio „Maximą“. Ten jie laukė, nes kažkas turėjo atvažiuoti. Pilkos spalvos automobiliu, kurio markės ir numerių neprisimena, atvažiavo šviesiaplaukė mergina, kurios ji nepažinojo ir vardo nežino, ir juos visus paėmė bei nuvežė į jai tiksliai nežinomą vietą. Sustojo prie tiltelio, kur sėdėjo du vyrai. Kas jie tokie, nežino, bet vietiniai, galimai laukė, kol jos atvažiuos, kadangi ten sėdėjo su alkoholiu, o po to prisijungė prie jų, tačiau kuriuo metu, nepamena. Ji matė, kad pastarieji vieni kitus pažinojo, turėjo alkoholiniu gėrimų. Jos ėjo link vieno iš namų. Atėję į pirtį visi ratu gėrė. Jai pasidarė bloga, tad ji išėjo į lauką, kalbėjo visą laiką su draugu, kas nutiko paskui, neprisimena, tačiau daug ką žino iš draugės pasakojimų. Atsimena tik tai, kad matė, kaip draugę išveža greitoji, o prie jos privažiavo policija ir klausė jos metų ir duomenų. Ji įsėdo į mašiną ir buvo išvežta į policijos komisariatą. Ji dar šnekėjo su H. tėčiu, kuris klausė, kur jos yra, klausė adreso, kad iškviestų taksi ir grįžtų namo. Ten prie automobilio stovėjo kažkokie galimai vietiniai vaikinai, ji paklausė adreso, tačiau šie pasišaipė ir nieko neatsakė. Daugiau iš šio vakaro ji nieko neprisimena. Kaip važiavo atsimena, bet daugiau smulkmenų – ne. Papildė, kad jas atvežusi mergina kartu buvo visą laiką, krovėsi telefoną, paskui lyg ir kažkur išėjo, paskui vėl grįžo. Tie du vaikinai, kurie pakvietė, tada tie vyrai, kurie sėdėjo prie tiltelio, ir ta mergina – jie visi buvo su jais tą vakarą. Vienas iš tų vyrų buvo stambesnis, vienas buvo šviesiai apsirengęs, daugiau nieko neprisimena. Šviesiai apsirengusiajam buvo apie 20 metų, kitam – galimai 24, bet tiksliai nežino. Tie vyrai dažniausiai .kalbėjo rusiškai, bet ir lietuviškai buvo galima susikalbėti. Vienas iš jų normaliai kalbėjo, palaikė pokalbį, nebuvo gąsdinimų, ramiai kalbėjo. Čia tas, kuris buvo ne šviesiai apsirengęs. Kitas nelabai bendravo su ja. Didžiąją laiko dalį ji bendravo su drauge. Iš karto atėjus ten atsirado alkoholis, jis ten jau buvo. Jie visi ratu pradėjo gerti, jos taip pat. Alkoholį maiše atsinešė tie vyrai, kuriuos sutiko prie tiltelio. Neatsimena, kiek buvo alkoholio, bet turėjo degtinės. Be degtinės, kiek pamena, daugiau nieko nebuvo. Prieš atvažiuodamos ji su drauge nebuvo vartojusios alkoholio, buvo blaivios, o dėl kitų - ji nežino, bet atrodė neišgėrę. Pirtyje ji išgėrė apie porą mažų stikliukų ir jai pasidarė bloga, dėl to išėjo į lauką, nebenorėjo ten sėdėti. Paskambino draugui, prakalbėjo didžiąją laiko dalį tą naktį su draugu. Kas ten įvyko, nematė. Paskui jai viską papasakojo draugė. Kai ši sėdėjo prie kelio, o ji kalbėjo su pastarosios tėčiu, pamatė, kad draugės galva kruvina. Tik tada pastebėjo, kad H. stipriai sumušė. Paskui iš draugės pasakojimų susidarė įspūdį, kad šią ten mušė. Kiek išgėrė H., ji nežino, nes išėjo ir daugiau ten nebuvo. Gailisi, kad tuo momentu nebuvo, kai draugę skriaudė, tikrai gailisi dėl to, bet jai pasidarė bloga ir ji išėjo. Būdama lauke nieko negirdėjo, kalbėjo su draugu, netoli ten esančio upelio, ten pasėdėjo, paskui, kiek sužinojo, ją draugė šaukė vardu, bet ji negirdėjo. Tuos įvykius sužinojo iš H., kuri pasakojo, kad šios neišleido, ši susigrūmė su vienu iš vaikinų, kuris pastarąją užpuolė, grasino. Tada draugė išbėgo į lauką, pradėjo šaukti ją vardu, bet jai neatsiliepus ši išsigando. Ji kažkur dingo, dėl to daug tikrai nežino. Atsimena tik tiek, kiek jai buvo papasakota. Nežino, su kuriuo susistumdė draugė, bet sakė, kad ją ir smaugė, ir grasino. Pastarosios galva buvo kruvina, praskelta, tai galimai stipriai gavo. Pasakojo, kad jos neišleido, o paskui vieno iš vaikinų mama liepė šiai grįžti į vidų. H. pradėjo pulti minėto vaikino mamą, klausti, kodėl šios sūnus pastarąją muša. H. buvo liepta grįžti į pirtį, kur sėdėjo. H. dar minėjo, kad išgirdo ją verkiančią, ieškančią, kas galėtų parvežti namo, dėl to pati H. išsigando, bet šios neišleido pas ją. Ji neatsimena, bet galimai ieškojo, kas galėtų jas abi parvežti namo, dėl to verkė. Norėjo išvažiuoti, nes tokios bėdos atsitiko, bloga savijauta, buvo nemalonu, kompanija buvo ne iš maloniausių. Niekas nebendravo, buvo keista svetimoje vietoje, esančioje toli nuo miesto, norėjosi greičiau važiuoti namo. Į papildomus klausimus atsakė, kad jokio kelionės tikslo nebuvo, taip padarė „ant durnos galvos“. Galvojo susitikti, nes manė, kad viskas bus ramiai, normaliai, bet išėjo viskas ne taip, kaip tikėjosi. H. verkė, kūkčiojo, negalėjo paaiškinti situacijos tėčiui ir kur yra, negalėjo paaiškinti, kas atsitiko, todėl davė ragelį ir paprašė pakalbėti su tėčiu. Ji pradėjo kalbėti su H. tėčiu, ėmė aiškinti, kur jos yra. Vienu momentu paėmė už H. galvos, kurios šone, apačioje, buvo kraujo. Ji tą kraują pavalė ir tuo tarpu visą laiką kalbėjo su draugės tėčiu. Daugiau nieko tuo momentu nepastebėjo, viskas buvo normaliai. Draugės paklausė, kas atsitiko pirtyje, ši sakė, kad grasino užmušti, kiek atsimena, čia buvo svarbiausia, nes kitko, ką pastaroji sakė, neatsimena, bet šitą labiausiai įsidėmėjo. Nežino, nei kas būtent sakė šiuos žodžius, nei kaip į juos sureagavo draugė, ar išsigando. Tie vardai joms nebuvo žinomi, tai buvo sunku suprasti, apie ką draugė šnekėjo, nelabai gilinosi, tiesiog norėjo, kad šiek tiek papasakotų, kas buvo. Draugė nerišliai pasakojo apie vieną, paskui apie kitą vietą. H. dėl tos galvos traumos labai išgyveno, jai skaudėjo. H. pasakojo, kad šią mušė vienas asmuo. Kažką minėjo apie to vaikino mamą, kad su šia susistumdė, tik tiek žino apie tą įvykį. Jos visai laiką su H. tarpusavyje kalbėjosi, viena kitos nepalikdavo, visą laiką buvo šalia viena kitos. Kol jos šnekėjosi, viskas buvo lyg ir gerai. Buvo nemalonu dėl tos situacijos, bet nebuvo kaip grįžti. Jos galvojo, ką daryti tuo momentu. Po. to, kaip pamatė H. gale, buvo matyti iš pastarosios, kad ji bijo, jaudinasi, verkia, negali prakalbėti, o iki tol tuo metu buvo viskas buvo gerai. Ji nežino, ar H. buvo nukritusi. Ji. nieko nepasakojo, o ji nebuvo šalia, kai pastaroji galimai krito. Kai jos atvažiavo, viskas buvo gerai. Paskui, ji išėjo, dėl to negalėjo susiginčyti su drauge, o grįžusi ir pamačiusi draugę visiškai nesuprato situacijos, bet susipykusios ar susiginčijusios nebuvo. H. jai netrenkė, jei būtų trenkusi, būtų likusi mėlynė, bet nieko nebuvo. Papildė, kad H. daug nepasakojo apie tų vaikinų elgesį, apie tą įvykį, apie tą mamą. H. akcentavo tai, kad ją sumušė. Į VTAS atstovo klausimą nurodė, kad pasijutusi blogai išėjo į lauką, norėdama įkvėpti gryno oro. Ten paskambino draugui, arba šis paskambino jai, ir ilgą laiką kalbėjosi. Tuo metu ji nusiramino. Buvo kilusi mintis, kad kažkokiu būdu reikėtų eiti namo, kažkam skambinti ir prašyti parvežti, ir kaip H. minėjo, išgirdo ją verkiančią, turbūt tada ji ir skambino draugams prašydama, kad parvežtų namo. Galvojo skambinti iš pradžių 5 draugams, kurie galėtų parvežti, jų broliams, sesėms, nes tuo metu bijojo skambinti tėvams. Tiksliai nežino, kam tuo metu skambino, nepamena. Draugo vardas ir pavardė, su kuriuo kalbėjosi telefonu yra R. K.. Tą vakarą jie tik kalbėjo telefonu (1 t., b. l. 105–108).

41Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja P. S. parodė, kad ji su S. (H.) važiavo, buvo pirty, po to ji išėjo į lauką kalbėti telefonu. Buvo daug išgėrusi, todėl daug ko nepamena. Pamena tik tai, jog išėjusi į lauką pamatė ant kelio sėdinčią H., kuri skambino tėčiui. H. davė jai ragelį ir ji kalbėjo su pastarosios tėčiu, kuris paklausė, kur jos yra, kad galėtų iškviesti taksi. Ji norėjo eiti išsiaiškinti adresą, bet nieko aplinkui nebuvo. Paskui H. tėtis, kaip suprato, iškvietė greitąją pagalbą, o ją policija išsivežė į policijos komisariatą. Pamena, kai H. iš galvos šono bėgo kraujas, tačiau draugė nieko nesakė, o ji šios neklausė, nes buvo išsigandusi. Apie bėgantį kraują pasakė draugės tėčiui. H. verkė, buvo išsigandusi, nieko negalėjo pasakyti. Ji išėjo į lauką kalbėti telefonu, kalbėjo apie valandą-pusantros, tačiau su kuo kalbėjo, nurodyti nenori, o kiti: mergina, H. ir keturi vaikinai, liko viduje, pirtį primenančiame namuke. Kol kalbėjo telefonu, buvo ramu, nieko nevyko. Ji nieko nepastebėjo ir nieko neprisimena. Pamena tik paskutines valandas, kai vyko pokalbis su H. tėčiu (1 t., b. l. 111–112).

42Iš 2017 m. spalio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 2990/2017 (01) matyti, kad remiantis H. P., gimusios ( - ), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateiktina išvada, jog 1. H. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: galvos dešinės pusės žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, kaktos dešinės pusės, dešinio - žando, kairės plaštakos, dešinio peties, dešinio žasto, abiejų dilbių, dešinės pėdos poodinės kraujosruvos, pasmakrės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairio kelio odos nubrozdinimas, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. rugsėjo 10 d.). Kairio peties odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. rugsėjo 10 d.). Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamosios papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. 3. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiolika trauminių poveikių į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-me punkte nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. 4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamosios ranka. 5. Nustatytų į sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (1 t., b. l. 120–121).

43Iš 2018 m. kovo 15 d. specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas O. Detiukevič nurodė, kad H. P., gimusiai ( - ), specialisto išvadoje Nr. G 2990/2017 (01) nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Tačiau, vertinant atskirti kūno sužalojimų lokalizaciją ir jų makromorfologinį vaizdą, tam tikri sužalojimai yra būdingi arba galėjo atsirasti jai nugriuvus. H. P. yra nustatytas kairio kelio odos nubrozdinimas, kuris, imant jį atskirai ir izoliuotai nuo kitų kūno sužalojimų, būdingas griuvimui ant kieto paviršiaus. Darytina prielaida, dėl tų pačių aukščiau išvardintų priežasčių, kad H. P. nustatyta galvos dešinės pusės žaizda su aplinkine poodine kraujosruva irgi galėjo būti padaryta nugriuvus ir kontaktavus su kietu paviršiumi. Bet yra nustatytų kūno sužalojimų, kurie pagal savo makromorfologinę išvaizdą ir lokalizaciją nebūdingi griuvimui, net ir imant juos atskirai izoliuotai vieną nuo kito. Atsižvelgiant į tai, mažai tikėtina, kad visi nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti net ir daugkartinio griuvinėjimo metu (1 t., b. l. 125).

44Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ir pritaria eksperto Olego Detiukevič specialisto išvadai. Papildomai parodė, kad krentant kniūbsčiai ne tik keliuose, bet ir kaktoje galimos kraujosruvos. Visų nustatytų sužalojimų vienkartinio griuvimo metu nepadarysi, nes jie ne vienoje plokštumoje. Paneigti, kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti griūnant ar voliojantis negali. Reikia žiūrėti ant kokio paviršiaus griuvinėja, ar buvo trenktasi į atsikišusį daiktą. Krentant įvairiomis pozicijomis negalima paneigti, kad nesusižalosi. Kraujosruvos gali atsirasti ir nuo vieno poveikio, ir nuo kelių, galima atsimušti ir nelieka žymių. Kokio stiprumo fizinis skausmas dėl tokių sužalojimų jaučiamas priklauso nuo atskiro žmogaus ir jo būklės. Šiuo atveju buvo nustatyta alkoholio detoksikacija, kuri šiek tiek silpnina skausmą. Sužalojimų nukentėjusiosios kakle nebuvo nustatyta.

45Iš 2018 m. gruodžio 4 d. nukentėjusiosios H. P. asmens parodymo atpažinti metu matyti, kad iš jai pateiktų trijų asmenų, atpažino P. V., kaip tą asmenį, kuris įvykio metu ją sužalojo (4 t., b. l. 22–24).

46Iš 2018 m. gruodžio 20 d. akistatos tarp nukentėjusiosios H. P. ir įtariamosios A. S. matyti, kad H. P. patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu, o būtent paaiškino, kad šios moters buvo tampoma, jai buvo apribota laisvė, nes buvo įtempta į vidų ir neišleidžiama. Moteris sukėlė jai skausmą. Ji buvo tampoma už rankų, rūbų. Skaudėjo rankas, rankų riešus. A. S. atsakė, kad girdėjo atsakymą, su juo nesutinka, kadangi buvo visiškai ne taip. Jos apsistumdė kartu, bet tik dėl to, kad ji iš H. norėjo paimti telefoną, kurį ji laikė rankoje. Tik dėl to ir buvo tarp jų toks susistumdymas, tampymas už plaukų, tačiau, kad H. būtų tampiusi už rankų šito tikrai nebuvo, ir kad ją būtų tempusi už rankų riešų į pirtį šito irgi nebuvo. Į klausimą, ar įvykio metu turėjo galimybę iš ten išeiti, pabėgti H. P. atsakė, kad gal, kai kuriuo momentu susivokusi ir turėjo galimybę išeiti, tačiau visą laiką buvo pirtyje, nes jos neišleido, kadangi buvo taip, kad buvo nuolat sakoma, kad tu iš čia neišeisi, sėdi čia. Kai porą kartų bandė išeiti, buvo M. pastumta ir M. mamos sodinama. Po to, kai išgirdusi draugę norėjo išeiti, P. pradėjo ją mušti. Buvo viena, pasimetusi, buvo smerkiama dėl to, kad nieko nepadarė, tų žmonių nepažino, buvo baisu. A. S. nurodė, jog nematė, kas buvo su tais vaikinais ir tikrai negali pasakyti. Ji pati jos nelaikė, buvo konfliktas tik dėl to, kad ji norėjo paimti telefoną ir paskambinti jos tėvams. Durys buvo atidarytos, vartai buvo atidaryti, ji galėjo eiti kur nori. H. lauke buvo ne kartą ir ji galėjo laisvai išeiti, turėjo telefoną. Po to P. pasakė, kad iškvietė policiją. H. P. į klausimą dėl suplėšytų drabužių nurodo, kad džinsinį švarkelį suplėšė A. S., tempdama už rankų į pirties vidų. Dėl to plyšo švarkelis per siūlę prie dešinės rankovės. A. S. nurodė, kad iš viso džinsinio švarkelio įvykio metu nematė, atsimena tik baltą megztinį. Jokio kraujo ant megztinio nematė, kaip ir jokių sužalojimų ant jos. Į A. S. užduotą klausimą H. P., ar ji nebijojo tuo momentu vykdama į pirtį, pastaroji atsakė, kad nebijojo, nes jie buvo bendraamžiai ( 4 t., b.1.43–44).

47Iš 2018 m. gruodžio 20 d. akistatos tarp nukentėjusiosios H. P. ir įtariamojo M. S. matyti, kad H. P. apie įvykio aplinkybes nurodė, kad kiek pamena, kai vaikščiojo nuo durų iki durų, bandė išeiti iš M. M. sudavė porą kartų plaštakomis per veidą, po to rankomis sodino ant suoliuko, kuris buvo prie durų ir sakė, kad ji neišeis, įžeidinėjo žodžiais. M. S. atsakė, kad buvo ne viskas taip, kaip ji sako. Jis tik sodino H.ant suoliuko ir viskas. Sodino, nes norėjo, kad apsiramintų, atsisėstų. Sodino rankomis spausdamas pečius, tam kad atsisėstų. Plaštakomis per veidą nesudavė. H. P. nurodo, kad M. S. ją smaugė, kai sodino, rankomis spaudė M. M. S. nurodo, kad su atsakymu nesutinka, nes taip nebuvo. Buvo paėmęs ją už pečių, bet kad būtų smaugęs, tai yra spaudęs jos kaklą, taip nebuvo. H. P. į klausimą, ar buvo galimybė iš pirties išeiti nurodo, kad nebuvo galimybės iš ten išeiti, nes vaikinai žodžiais sakė, kad neišeis, neleido išeiti M. M. ir P. stovėjo prie durų, draugės nebuvo, kai bandė išeiti jie prilaikydavo duris ir neleido išeiti. M. S. nurodo, kad atsakymą girdėjo, bet taip nebuvo, nes H. ne kartą buvo iš pirties išėjusi, niekas ten taip stipriai jos nelaikė. Į A. P. užduotą klausimą M. S., kodėl negynė H. P., juk pats pakvietė pas save, M. S. atsakė, kad nematė, kad kas nors ją muštų. Į gynėjos Irinos Karšul klausimą H. P., ar ji buvo stipriai išgėrusi, H. P. atsakė, kad ne. Į gynėjos Irinos Karšul klausimą H. P., ar po įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, H. P. atsako, kad ne. Į gynėjos Irinos Karšul klausimą H. P., kodėl ligoninėje užfiksuotas stiprus girtumas, H. P. atsakė, gal ir užfiksuota, tačiau išgėrusi buvo nedaug. Į gynėjos Irinos Karšul klausimą H. P., ar dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, H. P. atsakė, kad ne. Į gynėjos Irinos Karšul klausimą H. P., ar buvo bausta administracine tvarka, jeigu taip, tai už ką, H. P. atsakė, kad tai nėra šios bylos duomenys, byla yra jos apie sumušimą, o ne apie jos baustumą ir šį klausimą neatsakys. Į A. P. užduotą klausimą M. S., kiek buvo butelių ant stalo, kai atvyko į pirtį ir kas vartojo alkoholinius gėrimus, M. S. atsakė, kad nežino, kiek ten buvo butelių, nes jo tai nedomino. Jis pats niekada gyvenime negėrė ir jam neįdomu ar kiti gėrė (4 t., b.1.50–53).

48Iš 2018 m. sausio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo su fotolentele matyti, kad užfiksuota, kad H. P. atpažino M. S., kaip asmenį, kuris jai sudavė plaštakomis 3–4 kartus per veidą, ją stumdė, vadino necenzūriniais žodžiais, po to sudavė kaire ranka į smakrą iš dešinės pusės (1 t., b. l. 131–134).

49Iš 2018 m. sausio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad užfiksuota, kad nukentėjusioji H. P. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu ir parodė, kokios aplinkybėmis ji buvo sužalota, (1 t., b. l. 139–149).

50Iš 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimo matyti, kad H. P. buvo pripažinta nukentėjusiąją (1 t, b.1.49).

51Iš liudytojos P. S. paaiškinimo matyti, kad ji įvykio naktį kalbėjo ne mobiliojo ryšio telefono operatoriaus numeriu, o Facebook programėle Messenger. Apie įvykį nieko nepamena, ypač detalių, nes praėjo daug laiko ir tuo metu ji buvo nemažai išgėrusi (1 t., b. l. 114).

52Iš nukentėjusiosios H. P. įstatyminės atstovės V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad H. P., gimusi ( - ), yra jos dukra. 2017 m. rugsėjo 9 d. H. P. išėjo iš namų apie 18–19 val., pasakė, kad eis su drauge prie Baltojo tilto žiūrėti krepšinį. Pažadėjo grįžti namo. Ji dukrai vieną kartą skambino, pasitikslinti, kur ši yra. Ši pasakė, kad prie Baltojo tilto. Kai paskambino antrą kartą, dukra pasakė, kad nakvos pas draugę. Kai skambino vėliau, H. P. nekėlė ragelio. 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 3 val. nakties, dukra paskambino jai su tėčiu bei pasakė, kad ją sumušė, bet negalėjo nurodyti, kurioje vietoje yra. Dukra kalbėjo su tėčiu, nes šis geriau nei ji orientavosi stresinėje situacijoje. Pastaras paskambino 112 ir kartu su operatore bandė nustatyti dukros buvimo vietą. H. P. buvo nuvežta į Santariškių vaikų ligoninę, kur jie atvyko. H. P. buvo visa krūvina. Kai atvyko į ligoninę, H. P. miegojo. Po to apie šį įvykį H. P. papasakojo, kad ji susirašinėjo su vaikinu. Paskui su vaikinais kartu su drauge P. susitiko Stotyje. Šie pastarąsias nuvežė į Vilniaus rajoną. Atvykusios merginos vaišinosi alkoholiu. Po to jos dukra norėjo išeiti, tačiau nerado draugės, todėl pradėjo verkti ir rėkti. Ten buvusi vieno vaikino mama ją stvėrė už pakarpos ir tempė. Dukra pasakojo, kad skambino 112, o visi kiti juokėsi iš pastarosios ir nesakė šiai adreso. H. P. papasakojo, kad vaikinai ją mušė, bet kaip tiksliai pastaroji buvo mušama, ji nežino. Galimai dukra ir pasakojo, tačiau dėl viso to streso nepamena. Tėtis su H. P. važiavo pas teismo medicinos ekspertus, kur šiai buvo nustatyti sužalojimai, kurie išvardinti išvadoje. Dėl šio įvykio H. P. beveik visą rugsėjo mėnesį nėjo į mokyklą, bijojo tamsos, blogai miegojo, blaškėsi. Dukrai labai ilgai skaudėjo galvą, ji vartojo vaistus nuo galvos skausmų (1 t., b. l. 72–73).

53Iš liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, kad jis parodė, jog gyvena ( - ). P. V. jo pažįstamas, jis turi pirtį adresu ( - ). 2017 metų rudenį, rugsėjo mėnesį, tikslios datos ir laiko jau nepamena, kartu su P. V. buvo susitikę Kalviškių kaime, kur turėjo po kelis butelius alaus, kurį sėdėdami prie tiltelio gėrė. Kadangi buvo šaltoka P. pasiūlė nueiti į pirtį. Jis sutiko. Kai atėjo į pirtį, ten buvo dvi kažkokios panelės, M. S. ir dar vienas vaikinas, kurio vardas atrodo D., jo pavardės nežino. Pirtyje su P. sėdėjo, šnekėjosi, gėrė alų. Pirtyje sėdėjo ir kalbėjo su P. Pirtyje nesimaudė. M. S. yra draugas, D. buvo pažinojęs iš anksčiau iki to vakaro, dvi merginos buvo nepažįstamos, jas matė pirmą kartą. Kaip jos atrodė nepamena, kadangi su jomis nebendravo. Apie tai, kad įvykio dieną jos buvo nepilnametės nežinojo, tik sekančią dieną kažkas iš pažįstamų pasakė, kad jos nepilnametės. Ar tą M. M. su draugu D. ir tomis dviem panelėmis turėjo alkoholinių gėrimų, ar jį vartojo nepamena, kadangi jais nesidomėjo, jų apie tai neklausė, nematė. Kadangi viskas įvyko labai seniai nepamena, ar jie gėrė alkoholį, ar valgė neprisimena. Pirtyje pabuvo keletą valandų ir maždaug apie 12 valandą nakties, paskambina draugė G. A.. Jis kartu su P. nuėjo į lauką parūkyti, kur visi trise parūkė, pakalbėjo ir draugė G. A. parvežė į namus. Vienas išvažiavo namo. Pirtyje M. M., D. ir tos dvi panelės. Kai išvažinėjo namo, kur nuėjo P., t. y. ar atgal į pirtį, ar į namus, neįsidėmėjo. Namai yra apie 300–400 metrų nuo pirties. Atgal į pirtį sugrįžęs nebuvo. Namuose iš karto nuėjo miegoti. Kas vyko toliau pirtyje, nežino. Kol buvo pirtyje, jokių incidentų ar įvykių nebuvo. Viskas buvo ramu. Tik kitą dieną iš P. sužinojo, kad merginos smarkiai prigėrė, viena iš jų rėkavo, griuvinėjo po visą kiemą. Kiek žino, P. kvietė greitąją pagalbą. Daugiau nieko paaiškinti negali (4 t., b.1.12–13 ).

54Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos S. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., 04.30 val., GMP5604 į Santaros vaikų ligoninę pristatė H. P.. Mergaitė paguldyta į traumatologijos skyrių dėl patirtos galvos traumos ir nubrozdinimų. H. P. GMP brigada atvežė iš ( - ). Mergaitei nustatytas 1,88 promilių girtumas, ji bendrauja vangiai, įvykio aplinkybių paaiškinti tiksliai negali (1 t., b. l. 4–6).

55Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos nusikalstamų veik., registravimo skyriaus tyrėjos S. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., pagal ROIK 0117000506715 nuvykus į Santaros klinikas, Santariškių g. 7, Vilniuje, dėl paguldytos H. P. bendrauta su vaikų traumatologijos skyriaus gydytojai L., kuri nurodė, kad H. buvo pristatyta 04:30 val. su galvos trauma, nuo šios sklido stiprus alkoholio kvapas, su ja bendravimas buvo vangus, apsunkintas, kalbėjo nerišliai, dešinėje galvos pusėje — guzas, aplinkybės neaiškios, pati mergaitė nieko nepaaiškino, tėvai dėl įvykio informuoti. Mergaitei nustatytas 1,88 promilių girtumas. Dėl įvykio buvo susiskambinta su V. L.. Mama išleido dukrą pas šios draugę P., kur jos žiūrėjo krepšinio rungtynes. Vėliau iš P. H. nakties metu atsidūrė Salininkuose, Vilniaus r., tiksliai vietos nežino. Dukra nakties metu skambino ir sakė, kad ją vedasi ir muša (1 t., b. l. 44).

56Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio: vieta, esanti ( - ). Namas aptvertas metaline tvora su metaliniais vartais. Tiesiai nuo įvažiavimo į kiemą yra pastatas, primenantis garažą. Dešinėje pusėje yra durys, už kurių viduje dešinėje stovi medinis stalas su suolais, kairėje stovi baro stalas, ant grindų – kiliminė danga. Už minėtos patalpos dešiniajame kampe yra durys, už kurių yra nedidelė patalpa su dvejomis durimis. Kairėje esanti patalpa – pirtis, dešinėje – tualetas. Pirties patalpos durys yra medinės su vyriais. Durų vyriai nežymiai atlenkti, dėl ko apsunkintas durų uždarymas. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra nei patalpos viduje, nei lauke. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 33–37).

57Iš 2017 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašai iš BPC (1 t., b. l. 154–157).

58Iš 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A.P. tarnybinio pranešimo matyti, kad išnagrinėjus įeinančių ir išeinančių mobilaus ryšio telefono, kuris priklauso nukentėjusiajai H. P., išklotines buvo nustatyta, kad ji daugiausiai nuo 2017 m. rugsėjo 9 d., 08:00 val., iki jos pristatymo į Santara vaikų ligoninę bendravo su liudytoja P. S., iš viso buvo nustatytas 51 – kontaktas, įskaitant skambučius bei SMS. Taip pat buvo nustatyti išeinantys ir įeinantys SMS iš mobilaus ryšio telefono Nr. ( - ), ( - ), bei įeinantis skambutis 2017 m. rugsėjo 10 d., 03:07 val. į mobilaus ryšio telefoną Nr. ( - ), kuris buvo prieš skambutį į pagalbos tarnybas, kam priklauso mobilaus ryšio telefono Nr. ( - ), ( - ), ( - ) nustatyti nepavyko. Taip pat išnagrinėjus įeinančius bei išeinančius skambučius mobilaus ryšio telefono Nr. ( - ), kuris priklauso nukentėjusiajai H. P., nebuvo užfiksuoti skambučiai iš P. V., A. S., M. S. nuo 2017 m. rugsėjo 9 d., 08:00 val., iki: skambinant H. P. į pagalbos tarnybas (1 t., b. l. 183).

59Iš 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus įeinančių ir išeinančių mobilaus ryšio telefono, kuriuo naudojasi P. S., ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų gauta nebuvo (1 t., b. l. 189).

60Iš 2018 m. sausio 24 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant 2017 m. spalio 27 d. rašytinius nurodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. ( - ) dėl nepilnametės nukentėjusiosios:. H. P. ir įtariamojo M. S. susirašinėjimo „Facebook“ paskyroje, nustatyta, jog nukentėjusioji H. P. ir M. S. bendravo „Facebook“ paskyroje tik 2017 m. rugsėjo 9 d., kur M. S. paprašė H. P. mobiliojo ryšio telefono numerio ir tuomet tarpusavyje bendravo mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( - ). Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridedamas Facebook paskyros išrašas, 2 lapai (1 t., b. l. 196–198).

61Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 4). 2017 m. lapkričio 6 d. nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 1 dalies, perkvalifikuota į nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 122). 2018 m. birželio 4 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnyje (2 t., b. l. 105).

622018 m. lapkričio 16 d. ikiteisminis tyrimas J. B. atžvilgiu nutrauktas (4 t., b. l. 5–8).

63Iš kompaktiniame diske esančių Bendrojo pagalbos centro įrašų, kurie buvo perklausyti teisiamojo posėdžio metu (5 t., b. l. 16). 1. Įrodymų vertinimas

64BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. 1.1. Dėl M. S. ir A. S.

65Kaltinamieji M. S. ir A. S. buvo kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu, tačiau bylą nagrinėjantis teismas priėjo išvados, kad kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Iš kaltinimo turinio matyti, kad valstybinis kaltintojas tiek M. S., tiek A. S. inkriminavo konkrečius veiksmus, t. y. M. S. sudavė ne mažiau kaip tris kartus rankos plaštaka nukentėjusiajai H. P., jis nukentėjusiąją sodindamas ant suolo stipriai spaudė jos kaklą. A. S. tempė nukentėjusiąją už abiejų rankų riešų atgal į pirtį ir spausdama per pečius jėga pasodino ją ant suolo.

66Kaltinamasis M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė, kad sodino H. P. ant suolo, rankomis spausdamas jos pečius, tačiau neigė, kad sudavė plaštakomis per veidą. M. S. parodė, kad jis stengėsi apraminti nukentėjusiąją, kuri atrodė neblaivi, šūkavo ir rėkavo, du kartus buvo nugriuvusi ant žemės, dėl ko verkė, o jos draugė ją ramino. Kaltinamoji A. S. apklausta ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę dėl jai inkriminuojamų veiksmų. Pačiame pasisėdėjime pirtyje ji nedalyvavo, tik du ar tris kartus buvo išėjusi iš namų į lauką pasižiūrėti, kadangi buvo keliamas didelis triukšmas. Išėjusi pamatė nukentėjusiąją, kuri elgėsi neadekvačiai, šaukdama necenzūriniais žodžiais visus keikė, verkė, buvo akivaizdžiai girta ir agresyviai nusiteikusi. Tarp jų pirtyje įvyko vienintelis konfliktas kuomet kaltinamoji iš nukentėjusiosios norėjo paimti jos telefoną, kurį ji buvo iškėlusi į viršų, kad paskambintų jos tėvams, ir tuomet H. P. griebė jai (A. S.) už plaukų ir pradėjo stipriai tempti. Tuo metu galimai ji taip pat griebė nukentėjusiajai už plaukų ir tarp jų įvyko trumpas pasitampymas už plaukų. Daugiau kaltinamoji nukentėjusiosios atžvilgiu jokių fizinių veiksmų neatliko, nesmurtavo prieš ją. M. S. ir A. S. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nepaneigia kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nei vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų nepatvirtino, kad M. S. ar A. S. būtų naudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Priešingai, liudytojas D. V., kuris įvykio metu buvo pirtyje parodė, kad pati nukentėjusioji pradėjo konfliktą su A. S. ir tampė ją už plaukų, elgėsi neadekvačiai, rėkavo, griuvinėjo, nematė, kad kas nors iš asmenų būtų naudoję smurtą prieš nukentėjusiąją. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamųjų M. S. ir A. S. kaltė grindžiama išimtinai vien nukentėjusiosios H. P. parodymais, kurie nėra nuoseklūs. H. P. apklausta pirmą kartą nurodė, kad M. S. šaukė ant jos, pora kartų su delnu sudavė jai per skruostą, stumdė, sodino ją ant suoliuko. Po to išėjus į lauką A. S. ėmė ją tąsyti, plėšyti, tempti atgal į pirties vidų ir įtempė, pasodino ant suoliuko. Tuomet prasidėjo kaltinime nurodyti veiksmai iš P. V.. Visas konfliktas prasidėjo nuo to, kad ji pasigedo draugės P. S. ir norėjo ją surasti, bet kaltinamieji jai neleido išeiti iš pirties. Ji ir draugė atvažiavusios su savimi alkoholio neturėjo ir nieko prieš tai nebuvo vartojusios. Apklausta vėliau, nukentėjusioji jau parodė, kad M. S. sodindamas ją ant suoliuko ir smaugė, grasino kažką padaryti, bet tiksliai neprisimena ką, o A. S. vedant ją į pirtį, ji priešinosi nestipriai, nepamena ar abi buvo susikibusios už plaukų. Visas smurtavimas prieš ją tęsėsi apie 2–3 val. Pabrėžtina, kad liudytoja P. S. paties įvykio nematė ir apie viską sužinojo tik iš pačios H. P. pasakojimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojos P. S. parodymai paneigia nukentėjusiosios H. P. parodymus. Liudytoja P. S. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad atvykus į pirtį visi kartu gėrė alkoholį, daugiausiai laiko praleido lauke kalbėdama telefonu, kalbėjo apie 1-1,5 val. Kol kalbėjo telefonu buvo ramu, nieko nevyko ir ji nieko nepastebėjo. Tik vėliau sutikusi H. P. pamatė, kad jos galva kruvina ir nukentėjusioji jai papasakojo, kad susigrūmė su vienu vaikinu, kuris ją užpuolė ir jai grasino. Vėliau ji pati pradėjo pulti vieno vaikino mamą, susistumdė su ja. Teismas vertindamas liudytojų J. B., D. B., J. V. parodymus, pažymi, kad šių liudytojų parodymai mažai informatyvūs, nei paneigiantys, nei patvirtinantys kaltinime inkriminuotus M. S. ir A. S. veiksmus. Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja ir tai, kad nukentėjusios H. P. parodymai apie M. S. ir A. S. veiksmus atliktus jos atžvilgiu prieštarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2990/2017 (01) konstatuotoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad nei specialisto išvadoje, nei specialisto paaiškinimų protokole nėra užfiksuotų sužalojimų kaklo srityje, kurie pagal pačios nukentėjusios parodymus turėjo likti nuo kaltinamojo M. S. veiksmų. Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis apklaustas teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad sužalojimų nukentėjusiosios kakle nebuvo nustatyta. Nors nukentėjusioji H. P. viso proceso ir net baigiamųjų kalbų metu tikino, kad pati negalėjo susižaloti, kristi, nes priešingu atveju jos keliai būtų nubrozdinti, ir tirtino, kad sužalojimų ant jos kelių nebuvo, tačiau specialisto išvadoje jai konstatuotas kairio kelio odos nubrozdinimas. BPK 301 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad apkalinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų, ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas parodymais. Šių asmenų parodymais gali pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Bylą nagrinėjant teisme negauta įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamųjų M. S. ir A. S. kaltę. Teisiamojo posėdžio metu apklausti asmenys – kaltinamieji M. S., A. S., P. V., (pirmą kartą nagrinėjant bylą J. B.), liudytojai D. V., G. A. ir kiti nepatvirtino, kad kaltinamieji M. S. ir kaltinamoji A. S. būtų atlikę kaltinime nurodytus veiksmus, įvykio vietoje taip pat nersta daiktų, pėdsakų, kurie bent netiesiogiai patvirtintų kaltinamųjų kaltę.

67Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-65-489/2018). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad nukentėjusioji neblaivi nepilnametė nakties metu gyvenvietėje triukšmavo, rėkė, liudytojų teigimu elgėsi neadekvačiai, jai buvo reikalinga medikų pagalba, buvo būtina ją nuraminti. Kaltinamieji M. S., kaltinamoji A. S., taip pat liudytojai D. V., G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. ir M. S. norėjo nuraminti nukentėjusiąją, ją pasodinti, kad negriuvinėtų, A. S. norėjo iš nukentėjusios paimti telefoną, kad galėtų paskambinti jos tėvams. Taigi, net ir nustačius, kad A. S. ir/ar M. S. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, teigti, kad jie tai padarė veikdami tiesiogine ar netiesiogine tyčia nėra faktinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamieji M. S. ir A. S. išteisintini dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 1.2. Dėl P. V.

68BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas non bis in idem principas (draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek nacionalinėje teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger v. Austria, no. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97; 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin v. Russia, no 14939/03; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F.F. v. Austria, no. 37950/97; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje R. v. Finland, no. 13079/03, kasacinės nutartys Nr. 2K-570/2010; Nr. 2K-513/2011; Nr. 2K-246/2012; 2K-36-697/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-1020/2019). Taigi, sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką), turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba pagal BPK 217 straipsnio 2 dalį nustačius esmines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos ir nepriklausomai kurioje bylos tyrimo stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu ar teisme), yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248-697/2017, Nr. 2K-316-1073/2018).

69Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. P. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 8). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyriaus prokurorė 2018 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimą P. V. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 14– 17). Priimtas nutarimas galėjo būti apskųstas BPK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tiek kaltinamiesiems, tiek nukentėjusiajai apie tokio nutarimo priėmimą bei jo apskundimo teisę buvo pranešta ir jie skundų dėl priimto nutarimo nepareiškė (2 t., b. l. 12–13). 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi tenkinus prokurorės prašymą baudžiamoji byla grąžinta prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti. 2018 m. gruodžio 13 d. P. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (4 t., b. l. 32–33). Pažymėtina, kad tiek 2018 m. gruodžio 13 d. pranešime apie įtarimą (4 t., b. l. 32–33), tiek 2017 m. lapkričio 15 d. pranešime apie įtarimą (2 t., b. l. 8) nurodytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės yra tapačios, t. y. nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, būdas nurodomas identiškai, skiriasi tik veiksmų teisinė kvalifikacija.

70Nors BPK 220 straipsnio 1 dalis įpareigoja prokurorą kaltinamąjį aktą teismui perduoti su visa bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju teismui prokurorės nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą įtariamojo P. V. atžvilgiu 2019 m. vasario 12 d. perduodant baudžiamąją bylą teismui pateiktas nebuvo. Ir tik prieš pat baigiamąsias kalbas, prokurorė pateikė 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą P. V. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-46592-17. Taigi viso teisminio nagrinėjimo metu baudžiamojoje byloje nebuvo prokuroro procesinio sprendimo, kuris šalintų BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Prokuroro procesinio sprendimo pateikimas į bylą pažeidžiant BPK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kelia abejones, kokiomis aplinkybėmis ir kada tiksliai nutarimas buvo priimtas. Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apie 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą P. V. atžvilgiu buvo pranešta BPK 217 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, ar buvo išaiškinta teisė tokį procesinį sprendimą skųsti procesine tvarka. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas P. V. atžvilgiu negalimas.

71Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad net ir nustačius, jog neegzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintų aplinkybių, teisminio bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad P. V. padarė jam inkriminuojamus nusikalstamas veikas.

72Jau buvo minėta, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-455/2014, Nr. 1A-246-497/2019). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

73Kaltinimas P. V. grindžiamas išimtiniai nukentėjusios H. P. parodymais, kurie teismo vertinimu nėra nuoseklūs ir patikimi, o bylai išspręsti reikšmingose detalėse netgi prieštaringi. Be to, jų nepatvirtina kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nukentėjusioji H. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad už plaukų ją tampė vyriškis. Vyriškį, kuris ją sumušė, įvardijo kaip turintį rusišką vardą, pavardę (1 t., b. l. 99–104). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji H. P. pagal veido bruožus, stambų kūno sudėjimą, plaukus, amžių, atpažino J. B. kaip asmenį, kuris ją tampė už plaukų, trenkė buku daiktu per galvą, parkritus ant grindų užlipo ant jos, daužė smaugė, sudavė į kaktą, užmynė ant pėdos, spaudė rankas, sudavė plaštakomis per veidą, sudavė į dešinę pasmakrę (1 t., b. l. 135-138). Tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji parodė, kad ją mušė ne J. B., bet kaltinamais P. V.. Tokią parodymų kaitą nukentėjusioji aiškina, tuo, kad ji suklydo, bet vėliau pradėjo atsiminti viską labiau ir per akistatą pamatė jį gyvai. Teismas, įvertinęs, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų atlikta akistata tarp nukentėjusios H. P. ir P. V., arba tarp nukentėjusios H. P. ir J. B., netiki jos parodymų patikimumu. Vertinant nukentėjusios parodymų patikimumą svarbu ir tai, kad 2019 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji H. P. duodama parodymus prašė remtis jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu apklausiant su psichologe, nes tuo metu geriausiai atsiminė įvykio aplinkybes (šios apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė vyriškis rusišku vardu). Abejones dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo bei objektyvumo kelia nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys įrodymai – teisiamojo posėdžio metu išklausyti garso įrašai iš bendrojo pagalbos centro. Išklausius garso įrašus, kuriuose nukentėjusioji bendrauja su bendrojo pagalbos centro darbuotoja, girdėti, kad H. P. nerišliai, skirtingai nurodo įvykio aplinkybes, pavyzdžiui: kad ją draugė nusivežė kažkur, vieną kartą sako, kad ją labai sumušė, kitą kartą, nurodo, kad sumušė vaikinas, kurį įsimylėjo jos draugė, nors pagal bylos medžiagą P. S. nei su P. V., nei su M. S. nebuvo pažįstami. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji dėl apsvaigimo nuo alkoholio į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams negalėjo aiškiai nurodyti kas jai nutiko. Liudytojas V. K. parodė, kad atvykęs į iškvietimą nieko negalėjo išsiaiškinti dėl nukentėjusiosios būsenos, ji buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, o judesiai nekoordinuoti. Įvykio vietoje negalėjo išsiaiškinti, ar mergina buvo sumušta. Jei būtų akivaizdus smurtas būtų užfiksavęs. Tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo smarkiai apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko jos parodymai taip pat gali būti nepatikimi, patvirtina ir policijos pareigūnės S. S. tarnybinis pranešimas, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusioji buvo pristatyta į Santaros klinikas su galvos trauma, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, bendravimas su ja buvo vangus, apsunkintas, kalbėjo nerišliai ir dėl aplinkybių nieko nepaaiškino, H. P. nustatytas 1,88 promilių girtumas.

74Teismas dar kartą akcentuoja, kad BPK 301 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad apkalinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų, ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas parodymais. Šių asmenų parodymais gali pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Bylą nagrinėjant teisme negauta įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo P. V. kaltę, o vien nukentėjusios nenuoseklūs ir kintantys parodymai negali būti pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis P. V. išteisintinas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). 2. Dėl civilinių ieškinių

75Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 183,25 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiosios H. P. gydymo išlaidomis, atlyginimo (1 t., b. l. 163–165). Nukentėjusiosios H. P. įstatyminis atstovas A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 920 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 150 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64–66). Kaltinamieji M. S., A. S. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintini, jiems nepadarius nusikaltimų požymių turinčių veikų todėl civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir nukentėjusiosios H. P. įstatyminio atstovo A. P. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir dalyje dėl 350 eurų turtinės žalos (gydymo išlaidų) atlyginimo paliktini nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas) . P. V. išteisintinas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, įskaitant ir pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl H. P. įstatyminio atstovo A. P. civilinis ieškinys dalyje dėl 570 eurų turtinės žalos (sugadinti rūbai, avalynė, mobilaus ryšio telefonas) atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). 3. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

76Kaltinamajam M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (2 t., b. l. 98).

77Kaltinamajai A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (2 t., b. l. 62).

78Kaltinamajam P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (4t., b. l. 35–36).

79Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vokus su kompaktiniais diskais, palikti saugoti byloje.

80Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 297–298, 304–305, 307 straipsniais,

Nutarė

81M. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

82A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

83P. V. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

84Kardomąją priemonę M. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

85Kardomąją priemonę A. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

86Kardomąją priemonę P. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

87Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 183,25 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

88Nukentėjusiosios H. P. įstatyminio atstovo A. P. civilinį ieškinį dalyje dėl 150 000 eurų neturtinės žalos ir dalyje dėl 350 eurų turtinės žalos (gydymo išlaidų) atlyginimo palikti nenagrinėtu.

89Nukentėjusiosios H. P. įstatyminio atstovo A. P. civilinį ieškinį dalyje dėl 570 eurų turtinės žalos (sugadinti rūbai, avalynė, mobilaus ryšio telefonas) atmesti

90Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vokus su kompaktiniais diskais, palikti saugoti byloje.

91Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas... 2. M. S., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. A. S., asmens kodas ( - ), gimusi ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė,... 4. P. V., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 5. M. S., A. S. ir P. V. teismui atiduoti kaltinant juos tuo, kad jie sukėlė... 6. Be to P. V. teismui atiduotas kaltinti jį tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d.,... 7. Taip pat P. V. teismui atiduotas kaltinti jį tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d.,... 8. Kaltinamasis M. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu... 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 10. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, iki bylos gražinimo prokurorei... 11. Pagarsinus kaltinamojo M. S. parodymus, jis papildomai parodė, kad neprisimena... 12. Kaltinamoji A. S. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta... 13. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į tai,... 14. Apklausta teisminio nagrinėjimo metu, iki bylos gražinimo prokurorei... 15. Pagarsinus kaltinamosios A. S. parodymus, ji parodymus patvirtino ir papildomai... 16. Kaltinamasis P. V. nors dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo... 17. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo... 18. Kaltinamasis P. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pateiktu... 19. Pagarsinus kaltinamojo P. V. parodymus, jis parodė, kad kaltu prisipažįsta... 20. Nukentėjusioji H. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną... 21. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į tai,... 22. Nukentėjusioji H. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio... 23. Pagarsinus nukentėjusiosios H. P. parodymus, ji papildomai parodė, kad namo... 24. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalis 3 punktu, 4 dalimi kitiems įrodymams... 25. Apklausta teisminio nagrinėjimo metu, iki bylos gražinimo prokurorei... 26. Pagarsinus nukentėjusiosios H. P. parodymus, ji juos patvirtino. Papildomai... 27. Liudytoja G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos kada... 28. Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie nagrinėjamą... 29. Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie nagrinėjamą... 30. Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su M. S. stotyje... 31. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti ir... 32. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas D. V. parodė, kad 2017 metų... 33. Pagarsinus liudytojo D. V. parodymus, jis juos patvirtino ir parodė, kad... 34. Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas A. P., naudodamasis užrašais,... 35. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo... 36. Liudytojas V. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pažįstamų žmonių... 37. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo... 38. Liudytoja D. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad sužinojo visas... 39. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi buvo pagarsinti nepilnametės... 40. Apklausta, kaip nepilnametė liudytoja P. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją... 41. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja P. S. parodė, kad ji... 42. Iš 2017 m. spalio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto... 43. Iš 2018 m. kovo 15 d. specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad teismo... 44. Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad... 45. Iš 2018 m. gruodžio 4 d. nukentėjusiosios H. P. asmens parodymo atpažinti... 46. Iš 2018 m. gruodžio 20 d. akistatos tarp nukentėjusiosios H. P. ir... 47. Iš 2018 m. gruodžio 20 d. akistatos tarp nukentėjusiosios H. P. ir... 48. Iš 2018 m. sausio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką... 49. Iš 2018 m. sausio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele... 50. Iš 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimo matyti, kad H. P. buvo pripažinta... 51. Iš liudytojos P. S. paaiškinimo matyti, kad ji įvykio naktį kalbėjo ne... 52. Iš nukentėjusiosios H. P. įstatyminės atstovės V. L. ikiteisminio tyrimo... 53. Iš liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, kad jis... 54. Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Kriminalinės... 55. Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Kriminalinės... 56. Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele... 57. Iš 2017 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad... 58. Iš 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos... 59. Iš 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus... 60. Iš 2018 m. sausio 24 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos... 61. Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vadovaujantis BPK... 62. 2018 m. lapkričio 16 d. ikiteisminis tyrimas J. B. atžvilgiu nutrauktas (4... 63. Iš kompaktiniame diske esančių Bendrojo pagalbos centro įrašų, kurie buvo... 64. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 65. Kaltinamieji M. S. ir A. S. buvo kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK... 66. Kaltinamasis M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė, kad... 67. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už... 68. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad baudžiamasis... 69. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. P. V.... 70. Nors BPK 220 straipsnio 1 dalis įpareigoja prokurorą kaltinamąjį aktą... 71. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad net ir nustačius, jog neegzistuoja... 72. Jau buvo minėta, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada,... 73. Kaltinimas P. V. grindžiamas išimtiniai nukentėjusios H. P. parodymais,... 74. Teismas dar kartą akcentuoja, kad BPK 301 straipsnio 2 dalyje imperatyviai... 75. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį... 76. Kaltinamajam M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 77. Kaltinamajai A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 78. Kaltinamajam P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 79. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3... 80. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3... 81. M. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos,... 82. A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos,... 83. P. V. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1... 84. Kardomąją priemonę M. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki... 85. Kardomąją priemonę A. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki... 86. Kardomąją priemonę P. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki... 87. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį... 88. Nukentėjusiosios H. P. įstatyminio atstovo A. P. civilinį ieškinį dalyje... 89. Nukentėjusiosios H. P. įstatyminio atstovo A. P. civilinį ieškinį dalyje... 90. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3... 91. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...