Byla 2A-299-115/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janavičienės, Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-659-235/09 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui V. G. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2.277,95Lt skolos už šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-5).

5Nurodė, kad centralizuotai tiekė šilumos energiją namui ( - ), kurio 6 butas nuo 1999-07-30 nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Už butui tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2008-09-30 susidarė 2.277,95Lt įsiskolinimas. Minėto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl teigė, kad ieškovas žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Šiluma ir karštas vanduo buvo tiekiami pastoviai, todėl atsakovas turi pareigą mokėti už tiekiamą šilumą bei karštą vandenį. Atsakovas 2008-10-14 raštu Nr. A51-22442-(25.1-ŪK1) atsisakė atsiskaityti su ieškovu už įteiktas minėto buto šildymo paslauga.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu (b.l. 17-27) su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ieškovą informavo, jog minėtas butas išnuomotas trečiajam asmeniui V. G.. Pagal LR CK 6.584 str. 1 d. nuostatas, mokestis už šiluminę energiją, kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Vyriausybės 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p. numato, kad šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai. Minėtoje tvarkoje nustatyta speciali nuomininkų atsiskaitymo su tiekėjais tvarka, pagal kurią įsipareigojimai tenka vartotojui (V. G.), o ne Vilniaus miesto savivaldybei. Nors rašytinė nuomos sutartis nesudaryta, kaip to reikalauja LR CK 6.579 str., pagal LR CK 1.93 str. įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kai tai įsakmiai nurodyta įstatymuose. Šiuo atveju tokio nurodymo nėra, todėl žodinė nuomos sutartis galioja. Įsiskolinimas susidarė minėtame bute gyvenant nuomininkui V. G., todėl jis turi mokėti už ieškovo butui suteiktą šilumos energiją.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovui iš atsakovo 2.277,95Lt skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2005-11-01 iki 2008-09-30, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2008-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 876,18 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 103-105).

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas skolos susidarymo metu turėjo nuosavybės teisę į butą ( - ). Nors tarp ieškovo ir atsakovo ar trečiojo asmens V. G. nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, dėl šilumos energijos tiekimo butui susiklostė civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai, nes buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, šilumos energija faktiškai buvo patiekta į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą. Teismas, atsižvelgdamas į LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str.39 p. (iki 2008-01-01 32 p.), 19 str. (iki 2008-01-01 18 str.); Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8, 11, 16, 20 p.; Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 p.; Ūkio ministro 2003 06-30 d. įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50, 52, 62 p., padarė išvadą, kad jeigu buto šildymo prietaisai ir karšto vandens sistema prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, nesant sutarties pagal individualias sąlygas, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas, ir pagal jas šilumos energijos vartotoju ir, atitinkamai asmeniu, turinčiu prievolę sumokėti už patiektą energiją, yra buto savininkas. Nagrinėjamu atveju dėl šilumos energijos tiekimo butui ( - ) nebuvo sudaryta sutartis pagal individualias sąlygas, todėl teismas sprendė, jog energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas su buto savininku, t. y. atsakovu Vilniaus miesto savivaldybe. Teismas nenustatė, kad tiekėjas ir buto savininkas bei nuomininkas būtų sudarę rašytinį susitarimą dėl individualiai aptartų sutarties sąlygų, todėl nuomininkas netapo šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties dalyviu. Atsakovo argumentai, kad buvo susitarimas tarp šilumos tiekėjo, patalpų savininko (nuomotojo) bei nuomininkų, kad nuomininkai taps energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, nepagrįsti faktiniais duomenimis. Teismas nenustatė, kad nuomininkas būtų kreipęsis į tiekėją su prašymu sudaryti sutartį, byloje nėra įrodymų, kad V. G. už šilumos energiją ieškovui būtų mokėjęs. Buto savininkas (atsakovas) rašytinės nuomos sutarties su nuomininku V. G. nesudarė, jos neįregistravo viešame registre; UAB „Naujininkų ūkis“ su trečiuoju asmeniu V. G. 2004-10-05 sudarytoje gyvenamosios patalpos, esančios ( - ) nuomos sutartyje nėra nuostatų dėl atsiskaitymų už šilumos energiją tvarkos. Teismas sprendė, jog prievolė mokėti už butui tiekiama šilumos energiją tenka minėto buto savininkui- Vilniaus miesto savivaldybei, kuri dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose lygiais pagrindais.

9Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (b.l. 107-114), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009-09-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.584 str. 1 d., kuri numato, jog mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 str. 2 d. numatyto termino. Mano, jog būtina vadovautis CK 6.583 str. 2 d., kaip banketine teisės norma, nukreipiančia į LRV 2001-07-11 nutarimą Nr.876. Apeliantas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas, iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009 2009-06-09 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad remiantis LR CK 6.584 str. l d., bei LRV 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, skola už suteiktas komunalines paslaugas turi būti priteisiama iš faktinio šios paslaugos vartotojo. Atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką būtina įvertinti, kas yra galutinis šilumos energijos vartotojas (LAT 2008-02-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-211/2007). Apeliantas nurodo, jog LAT 2008-01-30 nutartyje Nr. 3K-3-3/2008 pripažino, jog šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimis gali būti energijos tiekėjas bei faktinis vartotojas - nuomininkas. Teigia, jog, nors su buto nuomininku nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šalių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas tiekė šilumos energiją butui, o nuomininkas ją vartojo ir privalėjo už pateiktą šilumos energiją atsiskaityti (CK 6.2 str.), todėl būtų nesąžininga iš atsakovo priteisti įsiskolinimą vien tik nuosavybės teisės pagrindu. Pažymi, jog atsakovas, niekada negaudamas sąskaitų dėl apmokėjimo už šilumos energiją negalėjo ir neturėjo manyti, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi yra ne buto nuomininkas. Teigia, jog atsakovui vykdoma nuoma yra ne įprasta ūkinė-komercinė veikla, bet viena iš ieškojo administravimo funkcijų, todėl atsakovas negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų skolas ieškovui. Atsakovo manymu, tik šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai, o šiuo atveju ieškovas per visą įsiskolinimo laikotarpį niekada nesikreipęs į atsakovą, nepateikęs sąskaitų, kurių pagrindu būtų apskaičiuoti mokesčiai už ieškovo teikiamas paslaugas, pažeidė kooperavimosi principą ir elgėsi nesąžiningai. Pažymi, jog teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, nes šios civilinės bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, ieškiniai rašomu pagal šabloną ir nereikalauja ypatingų teisinių žinių ir analizės.

10Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 119-125) prašo 2009-09-03 Vilniaus miesto l apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; iš apelianto papildomai priteisti 1.210,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog atsižvelgiant į LAT 2008-01-30 nutartyje Nr. 3K-3-3/2008 suformuotą praktiką, apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą iš atsakovo, pažeidė LR CK 6.584 str. l d., LR Vyriausybės nutarimą Nr. 876 bei netinkamai taikė šilumos pirkimą- pardavimą reglamentuojančius teisės aktus yra nepagrįstas, nes LR CK 6.584 str. ir 2001-07-11 LR Vyriausybės nutarimo normos nekonkuruoja su 2003-06-30 LR ūkio ministro įsakymų Nr. 4-258 ir Nr. 4-260 normomis, kadangi jos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius: pirmuoju atveju normos reguliuoja santykius tarp atsakovo ir jo nuomininko (gyvenamosios patalpos nuomos santykiai), o antruoju - santykius tarp šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo (šilumos pirkimo - pardavimo santykiai). Teigia, kad LAT nutartyse, kuriomis vadovaujasi apeliantas, nagrinėti ginčai dėl atsiskaitymo už elektros, bet ne šilumos energijos paslaugas, ginčas kilęs tarp kitų subjektų, nei nagrinėjamoje byloje. Mano, kad 2008-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 ir 2009-07-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 LAT yra suformavęs precedentą: jei nuomininkas nėra sudaręs rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su individualiai aptartomis sąlygomis, atsiskaityti už šilumos energiją privalo patalpų savininkas. Savivaldybė, kad ir nuomodama socialinį būstą, šiuo atveju veikia ne kaip viešojo administravimo santykių dalyvė, o lygiai taip pat kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai. Nurodo, kad teisės aktuose nenumatyta, kokiu adresu vartotojui pateikiamos sąskaitos už šilumos energijos tiekimą, todėl pagal nusistovėjusią praktiką sąskaitas ieškovas vartotojams siųsdavo paprastu paštu tuo adresu, kuriuo tiekiama šilumos energija bei karštas vanduo. Pažymi, kad 2008-09-30 atsakovui buvo pateikta pretenzija „Dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas“ Nr. 893, kuria atsakovas informuotas apie įsiskolinimą už Šilumos energiją, tiektą adresu ( - ), tačiau apeliantas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Ieškovo teigimu, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo suma (595,00 Lt) už advokato pagalbą neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už ieškinio parengimą (3 MMA), nes advokatas ruošė bylos medžiagą, atstovavo teismo posėdyje, patyrė komunikacijos išlaidų.

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

13Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

14Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

15Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovui UAB“Vilniaus energija“ yra priteista iš atsakovo 2.277,95Lt skolos už butui, esančiam ( - ), tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2008-09-30, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2008-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 876,18 Lt bylinėjimosi išlaidų

16Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.

17Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas nustatė, kad butas esantis ( - ) nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o jame nuomininko teisėmis gyvena V. G. (b.l. 12-13, 29-31), kuris yra įsipareigojęs mokėti buto nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčiu, tačiau nėra susitarimo dėl atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją. Be to, nuomininkas taip pat nėra sudaręs šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų sutarties dėl šių paslaugų tiekimo ir atsiskaitymo su paslaugų teikėju.

18Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šilumos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, dėl to nepagrįstai pripažino šilumos vartotoju ir asmeniu, turinčiu pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju, buto savininkę - savivaldybę.

19Pažymėtina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos, skirtos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reguliuoti, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos.

20Šilumos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, pagal kurią vartotoju gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys (CK 6.383 straipsnis). Viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas). Byloje nėra duomenų, kad buto nuomininkai būtų siekę sudaryti šilumos energijos tiekimo sutartį su šilumos energijos tiekėju ar buto savininku (savivaldybe) dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją, taip pat kad savivaldybė, kaip buto savininkė, būtų susitarusi dėl atsiskaitymo už šilumos energiją. Tuo tarpu mokestis už šilumos energiją ir komunalines paslaugas yra savarankiški mokesčiai, tokią išvadą leidžia daryti CK 6.584 straipsnio 1 dalies nuostatos.

21Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas-šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tokia išvada pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-3/2008 ir 2009-07-09 nutartis byloje Nr.3K-3-280/2009).

22Šilumos pirkimo-pardavimą detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose neaptarta situacija, kai daugiabučio namo butų, kitų patalpų, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, savininkas yra ne fizinis, bet juridinis asmuo. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 punktą ir ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 5 punkte pateiktą šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką tokios sutarties šalis gali būti ir juridinis asmuo, vartojantis šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, tarp jų ir daugiabučiame name esančiose gyvenamosiose patalpose.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. Nagrinėjamos bylos atveju nuomininkas netapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, nes nesudarė šios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų.

24Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Nurodytų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 56 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šių sąlygų (Taisyklių 57 punktas). Aptariamų Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, ir standartinės sąlygos galioja tol, kol šalys individualiai susitaria dėl sutarčių sąlygų (Taisyklių 66 punktas).

25CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Pažymėtina, kad šis teisės aktas nekeičia šilumos pirkimą-pardavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties. Faktiškai nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra lex specialis šilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektų prasme, todėl remiantis šiuo nutarimu negalima laikyti trečiųjų asmenų (nuomininkų) šilumos energijos vartotoju, atsakingu tiekėjui. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Taigi, nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

26Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė buto nuomos sutarties su nuomininku nėra įregistravusi viešame registre, todėl jos negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 6.579straipsnio 4 dalis). Be to, buto savininkė neaptarusi su nuomininkais atsiskaitymo už šiluminę energiją tvarkos, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Nurodyta aplinkybė nelemia atsakomybės subjekto, tačiau tai rodo įstatyme nustatytų reikalavimų apdairiam nuomotojui nevykdymą. Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), todėl negali vienašališkai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo kaip patalpų nuomotojos atliktų veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, nes tai prieštarautų aptartiems teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, taip pat teisingumo, protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

27Taip pat pažymėtina, kad Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14 punkte nustatyta, kaip apskaičiuojamas mokestis už šilumos energiją kiekvienam buitiniam šilumos vartotojui. Šiame sąlygų punkte sutarties šalys nenustatomos, jos nustatomos 8 punkte. Tuo tarpu 14 punkto nuostatos taikytinos apskaičiuojant nuomos mokesčio dydį. Pažymėtina ir tai, kad tretieji asmenys-nuomininkai nėra atleidžiami nuo mokesčių už šilumos energiją, kurie yra priskaičiuojami ir gali būti reikalaujami sumokėti pagal sudarytą susitarimą su patalpų savininku ar atskirą sutartį su šilumos energijos tiekėju. Šioje byloje patalpų savininkas turi teisę sudaryti su nuomininkais buto nuomos sutartį ir ja nustatyti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką, o taip pat išsiieškoti patirtus nuostolius, kurie atsirado tretiesiems asmenims nuomojant socialinį būstą.

28Apeliantas skunde nurodo, kad susitarimas tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko dėl šilumos energijos tiekimo ir atsiskaitymo turėjo atsirasti 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr.356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ pagrindu, todėl teismas nepagrįstai juo nesivadavo ir nelaikė, jog atsiskaityti su ieškovu turi nuomininkai, o ne patalpų savininkai. Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nurodytas sprendimas yra skirtas savivaldybės įmonių veiklai reglamentuoti ir negali būti vertinamas kaip dvišalis susitarimas su ieškovu dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sąlygų ir atsiskaitymo per nuomininkus tvarkos.

29Apeliantas taip pat nurodo, kad nuostoliai dėl neatsiskaitymo už šiluminę energiją atsirado ir dėl ieškovo kaltės, kuris nebendradarbiavo su atsakovu, todėl priteistina suma gali būti sumažinta vadovaujantis CK 6.248str.4d. Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes šiuo atveju yra sprendžiamas skolos priteisimas už ieškovo suteiktas paslaugas, o ne žalos ar nuostolių atlyginimas. Be to, teisės aktuose nenumatyta, kokiu adresu vartotojui pateikiamos sąskaitos už šilumos energijos tiekimą, todėl pagal nusistovėjusią praktiką sąskaitas ieškovas vartotojams siųsdavo paprastu paštu tuo adresu, kuriuo tiekiama šilumos energija bei karštas vanduo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas išnuomojo butą trečiajam asmeniui, tačiau iki šiol su juo nesudarė susitarimo dėl atsiskaitymo už teikiamą šiluminę energiją ir pats nepadengė skolos, nors 2008-09-30 apeliantui buvo pateikta pretenzija dėl esamo įsiskolinimo. Tai rodo, kad pats atsakovas elgiasi nerūpestingai, o ieškovo veiksmuose kaltės dėl neatsiskaitymo nėra, nes jis turi pareigą teikti šiluminę energiją daugiabučiams namams, kurie prijungti prie magistralinių šiluminių tinklų, nepriklausomai ar su atskiruose butuose gyvenančiais asmenimis yra sudaryta rašytinė sutartis dėl atsiskaitymo už sunaudotą šiluminę energiją.

30Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl skolos priteisimo reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

31Dėl paminėtų aplinkybių kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš buto savininko ieškovui priteista skola ir palūkanos už sunaudotą šiluminę energiją, yra pagrįstas ir teisėtas, o apelianto argumentai atmestini.

32Atsakovas taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė ieškovui 590Lt dydžio advokato pagalbos išlaidas. Tačiau kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes ieškovo turėtas advokato pagalbos išlaidas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 8-10), o tokių išlaidų atlyginimą numato CPK 98str. Be to, 590Lt suma (už ieškinio paruošimą ir atstovavimą teisme), nesant dar vieningos teismų praktikos analogiškose bylose, negali būti laikoma neprotinga, kadangi pagal LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas vien už ieškinio parengimą yra nustatytas iki 3MMA dydžio atlygis, o 1MMA yra lygi 800Lt.

33Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).

34Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iš atsakovo priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai(b.l. 127, 128-129). Tačiau kolegija sprendžia, kad prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis (1210Lt) negali būti pripažintas pagrįstu, nes ta pati kontora ieškovą atstovauja daugelyje analogiškų bylų, kuriose dabartiniu metu jau yra suformuota vieninga teismų praktika. Tai rodo, kad ši byla negali būti laikoma sudėtinga ir reikalaujanti daug advokato darbo ir laiko sąnaudų. Be to, advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nors šis veiksmas yra apmokėtas, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą(paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8, 11p., o taip pat protingumo ir teisingumo kriterijus, kolegija priteistinas advokato pagalbos išlaidas mažina iki 250 Lt.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

36Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-659-235/09 palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 250,0Lt ieškovui UAB “Vilniaus energija“ advokato pagalbos išlaidų ir 8,40Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 5. Nurodė, kad centralizuotai tiekė šilumos energiją namui ( - ), kurio 6... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu (b.l. 17-27) su ieškovo... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas skolos susidarymo metu... 9. Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį... 10. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 14. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 15. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė... 16. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos... 17. Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas nustatė, kad butas esantis (... 18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė... 19. Pažymėtina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius... 20. Šilumos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, pagal kurią vartotoju gali... 21. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo... 22. Šilumos pirkimo-pardavimą detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties... 24. Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos... 25. CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d.... 26. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė buto nuomos sutarties su... 27. Taip pat pažymėtina, kad Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.... 28. Apeliantas skunde nurodo, kad susitarimas tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko... 29. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuostoliai dėl neatsiskaitymo už šiluminę... 30. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl skolos priteisimo reikšmės teisingam... 31. Dėl paminėtų aplinkybių kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo... 32. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jo... 33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iš atsakovo priteistinos apeliacinėje... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 36. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą... 37. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 250,0Lt ieškovui UAB...