Byla 3K-3-211/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Siccum“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Siccum“ ieškinį atsakovams antstoliui Leonui Gudeikai, M. M., D. G., V. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl 2004 m. gegužės 11 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 11 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gegužės 11 d. varžytynėse parduotos jam nuosavybės teise priklausančios 23/100 pastato-sandėlio dalys. Turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK. Turto arešto akte antstolis įvertino areštuotas ieškovui priklausančias 23/100 sandėlio dalis 160 000 Lt suma. Vėliau antstolis, gavęs ieškovo prašymą, padidino šio turto vertę iki 340 000 Lt. Ieškovas, remdamasis turto vertintojų išvada, pagal kurią 23/100 sandėlio dalių vertė yra 600 000 Lt, vėliau paprašė areštuotų 23/100 sandėlio dalių vertę padidinti iki 600 000 Lt. Tačiau 2004 m. gegužės 11 d. įvyko varžytynės, kurių metu turtas parduotas už 280 160 Lt, t. y. už per mažą kainą. Be to, parduodant iš varžytynių turtą, neatsižvelgta į tai, kad jam priklausančioje sandėlio dalyje ieškovas buvo suformavęs ir įrengęs 80 kv. m administracines patalpas, kurias ketino registruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas prašė antstolio, kad į tai būtų atsižvelgta tiek nustatant areštuoto turto kainą, tiek parduodant turtą iš varžytynių.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino 2004 m. gegužės 11 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo buvo parduota 23/100 sandėlio pastato dalys, negaliojančiu, taikė restituciją - grąžino asmenis į padėtį, buvusią iki turto pardavimo iš varžytynių. Teismas nurodė, kad antstolis, vykdydamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, areštavo ieškovui priklausančias 23/100 sandėlio dalis, 2004 m. kovo 5 d. turto arešto akte nurodydamas, kad 23/100 dalių sandėlio vertė yra 160 000 Lt. Ieškovo prašymu antstolis 23/100 sandėlio dalių vertę patikslino ir 2004 m. kovo 19 d. turto arešto akte, remdamasis VĮ Registrų centro 2003 m. spalio mėn. nurodyta sandėlio verte, nurodė, kad minėtų sandėlio dalių vertė yra 340 000 Lt. Ieškovas antstoliui pateikė UAB korporacijos „Matininkai“ 2003 m. spalio 6 d. preliminarią išvadą dėl turto vertės, kurioje 23/100 sandėlio dalių rinkos vertė vertinimo dieną (2003 m. spalio 6 d.) nurodyta 600 000 Lt. Ieškovo atstovė antstolio prašė dar kartą tikslinti 23/100 sandėlio dalių įkainojimą. Teismas nustatė, kad antstolis 23/100 dalių sandėlio vertės pagal ieškovo pateiktą UAB korporacijos „Matininkai“ preliminarią išvadą netikslino, nes nelaikė tinkamu dokumentu sandėlio vertei nustatyti. 2004 m. gegužės 11 d. antstolis iš varžytynių pardavė 23/100 sandėlio dalis už 280 160 Lt. Pradinė 23/100 sandėlio dalių pardavimo kaina buvo apskaičiuota nuo 340 000 Lt sumos. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas neskundė antstolio veiksmų dėl 23/100 sandėlio dalių vertės patikslinimo tuo metu, kai 23/100 sandėlio dalių vertė buvo nustatyta, neužkerta kelio pripažinti varžytynių akto negaliojančiu dėl neteisingai nustatytos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1120/2001). Teisingas, objektyvus ir pagrįstas areštuoto turto kainos nustatymas yra viena iš svarbiausių prielaidų, nuo kurios priklauso sėkminga varžytynių eiga. CPK 681 straipsnyje yra nustatytos principinės kainos nustatymo nuostatos, kurių esmė yra areštuoto turto kainą nustatyti tokią, kad ji atitiktų kainas, esančias toje vietovėje turto vertės nustatymo metu. Pradinė varžytynių kaina turi būti nustatyta tokia, kad sudarytų prielaidas parduoti turtą kuo naudingiau. Realizuoti ruošiamo turto vertė turi atitikti tuo metu esančią turto vertę rinkoje. Teismas nurodė, kad nors ieškovo pateikta 2003 m. spalio 6 d. UAB korporacijos „Matininkai“ preliminari išvada dėl turto vertės savo forma tiksliai ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau tai, kad joje 23/100 sandėlio dalių vertė 2003 m. spalio 6 d. nurodyta beveik du kartus didesnė (600 000 Lt) nei 23/100 sandėlio dalys įvertintos areštuojant turtą 2004 m. kovo mėn. (340 000 Lt), turėjo sukelti antstoliui abejonių dėl areštuotų 23/100 sandėlio dalių įkainojimo, dėl to antstolis privalėjo imtis atitinkamų veiksmų dėl tinkamos ir atitinkančios rinkos kainas 23/100 sandėlio dalių vertės nustatymo. Teismas nustatė, kad antstolis, gavęs 2003 m. spalio 6 d. UAB korporacijos „Matininkai“ preliminarią išvadą dėl turto vertės, jokių veiksmų, susijusių su 23/100 sandėlio dalių vertės tinkamu nustatymu, neatliko (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, tą aplinkybę, kad nustatyta areštuoto turto vertė neatitiko tuo metu buvusių rinkos kainų, įrodo tiek ieškovo, tiek atsakovų nurodyta aplinkybė, jog dar 2003 m. spalio mėn. šios 23/100 sandėlio dalys VĮ Registrų centro buvo įvertintos 340 000 Lt, t. y. ta pačia suma, kuria po penkių mėnesių (2004 m. kovo mėn.) antstolis įvertino šį turtą. Netinkamos 23/100 sandėlio dalių kainos nustatymas yra teisinis pagrindas pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu (CPK 602 straipsnis). Teismas nurodė, kad byloje surinkta medžiaga (atsargų nurašymo aktai, PVM sąskaitos - faktūros, administracinių patalpų nuotraukos) patvirtina, kad 23/100 sandėlio dalys buvo pagerintos, įrengiant atskiras patalpas, naudojamas kaip administracines. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad 2004 m. kovo mėn. nustatyta 23/100 sandėlio dalių vertė neatitiko tikrosios rinkos vertės. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2004 m. gegužės 11 d. turto pardavimo iš varžytynių akte nėra aptarta 23/100 sandėlio dalių buvimo vieta atitinkamame žemės sklype, t. y. turto pardavimo iš varžytynių aktas prieštarauja CK 6.396 straipsnyje nustatytoms imperatyviosioms įstatymo normoms ir, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, 1.80 straipsniu, yra niekinis ir negalioja. Tai, kad ieškovas ginčijo antstolio veiksmus, iš varžytynių parduodant 23/100 sandėlio dalis, ir toje civilinėje byloje antstolio veiksmai, parduodant 23/100 dalis sandėlio, nebuvo pripažinti neteisėtais, teismo nuomone, nereiškia, kad 23/100 sandėlio dalių vertė atitiko 2004 m. kovo mėn. rinkos vertę ir neužkerta kelio teismui pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą dėl netinkamos ir neatitinkančios rinkos kainų 23/100 sandėlio vertės. Teismas nurodė, kad, pripažinus varžytynes neteisėtomis, turtas grąžintinas pakartotinėms varžytynėms.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 9 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis neteisingai nustatė parduodamo iš varžytynių turto kainą. Turto įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Pagal CPK 681 straipsnį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į išieškotojo ir skolininko interesus. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkas ar išieškotojas reiškė prieštaravimus dėl antstolio nustatytos 340 000 Lt turto kainos. Turto arešto aktą, kuriame nurodyta ginčo sandėlio dalies vertė 340 000 Lt, skolininko atstovas pasirašė ir nereiškė jokių pretenzijų dėl kainos. Nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo parduodant ginčo turtą iš varžytynių skolininkas nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Kolegijos nuomone, tai patvirtina, kad ieškovas antstolio nustatytą sandėlio dalies pardavimo iš varžytynių kainą – 340 000 Lt – tuo metu laikė tinkama. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovo pateikta UAB korporacijos „Matininkai“ 2003 m. spalio 6 d. preliminari išvada dėl turto vertės savo forma ir turiniu neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl nėra tinkamas įrodymas, kad iš varžytynių parduodamas turtas galėjo būti parduotas didesne kaina. Kolegija padarė išvadą, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas neprieštarauja CK 6.396 straipsniui. Kolegija nurodė, kad, vadovaujantis CK 4.96 straipsniu, ieškovas privalo įrodyti, jog atsakovai, įsigydami iš varžytynių turtą, buvo nesąžiningi. Kolegija nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl atsakovų nesąžiningumo. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad antstolis, organizuodamas varžytynes, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, varžytynėse dalyvavo keli pirkėjai, pripažino atsakovus sąžiningais turto įgijėjais.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Siccum“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 681 straipsnį. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių kaina yra ypač svarbi sąlyga, nes varžytynėse ji negali būti nustatinėjama šalių susitarimu. Pagal CPK 681 straipsnį parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina turi atitikti tos vietos turto rinkos vertę, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Ta aplinkybė, kad skolininkas nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos, nesudaro pagrindo išvadai, jog skolininkas sutiko su tokia kaina. Priešingai, skolininkas, remdamasis turto vertintojų išvada, prašė antstolio patikslinti areštuoto turto kainą, nes 340 000 Lt vertė neatitiko realios rinkos vertės, kuri, pagal turto vertintojus, dar 2003 m. spalio mėn. buvo 600 000 Lt. Tai, kad 340 000 Lt turto kaina neatitinka rinkos vertės, patvirtina ir tas faktas, kad nekilnojamasis turtas Kaune nuolat brangsta. Iš varžytynių turtas 2004 m. gegužės 11 d. parduotas už 280 160 Lt, t. y. už kainą, akivaizdžiai prieštaraujančią bet kokiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams ir niekaip neatitinkančią tuo metu buvusių rinkos kainų. Kasatoriaus nuomone, antstoliui netinkamai nustačius parduodamo turto kainą turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu. Kasatorius sutinka, kad preliminari išvada dėl 23/100 sandėlio dalių vertės savo forma ir turiniu neatitinka įstatymų reikalavimų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė antstolio pareiga yra savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis), jis privalėjo suabejoti 23/100 sandėlio dalių įkainojimu ir imtis atitinkamų veiksmų tinkamai nustatyti jų vertę, tačiau to nepadarė. Byloje nustatyta, kad dar 2003 m. spalio mėnesį 23/100 sandėlio dalys VĮ Registrų centro buvo įvertintos ta pačia suma, t. y. 340 000 Lt, kuria antstolis įvertino turtą 2004 m. kovo 19 d. turto arešto akte. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad praėjus penkiems mėnesiams turto rinkos vertė, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas didžiuosiuose Lietuvos miestuose tuo metu nuolat brango, turėjo būti didesnė.

112. Antstolis, parduodamas 23/100 sandėlio už 280 160 Lt kainą, neatsižvelgė ir į skolininko pastabas, kad jam priklausančiose sandėlio dalyse yra suformuotas ir gerai įrengtas dar vienas objektas — administracinės patalpos, kurių plotas — apie 80 kv. m. Šias administracines patalpas skolininkas rengėsi registruoti Nekilnojamojo turto registre. Į šią aplinkybę turėjo būti atsižvelgta tiek nustatant areštuoto turto kainą, tiek parduodant areštuotą turtą. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, pažeisdamas CPK 331 straipsnį.

123. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog skolininkas neskundė antstolio veiksmų dėl 23/100 sandėlio dalių vertės, neužkerta kelio pripažinti turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojančiu dėl neteisingai nustatytos kainos, pagrįsta. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1120/2001). Netinkamas 23/100 sandėlio dalių kainos nustatymas yra teisinis pagrindas pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu (CPK 602 straipsnis).

134. Turto pardavimo iš varžytynių akte nurodytos parduodamo sandėlio dalys, bet ne šio nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte, kaip to reikalaujama CK 6.396 straipsnyje.

145. Pagal CK 4.96 straipsnio, reglamentuojančio daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, 4 dalį šio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Buvusio savininko reikalavimams pripažinti negaliojančiu turto priverstinio pardavimo sandorį netaikomos taisyklės, nustatančios turto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Šiuo atveju taikomos sandorio negaliojimo taisyklės. Be to, atsakovai negali būti laikomi 23/100 sandėlio dalių sąžiningi įgijėjai. Atsakovai veikdami pakankamai rūpestingai privalėjo žinoti, kad parduodamo iš varžytynių sandėlio dalių nustatyta vertė yra neprotinga.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai D. G., M. M., V. V. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

161. CK 6.419 straipsnis nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas tik tada, jeigu turto pardavimo iš varžytynių akto turinio nereglamentuotų CPK normos. CPK 724 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių akte turi būti nurodyta daikto vieta atitinkame žemės sklype.

172. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CK 4.96 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas išreikalauti daiktą iš asmens, įgijusio jį teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, reiškia, kad tokio asmens sąžiningumas yra preziumuojamas, tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta įrodžius, kad priverstinai parduodamą daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas, įgytas turtas gali būti iš jo išreikalautas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007). Taigi, ieškovas norėdamas išreikalauti turtą turi įrodyti atsakovų nesąžiningumą. Įgijėjo sąžiningumas yra fakto, o ne teisės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai yra nesąžiningi įgijėjai. Kasacinio skundo teiginiai dėl atsakovų nesąžiningumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas antstolis L. Gudeika prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

191. Nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo parduodant ginčo turtą iš varžytynių skolininkas kaip vieną iš argumentų nurodė tai, kad 161 133 Lt skolai išieškoti buvo parduotas 340 000 Lt turtas, t. y. du kartus didesnis, nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismai skolininko skundą atmetė ir pripažino antstolio veiksmus parduodant varžytynėse 340 000 Lt vertės turtą teisėtais. Šioje civilinėje byloje skolininkas neginčijo, kad turto vertė yra ne 340 000 Lt (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Skolininkas, pasirašydamas turto arešto aktą, nereiškė prieštaravimų dėl vertės, tokia turto vertė buvo nustatyta ir ekspertizės akte.

202. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymų instrukcijoje nenustatyta reikalavimo turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyti daikto buvimo žemės sklype vietą. Be to, parduodant 23/100 dalis pastato, buvo nurodyta šių dalių vieta pastate.

213. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.96 straipsnio nepagrįsti. Ieškovas neįrodė, kad atsakovai – nesąžiningi įgijėjai.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

24Antstolis 2004 m. kovo 5 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui (ieškovui) priklausančias 23/100 sandėlio dalis, nurodydamas, kad šio turto vertė yra 160 000 Lt. Skolininko prašymu antstolis 23/100 sandėlio dalių vertę patikslino ir 2004 m. kovo 19 d. turto arešto akte, remdamasis VĮ Registrų centro 2003 m. spalio mėn. duomenimis, nurodė, kad vertė yra 340 000 Lt. Skolininkas antstoliui pateikė UAB korporacijos „Matininkai“ 2003 m. spalio 6 d. preliminarią išvadą dėl turto vertės, kurioje 23/100 sandėlio dalių rinkos vertė 2003 m. spalio 6 d. nurodyta 600 000 Lt, ir prašė dar kartą patikslinti 23/100 sandėlio dalių vertę. Antstolis šio prašymo netenkino. 2004 m. gegužės 11 d. antstolis iš varžytynių pardavė 23/100 sandėlio dalis už 280 160 Lt. Pradinė 23/100 sandėlio dalių pardavimo kaina buvo apskaičiuota nuo 340 000 Lt sumos.

25V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 681 straipsnį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolio veiksmai, nustatant parduodamo turto kainą buvo teisėti, yra pagrįstas. CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymi, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnyje nustatyta galimybė antstoliui prireikus skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netgi vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė nurodytas teisės normas ir padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad antstolio veiksmai nustatant parduodamo turto kainą buvo teisėti. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nenustatinėja naujų bylos aplinkybių, o vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų jau nustatytomis aplinkybėmis. Taigi, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad po 23/100 sandėlio dalių vertės patikslinimo, ieškovas pateikė antstoliui UAB korporacijos ,,Matininkai” Kauno skyriaus 2003 m. spalio 6 d. preliminarią išvadą dėl ginčijamo turto vertės, kurioje 23/100 sandėlio dalių rinkos vertė 2003 m. spalio 6 d. yra 600 000 Lt, o priverstinio pardavimo vertė vertinimo dieną yra 480 000 Lt. Šios išvados pagrindu ieškovo atstovė prašė antstolio dar kartą patikslinti areštuoto turto įkainojimą, tačiau antstolis tai padaryti atsisakė, motyvuodamas netinkama minėto dokumento forma. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad minėta preliminari išvada neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, todėl nėra tinkamas įrodymas, kad iš varžytynių parduodamas turtas galėjo būti parduotas didesne kaina. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes nurodytos teisės normos nereikalauja nenuginčijamų įrodymų, pakanka, kad kiltų abejonių dėl areštuojamo turto įkainojimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolis, kuris savo veikloje privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, susipažinęs su aptariama preliminaria išvada dėl turto vertės, privalėjo imtis papildomų veiksmų realiai turto vertei nustatyti, nes turto vertės įkainojimas beveik dviguba kaina, negalėjo nesukelti antstoliui abejonių dėl areštuoto turto įkainojimo nepagrįstumo. Šioje situacijoje antstolis privalėjo skirti ekspertizę, nes prieš penkis mėnesius VĮ Registrų centro nustatyta sandėlio vertė 340 000 Lt, esant nekilnojamojo turto kainų didėjimo tendencijai, akivaizdžiai kėlė abejonių dėl realios rinkos kainos nustatymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl teismo sprendimas naikintinas.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali būti paliktas galioti ir pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šiuo sprendimu 2004 m. gegužės 11 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo pripažintas negaliojančiu ir, taikant restituciją, šalys buvo grąžintos į padėtį, buvusią iki sandėlio dalies pardavimo iš varžytynių. Tačiau tam, kad būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turėjo būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju teismas turėjo skirti ekspertizę ginčijamai sandėlių dalies rinkos kainai nustatyti ir, ekspertizei nustačius realią to meto ginčo objekto kainą, būtų buvęs objektyvus pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ir, ieškovui įrodžius įgijėjų nesąžiningumą, grąžinti ginčo šalis į padėtį, buvusią iki turto pardavimo iš varžytynių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad tinkama ir atitinkanti rinkos kainas 23/100 sandėlio dalių vertė 2004 m. kovo mėnesį turėjo būti didesnė nei 340 000 Lt, nepatikslinus ir nežinant realios rinkos kainos, o tai buvo galima sužinoti tik paskyrus ekspertizę, nebuvo pakankamas pagrindas naikinti ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą. Teismas privalo pagrįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis).

29Dėl išdėstytų aplinkybių taip pat naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turi skirti ekspertizę 23/100 dalių sandėlio rinkos kainai nustatyti ir tik tada, kai bus žinoma reali rinkos kaina turto pardavimo iš varžytynių dieną, galima spręsti apie varžytynių teisėtumą. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, kiti kasacinio skundo argumentai juridiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

31Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 11 d. turto... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino:... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Siccum“ prašo panaikinti Lietuvos... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 681 straipsnį.... 11. 2. Antstolis, parduodamas 23/100 sandėlio už 280 160 Lt kainą,... 12. 3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog skolininkas... 13. 4. Turto pardavimo iš varžytynių akte nurodytos parduodamo sandėlio dalys,... 14. 5. Pagal CK 4.96 straipsnio, reglamentuojančio daikto išreikalavimą iš... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai D. G., M. M., V. V. prašo Lietuvos... 16. 1. CK 6.419 straipsnis nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas tik tada,... 17. 2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas antstolis L. Gudeika prašo... 19. 1. Nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų... 20. 2. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymų instrukcijoje nenustatyta reikalavimo turto... 21. 3. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.96 straipsnio nepagrįsti. Ieškovas... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 24. Antstolis 2004 m. kovo 5 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui... 25. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas,... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali būti paliktas galioti ir pirmosios... 29. Dėl išdėstytų aplinkybių taip pat naikintinas pirmosios instancijos teismo... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir Lietuvos... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...