Byla 2A-1725-160/2013
Dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo S. G.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo S. G.).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

31. Ginčo esmė

4VSDFV Klaipėdos skyrius prašė priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 10409,71 Lt žalos atlyginimą. Paaiškino, kad 2008-09-30 įvykusio autoįvykio metu nukentėjo I. Š.. Eismo įvykio kaltininke pripažinta trečiasis asmuo S. G., vairavusi automobilį MITSUBISHI SPACE WAGON v/n ( - ) kurio valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Ieškovo 2009-02-27 sprendimu šis nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir I. Š. buvo laikinai nedarbinga ir jai paskirta 21121,80 Lt dydžio ligos pašalpa, o 2009-08-07 sprendimu jai buvo paskirta 10409,71 Lt dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Atsakovas ieškovui grąžino 21121,80 Lt, tačiau atsisakė sugrąžinti 10409,71 Lt dydžio netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-10 nutartimi civilinėje Nr. 2A-32/2009, pagal kurią buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl draudimo išmokas išmokėjusių valstybinio socialinio draudimo įstaigų reikalavimų apimties ribų nustatymo. 2012-04-18 Konstitucinis Teismas nutarimu nutraukė bylos dalį dėl CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų, tiek, kiek pagal pareiškėjus, jose nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, ir tiek, kiek pasak pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo, joje nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, sąvokos, atitikties Konstitucijai, o taip pat ir dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatų tiek, kiek joje nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, kadangi pateikti prašymai nežinybingi Konstituciniam Teismui, o sutinkamai su CK 6.290 str. 1 d. nuostatomis, į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos ne visos socialinio draudimo išmokos, o tik išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. Taigi atsakovas turi grąžinti ieškovui 10409,71 Lt sumą už trečiajam asmeniui išmokėtą netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją.

5UAB DK „PZU Lietuva“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pagal CK 6.290 str. 3 d. nuostatas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, ieškovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, tačiau toks reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime konstatavo, jog sutinkamai su CK 6.290 str. 3 d. nustatytu teisiniu reguliavimu, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jo dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Taigi socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti, o reikalavimai dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų grąžinimo gali būti tenkinami tik nustačius, jog pastarosios yra lygios nuketėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai žalai arba mažesnės už ją. Todėl turi būti konstatuota, jog ieškovo nukentėjusiajai išmokėtos socialinio draudimo išmokos, iš dalies ar pilnai grąžina ją į tą turtinę padėtį, kurioje ji buvo prieš kelių eismo įvykį, bet nesudaro sąlygų nepagrįstam jos praturtėjimui, be to, remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 str., ieškovo išmokėta vienkartinė socialinio draudimo išmoka nėra siejama su objektyviai įrodytu ir konstatuotu negautų pajamų praradimo faktu. Negautas pajamas atsakovas trečiajam asmeniui kompensavo ieškovo išmokėta ligos pašalpa, ir kurią atsakovas grąžino ieškovui ne ginčo tvarka. Todėl tenkinus ieškinį bus paneigtas civilinės atsakomybės kompensacinis tikslas, o ieškovui bus suteikta daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius.

6Trečiasis asmuo S. G. palaikė atsakovo išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-07 sprendimu ieškinį tenkino – išieškojo iš UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai 10409,71 Lt sumą už išmokėtą netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. Padarė išvadą, jog ieškovas norminių aktų tvarka pilnai įrodė nukentėjusiajai I. Š. 10409,71 Lt sumai apskaičiuotos bei išmokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos pagrįstumą bei teisėtumą, o atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kad visgi ginčijama išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija yra nepagrįsta ir tokiu būdu sudaro teisines sąlygas nukentėjusiajai I. Š. į nepagrįstą jos praturtėjimą. Sužalojus asmens sveikatą, asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė ir tokiais atvejais asmeniui padaroma ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, todėl teisės aktai, kuriuose yra įtvirtintas piniginių kompensacijų išmokėjimas dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo atvejais, turi būti vertinami kaip specialieji teisės aktai, nustatantys sveikatai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo specialias metodikas, be to, tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais yra taikomas abstraktus kriterijus – išmokėta draudimo išmoka (t. y. kompensacija) yra apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus ir dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (t. y. kompensacija) visiškai kompensuoja padarytą žalą (LAT 2008-11-17 nutartis Nr. 3K-7-496/2008).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismas neanalizavo argumentų, jog išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija yra/turėtų būti skirta nukentėjusio asmens negautoms pajamoms atlyginti. Teismas prilygino socialinio draudimo išmokos paskirtį ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau netekto darbingumo vienkartinė kompensacija gali būti skirta vien tik turtinių nuostolių (negautų pajamų) kompensavimui, neatsižvelgiant į kitus nukentėjusiojo asmens praradimus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog I. Š. išmokėtas draudimo atlyginimas visiškai kompensuoja padarytą žalą, kadangi nesigilino į atsakovo argumentus, jog ši išmoka neatlieka kompensacinės paskirties, o pagerina nukentėjusiosios turtinę padėtį. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime neatmetė galimybės, jog tam tikrais atvejais mokama socialinio draudimo išmoka gali būti didesnė nei realiai nukentėjusiojo asmens pairta turtinė žala. Tai automatiškai nereiškia šios išmokos neteisėtumo, dėl ko, atsakovas neįrodinėjo ir neturėjo įrodinėti, jog 10409,71 Lt ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo nepagrįstai. Tačiau išmokėtos išmokos dydžio įvertinimas negautų pajamų kompensavimo aspektu yra svarbus ir būtinas apsprendžiant ieškovo atgręžtinį reikalavimo apimties klausimą, kurio teismas neanalizavo. Net pati nukentėjusioji neturi jokios tiesioginio reikalavimo teisės į draudiką išmokėti draudimo išmoką, nesiejant jos su objektyviu žalos vertinimu ir apskaičiavimu. Todėl nei draudikas, nei atsakingas už žalą asmuo nėra įpareigoti atlyginti daugiau žalos negu jos padaryta.

11VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės normas, tinkamai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimu, laikėsi kasacinio teismo suformuotos praktikos.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

14Dėl įvykio aplinkybių, kurio metu nukentėjo I. Š. tarp šalių ginčo nėra, taip pat tarp šalių nebuvo keliama ginčas dėl pripažinimo, jog I. Š. nukentėjo pakeliui iš darbo. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjant ginčą nagrinėtina tik tai, ar išmokėjus I. Š. kompensaciją dėl darbingumo netekimo, atsakovas, kaip apdraudęs įvykio kaltininkės S. G. civilinę atsakomybę, privalo ieškovui atlyginti išmokėtos kompensacijos sumą 10409,71 Lt. Taigi ginčas iš esmės yra dėl įstatymo aiškinimo.

15Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi ieškovė, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas nukentėjusiajai, yra įgijusi teisę reikalauti iš atsakovo sumų, kurias turėtų nukentėjusiajai atlyginti įvykio kaltininkė S. G. Atsakovė ginčija, jog netekto darbingumo vienkartinė kompensacija negali būti priskiriama prie nukentėjusiajai padarytos žalos dydžio, kadangi ši kompensacija nepatvirtina, kad nukentėjusioji neteko tokio dydžio atlyginimo dalies, tokia kompensacija gali būti priskirta prie neturtinės žalos, kurios atlyginimo draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį neprisiima.

16Pagal CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimu byloje Nr. 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-12/2011-13/2011-24/2011 išaiškinta, jog socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į atsakingą draudiką dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į atsakingą draudiką dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

17Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 str. 3 d. teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines ieškomas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taigi įstatymu reglamentuota, kad žalos dydis reiškia ne tik bylos nagrinėjimo metu paskaičiuotą realiai patirtą žalą, tačiau, sveikatos sužalojimo atveju, ir žalos atlyginimą į ateitį dėl netekto darbingumo.

18Kaip tvirtina Darbingumo lygio nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN Nr. 0010939, ryšium su autoįvykiu, nukentėjusiajai I. Š. 2009-07-21 nustatytas 25 procentų netektas darbingumas (b. l. 15). Kompensuojant netektą darbingumą 2009-08-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. SNADG-98 jai skirta 10409,71 Lt vienkartinė kompensacija (b. l. 142-143). Kompensacija skirta remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 str. 2 d. kuriame nustatyta, jog jei nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20 procentų, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti. Taigi šiuo įstatymu nustatyta, jog nuostoliai, kuriuos drausti asmenys patiria dėl darbingumo netekimo, apskaičiuojami ir išmokami vieną kartą ir tokia kompensacija dengia nukentėjusiojo patiriamus nuostolius (žalą) dėl darbingumo netekimo į priekį. Todėl pirmosios instancijos sprendimas, įskaičiuojantis šią kompensaciją į žalos, patirtos autoįvykio metu, dydį, yra visiškai pagrįstas. Darbingumo netekimo kompensavimą prie neturtinės žalos priskirti yra visiškai nepagrįsta. Taigi netekto darbingumo kompensacija yra nukentėjusiai padarytos žalos dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 išaiškinta, kad subrogacijos apimtis dėl socialinio draudimo išmokų, išmokėtų nukentėjusiajam remiantis įstatymų nustatyta tvarka, gali būti mažinama tik tuo atveju, jei ji viršija draudimo sutartyje nustatytą žalos atlyginimo ribą. Atsakovas nepateikė prieštaravimo, kad nukentėjusiajai išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija draudimo sutartyje nustatytą žalos atlyginimo ribą. Todėl naikinti teismo sprendimą pagrindo nenustatyta.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. 1. Ginčo esmė... 4. VSDFV Klaipėdos skyrius prašė priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“... 5. UAB DK „PZU Lietuva“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pagal CK... 6. Trečiasis asmuo S. G. palaikė atsakovo išdėstytus argumentus ir prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-07 sprendimu ieškinį tenkino –... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės... 11. VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 14. Dėl įvykio aplinkybių, kurio metu nukentėjo I. Š. tarp šalių ginčo... 15. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 16. Pagal CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo... 17. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas,... 18. Kaip tvirtina Darbingumo lygio nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimą palikti nepakeistą....