Byla 3K-3-255-219/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ir atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Eigulių topolis“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „Presto prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Palink“, uždarajai akcinei bendrovei R. Meškos firmai, R. M., uždarajai akcinei bendrovei JAS, Violetos Zagorskienės projektavimo ir konsultavimo individualiai įmonei dėl administracinių aktų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami kultūros paveldo apsaugą, statybą, procesinį teisės kreiptis į teismą terminą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. A-2488 „Dėl žemės sklypo Laisvės al. 90, 92 detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 18 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybos leidimą Nr. 38-3 GR900-75; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 7 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybos leidimo versiją Nr. 38-3 GR900-75/1; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 17 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybas leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-110617-00463; leisti statytojui UAB „Eigulių topolis“ per teismo nustatytą terminą, pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti pastato Kaune, Laisvės al. 90, neteisėto detaliojo plano ir statybos leidimų pagrindu rekonstruotą statinio dalį; jeigu per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas reikalavimas perstatyti rekonstruotą statinio Kaune, Laisvės al. 90, dalį, ją nugriauti statytojo lėšomis; teismui nusprendus, kad ieškovas praleido terminą administraciniams aktams ginčyti, terminą atnaujinti.

7Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 40-6-1267 (toliau – 2008 m. projektavimo sąlygų sąvadas) ginčo pastatui projektuoti išduotas pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 13 punktą (sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti buvo pakeistos po 2008 m. projektavimo sąlygų sąvado išdavimo). Pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka STR 1.05.06:2005 8.4 punkte ir paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.06.01:2007 17–20 punktuose nurodytų reikalavimų. 2008 m. projektavimo sąlygų sąvadas išduotas pažeidžiant STR 1.05.07:2002 13 punkto, 49 punkto reikalavimus, Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Nors pastatas pagal STR 1.01.06:2002 5.4 punktą turėjo būti priskirtas ypatingų statinių kategorijai, bet 2009 m. vasario 3 d. išduotose sąlygose Nr. AS-40-6-1267-1 nurodyta statinio kategorija – neypatingas statinys. 2008 m. techninio projekto aiškinamajame rašte neteisingai nurodyta: sklypo užstatymo plotas – 621,55 kv. m, sklypo užstatymo tankis – 43 proc., sklypo užstatymo intensyvumas – 1,2. O pagal STR 1.05.06:2005 5 priede nurodytą šių rodiklių skaičiavimo ir pateikimo tvarką sklypo užstatymo plotas – apie 950 kv. m, užstatymo tankis – 65 proc., užstatymo intensyvumas – 2,4. 2008 m. techniniame projekte trūksta: projekto dokumentų sudėties žiniaraščio, kuriame būtų nurodyta, kokios nagrinėjamo projekto dalys parengtos; projektavimo užduoties, bendrosios techninės specifikacijos, kitų projekto dalių rengėjų kvalifikacijos atestatų; duomenų, ar parengta pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis (2008 m. techninio projekto antraštiniame lape nurodyta pastato kategorija – neypatingas statinys); numatomo rekonstruoti pastato konstrukcijų tyrimo dokumentų. 2008 m. techninis projektas parengtas pažeidžiant STR 1.05.06:2005 8.6, 32.1.1 punktų ir 5 priedo reikalavimus. Pastato, esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vietovėje – Naujamiestyje, 2008 m. techninis projektas parengtas be projektinių pasiūlymų, nesant rekonstruojamo pastato konstrukcijų tyrimų, matavimų, jų techninės būklės vizualinio įvertinimo dokumentų. Tuo pažeidžiami 2008 m. techninio projekto rengimo metu galiojusių Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto, STR 1.05.06:2005 8.4 ir 8.7.4 punktų esminiai reikalavimai. Projektuotojui neparengus pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies buvo pažeisti STR 1.05.06:2005 35, 36 ir 44.2 punktų reikalavimai. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys nustatė prieštaringas pastato rekonstrukcijos sąlygas; kvalifikuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai, architektūros ir urbanistikos ekspertai išsakė skirtingą nuomonę ir siūlymus dėl pastato rekonstravimo architektūrinės išraiškos. Statytoja nepateikė (projektuotoja neparengė) už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos suderintų konkrečių projektinių pasiūlymų. Projektuotojas rengdamas 2008 m. techninį projektą, neįvykdė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2008 m. sąlygose nurodyto reikalavimo. Kauno nuolatinė statybos komisija priėmė sprendimą išduoti 2009 m. vasario 18 d. ir 2009 m. spalio 7 d. statybos leidimus, pažeisdama STR 1.07.01:2002 16.2 punkte nustatytus reikalavimus, nes 2008 m. techninio projekto sudėtis ir apimtis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Projektuotojas, keisdamas 2008 m. techninio projekto sprendinius, dėl kurių keičiasi pastato aukštis, bendras plotas, parengė 2010 m. techninį projektą. 2010 m. techniniame projekte nėra: dokumentų sudėties žiniaraščio, projektavimo užduoties, statinio projekto patvirtinimo dokumento, bendrosios techninės specifikacijos, 2010 m. techninio projekto dalių vadovų kvalifikacijos atestatų. Tuo pažeidžiami STR 1.05.06:2005 8.6, 59 punktų ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimai. 2010 m. techniniame projekte nėra pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies. Projekto sudėtis, apimtis, detalumas neatitinka STR 1.05.06:2005 nustatytų reikalavimų. Nepateikti 2010 m. techninio projekto ekspertizės aktas, statytojo 2010 m. techninio projekto patvirtinimo dokumentas, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis. Tuo pažeidžiami Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 8 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir STR 1.05.06:2005 44.2 punkto reikalavimai. 2010 m. techniniame projekte nenurodyta statinio kategorija. Statytojo 2009 m. gruodžio 9 d. prašyme išduoti statybos leidimą nurodyta „ypatingas statinys“. Statybos leidimui gauti statytojo pateikti ne visi reikalaujami dokumentai, t. y. buvo pažeista Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis. 2010 m. lapkričio 15 d. statybos leidime neteisingai nurodyta statinio kategorija – neypatingas, tuo pažeidžiama STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.4 punkto nuostata. Pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalies 1 punktą, 2010 m. statybos leidimas išduotas statytojui nepateikus ypatingo statinio projektavimo atveju privalomo 2010 m. techninio projekto ekspertizės akto, 2010 m. techninio projekto patvirtinimo dokumento, tuo pažeidžiami Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 8 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Nepateikus pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies, pažeistas STR 1.07.01:2010 7 punkto reikalavimas. Nors 2011 m. statybos leidimas buvo koreguojamas tik taisant technines klaidas, tačiau nurodyti esminiai pažeidimai, padaryti išduodant ankstesnius statybos leidimus, lėmė ir 2011 m. leidimo neteisėtumą. Detaliuoju planu ir minėtaisiais statybos leidimais leidus rekonstruoti pastatą, buvo pažeista valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingoji savybė (užstatymo tūris) ir pažeistos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 ir 4 dalys. Ieškovas mano, kad įstatyme nustatyto termino administraciniams aktams ginčyti nepraleido. Jeigu teismas manytų, kad administracinio akto apskundimo vieno mėnesio terminas vis dėlto buvo praleistas, ieškovas prašo šį terminą atnaujinti.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Dėl ieškinio senaties. Teismas nurodė, kad atsakovas Kultūros paveldo departamentas 2011 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (1.29) 2-1137, adresuotu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, prašė kreiptis į administracinį teismą dėl ginčo detaliojo plano ir statybos leidimų panaikinimo. Pareikšto ieškinio pagrindas dėl kultūros paveldo apsaugos normų pažeidimo yra tapatus šio rašto turiniui. Teismas sprendė, kad informaciją apie galimus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus prokuratūra sužinojo 2011 m. gegužės 13 d. ir nuo šios datos skaičiavo ieškinio senaties terminą. Ieškinys teismui pateiktas 2012 m. sausio 31 d. Teismas konstatavo, kad prokuroras praleido nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, prašymo atnaujinti šį terminą netenkino.

11Dėl detaliojo plano. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prokuratūros pavedimu atliko patikrinimą ir nustatė, kad, tvirtinant detalųjį planą, buvo atliktos visos rengimo proceso metu galiojusiuose detaliųjų planų rengimą reglamentavusiuose teisės aktuose nustatytos planavimo procedūros ir jos iš esmės atitiko šių teisės aktų reikalavimus, detaliojo plano sprendiniai atitiko planavimo sąlygas ir iš esmės atitiko detalųjį teritorijų planavimą tuo metu reglamentavusių teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, neprieštaravo teritorijų planavimą reglamentavusiems teisės aktams, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

12Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 18 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduoto statybos leidimo Nr. 38-3 GR900-75 ir 2009 m. spalio 7 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduoto statybos leidimo versijos Nr. 38-3 GR900-75/1, 2011 m. birželio 17 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduoto statybas leidžiančio dokumento Nr. LNS-21-110617-00463 panaikinimo. Teismas sprendė, kad, išduodant statybos leidimus, buvo padaryti neesminiai pažeidimai, tačiau toliau derinant projektus, techninę dokumentaciją trūkumai buvo taisomi. Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė paaiškino, kad šiuo metu pagal paskutinį statybos leidimą statinys atitinka keliamus reikalavimus. Statybos leidimai negali būti panaikinti vien dėl formalių pažeidimų. Teismo nuomone, griauti antstatą dėl buvusių pažeidimų, kurie buvo ištaisyti, nėra ekonomiška ir tikslinga.

13Dėl vertingosios savybės – užstatymo tūrio. Ieškovas nurodo, kad išduodant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeistos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatos, arba kaip tai buvo įvardyta – detaliojo plano ir statybos leidimų sprendiniai pažeidė Naujamiesčio, kaip saugomos vietovės, vertingąją savybę – užstatymo tūrį. Ginčo pastatas nėra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą kaip atskiras objektas, jam nėra nustatytos vertingosios savybės. Šiuo atveju nurodytam pastatui gali būti taikoma kultūros paveldo apsauga tik tiek, kiek tai susiję su nekilnojamąja kultūros vertybe – vietove – Naujamiesčiu. Ieškovas ir atsakovas Kultūros paveldo departamentas nurodo, kad užstatymo tūris administracinių aktų rengimo ir patvirtinimo (išdavimo) metu buvo vertingoji Naujamiesčio savybė, kuri buvo nustatyta apibrėžta dosjė. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba tik 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatė kultūros paveldo vietovės – Naujamiesčio – vertingąsias savybes. Taigi, priimant beveik visus ginčijamus administracinius aktus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar nebuvo nustačiusi Naujamiesčio, kaip kultūros vertybės, vertingųjų savybių. Dosjė nustatytas gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis nebuvo įrašyti nekilnojamojo kultūros paveldo registre. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatant vertingąsias savybes, tokios vertingosios savybės kaip gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis nenurodytos ir nenustatytos. Teismo vertinimu, nesant tokios vertingosios savybės kaip užstatymo tūris, negalėjo būti padaryti ieškinyje nurodomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai. Dosjė yra tipinis, abstraktus apskaitos dokumentas, parengtas neatlikus išsamių tyrimų, nenustačius išlikusių saugotinų autentiškų objektų, elementų ar fragmentų, neatlikus inventorizacijos ir visapusiško visų teritorijoje esančių statinių įvertinimo. Dosjė nurodytas vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, – užstatymo tūris ir jo išsaugojimas reikštų draudimą Naujamiesčio teritorijoje ne tik statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus bei atkurti nugriautus, bet taip pat griauti menkaverčius, darkančius autentišką urbanistinę sandarą, nes taip galėtų pakisti užstatymo tūris. Kultūros paveldo centro 2011 m. balandžio 21 d. rašte Nr. (6.3.)-2 nurodyta, kad Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, pagrindinė dosjė buvo parengta 1999 m.; joje nurodytos informacijos kategoriškumo laipsnio dabar išmatuoti nebeįmanoma. Šio objekto dosjė skiriasi nuo apsaugos reglamento, kuris turėjo būti parengtas. Kultūros paveldo centro 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. (6.1.)-2-121 nurodoma, kad kultūros vertybės pagrindinė dosjė yra ne priežiūros, tvarkymo ir naudojimo, o apskaitos dokumentas. Jis negali būti prilygintas, sutapatintas su šios vertybės apsaugos reglamentu. Jame nėra vertingųjų savybių sąvokos. Dosjė rengimo metu galiojusio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas yra šios vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygų nustatymo pagrindinis dokumentas. Apsaugos reglamente taip pat nurodomi pagrindiniai vertybės apskaitos duomenys – jos sudėtis ir apimtis, pagrindiniai kultūrinės vertės požymiai, visuomeninė reikšmė ir teritorija. Naujamiesčio, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės – vietovės, apsaugos reglamentas neparengtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-2406/2012, pažymėjo, kad Kultūros vertybės pagrindinė dosjė buvo parengta 1999 m. ir joje nurodytos informacijos kategoriškumo laipsnio išmatuoti neįmanoma. Kultūros vertybės pagrindinė dosjė vertinama ne kaip priežiūros, tvarkymo ir naudojimo, o apskaitos dokumentas, kuris negali būti prilygintas, sutapatintas su šios vertybės apsaugos reglamentu. Kultūros paveldo vietovės (Naujamiesčio) vertingosios savybės nustatytos Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313. Dosjė nurodoma, kad Naujamiesčio teritorijoje yra vertinga: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, atskiri užstatymo fragmentai. Sąvoka „vertingoji savybė“ nurodo kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožą, vertingą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dosjė nėra vartojama sąvoka „vertingoji savybė“, joje tik nurodoma, kas Naujamiesčio teritorijoje yra vertinga. Dosjė sąvoka „užstatymo tūris“ negali būti vartojama vertinant vietovės tūrį. Kadangi nėra įmanoma suskaičiuoti, koks yra vietovės (nagrinėjamu atveju – Naujamiesčio) tūris, tai šio tūrio keitimas negali būti draudžiamas. Priešingu atveju vietovėje nebūtų galima daryti jokių architektūrinių pakeitimų, tačiau miestas yra nuolat kintanti ir besiplečianti struktūra, taip pat to nedraudžia nė vienas galiojantis įstatymas. Užstatymo tūrio ir pobūdžio verte galėtų būti įvardyta vietovės tūrinė kompozicija, gatvių išklotines sudarančių pastatų tūriai, vietovės panoramos ir siluetai, t. y. vertės kriterijumi galėtų būti Naujamiesčio, kaip visumos, pokytis, vertinamos turėtų būti vertingosios savybės, tačiau nagrinėjamu atveju jos aiškiai nustatytos nebuvo. Dosjė abstrakčiai nustatė būtent Kauno miesto istorinės dalies, kaip teritorijos, vertingąsias savybes, o ne objekto Kaune, Laisvės al. 90, kaip kultūros paveldo objekto, vertingąsias savybes. Vietovės tūris gali pakisti pastačius antstatą. Tačiau nėra duomenų, koks buvo vietovės tūris iki pastatant antstatą. Taip pat nėra duomenų, kiek pakinta tūris nugriovus pastatą. Griaunant pastatus taip pat keičiasi vietovės tūris. Teismo nuomone, tiksliai įvardyti, kaip pasikeitė vietovės tūris vienus pastatus griaunant, kitus – statant, nėra galimybės. Teismas sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15Dėl detaliojo plano. Byloje nustatyta, kad detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas patenka į kultūros vertybės Kauno miesto istorinę dalį, vadinamą Naujamiesčiu. Kultūros vertybė, kaip vietovė, į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 292 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“. Kauno miesto savivaldybės administracija 2007 m. liepos 5 d. parengė ir patvirtino planavimo sąlygų sąvadą Nr. R-6323 detaliojo planavimo dokumentui rengti. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2007 m. birželio 22 d. sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 173 nurodoma, kad galimas pastato tūrio kėlimas iki 19 m (2 a.), tinkamai priderinus tūrį. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos 2008 m. vasario 5 d. posėdyje buvo nuspręsta pritarti pateiktiems projektiniams pasiūlymams dėl pastato Laisvės al. 90 rekonstrukcijos, pritaikant jį viešbučiui. 2008 m. vasario 18 d. atliktas ginčo pastato pertvarkymo į viešbutį idėjinių projektinių variantų vertinimas, jį atliko nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertas. Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos Kompleksinio derinimo protokolu 2008 m. kovo 12 d. Nr. 40-12-SK101 detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas ir su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyriausiąja specialiste. Tai atitiko Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimus, kad teritorijų, kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, detalieji planai tvirtinami, kai yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovų pasirašytas Nuolatinės statybos komisijos protokolas, kuriuo rekomenduojama planą tvirtinti. Teisėjų kolegija nurodė, kad detalusis planas buvo rengiamas vadovaujantis Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio išduotomis planavimo sąlygomis, teisės aktų nustatyta tvarka suderintas minėtos už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos, patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje bei jam buvo išduotas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas su teigiama patikrinimo išvada, todėl yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, neprieštaravo teritorijų planavimą reglamentavusiems teisės aktams ir, teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštaravo ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

16Dėl vertingosios savybės – užstatymo tūrio – reikšmės ginčijamų detaliojo plano ir statybos leidimų teisėtumui. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2007 m. birželio mėnesį Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 173 leidžiamas pastato tūrio kėlimas iki 19 m (2 a.), tinkamai priderinus tūrį. Tokios išduotų sąlygų nuostatos, ieškovo manymu, pažeidžia kultūros vertybės dosjė ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, o vėlesni veiksmai yra neteisėti. Byloje nustatyta, kad pastatas Kaune, Laisvės al. 90, nėra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą kaip atskiras objektas ir jam nėra atskirai nustatytos vertingosios savybės, todėl minėtam pastatui gali būti taikoma kultūros paveldo apsauga tik tiek, kiek tai susiję su nekilnojamąja kultūros vertybe – vietove – Naujamiesčiu. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo taryba tik 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatė vietovės – Naujamiesčio – vertingąsias savybes. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant beveik visus ginčijamus administracinius aktus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar nebuvo nustačiusi Naujamiesčio, kaip kultūros vertybės, vertingųjų savybių. Dosjė nurodytas gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatant vertingąsias savybes, tokios vertingosios savybės kaip gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis nenurodytos ir nenustatytos. Nebuvus ir nesant tokios vertingosios savybės kaip užstatymo tūris, negalėjo būti padaryti ir apelianto nurodomų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo normų pažeidimai. Kultūros paveldo centro 2011 m. balandžio 21 d. rašte Nr. (6.3.)-2 nurodyta, kad Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, pagrindinė dosjė buvo parengta 1999 m. Joje nurodytos informacijos kategoriškumo laipsnio dabar išmatuoti nebeįmanoma. Šio objekto pagrindinė dosjė skiriasi nuo apsaugos reglamento, kuris Naujamiesčiui turėjo būti parengtas. Kultūros paveldo centro 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. (6.1.)-2-121 nurodoma, kad kultūros vertybės pagrindinė dosjė yra ne priežiūros, tvarkymo ir naudojimo, o apskaitos dokumentas. Jis negali būti prilygintas, sutapatintas su šios vertybės apsaugos reglamentu. Jame nėra vertingųjų savybių sąvokos. Dosjė rengimo metu galiojusio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamosios vertybės apsaugos reglamentas yra šios vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygų nustatymo pagrindinis dokumentas. Apsaugos reglamente taip pat nurodomi pagrindiniai vertybės apskaitos duomenys – jos sudėtis ir apimtis, pagrindiniai kultūrinės vertybės požymiai, visuomeninė reikšmė ir teritorija. Naujamiesčio, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės – vietovės, apsaugos reglamentas neparengtas. Pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A525-2406/2012, kurioje teismas, nagrinėdamas dosjė įtaką ginčijamiems aktams, konstatavo, kad detaliuoju planu ir statybos leidimu leidus padidinti pastato aukštingumą nebuvo padaryti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimai.

17Dėl ginčijamų statybos leidimų. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad nebuvo atlikta paveldosaugos (specialioji) ekspertizė pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalį. Teisėjų kolegija nurodė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta paveldosaugos (specialioji) ekspertizė atliekama kultūros paveldo statiniui. Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo pastatas nėra nei kultūros paveldo statinys, nei kultūros paveldo objektas (šiam pastatui nenustatytos jokios vertingosios savybės), todėl sprendė, kad ginčo pastato projektui neturėjo būti taikomi paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės reikalavimai. Pateikus derinti ginčo pastato techninį projektą Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniam padaliniui, 2009 m. sausio 9 d. raštu Nr. 2K-34 ši įstaiga suformulavo papildomus reikalavimus, t. y. pateikti projekto poveikio kultūros paveldo objektui – Naujamiesčiui (unikalus kodas 22149) analizę. Analizė buvo atlikta 2009 m. sausio 29 d. Šios analizės pagrindu techninis projektas buvo taisomas ir 2009 m. vasario 2 d. ekspertė rekomendavo projektą derinti. Ieškovo teigimu, projektinių pasiūlymų rengimo privalomumą nustato 2007 m. birželio 4 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-329 patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos taisyklių“ 17–19 punktai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šis reglamentas yra taikomas kultūros paveldo objektams, o ginčo pastatas nėra kultūros paveldo objektas, sprendė, kad projektiniai pasiūlymai nebuvo būtini. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad projektiniai pasiūlymai įvertinti 2008 m. vasario 5 d. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje. Prieš 2011 m. birželio 17 d. išduodant statybas leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-110617-00463, buvo pakartotinai parengta ir 2010 m. liepos 15 d. su Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padaliniu suderinta projektinių pasiūlymų byla. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde be pagrindo nurodoma, kad 2010 m. lapkričio 15 d. statybos leidime neteisingai nurodyta statinio kategorija – neypatingas, tuo pažeista STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.4 punkto nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad statybos leidime nurodytas lovų skaičius – 67 vienetai, viešbutyje dirba 4 aptarnaujantys asmenys, vienu metu pastate negali būti daugiau kaip 100 žmonių, STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.4 punkto nuostata nepažeista. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 23 d. išvadoje nurodoma, jog tokie pažeidimai, kaip statinio projektavimo užduoties, techninio projekto dokumentų sudėties žiniaraščio nebuvimas, statinio bendrųjų rodiklių netikslus nurodymas, laikytini neesminiais.

18III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010; kt.). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2011 m. gegužės 13 d. rašte nurodyti pažeidimai buvo itin abstraktaus pobūdžio, todėl prokuroras, rinkdamas duomenis, ne kartą kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir Kultūros ministeriją. Be to, ieškinys buvo grindžiamas ne tik kultūros paveldo apsaugą, bet ir statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, todėl ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012 m. sausio 4 d., kai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo gauta išvada dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Teismai neatnaujindami, jų nuomone, praleisto termino, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Naujamiesčio, kaip kultūros paveldo vietovės, apsauga yra viešasis interesas, kuris turi būti ginamas prioritetiškai ir praleistas terminas turi būti atnaujintas.

212. Teismai pažeidė CPK 176–185, 263, 265 straipsnius, nes, pripažindami Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 11 d. įsakymo dėl detaliojo plano patvirtinimo teisėtumą, nevertino ieškovo argumentų, kad šis įsakymas pažeidžia ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pastebėtina ir tai, kad net Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 23 d. išvadoje, kuria rėmėsi teismai, atmesdami ieškinio dalį dėl šio įsakymo pripažinimo neteisėtu, tiesiogiai nurodė, kad detaliojo plano nevertino kultūros paveldo apsaugos aspektu, nes yra nekompetentinga tai atlikti. Ginčo pastatas yra kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, dalis. Leidus paaukštinti pastatą dviem aukštais, buvo pažeista nekilnojamosios kultūros vertybės (Naujamiesčio) vertingoji savybė – užstatymo tūris, nurodyta 1999 m. pagrindinėje dosjė, taip pat ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis bei 19 straipsnio 2 dalis. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatytos (patikslintos) Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingosios savybės: 1) planavimo sprendiniai – plano struktūra – stačiakampio reguliaraus gatvių tinklo su trimis šachmatiškai išdėstytomis kvadratinėmis aikštėmis ir geometrinėje kompozicijoje dominuojančia gatve – Laisvės alėja, planavimo principais suformuota urbanistinė kompozicija su 1847–1918 m. Kauno gubernijos laikmečio carinės Rusijos valdžios ir 1918–1940 m. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikmečio paliktais savais urbanistinio planavimo ir apstatymo pėdsakais (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė); 2) gatvių bei teritorijos autentiško istorinio (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė) mišrus (joje yra ir perimetrinio, ir sodybinio (vilos tipo) apstatymo elementai) apstatymo pobūdis; 3) siluetai – Donelaičio g., Kęstučio g., Laisvės al., Ožeškienės g., V. Putvinskio g., Š ir P kraštinių išklotinių siluetai ir pan. Ginčo pastatas yra nekilnojamosios kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, sudėtinė dalis, nurodytų vertingųjų savybių elementas, urbanistinis elementas, vienas pagrindinių vietovės formantų. Ginčijamų statybos dokumentų pagrindu buvo rekonstruotas ginčo pastatas ir sužalota kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė – istorinio autentiško užstatymo pobūdis (tipas), išreiškiamas užstatymo tūriu ir istorine architektūrine išraiška. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Kultūros paveldo vietovė yra teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka, o ginčo pastatas suprojektuotas atskirai nuo aplinkos, nedera su ja ir todėl daro neigiamą įtaką kultūros vertybei – Kauno miesto istorinei daliai, vadinamai Naujamiesčiu, drastiškai disonuoja su aplinka. Kultūros paveldo vertybės privalo būti saugomos sudarant sąlygas visuomenei jas pažinti ir jomis naudotis. Detaliuoju planu ir statybos leidimais leidus rekonstruoti pastatą, buvo pažeista valstybės saugomos vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingoji savybė (užstatymo tūris) ir taip padaryta neigiama įtaka nekilnojamajai kultūros vertybei bei pažeistos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 ir 4 dalys. Pažymėtina, kad teismai nevertino aplinkybės, jog nebuvo atlikta specialioji ekspertizė pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalį.

223. Teismai, vertindami nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės, atskirų šioje vietovėje esančių pastatų statusą bei jų teisinę apsaugą įtvirtinančių dokumentų reikšmę, besąlygiškai rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais kitoje administracinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios ir kurioje šios civilinės bylos proceso šalys nedalyvavo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-2406/2012), tuo pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą.

234. Teismai, nevertindami dalies ieškinio argumentų dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, pažeidė proceso teisės normas (CPK 176–185 straipsniai, 263 straipsnis), netinkamai aiškino bei taikė statybas reglamentuojančias teisės normas. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad padaryti statybų teisės aktų pažeidimai yra neesminiai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 23 d. išvadoje Nr. 7-(1.15)-2D-17443 aiškiai konstatavo ir posėdžių metu patvirtino, kad didžioji dalis pažeidimų, padarytų išduodant ginčijamus statybų leidimus, yra esminiai ir lemiantys išduotų leidimų neteisėtumą. Teismai nepasisakė dėl ieškovų nurodytų dalies statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, o kitus nepagrįstai vertino kaip neesminius. Jeigu laiku būtų buvusi teisingai nurodyta statinio kategorija, atlikta speciali paveldosaugos ekspertizė bei kiti privalomi dokumentai būtų buvę parengti, kaip to reikalauja teisės aktai, ginčo nebūtų, o ginčo objektas atrodytų visiškai kitaip. Pažymėtina, kad ieškovas siūlė leisti statytojui UAB „Eigulių topolis“ per teismo nustatytą terminą gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ginčo pastato neteisėtų detaliojo plano ir statybos leidimų pagrindu rekonstruotą statinio dalį, o statinio rekonstruotos dalies griovimas nurodyta kaip kraštutinė priemonė.

24Kasaciniu skundu atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: panaikinti 2011 m. birželio 17 d. statybą leidžiantį dokumentą ir įpareigoti statytoją pertvarkyti statinio dalį pagal naujai parengtą projektinę dokumentaciją ir naujai gautus statybą leidžiančius dokumentus. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

251. Teismai turėjo taikyti ne Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, o CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

262. Jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja nors vienas asmuo, nedalyvavęs anksčiau išnagrinėtoje civilinėje ar administracinėje byloje, ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės prejudicinės galios neturi, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais kitoje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.A525-2406/2012), tuo pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą.

273. Kultūros vertybė – Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149), į Kultūros vertybių registrą įrašyta Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 292. Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 kultūros vertybė pripažinta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui, kuriai taikomi imperatyvieji Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimai, draudžiantys naikinti vertingąsias savybes ir autentiškumo požymius. 1999 m. apskaitos dokumentuose (dosjė) nurodyta, kad Naujamiesčio teritorijoje vertinga: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis., 1847 m. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. akte Nr. KPD-RM-1313 nurodytos vertingosios savybės – urbanistinio planavimo ir apstatymo pobūdis, autentiškų pastatų pobūdis, jų vizualinė raiška, statinių kompleksai ir ansambliai, išlikę kultūros paveldo objektai – pavieniai statiniai ir jų priklausiniai, autentiškos gatvių ir kiemų erdvės, jų parametrai, erdvių perspektyvos ir kt. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakyme Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo“ yra aiškiai nustatyta, kad vietovės vertingąja savybe yra pripažįstama ir tūrinė erdvinė struktūra, kuri atskleidžiama per vietovės tūrinės erdvinės struktūros sandarą, užstatymo tipus – stambiatūris, smulkiatūris ir t. t. Šiuo atveju Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatė, kad kultūros paveldo vietovės – Naujamiesčio – vertingosios savybės taip pat yra gatvių ir teritorijos autentiško istorinio užstatymo pobūdis, o saugomu pripažintas autentiškų carinės gubernijos laikotarpio pastatų pobūdis ir jų vizualinė išraiška, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai aiškino, jog ginčo statinys nesietinas su saugomos kultūros vertybės (vietovės) vertingosiomis savybėmis, nėra nei kultūros paveldo objektas, nei kultūros paveldo statinys. Tokia išvada prieštarauja Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktui Nr. KPD-RM-1313. Visiškai nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad užstatymo tūris nėra pripažintas vertingąja savybe, taip pat ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pripažinto vertingąja savybe užstatymo tūrio keitimo nedraudžia nė vienas galiojantis įstatymas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase (išraše iš viešo Kultūros vertybių registro, internetinis adresas <http://kvr.kpd.lt/heritage/>) nurodytas vertingąsias savybes. Teismai ignoravo duomenis, registruotus viešame registre (CKP 182 straipsnio 4 punktas; CK 4.262 straipsnis). Vienu iš ieškinyje pateiktų reikalavimų buvo reikalaujama panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2011 m. birželio 17 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-110617-00463, kurio pagrindu ir yra įvykdytas įstatymo draudžiamas veiksmas – sužalota nekilnojamosios kultūros vertybės pase (išraše iš Kultūros vertybių registro) nurodyta vertingoji savybė – istorinio autentiško užstatymo pobūdis (tipas) išreiškiamas ir užstatymo tūriu, ir istorine architektūrine išraiška, apimantis visą Laisvės alėjoje išlikusį istorinį užstatymą, kurio vienas iš elementų yra kultūros paveldo statinys Laisvės al. 90. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad projekto korekcija buvo atlikta pagal Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2010 m. rugpjūčio 19 d. išduotas specialiąsias projektavimo sąlygas Nr. 2K-1566, vadinasi, toliau projektuojant ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo privalu nepažeisti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatytų vertingųjų savybių, kurias naikinti draudžia įstatymas. Šių aplinkybių teismai nevertino – ir toliau buvo vertinamos teisinio ginčo sprendimui nereikšmingos aplinkybės, vadinamoji dosjė. Kasatoriaus nuomone, dosjė nebegalima buvo vertinti, nes šį apskaitos dokumentą pakeitė kitas – 2009 m. gruodžio 1 d. vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-1313. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, nustatančią, kad iki leidimo išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro patvirtinta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministrų patvirtintais atvejais ir tvarka. Specialiosios ekspertizės atlikimo reikalavimas yra imperatyvusis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo pastatas kultūros paveldo statinys, t. y. paneigė vertinimo tarybos akte įtvirtintas kultūros paveldo vietovės vertingąsias savybes, kur aiškiai nurodyta, kad būtent šis pastatas išreiškia saugomą istorinį užstatymą.

28Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prisidėjo prie atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kasacinio skundo.

29Atsiliepimais į kasacinius skundus atsakovas UAB „Eigulių topolis“ prašo kasacinius skundus atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai į kasacinius skundus grindžiami tokiais argumentais:

301. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas į: pavienius objektus (statiniai); kompleksinius objektus (statinių grupės) ir vietoves. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis yra skirta ir vietovei (tiesiogiai nurodoma: viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama), o Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis skirta nekilnojamojo kultūros paveldo objektams (statiniams ir jų grupėms). Taigi nagrinėjamu atveju taikytinas tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas žaloti kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Pagal šio įstatymo 8 straipsnį kultūros vertybės pasas – tai duomenų registro išrašas, kuriame įrašomi privalomi duomenys: 1) nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimas, jos unikalus kodas, adresas; 2) vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytos vertingosios savybės ir kartu su vertybe saugotinos teritorijos ribos. Toks aktas sudarytas tik 2009 m. gruodžio 1 d. Atsakovo nuomone, iki 2009 m. gruodžio 1 d. nebuvo galimybės pažeisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Iki 2009 m. gruodžio 1 d. buvo priimti šie prokuroro ginčijami administraciniai aktai: 2008 m. liepos 11 d. įsakymas dėl detaliojo plano patvirtinimo; 2009 m. vasario 18 d. statybos leidimas Nr. 38-3 GR900-75; 2009 m. spalio 7 d. statybos leidimas Nr. 38-3 GR900-75/1.

312. Specialioji ekspertizė pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 d. atliekama tik kultūros paveldo statiniui. Ginčo pastatas nėra nei kultūros paveldo statinys, nei kultūros paveldo objektas ir ginčo pastato projektui neturėjo būti taikomi specialiosios paveldosaugos ekspertizės reikalavimai. Pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys nereikalavo atlikti ekspertizės.

323. Sudarius 1999 m. dosjė, buvo priimtas 1999 m. spalio 28 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymas Nr. 292 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“, kuriuo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo įrašyta Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 14 straipsnį konkretūs nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo reikalavimai nustatomi jų apsaugos reglamentuose. Dosjė atliko tik nekilnojamosios kultūros vertybės nustatymo ir įvertinimo funkciją (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 8 straipsnis), neaptardama apsaugos reglamento. Dėl šios priežasties Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys negalėjo pažeisti dosjė reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 5 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A525-2406-12, nagrinėjo dosjė teisinę reikšmę, spręsdamas bylą pagal Kauno apygardos prokuroro pareiškimą ginant viešąjį interesą dėl pastato Laisvės alėjoje, Kaune, tūrio padidinimo, pristatant papildomus aukštus (iki bendro 20,5 m aukščio). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad kultūros vertybės pagrindinė dosjė vertinama ne kaip priežiūros, tvarkymo ir naudojimo, o apskaitos dokumentas, kuris negali būti prilygintas, sutapatintas su šios vertybės apsaugos reglamentu. Kaip jau minėta, kultūros paveldo vietovės (Naujamiesčio) vertingosios savybės nustatytos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313, t. y. jau po ginčijamų aktų priėmimo. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į administracinėje byloje Nr. A525-2406-12 pateiktus išaiškinimus ir suteikė jiems ne res judicata, bet precedento reikšmę, nes šių bylų aplinkybės analogiškos.

334. 2005 m. balandžio 15 d. kultūros ministro įsakymu „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ buvo nustatytas pavyzdinis vertingųjų savybių sąrašas, nurodant, kad vietovės vertingosiomis savybėmis gali būti planavimo sprendiniai (plano struktūra, siluetai, panoramos, perspektyvos, išklotinės, tūrinė erdvinė kompozicija ir pan.). Tokiu būdu dosjė pateikta sąvoka „užstatymo tūris ir pobūdis“ nebeatitiko pavyzdiniame vertingųjų savybių sąraše pateiktos sąvokos „tūrinė erdvinė kompozicija“. 2009 m. gruodžio 1 d. sudarius vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-1313, jame nebevartojama formuluotė „užstatymo tūris ir pobūdis“, o vartojamos tokios formuluotės: „išklotinių siluetai“, „perspektyvos“, „panoramos“, „foninio apstatymo horizontas (iki 26 m) su vienintele Šv. Mykolo Arkangelo - įgulos bažnyčios (soboro) dominante“ ir pan.

345. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai turėjo atskirai vertinti 2011 m. birželio 17 d. Kauno miesto savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-110617-00463 dėl statybos projekto koregavimo, nagrinėdami jį 2009 m. gruodžio 1 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-1313 kontekste. Iš 2009 m. gruodžio 1 d. vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-1313 ieškovas nurodo tris vertingąsias savybes: nei planavimo sprendiniai su šachmatiškai išdėstytomis kvadratinėmis aikštėmis ir geometrinėje kompozicijoje dominuojančia gatve Laisvės alėja, nei gatvių bei teritorijos autentiško apstatymo pobūdis, pasireiškiantis kaip perimetrinis ar sodybinis (vilos tipo) apstatymas, neturi ryšio su ginčo pastato rekonstravimu. Atsakovo nuomone, ginčo pastato du viršutiniai aukštai nepažeidžia Laisvės alėjos kraštinės plokštumos, nes jie atitraukti nuo pirmųjų dviejų aukštų plokštumos, sutampančios su Laisvės alėjos kraštinės išklotine.

356. Ieškovo teigimu, bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl kai kurių argumentų, susijusių su statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Projektiniai pasiūlymai buvo parengti ir 2008 m. vasario 21 d. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio išduotose sąlygose projektavimui jie įvardyti. Griežtos projektinių pasiūlymo formos nenustato ir 2004 m. gruodžio 30 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ 8.4. punktas: projektiniai pasiūlymai – tai eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas. 2008 metų techniniame projekte padaryta techninė klaida neturi jokios reikšmės, nes detaliuoju planu numatytas leistinas užstatymo tankis – 78 proc., o intensyvumas – 3,15. Taigi detaliojo plano reikalavimai nebuvo pažeisti. Rekonstruojamo pastato konstrukcijų tyrimų, matavimų, jų techninės būklės vizualinio įvertinimo dokumentai ir pasirengimo statybai bei statybos organizavimo projekto dalis buvo parengti laiku ir jų kopijos pateiktos į bylą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko tyrimą pagal neišsamią medžiagą, kurią gavo iš Kauno m. savivaldybės statybos skyriaus archyvo. Šie dokumentai buvo saugomi pas statytoją. Ypatingam statiniui privaloma atlikti bendroji statinio projekto ekspertizė (STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“) buvo atlikta 2011 m. birželio 17 d. (aktas Nr. 2/08:11). Ieškovas nurodė nedidelius projektinės dokumentacijos trūkumus, su kuriais atsakovas nesutinka ir kurie nepatenka į viešojo intereso gynimo sritį. Ieškovo nurodyti trūkumai negali lemti sąlygoti statinio pertvarkymo ar būti pagrindas panaikinti statybos leidimą.

36Atsiliepimu į kasacinius skundus atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo kasacinius skundus atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinius skundus grindžiamas tokiais argumentais:

371. Teismai pagrįstai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą ir konstatavo, kad prokuroras šį terminą praleido. Pažymėtina, kad momento, kai prokurorui pakanka duomenų spręsti apie galimą viešojo intereso pažeidimą, nustatymas yra fakto klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadoje nenustatyti esminiai pažeidimai, kurie galėjo suponuoti išvadą apie viešojo intereso pažeidimą, tai išvados gavimo data negali būti termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Jei prokuroras reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas kreiptis į teismą turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

382. Teismai tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl detaliojo plano panaikinimo. Teismai vertino ne tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadą ir galimą nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės (Naujamiesčio) vertingųjų savybių reikšmę ginčijamų administracinių aktų teisėtumui, bet įvertino ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio, kaip institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą ir priežiūrą, dalyvavimą administracinių aktų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procese.

393. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba tik 2009 m. gruodžio 1 d. aktu nustatė kultūros paveldo vietovės – Naujamiesčio – vertingąsias savybes. Taigi, priimant beveik visus ginčijamus administracinius aktus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar nebuvo nustačiusi Naujamiesčio, kaip kultūros vertybės, vertingųjų savybių. 2009 m. gruodžio 1 d. aktu nustatant vertingąsias savybes, tokios vertingosios savybės, kaip gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, nenurodytos. Teismai pagrįstai sprendė, kad, nenustačius tokios vertingosios savybės, kaip užstatymo tūris, negalėjo būti padaryti ir prokuroro nurodomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai.

404. Atsižvelgiant į tai, kad iki išduodant statybos leidimus techniniai projektai buvo parengti vadovaujantis paveldosaugos ekspertų rekomendacijomis, įvertinti ir suderinti paveldosaugos ekspertų, Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamus statybos leidimus, neturėjo pagrindo abejoti projektus derinusių atsakingų institucijų atstovų kompetencija. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos laikė, kad esminiai statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai yra susiję su projektinių pasiūlymų bei tyrimų nebuvimu. Pažymėtina, kad pastato rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai buvo svarstomi jau detaliojo plano rengimo stadijoje. Byloje taip pat pateikti 2001 metais UAB „Įraža“ atlikti konstrukcijų techninės būklės tyrimai. Taigi, darytina išvada, kad esminių statybos leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų išduodant statybos leidinius nebuvo padaryta.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

43Dėl termino kreiptis į teismą

44Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. Neringos savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

45Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią. Prokurorui kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146– 335/2008; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje A261–1502/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010).

46Teismai, nustatę, kad Kultūros paveldo departamentas dėl kultūros vertybių pažeidimo ir viešojo intereso gynimo į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kreipėsi 2011 m. gegužės 13 d., nuo šios dienos skaičiavo Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir pripažino, kad prokuroras, 2012 m. sausio 31 d. pateikdamas ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo, praleido šį terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai nustatė termino pareikšti reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo pradžią, nes neįvertino byloje nagrinėtų teisinių santykių sudėtingumo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prokuroras, iš Kultūros paveldo departamento gavęs duomenų dėl kultūros paveldo objektų tvarkymą reglamentuojančių normų pažeidimo, atliekant pastato Kaune, Laisvės al. 90, rekonstrukciją, atliko paklausimus ir papildomai rinko medžiagą dėl Kultūros paveldo departamento nurodytų pažeidimų pagrįstumo ir pagrindo pareikšti ieškinį. Prokuroras išvadą dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos gavo 2012 m. sausio 4 d. Atsižvelgiant į byloje nagrinėtų faktinių aplinkybių gausą ir teisinių santykių sudėtingumą, laikas, kurį prokuroras užtruko rinkdamas duomenis, reikalingus ieškiniui pateikti, yra pateisinamas ir sudaro pagrindą pripažinti, kad jis pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo surinko 2012 m. sausio 4 d. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad būtent nuo šios dienos skaičiuotinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą ir prokuroras, 2012 m. sausio 31 d. pateikdamas ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo, šio termino nepraleido.

47Dėl kultūros paveldo vietovės (Naujamiesčio) apsaugos

48Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 292 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ į Kultūros vertybių registrą įrašyta Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 8 straipsnį (1994 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. I-733 redakcija) nekilnojamųjų kultūros vertybių pagrindiniai duomenys fiksuojami Kultūros vertybių apsaugos departamento nustatytuose apskaitos dokumentuose ir kompiuterizuotos informacinės sistemos duomenų banke. 1999 m. Kultūros vertybės (Naujamiesčio) pagrindinėje dosjė (apskaitos dokumente) nurodyta, kad vertinga Naujamiesčio teritorijoje: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, atskiri užstatymo fragmentai. Nuo 2005 m. balandžio 20 d. įsigaliojo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kurio 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kultūros ministras kultūros paveldo objektus skelbia saugomais valstybės. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 1.4 punktu kultūros vertybę Naujamiestį (U30) pripažino saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui; 2 punktu nustatė, kad šio įsakymo 1 punkte nustatytos vertybės saugomos remiantis jų apskaitos dokumentais, nustatančiais vertingąsias savybes (vertybės sudėtį, apimtį, vertingas dalis ir elementus), teritorijų ir apsaugos zonų ribas, bei norminiais ir individualiais teisės aktais, nustatančiais apsaugos reikalavimus (priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, konkrečius tvarkymo režimų darbus), kurie galioja tiek, kiek neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms.

49Nuo 2005 m. balandžio 20 d. įsigaliojusio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Kultūros vertybių registre ir pagal jo duomenis sudarytame nekilnojamosios kultūros vertybės pase (registro duomenų išraše) įrašomi šie kiekvienos registruojamos vertybės duomenys: 1) nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimas, jos unikalus kodas, adresas; 2) vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytos vertingosios savybės ir kartu su vertybe saugotinos teritorijos ribos. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatė kultūros paveldo vietovės – Naujamiesčio – vertingąsias savybes. Pažymėtina, kad, be kitų, nustatė ir tokias vertingąsias savybes kaip: planavimo sprendiniai – plano struktūra – stačiakampio reguliaraus gatvių tinklo su trimis šachmatiškai išdėstytomis kvadratinėmis aikštėmis (aikštė prieš Miesto sodą, Vienybės aikštė, Nepriklausomybės aikštė) ir geometrinėje kompozicijoje dominuojančia gatve – Laisvės alėja, planavimo principais suformuota urbanistinė kompozicija su 1847–1918 m. Kauno gubernijos laikmečio carinės Rusijos valdžios ir 1918–1940 m. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikmečio paliktais savais urbanistinio planavimo ir apstatymo pėdsakais, (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė); kvartalų principinis dalijimas sklypais; gatvių bei teritorijos autentiško istorinio (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė) mišrus (joje yra ir perimetrinio ir sodybinio (vilos tipo) apstatymo elementai) apstatymo pobūdis; autentiškų carinės gubernijos laikotarpio pastatų pobūdis, jų vizualinė raiška; Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpio pastatų pobūdis, jų vizualinė raiška; XX a. antrosios pusės sovietinės „orderinės“ architektūros statiniai, jų vizualinė raiška; išlikę kultūros paveldo objektai, objektų vizualinė raiška; statinių kompleksai ir ansambliai, pavieniai išskirtinės vertės statiniai ir jų priklausiniai; siluetai – Donelaičio g., Kęstučio g., Laisvės al., Ožeškienės g., V.Putvinskio g., Š ir P kraštinių išklotinių siluetai ir kt.

50Teisėjų kolegija, įvertinusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. akto Nr. KPD-RM-1313 turinį, sprendžia, kad teismų išvada, jog šiuo aktu nustatant vertingąsias savybes, tokios vertingosios savybės kaip gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis nenurodytos ir nenustatytos, nepagrįsta. Iš pirmiau aptarto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. akto Nr. KPD-RM-1313 turinio matyti, kad šios vertingosios savybės buvo detaliau apibrėžtos.

51Teisėjų kolegijos vertinimu, 1999 m. pagrindinėje dosjė nurodytos Naujamiesčio vertingosios savybės buvo nepakankamai detaliai nustatytos, todėl pripažintina, kad Naujamiestis, kaip kultūros vertybė, nebuvo pakankamai ištirta tol, kol nebuvo priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktas Nr. KPD-RM-1313. Taigi, sprendžiant, ar ginčo dokumentai teisėti, ar pagal juos atliekant ginčo pastato rekonstrukciją nebuvo pažeistos Naujamiesčio vertingosios savybės, būtina remtis ne tik 1999 m. pagrindinės dosjė duomenimis, bet atsižvelgti ir į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktą Nr. KPD-RM-1313, kuriuo vertingosios savybės buvo patikslintos.

52Dėl sąlygų išduoti leidimą atlikti statinio, esančio kultūros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus

53Minėta, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 292 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ į Kultūros vertybių registrą įrašyta Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 1.4 punktu kultūros vertybę Naujamiestį (U30) pripažino saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui.

54Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalį kultūros paveldo statinio projektavimo sąlygos tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Iki leidimo išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro patvirtinta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministrų patvirtintais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant leidimus atlikti darbus. Leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas. Paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158 patvirtintas paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“. Pagal šių taisyklių 3 punktą paveldosaugos (specialioji) ekspertizė yra privaloma, kai nekilnojamojo kultūros paveldo statinio projekte numatomi šio statinio (jo teritorijos) tvarkomieji statybos darbai arba kartu su jais ir tvarkomieji paveldosaugos darbai; rengiamas tik nekilnojamojo kultūros paveldo statinio (jo teritorijos) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas. Pagal šių taisyklių 12 punktą atliekant projekto paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, tikrinama, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius autentiškumo išsaugojimą, kurie nustatyti: Lietuvos Respublikos kultūros ministro tvirtinamais paveldo tvarkybos reglamentais; laikinaisiais apsaugos reglamentais (projektavimo sąlygomis), apsaugos reglamentais (kai tokie išduoti) ir apsaugos sutartimis (kai tokios sudarytos); teritorijų planavimo dokumentais, kitais veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiais dokumentais; specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis; kitais teisės aktais.

55Teismai sprendė, kad ginčo statiniui, esančiam kultūros vertybe pripažintoje kultūros paveldo vietovėje, netaikytina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, nes ginčo statinys nėra kultūros paveldo objektas ar kultūros paveldo statinys. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį kultūros paveldo objektai – pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 40 dalį vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Nors ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė, bet kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios būtent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultūros paveldo objektai (žr. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintą Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą). Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pastato, esančio kultūros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus gali būti pažeistos kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės, toks pastatas laikytinas kultūros paveldo statiniu ir tokio statinio tvarkomųjų statybos darbų projektui privalo būti atlikta paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Priešinga išvada suponuotų, kad kultūros vertybe pripažintoje vietovėje esančių statinių tvarkomieji statybos darbai galėtų būti atliekami netikrinant, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius kultūros paveldo vietovės autentiškumo išsaugojimą.

56Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, spręsdami, kad 2008 m. ir 2010 m. parengtiems ginčo statinio projektams neturėjo būti atliekama paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Prieš 2009 m. vasario 18 d. statybos leidimo Nr. 38-3 GR900-75; 2009 m. spalio 7 d. statybos leidimo Nr. 38-3 GR900-75/1; 2011 m. birželio 17 d. statybas leidžiančio dokumento Nr. LNS-21-110617-00463 išdavimą neatlikus ginčo pastato projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės buvo pažeisti imperatyvieji Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies reikalavimai, nustatyti kultūros paveldo vietovėje esančio statinio tvarkomiesiems statybos darbams, todėl 2009 m. vasario 18 d. statybos leidimas Nr. 38-3 GR900-75; 2009 m. spalio 7 d. statybos leidimo versija Nr. 38-3 GR900-75/1; 2011 m. birželio 17 d. statybas leidžiantis dokumentas Nr. LNS-21-110617-00463 yra neteisėti ir naikintini.

57Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ginčijami statybos leidimai naikintini pažeidus imperatyviuosius Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, dėl kitų kasacinių skundų argumentų nepasisako.

58Jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Šilalės rajono savivaldybės administracija, UAB „Jozita“, bylos Nr. 3K-3-196/2013, 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Zarasų rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2013). Vadovaujantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsakovas per teismo nustatytą terminą turėtų būti įpareigotas užsakyti statinio rekonstrukcijos projekto paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, pagal jos išvadas pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir, esant poreikiui, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas gali būti tinkamai parinktas, tik nustačius ir įvertinus faktines bylos aplinkybes (kiek laiko gali prireikti šiems veiksmams atlikti), bylos dalis dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 46,42 Eur tokių išlaidų. Kadangi skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

62Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 18 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybos leidimą Nr. 38-3 GR900-75; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 7 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybos leidimo versiją Nr. 38-3 GR900-75/1; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 17 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybas leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-110617-00463. Bylos dalį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

63Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami kultūros paveldo apsaugą, statybą, procesinį teisės... 6. Ieškovas prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos... 7. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Dėl ieškinio senaties. Teismas nurodė, kad atsakovas Kultūros paveldo... 11. Dėl detaliojo plano. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 12. Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 18 d.... 13. Dėl vertingosios savybės – užstatymo tūrio. Ieškovas nurodo, kad... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m.... 15. Dėl detaliojo plano. Byloje nustatyta, kad detaliuoju planu suformuotas... 16. Dėl vertingosios savybės – užstatymo tūrio – reikšmės ginčijamų... 17. Dėl ginčijamų statybos leidimų. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio... 18. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašo... 20. 1. Tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino... 21. 2. Teismai pažeidė CPK 176–185, 263, 265 straipsnius, nes, pripažindami... 22. 3. Teismai, vertindami nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės, atskirų... 23. 4. Teismai, nevertindami dalies ieškinio argumentų dėl statybas... 24. Kasaciniu skundu atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 25. 1. Teismai turėjo taikyti ne Administracinių bylų teisenos įstatymo 33... 26. 2. Jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja nors vienas asmuo,... 27. 3. Kultūros vertybė – Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu... 28. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovas Kauno apygardos... 29. Atsiliepimais į kasacinius skundus atsakovas UAB „Eigulių topolis“ prašo... 30. 1. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2... 31. 2. Specialioji ekspertizė pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos... 32. 3. Sudarius 1999 m. dosjė, buvo priimtas 1999 m. spalio 28 d. Kultūros... 33. 4. 2005 m. balandžio 15 d. kultūros ministro įsakymu „Dėl Nekilnojamųjų... 34. 5. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai turėjo atskirai vertinti... 35. 6. Ieškovo teigimu, bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl kai kurių... 36. Atsiliepimu į kasacinius skundus atsakovas Kauno miesto savivaldybės... 37. 1. Teismai pagrįstai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33... 38. 2. Teismai tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškinio... 39. 3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo... 40. 4. Atsižvelgiant į tai, kad iki išduodant statybos leidimus techniniai... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 43. Dėl termino kreiptis į teismą ... 44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Administracinių bylų teisenos... 45. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs... 46. Teismai, nustatę, kad Kultūros paveldo departamentas dėl kultūros vertybių... 47. Dėl kultūros paveldo vietovės (Naujamiesčio) apsaugos ... 48. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos... 49. Nuo 2005 m. balandžio 20 d. įsigaliojusio Nekilnojamojo kultūros paveldo... 50. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo... 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1999 m. pagrindinėje dosjė nurodytos... 52. Dėl sąlygų išduoti leidimą atlikti statinio, esančio kultūros paveldo... 53. Minėta, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių... 54. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalį... 55. Teismai sprendė, kad ginčo statiniui, esančiam kultūros vertybe... 56. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai... 57. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ginčijami statybos leidimai naikintini... 58. Jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 60. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 63. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...