Byla 3K-3-196/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jozita“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai, UAB „Jozita“ dėl statybą leidžiančio dokumento bei pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius; tretieji asmenys: N. G., UAB „Šilalės vandenys“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas į teismą kreipėsi Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies pagrindu (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1544 redakcija, Žin., 2011, Nr. 91-4321) ir prašė panaikinti: 1) Šilalės rajono vyriausiojo architekto 2003 m. spalio 7 d. raštišką suderinimą (toliau – ir Suderinimas), kuriuo pritarta UAB „Jozita“ degalinės projekto pakeitimui, atliekant avarinio ūkio nuotekų išleistuvo linijos ir žiočių vietos korekciją; 2) 2004 m. balandžio 21 d. statinio (degalinės „Jozita“, autoserviso ir buitinių balionų užpildymo posto) pripažinimo tinkamu naudoti akto (toliau – ir Akto) aštuntos dalies „Techniniai rodikliai“ trečią punktą (ūkio kanalizacija); 3) pripažinti savavališka statyba buitinių nuotekų išleistuvo dalį (apie 12 m PVC vamzdžio), pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, įpareigojant atsakovą UAB „Jozita“ savo lėšomis juos nugriauti ir sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigojimo atsakovui teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti teisę ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, patirtas išlaidas išieškant iš UAB „Jozita“.

5Ieškovas nurodė, kad pagal UAB „Klaipėdos projektas“ parengtą projektą atsakovui UAB „Jozita“ 2003 m. gegužės 15 d. išduotas statybos leidimas degalinei statyti dviejuose žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise nuo 2002 m. kovo 13 d. priklausė šios bendrovės direktoriui J. J. Projekto rengimo metu šiuose sklypuose buvo UAB „Šilalės vandenys“ priklausantis avarinis Šilalės miesto fekalinių nuotekų išleistuvas; UAB „Šilalės vandenys“ projekto rengėjams išdavė degalinės kanalizacijos tinklų įrengimo UAB „Jozita“ technines sąlygas Nr. 1/2002, kuriose nurodė išsaugoti teritorijoje esamą arba suprojektuoti ir įrengti naują fekalinių nuotekų išleistuvą. UAB „Jozita“ prašant, Šilalės rajono vyriausiasis architektas 2003 m. spalio 7 d. raštu suderino avarinio ūkio muotekų išleistuvo linijos projekto dalies korekciją, pagal kurią dalis (apie 10 m) linijos ir išleidimo žiotys buvo numatyti nutiesti valstybinėje žemėje, statytojui nepateikus su jos valdytoju – apskrities viršininku (Žemės įstatymas, Žin., 1994, Nr. 34-620) sudarytos sklypo naudojimo inžinerinių tinklų įvedimui ar servituto šiam sklypui, naudojant pastatytą statinį, sutarties, nors toks privalomas reikalavimas buvo įtvirtintas Statybos įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1269 redakcija, Žin., 2002, Nr. 124-5625) 23 straipsnio 6 dalyje. Ieškovo teigimu, projekto vadovas J. T., suprojektavęs inžinerinių tinklų dalį statytojui nepriklausančioje žemėje, pažeidė STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 37.2 punktą; dėl šios priežasties Suderinimą ieškovas vertina kaip neteisėtą ir naikintiną, o įgalioto savivaldybės administracijos tarnautojo rašytinį pritarimą nuotekų išleistuvo linijos projekto dalies korekcijai, kuri buvo numatyta projektavimo sąlygose, – kaip tinkamą statybą leidžiantį dokumentą (2010 m. liepos 2 d. statybos įstatymo Nr. XI-992 redakcija, 23 straipsnio 1 dalies, 4 punktas; Žin., 2010, Nr. 84-4401). Tauragės apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija 2004 m. balandžio 21 d. aktu statinius, buitinių nuotekų trasą kartu su ginčo inžineriniais tinklais pripažino tinkamais naudoti. Valstybinės žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo įrenginiai, perleistas asmeninėn N. G. nuosavybėn Tauragės apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 87-14326 pagrindu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; panaikino Suderinimą ir Akto dalį dėl kanalizacijos, atmetė reikalavimą į valstybinę žemę patenkančią dalį ginčo inžinerinių statinių pripažinti savavališka statyba ir įpareigojo UAB „Jozita“ savo lėšomis nugriauti buitinių nuotekų išleistuvo dalį, esančią šiuo metu N. G. priklausančiame žemės sklype bei sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, ieškovui suteikta teisė įvykdyti UAB „Jozita“ nustatytą įpareigojimą ir iš jo išieškoti išlaidas.

8Be ieškovo nurodytų aplinkybių, teismas taip pat nustatė, kad pagal suderintą degalinės projektą lietaus kanalizacijos išleidimo žiotys buvo numatytos įrengti J. J. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame tvenkinyje. Suderinimu pritarta degalinės projekte numatyto avarinio nuotekų vamzdyno trasos korekcijai, numatant panaikinti esamos nuotekų trasos dalį ir nuo 203 šulinio perjungti nuotekų išleistuvą į antrąjį persipylimo tvenkinį, įrengiant naują vamzdyną ir išleistuvą; suprojektuotą UAB „Jozita“ degalinės nuotekų nuvedimo liniją sudaro 152 m ilgio 400 mm skersmens polivinilchlorido (PVC) vamzdis, keturi šuliniai iš gelžbetoninių surenkamų elementų ir nuotekų vandens išleidimo žiotys. Teismas pažymėjo, kad iš pataisytos kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, jog UAB „Jozita“ degalinės lietaus kanalizacijos išleidimo linija pajungta į avarinę fekalinių nuotekų nuvedimo trasą, nors to degalinės techniniame ir nuotekų trasos koregavimo projektuose nebuvo numatyta; be to, nuotekų nuvedimo linija suprojektuota J. J. priklausančiuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau apie 12 m linijos ir išleidimo žiotys projekte numatyta įrengti valstybiniame žemės sklype, plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Jozita“ direktorius 2004 m. kovo mėn. Šilalės rajono vyriausiajam architektui bei degalinės statybos objekto pridavimo komisijai pateikė žemos įtampos elektros kabelių, ryšių kabelių, vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijos trasų kontrolinę geodezinę nuotrauką, kurioje lietaus kanalizacijos trasa ir išleidimo žiotys parodytos J. J. žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Degalinė „Jozita“, autoservisas ir buitinių balionų postas, buitinių nuotekų trasa su ginčijama nuotekų išleistuvo dalimi pripažinta tinkamais naudoti 2004 m. balandžio 21 d. Aktu.

9Teismas sutiko su ieškovo pozicija tokiais klausimais: 1) Šilalės rajono savivaldybės vyriausiojo architekto rašytinis pritarimas statytojo UAB „Jozita“ degalinės inžinerinių tinklų projekto dalies korekcijai pripažintinas statybą leidžiančiu dokumentu; nuotekų išleistuvo linijos projekto dalies pakeitimas jau buvo numatytas projektavimo sąlygose. Pagal STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (galiojo nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. gruodžio 27 d.) 29 punktą, jeigu statybos arba iki statybos pradžios yra keičiami statinio esminiai projektiniai sprendiniai (statinio paskirtis, vieta, gabaritai, pagrindinės konstrukcijos, fasadų išvaizda, technologija), kuriems pritarė Nuolatinė statybos komisija, statybos leidime ir leidimų registracijos žurnaluose (laikmenose) padaromos žymos apie dalinį projekto pakeitimą; 2) vykdant koreguoto avarinio fekalinių nuotekų išleistuvo statybą, buvo pažeista Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalis (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1269 redakcija, Žin.,2002, Nr. 124-5625); statytojas UAB „Jozita“ nesudarė ir nepateikė sutarčių su apskrities viršininku, kuris pagal Žemės įstatymo (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1136 redakcija, Žin., 2002, Nr. 102-4551) 23 straipsnį turėjo teisę perduoti apskrities teritorijoje esančią valstybinę žemę naudoti inžinerinių tinklų įrengimui, ir ši aplinkybė teismui suponavo išvadą, kad 2003 m. spalio 7 d. Suderinimas, kaip ir 2004 m. balandžio 21 d. Akto 8 dalies „Techniniai rodikliai“ 3 punktas „ūkio kanalizacija“, pripažintini neteisėtais ir naikintinais.

10Teismas nelaikė, kad ginčo inžinerinių įrenginių dalis, kuri šiuo metu yra trečiojo asmens N. G. žemėje, yra savavališkos statybos padarinys; statybą valstybinėje žemėje (iki ją įsigijo N. G.) teismas vertino kaip atliktą, neturint teisėto statybą leidžiančio dokumento. Statytojas nepateikė Šilalės rajono savivaldybės vyriausiajam architektui, patvirtinusiam avarinių nuotekų išleistuvo projekto korekciją, teisės į valstybinę žemę patvirtinančio dokumento, kaip tai buvo įtvirtinta tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje.

11Klausimui dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išspręsti, kaip nurodė teismas, taikytinas Statybos įstatymo 28-1 straipsnio 1 dalies 1 punktas, galiojęs ieškinio padavimo 2011 m. spalio 28 d. metu (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija, Žin., 2010, Nr. 84-4401). Statinio dalies statybą leidžiantį dokumentą pripažinus negaliojančiu ir naikintinu, teismas įpareigojo statytoją per teismo nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti statinio dalį, esančią trečiojo asmens N. G. žemėje, ir sutvarkyti statybvietę; per teismo nustatytą terminą reikalavimo neįvykdžius, ieškovui suteikta teisė statinio dalį nugriauti statytojo lėšomis (Statybos įstatymo 28-1 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3, 4 dalys (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija, Žin., 2010, Nr. 84-4401). Teismo išvada padaryta, atsižvelgus į statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, galimybes atkurti iki statybos buvusią padėtį, taip pat į tai, kad dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento valstybinėje žemėje pažeidžiamos trečiojo asmens N. G. teisės ir teisėti interesai, nes UAB „Jozita“ degalinės nuotekos nuolat teršia jos žemės sklypą, taip daro žalą jai ir aplinkai, nes nuotekos iš trečiojo asmens žemės sklypo patenka į Lokystos upelį. Teismas pažymėjo, kad yra galimybė atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą buvusią padėtį, t. y. avarinį fekalinių nuotekų išleistuvą ir lietaus kanalizaciją nukreipti į UAB „Jozita“ direktoriui nuosavybės teise priklausantį tvenkinį, kaip tai buvo numatyta degalinės projekte iki jo koregavimo.

12Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jozita“ apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 4 d. nutartimi pakeitė Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą; ieškinį tenkino; panaikino Šilalės rajono vyriausiojo architekto 2003 m. spalio 7 d. Suderinimą; 2004 m. balandžio 21 d. Akto 8 dalies „Techniniai rodikliai“ 3 punktą (ūkio kanalizacija); pripažino savavališka statyba buitinių nuotekų išleistuvo dalį (apie 12 metrų PVC vamzdžio), pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybėje; įpareigojo UAB „Jozita“ savo lėšomis nugriauti šią buitinių nuotekų išleistuvo dalį ir sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; UAB „Jozita“ neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, suteikė teisę ieškovui nugriauti buitinių nuotekų išleistuvo dalį, išieškant patirtas išlaidas iš UAB „Jozita“.

13Pažymėjusi, kad statybos darbai turi būti atliekami, griežtai laikantis projekto, o jo pakeitimai turi būti suderinti tik pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovo UAB „Jozita“ apeliacinio skundo argumentus, jog šiuo atveju ieškovas neginčija statybos leidimo; kolegija nurodė, kad leidimo pripažinimas neteisėtu reikštų visos degalinės su požeminiais kuro, suskystintų dujų rezervuarais, vilkikų aptarnavimo stotimi statybos pripažinimą neteisėta. Šiuo atveju Šilalės rajono savivaldybės administracijos atsakovui 2003 m. gegužės 15 d. išduotame statybos leidime nebuvo numatyta statybos darbų kituose sklypuose, be to, atsakovas neneigė, kad projekto korekcijai buvo reikalingas suderinimas; jis kreipėsi dėl projekto pakeitimo į atitinkamas institucijas. Kolegija pažymėjo, kad 2004 m. balandžio 21 d. Akte nebuvo sprendžiama dėl ūkio kanalizacijos įrengimo teisėtumo, nes statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, statinio projektą ir atitinka esminius statinio reikalavimus (Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai, 24 straipsnio 1 dalis, 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1924 redakcija, Žin., 2003, Nr. 123-5592, galiojusi nuo 2003 m. gruodžio 30 d. iki 2004 m. balandžio 30 d).

14Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vykdant koreguoto avarinio fekalinių nuotekų išleistuvo statybą, pažeista Statybos įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1269 redakcija, Žin., 2002, Nr. 124-5625) 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostata. Kolegijos vertinimu, statytojas turėjo galimybę sudaryti sutartį su žemės savininku ir pateikti valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus ir (ar) sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo nuotekų linijos statybai, suprojektuotai valstybinėje žemėje, tačiau byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš nurodytų dokumentų būtų pateiktas (CPK 12, 178, 197 straipsniai).

15Kaip nepagrįsti atmesti atsakovo UAB „Jozita“ teiginiai, kad projektui koreguoti apskritai neturėjo būti taikoma Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies, nes esą leidimas statybai jau buvo išduotas. Kolegija akcentavo tai, kad statybos leidimas išduotas darbams, vykdytiniems UAB „Jozita“ direktoriui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, o projekto pakeitimai apėmė tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype vykdytinus darbus. Projektuojant inžinerinių tinklų dalį statytojui nepriklausančiame žemės sklype, buvo pažeistas tuo metu galiojusio STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 37.2 punktas, kuriame projekto vadovui nustatyta pareiga kontroliuoti, kad statinio projekto sprendiniuose būtų apsaugoti trečiųjų asmenų interesai.

16Pritaręs pirmosios instancijos teismo išvadoms aptartais klausimais, apeliacinės, priešingai nei pirmosios, instancijos teismas buitinių nuotekų išleistuvo dalį, pastatytą N. G. priklausančioje žemėje, kvalifikavo kaip savavališkas statybas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Kolegijos nuomone, panaikinus pirmiau aptartus aktus, susidarė situacija, kad atsakovas UAB „Jozita“ atliko statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento; taigi statyba yra savavališka. Apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad turėtų būti kitaip išspręsta dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nei sprendė pirmosios instancijos teismas; trečiasis asmuo neišreiškė sutikimo, kad jai nuosavybės teise priklausančiai žemei būtų nustatytas servitutas; be to, kolegijos vertinimu, šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra kaltės klausimas, išduodant atitinkamus statybos dokumentus ar atliekant objekto statybas, kaip ir žalos ar jos dydžio nustatymas, nors pirmosios instancijos teismas ir pasisakė dėl to, kad UAB „Jozita“ degalinės išleidžiamos nuotekos nuolat teršia trečiojo asmens žemės sklypą ir taip daro žalą, kad dėl statybos taip pat daroma žala aplinkai, nes nuotekos iš trečiojo asmens žemės sklypo patenka į Lokystos upelį.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas UAB „Jozita“) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

191. Dėl įrodymų įvertinimą nustatančių CPK normų pažeidimo, lėmusio neteisingą ir formalų SĮ aiškinimą ir taikymą. Panaikinę Suderinimą dėl SĮ 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto pažeidimo, teismai neatskleidė šioje įstatymo normoje įtvirtintų tikslų statybos procese, tai lėmė nepagrįstą išvadą dėl teisinių padarinių, kai įstatymo nustatyto elgesio modelio neatkartojama tiksliai. Kasatoriaus vertinimu, SĮ 23 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta išankstinė pritarimo statyboms procedūra, pasireiškianti šioje normoje nustatytos sutarties pateikimu prieš išduodant statybos leidimą arba kaip šiuo atveju darant projekto sprendinių korekcijas; šios normos tikslas – statybos leidimą išduodančios instiucijos įsitikinimas dėl trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų apsaugos, garantijų, kad statybos procese nebus ginčų, jis nenutrūks. Gramatinis SĮ 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto turinio aiškinimas, anot kasatoriaus, suponuoja išvadą, kad sutarties pateikimas statybas prižiūrinčiai institucijai yra procedūrinis reikalavimas, kurio neįvykdžius, ši institucija turi teisę neišduoti leidimo statytojui tol, kol visi dokumentai nebus pateikti. Vadinasi, reikalavimai ir jų įvykdymo kontrolė patenka į atsakingos institucijos kompetencijos sritį, todėl be reikalaujamo dokumento, kaip šiuo atveju – sutarties – išdavusi Suderinimą, ši institucija (bet ne statytojas) turi prisiimti neigiamų padarinių riziką. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišanalizavo visų apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų ir į visus juos motyvuotai neatsakė, taip nukrypo nuo teismų praktikos nuostatų. Kadangi dalį ginčo statinio buvo numatyta įrengti valstybinėje žemėje, tai kasatorius privalėjo pateikti su Tauragės apskrities viršininko administracija, kaip šios žemės valdytoja (Žemės įstatymo 6, 23 straipsniai), sudarytą sutartį dėl žemės, bet to nepadarė, tačiau, kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nei paneigė, nei patvirtino, kad ši valstybės institucija apie Suderinimą žinojo ir jam pritarė konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis) – projektiniams sprendiniams 2004 m. kovo 12 d. pritarė Tauragės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausiasis specialistas V. P., o Tauragės apskrities viršininko sudaryta komisija 2004 m. balandžio 21 d. statinį pripažino tinkamu naudoti. Teismai neanalizavo, ar savivaldybės meras arba viešojo administravimo subjektas, pagal STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatas (patvirtinta Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218) turėjęs pareigą pranešti apskrities viršininko administracijai apie statinio projekto korekciją, ją įvykdė.

202. Dėl statybos kvalifikavimo savavališka; non reformacio in peius principo pažeidimo. Buitinių nuotekų išleistuvo dalį (apie 12 metrų), pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype, apeliacinės instancijos teismas pripažino savavališka statyba, taip priėmė dėl kasatoriaus blogesnį sprendimą, pažeidė CPK 313 straipsnį, neatsižvelgė į teismų praktikos šiuo klausimu nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. medžiotojų būrelis „Vilnius“, bylos Nr. 3K-3-143/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB „Liutgaras“, bylos Nr. 3K-3-541/2011). Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, skirstomos į savavališkas (SĮ 2 straipsnio 71 punktas) ir neteisėtas (SĮ 28-1 straipsnis); atitinkamai atskirai sureguliuotas ir statybos padarinių šalinimas (SĮ 28, 28-1 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, SĮ 28-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neteisėtos statybos teisinis apibūdinimas reiškia, kad neteisėta statyba vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą; kad dokumentai išduoti neteisėtai, paaiškėja vėliau. Iš SĮ 28-1 straipsnio 2 dalyje numatytų teismo įpareigojimų, taip pat šio straipsnio 6 dalies, neteisėtos statybos saistomos ne statytojo, bet kitų asmenų – valstybės ar savivaldybės institucijų – kaltės, jiems vykdant savo pareigas ir išduodant statybą leidžiančius dokumentus. Kitaip yra savavališkų statybų atveju – savavališka statyba saistoma tik statytojo neteisėtų veiksmų. Kasatoriaus teigimu, savavališkos statybos padariniai statytojui yra sunkesni nei neteisėtos statybos atveju, nes už savavališkos statybos įteisinimą mokama įmoka (SĮ 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas); padariniai šalinami savo lėšomis, nėra galimybės išreikalauti žalos iš kaltų asmenų (SĮ 28-1 straipsnio 2, 6 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs statybas savavališkomis, jų padariniams šalinti taikė neteisėtos statybos padarinių šalinimą reguliuojančias normas – SĮ 28-1 straipsnį. Anot kasatoriaus, šios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

213. Dėl Statybos įstatymo nuostatų aiškinimo. Teismų skirtingą išvadą dėl buitinių nuotekų išleistuvo dalies statybos kvalifikavimo kaip neteisėtos (pirmosios instancijos teismas) ar savavališkos (apeliacinės instancijos teismas) lėmė netinkamas Statybos įstatymo nuostatų galiojimo laiko atžvilgiu aiškinimas ir taikymas. Statybą leidžiančio dokumento apibrėžtis Statybos įstatyme įtvirtinta nuo 2010 m. spalio 1 d. Kasatoriaus teigimu, 2003 m. spalio 7 d. Suderinimas dėl projekto sprendinių korekcijos negalėjo būti traktuojamas kaip statybą leidžiantis dokumentas; priešingu atveju būtų pažeistas įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas (lex retro non agit). Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju rėmėsi pirmosios instancijos teismo sprendimu, kaip įsiteisėjusiu ir prejudicinę galią turinčiu aktu, ir iš esmės tik tuo pagrindu konstatavo, jog statyba atlikta be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, nes šį panaikino pirmosios instancijos teismas. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, tačiau nusišalino nuo pareigos tinkamai ištirti bylos aplinkybes ir atsakyti į klausimą: ar Suderinimas laikytinas statybą leidžiančiu dokumentu, jeigu taip, ar jis galėjo būti pripažintas negaliojančiu vien tuo pagrindu, kad kasatorius neįvykdė SĮ 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimų dėl sutarties.

224. Dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės normų. Pirmosios instancijos teismas dalies buitinių nuotekų išleistuvo statybas pripažino neteisėtomis, tačiau nepagrįstai neįvykdė SĮ 28-1 straipsnio 2, 6 dalyse nustatytos pareigos ex officio ištirti, kas kaltas dėl neteisėto Suderinimo, jeigu jis pripažintas negaliojančiu; visus neigiamus padarinius perkėlė kasatoriui, nors antras atsakovas byloje Šilalės rajono savivaldybės administracija, kuriai atstovavo S. K., pasirašęs Suderinime, pripažino savo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino šio pažeidimo, nurodęs, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra kaltės klausimas, išduodant atitinkamus statybos dokumentus. Tokia pozicija neatitinka SĮ 28-1 straipsnio 2, 6 dalių nuostatų, kad žalos atlyginimo ir kitus klausimus teismas turi išspęsti vienoje byloje.

235. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota (CPK 331 straipsnio 4 dalis), nes neatsakyta į visus apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – dėl iš kasatoriaus priteistų visų bylinėjimosi išlaidų, nors antras atsakovas byloje buvo Šilalės rajono savivaldybės administracija, taip pat dėl tinkamo atsakovo pagal pareikštą reikalavimą panaikinti 2004 m. balandžio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą; kasatoriaus vertinimu, juo turėjo būti subjektas, perėmęs Tauragės apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, t. y. ieškovas.

24Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo N. G. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo tokius argumentus.

251. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Statybos leidimas kasatoriui UAB „Jozita“ negalėjo būti išduotas, šiam nepateikus sutarties su žemės sklypo savininku dėl žemės laikino naudojimo statybos metu, kaip tai imperatyviai buvo nustatyta galiojusioje Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto redakcijoje (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo r. IX-1269 redakcija, Žin., 2002, Nr. 124-5625). Tauragės apskrities viršininko administracijos specialisto pritarimas projektiniams sprendiniams ar šios valstybės institucijos sudarytos komisijos pripažinimas statinio tinkamu naudoti nepatvirtina pirmiau nurodytoje Statybos įstatymo normoje reglamentuotos sutarties buvimo; valstybės institucijai atstovaujančių asmenų atlikti veiksmai reiškia ne sutarties sudarymą, bet jų privalomų funkcijų vykdymą. Žemės sklypą, per kurį eina nuotekų nuvedimo linija (apie 12 m), trečiasis asmuo įsigijo Tauragės apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo pagrindu; apie inžinerinius tinklus žemės sklype jai nebuvo žinoma, jų nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre. Kasatorius, pažeidęs įstatymo reikalavimus ir dalį buitinių nuotekų išleistuvo savavališkai įsirengęs trečiojo asmens sklype, turi juos išardyti. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad padarytas pažeidimas formalus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kasatorius, padaręs projekto pakeitimus, pagal kuriuos statybos darbai turėjo būti atliekami tretiesiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, privalėjo gauti šių sutikimą darbams atlikti.

262. Dėl kasatoriui priimto blogesnio sprendimo. Atsiliepimą teikiančio asmens nuomone, kasatoriaus padėtis nepablogėjo, statybas kvalifikavus savavališkomis. Kitų įpareigojimų, be tų, kurie konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliacinės instancijos teismas kasatoriui nenustatė, todėl nepažeidė non reformacio in peius principo.

273. Dėl Statybos įstatymo taikymo. Abiejų instancijų teismams konstatavus, kad kasatorius atliko statybas, neturėdamas žemės sklypo, kuriame jos buvo vykdomos, savininko sutikimo ir kad be jo negalioja projektinių sprendinių ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29 punkto nuostatų neatitinkanti Šilalės rajono vyriausiojo architekto rezoliucija avarinių ūkio nuotekų vamzdyno trasos koregavimo projekte „suderinta“, turėjo būti pasisakyta dėl statybų teisinio vertinimo. Atsiliepime pritariama apeliacinės instancijos teismo pozicijai dėl buitinių nuotekų išleistuvo dalies statybos kvalifikavimo savavališka, nes taip ištaisyta pirmosios instancijos teismo padaryta Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto taikymo klaida. Nors kasatorius laikosi nuostatos, kad buitinių nuotekų išleistuvo dalies statyba yra neteisėta ir kad teismai turėjo ištirti ir nustatyti, kas kaltas dėl neteisėto suderinimo ir neigiamų statybos padarinių, tačiau trečiasis asmuo sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kaltės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; kasatorius visiškai nepagrįstai tikisi, kad turi teisę savo tikslams naudotis trečiojo asmens žeme.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto

31Statybos įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojami statybos leidimo išdavimo klausimai o šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti statybos leidimui gauti. Vienas tokių dokumentų, nustatytas SĮ 23 straipsnio 6 dalies 3 punkte, – sutartis su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Šios įstatymo nuostatos galiojo statybos leidimo išdavimo, statinio projekto korekcijos ir užbaigto statinio priėmimo metu, todėl turi būti taikomos, sprendžiant, ar šie atlikti veiksmai buvo teisėti. Pagal įstatymo nuostatą sutartis su žemės savininku reikalinga dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu ar dėl šio sklypo servitutų, naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų bei žalos tais atvejais, jeigu tam tikri statiniai (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos) numatomi tiesti žemės sklype, kuri statytojui nepriklauso. Šioje normoje nėra išlygų tam atvejui, kai statytojui nepriklausantis sklypas yra valstybinis, arba kad sutarties ar servituto nereikia tuo atveju, jeigu statinio savininkui yra žinomos aplinkybės dėl statinių statybos. Be to, sprendžiant dėl servituto nustatymo, turi būti vadovaujamasi nuostatomis dėl servituto nustatymo. Servitutas yra tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių suvaržymas, todėl nustatomas savininkų susitarimu arba teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria. Jeigu servitutas yra nustatomas savininkų susitarimu, tai reiškia, kad tarnaujančiojo daikto savininkas savo valia sutinka apriboti savo nuosavybės teises. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 4.129 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus servitutą. Jeigu valstybinėje žemėje be servituto kito savininko statiniams naudoti nustatymo ir įregistravimo išduodamas statybos leidimas, atliekamas projekto koregavimas ar priimamas naudoti statinys, tai yra pagrindas šiuos veiksmus, kaip prieštaraujančius SĮ 23 straipsnio 6 dalies 3 punktui, vertinti neteisėtais. Pažymėtina, kad jeigu savininkai dėl servituto nustatymo nesutaria, tai jis gali būti nustatomas teismo sprendimu prieš tarnaujančiojo daikto savininko valią. Tokiu atveju turi būti nustatyta, jog, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tokiu atveju turi būti nustatyta, jog servitutą nustatyti yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005 (Teismų praktika 24; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; Teismų praktika 28); kt.).

32Pagal bylos aplinkybes sutarties dėl gretimo sklypo naudojimo statybai nepateikta, susitarimas dėl servituto (sutartis) naudoti valstybinį žemės sklypą kito savininko statiniams nepateiktas. Kasaciniame skunde nenurodyti argumentai, kad egzistuotų būtinybė nustatyti servitutą gretimame sklype naudoti statinius. Esant tokioms bylos aplinkybėms ir pagal išdėstytus kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad SĮ 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto pažeidimas teismams jį taikant yra nepagrįstas ir šie kasacinio skundo argumentai atmestini.

33Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtą statybą savavališka

34Ieškinio rezoliucinėje dalyje yra suformuluotas reikalavimas statybą pripažinti savavališka. Ieškinyje rezoliucinėje dalyje reikalavimo forma paprastai yra reiškiamas ieškinio dalykas. Tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui. Teismo sprendime jis turi būti išnagrinėtas dėl pagrįstumo ir teisėtumo, o jo rezoliucinėje dalyje šis reikalavimas atsakovui turi būti išspręstas. Ieškinio dalyku gali būti pripažintas ieškovo reikalavimas dėl materialinių teisinių aplinkybių, nukreiptas atsakovui. Reikalavimas pripažinti neteisėtą statybą savavališka yra nukreiptas teismui, o ne atsakovui, jis yra susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylas. Teismo atliktas faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas turi reikšmės sprendžiant dėl asmenų teisių, pavyzdžiui, dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo sąlygų. Reikalavimas pripažinti neteisėtą statybą savavališka reiškia asmens pageidavimą, kad faktinio pobūdžio aplinkybės – statyba – teisiškai būtų kvalifikuota tam tikru būdu, kurį pasirinko ir nurodė ieškovas. Be to, šį reikalavimą ieškinyje nurodė ieškovas, kuris dėl jo išsprendimo skundo nepadavė, todėl vienokio ar kitokio jo išsprendimo nelaiko jo teisių pažeidimu. Iš to darytina išvada, kad ieškovas nevertina šio reikalavimo kaip materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ar ieškiniu dėl pripažinimo kaip vienu savo pažeistų teisių gynimo būdų. Asmens pažeistos civilinės teisės yra ginamos teismo CK 1.138 straipsnyje nustatytais ir kitais įstatymų numatytais būdais. SĮ 28, 28-1 straipsniuose nenustatytas toks asmens pažeistų teisių dėl neteisėtos statybos gynimo būdas, kaip statybos pripažinimas savavališka.

35Byloje pareikšto reikalavimo pripažinti statybą savavališka nėra pagrindo vertinti kaip ieškinio dėl teisių pripažinimo ir dėl jo spręsti kaip dėl ieškinio dalyko. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis reikalavimas yra procesinio, o ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl nebuvo pagrindo jo spręsti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje. Dėl teisinio statybos faktinių aplinkybių kvalifikavimo, t. y. teisės taikymo klausimais, teismas pasisako teismo sprendimo motyvuose, o ne rezoliucinėje dalyje. Klausimas dėl teisinio kvalifikavimo pagrįstumo peržiūrimas po apskundimo, patikrinant, ar tinkamai buvo teisiškai kvalifikuotos bylos faktinės aplinkybės, atitinkamai pasisakant apeliacinės instancijos teismo procesinio dokumento motyvuose.

36Teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl CPK 313 straipsnio pažeidimo, sprendžiant dėl ieškinyje suformuluoto reikalavimo pripažinti statybą savavališka. Toliau nutartyje pasisakoma dėl šioje byloje nustatytos neteisėtos statybos teisinio kvalifikavimo pagrįstumo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

37Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo

38Statyba laikoma neteisėta, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Priklausomai nuo to, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali būti nevienodas, nuo to priklauso padarinių šalinimo sąlygos ir aplinkybės.

39Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal SĮ 28 straipsnio reikalavimus. Statinio ar jo dalies griovimą pagal šios normos reikalavimus, be kita ko, teismas sprendimu įpareigoja vykdyti statytoją (užsakovą) arba kitą SĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad tokie asmenys yra statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas.

40Jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal SĮ 28-1 straipsnyje nustatytas nuostatas. Pagal SĮ 28-1 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, kaip ir savavališkos statybos atveju, įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą SĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, bet teismo nustatytų kaltų asmenų, o ne savo lėšomis. Kad šiuo atveju neteisėtos statybos griovimas vykdomas kaltų asmenų, o ne statytojo (užsakovo) ar kitų SĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardytų asmenų lėšomis, jei nėra jų kaltės, tai savaime nereiškia, kad jau priimant teismo sprendimą dėl nugriovimo turi būti nustatyti kalti asmenys, kad jie būtų įtraukti į bylinėjimąsi, nustatinėjama jų kaltė (ar jos dalis). SĮ 28-1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nenustatyta lėšų neteisėtai statybai nugriauti paėmimo iš kaltų asmenų tvarka ir tokio teismo sprendimo operatyvaus vykdymo priemonės ar tvarka. Dėl statybos griovimo išlaidų išreikalavimo yra nustatyta SĮ 28-1 straipsnio 6 dalyje. Ji reglamentuoja, kad tuo atveju, kai statinys (jo dalis), kurį nuspręsta nugriauti, priklauso statytojui (užsakovui) , kurio kaltės dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra, teismas šio asmens reikalavimu taip pat sprendžia klausimą dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Iš to išplaukia, kad tokiu atveju neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidos priskiriamos atitinkamam asmeniui kaltės pagrindu, o kaltė siejama su neteisėtu statybą leidžiančio dokumento išdavimu. Jeigu tokio pobūdžio kaltė būtų susijusi su keliais asmenimis, tai žalos atlyginimo pagrindais neteisėtos statybos padarinių likvidavimo išlaidos būtų paskirstomos tarp kelių asmenų. Kalto ar keleto kaltų asmenų, kaltės laipsnio ar jos dalies nustatymas toje pat byloje, kaip ir reikalavimo nugriauti statinį, užtęstų bylos nagrinėjimą, o lėšų išreikalavimas griovėjui pagal teismo sprendimą sudarytų neaiškumų vykdant teismo sprendimą dėl statinio nugriovimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išlaidų neteisėtai statybai nugriauti priteisimas kaip žalos iš kaltų asmenų gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas.

41Minėta, kad pagal SĮ 28-1 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, gali nuspręsti įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą SĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardytą asmenį nugriauti statinį teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Pažymėtina tai, kad pagal SĮ 28-1 straipsnio 4 dalį teismas gali įpareigoti užsakovą (statytoją) ar kitą SĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis nugriauti statinį, jeigu teismo nurodymai nugriauti statinį kalto asmens lėšomis nevykdomi. Tai reiškia, kad siekiama tokiu būdu pirmiausia ir nedelsiant likviduoti neteisėtos statybos padarinius ir realiai atkurti trečiųjų asmenų teises. Jeigu civilinėje byloje nebuvo spręsta dėl asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus, kaltės, tai nesudaro kliūties teismui pagal SĮ 28-1 straipsnio 4 dalį įpareigoti užsakovą (statytoją) ar kitą SĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau spręsti dėl griovimui išleistų lėšų prisiteisimo SĮ 28-1 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Tokia neteisėtų statybų padarinių likvidavimo tvarka sudaro sąlygas operatyviai pašalinti asmenų teisių pažeidimus. Užsakovo (statytojo) ar kito SĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens, kuris gali būti nekaltas dėl neteisėtos statybos, interesų tai iš esmės nepažeidžia, nes nepaneigiama jo teisė kompensuoti griovimo išlaidas.

42Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad statytojas (užsakovas) nepateikė visų pagal statybą reglamentuojančius įstatymus reikalaujamų dokumentų, o statybos leidimą ir projekto koregavimo metu statybą leidžiantį dokumentą išduodantis asmuo nepareikalavo ir statybą leidžiantį dokumentą išdavė be visų reikiamų dokumentų. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad užsakovas, kreipdamasis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir nepateikdamas visų reikiamų dokumentų, kai dalis statybos vykdoma ne jo žemės sklype, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Pagal tokias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal SĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsakovas (statytojas) yra vienas asmenų, kuris teismo sprendimu gali būti įpareigotas likviduoti neteisėtos statybos padarinius tiek pagal SĮ 28, tiek pagal SĮ 28-1 straipsniuose nustatytus neteisėtos statybos atvejus savo lėšomis. Patyręs išlaidas, o vėliau įrodęs, kad dėl neteisėtos statybos dokumentų išdavimo yra ne tik jo, bet ir kitų asmenų kaltė, užsakovas (statytojas) turi teisę išlaidų dalį išsireikalauti iš kalto asmens (SĮ 28-1 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus.

43Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 353 straipsnis).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo (kasatoriaus) kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Trečiasis asmuo N. G. prašo priteisti 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (T. 2, b. l. 27).

46Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiajam asmeniui iš kasatoriaus priteistinos 1815 Lt atstovavimo išlaidos atitinka Rekomendacijoje nustatytą dydį.

47Kasacinis teismas turėjo 48,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. pažyma). Netenkinant atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

50Priteisti iš atsakovo UAB „Jozita“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą ir į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660) 48,57 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas į teismą kreipėsi Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies... 5. Ieškovas nurodė, kad pagal UAB „Klaipėdos projektas“ parengtą projektą... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį... 8. Be ieškovo nurodytų aplinkybių, teismas taip pat nustatė, kad pagal... 9. Teismas sutiko su ieškovo pozicija tokiais klausimais: 1) Šilalės rajono... 10. Teismas nelaikė, kad ginčo inžinerinių įrenginių dalis, kuri šiuo metu... 11. Klausimui dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį... 12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Pažymėjusi, kad statybos darbai turi būti atliekami, griežtai laikantis... 14. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vykdant koreguoto... 15. Kaip nepagrįsti atmesti atsakovo UAB „Jozita“ teiginiai, kad projektui... 16. Pritaręs pirmosios instancijos teismo išvadoms aptartais klausimais,... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas UAB „Jozita“) prašo panaikinti... 19. 1. Dėl įrodymų įvertinimą nustatančių CPK normų pažeidimo, lėmusio... 20. 2. Dėl statybos kvalifikavimo savavališka; non reformacio in peius principo... 21. 3. Dėl Statybos įstatymo nuostatų aiškinimo. Teismų skirtingą išvadą... 22. 4. Dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės... 23. 5. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo... 24. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo N. G. prašo apeliacinės... 25. 1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Statybos leidimas kasatoriui UAB... 26. 2. Dėl kasatoriui priimto blogesnio sprendimo. Atsiliepimą teikiančio asmens... 27. 3. Dėl Statybos įstatymo taikymo. Abiejų instancijų teismams konstatavus,... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto... 31. Statybos įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojami statybos leidimo išdavimo... 32. Pagal bylos aplinkybes sutarties dėl gretimo sklypo naudojimo statybai... 33. Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtą statybą savavališka... 34. Ieškinio rezoliucinėje dalyje yra suformuluotas reikalavimas statybą... 35. Byloje pareikšto reikalavimo pripažinti statybą savavališka nėra pagrindo... 36. Teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo... 37. Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo... 38. Statyba laikoma neteisėta, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant... 39. Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas... 40. Jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai... 41. Minėta, kad pagal SĮ 28-1 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs statybą... 42. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad statytojas (užsakovas) nepateikė... 43. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nesudaro... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 46. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato... 47. Kasacinis teismas turėjo 48,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 50. Priteisti iš atsakovo UAB „Jozita“, j. a. k. (duomenys neskelbtini),... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...