Byla 2-310/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Vilsota“ atskirąjį skundą dėl Vilnius apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5652-345/2012 pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovui AB „Vilsota“ dėl preliminariosios buto ir sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesąžiningos sąlygos pripažinimo negaliojančia ir sutarties nutraukimo, avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Vilsotos investicijos“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 8.2.6 punktą negaliojančiu; pripažinti 2007-05-30 teisių pareigų perleidimo sandorį, sudarytą tarp AB „Vilsota“ ir UAB „Vilsotos investicijos“ pagal preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 8.2.6 punktą negaliojančiu; priteisti dėl 2006-11-09 preliminariosios buto ir sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo iš atsakovo ieškovo naudai 70 000 Lt avansą, 84 811,03 Lt išlaidų buto įrengimui, 42 372 Lt baudą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ieškinio sumai. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, atsakovas į raginimus atsiskaityti nereaguoja, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Ieškovo T. S. reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui AB „Vilsota“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ar kilnojamąjį, turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 197 183,03 Lt sumai. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo AB „Vilsota“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštavo šio atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 197 183,03 Lt sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas. Ieškinyje ieškovo nurodyta ieškinio suma – 197 183,03 Lt, pareikšta juridiniam asmeniui laikytina pakankamai didele, atsakovo finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, todėl sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovo, tačiau atsakovui perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškovo reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atsakovas AB „Vilsota“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė iš esmės vienu argumentu - pareikšto ieškinio suma yra didelė, todėl tai apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir padidina neįvykdymo riziką. Atsakovas mano, jog priimta nutartis yra nepagrįsta. Teismas turėjo atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas neįrodė prašymo pagrįstumo - nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas neturi turto arba esamo turto nepakaks būsimo teismo sprendimui įvykdyti, atsakovas sąmoningai blogina bendrovės turtinę padėtį ir mokumą, sąmoningai vengia vykdyti prievoles ieškovui, ar atlieka kitus galimai nesąžiningus veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie turės esminę įtaką būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Skundžiama nutartis priimta remiantis prielaidomis, o ne įrodymais, kadangi teismas nutartį priėmė neturėdamas įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį (įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos), todėl negalėjo objektyviai nustatyti, ar pareikšto ieškinio suma, palyginti su turimu turtu, yra didelė atsakovui. Atsakovas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo, turintis didelės vertės turto, vykdantis pelningą veiklą. Ieškinio suma, palyginus su atsakovo turimu turtu ir įsipareigojimais, yra nedidelė, todėl nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl sutarties aiškinimo ir taikymo, atsakovas pareikštų ieškovo reikalavimų nepripažįsta, o tai nereiškia, jog atsakovas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų ir yra galimai nesąžininga sutartinių teisinių santykių šalis. Kreipimasis į teismą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti finansinio spaudimo priemone atsakovui, taip verčiant jį sutikti su ieškovo nepagrįstais reikalavimais.

9Ieškovas T. S. atsiliepimu į atskirtąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirtąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl didelės ieškinio reikalavimo sumos būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistuoja objektyvi grėsmė. Atsakovas nepateikdamas jokių aktualių duomenų apie vykdomos veiklos finansinius rodiklius pastaruoju metu, neįrodo geros įmonės finasinės padėties ieškovo ieškinio pareiškimo metu (CPK 12 str., 178 str.), kas leidžia manyti, jog esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jo įvykdymas (esant didelei ieškinio sumai) gali pasunkėti ar netgi tapti neįmanomas. Ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jos pagrindu areštuotas atsakovo kilnojamasis turtas, kuriuo jis gali naudotis savo ūkinėje-komercinėje veikloje, atitinka ekonomiškumo, proporcingumo principus, o atsakovas atskiruoju skundu nepaneigė taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Pagal Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Tačiau ši prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė.

14Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 8.2.6 punktą negaliojančiu; pripažinti 2007-05-30 teisių pareigų perleidimo sandorį, sudarytą tarp AB „Vilsota“ ir UAB „Vilsotos investicijos“ pagal preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 8.2.6 punktą negaliojančiu; priteisti dėl 2006-11-09 preliminariosios buto ir sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo iš atsakovo ieškovo naudai 70 000 Lt avansą, 84 811,03 Lt išlaidų buto įrengimui, 42 372 Lt baudą ir bylinėjimosi išlaidas (bendra ieškinio suma – 197 183,03 Lt). Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip jau minėta, vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovų turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Pagal proceso įstatymą kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir todėl nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti duomenys iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenys bei duomenys iš įmonės sąskaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus, finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti. Jeigu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikia tik įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų dalį, tačiau neteikia kitų aukščiau paminėtų duomenų, daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė, negalima.

15Apeliantas, bandydamas paneigti šią prezumpciją, su atskiruoju skundu teismui pateikė 2010 m. gruodžio 31 d. balansą, iš kurio matyti, kad jis 2010 m. turėjo 38 677 067 Lt vertės turto, iš kurio ilgalaikio turo vertė buvo 7 397 205 Lt, o trumpalaikio – 31 279 862 Lt. Pagal 2010 m. bendrovės balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 17 948 293 Lt (b.l. 24-26). Taip pat pateikė 2011 m. gruodžio 31 d. balansą, iš kurio matyti, kad atsakovas 2011 m. turėjo 31 122 402 Lt vertės turto, iš kurio ilgalaikio turo vertė buvo 8 979 688 Lt, o trumpalaikio – 22 142 714 Lt. Pagal 2011 m. bendrovės balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 10 645 263 Lt (b.l. 28-29). Apeliantas taip pat pateikė 2010 m. gruodžio 31 d. bei 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) atskaitas, iš kurių matyti, kad apeliantas 2010 m. finansiniais metais patyrė 149 643 Lt nuostolių, o 2011 m. finansiniais metais - 33 431 Lt nuostolių (b.l. 27, 30). Apeliantas taip pat pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas turi pastatą – gamybos cechą, remonto dirbtuves, sandėlius ir kt., esančius Titnago g. 19, Vilniuje, taip pat kelis žemės sklypus, esančius Ladygų k., Senųjų Trakų sen., Užukampio k. bei Račkūnų k. Lentvario sen., tačiau visam šiam turtui yra taikomi disponavimo apribojimai dėl įkeitimo. Taigi, atsakovas neturi jokio hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo turto.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šie apelianto pateikti įrodymai ir patvirtina, kad jis turi nemažos vertės turto, tačiau šių įrodymų nepakanka norint nustatyti tikrąją apelianto finansinę padėtį bei įvertinti jo tikruosius pajėgumus įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą. Todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantas įrodinėja, kad ieškinio suma nėra laikytina didele, atmestini kaip nepakankamai įrodyti ir apskritai paneigiantys galimybę jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12, 144 str. 1 d., 178 str.).

17Atsakovas nesutikdamas su ginčijama nutartimi įrodinėja, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas, nes neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo, tačiau pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus, taip pat negali būti vartojamas kaip ekonominio spaudimo priemonė. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų asmenų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Šiuo konkrečiu atveju teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotas tik atsakovui priklausantis kilnojamasis turtas. 2012 m. rugsėjo 11 d. turto aprašas (b.l. 59) patvirtina, kad buvo areštuotas kilnojamasis turtas 172 500 Lt sumai turto saugotoju paskiriant aprašytų areštuotų daiktų savininką AB „Vilsota”. Taigi, pritaikytas kilnojamųjų daiktų areštas, nesudaro pagrindo trikdyti atsakovo ekonominę veiklą, jis areštuotais įrengimais gali naudotis savo ūkinėje-komercinėje veikloje, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimus.

18Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismas nutartį.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilnius apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai