Byla 2-905/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Srega“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Srega“ turto areštą civilinėje byloje Nr. 2-1878-264/2009, iškeltoje pagal ieškovo Azerbaidžano Respublikoje įregistruotos atviros (viešos) akcinės bendrovės „Akkord Insaat - Senaye“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Srega“ dėl pinigų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas Azerbaidžano Respublikoje įregistruota atvira (vieša) akcinė bendrovė „Akkord Insaat - Senaye“ ieškiniu prašė teismo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Srega“ 520 950 Lt, kuriuos 2008 m. birželio 11 d. avansu sumokėjo atsakovui už langų pagaminimą ir jų pristatymą. Nurodė, kad UAB „Srega“ pagal ieškovo užsakymą iki šiol nepagamino langų ir negrąžino sumokėto avanso ieškovui. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Prašymą grindė tuo, kad ne kartą ragino atsakovą vykdyti sutartines prievoles, tačiau šis vengia bendradarbiauti, slapstosi. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas gali perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ir išvengti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas areštavo atsakovui UAB „Srega“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises 520 950 Lt sumai, o jo nesant ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas šiai sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Nutartį motyvavo tuo, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis. Apie prašymo nagrinėjimą teismas nepranešė atsakovui, nes nutarė, kad yra grėsmė, jog sužinojęs apie pateiktą prašymą, atsakovas gali siekti išvengti jam galimai nepalankaus sprendimo įvykdymo.

5Atsakovas UAB „Srega“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas atsakovo turtą areštavo remdamasis vieninteliu argumentu dėl ieškinio didelės sumos. Tačiau iš tiesų UAB „Srega“ turtinė padėtis yra gera ir ieškovo pareikštas reikalavimas šiai įmonei nėra didelis. Pateiktas atsakovo balansas įrodo, jog 2008 m. įmonės pardavimo pajamos sudarė 10 162 568 Lt, o įmonės turimas turtas daugiau kaip 800 000 lt viršija įsipareigojimus.
  2. Areštavus atsakovo pinigines lėšas, nukentės ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių teisės bei interesai.
  3. Teismas nepagrįstai apie prašymo nagrinėjimą nepranešė atsakovui.

6Ieškovas Azerbaidžano Respublikoje įregistruota atvira (vieša) akcinė bendrovė „Akkord Insaat - Senaye“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Apelianto pateiktas balansas įrodo, kad ši įmonė turi daug kreditorinių įsipareigojimų.
  2. Atsakovas nepateikė duomenų iš viešo registro apie jam nuosavybės teise priklausančiam turtui taikytus apsunkinimus.
  3. Tuo atveju, jeigu atsakovo turtui taikytas areštas trikdo įmonės veiklą, UAB „Srega“, kaip sėkmingai veikianti įmonė, gali įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą ieškovo reikalaujamą priteisti pinigų sumą.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, bus įmanoma įvykdyti šį sprendimą (2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Todėl aplinkybė, kad atsakovas nuosavybės teise turi turto, kuris viršija ieškinio sumą, savaime nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikomos. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu.

9Ieškovas – užsienio juridinis asmuo byloje pareiškė 520 950 Lt piniginį reikalavimą atsakovui, kuris yra privatusis juridinis asmuo. Tokio dydžio vieno juridinio asmens prašoma priteisti pinigų suma iš kito juridinio asmens teismų praktikoje laikoma didele ir gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip minėta, atsakovui įrodžius, jog ši pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, kad gali būti neįvykdytas ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto.

10Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas tokių aplinkybių neįrodė (CPK 12 str.).

11Visų pirma, atsakovo realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės finansinių dokumentų rinkinys – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, pastabos prie finansinių ataskaitų rinkinio, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto vertintojų ataskaitos, išrašai „su istorija“ iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašas ir pan. Apeliantas teismui pateikė tik kai kuriuos dokumentus iš įmonės finansinių dokumentų rinkinio – balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir turto aprašą (b.l. 22-28). Vien šie dokumentai, nesant aiškinamojo rašto, duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovui nuosavybės teise priklausančio registruotino turto vertę, šiam turtui taikytus apsunkinimus, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo gerą turtinę padėtį ir nustatyti įmonės finansines galimybes ateityje.

12Antra, UAB „Srega“ pateikė balansą ir įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą ne remiantis bylos nagrinėjimo metu esančia įmonės finansine situacija, o pagal 2008 m. gruodžio 31 d. duomenis. Šie duomenys, net jeigu jie būtų pakankami, esant sudėtingai ekonominei situacijai valstybėje ir rinkoje, nesudaro pagrindo spręsti apie įmonės šiuo metu esančią itin gerą turtinę padėtį.

13Trečia, atsakovo vadovo pateiktas registruotino turto aprašas yra itin abstraktus, jame nedetalizuojamas nurodytas turtas, nėra dokumento sudarymo datos, o turto vertė nėra pagrįsta turto vertintojų ataskaitomis ar iš viešųjų registrų esančiais išrašais (b.l. 25). Tuo tarpu dokumentas apie kilnojamojo turto aprašą ir jo vertes apskritai nėra tinkamai įformintas ir neleidžia spręsti apie įmonės turimo kilnojamojo turto vertę (b.l. 26-28).

14Ketvirta, net ir iš atsakovo pateikto balanso 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis matyti, kad įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai tiekėjams tuo metu siekė 2 821 929 Lt, o ilgalaikiai įsipareigojimai – 2 704 218 Lt (b.l. 23). Todėl aplinkybė, kad tuo metu įmonės materialaus turto vertė sudarė 2 080 869 Lt, o pirkėjų įsiskolinimas siekė 1 787 025 Lt neleidžia spręsti apie įmonės gerą turtinę padėtį.

15Penkta, teismas, spręsdamas klausimą, ar apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą informuoti kitą šalį, atlieka preliminarų ieškovo pateiktų įrodymų įvertinimą ir kiekvienu konkrečiu atveju iš šių įrodymų nusprendžia, ar egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas, sužinojęs apie tokio prašymo pateikimą, gali imtis priemonių, kad išvengtų jam galimai nepalankaus sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdo sutartinės prievolės, iš kurios kildinami reikalavimai, vengia bendrauti ir bendradarbiauti, pateikė avanso sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 148 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis ir apie prašymo nagrinėjimą neinformavo atsakovo.

16Atsakovui neįrodžius savo geros turtinės padėties, darytina išvada, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė, o tai objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pagrįstai taikė atsakovo turto areštą.

17Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).

18Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys (pareiškimas) būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas Azerbaidžano Respublikoje įregistruota atvira (vieša) akcinė... 4. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo prašymą... 5. Atsakovas UAB „Srega“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo... 6. Ieškovas Azerbaidžano Respublikoje įregistruota atvira (vieša) akcinė... 7. Atskirasis skundas netenkintinas.... 8. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 9. Ieškovas – užsienio juridinis asmuo byloje pareiškė 520 950 Lt piniginį... 10. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas tokių aplinkybių neįrodė (CPK 12... 11. Visų pirma, atsakovo realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių... 12. Antra, UAB „Srega“ pateikė balansą ir įmonės pelno (nuostolių)... 13. Trečia, atsakovo vadovo pateiktas registruotino turto aprašas yra itin... 14. Ketvirta, net ir iš atsakovo pateikto balanso 2008 m. gruodžio 31 d.... 15. Penkta, teismas, spręsdamas klausimą, ar apie prašymo dėl laikinųjų... 16. Atsakovui neįrodžius savo geros turtinės padėties, darytina išvada, kad... 17. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos... 18. Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui prašyti... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 20. Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą....