Byla 2-9322-541/2019
Dėl administravimo lėšų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Atisa“ ieškinį atsakovui T. U. dėl administravimo lėšų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovas bankroto administratorius MB „Atisa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo T. U. 1 740,00 Eur administravimo išlaidų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) iškėlė bankroto bylą UAB „SF PATARĖJAS“, bankroto administratoriumi paskyrė ieškovą MB „Atisa“, nutartis įsiteisėjusi. UAB „SF PATARĖJAS“ vadovas T. U., VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo, nepateisinimai ilgai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus, įmonė turto neturi. 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje ( - ), patvirtino 1 200,00 Eur sumą bankroto administratoriaus atlyginimui ir 1 800,00 Eur sumą kitoms administravimo išlaidoms apmokėti, iš viso – 3 000,00 Eur, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Atsakovas (UAB „SF PATARĖJAS“ vadovas) T. U. ieškovui bankroto administratoriui MB „Atisa“ skolingas 1 740,00 Eur administravimo lėšų sumą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų gavęs iš atsakovo 1 740,00 Eur administravimo išlaidų sumą (CPK 178 straipsnis).

5Atsakovui ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką įteikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu ( - ). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

6Ieškinys tenkintinas.

7Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

8Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje ( - ) iškėlė bankroto bylą UAB „SF PATARĖJAS“, bankroto administratoriumi paskyrė MB „Atisa“, taip pat įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus dokumentus. Bankroto byla UAB „SF PATARĖJAS“ iškelta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, nes UAB „SF PATARĖJAS“ skolingas į valstybės biudžetą 2 196,98 Eur sumą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino 1 200,00 Eur sumą bankroto administratoriaus atlyginimui ir 1 800,00 Eur sumą kitoms administravimo išlaidoms apmokėti, iš viso – 3 000,00 Eur, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad atsakovas T. U. nuo 2008 m. gruodžio 4 d. yra UAB „SF PATARĖJAS“ vadovu.

9Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) įtvirtina įmonės administracijos vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokia, o to nepadarius padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Įmonės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ĮBĮ sieja ne vien su formaliu įmonės nemokumo statuso konstatavimu. Pagal šio straipsnio formuluotę, pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą įmonės vadovas (savininkas) įgyja įvertinęs tolimesnes įmonės veiklos perspektyvas ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Nustačius, kad įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie įmonės vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip ĮBĮ 8 straipsnio numatytos pareigos pažeidimas.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011; ir kt.).

11Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

12Pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „SF PATARĖJAS“ iškėlimo pateikė kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tuo tarpu UAB „SF PATARĖJAS“ vadovas T. U. – atsakovas įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nevykdė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Nėra abejonių, kad įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas. Nesikreipdamas į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovas prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jo neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

13Nustatant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 str. 3 d. 3 p. numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 str.10 d.). Pagal ĮBĮ 10 str. 12 d., ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, t. y. kaip įmonės vadovo ir akcininko, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

14Pagal CK 6.248 str. 1 d. nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. CK 6.248 str. 3 d. įtvirtina objektyvią kaltės sampratą, t. y. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad atsakymas į klausimą, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas vertinant ne jo psichikos, psichologinę būklę, bet elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Kadangi kaltė yra preziumuojama, patys bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1590/2002, kt.). Taigi atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (CK 6.248 str. 1 d.), o atsakovui to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo ji atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą. Kadangi atsakovas T. U. UAB „SF PATARĖJAS“ vadovavo nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai, lėmė administravimo išlaidų susidarymą.

15Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai UAB „SF PATARĖJAS“ iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė ir privalo atlyginti įmonei padarytą žalą (CK 6.245, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo įmonei ir jos kreditoriams faktą, todėl konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina 1 740,00 Eur administravimo išlaidų (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

16Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., atsakovas privalo ieškovui mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos už priteistą 1 740,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

17Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 102,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str.1 d.1 p., 96 str.).

18Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,44 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

19Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

Nutarė

20ieškinį tenkinti.

21Priteisti iš atsakovo T. U., a. k. ( - ) ieškovo bankroto administratoriaus MB „Atisa“, į. k. 304097099, naudai 1 740,00 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai keturiasdešimt eurų 00 ct) administravimo išlaidų ir 5 (penkis) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 740,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

22Priteisti iš atsakovo T. U., a. k. ( - ) 102,00 Eur žyminio mokesčio ir 7,44 Eur pašto išlaidų, iš viso – 109,44 Eur (vienas šimtas devyni eurai 44 ct) valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

23Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

24Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio... 2. Teismas... 3. ieškovas bankroto administratorius MB „Atisa“ kreipėsi į teismą su... 4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 24... 5. Atsakovui ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį... 6. Ieškinys tenkintinas. ... 7. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų... 8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos... 9. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) įtvirtina... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos... 11. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal... 12. Pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „SF PATARĖJAS“ iškėlimo pateikė... 13. Nustatant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti... 14. Pagal CK 6.248 str. 1 d. nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais... 15. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui,... 16. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., atsakovas privalo ieškovui... 17. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio... 18. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,44 Eur)... 19. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2... 20. ieškinį tenkinti.... 21. Priteisti iš atsakovo T. U., a. k. ( - ) ieškovo bankroto administratoriaus... 22. Priteisti iš atsakovo T. U., a. k. ( - ) 102,00 Eur žyminio mokesčio ir 7,44... 23. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 24. Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi...