Byla 2-1142/2013
Dėl dalinio sutarties pakeitimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-644-357/2013, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji šiluma“ dėl dalinio sutarties pakeitimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4UAB „Energijos parkas“ 2013 m. sausio 29 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji šiluma“ dėl 2009 m. kovo 17 d. sutarties Nr. S-09-311 „Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“ dalinio pakeitimo, kuriuo prašė minėtos sutarties 2.1 punktą pripažinti neteisėtu ir pakeisti, šį sutarties punktą išdėstant taip:

5,,2.1. Investuotojo Investicinio projekto pajamų dalies gavėjui mokėtina dalis yra 23 % (dvidešimt trys procentai) nuo visų investuotojo metinių pajamų neatmetus PVM, gautų Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo metu (pajamos už realizuotą elektros ir/ar šilumos energiją, pačias sąvartyno dujas ir kitos, tiesiogiai susijusios su Kairių sąvartyno dujų panaudojimu, pajamos). Investuotojas pajamų dalį pradės mokėti Investicinio projekto pajamų dalies gavėjai, kai Investuotojas grąžins bankui Investicinio projekto įgyvendinimui paimtą paskolą ir padengus nuosavą investicijų dalį iš pajamų už pagamintą šilumos ir elektros energiją iš Kairių sąvartyno išskiriamų dujų“. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo UAB „Energijos parkas“ ieškinį atsakovui VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji šiluma“ dėl dalinio sutarties pakeitimo atsisakė priimti, pasiūlė ieškovui kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą bei ir nutarė grąžinti ieškovui sumokėtą 5 111 Lt žyminį mokestį.

8Teismas nutartyje pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl turtinių ginčų ir jų įkainojimo laikomasi nuostatos, kad ginčo dėl sandorio įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus kitai šaliai. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jeigu ieškinio patenkinimo atveju ieškovui tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis, o jeigu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis.

9Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, sutartinės prievolės apimtis, atsiskaitymo dydis nėra ginčijami, toks reikalavimas nepareikštas, ieškovas neprašo jam priteisti lėšų ar turto, o patenkinus ieškinį, ieškovui neatsirastų kita turtinė nauda. Teismas nurodė, jog ieškiniu prašoma modifikuoti sutarties 2.1 punkto sąlygą, nustatančią tam tikras sutarties šalių teises ir pareigas bei perkelti atsiskaitymo terminą. Šis sutarties pakeitimas, teismo vertinimu, nelemia sutartinių santykių pasibaigimo ar iš sutarties atsiradusių atsakovo teisių į pajamų dalį praradimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pareikštas ieškinys nėra turtinis ir kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas priskirtinas apylinkės teismui.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Energijos parkas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmąja instancija Šiaulių apygardos teismui.

12Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, todėl priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą – skundžiamą nutartį. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, ieškovui atsirastų akivaizdi turtinė nauda, nes jam nebeliktų turtinės prievolės sumokėti atsakovui pagal apmokėjimui pateiktas sąskaitas faktūras 205 546,49 Lt sumą už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, teismui patenkinus ieškinį, atsakovas iš sutarties prarastų teisę į 205 546,49 Lt dydžio pajamas.

142. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos – teismas akivaizdžiai netinkamai aiškino ir nepagrįstai taikė šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011 suformuotą teisminį precedentą. Minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl ieškinio, pareikšto CK 6.66 straipsnio pagrindu, rūšinio teismingumo. Teismas, selektyviai pacituodamas minėtą kasacinio teismo nutarties teiginius dėl ieškinio kvalifikavimo neturtiniu, nepaisė to, kad faktinės minėtos bylos esminės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl priėmėm neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

153. Šiaulių apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartyje Nr. 3K-7-111/2012, kurioje konstatuota, kad formuluotė „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba tiesiogiai susijusį su turtu.

164. Teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje nr. 3K-3-109/2006, kurioje išaiškinta, jog kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris būtų iki sutarties sąlygos pakeitimo ir po jo.

17Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

20Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Energijos parkas“ ieškinį atsakovui VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji šiluma“ dėl dalinio sutarties pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

21Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

23Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Energijos parkas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji šiluma“ dėl 2009 m. kovo 17 d. sutarties Nr. S-09-311 „Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“ dalinio pakeitimo. Ieškinio turinys patvirtina, kad juo yra prašoma minėtos sutarties 2.1 punktą pripažinti neteisėtu ir pakeisti nurodant, kad investuotojas pajamų dalį pradės mokėti, kai grąžins bankui Investicinio projekto įgyvendinimui paimtą paskolą ir padengs nuosavą investicijų dalį iš pajamų už pagaminamą šilumos ir elektros energiją iš Kairių sąvartyno išskiriamų dujų, t.y. ieškovas siekė pakeisti tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, kitaip tariant ją modifikuoti.

24Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį konstatavo, kad ieškinys nėra turtinis ir kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas priskirtinas apylinkės teismui.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio teismingumo klausimą teisingai išspręsti galima tik nustačius, kokio pobūdžio ieškinys yra pareikštas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

26Ieškovas, ginčydamas skundžiamos Šiaulių apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, t. y. netinkamai aiškino ir nepagrįstai taikė šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011 suformuotą teisminį precedentą. Anot apelianto, minėtoje nutartyje buvo nagrinėjamas ginčas dėl ieškinio, pareikšto CK 6.66 straipsnio pagrindu, rūšinio teismingumo.

27Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

28Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, spręsdama ginčą dėl ieškinio, pareikšto CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana), visų pirma pateikė argumentus ir išaiškinimus dėl turtinio ir neturtinio ieškinio atribojimo kriterijų. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, pažymėjo, jog teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 str.). Analizuodamas šias CPK normas dėl turtinio ieškinio kriterijų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas siekė pakeisti tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas – tik perkelti atsiskaitymo terminą, t.y. neprašo tiesiogiai priteisti turtą, ir toks jo reikalavimas nėra laikytinas turtiniu (įkainuojamuoju).

29Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad Šiaulių apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartyje Nr. 3K-7-111/2012, kurioje konstatuota, kad formuluotė „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba tiesiogiai susijusį su turtu.

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirminėje redakcijoje) vartota formuluotė „turtiniuose ginčuose“ visų pirma nusakė, kokio pobūdžio yra ginčas. Ši formuluotė įstatymo normos tekste taip pat reiškė, kad ginčo pagrindas lemia nustatytą žyminio mokesčio dydį. Jeigu ginčas yra turtinis, tai taikomas atitinkamas šiame punkte nustatytas žyminis mokestis. Taigi įstatymo formuluote „turtiniuose ginčuose“ įtvirtintas žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas, kuriuo remiantis nustatomas mokesčio dydis. Iš CPK teksto ir formuojamos teismų praktikos nuostatų negalima daryti vienareikšmės išvados, koks taikomas bendrasis kriterijus, siekiant nustatyti, ar reikalavimas vertintinas turtiniu ar neturtiniu; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas žyminis mokestis mokamas turtiniuose ginčuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog aiškinant šią formuluotę, būtina išsiaiškinti žodžio „turtinis“ teisinę prasmę. Viena žodžio „turtas“ reikšmė, turinti teisinę prasmę, pateikta akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (Vilnius, t. 17, p. 162). Žodis „turtas“ reiškia nuosavybės teisėmis turimas materialines gėrybes. Tame pačiame žodyne (p. 167) žodis „turtinis“ apibūdinamas kaip „susijęs su turtu, sąlygojamas turto“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aptariamojoje nutartyje pažymėjo, jog formuluotė „turtinis ginčas“ lingvistiškai aiškinant reiškia ginčą dėl nuosavybės teisėmis turimų materialinių gėrybių. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluotė „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad toks teismų praktikoje pateiktas aiškinimas iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos šioje nutartyje pateiktą išaiškinimą.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teisminę praktiką, nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ginčams dėl teismingumo klausimų sprendimo.

32Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniu prašoma modifikuoti sutarties 2.1 punkto sąlygą, nustatančią tam tikras sutarties šalių teises ir pareigas, t. y. ieškiniu prašoma perkelti atsiskaitymo terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje CPK 80 straipsnio redakcijoje įtvirtinta keletas naujų nuostatų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo) mokamas 500 Lt dydžio žyminis mokestis. Taigi, įstatymų leidėjas, priimdamas naują CPK redakciją, nustatė, kad sutarčių modifikavimas apima ir sutarčių pakeitimą. Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, darytina išvada, kad ginčai dėl sutarčių modifikavimo nėra priskiriami prie turtinių ginčų.

33Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui jie neturi.

34Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

36Palikti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. UAB „Energijos parkas“ 2013 m. sausio 29 d. kreipėsi į Šiaulių... 5. ,,2.1. Investuotojo Investicinio projekto pajamų dalies gavėjui mokėtina... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo UAB... 8. Teismas nutartyje pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, sutartinės... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Energijos parkas“ prašo panaikinti... 12. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 13. 1. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, todėl priėmė... 14. 2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės... 15. 3. Šiaulių apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 16. 4. Teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės... 17. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Atskirasis skundas netenkintinas. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6... 20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 21. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės... 22. Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės... 23. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Energijos... 24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio teismingumo klausimą teisingai... 26. Ieškovas, ginčydamas skundžiamos Šiaulių apygardos teismo nutarties... 27. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.... 28. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 29. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad Šiaulių apygardos... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėtoje nutartyje Lietuvos... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytą teisinį... 32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 33. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos... 34. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Palikti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą....